2013-07-03 Nr. AB-3431-3-61-3-01645-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-323/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01645-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslino (I t., b. l. 1–3, III t., b. l. 14–15), ir kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m gegužės 21 d. raštą Nr. 3IN-Č-676-706-621 „Dėl skundų nagrinėjimo“, išskyrus šio rašto pirmąją, priešpaskutinę ir paskutinę pastraipas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė.

Pareiškėjas 2013 m. vasario 11 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti šio atskirojo skundo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino A. Č. prašymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą ir atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad tiek pareiškėjui, tiek jo atstovui, apie nagrinėtoje byloje priimto procesinio sprendimo paskelbimo laiką ir vietą buvo žinoma. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą teismui pateikė tik 2013 m. vasario 11 d., t. y. daugiau kaip mėnesį praleidęs atskirojo skundo padavimo terminą. Teismas pareiškėjo nurodytas termino atskirajam skundui pateikti praleidimo priežastis, t. y. teisinių žinių, bylinėjimosi patirties trūkumą, nesugebėjimą tinkamai ir laiku pasirūpinti savo atstovavimu, tuo pačiu žinant, jog vyksta teisminis ginčas ir jam galbūt bus reikalinga teisinė pagalba, laikė sąlygotomis paties pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto, todėl negalinčiomis būti pripažintomis objektyviai sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą ir užkirtusiomis kelią tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, žinodamas apie tai, kada bus priimtas procesinis sprendimas nagrinėjamame ginče, nebuvo tiek rūpestingas ir atidus bei nesielgė taip, kaip analogiškoje situacijoje elgtųsi kiekvienas pakankamai rūpestingas ir atidus asmuo. Teismas pažymėjo, jog ginčo atveju atskirojo skundo padavimo termino eiga prasideda nuo teismo nutarties paskelbimo, o ne nuo jos nuorašo įteikimo, todėl aplinkybes, kada pareiškėjui buvo įteikta ginčijama nutartis, nagrinėjamu atveju laikė teisiškai nereikšmingomis.

III. Pareiškėjas A. Č. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. bei 2013 m. vasario 14 d. nutartis.

Atskirajame skunde paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį gavo praėjus 12 dienų, t. y. 2013 m. sausio 12 d. 2013 m. sausio 14 d. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau 2013 m. sausio 31 d. sprendimu tokią pagalbą jam buvo atsisakyta teikti. Todėl nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jis nebuvo rūpestingas. Aiškina, kad kol nežinojo, ar jam bus teikiama antrinė teisinė pagalba, negalėjo paduoti atskirojo skundo, nes neturi teisinio išsilavinimo ir nežino įstatymų. Atskirajame skunde dėsto nesutikimo ir su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi, kuria buvo nutraukta administracinė byla pagal jo skundą, argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. bei 2013 m. vasario 14 d. nutartis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad kol nėra panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2012 m. gruodžio 31 d. nutarties, pagrindo vertinti pastarosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą nėra. Todėl sprendžiant 2013 m. vasario 25 d. pareiškėjo pateikto atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, nebus nagrinėjami šiame atskirajame skunde išdėstyti nesutikimo su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi argumentai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 2 dalis numato, jog atskirieji skundai paduodami ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (ABTĮ 149 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis buvo priimta bylą išnagrinėjus viešame teismo posėdyje, dalyvaujant tiek pareiškėjui, tiek ir jo atstovui, todėl terminas atskirajam skundui dėl šios nutartis paduoti baigėsi 2013 m. sausio 7 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą padavė 2013 m. vasario 13 d., t. y. praleidęs atskirojo skundo padavimo teismui terminą.

ABTĮ 148 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti mutatis mutandis taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui (nagrinėjamu atveju – atskirajam skundui) paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-46/2010). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pareiškėjas įvardija tai, kad skundžiamą nutartį gavo pasibaigus jos apskundimo terminui; kad gavęs nutartį kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir kol nebuvo išspręstas klausimas dėl tokios pagalbos suteikimo dėl teisinių žinių trūkumo ir įstatymų nežinojimo, negalėjo kreiptis į teismą; kad sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta jam šioje byloje teikti antrinę teisinę pagalbą buvo priimtas tik 2013 m. sausio 31 d.

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012). Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju yra aktualios aplinkybės, egzistavusios 2012 m. gruodžio 31 d. – 2013 m. sausio 7 d.

Viena iš atskirojo skundo praleidimo priežastimi pareiškėjas nurodo pavėluotą teismo nutarties gavimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, terminas atskirajam skundui paduoti nagrinėjamu atveju skaičiuojamas ne nuo nutarties nuorašo gavimo, o nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Nustatyta, kad pareiškėjas bei jį atstovaujantis advokatas dalyvavo 2012 m. gruodžio 10 d. vykusiame teismo posėdyje (III t., b. l. 32) bei parašu patvirtino, kad jiems yra pranešta, jog teismo sprendimo / nutarties / nutarimo priėmimas bei paskelbimas atidėtas 2012 m. gruodžio 31 d. (III t., b. l. 33).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas turi būti rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad pareiškėjas, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus, gali domėtis administracinės bylos baigtimi, kreiptis į teismą dėl tokios informacijos jam suteikimo, teismo sprendimo nuorašo gavimo kitokiu, greitesniu būdu nei paštas (pavyzdžiui, faksimiliniu laišku) ir tokiu būdu parengti bei paduoti apeliacinį skundą teismui iki įstatymo nustatyto apskundimo termino pabaigos (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012).

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas, žinodamas, kada administracinėje byloje pagal jo skundą bus skelbiamas sprendimas, turėjo galimybę domėtis bylos baigtimi, kreiptis į pirmosios instancijos teisme jį atstovavusį advokatą ar į bylą nagrinėjusį teismą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo elgesys (nesidomėjimas priimtu sprendimu) neatitinka sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2012 m. gruodžio 31 d. teismo nutarties nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas 2013 m. sausio 9 d. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. spalio 12 d. Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-3740-(7.3030) (III t., b. l. 8) buvo nuspręsta šioje administracinėje byloje, bylą nagrinėjant pirmąja instancija, pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą bei paskirtas advokatas G. A.. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2012 m. gruodžio 31 d. teismo nutartis pareiškėją atstovavusiam advokatui buvo išsiųsta 2013 m. sausio 2 d. (III t., b. l. 40), nepažeidus ABTĮ 93 straipsnyje nustato 3 dienų termino. ABTĮ 50 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1485 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) nustatyta, jog tais atvejais, kai administracinės bylos proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Jeigu pasibaigus atstovavimo santykiams atstovas dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus.

Akcentuotina, kad advokatas G. A. vadovaujantis nurodytu Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu pareiškėją atstovavo pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad 2012 m. gruodžio 31 d. teismo nutarties nuorašo įteikimas pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavusiam advokatui laikytinas tinkamu šios nutarties įteikimu pareiškėjui. Byloje nėra duomenų, kad advokatui teismo siųsti procesiniai dokumentai būtų teismui grąžinti, taip pat nėra duomenų, kad advokatas pareiškėjui neperdavė 2012 m. gruodžio 31 d. teismo nutarties. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jam 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis buvo įteikta tik 2013 m. sausio 12 d., nesudaro pagrindo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą grindžia ir tuo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, nežino įstatymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Akcentuotina, kad teisinių žinių trūkumas bei įstatymų nežinojimas nesudarė kliūčių pareiškėjui vėliau teikti atskiruosius skundus bei procesinius prašymus, kurie teismo buvo priimti ir nagrinėjami.

Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (kreipimasis dėl teisinės pagalbos suteikimo ir sprendimo dėl tokios pagalbos nesutikimo priėmimas 2013 m. sausio 31 d.) taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti pareiškėjui atskirojo skundo padavimo terminą, nes jos ne tik neegzistavo atskirojo skundo padavimo termino eigos metu, bet ir nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarties paduoti ir atskirąjį skundą atsisakė priimti, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė