ae8c6eef-e06d-4065-ae5c-36d05fe6e5cb · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1997-967/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24458-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. spalio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mikroklimatas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus M. T., ieÅ¡kinį atsakovui M. L. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Mikroklimatas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. T., (toliau – ieÅ¡kovė, bendrovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo M.

L. (toliau – atsakovas) 35 797,54 Eur žalos atlyginima?, 5,00 procentų dydžio metines palu?kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡ke?limo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko i?vykdymo ir byline?jimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad vienintelis akcininkas ir vadovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iÅ¡kėlė bendrovei bankroto bylÄ ir paskyrė nemokumo administratoriumi M. T.. Pagrindinė bendrovės veikla buvo darbų, susijusių su įvairių inžinerinių sistemų (vėdinimo, Å¡ildymo, kondicionavimo, santechnikos ir pan.) įrengimu, vykdymas. Veiklos laikotarpiu daliai darbuotojų, t. y. atskaitingiems asmenims avansu iÅ¡mokėtos ieÅ¡kovei priklausančios lėšos iÅ¡laidoms, susijusioms su jų atliekamomis darbo funkcijomis ir bendrovės vykdoma veikla, padengti. Nemokumo administratoriui M. T. susipažinus su buhalterinės apskaitos dokumentais, nustatyta, kad iki bankroto proceso pradžios į sÄ naudas nuraÅ¡ytos darbuotojams, t. y. atskaitingiems asmenimis, iÅ¡mokėtos sumos:

1) atsakovas 2018 m. birželio 29 d. priėmė įsakymÄ , kuriuo į bendrovės sÄ naudas nurašė darbuotojams iÅ¡mokėtas ir iÅ¡laidų dokumentais nepagrįstas sumas, iÅ¡ viso 22 323,73 Eur; 2) 2018 m. rugpjūčio 19 d. buhalterinės apskaitos programoje atliktu buhalteriniu įraÅ¡u į bendrovės sÄ naudas nuraÅ¡ytos darbuotojams iÅ¡mokėtos ir iÅ¡laidų dokumentais nepagrįstos sumos, iÅ¡ viso 13 473,81 Eur. Atliekant antrÄ jį nuraÅ¡ymÄ , atskiras bendrovės vadovo įsakymas nepriimtas.

Taigi bendra į ieÅ¡kovės sÄ naudas nuraÅ¡yta darbuotojams iÅ¡mokėta ir iÅ¡laidų dokumentais nepagrįsta suma sudaro 35 797,54 Eur. Bendrovės veiklos laikotarpiu nebuvo užtikrinama darbuotojams iÅ¡mokėtų piniginių lėšų panaudojimo kontrolė. Å iuo tikslu bendrovėje nebuvo nustatyta (patvirtinta) jokia tvarka, pagal kuriÄ konkretus darbuotojas bÅ«tų turėjęs atsiskaityti už jam iÅ¡mokėtas pinigines lėšas, susijusias su pavestų darbo funkcijų vykdymu (toks dokumentas nemokumo administratoriui M.

T. neperduotas); taigi bendrovės darbuotojai nesupažindinti su atsiskaitymo už avansu iÅ¡mokėtas pinigines lėšas vykdymo tvarka. IÅ¡ atskaitingų asmenų nereikalauta avanso apyskaitų, kuriose bÅ«tų fiksuojama iÅ¡mokamų piniginių lėšų (avanso) paskirtis ir dydis, patirtų iÅ¡laidų dydis, su jį pagrindžiančiais dokumentais bei nepanaudotas likutis. Kadangi bendrovėje nebuvo reglamentuotas darbuotojų atsiskaitymas už jiems pervestas pinigines lėšas, konkrečiais iÅ¡laidų dokumentais nepagrįstų piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pačių darbuotojų negalimas; be kita ko, dar ir dėl to, kad prieÅ¡ pat bendrovės bankrotÄ Ä¯ sÄ naudas nuraÅ¡yta 35 797,54 Eur suma neįtraukta į balansÄ (taigi, nėra bendrovės turtas).

Taigi dėl netinkamo atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigų vykdymo ieÅ¡kovei iÅ¡ viso padaryta 35 797,54 Eur žala, kurios dydį sudaro darbuotojų iÅ¡laidų dokumentais nepagrįstos iÅ¡mokėto avanso sumos, nuraÅ¡ytos į veiklos sÄ naudas.

3. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad darbuotojams avansu sumokėtus sumos buvo susidarę per tam tikrÄ tęstinį laikotarpį, kai vykstantys į tarnybinę komandiruotę asmenys gaudavo avansu sumas, skirtas padengti komandiruotės metu patiriamas iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad vykimas į komandiruotes faktiÅ¡kai buvo, asmenys Å¡ias iÅ¡laidas patyrė, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių nepateikė jas patvirtinančių dokumentų (dėl praradimo, nepaėmimo iÅ¡ paslaugas suteikusių asmenų, susidėvėjimo ir t.t.); tai buvo susiję su dideliu asmenų skaičiumi, kas sudaro didelę administracinę naÅ¡tÄ ir nebÅ«tinai garantuoja galimybę tas sumas atgauti (didelė dalis darbuotojų dėl finansinio neraÅ¡tingumo dažnai neturėdavo jokio finansinio rezervo ir gyveno tik iÅ¡ gaunamo atlyginimo); buvo priimtas sprendimas Å¡ias iÅ¡laidas nuraÅ¡yti į sÄ naudas.

Å ių sumų tolimesnis laikymas bendrovės balanse bÅ«tų tik sudaręs neteisingÄ vaizdÄ apie įmonės turtÄ ir / ar gautinas sumas. Sprendimas darbuotojų patirtų iÅ¡laidų kompensavimÄ nuraÅ¡yti į sÄ naudas – socialiai teisingas sprendimas jų atžvilgiu, darbuotojams tapus bendrovės pirmos eilės kreditoriais. Priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ labiausiai pažeidžiamos kreditorių grupės, bendrovei dėl menamų skolininkų skaitlingumo ir nemokumo administratoriaus M. T. polinkio permokėti pasamdytiems teisininkams (pavyzdžiui civilinėje byloje prieÅ¡ UAB „Verslo gijos“ konstatuota, kad ieÅ¡kovės atstovavimo iÅ¡laidos nepagrįstai didelės, todėl sumažintos beveik 40,00 procentų) patiriant dideles teisinės pagalbos iÅ¡laidas, tikėtina, nebÅ«tų apgynęs bendrovės kreditorių interesų, o tik dar labiau pabloginęs Å¡ių labiausiai pažeidžiamų bendrovės kreditorių finansinę padėtį.

4. Absoliuti dauguma darbuotojų, kuriems buvo iÅ¡mokami avansai, Å¡iuo metu yra bendrovės pirmos eilės kreditoriai. Todėl ieÅ¡kovės teiginys, kad dėl atsakovo veiksmų ji neteko vertingo turto, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti dengiami kreditoriniai reikalavimai ir dėl to galimai nukentėjo bendrovės kreditoriai, yra nelogiÅ¡kas. Å ių sumų nuraÅ¡ymas į bendrovės sÄ naudas faktiÅ¡kai pagerino jos pirmos eilės kreditorių situacijÄ . Pati ieÅ¡kovė, atsakovo žiniomis, nepaisant aktyvaus teisminių ginčų iniciavimo, didelių iÅ¡laidų, skiriamų teisinei pagalbai, auditoriui, buhalterinę apskaitÄ tvarkantiems asmenims ir kt., nėra bent dalinai padengusi pirmos eilės kreditorinių reikalavimų.

Be to, nemokumo administratorius M. T. pakankamos informacijos apie vykdomus administravimo veiksmus neteikia nei kreditoriams (atsakovas ir jo vadovaujama įmonė yra ieÅ¡kovės pirmos ir trečios eilės kreditoriai su ženklia finansinio reikalavimo suma), nei laikosi teismo įpareigojimo kas tris mėnesius teismÄ informuoti apie administravimo eigÄ (tik teismui pareikalavus ir įspėjus apie galimas įpareigojimo nevykdymo pasekmes apsiribojo inicijuotų teisminių procesų iÅ¡vardinimu). Be to, tikėtina, teisinį iÅ¡silavinimÄ turintis, ženklias sumas asmeniÅ¡kai už bendrovės bankroto administravimÄ gavęs, bei dar didesne suma administravimo iÅ¡laidoms disponuojantis nemokumo administratorius M.

T. net ir patiems menkiausiems veiksmams, kaip kad nepagrįstų pretenzijų ieÅ¡kovės darbuotojų siuntinėjimui, samdo advokatus (konkrečiai paminėtu atveju – advokatÄ Å . V.).

5. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį grindžia tuo, jog atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė jam, kaip bendrovės vadovui, tenkančias pareigas, susijusias su tinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu (nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (toliau – taisyklės)), kas lėmė dalies bendrovės turto (piniginių lėšų) faktinį netekimÄ .

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, t. y. nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2018 metų spalio mėnesio, įmonėje nebuvo kasos ir atsiskaitymo grynaisiais, todėl taisyklės, kuriomis remiasi ieškovė, netaikytinos darbuotojams atliktiems avansiniams mokėjimams (darytiems bankiniais pavedimais). Vadovaujant bendrovei, kurioje dirbo didelis skaičius darbuotojų, didžioji jų dalis vyko į komandiruotes, todėl atsakovui buvo žinoma, kokias apytiksliai išlaidas patiria darbuotojai komandiruotėse.

Dėl to tais atvejais, kai atskaitingi asmenys (darbuotojai) neturėjo galimybės pateikti iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, jiems atliktos avansinės iÅ¡mokos negalėjo bÅ«ti pagrįstos dokumentais. Tačiau reikalauti iÅ¡ darbuotojų grÄ Å¾inti sumas, iÅ¡laidas faktiÅ¡kai patyrus, bÅ«tų socialiai neteisinga. Taigi atsakovas sprendimÄ 35 797,54 Eur sumÄ nuraÅ¡yti į sÄ naudas priėmė pagrįstai, nepažeisdamas bendrovės interesų ir tuo pačiu užtikrindamas bendrovės darbuotojų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1558-608/2021 ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 35 797,54 Eur žalos atlyginimÄ , 5,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 35 797,54 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 247,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybės naudai – 805,00 Eur žyminio mokesčio.

7. Teismas nurodė, kad atsakovas, teigdamas, jog darbuotojai iÅ¡ tikrųjų patyrė iÅ¡laidas, kurioms kompensuoti buvo iÅ¡mokėtos bendrovės piniginės lėšos, tokių įrodymų į bylÄ nepateikė; minėtų iÅ¡laidų realumÄ atsakovas siekė pagrįsti liudytojų parodymais, tačiau tokia įrodinėjimo priemonė nėra tinkama susiklosčiusioje situacijoje, nes darbuotojai, įgiję bendrovės pinigines lėšas, yra suinteresuoti patvirtinti tokių lėšų įgijimo pagrindÄ ir jų parodymai negali bÅ«ti laikomi objektyviais.

Teismas pažymėjo, jog bendrovės lėšų iÅ¡mokos turi bÅ«ti pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais, o tokių dokumentų, liudijančių darbuotojams iÅ¡mokėtų sumų pagrįstumÄ , atsakovas į bylÄ nepateikė; byloje nėra pateikta ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytÄ bendrovės piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo pagrindÄ , t. y. jog minėtos lėšos buvo iÅ¡mokėtos komandiruotėje patirtų bendrovės naudai iÅ¡laidų kompensavimui ir pan.

8. Teismas sprendė, jog atsakovas pažeidė jam, kaip bendrovės vadovui, tenkančias pareigas, susijusias su tinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu, kas lėmė dalies bendrovės piniginių lėšų netekimÄ . Dalis ieÅ¡kovės darbuotojų už jiems avansu pervestas bendrovės pinigines lėšas neatsiskaitydavo, tačiau jiems ir toliau avansu buvo iÅ¡mokamos piniginės lėšos. Galiausiai atsakovo veiksmais į bendrovės sÄ naudas nuraÅ¡yta darbuotojams iÅ¡mokėta ir iÅ¡laidų dokumentais nepagrįsta suma, sudaranti 35 797,54 Eur. Teismo vertinimu, tokie atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmai nesuderinami su jam tenkančia pareiga veikti jo vadovaujamos bendrovės naudai ir interesais. Dėl minėtų atsakovo veiksmų bendrovė faktiÅ¡kai neteko dalies turto, į kurį nemokumo administratorius M. T. bÅ«tų galėjęs nukreipti bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų tenkinimÄ .

9. Teismas nurodė, jog atsakovas prieÅ¡ pat bendrovės bankrotÄ atliktÄ darbuotojams iÅ¡mokėtų lėšų, kurios nebuvo pagrįstos jokiais iÅ¡laidų dokumentais, nuraÅ¡ymÄ Ä¯ bendrovės sÄ naudas traktuoja kaip socialiai teisingÄ tikslÄ darbuotojų interesais, tačiau toks atsakovo elgesio traktavimas nepagrįstas, nes lėšos buvo iÅ¡mokėtos tik daliai bendrovės darbuotojų be lėšų iÅ¡mokėjimo paskirtį patvirtinančių dokumentų. Teismas pabrėžė, jog tokiu bÅ«du buvo patenkinti tik dalies kreditorių grupės – materialiai atskaitingų darbuotojų interesai, o kitų darbuotojų kaip tos pačios eilės kreditorių turtinių interesų patenkinimo galimybės, iÅ¡kėlus bendrovei bankroto bylÄ , sumažėjo.

Teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2077-864/2019, patvirtinta ieÅ¡kovės kreditorių bendra finansinių reikalavimų suma – 901 492,25 Eur, tame tarpe pirmos eilės kreditorių reikalavimų suma – 527 249,32 Eur. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nurašė darbuotojams iÅ¡mokėtas lėšas prieÅ¡ pat bendrovės bankroto procesÄ â€“ dalis iÅ¡mokėtų sumų, sudaranti 13 473,81 Eur, į sÄ naudas nuraÅ¡yta 2018 m. rugpjūčio 19 d., sekmadienį, o praėjus vos kelioms dienoms, t. y. 2018 m. rugpjūčio 21 d., atsakovas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei.

Tokiais veiksmais dalis bendrovės turto buvo paÅ¡alinta iÅ¡ balanso, kaip gautinos sumos, ir taip sumažintos bendrovės kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ bendrovės turto. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1558-608/2021 ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1.

Tvarka, kokiu bÅ«du atsakingas asmuo atsiskaito bendrovei už jam iÅ¡mokėtas lėšas, susijusias su pavestų darbų funkcijų vykdymu, buvo nustatyta; kiekvienas darbuotojas, kuris buvo priimamas į darbÄ , su Å¡ia tvarka supažindintas žodžiu. Jokiame įstatyme nenurodyta, jog atsakingo asmens atsiskaitymo su bendrove už jam iÅ¡mokėtas lėšas tvarka privalo bÅ«ti nustatyta raÅ¡tu. Kad bendrovėje atskaitingų asmenų atsiskaitymo su bendrove tvarka buvo nustatyta, patvirtina ir įrodo atsakovo teismui pateiktas 2018 m. vasario 7 d. elektroninis laiÅ¡kas padalinių vadovams. 10.2.

Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas apklausti liudytojais asmenis, neįtrauktus į darbuotojų, kuriems iÅ¡mokėtos piniginės lėšos buvo nuraÅ¡ytos į bendrovės sÄ naudas, sÄ raÅ¡Ä . Todėl paneigtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog liudytojai buvo suinteresuoti duoti atsakovui naudingus parodymus, jų negalint laikyti objektyviais. Atsakovo nurodyti asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Liudytojais papraÅ¡yti pakviesti ir apklausti asmenys buvo bendrovės administracijos atstovai, kurie priiminėjo darbuotojus į darbÄ ir supažindindavo su avansinių mokėjimų apskaitos taisyklėmis, reikalaudavo dokumentų pateikimo, juos priimdavo ir vykdydavo pirminę jų apskaitÄ .

Darbų vadovai gerai žino paties darbo specifikÄ , gali apibÅ«dinti darbuotojus, su kuriais dirbo betarpiÅ¡kai, jų finansinius, kalbinius ir raÅ¡to gebėjimus, vyravusiÄ komandiruočių praktikÄ . Netenkinus atsakovo praÅ¡ymo iÅ¡kviesti į teismo posėdį apklausti liudytojus, buvo pažeista jo teisė teikti byloje įrodymus ir pagrįsti savo atsikirtimus į ieÅ¡kovės pateiktÄ ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės atsakovui įrodyti aplinkybes, kuriomis Å¡is grindžia savo atsikirtimus, spręsdamas, jog liudytojai suinteresuoti duoti vienokius ar kitokius parodymus, Å¡ių net neapklausus, tokiu bÅ«du pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytÄ Ä¯rodymų vertinimo tvarkÄ . 10.3.

Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nėra nurodyto nei vieno Lietuvos Respublikos teisės akto ar jo nuostatos, susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu, kuriÄ atsakovas neva savo veiksmais bÅ«tų pažeidęs. Konstatuojant, kad atsakovas netinkamai vedė bendrovės buhalterinę apskaitÄ ir taip neva pažeidė jam kaip įmonės vadovui priskirtas fiduciarines pareigas, nenurodyta nei viena teisės norma, susijusi su buhalterinės apskaitos tvarkymu, kuriÄ atsakovas bÅ«tų pažeidęs. 10.4.

Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatyta aplinkybė, jog antra dalis avansinių lėšų buvo nuraÅ¡yta nepriėmus atskiro įsakymo; Å¡ios sumos nuraÅ¡ytos sekmadienį, neįrodo atsakovo nesÄ Å¾iningumo ar fiduciarinių pareigų pažeidimo. Ä®sakymas dėl 13 473,81 Eur sumos nuraÅ¡ymo į bendrovės sÄ naudas priimtas 2018 m. rugpjūčio 17 d. (penktadienį) ir su visais dokumentais perduotas nemokumo administratoriui 2018 m. spalio 10 d. Ūkinių operacijų registravimÄ apskaitoje atliko bendrovės buhalterinių paslaugų sutarties pagrindu samdomas asmuo, todėl atsakovas negalėjo kontroliuoti, kokiu metu (kokiÄ savaitės dienÄ ) jis Å¡iuos įraÅ¡us atliko. 10.5.

Piniginių lėšų nuraÅ¡ymas nepagerino nei vieno iÅ¡ darbuotojų padėties. Atsakovas, priimdamas šį sprendimÄ , rėmėsi toliau nurodytais argumentais, kad:

1) nuraÅ¡ytos lėšos – tai darbuotojų faktiÅ¡kai komandiruotėse patirtos iÅ¡laidos, todėl reikalauti jas grÄ Å¾inti – neteisinga;

2) minėtas iÅ¡laidas sudaro sÄ lyginai nedidelės sumos, tačiau turėtos didelio darbuotojų kiekio atžvilgiu, todėl bandymas jas iÅ¡reikalauti sudarytų didelę administracinę naÅ¡tÄ ir iÅ¡laidas, nes faktiÅ¡kai komandiruotėje iÅ¡laidas patyręs darbuotojas, nepaisant fakto, kad dėl vienų ar kitų aplinkybių nepateikė lėšų panaudojimÄ pagrindžiančių dokumentų, nebÅ«tų sutikęs grÄ Å¾inti Å¡ių avansinių mokėjimų, todėl bÅ«tų tekę inicijuoti teisminius procesus.

11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1558-608/2021 nepakeista? ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , nemokumo administratoriui M. T. neperduoti jokie dokumentai, kuriais bÅ«tų reglamentuota atskaitingų asmenų atsiskaitymo už pervestas pinigines lėšas, susijusias su pavestų darbo funkcijų vykdymu, tvarka; tokie įrodymai nepateikti ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Byloje nenustatyta, kad iÅ¡ atskaitingų asmenų bÅ«tų reikalauta avanso apyskaitų, kuriose fiksuota iÅ¡mokamų piniginių lėšų (avanso) paskirtis, jų dydis, patirtų iÅ¡laidų dydis, su jį pagrindžiančiais dokumentais, nepanaudotas likutis. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, nesant aiÅ¡kiai reglamentuotos tvarkos, darbuotojai nebuvo supažindinti su atsiskaitymo už avansu iÅ¡mokėtas pinigines lėšas vykdymu. Taigi nevykdyta efektyvi bendrovės turto (piniginių lėšų) panaudojimo kontrolė, už kÄ atsakingas vadovas (atsakovas). 11.2.

Atsakovas nedetalizuoja kas ir kada tvarkÄ Å¾odžiu buvo nustatęs (patvirtinęs), nuo kada ji bendrovėje buvo taikoma. Nepaisant to, jog ieÅ¡kovė pinigines lėšas atskaitingiems asmenims (darbuotojams) buvo iÅ¡mokėjusi bankiniais pavedimais, taisyklės taikytinos pagal įstatymo analogijÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsnio 1 dalis). Piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo forma nepaneigia įmonių valdymo organų pareigos nustatyti jų panaudojimo kontrolės mechanizmÄ / tvarkÄ , kaip tai numatyta taisyklių 9 punkte. 11.3.

Atskaitingų asmenų (darbuotojų) atsiskaitymo už bendrovės iÅ¡mokėtas pinigines lėšas, susijusias su darbo funkcijų vykdymu, tvarka turėjo bÅ«ti fiksuojama tekstu (arba vaizdu / garsu, jei yra naudojamos tam skirtos informacinės sistemos), kad Å¡iÄ informacijÄ objektyviai bÅ«tų galima identifikuoti. Nagrinėjamu atveju tokia tvarka dokumento forma bendrovėje nenustatyta. 11.4. Atsakovas nurodo, kad darbuotojams prieÅ¡ jų įdarbinimÄ neva žodžiu buvo iÅ¡aiÅ¡kinama tvarka, kaip jie turi atsiskaityti už bendrovės avansu iÅ¡mokėtas pinigines lėšas, susijusias su darbo funkcijų vykdymu.

Supažindinimo su įmonės vidaus politika (aktais) faktÄ patvirtina darbuotojas, uždėdamas paraÅ¡Ä , jog jam yra žinomas įmonės vidaus teisės aktų turinys (reikalavimai). Atsakovo teiginiai apie tariamÄ Å¾odinį darbuotojų supažindinimÄ su taikoma tvarka dėl atsiskaitymo už avansu gautas lėšas neįrodo aplinkybės, jog darbuotojams Å¡i tvarka buvo žinoma, į bylÄ nepateikus jokių minėtÄ teiginį patvirtinančių įrodymų. 11.5. Ginčo atveju piniginės lėšos bÅ«davo iÅ¡mokamos darbuotojams, turėjusiems jas skirti (panaudoti) darbo funkcijų vykdymui (atsiskaitymui su trečiaisiais asmenimis).

Elektroniniame laiÅ¡ke aptariama iÅ¡ esmės kita situacija – darbuotojų gautų iÅ¡ankstinių (avansinių) sÄ skaitų, iÅ¡raÅ¡ytų bendrovei, apmokėjimas (sÄ lygos); Å¡is adresuotas keturiems asmenims, taigi, jo turinys bendrovės pinigines lėšas avansu gavusiems atskaitingiems asmenims (darbuotojams) savaime nebuvo žinomas. Taigi atsakovo akcentuojamas elektroninis laiÅ¡kas nepatvirtina aplinkybių, reikÅ¡mingų bylos kontekste, kad:

1) bendrovės vadovas aiÅ¡kia forma buvo nustatęs (patvirtinęs) atsiskaitymo už avansu pervestas pinigines lėšas tvarkÄ ;

2) atskaitingiems asmenims (darbuotojams) minėta tvarka (reikalavimai) buvo žinoma (jie supažindinti su aktu / dokumentu);

3) atsakovas užtikrino minėtos tvarkos efektyvų įgyvendinimÄ / vykdymÄ , t. y. kontroliavo bendrovės avansu iÅ¡mokėtų lėšų panaudojimÄ . Net jeigu bÅ«tų laikoma, kad atsakovas 2018 m. vasario 7 d. elektroniniame laiÅ¡ke pasisakė dėl terminų, per kuriuos darbuotojai turi pateikti iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, nėra aiÅ¡ku, kodėl nebuvo užtikrintas Å¡io reikalavimo įgyvendinimas. 11.6. Pats atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad avansu sumokėta suma darbuotojams susidarė per tęstinį laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, daliai darbuotojų už pervestas pinigines lėšas neatsiskaitydavus, ir toliau jas mokėdavo. Akivaizdu, jog tokie bendrovės vadovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi suderinamais su jam tenkančia pareiga veikti bendrovės naudai. 11.7. Atsakovas prašė apklausti ieÅ¡kovės administracijos darbuotojus, kurie, jo teigimu, priimdavo darbuotojus į darbÄ , supažindindavo su avansinių mokėjimų apskaitos taisyklėmis ir kt. Tačiau Å¡iuo atveju reikÅ¡mingas ne bendrovės administracijos darbuotojų galimas situacijos vertinimas, tačiau tų darbuotojų, kurie avansu buvo gavę iÅ¡ bendrovės pinigines lėšas ir vėliau jų panaudojimo nepagrindę reikalingais dokumentais, realus supažindinimas su atsiskaitymo už bendrovės avansu iÅ¡mokėtas pinigines lėšas tvarka.

PraÅ¡ymas apklausti darbuotojus, kuriems iÅ¡mokėtos piniginės lėšos darbo funkcijų vykdymui, nepateiktas. Taigi bendrovės administracijos darbuotojai nebÅ«tų galėję objektyviai patvirtinti fakto, jog kitiems darbuotojams buvo žinoma atsiskaitymo už gautų piniginių lėšų panaudojimÄ darbo funkcijų vykdymo tikslais tvarka. Dėl Å¡ios priežasties buvo netikslinga liudytojais apklausti atsakovo nurodytus asmenis. 11.8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo, kaip vadovo, specifinį statusÄ bei Å¡io subjekto netinkamÄ veikimÄ susiejo su jam tenkančiomis fiduciarinėmis pareigomis.

Tinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas apima ir bÅ«tinų vidaus teisės aktų sklandžiam Å¡io proceso įgyvendinimui priėmimÄ . Atsakovas pažeidė jam, kaip bendrovės vadovui, tenkančias pareigas, susijusias su tinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu, kas lėmė dalies bendrovės turto (piniginių lėšų) faktinį netekimÄ ; bendrovėje privalėjo bÅ«ti patvirtinta tvarka, kurioje bÅ«tų buvę numatyta kaip ir kokiais terminais atskaitingi asmenys atsiskaito už iÅ¡mokėtas pinigines lėšas, remiantis taisyklių 9 punktu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovėje tokia asmenų, gavusių iÅ¡ bendrovės pinigines lėšas, susijusias su jiems priskirtų darbo funkcijų vykdymu, atsiskaitymo tvarka nebuvo patvirtinta, nors Å¡iÄ pareigÄ Ä¯gyvendinti bendrovės vadovas (atsakovas) turėjo; dėl to minėti asmenys faktiÅ¡kai už jiems iÅ¡mokėtas pinigines lėšas su bendrove neatsiskaitydavo; avanso apyskaitos (atskaitingo asmens iÅ¡leistų pinigų ataskaitos) nebuvo sudaromos, nors jos pagal taisyklių nuostatas buvo privalomos.

Nemokumo administratoriui M. T. po bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys aplinkybę, kad už buhalterinės apskaitos organizavimÄ atsakingas asmuo (atsakovas) bÅ«tų reikalavęs tokio pobÅ«džio dokumentų (avanso apyskaitų) iÅ¡ pinigines lėšas gavusių darbuotojų. Nesant užpildytų avanso apyskaitų, sÄ skaitų, negalima patikrinti, kokiam tikslui faktiÅ¡kai bendrovės avansu iÅ¡mokėtos piniginės lėšos buvo panaudotos. Atsakovas nurašė atskaitingų asmenų konkrečiais iÅ¡laidų dokumentais nepagrįstas sumas į veiklos sÄ naudas; tokie jo veiksmai nesuderinami su pareiga veikti bendrovės naudai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4578-864/2018 ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. T. (nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 26 d.); 2019 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2077-864/2019 bankroto administratoriaus M. T. praÅ¡ymu patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, pagal kurį pirmos eilės kreditorių (įmonės darbuotojų) finansinių reikalavimų suma – 527 249,32 Eur, antros eilės kreditorių (VMI, SODRA) finansinių reikalavimų suma – 125 016,00 Eur, trečios eilės kreditorinių reikalavimų suma – 249 345,44 Eur, bendra reikalavimų suma – 901 492,25 Eur. Pagal 2018 m. birželio 30 d. balansÄ , ieÅ¡kovės turtas sudarė 748 746,00 Eur sumÄ .

14. Bendrovės veiklos laikotarpiu daliai bendrovės darbuotojų, kurie buvo atskaitingais asmenimis, avansu iÅ¡mokėtos piniginės lėšos iÅ¡laidoms, susijusioms su jų atliekamomis darbo funkcijomis ir bendrovės vykdoma veikla, padengti. Atsakovas, bÅ«damas bendrovės vadovu, 2018 m. birželio 29 d. priėmė įsakymÄ , kuriuo į bendrovės sÄ naudas nurašė darbuotojams iÅ¡mokėtas ir iÅ¡laidų dokumentais nepadengtas sumas, iÅ¡ viso 22 323,73 Eur. 2018 m. rugpjūčio 19 d. buhalterinės apskaitos programoje atliktu buhalteriniu įraÅ¡u į bendrovės sÄ naudas buvo nuraÅ¡ytos darbuotojams iÅ¡mokėtos ir iÅ¡laidų dokumentais nepadengtos sumos, iÅ¡ viso 13 473,81 Eur. Bendra į bendrovės sÄ naudas nuraÅ¡yta darbuotojams iÅ¡mokėta ir iÅ¡laidų dokumentais nepagrįsta suma sudaro 35 797,54 Eur (22 323,73 Eur + 13 473,81 Eur).

15. Taigi, aptartos bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės nustatymo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime nurodęs, kad bendrovėje nebuvo nustatyta tvarka, pagal kuriÄ atskaitingas asmuo atsiskaito bendrovei už jam iÅ¡mokėtas lėšas, susijusias su pavestų darbo funkcijų vykdymu; nemokumo administratoriui M. T. (toliau – nemokumo administratorius) tokie dokumentai nebuvo perduoti, o atsakovas į bylÄ taip pat nepateikė įrodymų, liudijančių tokių dokumentų buvimÄ ; nesant nurodytos tvarkos, bendrovės darbuotojai nebuvo supažindinti, kaip turi bÅ«ti vykdomas jų atsiskaitymas už avansu iÅ¡mokėtas bendrovės lėšas, kas daro lėšų, nepagrįstų konkrečiais iÅ¡laidų dokumentais, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ darbuotojų negalimÄ .

17. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliaciniame skunde teigia, kad nėra įstatyminio reikalavimo atsiskaitymo su bendrove už iÅ¡mokėtas pinigines lėšas tvarkÄ nustatyti raÅ¡tu; tokia tvarka buvo, kÄ Ä¯rodo vadovo elektroninis laiÅ¡kas padalinių vadovams; praÅ¡yta liudytojais pakviesti ir apklausti buvusius bendrovės administracijos atstovus (vadovus), priiminėjusius darbuotojus į darbÄ ir supažindinusius su avansinių mokėjimų apskaitos taisyklėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad tokia įrodinėjimo priemonė nėra tinkama susiklosčiusioje situacijoje, nes darbuotojai, įgiję bendrovės pinigines lėšas, yra suinteresuoti patvirtinti tokių lėšų įgijimo pagrindÄ ir jų parodymai negali bÅ«ti laikomi objektyviais (nors atsakovas pažymi, kad liudytojais kviečiami asmenys nebuvo įtraukti į darbuotojų, kuriems iÅ¡mokėtos piniginės lėšos nuraÅ¡ytos į bendrovės sÄ naudas, sÄ raÅ¡Ä , taigi, nebuvo suinteresuoti duoti atsakovui naudingus parodymus).

18. Nagrinėjamu atveju į bylÄ atsakovas su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikęs 2018 m. vasario 7 d. elektroninį laiÅ¡kÄ , tema „Dėl čekių apmokėjimo“, kuriuo siekiant greitesnio iÅ¡laidų apmokėjimo ir norint iÅ¡vengti sumaiÅ¡ties (elektroninio ryÅ¡io priemonėmis iÅ¡siųstų ir vėliau gautų originalų galimo dubliavimosi), praÅ¡yta:

1) visų darbų vadovų (jų pagalbininkų) čekius ar sÄ skaitas, pateiktus darbuotojų apmokėjimui, siųsti du kartus per mėnesį: iki 15 d. ir iki 31 d. registruotu paÅ¡tu į biurÄ adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius;

2) pateiktus dokumentus surÅ«Å¡iuoti taip, kad buhalterijai nekiltų sunkumų identifikuojant čekį / sÄ skaitÄ pateikusį asmenį arba čekyje / sÄ skaitoje nurodytÄ pirkinį;

