2020-09-30 Nr. AB-17989-4-45-3-00243-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4928-552/2018

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00243-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant vertėjui P. P. (P. P.),

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui J. B.

užsieniečiui A. M. (A. M.) ir jo atstovui advokatui K. M.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. (A. M.) sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su 2018 m. rugpjūčio 13 d. teikimu Nr. (21/26)-7K-917 (toliau – ir teikimas) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. M. (toliau – ir užsienietis) Centre iki 2020 m. lapkričio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu paskyrė A. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2020 m. lapkričio 6 d. Užsieniečių šeima 2020 m. rugpjūčio 12 d. 16.10 val. išvyko iš Centro, neteisėtai kirto Lietuvos–Lenkijos valstybės sieną, pateko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos pasieniečių ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. perduoti Lietuvos Respublikos Tarnybos pareigūnams. A. M. 2020 m. rugpjūčio 13 d. buvo sulaikytas 48 valandoms. Nors užsieniečiams buvo paaiškinta, kad jie jų prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo laikotarpiu negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, jie išvyko iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydami išnagrinėti prieglobsčio prašymo motyvus bei priimti sprendimą dėl prieglobsčio.

3. Pareiškėjo nuomone, tokiais savo veiksmais A. M. pakartotinai sutrukdė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išnagrinėti prieglobsčio prašymo motyvus bei priimti sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo / nesuteikimo Lietuvos Respublikoje savo ir savo vaikų atžvilgiu. Užsieniečio sąmoningas, priešingas nustatytoms taisyklėms elgesys, Centro buvo vertinamas kaip atsisakymas bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Prieglobsčio prašymo motyvai nebuvo išaiškinti, užsienietis nevykdė jam paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu alternatyvios sulaikymui priemonės, todėl pareiškėjas prašė teikimą patenkinti visiškai.

4. Užsienietis teismui paaiškino, kad jis su šeima nuvyko į Lenkijos Respubliką, nes Lietuvos Respublikoje buvo priimami neigiami sprendimai jo prieglobsčio byloje. Su sulaikymu jis nesutiko, prašė palikti jo atžvilgiu taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio atstovas paaiškino, kad nors A. M. išvyko iš Lietuvos Respublikos, jis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio byloje galutinis sprendimas nėra priimtas. Užsienietis turi nepilnamečių vaikų, sulaikius užsienietį bus išskirta šeima. Užsienietis taip pat pažadėjo, kad daugiau iki jo prašymo išnagrinėjimo iš Lietuvos Respublikos neišvyks. Prašė jo nesulaikyti, taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Centro teikimas patenkintas, sulaikytas (duomenys neskelbtini) pilietis A. M. Centre iki 2020 m. lapkričio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. į Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punktą atvykę (duomenys neskelbtini) piliečiai: A. M., L. G. su vaikais: M. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), K. M., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė prieglobsčio prašymus. Migracijos departamentas priėmė prašymus suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės bei apgyvendino minėtus užsieniečius Centre. Migracijos departamentas 2020 m. kovo 27 d. išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) piliečių prašymus dėl prieglobsčio, priėmė sprendimą nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiai 2020 m. birželio 2 d. Migracijos departamento sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu skundą atmetė. Užsieniečiai 2020 m. rugpjūčio 1 d. išėjo iš Centro su tikslu neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę. Tačiau buvo sulaikyti pasienyje su Lenkijos Respublika. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2020 m. lapkričio 6 d. Tačiau A. M. kartu su sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais 2020 m. rugpjūčio 12 d. 16.10 val. vėl išvyko iš Centro ir neteisėtai kirto Lietuvos–Lenkijos valstybės sieną, patekdami į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikyti Lenkijos Respublikos pasieniečių ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. perduoti Lietuvos Respublikos pareigūnams. Užsienietis paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog Centre apgyvendintiems užsieniečiams draudžiama būti pasienio ruože ir išvykti iš Lietuvos Respublikos jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo metu. A. M., žinodamas, jog jo atžvilgiu priimtas neigiamas Migracijos departamento sprendimas bei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas prieglobsčio byloje, išvyko iš Lietuvos Respublikos, tuo pažeidė tame tarpe ir jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas.

7. Teismas pažymėjo, kad užsienietis teismo posėdyje paaiškino, jog į Lenkiją išvyko, nes Lietuvos Respublikoje jo atžvilgiu priimami neigiami sprendimai prieglobsčio byloje.

8. Teismo vertinimu, kadangi galutinis sprendimas A. M. prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra iki galo išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, užsienietis jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu du kartus bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (paskutinis kartas išvykti jam pavyko), kuo nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, todėl yra pagrindas manyti, jog būdamas nesulaikytas, jis su šeima vėl bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tuo sutrukdys galutinio sprendimo priėmimui jo byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas teikimą tenkino

III. 9. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų rugpjūčio 14 d. sprendimą, Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Tarnyboje netaikant laisvės apribojimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas užsieniečio sulaikymo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 4 dalies nuostatas. Užsieniečio vertinimu, aplinkybių, kurios Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, nėra. Nors užsienietis (su žmona bei nepilnamečiais vaikais), nesulaukęs galutinio sprendimo dėl pateikto prieglobsčio prašymo, buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir tai galėtų būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje paskiriant griežčiausią priemonę – sulaikymą, taip pat ir ją taikyti, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis savo šeimos nariais – žmona ir trimis nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms vyro / tėvo sulaikymo skyrimas taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriama tik ypatingu atveju. Užsieniečio įsitikinimu, sprendimas sulaikyti jį buvo priimtas neįvertinus būtinumo taikyti griežčiausią priemonę – sulaikymą Centre. Užsienietis paaiškina, kad padarė klaidą, gailisi savo poelgio vykti iš Lietuvos Respublikos ir dabar supranta, kad negalima išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol yra nagrinėjamas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir pažada daugiau nacionalinių įstatymų ir teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės nepažeisti.

9.2. Iš bylos duomenų matyti, jog užsieniečio tapatybė yra nustatyta, taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir / ar viešajai tvarkai, todėl, užsieniečio vertinimu, jo atžvilgiu byloje turėjo būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kurioje nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

10. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. Centras nurodo, kad užsienietis pasinaudojęs galimybe laisvai judėti, kelis kartus vyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes. Ir nors užsienietis teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad žinojo, jog negali išvykti, tačiau užsieniečio žmona L. G. Migracijos departamentui 2020 m. liepos 14 d. pateikė prašymą išduoti jai visos šeimos narių pasus bei vaikų gimimo liudijimus tikslu išsiregistruoti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), o 2020 m. rugpjūčio 1 d. jis su visa šeima buvo sustabdyta kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Šios bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog asmuo, nebūdamas sulaikytas, bandys vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus. Vien tik užsieniečio išreikštas gailestis dėl savo poelgio išvykti iš Lietuvos Respublikos, nesuponuoja, kad ateityje jis laikysis Lietuvos įstatymų bei vykdys teismo sprendimus.

12. Pareiškėjas teigia, kad užsieniečio sulaikymas šiuo atveju yra proporcingas tarp Įstatymo siekiamų tikslų ir taikomų priemonių. Pažymi, kad užsienietis viso buvimo Centre metu turi galimybę bendrauti su savo šeima, t. y. žmona ir nepilnamečiais vaikais, teisė rūpintis savo šeima nėra ir nebus iš jo atimta ar ribojama.

13. Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pažeidžiamų asmenų ar šeimos, kurioje yra nepilnamečių užsieniečių sulaikymo pagrindas, kuris taikomas tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas netenkino Centro teikimo dėl L. G. sulaikymo ilgiau nei 48 val., jos ir jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu galioja Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2020 m. lapkričio 6 d. Teismas priėmė sprendimą sulaikyti tik užsienietį, kadangi būtent jis, neigiamai įtakodamas savo šeimos narius neteisėtiems veiksmams, du kartus organizavo savo šeimos neteisėtą gabenimą iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, tam tikslui įsigijo ir vairavo automobilį, be to atėmė iš mažamečių vaikų galimybę turėti pastovų maitinimą bei saugią gyvenamąją aplinką, kurią jie turėjo Lietuvoje (pažymi, kad be suaugusio savaime vaikai savarankiškai neišvyktų į kitą valstybę), tokiu būdu jis nesiekė užtikrinti geriausių vaikų interesų, o siekė išvengti galimo grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

14. Šioje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą sulaikyti užsienietį vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei to paties straipsnio 5 dalies 6 punktu. Užsienietis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies nuostatą ir jo atžvilgiu byloje turėjo būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata.

16. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17. Taigi siekiant sulaikyti užsienietį (prieglobsčio prašytoją) Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, turi būti tenkinamos 2 sąlygos: 1) sulaikymas būtinas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį; 2) yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

18. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktus, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamentui priėmus neigiama sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje ir šį sprendimą apskundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nesulaukęs teismo sprendimo užsienietis 2020 m. rugpjūčio 1 d. bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, bet buvo sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 2 d. 01.00 val. Tarnybos pareigūnų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2020 m. lapkričio 6 d. A. M. kartu su sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais, praėjus vos savaitei po teismo sprendimo priėmimo, 2020 m. rugpjūčio 12 d. 16.10 val. pakartotinai išvyko iš Centro, neteisėtai kirto Lietuvos–Lenkijos valstybės sieną, pateko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos pasieniečių ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 135 straipsnio 4 punktą užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 22.1 punktas įtvirtina asmens pareigą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl aptariamo sulaikymo pagrindo, prieina prie išvados, kad šios Nutarties 19 punkte išdėstyti faktiniai bei anksčiau nurodyti teisiniai argumentai patvirtina Nutarties 17 punkte paminėtų sąlygų egzistavimą ir tai, kad užsienietis nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad sulaikyti užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą (kartu taikant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6 punktą) yra teisinis pagrindas.

22. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad tokių prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva), 2013/33/ES 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas.

Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį.

Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016).

23. Pareiškėjas nėra tiesiogiai priskiriamas pažeidžiamiems asmenims, tačiau jo šeimoje yra nepilnamečių vaikų, todėl apibendrinus nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad tokie asmenys gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką.

24. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamas užsieniečio atvejis gali būti priskiriamas prie ypatingų ir išskirtinių Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies aspektu, nes: A. M. prieš tai du kartus buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau jis žinodamas apie draudimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, jį pažeidė, turėdamas tikslą išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; buvo tokių neteisėtų veiksmų organizatorius; užsieniečio prieglobsčio prašymas jau yra išspręstas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimais, o galutinio teismo sprendimo paskelbimas tikėtinas maždaug po mėnesio; užsieniečio nepilnamečiai vaikai yra kartu su jų motina apgyvendinti Centre, kuo užtikrinta pakankama jų priežiūra, be to, jie gali dienos metu bendrauti ir su užsieniečiu, todėl jo sulaikymas neturės itin didelio poveikio šių nepilnamečių vaikų interesams ir netruks neproporcingai ilgą laikotarpį.

25. Be kita ko, atsižvelgtina į tą aplinkybę, jog užsienietis su šeima prieglobsčio įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse prašo nuo 2002 metų, 2016 metais buvo grąžintas į kilmės šalį, tačiau po kelių metų vėl išvyko, siekdamas gyventi Europoje, todėl netaikant sulaikymo, ateityje gali būti apsunkintas užsieniečio ir jo šeimos narių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

26. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė -Maculevičienė