ae8eda8e-e7e7-420e-bfbf-4cc30cc20f08 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-564-370/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00118-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų K.

D. ir I. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1029-259/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno spauda“ ieÅ¡kinį atsakovams K. D. ir I. A. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno spauda“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų K.

D. ir I. A. (toliau kartu – ir atsakovai) 69 602,87 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovai 2020 m. gegužės 21 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 2020/05 dėl 53,41 kv. m ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei požeminio parkavimo vietos nuomos (toliau – nuomos sutartis), kurios pagrindu ieÅ¡kovė laikotarpiui nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. gegužės 22 d. iÅ¡nuomojo jai nuosavybės teise priklausantį butÄ (toliau – butas) atsakovams. 2020 m. spalio 23 d. bute kilo gaisras, kurio metu sudegė bute esantys baldai, buitinė technika, sienos, lubos, grindys, durys, užuolaidos, langai, jų rėmai, aprÅ«ko namo fasadas, laiptinė, kaimyninių butų durys, lifto durys. 2020 m. spalio 26 d.

Kauno prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus (toliau – Kauno PGV VPPS) vyresnysis inspektorius K. S., dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui E. V., apžiÅ«rėjęs butÄ , patvirtino, kad gaisro kilimo priežastis – užsidegęs perkaitintas aliejus. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos pareigÅ«nas K. S. apie paÅ¡alinį ugnies Å¡altinį – gartraukio įtakÄ gaisro kilimui neužsiminė, jo neapžiÅ«rėjo ir techniniam vertinimui jo nepaėmė, nors gartraukis buvo virtuvėje.

K. S. 2020 m. spalio 26 d. surašė aktÄ dėl kilusio gaisro Nr. 473, kurio 7 punkte „Gaisro kilimo priežastis“ įrašė: „neatsargus žmogaus elgesys“. Po buto apžiÅ«ros ir akto suraÅ¡ymo buvo pradėti vykdyti buto valymo ir tvarkymo darbai. UAB „Gaisriniai projektai“ pateikė gaisro ekspertinio tyrimo specialisto iÅ¡vadÄ Nr. GP/GT/2021/03-1 (toliau – specialisto iÅ¡vada), kurioje nurodė, kad Kauno PGV VPPS suformuluota priežastis: „paÅ¡alinis ugnies Å¡altinis (galimai dėl neatsargaus žmogaus elgesio gaminant maistÄ perkaitinus aliejų, kurio garai galėjo užsidegti įtakojant elektrinio prietaiso (gartraukio) galimam gedimui“ yra neteisinga, nes nurodant gaisro kilimo priežastį yra sujungtos net keturios skirtingos galimos priežastys: 1) paÅ¡alinis ugnies Å¡altinis, 2) neatsargus žmogaus elgesys, 3) aliejaus perkaitinimas, 4) gartraukio gedimas.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad atsiradęs galimas gartraukio gedimas galėtų turėti įtakos perkaitinto aliejaus garų užsidegimui yra mažai tikėtinas, kadangi patys perkaitinto aliejaus garai jau yra savaiminio užsiliepsnojimo šaltinis, bei tokie garai gali turėti įtakos gartraukio gedimui, o ne atvirkščiai. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad perkaitinus aliejų galėjo savaime kilti gaisras. Dėl kilusio gaisro ieškovei buvo padaryta 67 352,87 Eur žala turtui, taip pat ieškovė negavo 2 250 Eur pajamų iš buto nuomos.

3. Nurodė, kad atsakovų civilinė teisinė atsakomybė už gaisro metu sugadintÄ turtÄ kyla iÅ¡ jų, kaip nuomininkų statuso, nes gaisro metu jie butÄ valdė ir juo naudojosi pagal nuomos sutartį. Pagal nuomos sutartį atsakovai yra atsakingi ieÅ¡kovei už gaisru padarytų nuostolių atlyginimÄ .

4. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad bute gaisras kilo dėl atsakovų kaltės. IeÅ¡kovė turėjo teisę iÅ¡ karto po gaisro kreiptis į PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centrÄ , praÅ¡ydama nustatyti tikrÄ jÄ gaisro priežastį, tačiau to nepadarė ir pradėjo buto remonto darbus. IeÅ¡kovė neįrodė jai padarytos žalos dydžio, nes nepateikė atliktų darbų aktų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima įvertinti remonto, valymo darbų apimtis, atliktų remonto, valymo darbų bÅ«tinybę, remonto, darbų kainų atitiktį rinkos kainoms.

Taip pat ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja priteisti negautas pajamas (2 250 Eur), nes nuomos sutartimi buvo sutarta, kad atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai (nuomos sutarties 6 skyriaus 3 punktas). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų 69 602,87 Eur padarytos žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 69 602,87 Eur sumÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 4 896,97 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat priteisė valstybei iÅ¡ atsakovų po 3,27 Eur procesinių iÅ¡laidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bute gaisras kilo atsakovei I. A. kaitinant aliejų puode ir bute buvusio gartraukio gedimas neturėjo įtakos gaisro plitimui.

4. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, kad ieškovė buvo nurodžiusi jiems, jog butas buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, taip pat neįrodė, kad atsakovai, prieš sudarant buto nuomos sutartį, buvo ieškovės suklaidinti dėl aplinkybės, jog butas buvo apdraustas nuo draudiminių įvykių.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai nevykdė ir sutartyje nustatytos pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei butÄ tokios bÅ«klės, koks jis buvo iki gaisro, kurį sukėlė atsakovai savo veiksmais. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus ieÅ¡kovės įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, jog ji turėjo 67 102,87 Eur iÅ¡laidų sugadinto turto atkÅ«rimui, daiktų, baldų įsigijimui, regreso tvarka sumokėjo draudimo bendrovei jų iÅ¡mokėtas draudimo sumas tretiesiems asmenims. Taip pat, nutraukus terminuotÄ nuomos sutartį, ieÅ¡kovė patyrė 2 250 Eur nuostolių dėl negautų nuomos pajamų, kurias ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovų turtinę padėtį, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai neįrodė, jog dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsakovams atsirastų nepriimtinų ir itin sunkių neigiamų pasekmių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 1. Atsakovai apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovams patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 10.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bute gaisras kilo dėl atsakovės I. A. veiksmų. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad gaisras bute kilo dėl perkaitinto aliejaus, teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė vadovaudamasis prielaidomis, nes ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė dokumentus, kurie nepatvirtina, jog atsakovė I. A. bÅ«tų pažeidusi kokius nors prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančius aktus, kad bÅ«tų pažeidusi pareigÄ elgtis atsargiai, gaminant maistÄ ar pan.

Taip pat teismas atsakovų kaltę preziumavo, nors pagal nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.502 straipsnio 2 dalis) kaltė nėra preziumuojama. 10.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal nuomos sutarties 6 skirsnio 5 punktÄ , jei įvyksta avarija ar vienai Å¡aliai iÅ¡ sutarties Å¡alių atsiranda nuostolių dėl kitos Å¡alies, Å¡i (kaltoji Å¡alis) privalo nedelsiant paÅ¡alinti avarijos priežastis bei pasekmes, atlyginti nukentėjusios Å¡alies nuostolius, kiek jų nepadengia atitinkama draudimo bendrovė.

Atsakovai turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad butas buvo apdraustas ir, įvykus draudiminiam įvykiui, jie bus atsakingi tik už tokį nuostolių dydį, kurio nepadengs draudimo bendrovė. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis), ieÅ¡kovė kaip verslininkė turi prisiimti atsakomybę už atsakovų (vartotojų) suklaidinimÄ bei nuostolių atsiradimÄ . 10.3. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį, neįvertino buto ir jame buvusių daiktų nusidėvėjimo.

Teismas nevertino ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų įrodymų dėl buto nusidėvėjimo ir tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovai nenurodė, kokia procentine iÅ¡raiÅ¡ka buvo nusidėvėję bute esantys baldai. Neįvertinus buto bei baldų nusidėvėjimo, priteisiant visÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ Å¾alos dydį, ieÅ¡kovė atsidÅ«rė geresnėje padėtyje nei ji buvo iki gaisro. 10.4. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų dėl bute kilusio gaisro padarinių paÅ¡alinimo.

Pagal atsakovų pateiktus dokumentus ieÅ¡kovė buto remonto darbus galėjo atlikti už 9 029,65 Eur mažesnę kainÄ , daugiabučio namo laiptinės remonto darbus už 4 906,44 Eur mažesnę kainÄ nei juos atliko ieÅ¡kovė. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų negautas pajamas (2 250 Eur), nes pagal nuomos sutarties 6 skyriaus 3 punktÄ , atsakovai gali bÅ«ti atsakingi tik už tiesioginių nuostolių atlyginimÄ . 10.5. Atsakovai iÅ¡ savo uždirbamo darbo užmokesčio negalėtų ieÅ¡kovei sumokėti jai priteistos nuostolių sumos.

Atsakovė I. A. neturi jokio nekilnojamojo turto, kurį pardavus, bent iÅ¡ dalies galėtų įvykdyti teismo sprendimÄ , taip pat visiÅ¡kai tenkinus ieÅ¡kinį atsakovai atsidurtų ekonomiÅ¡kai beviltiÅ¡koje situacijoje, t. y. neturėtų jokių galimybių užtikrinti net savo minimalių poreikių, vykdyti mokestines prievoles valstybės biudžetui, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju yra teisinis pagrindas mažinti ieÅ¡kovei priteistinos žalos dydį (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

1. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 11.1. Nors atsakovai nurodo, kad atsakovė I. A. jokių neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų sukėlė bute gaisrÄ , neatliko, tačiau kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygoms, konstatuoti pakanka nustatyti, kad atsakovė I. A. pažeidė įstatymo nustatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. 11.2.

PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bute naudojamas gartraukis neturėjo įtakos gaisro iÅ¡plitimui bute. 11.3. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad jie pagrįstai tikėjosi, jog butas buvo apdraustas draudimo bendrovėje. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kad jie, prieÅ¡ sudarant nuomos sutartį, bÅ«tų teiravęsi dėl buto civilinės atsakomybės draudimo. Net jei ir butas bÅ«tų apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, draudimo bendrovė regreso tvarka bÅ«tų pareiÅ¡kusi reikalavimÄ atsakovams dėl padarytos žalos atlyginimo. 11.4.

Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad ieÅ¡kovė neįrodė jai padarytos žalos dydžio. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė iÅ¡samius duomenis, patvirtinančius ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovų į bylÄ pateiktos buto remonto darbų atlikimo lokalinės sÄ matos yra netikslios, jose nenurodyti darbai, kurie bÅ«tini buto remontui atlikti. 11.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų 2 250 Eur negautų pajamų už buto nuomÄ . Nuomos sutartyje nebuvo sÄ lygos ribojančios atsakovų civilinę atsakomybę už nuomos sutarties nevykdymÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 3. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Kauno spauda“ nuosavybės teise priklauso 53,41 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

4. IeÅ¡kovė ir atsakovai (apeliantai) 2020 m. gegužės 21 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 2020/05 dėl 53,41 kv. m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei požeminio parkavimo vietos nuomos, kurios pagrindu ieÅ¡kovė iÅ¡nuomojo nuosavybės teise priklausantį butÄ apeliantams gyventi bute laikotarpiui nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. gegužės 22 d. 5. 2020 m. spalio 23 d. bute kilo gaisras. Apeliantė I. A. praneÅ¡ime policijai, prie namo buvusiems liudytojams įvykio metu, taip pat paaiÅ¡kinime Kauno PGV darbuotojui K. S., tyrusiam įvykį, nurodė, kad, jai ant viryklės kepant spurgytes, užsidegė puode buvęs aliejus.

6. PGV darbuotojas K. S. 2020 m. spalio 26 d. akte Nr. 473 dėl kilusio gaisro, nurodė, kad gaisras kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio.

7. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad yra sumokėjusi 21 566,22 Eur (su PVM) už kaimyninių trijų butų durų gamybÄ bei montavimÄ , taip pat yra atlyginusi žalÄ , padarytÄ tretiesiems asmenims t. y. sumokėjusi 11 234,61 Eur draudimo bendrovėms reikalaujamÄ Å¾alos atlyginimÄ už kaimyniniams butams padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė yra sumokėjusi 7 000 Eur avansÄ UAB „Mariusta“ už buto remonto darbų atlikimÄ ir 2 000 Eur avansÄ UAB „Gusto baldai“ už kietųjų baldų gamybÄ .

8. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos ieÅ¡kovė patyrė dar 6 189 Eur papildomų iÅ¡laidų dėl gaisro metu sugadinto turto atkÅ«rimo ir atliktų remonto darbų. Taip pat atliekant gaisro padarinių darbus ieÅ¡kovė patyrė Å¡ias iÅ¡laidas: 909,93 Eur už papildomai atliktus buto remonto darbus (UAB „Mariusta“ 2021 m. birželio 2 d. atliktų darbų aktas Nr. S001-A001, 2021 m. balandžio 2 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija MAR Nr. 5615; 2021 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymas); 165,29 Eur skirtumas už virtuvės įrangÄ (plautuvė ir maiÅ¡ytuvas), susidaręs tarp ieÅ¡kinyje nurodytos UAB „Gusto baldai“ preliminariosios sutarties kainos (4 297,52 Eur) ir faktiÅ¡kai patirtų 4 462,81 Eur iÅ¡laidų (2021 m. birželio 23 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija GB Nr. 21065; 2021 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymas); 8,56 Eur – Å¡viestuvas – UAB „Kesko Senukai Digital“ (2021 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. KD0001855685; 2021 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymas); 214,04 Eur skirtumas už buitinę technikÄ (orkaitė, kaitlentė, Å¡aldytuvas, indaplovė), susidaręs tarp ieÅ¡kinyje nurodytos UAB „Vektrona“ komercinio pasiÅ«lymo kainos (1 028,93 Eur) ir faktiÅ¡kai patirtų 1 242,97 Eur iÅ¡laidų (2021 m. balandžio 15 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GUT21A596; 2021 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymas); 1 357,02 Eur skirtumas už baldus (virtuvinis stalas, kėdės, staliukas, komoda, vitrina, minkÅ¡tasuolis, lova, čiužinys, naktiniai staliukai, fotelis, sofa), susidaręs tarp ieÅ¡kinyje nurodytos 2018 metais įsigijimo kainos (895,87 Eur) pagal UAB „Araneta“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir faktiÅ¡kai patirtų 2 252,89 Eur iÅ¡laidų (2021 m. liepos 1 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra ARA Nr. 020278; 2021 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymas; 2021 m. birželio 29 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra ARA Nr. 020212; 2021 m. birželio 29 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra ARA Nr. 020211; 2021 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymas); 94,18 Eur – kilimas, kilimėlis, vonios kilimėlis – UAB „Kesko Senukai Digital“ (PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija SS Nr. 10366300179; 2021 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymas); 3 293,50 Eur – fasado ir balkono remontas (UAB „Mariusta“ lokalinė sÄ mata Nr. S001; 2021 m. birželio 2 d. atliktų darbų aktas Nr. S001-A001, 2021 m. birželio 22 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija MAR Nr. 5 694; 2021 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymas); 150 Eur – baldų montavimas (T. B. 2021 m. liepos 28 d. sÄ skaita faktÅ«ra serija TBNr. 210728); 3,51 Eur skirtumas už užuolaidų komplektÄ , susidaręs tarp įsigijimo kainos pagal UAB „Ausfa“ (2021 m. gegužės 11 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija AUSF0144; 2021 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymas). Dėl apeliantų civilinės atsakomybės 9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bute gaisras kilo apeliantei I.

A. kaitinant aliejų puode ir bute buvusio gartraukio gedimas neturėjo įtakos gaisro plitimui. Apeliantai su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad gaisras bute kilo dėl perkaitinto aliejaus, teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė vadovaudamasis prielaidomis, nes ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė dokumentus, kurie nepatvirtina, jog atsakovė I. A. bÅ«tų pažeidusi kokius nors prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančius aktus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

10. Sprendžiant klausimÄ dėl civilinės atsakomybės taikymo, bÅ«tina nustatyti, ar egzistuoja visos sÄ lygos, bÅ«tinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. bÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (iÅ¡skyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė taikoma be kaltės). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, pripažino, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

11. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bÅ«tent apeliantės I. A. veiksmai (kaitinant aliejų bute) lėmė gaisro kilimÄ . Remiantis CK nuostatomis nuomininkas privalo naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, laikyti iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ tvarkingÄ (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnio 1 dalis).

Be to, nuomininkas privalo iÅ¡sinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu, veiksmus (CK 6.489 straipsnio 3 dalis). Taip pat pagal 2020 m. gegužės 21 d. nuomos sutarties 6 skyriaus 3 punktÄ , „jeigu Nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo pablogina suteiktÄ naudotis turtÄ , patalpose esančius inžinerinius įrenginius, baldus jis privalo Nuomotojui atlyginti tuos padarytus tiesioginius nuostolius“.

12. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

13. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo tiek dėl tarp Å¡alių egzistavusių nuomos teisinių santykių, tiek ir dėl paties gaisro kilimo nuomojamame bute fakto. Sprendžiant, ar apeliantai gali bÅ«ti laikomi atsakingais dėl kilusio gaisro, t. y. ar bÅ«tent dėl jų neteisėtų veiksmų (neatsargaus elgesio) nuomojamame bute kilo gaisras, paminėtina, kad bÅ«tent nuomininkai yra atsakingi už savo veiksmus. Be to, bÅ«tent nuomininkai (apeliantai), kurie nuomos sutarties pagrindu naudojosi bute esančia buitine technika, turėjo pareigÄ tinkamai eksploatuoti buitinius prietaisus.

Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad PGV darbuotojas K. S. 2020 m. spalio 26 d. akte Nr. 473 dėl kilusio gaisro, nurodė, kad gaisras kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio, pagrįstai sprendė, jog apeliantai yra atsakingi dėl kilusio gaisro, kadangi nebuvo pakankamai rÅ«pestingi ir atidÅ«s. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantų veiksmų neteisėtumo, pagrįstai atsižvelgė ir į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2020 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos suteikimo“ Nr. 20-S-26258, kuriame nurodyta, kad policijos registruojamų įvykių registre 2020 m. spalio 23 d. 15:25 val. (bute kilusio gaisro dienÄ ) registruotas I.

A. praneÅ¡imas, reg. Nr. 0120000590512, įvykio (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad jai kepant spurgas sprogo puodas ir bute kilo gaisras. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė I. A. pripažino savo veiksmų neteisėtumÄ . Bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas nenustatė žalos atsiradimo Å¡altinio.

14. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantai turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, jog butas buvo apdraustas ir įvykus draudiminiam įvykiui, jie bus atsakingi tik už tokį nuostolių dydį, kurio nepadengs draudimo bendrovė. Nuomos sutarties 6 skyriaus 5 punkte nurodyta, kad „jei įvyksta avarija ar vienai iÅ¡ Sutarties Å alių atsiranda nuostolių dėl kitos Å alies kaltės, Å¡i (kaltoji Å alis) privalo nedelsiant paÅ¡alinti avarijos priežastis bei pasekmes, atlyginti nukentėjusiosios Å alies nuostolius, kiek jų nepadengia atitinkama draudimo įmonė“. Pažymėtina, kad nuomos sutartyje nėra aiÅ¡kiai nurodyta, jog butas nuomos sutarties laikotarpiu buvo apdraustas draudimo bendrovėje, taip pat apeliantams kartu su nuomos sutartimi nebuvo pateiktas buto draudimo liudijimas (polisas) ar jo kopija, todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliantai neįrodė, kad jie turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, jog butas buvo apdraustas (CPK 178 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles ir pagrįstai sprendė, kad bÅ«tent apeliantai, kuriems buvo patikėtas nuomojamas butas ir jame esanti įranga, nesielgdami taip, kaip elgtųsi pakankamai atidus, atsargus ir rÅ«pestingas asmuo, yra atsakingi dėl kilusio gaisro. Dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos atlyginimo 16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus ieÅ¡kovės įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, jog ji turėjo 67 102,87 Eur iÅ¡laidų sugadinto turto atkÅ«rimui, daiktų, baldų įsigijimui, regreso tvarka sumokėjo draudimo bendrovei jų iÅ¡mokėtas draudimo sumas tretiesiems asmenims. Taip pat, nutraukus terminuotÄ nuomos sutartį, ieÅ¡kovė patyrė 2 250 Eur nuostolių dėl negautų nuomos pajamų, kurias ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų buvę apeliantų neteisėtų veiksmų.

17. Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį, neįvertino faktinio buto, jame buvusių daiktų nusidėvėjimo. Neįvertinus buto bei baldų nusidėvėjimo, priteisiant visÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ Å¾alos dydį, ieÅ¡kovė atsidÅ«rė geresnėje padėtyje negu ji buvo iki gaisro.

18. Byloje duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė dėl kilusio gaisro patyrė žalÄ , dėl kurios dydžio nustatymo tarp Å¡alių kilo ginčas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala turi bÅ«ti atlyginama visiÅ¡kai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalÄ bÅ«tina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami.

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkÅ«rimo iÅ¡laidų. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t. y. ieÅ¡kovė (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, Å¡alys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieÅ¡taringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

19. Žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkÅ«rimo vertę. Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindÄ sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Taikant šį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju apima iÅ¡laidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

20. Atkuriamoji turto vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę (kaÅ¡tus). AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. IeÅ¡kovė Å¡iai aplinkybei patvirtinti pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (nutarties 18, 19 punktai), kuriuose nurodyta, kad ieÅ¡kovė turėjo 67 102,87 Eur iÅ¡laidų sugadinto turto atkÅ«rimui.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantų siÅ«lomas taikyti nusidėvėjimo rodiklis, užfiksuotas VÄ® Registrų centro pažymoje (4 proc.), yra teisingas bei atspindi realiÄ , iki gaisro buvusiÄ , ieÅ¡kovės buto bÅ«klę. VÄ® Registrų centro duomenimis, butas, kuriame kilo gaisras, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2015 m. sausio 15 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-150115-00018 pagrindu. IeÅ¡kovė butÄ nusipirko 2018 m. gegužės 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kurį įrengusi (2018 m. gegužės 28 d. statybos darbų rangos sutartis dėl buto įrengimo ir vidaus apdailos atlikimo), 2020 m. gegužės 21 d. nuomos sutarties pagrindu iÅ¡nuomojo apeliantams (nutarties 13 punktas).

Nuomos sutarties priede Nr. 1 perdavimo priėmimo akte nurodyta, kad „patalpų sienų, grindų, lubų, langų, durų bÅ«klė perdavimo naudoti metu yra gera“. Apeliantai, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nenurodė argumentų ir nepateikė objektyvių įrodymų, kad butas ir jame esantys daiktai (baldai, buitinė technika ir pan.) iki gaisro (2015 m. (naujos) statybos name, 2018 m. iki galo įrengtame bute) buvo blogos techninės bÅ«klės. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, nustatant ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , nėra pagrindo taikyti buto VÄ® Registrų centro pažymoje užfiksuotÄ nusidėvėjimo rodiklį, taip pat ir nusidėvėjimo rodiklį bute buvusiems daiktams.

22. Taip pat sutiktina ir su ieÅ¡kovės argumentais dėl atsakovės apskaitoje nurodomo turto nuvertėjimo normatyvų, nurodytais atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kad juridinio asmens materialiajam turtui vertinti nusidėvėjimo normatyvus įmonė gali taikyti priklausomai nuo pasirinktos verslo apskaitos politikos mokestiniais klausimais, o ne žalos atlyginimo klausimu. Tačiau ir Å¡iuo atveju, kai įmonės turto nuvertėjimo normatyvų nustatymui pagal Verslo apskaitos standartų reikalavimus vienas iÅ¡ objektyviųjų (iÅ¡orinių) požymių yra turto rinkos vertės padidėjimas (visuotinai žinoma, kad ginčo įvykio metu nuomojamo objekto rinkos vertė didėjo) (23-iasis Verslo apskaitos standartas), tai ieÅ¡kovė pagrįstai gali koreguoti įmonės apskaitos duomenis (panaikinti ar pakeisti nuvertėjimo normatyvus), todėl taikymas atsakovų nurodytų Registrų centro rodiklio ar įmonės apskaitoje turto nuvertėjimo normatyvų, bÅ«tų ne tik formalus, bet ir kaip mažareikÅ¡mio dydžio, prieÅ¡tarautų visiÅ¡kos žalos atlyginimo principui.

23. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal apeliantų pateiktus dokumentus, ieÅ¡kovė buto remonto darbus galėjo atlikti už 9 029,65 Eur mažesnę kainÄ , daugiabučio namo laiptinės remonto darbus už 4 906,44 Eur mažesnę kainÄ nei juos atliko ieÅ¡kovė. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantų argumentais nesutinka.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų pateiktus 2021 m. rugsėjo 1 d. lokalinės sÄ matos aktus Nr. 1, 2, 3 (sudarytus 2020 m. spalio mėn. kainų lygiu) ir ieÅ¡kovės pateiktus UAB „Mariusta“ lokalinės sÄ matos aktus Nr. S001 ir atliktų darbų aktÄ Nr. S001-A001, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantų pateiktuose duomenyse nebuvo įvertinta visuotinai žinoma aplinkybė, jog po gaisro bute kilimo dienos, statybų rinkoje paslaugų ir medžiagų kainos didėjo ir ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su buto ir laiptinės remonto darbais, buvo apskaičiuos pagal tuo metu buvusias rinkos kainas, kurias pateikė rangovas (UAB „Mariusta“), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad apeliantai nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų dėl kilusio gaisro ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas.

25. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantų 2 250 Eur negautas pajamas pagal nuomos sutartį. Apeliantų vertinimu, Å¡alys nuomos sutarties 6 skyriaus 3 dalyje susitarė, kad apeliantai bus atsakingi tik už tiesioginių nuostolių atlyginimÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantų argumentais nesutinka.

26. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

27. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013).

28. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014 29.

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovės negautos pajamos iÅ¡ nuomos sutarties yra tiesioginiai nuostoliai, nes nuomos sutartis buvo nutraukta dėl apeliantų kaltės, o ne dėl kitų aplinkybių, nepriklausiusių nuo apeliantų. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu apeliantai nebÅ«tų sukėlę gaisro bute, nuomos sutartis bÅ«tų buvusi vykdoma ir apeliantai bÅ«tų mokėję ieÅ¡kovei nuomos mokestį, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės negautų pajamų priteisimo iÅ¡ apeliantų.

Dėl galimybės mažinti nuostolių dydį 30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie apeliantų turtinę padėtį, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai neįrodė, jog dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsakovams atsirastų nepriimtinų ir itin sunkių neigiamų pasekmių. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad apeliantai iÅ¡ savo uždirbamo darbo užmokesčio negalėtų ieÅ¡kovei sumokėti jai priteisto nuostolių atlyginimo, apeliantė I.

A. neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat visiškai tenkinus ieškinį apeliantai atsidurtų ekonomiškai beviltiškoje situacijoje.

31. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, nustatantis, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. Kita vertus, visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus – įstatyme numatyta galimybė taikyti Å¡io principo iÅ¡imtį. CK 6.251 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo gali bÅ«ti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę ar žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).

32. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – iÅ¡imtis, turi bÅ«ti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sÄ lygos, ir sÄ Å¾iningumas, protingumas ir teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju, negalima nesutikti su ieÅ¡kove, kad priteistinos žalos dydis neturėtų bÅ«ti vertinamas vien pagal apeliantų turimo turto ir gaunamų pajamų dydį. Pažymėtina, kad apeliantai yra jauni, darbingo amžiaus, galintys atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , prieÅ¡ingu atveju, sumažinus ieÅ¡kovei nuostolių dydį, bÅ«tų nepagrįstai paneigti ieÅ¡kovės, siekiančios jai padarytos žalos atlyginimo, interesai, todėl darytina iÅ¡vada, jog nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir mažinti skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantų priteistos žalos dydį.

34. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 35. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Atmetus apeliantų apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , pateikimÄ , susijusius teisinius veiksmus patyrė 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai.

37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Kadangi ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ nevirÅ¡ija maksimalaus priteistino dydžio, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , jos lygiomis dalimis (po 400 Eur) priteisiamos ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno spauda“, juridinio asmens kodas 135520314, iÅ¡ atsakovų K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Eur (keturis Å¡imtus eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis Laima Ribokaitė