ae91f0c2-4aca-4e0f-ae6b-fb6497124115 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-48-330/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00440-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

C. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mukera“ ieÅ¡kinį atsakovams A. C. ir H. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Mukera“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovų A. C. ir H. K. solidariai priteisti 71 104,42 Eur žalos atlyginimÄ bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieÅ¡kovei BUAB ,,Mukera“ iÅ¡kelta bankroto byla. Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės vadovu nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo A. C., tačiau jis neperdavė bankroto administratoriui jokio bendrovės turto, motyvuodamas tuo, kad 2018 m. balandžio 19 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi bei 2018 m. balandžio 21 d. Perdavimo aktu bendrovės dokumentai, turtas, spaudas buvo perduoti naujajam akcininkui H. K., kuris po to buvo ir bendrovės vadovas. IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, abu atsakovai – tiek atsakovas A. C., oficialiai bÅ«damas bendrovės vadovu, tiek atsakovas H. K., de fakto tapęs bendrovės akcininku bei vadovu, solidariai atsakingi už neteisėtais veiksmais bendrovei padarytÄ Å¾alÄ .

3. IeÅ¡kovė teigė, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. sutartimi bendrovė įsigijo žuvų auginimo įrangÄ , tačiau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo įranga nebuvo perduota ieÅ¡kovei ir neaiÅ¡ku, kur Å¡i įranga yra, ar ji buvo kažkaip realizuota ir / ar panaudota bendrovės veiklos tikslams. IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovai neperduoto turto verte sumažino bendrovės turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus (jų dalį), dydį, tuo padarydami žalÄ ieÅ¡kovei ir Å¡iurkščiai pažeisdami kreditorių teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pačių atsakovų kaltės jokie bendrovės turto dydį pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti, ieÅ¡kovė prašė atlyginti Å¡ios įrangos likutinę vertę – 71 104,42 Eur.

4. Atsakovas A. C. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas teigė, kad jo žiniomis, ieÅ¡kovės nurodoma žuvų auginimo įranga nebuvo perduota ieÅ¡kovei, nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitÄ bei nebuvo eksploatuojama. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

5. Atsakovas H. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog jokio įmonės turto iÅ¡ ankstesnio įmonės savininko A. C. jis faktiÅ¡kai neperėmė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – atnaujino praleistÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. C. priteisė 56 600 Eur žalos atlyginimÄ bei 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas.

7. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas konstatavo, kad pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartį ieÅ¡kovei buvo iÅ¡raÅ¡yta 2015 m. lapkričio 13 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuriÄ priėmė ir pasirašė atsakovas A. C., o įrangos pardavėjui SIA „REMURO“ buvo atlikti trys mokėjimo pavedimai iÅ¡ viso 56 600 Eur sumai. Teismas sutiko su atsakovo A. C. nurodyta aplinkybe, jog jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu įranga nebuvo gauta ir sumontuota, todėl sprendė, kad bÅ«tent Å¡is atsakovas yra atsakingas dėl 56 600 Eur sumokėtų už negautÄ Ä¯rangÄ lėšų negrÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei. Už įrangÄ buvo sumokėta didesnioji kainos dalis, bet atsakovas A. C. nereikalavo iÅ¡ įrangos pardavėjo grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ . Teismo vertinimu, atsakovas A. C. atsakingas už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro įrangos pardavėjui sumokėta, bet įrangos negavus nesusigrÄ Å¾inta kainos dalis.

8. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau sprendė, jog yra pagrindas praleistÄ terminÄ atnaujinti. IeÅ¡kinys dėl žalos, kilusios 2015 m. rugsėjo 7 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, byloje pareikÅ¡tas 2019 m. rugsėjo 24 d. Bankroto byla ieÅ¡kovei iÅ¡kelta 2018 m. gruodžio 4 d., taigi bankroto administratorius iki Å¡ios datos negalėjo žinoti apie padarytÄ Å¾alÄ . Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės, o taip pat nagrinėjamos kategorijos bylose dominuojantis vieÅ¡asis interesas sudaro pagrindÄ senaties terminÄ atnaujinti.

