2022-06-15 Nr. CB-4978-2-24-3-00235-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedCK 6.270 straipsnio 2 dalyje aiškiai apibrėžta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo sąvoka. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padidinto pavojaus šaltinio valdytoju pripažino ieškovės (bendrovės) darbuotojus, kurie neturėjo jokios teisės į faktinį autotransporto priemonės valdymą. Manytina, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai aplaidžiai, nes būdama faktine autotransporto priemonės valdytoja neinstaliavo į automobilį alkobloko, GPS sistemos (telemetrinės įrangos), nedėjo protingų pastangų, kad autotransporto priemonė būtų tinkamai kontroliuojama. Nors žemesnės instancijos teismų sprendimuose atsakovas pripažintas autotransporto priemonės valdytoju, tačiau tai neatitinka realybės, nes ieškovės darbuotojas neturi jokios teisės daryti papildomas saugos investicijas į bendrovės turtą-automobilį, t. y. jis negali savo iniciatyva ir už savo lėšas įdiegti į automobilį papildomos (saugos) įrangos, negali pats sudaryti transporto priemonės draudimo bei kitų teisiniam ir faktiniam autotransporto priemonės valdytojui priskirtinų (leistinų) veiksmų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (civilinėse bylose Nr. 3K-3-682/2007; Nr. 3K-3-210/2007); didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi didesnę rūpestingumo pareigą ir jis privalo rūpintis, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų tinkamai saugomas ir naudojamas (civilinė byla Nr. 3K-3-79/2008).
Legislator headnote
AI generated2022-06-15 Nr. CB-4978-2-24-3-00235-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą, kuriuo priteista solidariai iš atsakovų V. M. ir K. V. ieškovei UAB „Globalita“ 16 695,38 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismai priteisė iš atsakovų atlyginti žalą, kurią ieškovė patyrė dėl eismo įvykio, kai buvo apgadinta transporto priemonė, o atsakovai buvo neblaivūs.
Full text
Nr. DOK-3147
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00235-2021-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2022 m. birželio 8 d. paduotu atsakovo V. M. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimą,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą, kuriuo priteista solidariai iš atsakovų V. M. ir K. V. ieškovei UAB „Globalita“ 16 695,38 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismai priteisė iš atsakovų atlyginti žalą, kurią ieškovė patyrė dėl eismo įvykio, kai buvo apgadinta transporto priemonė, o atsakovai buvo neblaivūs.
Kasaciniu skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovo V. M. kasaciniame skunde išdėstyti tokie argumentai:
1. CK 6.270 straipsnio 2 dalyje aiškiai apibrėžta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo sąvoka. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padidinto pavojaus šaltinio valdytoju pripažino ieškovės (bendrovės) darbuotojus, kurie neturėjo jokios teisės į faktinį autotransporto priemonės valdymą. Manytina, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai aplaidžiai, nes būdama faktine autotransporto priemonės valdytoja neinstaliavo į automobilį alkobloko, GPS sistemos (telemetrinės įrangos), nedėjo protingų pastangų, kad autotransporto priemonė būtų tinkamai kontroliuojama. Nors žemesnės instancijos teismų sprendimuose atsakovas pripažintas autotransporto priemonės valdytoju, tačiau tai neatitinka realybės, nes ieškovės darbuotojas neturi jokios teisės daryti papildomas saugos investicijas į bendrovės turtą-automobilį, t. y. jis negali savo iniciatyva ir už savo lėšas įdiegti į automobilį papildomos (saugos) įrangos, negali pats sudaryti transporto priemonės draudimo bei kitų teisiniam ir faktiniam autotransporto priemonės valdytojui priskirtinų (leistinų) veiksmų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (civilinėse bylose Nr. 3K-3-682/2007; Nr. 3K-3-210/2007); didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi didesnę rūpestingumo pareigą ir jis privalo rūpintis, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų tinkamai saugomas ir naudojamas (civilinė byla Nr. 3K-3-79/2008).
2. Teismai nustatydami atsakovams solidarią atsakomybę nesilaikė kasacinio teismo jau suformuotų precedentų, būtent, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginės žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2005-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005). Teismai, nustatydami atsakovams solidarią žalos atlyginimo atsakomybę, neteisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tiesiogiai susijusias su teisiškai reikšmingais faktais, t. y. faktinį priežastinį ryšį tarp konkrečių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismai netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir vertino bylos įrodymus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiama teismo nutartimi bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kasacinį skundą atsisakoma priimti, todėl prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nesvarstomas.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas