ae94dfea-3e91-4080-bed4-401dbc728262 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Pranešėjas PBaudžiamoji byla Nr. 1-2937-961/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63653-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.25.4.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Džestinai MedeiÅ¡ytei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, nukentėjusiajai R. D., kaltinamajam A. M., vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB „R.“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: A. M. 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.33 val., Vakariniame aplinkkelyje, ties Pavilnionių g., Vilniuje, vairavo UAB „R.“ nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sÄ lygas, dėl ko važiuodamas Vakariniu aplinkkeliu nuo Ukmergės g. pusės link Oslo g. pusės antra eismo juosta esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai bei atsiradus kliūčiai (priekyje po eismo įvykio sustojusiam automobiliui Peugeot 607, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir partrenkė minėto automobilio vairuotojÄ R. D., buvusiÄ netoliese savo automobilio. Toliau slysdamas automobilis Volvo FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į sustojusio automobilio Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Nuo smÅ«gio automobilis Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priekyje sustojusio automobilio Ford Mondeo, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, šis automobilis nuo smūgio atsitrenkė į priekyje (po eismo įvykio) stovinčio automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Eismo įvykio metu R. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadintos transporto priemonės: R. D. nuosavybės teise priklausantis automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „R.“ nuosavybės teise priklausantis automobilis Volvo FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. Č. nuosavybės teise priklausantis automobilis Audi A4 Avant, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. nuosavybės teise priklausantis automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei L. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadinti viaduko atitvarai. Å iais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto, numatančio jog „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, <...>, meteorologines sÄ lygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, ir 128 punkto, numatančio, jog „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, reikalavimus. Teismo posėdžio metu A. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad važiavo į Vilnių, vežė krovinį.

Vilniuje važiavo viaduku pirma eismo juosta, antroje eismo juostoje matė stovintį automobilį Peugeot. Buvo mašinų spūstis. Jam iki Peugeot automobilio buvo likę 200 m, bandė stabdyti, bet buvo labai slidu, plikledis. Pirmoje eismo juostoje buvo automobilių grūstis, antroje eismo juostoje už automobilio Peugeot vaikščiojo moteris, kuri jam važiuojant pradėjo bėgti į dešinę pusę. Tuomet jis stengdamasis išvengti susidūrimo suko į kairę pusę tarp atitvarų ir Peugeot automobilio.

Pravažiavo pro minėtÄ tarpÄ . Toliau slydo vaiduku ir pamatė, kad priekyje yra dar viena avarija. Jis nebegalėjo valdyti automobilio, atsitrenkė į automobilį Audi A4. Tuomet iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Jam kiti eismo dalyviai pasakė, kad yra iÅ¡kviesta policija, kai ji atvyks, bus pildomos eismo įvykio deklaracijos. Atvykusi policija jam pasakė, kad jis turi pildyti tris eismo įvykio deklaracijas, kadangi jam atsitrenkus į automobilį Audi, pastarasis atsitrenkė į kitÄ automobilį, o tas dar į kitÄ .

Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaracijas. Paskui jam policijos pareigÅ«nai pasakė, kad reikia važiuoti į policijos komisariatÄ , kadangi jis ant kalno kliudė automobilį Peugeot ir sužalojo moterį, kuriai ant kaktos yra guzas. Jis po visko bendravo su R. D., su ja susitaikė, ji jam pretenzijų neturėjo, draudimas nukentėjusiajai žalÄ padengė. Sutinka, kad jam atsitrenkus į automobilį Peugeot, pastarasis galėjo pajudėti ir sužaloti R. D.. Kadangi jis dirba vairuotoju, tai yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklėmis, jų iÅ¡vengti sudėtinga.

Å ių nusižengimų nedaug, greitį virÅ¡ijo tik dėl to, kad buvo įsitikinęs, jog tame kelio ruože leistinas didesnis greitis. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. D. parodė, kad įvykio dienÄ buvo labai slidu, buvo tamsu, jos automobilis stovėjo ant posÅ«kio, todėl tikrai bÅ«tų buvę bet kam sunku iÅ¡laviruoti pro jos automobilį. Ji su A. M. susitaikė, jam pretenzijų neturi. PraÅ¡o neatimti teisės vairuoti transporto priemones iÅ¡ A. M., kadangi tuomet jis neteks darbo, o jis vienas iÅ¡laiko Å¡eimÄ .

A. M. domėjosi jos sveikata po eismo įvykio. Jai išmokėta draudimo žala yra pakankama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, jog 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.30 val., vairavo UAB „R.“ priklausantį automobilį Volvo FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas iš Panevėžio į Vilnių. Įvažiavęs į Vilnių pasuko į Vakarinį aplinkkelį, kuriuo važiavo link Savanorių pr. pusės. Tuo metu buvo tamsus paros metas, Vakarinis aplinkkelis buvo apšviestas, kritulių nebuvo, važiuojamoji dalis pasirodė, jog nebuvo slidi.

PrieÅ¡ pat Vilnių pasitikrino kelio dangos bÅ«klę stabdydamas, automobilis staigiai stabdė, neslydo. Vakariniu aplinkkeliu važiavo antra eismo juosta apie 80 km/val. greičiu. Užvažiavęs ant viaduko pamatė iÅ¡ tolo ties Pavilnionių g. avarijÄ , t. y. jo važiavimo krypties eismo juostoje, t. y. skersai antros eismo juostos priekine dalimi link atitvarų, galine link vidurio važiuojamosios dalies stovintį apgadintÄ automobilį ir už jo vaikščiojančiÄ moterį. Atstumas nuo jo vairuojamo automobilio iki stovinčio automobilio buvo apie 150 m.

Kokie buvo Å¡io stovinčio automobilio apgadinimai, neįsidėmėjo, bet jis buvo apdaužytas, o bÅ«tent ta pusė, kuriÄ matė. Pirma eismo juosta jo važiavimo kryptimi transporto priemonės judėjo ar stovėjo, tiksliai nurodyti negali. Pamatęs priekyje esančiÄ situacijÄ , stabdė vairuojamÄ automobilį, tačiau pajuto, jog automobilis visiÅ¡kai nestoja, nes kelio danga labai slidi. Supratęs, jog iki stovinčio automobilio niekaip nesustos, važiavo kiek įmanoma kairiau, t. y. bandė pravažiuoti tarpu tarp stovinčio apgadinto Peugeot automobilio ir atitvarų, nes pirmoje eismo juostoje, kaip minėjo, buvo transporto priemonės. Matė, kad buvusi už automobilio Peugeot moteris pamačiusi slystantį jo vairuojamÄ automobilį bėgo link pirmoje eismo juostoje esančių transporto priemonių.

Jo važiavimo kryptimi ji buvo už Peugeot automobilio.Taigi pravažiuodamas tarpe tarp autmobilio Peugeot ir atitivarų pajuto smūgį į atitvarus, į kuriuos atsitrenkė priekine kaire automobilio dalimi, po ko automobilis pasisuko ir slydo dešiniu šonu. Ar atsitrenkė į Peugeot automobilį, nežino, galbūt jo automobiliui sukantis ir atsitrenkė. Slystant toliau palei atitvarus, atsitrenkė į stovinčius antroje eismo juostoje automobilius. t. y. į Audi automobilį, kuris pajudėjo ir atsitrenkė į Ford automobilį, o pastarasis pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į jau susidūrusį Audi automobilį.

Jo automobilis slydo palei viaduko atitvarus su jais kontaktuodamas apie 50 m atstumÄ . Atitvarai buvo nulenkti. Su trijų autmobilių, t.y. dviejų Audi ir Ford, vairuotojais supildė eismo įvykio deklaracijas. Prie jo priėję policijos apreigÅ«nai pasakė, kad jis partrenkė moterį, buvusiÄ ties savo autmobiliu Peugeot. Jis moters nepartrenkė, jÄ galėjo kliudyti jos pačios Peugeot automobilis, kuris po galimo kontakto su jo automobiliu slysdamas galėjo kliudyti moterį. Moteris buvo iÅ¡vežta į ligoninę.

Kaip moteris buvo parblokÅ¡ta, kas jÄ kliudė, jis nematė ir nurodyti negali. Kaip ir su kuo susidÅ«rė automobilis Peugeot, jis nematė, jis automobilį tik matė jau apgadintÄ ir stovintį skersai antroje eismo juostoje. Dėl kilusių pasekmių nuoÅ¡irdžiai gailisi. (b.l. 99,103) A. M. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad važiavo iÅ¡ Panevėžio į Vilnių vilkiku Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ä®važiavęs į Vakarinį aplinkkelį, pamatė iÅ¡ toli esančiÄ avarijÄ pirmoje eismo juostoje ir stovintį automobilį Peugeot, kuris stovėjo tarp pirmos ir antros eismo juostos.

Matė bėgančiÄ moterį nuo automobilio. Jis pradėjo stabdyti, bet pamatęs, kad nesustos, pradėjo trauktis į kairę pusę, kad nekliudytų automobilių. Slysdamas kelio danga kliudė keletÄ automobilių. (b.l.

91) Taip pat A. M. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad jis vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Panavėžio link Kauno Vakariniu aplinkkeliu užvažiavo ant Pavilionio viaduko, pamatė avarijÄ ir stovinčias maÅ¡inas, tap kurių stovėjo ir Peugeot 607 automobilis. Peugeot stovėjo tarp pirmos ir antros eismo juostos, labiau kairiau. Kadangi jis važiavo antra eismo juosta, o pirma eismo juosta buvo užimta, pradėjo stabdyti. Stabdant automobilis nestojo, kadangi buvo labai slidu, ir supratęs, kad iki automobilių nesustos, jis suko automobilį kuo kairiau, kad nekliudytų automobilio Peugeot.

Jis matė, kaip moteris nubėga nuo automobilio Peugeot pamačiusi, kad jis atvažiuoja slysdamas. Buvo smÅ«gis, bet nežino, ar į atitvarus, ar į autmoiblį Peugeot. Atsitrenkus maÅ¡ina slydo toliau Å¡onu iki kito eismo įvykio, kur stovėjo automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė minėtÄ automobilį ir sustojo. Jis savo automobiliu moters nekliudė. Moteris bėgdama važiuojamaja kelio dalimi pargriuvo. Jis negalėjo apgadinti taip autmobilio Peugeot po smÅ«gio. Autmobilis Peugeot buvo patekęs į eismo įvykį prieÅ¡ jam atvažiuojant. (b.l.

92) Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. D. parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.30 val., vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo viena Vakariniu aplinkkeliu link Savanorių pr. pusės. Automobilį vairavo apie 20-30 km/val. greičiu, kuria eismo juosta, tiksliai nepamena, galbÅ«t pirma. Važiuojant ties Pavilnionių g., ant viaduko, vingyje, jos vairuojamas automobilis pradėjo slysti, po ko automobilis apsisuko ir iÅ¡slydo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir užgeso.

Negalėjo užvesti automobilio ir patraukti nuo važiuojamosios dalies. Matė, jog prieÅ¡prieÅ¡iais važiuoja automobiliai, kai kurie automobiliai apvažiuodami jos automobilį trenkėsi į atitvarus ir susidÅ«rė tarpusavyje, nes tÄ rytÄ važiuojamoji dalis buvo labai slidi, padengta ledu. Neužsivedusi automobilio, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, kadangi ketino paimti avarinį ženklÄ ir pažymėti įvykio vietÄ . PrieÅ¡ jÄ matė susidÅ«rusius ir atsitrenkusius į atitvarus automobilius. IÅ¡ bagažinės, neradusi avarinio ženklo, iÅ¡siėmė Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę, kuriÄ dėjosi ant rankos, ir tuo metu pamatė prieÅ¡ais atvažiuojantį sunkvežimį, kuris slydo link jos stovinčio automobilio.

Pamačiusi slystantį link jos sunkvežimį, bėgo link atitvarų ir pajuto smÅ«gį į kairę kÅ«no pusę, nuo kurio atsitrenkė į kelio atitvarus. Kas jÄ partrenkė, nematė ir nurodyti negali, ar tai buvo sunkvežimis, ar sunkvežimis atsitrenkė į jos automobilį ir jos automobilis jÄ parbloÅ¡kė. Ar minėtas sunkvežimis susidÅ«rė su kitais automobiliais, nematė. Kažkas iÅ¡ paÅ¡alinių žmonių iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kuri jÄ pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.

GydymÄ tęsia Medicinos centre. Dėl apgadinto jai nuosavybės teise priklausančio automobilio Peugeot patirtÄ turtinę žalÄ vertina kaip nedidelę. (b.l.

36) Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. parodė, jog 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.10-06.15 val., vairuodamas automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo vienas Vakariniu aplinkkeliu nuo FabijoniÅ¡kių pusės link Oslo g. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė apÅ¡viesta, buvo Å¡ioks toks rÅ«kas, bet matomumas buvo geras, važiuojamoji dalis buvo labai slidi, plikledis. Automobilį vairavo antra eismo juosta apie 50 km/val. greičiu. PrieÅ¡ jį važiavo automobilis Ford. Važiuojant nuo kalniuko maždaug priekyje 100 m atstumu pamatė, jog automobilis Audi A3 stovi skersai važiuojamosios dalies užėmęs pirmÄ eismo juostÄ ir galine dalimi stovėjo antroje eismo juostoje, kuria važiavo jis.

Tačiau antrÄ eismo juostÄ Audi buvo nepilnai užėmęs. Pradėjo mažinti greitį. PrieÅ¡ jį važiavęs automobilis Ford bandė apvažiuoti stovintį skersai važiuojamosios dalies automobilį Audi A3, pasukdamas kairiau, bet netilpo ir atsitrenkė priekine dalimi į stovinčio Audi automobilio galinę dalį. A. Č. sustojo antroje eismo juostoje iki automobilio Audi. Sustojus po poros sekundžių pajuto smÅ«gį į jo vairuojamo automobilio galinę dalį. Nuo Å¡io smÅ«gio jo automobilį nusviedė į priekį ir automobilio priekine dalimi atsitrenkė į prieÅ¡ais važiavusio ir į Audi automobilį atsitrenkusio Ford automobilio galinę dalį.

IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tačiau eiti važiuojamÄ ja dalimi buvo neįmanoma, asfaltas buvo padengtas ledu. IÅ¡lipęs suprato, jog į jo vairuojamÄ automobilį slysdamas Å¡onu atsitrenkė krovininis automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kas buvo už sustojusio krovininio automobilio, jam nesimatė. Nuėjo į Å¡onÄ ir laukė policijos pareigÅ«nų, kurie jau buvo iÅ¡kviesti. Apie tai, jog krovininis automobilis prieÅ¡ tai susidÅ«rė su kitu automobiliu, kuriame nukentėjo moteris, sužinojo vėliau.

Nematė Å¡io įvykio. Pats eismo įvykio metu nenukentėjo. Jam priklausančio automobilio Audi A4 Avant eismo įvykio metu buvo apgadinta priekinė ir galinė dalys. Dėl apgadinto automobilio Audi A4 Avant patirtÄ turtinę žalÄ vertina kaip nedidelę. Kreipėsi į draudimo bendrovę „Gjensidige“, kuri patirtÄ turtinę žalÄ pilnai atlygino. Nepageidauja dalyvauti procese ir bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju. Civilinio ieÅ¡kinio byloje nereikÅ¡. (b.l.

74) Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, jog 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.20 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo vienas Vakariniu aplinkkeliu nuo Ukmergės g. pusės link Oslo g. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, matomumas buvo geras, jokių kritulių nebuvo, važiuojamoji dalis buvo labai slidi, plikledis. Automobilį aplinkkeliu vairavo antra eismo juosta apie 70 km/val. greičiu. Artėjant link viaduko pamatė jo važiavimo kryptimi, atrodo, Peugeot automobilį, kuris buvo užtvėręs abi eismo juostas, ir, atrodo, dar vienas automobilis buvo prie atitvarų jo važiavimo kryptimi dešinėje pusėje.

Koks kitas buvo automobilis, neįsidėmėjo. Suprato, jog Peugeot susidÅ«rė su Å¡iuo automobiliu ir todėl Peugeot užblokavo eismo juostas, bet Å¡io įvykio nematė. Pamatęs priekyje keliÄ užtvėrusį Peugeot automobilį, kiek įmanoma ir kaip įmanoma stabdė vairuojamÄ automobilį, tačiau automobilis slydo, pasuko kairiau link atitvaro, stengdamasis apvažiuoti Peugeot automobilį. TarpÄ tarp atitvaro ir Peugeot automobilio pravažiavo, tačiau priekiniu ratu atsitrenkė į bordiÅ«rÄ .

Saugiai apvažiavęs Peugeot automobilį, pamatė priekyje antroje eismo juostoje automobilį Audi A3, kuris stabdė. Jis pats artėjo greitai link minėto autmobilio, stabdė, tačiau automobilis slydo ir pajuto smÅ«gį į savo vairuojamo automobilio galinę dalį, nuo kurio priekine dalimi trenkėsi į automobilio Audi A3 galinę dalį. Po Å¡io smÅ«gio jo vairuojamÄ automobilį apsuko 90 laipsnių kampu ir pamatė, jog Å¡onu link jo artėja krovininis automobilis, kuria eismo juosta, nepamena, kuris, likus maždaug 1 m atstumui iki jo automobilio sustojo antroje eismo juostoje.

Nematė, kas vyksta už krovininio automobilio. Išlipus ir bendraujant su vairuotojais, suprato, jog į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis Audi. Suprato, jog automobilis Audi A3 taip pat atsitrenkė į priešais buvusį automobilį, tačiau to nematė. Greitai atvyko policija ir greitoji pagalba. Apie tai, jog krovininis automobilis prieš tai susidūrė su kitu automobiliu, kuriame nukentėjo moteris, sužinojo vėliau, tai pasakė krovininio automobilio vairuotojas. Nematė šio įvykio ir jokių aplinkybių nurodyti negali.

Eismo įvykio metu nenukentėjo. Jam priklausančio automobilio Ford Mondeo eismo įvykio metu buvo apgadinta priekinė ir galinė dalys. Dėl apgadinto automobilio Ford Mondeo patirtÄ turtinę žalÄ vertina kaip nedidelę. Kreipėsi į draudimo bendrovę „Gjensidige“, kuri patirtÄ turtinę žalÄ pilnai atlygino. Nepageidauja dalyvauti procese ir bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju. Civilinio ieÅ¡kinio byloje nereikÅ¡. (b.l.

76) Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. P. parodė, jog 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.30 val., vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo viena Vakariniu aplinkkeliu nuo Ukmergės g. pusės link Oslo g. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė apÅ¡viesta, matomumas geras, važiuojamoji dalis buvo labai slidi, plikledis. Automobilį vairavo antra eismo juosta apie 80 km/val. greičiu. Važiuojant pamatė priekyje antroje eismo juostoje kažkokį automobilį, kurio nei markės, nei modelio neįsidėmėjo, kuris buvo atsitrenkęs į atitvarus ir sustojęs antroje eismo juostoje, užtvėręs jai keliÄ .

Apvažiavo šį automobilį per pirmÄ eismo juostÄ ir, grįžtant į savo eismo juostÄ , pamatė, atrodo, automobilį Audi A6, kuris stovėjo dėl kažkokių priežasčių antroje eismo juostoje. Stabdė, bet dėl plikledžio sustabdyti nespėjo ir atsitrenkė automobilio priekine dalimi į stovinčio automobilio Audi A6 galinę dalį. Po susidÅ«rimo Audi A6 atsirado prieÅ¡ingoje eismo juostoje. Po įvykio iÅ¡lipus apžiÅ«rėti automobilius, pamatė, jog į jos automobilį atsitrenkia kiti automobiliai, kuriuos stÅ«mė krovininis automobilis.

Tuo metu stovėjo gatvėje. Jos automobilį nuo smÅ«gio nubloÅ¡kė į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir jos automobilis atsitrenkė į kelio atitvarÄ . Apie tai, jog krovininis automobilis prieÅ¡ tai susidÅ«rė su kitu automobiliu, kuriame nukentėjo moteris, sužinojo vėliau, žino, jog kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Kaip krovininis automobilis atsitrenkė į automobilį, kuriame nukentėjo moteris, nematė ir jokių aplinkybių nurodyti negali. Tuo metu įvyko labai daug avarijų ir girdėjo susidÅ«rimo garsus.

Pati eismo įvykio metu nenukentėjo. Jai priklausančio automobilio Audi A3 eismo įvykio metu buvo apgadinta priekinė ir galinė dalys. Su automobilio Audi A6 ir krovininio automobilio vairuotojais užpildė eismo įvykio deklaracijas. Dėl apgadinto automobilio Audi A3 patirtÄ turtinę žalÄ vertina kaip nedidelę. Kreipėsi į draudimo bendrovę „Gjensidige“, kuri patirtÄ turtinę žalÄ pilnai atlygino. Nepageidauja dalyvauti procese ir bÅ«ti pripažinta nukentėjusiÄ ja. Civilinio ieÅ¡kinio byloje nereikÅ¡. (b.l.

78) IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2017 m. gruodžio 6 d. 06.33 val. Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog iÅ¡ Pavilnionių g. sukant į Vakarinį aplinkkelį susidÅ«rė trys automobiliai, pranešėjai sutrenkta galva. (b.l.

5) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulės tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.32 val., gavo praneÅ¡imÄ , jog Vakariniame aplinkkelyje susidÅ«rė trys automobiliai. Nuvykus nurodytu adresu buvo rasti susidÅ«rę automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo vairuotojas A. M. paaiÅ¡kino, kad važiavo nuo Panevėžio Vakariniu aplinkkeliu link KaroliniÅ¡kių pusės, ant viaduko su Pavilnionių g. pamatė stovintį po eismo įvykio automobilį Peugeot pirmoje eismo juostoje ir vairuotojÄ moterį, kuri stovėjo Å¡alia savo automobilio.

Jis pradėjo stabdyti, tačiau vairuojamÄ vilkikÄ sumėtė ir jis kliudė stovintį automobilį Peugeot, sustojo skersai kelio, apgadino kelio atitvarus ir dar tris automobilius Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po smÅ«gio atsitrenkė į automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po smÅ«gio atsitrenkė į automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. negalėjo pasakyti, ar kliudė moterį, nematė. Peugeot automobilio vairuotoja R. D. parodė, kad važiavo Vakariniu aplinkkeliu link KaroliniÅ¡kių pusės, jos automobilį sumėtė, ji atsitrenkė į kelio atitvarus, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pastatyti avarinį ženklÄ .

Pamatė prie jos artėjantį nevaldomÄ vilkikÄ , pradėjo bėgti į Å¡onÄ , kad nebÅ«tų kliudyta vilkiko. Prisimena tik, kaip vilkikas kliudė jos automobilį ir jÄ pačiÄ bloÅ¡kė į jos pačios automobilį. Negali pasakyti, ar nuo vilkiko, ar nuo smÅ«gio su savo automobiliu nukentėjo. R. D. greitosios medicinos pagalbos buvo iÅ¡vežta į Lazdynų ligoninę dėl galvos ir kojos traumų. (b.l.

6) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis, 2017 m. gruodžio 6 d., apie 07.30 val., gavo praneÅ¡imÄ , jog 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.32 val., Pavilnionių g. sukant į Vakarinį aplinkkelį Vilniuje, susidÅ«rė trys automobiliai, eismo įvykio metu nukentėjo žmogus. 2017 m. gruodžio 6 d. 09.00 val. iÅ¡ VÅ Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės buvo gauta informacija, kad eismo įvykio dalyvei R. D. ligoninėje buvo nustatyta deÅ¡inės pusės 12-ojo Å¡onkaulio lūžimas, kairės kojos žaizda ir galvos sumuÅ¡imas, paguldyta į stebėjimo palatÄ . (b.l.

7) IÅ¡ kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta – tiltas virÅ¡ Vakarinio aplinkkelio, Pavilnionių g., Vilnius. Nustatyta, kad važiuojamosios kelio dalies plotis 10 m, važiuojamosios dalys skiriamos linijomis. Autmobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant tilto virÅ¡ Vakarinio aplinkkelio, Pavilnionių g., Vilniuje, atstumas nuo automobilio priekinės dalies deÅ¡inės pusės iki atitvaro – 0,4 m, atstumas tarp automobilio galinės dalies deÅ¡inės pusės iki atitvaro – 1,1 m. Automobilis stovi priekine dalimi link KaroliniÅ¡kių. Atstumas nuo automobilio Peugeot iki automobilio Volvo FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies kairės pusės rato – 15,9 m. Autmobilis Volvo stovi skersai važiuojamoje dalyje priekine dalimi įsirėmęs į atitvarÄ . Nuo automobilio Volvo galinės dalies deÅ¡inės pusės rato iki iÅ¡važiavimo iÅ¡ Pavilnionių g. atstumas 200 m. (b.l.

8) Eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės tarp automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.

9) Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo sugadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės; automobiliui Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, šoninis užpakalinis kairės pusės stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. (b.l.

16) Kitų objektų apžiÅ«ros protokolo duomenimis, dalyvaujant specialistei Jolantai Majauskaitei-Čobot buvo peržiÅ«rėta R. D. VÅ Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2017/28263 ir CD laikmena Nr. 2496. PeržiÅ«rėjusi ir susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis specialistė pateikė iÅ¡vadÄ , jog R. D. nustatyta daugybiniai odos nubrozdinimai deÅ¡inėje Å¡launyje priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės blauzdos iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, muÅ¡tinė žaizda kairės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktoje, deÅ¡inės pusės 12-to Å¡onkaulio lūžis.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Peržiūrėjus radiologinius vaizdus kairio laivelio lūžio požymių nenustatyta, todėl Respublikinės Vilniuas universiteto ligoninės įtartas kairio laivelio lūžis nepagrįstas ir sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. (b.l.

29) Taip pat kitų objektų apžiÅ«ros protokolo duomenimis, dalyvaujant specialistei Jolantai Majauskaitei-Čobot buvo peržiÅ«rėta R. D. VÅ Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2017/28263 ir CD laikmena Nr. 2496, asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 2017/0133229/00 ir CD laikmena Nr. 165, UAB „Medicinos paslaugų centras“ ambulatorinė kortelė. PeržiÅ«rėjusi dokumentus ir susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis specialistė pateikė iÅ¡vadÄ , jog R.

D. nustatyta daugybiniai odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, muštinė žaizda kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktoje, poodinės kraujosruvos juosmens kairėje, nugaros kairėje, abiejų akių apatiniuose vokuose, minkštųjų audinių patinimas kairiajame rieše, dešinės pusės 12-to šonkaulio lūžis, kairės pusės 9-to ir 10-to šonkaulių nugarinių galų lūžiai.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l.

31) Taip pat kitų objektų apžiÅ«ros protokolo duomenimis, dalyvaujant specialistei Jolantai Majauskaitei-Čobot buvo peržiÅ«rėta R. D. 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. gegužės 31 d. medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolai, 2018 m. birželio 27 elektroniniu paÅ¡tu pateiktų medicininių dokumentų kopijos iÅ¡ VÅ Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. PeržiÅ«rėjusi minėtus dokumentus specialistė padarė iÅ¡vadÄ , kad R. D. naujų sužalojimų nenustatyta. 2018 m. birželio mėnesį diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas dėl po traumos praėjusio ilgio laiko tarpo bei nesant galimybės tiesiogiai susieti Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytos diagnozės su patirtu eismo įvykiu sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. Pažymima, kad, net ir susiejus galvos smegenų sukrėtimo diagnozę su eismo įvykiu, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų. (b.l.

34) IÅ¡ ADB „Gjensidige“ raÅ¡to matyti, kad R. D. buvo paskaičiuota 2600,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 162,39 Eur asmeniui už gydymo iÅ¡laidas atlyginti. Be to, R. D. paskaičiuota ir 2018 m. sausio 19 d. iÅ¡mokėta 1606,00 Eur draudimo iÅ¡moka už apgadintÄ transporto priemonę. (b.l.

87) Iš UAB „Gatas“ rašto matyti, kad 2017 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio metu buvo apgadinti įmonės prižiūrimi kelio atitvarai, dėl ko įmonė patyrė nedidelius nuostolius. Dėl žalos įmonė kreipsis į draudimo bendrovę „Gjensidige“, baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereikš. (b.l.

90) Iš UAB „R.“ direktoriaus pranešimo matyti, kad dėl apgadinto automobilio Volvo FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos nereikš. (b.l.

80) Nagrinėjamu atveju eismo įvykio laikas, vieta, kaltinamojo vairuojamo automobilio važiavimo kryptis, nukentėjusiosios R. D., jos automobilio, kitų nukentėjusiųjų automobilių eismo įvykio metu buvimo vieta, eismo įvykio metu sukeltos pasekmės jokių abejonių nekelia. Dėl Å¡ių aplinkybių jokių ginčų nekilo. FaktÄ , jog eismo įvykis įvyko 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.33 val. Vakariniame aplinkkelyje, ties Pavilnionių g. Vilniuje, patvirtina kaltinamojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, nukentėjusios R.

D., liudytojų A. Č., R. R., L. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje, policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime, kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis A. M. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog jis važiavo viaduku, pamatė antroje eismo juostoje stovėjusį automobilį Peugeot, kurį bandė apvažiuoti iÅ¡ kairės, važiuodamas tarp aitvarų ir minėto automobilio, tačiau pravažiavus automobilis dėl oro sÄ lygų buvo nevaldomas, jis vilkiku slydo toliau, atsitrenkė į automobilį Audi A4, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡is nuo smÅ«gio trenkėsi į automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o pastarasis – į automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadino atitvarus. Paskui sužinojo, kad Peugeot automobilio vairuotoja, kuria matė prie Peugeot autmobilio, eismo įvykio metu buvo sužalota. A. M. sutiko, kad bandydamas apvažiuoti automobilį Peugeot galėjo jį kliudyti, o pastarasis kliudymo galėjo blokÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ . IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai A.

M. nurodė į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, analogiÅ¡kai užfiksuota A. M. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose. Å ioje vietoje teismas pažymi, kad A. M. 2017 m. gruodžio 6 d. savo raÅ¡ytniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad negalėjo partrenkti nukentėjusiosios. Vis tik, kaip jau minėta anksčiau, A. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu, kurios vyko praėjus pakankamai laiko nuo jo raÅ¡yto paaiÅ¡kinimo, bei teismo posėdžio metu pripažino, kad jis eismo įvykio metu galėjo sužaloti nukentėjusiÄ jÄ .

Aptartus kaltinamojo paaiÅ¡kinimus patvirtina nukentėjusiosios R. D. teiginiai, kad, jai pamačius link jos stovinčio automobilio atvažiuojantį nevaldomÄ vilkikÄ , pradėjo bėgti link atitvarų, pajuto smÅ«gį į kairę kÅ«no pusę, po ko buvo iÅ¡vežta į ligoninę. R. D. analogiÅ¡kai įvykio aplinkybes nurodė ir į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams, ir dėl įvykio praneÅ¡dama Bendrajam pagalbos centrui. Policijos pareigÅ«nės ir tyrėjos tarnybiniai praneÅ¡imai patvirtina, kad įvykio metu R.

D. buvo sužalota – dėl patirtų traumų buvo nuvežta į ligoninę, kur jai buvo nustatyta galvos, kojos traumos, 12 – to šonkaulio lūžis. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina liudytojų L. P., A. Č. ir R. R. parodymai. A. Č. tyrimo metu nurodė, kad jis automobiliu Audi A4 važiavo viaduku, priešais jį važiavo automobilis Ford, kuris atsitrenkė į prieš jį buvusį automobilį Audi A3. Jam sustojus antroje eismo juostoje dėl prieš jį įvykusio eismo įvykio, pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį, į jį atsitrenkė vilkikas.

Nuo smÅ«gio jis atsitrenkė į automobilį Ford. PrieÅ¡ tai vilkikas buvo susidÅ«ręs su kitu automobiliu, sužalojo jo vairuotojÄ . R. R. ir L. P. tyrimo metu patvirtino, kad R. R. automobilis Ford atsitrenkė į L. P. automobilį Audi A3, eismo įvykis įvyko, kadangi automobilius iÅ¡ galo stÅ«mė vilkikas, kuris prieÅ¡ tai sužalojo kito automobilio vairuotojÄ . A. M. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ir kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti duomenys.

Taigi aptartų duomenų visuma patvirtina, jog 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.33 val., vilkikas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį valdė A. M., kuris važiuodamas Vakariniu aplinkkeliu, ties Pavilnionių g. Vilniuje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei atsižvelgė į važiavimo ir metereologines sÄ lygas, dėl ko atsitrenkė į stovėjusį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė jo vairuotojÄ R. D., po ko slysdamas atsitrenkė į automobilį Audi A4, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) po smÅ«gio automobilis atsitrenkė į automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o pastarasis į automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismui nekyla abejonių, jog A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimÄ , kuris įpareigoja vairuotojÄ pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas ir meteorologines sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad A.

M. pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimÄ , kuris įpareigoja transporto priemonės vairuotojÄ atsiradus kliūčiai ar kilus grėsmei eismo saugumui sulėtinti greitį arba sustabdyti transporto priemonę, arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus eismo dalyviams. Kitų objektų apžiÅ«ros protokoluose užfiksuoti duomenys, vertinant juos kartu su anksčiau aptartais duomenimis, patvirtina, jog nukentėjusiajai R. D. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas konstatuoja, jog yra įrodyta, kad bÅ«tent dėl A. M. veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai R. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu A. M. sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje R. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas nenustatė jokių A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje. BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu;

4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisiamajame posėdyje R. D. ir A. M. patvirtino, kad jie yra susitaikę, R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji kaltinamajam atleido, jam jokių materialinių pretenzijų neturi, draudimas jai atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . Draudimo bendrovės „Gjensidige“ raÅ¡tas patvirtina, kad R. D. buvo paskaičiuota neturtinė žala – 2600,00 Eur, 162,39 Eur žala už gydymÄ ir 1606,00 Eur žala už sugadintÄ automobilį.

Teismas pažymi, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti liudytojų A. Č., L. P. ir R. R. automobiliai, vilkikas, kurį eismo įvykio metu valdė A. M., priklausantis UAB „R.“, buvo sugadinti kelio atitvarai. Tačiau minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jiems padaryta žala yra atlyginta draudimo bendrovės, jie pretenzijų neturi. UAB „R.“ ir UAB „Gatas“, prižiūrinti kelio atitvarus, nurodė, kad civiliniais ieškovais nepageidauja būti pripažinti, UAB „Gatas“ padaryta žala yra nedidelė, dėl jos kreipsis į draudimo bendrovę.

Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sÄ lygos. A. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, Å¡i veika padaryta dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Teismas pažymi ir tai, kad A. M. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , dirba, darbovietėje charakterizuojamas tik teigiamai (apibÅ«dinamas kaip darbÅ¡tus, nuoÅ¡irdus, draugiÅ¡kas, nekonfliktiÅ¡kas, tvarkingas, kruopÅ¡tus, sÄ Å¾iningas, atsakingas, imlus naujovėms, atsakingas asmuo).

A. M. yra pakankamai jauno amžiaus, duomenų, kad bÅ«tų gydęsis VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre, nėra. Ä®vertinus aptartų aplinkybių visumÄ kartu su tuo, kaip A. M. elgėsi ikiteisminio tyrimo metu (kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ pripažino, dėl nusikalstamos veikos padarymo gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, domėjosi nukentėjusiosios sveikata), padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį), teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, t. y.

šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad A. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tiesa, teismas pažymi, kad A. M. anksčiau yra teistas, yra baustas administracine tvarka. Visi administraciniai pažeidimai yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Po nusikalstamos veikos padarymo A. M. buvo du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymu metu dvi nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo galiojančios, kai kurie pažeidimai pakankamai šiurkštūs (pavyzdžiui, greičio viršijimas).

Tuo pačiu teismas pažymi, jog, atsižvelgus į tai, kad A. M. dirba vairuotoju, praktiÅ¡kai kiekvienÄ dienÄ valdo transporto priemonę, į administracinių nuobaudų skaičių, jo nusižengimai nelaikytini sistemingais ir daromais piktybiÅ¡kai. Pastebėtina, jog A. M. skirtos nuobaudos yra sumokėtos. Taigi aptartos aplinkybės rodo, jog A. M. pakankamai neatsakingai žiÅ«rėjo į Kelių eismo taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, jos leidžia manyti, kad nusikalstamos veikos padarymas buvo tokio galimo požiÅ«rio pasekmė.

Tuo pačiu teismo įsitikinimu manytina, jog A. M., ypač po nusikalstamos veikos padarymo, dalyvavimo baudžiamajame procese, suvokia Å¡ių taisyklių laikymosi svarbÄ , ir stengiasi keisti savo elgesį. Teismo vertinimu, nei tai, kad A. M. anksčiau yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ (atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veika buvo padaryta, kai jis buvo nepilnametis, paskirtÄ bausmę vykdė tinkamai, teistumas iÅ¡nykęs), nei tai, jog jis buvo baustas administracine tvarka, nagrinėjamu atveju nepaneigia pagrįsto manymo, kad jis ateityje daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų, ypač atsižvelgus į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, iÅ¡ dalies sÄ lygotas ne tik to, kad A.

M. nepasirinko saugaus greičio, tačiau ir nesėkmingai susiklosčiusių gamtinių sÄ lygų, t. y. dėl itin slidžios kelio dangos, ko pasėkoje dar iki aptariamo eismo įvykio toje pačioje vietoje įvyko ir daugiau avarijų, tame tarpe ir pati nukentėjusioji nesuvaldė savo automobilio. Ä®vertinęs kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo pobÅ«dį, teismas mano, kad A. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad yra sÄ lygos taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Atleidus kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje, t. y. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo nustatytas jos vidurkis. Ä®vertinus A. M. charakterizuojančius duomenis, jo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartÄ Ä¯vertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių.

BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iÅ¡ jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Uždraudimas vairuoti transporto priemonę paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Prokurorė prašė uždrausti A. M. vairuoti transporto priemones vienerius metus. Vis tik, įvertinus padaryto pažeidimo pobÅ«dį (eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata, sugadintas svetimas turtas, tačiau padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, tuo pačiu vėlgi bÅ«tina pabrėžti, kad įvykio metu buvo susiklosčiusios ypatingai blogos oro sÄ lygos – buvo labai slidu, plikledis, keliai nebuvo gerai paruoÅ¡ti važiuoti tokiomis oro sÄ lygomis, vyko masinės avarijos, tame tarpe ir pati nukentėjusioji prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį dėl to nesuvaldė savo automobilio); taip pat tai, jog A.

M. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų; jo darbinė veikla yra susijusi su transporto priemonių valdymu, jis vienintelis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , kuri turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų; A. M. dėl savo nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, eismo įvykio metu stengėsi kuo labiau iÅ¡vengti neigiamų pasekmių; nukentėjusiosios nuomonę, praÅ¡ymÄ neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones; tai, kad beveik metus nebaustas už naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl, teismo nuomone, stengiasi keisti savo elgesį, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: A.M., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1000,00 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ sumokant per deÅ¡imt mėnesių, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti A. M., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ Â dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tÄ patį laikotarpį padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , Å¡is sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ilona Mateikienė