9. Teismas atmetė ieÅ¡kinį atsakovo H. K. atžvilgiu, nurodęs, kad byloje nėra jokių įrodymų apie jo vadovavimÄ Ä¯monei iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar tuo laikotarpiu, kada buvo sumokėti pinigai už nupirktÄ Ä¯rangÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. Atsakovas A. C. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 10.1.

Teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai savo iniciatyva atnaujino praleistÄ senaties terminÄ , nepaisant to, kad tokio praÅ¡ymo ieÅ¡kovė net nebuvo pareiÅ¡kusi. 10.2. Teismas išėjo už ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu suformuluotų ginčo ribų, savo iniciatyva modifikavo ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir įrodinėjamas žalos kilimo priežastis. Teismas bylos Å¡alims nenurodė, jog ketina peržengti ieÅ¡kinio ir atsakovo atsikirtimų ribas, nenurodė, dėl kokių aplinkybių ir kokių teisiniu pagrindu ketina peržengti ginčo ribas. 10.3.

Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad yra įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos. IeÅ¡kovė pripažino, kad atsakovas neturi ir atsakovo valdomuose statiniuose nėra sumontuota ieÅ¡kovės žuvų auginimo įranga. Atsakovas viso proceso metu teigė, jog žuvų auginimo įranga nebuvo perduota ieÅ¡kovei, nebuvo apskaityta jos buhalterinėje apskaitoje, nebuvo sumontuota bei nebuvo eksploatuojama. 10.4. Atsakovas pardavė visas ieÅ¡kovės akcijas kitam atsakovui, visi bendrovės dokumentai ir turtas buvo perduoti naujajam bendrovės vadovui H.

K.. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas A. C. iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo bÅ«tų faktiniu įmonės vadovu. 10.5. Byloje nėra jokių įrodymų, kad koks nors ieÅ¡kovės turtas bÅ«tų atsakovo žinioje, atsakovas piktybiÅ¡kai vengtų perduoti bendrovės turtÄ administratoriui ar elgtųsi kaip nors kitaip nesÄ Å¾iningai, kliudytų bankroto procesui ir pan. Taigi nėra ir jokio pagrindo ieÅ¡kovės deklaratyviems teiginiams, neva atsakovas nesiėmė priemonių ieÅ¡kovės turto iÅ¡saugojimui, jį pasisavino ar atliko kokius nors kitokius neteisėtus veiksmus.

11. IeÅ¡kovė BUAB „Mukera“ atsiliepimu į atsakovo A. C. apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime iÅ¡dėstyti tokie pagrindiniai teiginiai: 11.1. IeÅ¡kinys atsakovams reiÅ¡kiamas su reikalavimu atlyginti žalÄ dėl bankrutavusios bendrovės turto neiÅ¡saugojimo bei neperdavimo bankroto administratoriui, todėl senatis ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti skaičiuojama ne nuo ginčo įrangos įsigijimo, o nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei bendrovės dokumentų perdavimo bankroto administratoriui momento.

Be to, pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas savo iniciatyva turi teisę atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . 11.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas. Teismas pripažino, jog tik vienas iÅ¡ atsakovų yra atsakingas už atsiradusiÄ Å¾alÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, jog buvo peržengtos ginčo ribos. 11.3. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos. Byloje esančių įrodymų visuma (įrangos draudimo polisas, mokėjimo pavedimai ir kt.) patvirtina, jog vadovaujant apeliantui įranga buvo įsigyta ir eksploatuojama, todėl jis yra atsakingas dėl 56 600 Eur sumos negrÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ jį atnaujinti. Apeliantas, su tuo nesutikdamas teigia, kad ieÅ¡kovė neprašė atnaujinti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, todėl ieÅ¡kinys, anot apelianto, turėjo bÅ«ti atmestas senaties termino praleidimo pagrindu.

14. IeÅ¡kiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). Vertindamas nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad terminas ieÅ¡kiniui dėl žalos, kilusios 2015 m. rugsėjo 7 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, pareikÅ¡ti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo Å¡ios sutarties sudarymo. Byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas bankrutuojančios bendrovės administratoriaus, ginančio visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios bendrovės interesus, todėl senaties termino pradžios jo reiÅ¡kiamiems reikalavimams nustatymas turi tam tikrų ypatumų.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad tik po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tik gavus bankrutuojančios bendrovės dokumentus, jos administratorius gali nustatyti bendrovei padarytos žalos faktÄ , tokiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kuomet bankroto administratorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktÄ .

Tiksli bankroto administratoriaus sužinojimo apie bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktÄ data nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2018 m. gruodžio 4 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme 2019 m. rugsėjo 24 d. nėra suėjęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, tad bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys negali bÅ«ti laikomas pareikÅ¡tu praleidus senaties terminÄ . Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, susijusius su ieÅ¡kinio senaties normų taikymu.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tačiau Å¡iuo atveju tokia aplinkybė neturi reikÅ¡mės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl ginčo esmės 15. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokio turinio skundžiamÄ sprendimÄ , išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, priėmė siurprizinį atsakovui sprendimÄ ir dėl to neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .

Pasak apelianto, ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė atsakovams taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę dėl bendrovės turto ir dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui. Bylos nagrinėjimo eigoje teismas iÅ¡ anksto neperspėjo bylos Å¡alių apie ketinimÄ peržengti nagrinėjamos bylos ribas, todėl nebuvo galimybių pateikti atitinkamų paaiÅ¡kinimų. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su Å¡iais apelianto argumentais.

16. Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2009 ir kt.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiÅ«ra nustatyti ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių Å¡alys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.).

17. Byloje nustatyta, kad pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. žuvų auginimo įrangos pirkimo–pardavimo sutartį ieÅ¡kovei buvo iÅ¡raÅ¡yta apmokėti 2015 m. lapkričio 13 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuriÄ priėmė ir pasirašė atsakovas A. C.. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį įrangos kaina su PVM – 93 929 Eur. Ä®rangos pardavėjui SIA „REMURO“ ieÅ¡kovė atliko tris mokėjimus 56 600 Eur sumai. Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla. Å ioje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams, praÅ¡ydama solidariai iÅ¡ jų priteisti žalos atlyginimÄ už ieÅ¡kovės bankroto administratoriui neperduotÄ Ä¯rangÄ .

IeÅ¡kinio pagrindu buvo nurodytos tokios aplinkybės: atsakovai, nors ir buvo įpareigoti teismo nutartimis, bankroto administratoriui nepateikė jokių dokumentų apie bendrovės finansinę bÅ«klę, neperdavė nei bendrovės turto, nei jo realizavimÄ pagrindžiančių dokumentų, todėl privalo atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro neperduoto turto, t. y. žuvų auginimo įrangos likutinė vertė – 71 104,42 Eur. IeÅ¡kinyje nebuvo nurodyta kitokių faktinių aplinkybių ir kitų pagrindų atsakovų atsakomybės taikymui.

Dėl to sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad konstatuodamas apelianto kaltę dėl 56 600 Eur dydžio žalos įmonei, kuri atsirado apeliantui nesiėmus veiksmų susigrÄ Å¾inti sumokėtÄ kainos dalį už nepristatytÄ ir nesumontuotÄ (pirmosios instancijos teismo vertinimu) įrangÄ , teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, t. y. byloje pasisakė dėl faktų ir vertino aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos kaip ieÅ¡kinio faktinis pagrindas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakomybės taikymas tik vieno iÅ¡ atsakovų atžvilgiu savaime nereiÅ¡kia nagrinėjamos bylos ribų peržengimo, nes neteisėti veiksmai nustatinėjami dėl kiekvieno iÅ¡ atsakovų pagal byloje nustatytas ribas ir aplinkybes.

Vien tai, kad ieÅ¡kovė prašė solidaraus žalos atlyginimo, nepaneigia teismo teisės taikyti civilinę atsakomybę tik vieno iÅ¡ atsakovų atžvilgiu, nes kiekvienas asmuo atsako tik už savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

18. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡taisydamas pirmosios instancijos teismo padarytÄ procesinės teisės normų taikymo pažeidimÄ , iÅ¡ esmės įvertina ginčo Å¡alių pateiktus argumentus pagal ieÅ¡kinyje ir atsiliepimuose (atsikirtimuose) į jį nurodytas faktines bylos aplinkybes (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

19. Nesutikdamas su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu, apeliantas bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, teigė, kad nėra atsakingas dėl įmonei kilusios žalos, nes įranga, už kuriÄ buvo sumokėta 56 600 Eur kainos dalis, nebuvo nei pristatyta ir sumontuota įmonei priklausančiose patalpose, nei apskaityta įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis sprendžia, kad Å¡ie apelianto teiginiai yra deklaratyvÅ«s, o byloje pakanka įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog įranga buvo ne tik pristatyta, bet ir apskaityta pagal teisės aktų reikalavimus (CPK 185 straipsnis).

20. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2019 m. kovo 6 d. praneÅ¡ime apie atliktÄ patikrinimÄ nurodyta, kad UAB ,,Mukera“ 2013 m. rugsėjo 16 d. pateikė paraiÅ¡kÄ Nacionalinei mokėjimų agentÅ«rai (toliau – NMA) pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties ,,AkvakultÅ«ra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultÅ«ros produktų perdirbimas ir rinkodara“ sÄ lygas, siekdama įgyvendinti projektÄ ,,UAB ,,Mukera“ uždaroji akvakultÅ«ros sistema“, tačiau NMA nustačius, kad buvo dirbtinai sukurtos sÄ lygos paramai gauti, Europos SÄ jungos finansavimas jai nebuvo skirtas.

UAB ,,Mukera“ 2015 m. rugsėjo 7 d. žuvų auginimo įrangos pirkimo–pardavimo sutartimi iÅ¡ SIA ,,REMURO“ įsigijo įrangÄ , skirtÄ uždarai žuvų auginimo sistemai akvakultÅ«roje įrengti. Å ios sutarties pagrindu bendrovė įsigijo ilgalaikio turto už 93 929 Eur, kurio pirkimo PVM įtraukė į atskaitÄ ir deklaravo 2015 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje. Atsiskaitymas už įrangÄ buvo vykdomas iÅ¡ UAB ,,Nortomas“ pasiskolintomis lėšomis, iÅ¡ viso sumokėta 56 600 Eur.

VMI praneÅ¡ime nurodyta, kad bendrovė 2016 m. sausio 14 d. pateikė praÅ¡ymÄ perimti SIA ,,REMURO“ 16 000 Eur nepriemokÄ . Siekiant nustatyti ir įvertinti bendrovės PVM apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumÄ už 2015 metų lapkričio – gruodžio mėnesius, buvo inicijuotas bendrovės operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė 2016 m. sausio 31 d. sudarė 76 009,40 Eur. TokiÄ informacijÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė UAB ,,Mukera“ buhalterinę apskaitÄ vykdžiusios įmonės UAB ,,Tax Adviser“ darbuotoja.

Patikrinimo metu konstatuota, kad grÄ Å¾intinas PVM susidarė dėl novatoriÅ¡ko uždaro auginimo sistemos komplekso įrengimo, o sutikrinus bendrovės pateiktų gaunamų ir iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenis su PVM deklaracijose pateiktais duomenimis, neatitikimų nenustatyta, todėl padaryta iÅ¡vada, kad bendrovė gali perimti mokestinę nepriemokÄ . PraneÅ¡ime apie atliktÄ patikrinimÄ taip pat nurodyta, kad bendrovė įsigijo ilgalaikį turtÄ , tačiau dėl nustatytų projekto trÅ«kumų bendrovei parama nebuvo suteikta, todėl ekonominė veikla nebuvo pradėta vykdyti.

21. Taigi, nurodytame VMI patikrinimo akte iÅ¡dėstytos aktualios aplinkybės, susijusios su ginčo įrangos kaip ilgalaikio turto įsigijimu, iÅ¡ esmės paneigia apelianto teiginius, kad turtas esÄ nebuvo pristatytas ir jam nėra žinomos aplinkybės, susijusios su Å¡iuo turtu po jo įsigijimo. Pagal įrangos pirkimo–pardavimo sutarties 7.1 punkto nuostatas PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡oma po įrangos pristatymo. PVM sÄ skaita faktÅ«ra už įrangÄ iÅ¡raÅ¡yta 2015 m. lapkričio 13 d., kuriÄ priėmė ir pasirašė pats apeliantas.

Nutarties 19 punkte iÅ¡dėstytus apelianto argumentus taip pat paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai. Byloje pateiktas ginčo įrangos draudimo liudijimas, iÅ¡duotas 2015 m. lapkričio 10 d., patvirtina, kad UAB ,,Mukera“ ginčo įrangÄ apdraudė laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo ieÅ¡kovė, akivaizdu, kad draudimo bendrovė nebÅ«tų suteikusi draudimo apsaugos įrangai, kurios nebÅ«tų įsigijusi bendrovė.

Be to, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akte nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėti ir patikrinti žuvų auginimo baseinai, nustatyta, jog įrengti žuvų auginimo baseinai atitinka reikalavimus, pažymėta, kad yra sumontuota įranga, reikalinga žuvų auginimui. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto teiginiai, kad į bylÄ jo pateiktas antstolio sudarytas 2019 m. spalio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo apelianto argumentų pagrįstumÄ dėl įrangos nebuvimo (nesumontavimo) apelianto valdomuose statiniuose, nepaneigia atsakomybės dėl bankroto administratoriui neperduoto turto (ginčo įrangos).

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ , jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, nes jis yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, turtÄ ir jo tinkamÄ panaudojimÄ , apskaitymÄ , likvidavimÄ ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011 ir kt.).

Apeliantas nepateikė logiÅ¡kų, įtikinimų ir pagrįstų argumentų apie bendrovės turto panaudojimÄ , likvidavimÄ (nuraÅ¡ymÄ ) ar pan. Vien ta aplinkybė, kad ginčo įranga pas ieÅ¡kovę galbÅ«t nebuvo pradėta eksploatuoti, nereiÅ¡kia, jog apeliantas, vykdydamas jam kaip vadovui nustatytas funkcijas, nėra už jÄ atsakingas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančias aplinkybes, sprendžia, kad yra nustatytos visos apelianto civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos – dėl apelianto vadovavimo įmonei (ieÅ¡kovei) laikotarpiu įgyto turto neperdavimo ieÅ¡kovės bankroto administratoriui ieÅ¡kovei atsirado žala, kuriÄ privalo atlyginti apeliantas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

23. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis, 2018 m. balandžio 19 d. sutartimi pardavęs įmonės akcijas ir naujajam akcininkui perdavęs visÄ Ä¯monės turtÄ bei dokumentus, nėra atsakingas dėl pirmiau nurodytos įmonei kilusios žalos. Pagal Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o duomenis atsakovas A. C. buvo įmonės vadovas nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. sausio 4 d. Atsakovas H. K. buvo įmonės akcininku nuo 2018 m. balandžio 21 d. Apeliantas, teigdamas, kad naujasis įmonės akcininkas tapo ir įmonės vadovu, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, nes akcijų perleidimas savaime nelemia bendrovės vadovo pasikeitimo (CPK 12, 178 straipsniai).

Nepaisant apelianto nurodytos aplinkybės, kad po akcijų pardavimo įmonei vadovavo naujasis akcininkas, o Juridinių asmenų registre formaliai nebuvo atliktas įraÅ¡as apie įmonės vadovo pasikeitimÄ , teisėjų kolegijos įsitikinimu, bÅ«tent apeliantui tenka atsakomybė už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , kuri kilo jo vadovavimo įmonei laikotarpiu. Pirmiau paminėti faktiniai duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas yra atsakingas už jo paties (tikėtinai su kitais asmenimis) sumanytÄ , bet nepavykusį (negavus finansinės paramos) verslo organizavimo planÄ , kurio neigiami padariniai tenka jam.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad apelianto nurodytame 2018 m. balandžio 21 d. perdavimo akte apskritai nėra detalizuota, kokie konkrečiai įmonės dokumentai ar koks konkretus įmonės turtas perduodamas naujajam akcininkui (atsakovui H. K.), kuris neigia iÅ¡ apelianto gavęs bet kokį turtÄ .

24. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, kad įmonės žalÄ sudaro likutinė neperduotos įrangos 71 104,42 Eur vertė, nurodyta VMI atlikto patikrinimo akte 2016 m. rugpjūčio 2 d. duomenimis, apskaičiuota pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo normas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡iuo atveju įmonės patirtÄ Å¾alÄ sudaro turto, kuris turėjo bÅ«ti perduotas jos bankroto administratoriui po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, vertė. Pagal ieÅ¡kovės bankroto procesui taikytino Ä®monių bankroto įstatymo nuostatas įmonės valdymo organams nustatytas įpareigojimas perduoti administratoriui turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis.

Taigi ieÅ¡kovei kaip žalos atlyginimas priteistina ta neperduotos įrangos likutinė vertė, kuri buvo įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentu, bet ne 2016 m. rugpjūčio 2 d. duomenimis. Atsižvelgiant į VMI patikrinimo akte nurodytÄ Ä¯rangos įsigijimo kainÄ ir Å¡io turto nusidėvėjimo normÄ , skaičiuotinÄ kiekvieno mėnesio laikotarpiui nuo įrangos įsigijimo momento (nusidėvėjimas per mėnesį sudaro 808,80 Eur), gaunama, kad ginčo įrangos likutinė vertė ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu sudarė 49 240,73 Eur.

Tai yra dydis žalos, kuriÄ patyrė ieÅ¡kovė ir kuriÄ turi atlyginti apeliantas (CK 6.249 straipsnis). Dėl procesinės bylos baigties 25. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė aktualias procesinės teisės bei materialinės teisės normas, todėl priėmė iÅ¡ dalies nepagrįstÄ sprendimÄ . Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡ dalies tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , sumažinant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ iki 49 240,73 Eur.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 26. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Sumažinus ieÅ¡kovei priteistÄ Å¾alos atlyginimo dydį, ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro maždaug 69,3 proc., tad proporcingai ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ apelianto valstybei priteistinas žyminio mokesčio dydis yra 963,38 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliantui priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydis – 796,37 Eur.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Apeliantas pateikė įrodymus apie 1 179,75 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimÄ . Apelianto patenkintų skundo reikalavimų dalis sudaro 13 proc., taigi jam iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas sudaro 154 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimÄ . Sumažinti iÅ¡ atsakovo A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Mukera“ (juridinio asmens kodas 302935721) priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ iki 49 240,73 Eur (keturiasdeÅ¡imt devynių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imties eurų 73 ct), o valstybei priteistÄ Å¾yminį mokestį iki 963,38 Eur (devynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų eurų 38 ct). Padidinti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Mukera“ (juridinio asmens kodas 302935721) administravimui skirtų lėšų atsakovui A.

C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ iki 796,37 Eur (septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 37 ct). Panaikinti sprendimo dalį dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo. Priteisti atsakovui A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Mukera“ (juridinio asmens kodas 302935721) administravimui skirtų lėšų 154 Eur (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt keturių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Teisėjai Kazys Kailiūnas Gintaras Pečiulis Antanas Rudzinskas