2020-05-27 Nr. AB-10512-3-61-3-01335-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-369-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01335-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Teisėjų tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nesutiko su Teisėjų tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 36P-173-(7.1.9) „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. skundą.

Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Teisėjų tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. atsakymu Nr. 36P-173-(7.1.9) į jos 2019 m. lapkričio 25 d. skundą, prašydama įvertinti teisėjų elgesį, tyčinį neveikimą jos atžvilgiu. Teigė, kad Teisėjų taryba pateikė jai atsakymą ignoruodama teisėjų geros moralės sąlygą, jos nepritaikė siekiant drausminti teisėjas, atmetusias jos reikalavimus. Todėl tokiu būdu yra tyčiojamasi iš jos konstitucinių teisių. Prašė Teisėjų tarybos narius ir teisėją R. G. atleisti iš užimamų pareigų, o dėl teisėjų A. Ž.-S. ir J. S. elgesio perduoti prokuratūrai atlikti ikiteisminį tyrimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. F. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 1 dalimi, 120 straipsniu, ABTĮ 17 straipsniu, nurodė, kad Teisėjų tarybai nesuteikti įgaliojimai nagrinėti individualius asmenų raštus, sprendžiant jų konkrečią situaciją. Todėl teismas konstatavo, kad Teisėjų taryba neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ir, priimdama tokio pobūdžio aktą, nevykdė viešojo administravimo, taigi pareiškėjos keliamas ginčas dėl Teisėjų tarybos rašto teisėtumo nelaikytinas ginču, kylančiu iš administracinių teisinių santykių, kurio sprendimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos reikalavimai dėl teisėjų atleidimo iš pareigų, teisėjų perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai taip pat nepatenka į bylų, priskirtinų spręsti administraciniams teismams, sąrašą (ABTĮ 17 str.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja su analogiško turinio skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipiasi jau ne pirmą kartą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-6157-426/2019, 2020 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI23-2524-821/2020 ir 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-2611-811/2020, 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-2524-821/2020 pareiškėjos skundus yra atsisakęs priimti taip pačiais argumentais ir tuo pačiu pagrindu: t. y. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-113-1062/2020, taip pat 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020 pirmosios instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas bei išaiškino, kad tokio pobūdžio ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjos 2020 m. balandžio 10 d. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėja V. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį ir nagrinėti jos skundą iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad ne visa Teisėjų taryba ginčijamame Rašte nurodė, jog negali nagrinėti pareiškėjos skunde nurodytų klausimų, o tik vienas asmuo. Teisėjų nepriklausomumas reiškia tai, kad jie turi būti objektyvūs. Pareiškėja vertina, kad teismo išvada, jog Teisėjų taryba neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ir, priimdama tokio pobūdžio aktą, nevykdė viešojo administravimo, todėl pareiškėjos keliamas ginčas dėl Rašto teisėtumo nelaikytinas ginču, kylančiu iš administracinių teisinių santykių, kurio sprendimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, yra neteisėta. Prašo nagrinėti pareiškėjos skundą iš esmės, taip pat išsiaiškinti, kodėl vienas asmuo pasirašė visos Teisėjų tarybos vardu. Mano, kad Raštą turėjo pasirašyti Teisėjų tarybos nariai, o ne sekretorius.

Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad tarp pareiškėjos ir Teisėjų tarybos kilo administracinis ginčas, spręstinas administraciniame teisme. Pažymi, kad pareiškėja su analogiško turinio skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipiasi jau ne pirmą kartą, tačiau teismas nuolat pareiškėjos skundus atsisako priimti ne tokiais pačiais argumentais ir ne tokiu pačiu pagrindu. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, interpretuodamas jos reikalavimus, nors pareiškėja tik teigia, kad teisėjai privalo pasirašyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjos V. F. skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama paaiškinti, kokiu būdu ji gali apginti savo pažeistas teises, t. y. jai priklausančius daiktus atgauti natūra. Teisėjų taryba 2019 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 36P-173-(7.1.9) „Dėl Jūsų skundo“ pareiškėją informavo, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, kurios kompetencijai nėra priskirtas teisinių konsultacijų teikimas. Rašte pažymėta, kad Teisėjų taryba nėra teisminė institucija, sprendžianti ginčus, ji nenagrinėja bylų, neturi teisės vertinti teismų procesinių sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo, teikti privalomų nurodymų bylą nagrinėjančiam teismui, nes tai būtų tiesioginis kišimasis į teisingumo vykdymą, kurį draudžia įstatymas. Teisėjų taryba taip pat išaiškino pareiškėjai teisę kreiptis į teisinę pagalbą teikiančias institucijas, teisininkus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad Teisėjų taryba nėra viešojo administravimo subjektas, o Teisėjų tarybos priimami sprendimai nelaikytini viešojo administravimo veikla, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai nelaikytini ginču, kilusiu iš administracinių teisinių santykių, jie nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas ir negali būti nagrinėjami teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėja atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigdama, kad ginčijamą Raštą turėjo pasirašyti Teisėjų taryba, o ne sekretorius, ir tarp pareiškėjos ir Teisėjų tarybos kilo administracinis ginčas, kuris turi būti spręstinas administraciniame teisme.

ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinių teismų kompetencija nustatyta ABTĮ 17 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Primintina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Teisėjų tarybos kompetencija nustatyta Teismų įstatymo 120 straipsnyje, Teisėjų tarybos 2017 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 13P-30-(7.1.2) patvirtinto Teisėjų tarybos darbo reglamento (toliau – ir Teisėjų tarybos darbo reglamentas) 21 punkte.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-696/2013 dėl tam tikrų pareiškėjui kilusių abejonių, susijusių su teismo administracine veikla, pastebėjo, kad tokio pobūdžio ginčai paprastai sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas. Šiame įstatyme numatyti teismo pareigūnai, kurie įgyvendina teismų administravimą, jų įgaliojimai, skundų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, teikimo galimybė (Teismų įstatymo 103 str.), administracinės veiklos priežiūrą vykdantys subjektai (Teismų įstatymo 104 str.). Įvertinusi nustatytą teisinį reguliavimą, išplėstinė teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad šio pobūdžio veikla, susijusi su teismų administravimu, taip pat nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas teismo administravimo klausimams Teismų įstatyme yra numatęs specialias nuostatas bei įvertinus Teismų įstatymo 102 straipsnio 2 dalį, skelbiančią, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą bei Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką teismo pareigūnų priimti įvairaus pobūdžio raštai, atsakymai į asmenų paklausimus dėl su teisingumo vykdymu nesusijusios teismo veiklos paprastai nėra pripažįstami ginčo administraciniuose teismuose objektu (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-748/2012; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1603/2012; 2020 m. vasario 19 d. administracinėje byloje Nr. eAS-113-1069/2020).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis ir pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjos inicijuotas ginčas dėl Teisėjų tarybos veiksmų negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. administracinėje byloje Nr. eAS-113-1069/2020).

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad ginčijamą Raštą turėjo pasirašyti Teisėjų taryba, o ne sekretorius. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos ginčijamą Teisėjų tarybos parengtą Raštą pasirašė pirmininko pavaduotojas R. G. (e. b. l. 3). Teisėjų kolegija pažymi, kad Teisėjų tarybos kaip teismų savivaldos institucijos vardu veikia jos vadovybės narys – pirmininkas, kurio įgaliojimai kyla iš Teismų įstatymo ir jo pagrindu priimto Teisėjų tarybos darbo reglamento. Tarybos pirmininko pavaduotojas atlieka Tarybos pirmininko funkcijas, jo nesant, kuruoja Tarybos pirmininko pavestas Tarybos veiklos sritis (Teisėjų tarybos darbo reglamento 16.5, 17.1–17.2 p.). Todėl Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas turėjo teisę pasirašyti Teisėjų tarybos parengtą Raštą (atsakymą). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad visi Teisėjų tarybos nariai turėjo pasirašyti jos ginčijamą Raštą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė