2019-12-23 Nr. ANB-28-4-46-3-00443-2018-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-66-697/2019

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00443-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą R. M. administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vado 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu R. M. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams už tai, kad jis 2018 m. spalio 23 d. 14.04 val. magistralinio kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 159 kilometre, vairuodamas automobilį, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, bei lenkimo manevrą atliko sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 8, 140.1 punktų ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. apskundė Tauragės apylinkės teismui.

2. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi R. M. skundas tenkintas iš dalies: Institucijos pareigūno 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimas pakeistas ir R. M., nubaustam pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarimu panaikintas Institucijos pareigūno 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimas bei Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartis ir nutraukta R. M. pradėta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo teisena.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarimo priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarimą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį. Pareiškėjo prašyme nurodoma:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio, 569 straipsnio nuostatas, nes nebuvo aktyvus, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, neįvertino surinktų įrodymų pakankamumo, jų turinio logiškumo ir šaltinių patikimumo, įrodymus vertino fragmentiškai ir atskirai vienus nuo kitų, pažeidė teisingumo, objektyvumo ir teisėto proceso principus, todėl priėmė neteisėtą, neobjektyvų bei nepagrįstą nutarimą.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas nebuvo objektyvus, vertino tik R. M. teisinančius įrodymus ir visiškai nevertino administracinio nusižengimo protokolo ir jame nurodytų aplinkybių bei R. M. paaiškinimo, iš kurio matyti, kad jis padaryto administracinio nusižengimo neginčijo (tai pradėjo daryti tik po to, kai sužinojo, jog padarytas administracinis nusižengimas nėra užfiksuotas vaizdo priemonėmis), Institucijos atstovės paaiškinimų, garso įrašo, kuris buvo daromas administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, ir R. M. parodymų teisme dėl šiame įraše užfiksuotų aplinkybių, kurie patvirtina, kad jis meluoja ir siekia išvengti administracinės atsakomybės, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų policijos pareigūnių S. M. ir K. J. parodymų dėl kilometrinių stulpelių patikrinimo aplinkybių, taip pat prieštaravimų dėl vaizdo registratoriaus. Be to, teismas nevertino policijos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams, ar jų veiksmai galėjo nulemti nepagrįsto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimą, ir padarė nepagrįstą, nemotyvuotą išvadą, kad policijos pareigūnų parodymai byloje nenuoseklūs. Priimdamas skundžiamą nutarimą apeliacinės instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik R. M., remiantis globalios pozicionavimo sistemos (toliau – GPS) „Ecofleet“ duomenimis, pateiktais skaičiavimais ir paaiškinimais, tačiau visiškai nevertino šios sistemos patikimumo, nepasisakė, ar tokia sistema gali būti tinkamas įrodymas, paneigiantis policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai matė padarytą teisės pažeidimą, parodymus.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą dėl galimo policijos pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme klausimas dėl galimo policijos pareigūnų suinteresuotumo nebuvo skundžiamas. Byloje nėra ginčo, kad policijos pareigūnas M. N. ir policijos pareigūnės S. M. bei K. J. atsitiktinai važiavo tuo pačiu maršrutu kaip ir R. M., M. N., pamatęs daromą teisės pažeidimą, reagavo ir apie jį pranešė, o S. M. bei K. J., gavusios budėtojo nurodymą, sustabdė R. M. vairuojamą automobilį. Aplinkybė, kad S. M., eidama kitas pareigas, atliko R. M. tarnybinį patikrinimą ir surašė išvadą, o teismas R. M. atleidimą pripažino neteisėtu, nesudaro pagrindo teigti, jog ji siekia pakenkti R. M., nepagrįstai jį nubausti. Be to, nors kompensacija už atleidimą iš pareigų R. M. buvo išmokėta, kai M. N. ėjo Institucijos viršininko pavaduotojo pareigas, tačiau apeliacinės instancijos teismas M. N. dėl suinteresuotumo bylos baigtimi apkaltino visiškai nevertindamas teisės pažeidimo fiksavimo aplinkybių bei jo paaiškinimų teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas liudytojų policijos pareigūnų parodymų tinkamai neįvertino ir tai taip pat turėjo įtakos neteisingo procesinio sprendimo priėmimui.

6. Asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, R. M. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo pareiškėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Prašyme nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai dėl R. M. padaryto administracinio nusižengimo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Išanalizavus R. M. ir policijos pareigūnų vairuojamų automobilių GPS duomenis bei schemą žemėlapyje matyti, kad R. M. teisės pažeidimo nepadarė, nes policijos automobilius lenkė nepažeisdamas KET. Dėl R. M. pateiktų skaičiavimų Institucija nereiškė pretenzijų, nes visus skaičiavimus patikrino ir jokių klaidų nenustatė. Be to, nepagrįstai prašyme teigiama, kad „Ecofleet“ sistema nepatikima, nes tokia aplinkybė nenustatyta. Atsiliepime į prašymą R. M. laikosi tos pačios pozicijos, kurią išdėstė savo apeliaciniame skunde.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Pareiškėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas atmestinas.

Dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

8. Pareiškėjo prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą yra grindžiamas apygardos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika, nurodant, kad šio teismo įrodymų tyrimas ir vertinimas neatitinka ANK 567, 569 straipsnių reikalavimų, nes yra neišsamus ir vienpusiškas, priimant skundžiamą nutarimą iš esmės remtasi tik asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, R. M. pateiktais skaičiavimais ir paaiškinimais, liudytojų policijos pareigūnų, mačiusių ir fiksavusių daromą pažeidimą, parodymus ir kitus R. M. kaltinančius rašytinius įrodymus nepagrįstai atmetant.

9. Pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių, byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi apylinkės ir apygardos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra apylinkės ir apygardos teismų funkcija.

10. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą ir turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

11. Nagrinėjamoje byloje R. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis magistralinio kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 159 kilometre, vairuodamas automobilį, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, bei lenkimo manevrą atliko sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, taip pažeidė KET reikalavimus. Apylinkės ir apygardos teismai dėl R. M. priėmė skirtingus sprendimus – apylinkės teismas pripažino, kad R. M. Institucijos pareigūno 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o apygardos teismas R. M. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukė pažymėjęs, kad išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones R. M. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti jam inkriminuoto nusižengimo požymiai.

12. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal R. M. apeliacinį skundą, konstatavo, kad Institucija ir apylinkės teismas savo priimtų sprendimų nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje esančių abejonių dėl R. M. kaltės. Šis teismas, iš naujo įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad byloje neabejotinai neįrodyta, jog R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apygardos teismas skundžiamame nutarime nurodė įrodymus, kurie patvirtina R. M. versiją, kad jis policijos pareigūnų automobilius aplenkė nepažeisdamas KET reikalavimų, t. y. R. M. teismui pateiktus techninėmis priemonėmis gautus duomenis – išrašus iš navigacinių sistemų, kuriuose užfiksuoti įvykyje dalyvavusių R. M. ir policijos pareigūnų tarnybinių automobilių buvimo taškai aktualiais byloje laiko momentais. Kartu šis teismas nutarime išsamiai pasisakė dėl liudytojų policijos pareigūnų S. M., K. J. ir M. N. parodymų įrodomosios reikšmės ir išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl, kitaip nei apylinkės teismas, nesivadovauja minėtų policijos pareigūnų parodymais ir jų tarnybiniuose pranešimuose bei R. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis, taip pat kodėl laiko policijos pareigūnų parodymus nepatikimais ir dėl galimo jų suinteresuotumo bylos baigtimi.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad, priešingai nei nurodoma prašyme, apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, skundžiamoje apygardos teismo nutartyje atliktas įrodymų vertinimas tokių esminių trūkumų, kuriuos nurodo pareiškėjas, neturi. Taigi pripažinti, kad apygardos teismas, vertindamas įrodymus, esmingai pažeidė ANK 567, 569 straipsniuose nustatytus reikalavimus, nėra teisinio pagrindo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo argumentai dėl esminių ANK 563, 566 straipsnių, reglamentuojančių administracinių nusižengimų teisenos paskirtį ir principus, pažeidimų iš esmės yra deklaratyvūs, grindžiami bendro pobūdžio teiginiais, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais, nenurodant, kuo konkrečiai šie pažeidimai pasireiškė.

14. Pareiškėjo prašyme nurodoma, kad apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi R. M. pateiktais navigacinės sistemos duomenimis ir visiškai nevertino šių duomenų jų patikimumo aspektu. Atsakant į šį argumentą atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai reiškia, kad, kilus ginčui dėl asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skirtos nuobaudos pagrįstumo ir bylą nagrinėjant teisme, argumentuotos gynybos pozicijos paneigimo našta tenka administracinio nusižengimo procesą inicijavusiai institucijai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. M., siekdamas įrodyti savo nekaltumą, kad nepadarė jam inkriminuoto nusižengimo, tiek apylinkės, tiek ir apygardos teismui pateikė navigacinės sistemos duomenis dėl jo automobilio padėties konkrečiame kelio ruože lenkiant policijos pareigūnų tarnybinius automobilius, kuriuose užfiksuoti jo ir policijos pareigūnų tarnybinių automobilių buvimo taškai. Apygardos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, pripažino, kad Institucija nepateikė jokių duomenų, paneigiančių R. M. pateiktus skaičiavimus pagal navigacinės sistemos duomenis. Dėl to teismas R. M. pateiktus navigacinės sistemos duomenis vertino kaip byloje esantį įrodymą ir, nesant šį įrodymą paneigiančių duomenų, įstatymo nustatytos įrodinėjimo tvarkos (ANK 567, 569 straipsniai) nepažeidė. Pareiškėjo argumentai, kad apygardos teismas turėjo suabejoti R. M. pateiktais duomenimis bei šiuo klausimu atlikti papildomą tyrimą, yra subjektyvūs ir nepagrindžia teismo padaryto esminio procesinio pažeidimo.

15. Apygardos teismas, vertindamas policijos pareigūnų S. M., K. J. ir M. N. parodymus jų patikimumo aspektu, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad minėti policijos pareigūnai, kurių parodymais teisme ir surašytais dokumentais iš esmės buvo įrodinėjama R. M. kaltė, eina atsakingas pareigas toje pačioje institucijoje, kurioje anksčiau dirbo ir buvo neteisėtai atleistas R. M. ir iš kurios dėl neteisėto atleidimo jam buvo priteista didelė kompensacija. Reikšminga ir tai, kad byloje nėra vaizdo įrašo ar kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų policijos pareigūnų parodymus, kartu ir R. M. inkriminuoto nusižengimo padarymo faktą, o apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, kad policijos pareigūnų parodymai dėl įvykio aplinkybių (lenkimo vietos, R. M. sustabdymo, vaizdo registratoriaus naudojimo) nėra nuoseklūs, nesutampa tarpusavyje bei vieni kitiems prieštarauja. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti kitokias išvadas, nei padarė apygardos teismas, dėl galimo minėtų policijos pareigūnų suinteresuotumo, jų parodymų nepatikimumo bei negalėjimo jais remtis nustatant faktines bylos aplinkybes. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstyti argumentai aiškiai šių išvadų nepaneigia ir nepatvirtina pareiškėjo nurodomų esminių ANK pažeidimų vertinant liudytojų policijos pareigūnų parodymus.

16. Pažymėtina, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018 ir kt.). Šioje byloje nepavykus pašalinti abejonių ir nesurinkus įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta pagrįstai.

17. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, nenustatęs R. M. veiksmuose administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nepadarė. Dėl to tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti apygardos teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis