2022-12-28 Nr. CB-10002-2-56-3-00242-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

(S)

Nr. DOK-5965

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00242-2021-9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2022 m. gruodžio 16 d. paduotu ieškovės UAB „Kontmena“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Kontmena“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių perduoti jai įkeistą turtą (butus) ir vykdyti bendrovės kreditorių komiteto sprendimą. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie argumentai: 1) pirmosios instancijos teismas, priimdamas dėl ieškovės prevencinio ieškinio nutartį, o ne sprendimą, pažeidė jos teisę į tinkamą ir išsamų procesą (CPK 5, 259, 265, 270 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ši pažeidimą neesminiu ir palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, prevencinį ieškinį paliko iš esmės neišnagrinėtą, taip pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; 2) pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų prevenciniame ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad įstatyme nenustatyta kreditoriaus teisė kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su reikalavimu įpareigoti nemokumo administratorių vykdyti bankrutuojančios bendrovės kreditorių komiteto priimtus sprendimus ar kelti klausimus dėl administratoriaus neveikimo; 3) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriame nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. Ginčo butai nėra turtas, kuris būtų reikalingas LUAB „Laugina“ gyvybingumui išsaugoti, be to, ji neturi restruktūrizuojamos įmonės statuso, dėl to nurodyta teisės norma apskritai negali būti taikoma.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Sigita Rudėnaitė