3) pareikalauti iÅ¡ darbuotojų pateikti mokėjimÄ patvirtinančius dokumentus tvarkingus, įskaitomus ir tik tuos, kuriuose atsispindi kompensuotinas pirkinys (netvarkingi, neįskaitomi ir su darbu nesusijusių iÅ¡laidų, pavyzdžiui, asmeninių poreikių patenkinimui skirtų paslaugų ir / prekių įsigijimÄ patvirtinantys dokumentai – atmestini), kad operatyviau bÅ«tų apmokamos avansinės iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymi, kad minėtame elektroniniame laiÅ¡ke aptariama iÅ¡ esmės kita situacija – darbuotojų gautų iÅ¡ankstinių (avansinių) sÄ skaitų, iÅ¡raÅ¡ytų bendrovei, apmokėjimas (sÄ lygos).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieÅ¡kovės argumentais, iÅ¡ 2018 m. vasario 7 d. elektroninio laiÅ¡ko turinio galint spręsti, kad padalinių vadovams pateikta informacija, susijusi su darbuotojams skirtų avansinių iÅ¡laidų apmokėjimo tvarka, kurios praÅ¡yta laikytis pateikiant registruota paÅ¡to siunta iÅ¡ darbuotojų apmokėjimui gautus čekius ar sÄ skaitas iki einamojo mėnesio 15 d. ir 31 d. Kadangi darbų vadovai buvo atsakingi už tinkamÄ savo, kaip vadovų, pareigų vykdymÄ vidiniuose santykiuose, savitiksliai negalima daryti iÅ¡vados, kad avansinių iÅ¡laidų apmokėjimo tvarka, nurodyta atsakovo 2018 m. vasario 7 d. elektroniniame laiÅ¡ke, nebuvo žinoma bendrovės pinigines lėšas avansu gavusiems atskaitingiems asmenims (darbuotojams), jų su minėtais reikalavimais darbų vadovams nesupažindinus.

19. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas pateikęs pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ liudytojais pakviesti ir apklausti buvusius bendrovės administracijos atstovus (vadovus) K. T. ir J. U., priiminėjusius darbuotojus į darbÄ ir supažindinusius su avansinių mokėjimų apskaitos taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, tokio praÅ¡ymo netenkinęs, nurodant, kad tokia įrodinėjimo priemonė nėra tinkama susiklosčiusioje situacijoje, nes darbuotojai, įgiję bendrovės pinigines lėšas, yra suinteresuoti patvirtinti tokių lėšų įgijimo pagrindÄ ir jų parodymai negali bÅ«ti laikomi objektyviais.

20. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali bÅ«ti suinteresuotas duoti vienai Å¡aliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytojÄ , jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų Å¡altinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali bÅ«ti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi bÅ«ti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie iÅ¡samÅ«s ir tikslÅ«s, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvÅ«s ir patikimi.

21. Å iame kontekste pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo teisę į tinkamÄ procesÄ , nesudarydamas jam galimybės įrodinėti savo pozicijÄ dėl darbuotojų supažindinimo su avansinių mokėjimų apskaitos taisyklėmis liudytojų parodymais, taip užtikrinant lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principų įgyvendinimÄ . IÅ¡ dalies galima bÅ«tų sutikti su ieÅ¡kove, kad patvirtinti faktÄ , jog buvo supažindinti su atsiskaitymo už bendrovės avansu iÅ¡mokėtas pinigines lėšas tvarka ir apie jÄ Å¾inojo, galėtų tie darbuotojai, kurie avansu buvo gavę iÅ¡ bendrovės pinigines lėšas; tačiau nagrinėjamu atveju ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės turėtų ir aplinkybės ar apskritai tokia tvarka bendrovėje buvo, jeigu taip, kokiu bÅ«du ji buvo reglamentuota, ar ji sutampa su nurodytÄ ja 2018 m. vasario 7 d. elektroniniame laiÅ¡ke, kaip vykdytas darbuotojų supažindinimas su ja, kurias galėtų nurodyti liudytojais kviečiami asmenys.

22. Be kita ko, atsakovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjęs, kad avansu piniginės lėšos darbuotojams buvo iÅ¡mokamos vykstant į tarnybinę komandiruotę, padengiant joje patiriamas iÅ¡laidas; vykimas į komandiruotes faktiÅ¡kai buvo; asmenys Å¡ias iÅ¡laidas patyrė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nurodytus atsakovo argumentus, pažymėjęs, jog bendrovės lėšų iÅ¡mokos turi bÅ«ti pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais, o tokių dokumentų, liudijančių darbuotojams iÅ¡mokėtų sumų pagrįstumÄ , atsakovas į bylÄ nepateikė; byloje nėra pateikta ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytÄ bendrovės piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo pagrindÄ , t. y. jog minėtos lėšos buvo iÅ¡mokėtos komandiruotėje patirtų bendrovės naudai iÅ¡laidų kompensavimui ir pan.

23. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4578-864/2018, kuria bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla, atsakovas įpareigotas perduoti bankroto administratoriui M. T. bendrovės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taigi Å¡iuo atveju atsakovas objektyviai negalėjo pateikti nei buhalterinės apskaitos dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie darbuotojams iÅ¡mokėtų sumų pagrįstumÄ , nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytÄ bendrovės piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo pagrindÄ , t. y. komandiruotėje patirtų iÅ¡laidų kompensavimÄ .

24. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ dėl vieÅ¡ojo intereso buvimo bankroto procese, nurodytina, kad kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, tuomet teismas gali bÅ«ti aktyvus ir rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡ių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymÄ (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

Taigi teismas, tokio pobÅ«džio bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas Å¡alių rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principų bei įrodymų sÄ sajumo taisyklių. Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali bÅ«ti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iÅ¡ esmės įvykdo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigÄ , bendra tvarka jam nustatytÄ CPK 178 straipsnyje.

25. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorius grindė savo įrodinėjamas aplinkybes toliau nurodytais argumentais, kad:

1) bendrovėje nebuvo nustatyta jokia atsiskaitymo už avansu išmokėtas pinigines lėšas vykdymo tvarka, su kuria darbuotojai būtų supažindinti;

2) iÅ¡ atskaitingų asmenų nereikalauta avanso apyskaitų, kuriose bÅ«tų fiksuojama iÅ¡mokamų piniginių lėšų (avanso) paskirtis ir dydis, patirtų iÅ¡laidų dydis, su jį pagrindžiančiais dokumentais bei nepanaudotas likutis. Atsakovas atkreipęs dėmesį, jog jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, t. y. nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2018 metų spalio mėnesio, bendrovėje nebuvo kasos ir atsiskaitymo grynaisiais, todėl taisyklės, kuriomis remiasi ieÅ¡kovė (teigdama, kad taisyklėse įtvirtintos nuostatos, susijusios su atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarka (reikalaujant iÅ¡ darbuotojų avansinių apyskaitų, kuriose bu?tu? fiksuojama is?mokamu? le?s?u? (avanso) paskirtis, ju? dydis, patirtu? is?laidu? dydis su ji? pagrindz?ianc?iais dokumentais (sa?skaitomis, ju? numeriais, dato- mis) bei nepanaudotas likutis), taikytinos pagal įstatymo analogijÄ ), netaikytinos darbuotojams atliktiems avansiniams mokėjimams (darytiems bankiniais pavedimais).

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog avansinės lėšos darbuotojams buvo iÅ¡mokamos bankiniais pavedimais, kuriems, anot ieÅ¡kovės, pagal įstatymo analogijÄ turi bÅ«ti taikomos taisyklių nuostatos, nemokumo administratoriui nepateikus papildomų įrodymų – bendrovės atsiskaitomosios(-ųjų) sÄ skaitos(-ų) iÅ¡rašų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti darbuotojams daryti pavedimai su toliau nurodytais duomenimis – iÅ¡mokamų lėšų (avanso) dydžiu ir mokėjimo paskirtimis, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų sÄ sajumo taisykle, turėjo juos rinkti savo iniciatyva (lot. ex officio), siekdamas nustatyti realų bendrovei padarytos žalos dydį.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė teisės akto ar jo nuostatos, susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu, kuriÄ atsakovas savo veiksmais bÅ«tų pažeidęs.

27. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įvertinus dualistinę bendrovės vadovo teisinio statuso prigimtį (kadangi bendrovės vadovas yra ir vienasmenis bendrovės valdymo organas, ir bendrovės darbuotojas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 1, 4 dalys)), turi bÅ«ti nustatoma ar bendrovės vadovui taikytina atsakomybė pagal Civilinio kodekso, ar pagal Darbo kodekso normas, atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalÄ , pobÅ«dį ir pažeistų pareigų rūšį. Nustačius, kad vadovas bendrovei žalÄ padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, kartu nepažeisdamas savo, kaip bendrovės vadovo, kompetencijos, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę. IeÅ¡kovui, reiÅ¡kiančiam reikalavimÄ taikyti vadovui civilinę atsakomybę, tenka pareiga įrodyti, kad pažeista bÅ«tent įstatyme įtvirtinta vadovo pareiga, o ne darbuotojui DK numatytos pareigos (CPK 12, 178 straipsniai).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kinęs, ar atsakovui taikytina civilinė, ar materialinė pagal darbo teisės normas kylanti atsakomybė (kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka), apibendrintai darius iÅ¡vadas, kad: atsakovas pažeidė jam tenkančias pareigas, susijusias su tinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu, kas lėmė dalies bendrovės turto faktinį netekimÄ ; bendrovėje nebuvo patvirtinta asmenų, gavusių pinigines lėšas, atsiskaitymo tvarka, nepagrįstas tokias pareigas numatančio teisinio reglamentavimo normomis.

Dėl bylos procesinės baigties 29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

30. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

31. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo atvejus. Be kitų Å¡iame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali bÅ«ti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

32. Teisėjų kolegija padarytos situacijos analizės kontekste sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jam padarius iÅ¡vadas, nepagrįstas visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu ir įrodymų, reikÅ¡mingoms bylai aplinkybėms nustatyti, pakankamumu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui iÅ¡aiÅ¡kintina, jog byloje turi bÅ«ti:

1) užtikrinta atsakovo teisė į tinkamÄ procesÄ , sudarant jam galimybę įrodinėti savo pozicijÄ liudytojų, galinčių nurodyti ar darbuotojų atsiskaitymo pagal avansu iÅ¡mokėtas pinigines lėšas tvarka bendrovėje buvo, jeigu taip, kokiu bÅ«du ji buvo reglamentuota, ar ji sutampa su nurodytÄ ja 2018 m. vasario 7 d. elektroniniame laiÅ¡ke, kaip vykdytas darbuotojų supažindinimas su ja, parodymais;

2) renkami papildomi įrodymai – bendrovės atsiskaitomosios(-ųjų) sÄ skaitos(-ų) iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti darbuotojams daryti pavedimai su toliau nurodytais duomenimis – iÅ¡mokamų lėšų (avanso) dydžiu ir mokėjimo paskirtimis, siekiant nustatyti realų bendrovei padarytos žalos dydį;

3) nustatyta, ar atsakovui taikytina pagal Civilinio kodekso ar pagal Darbo kodekso normas kylanti atsakomybė, aiÅ¡kinantis kokios ir kur numatytos pareigos yra pažeistos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 33. BylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims klausimas paliekamas spręsti bylÄ nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija nutaria: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1558-608/2021 panaikinti, perduodant bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Rita Kisielienė Danutė Kutrienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė