2019-01-14 Nr. AB-1645-3-61-3-04381-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1677-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04381-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2016 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. BRK-1318887 dalį dėl visų taikomų sankcijų ir įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjui dėl sprendimu Nr. BRK-1318887 taikytų sankcijų neišmokėtų išmokų dalį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. birželio 11 d. NMA pateikė paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. BR6-11657 paprašė papildomai pateikti žemės valdymo ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, kuriuos pareiškėjas išsiuntė 2015 m. rugsėjo 9 d., 2016 m. gegužės 2 d. papildomai pateikė žemės ūkio produkcijos realizavimo dokumentus. 2015 m. spalio 30 d. pareiškėjui buvo išmokėta dalis priklausančių tiesioginių išmokų sumos – 23 239,18 Eur, kita paramos dalis – 34 731,35 Eur, pritaikius sankcijas, neišmokėta.

Skundžiamu sprendimu atsakovas nusprendė sumažinti mokamos paramos sumą dėl to, kad pareiškėjo deklaruotas dirbamos žemės plotas išmokai gauti faktiškai yra 111,16 ha mažesnis, nei nurodytas paraiškoje paramai gauti. Sprendimą atsakovas grindžia tuo, kad atlikus paraiškos duomenų patikrinimą buvo nustatytas dvigubas dirbamų žemės plotų deklaravimas tam tikruose kontrolinio žemės sklypo plotuose (iš viso – 36,97 ha) ir dėl tam tikrų kontrolinių žemės sklypų plotų pareiškėjas nepateikė valdymo teisę patvirtinančių dokumentų (iš viso – 74,19 ha).

Dėl dvigubo deklaravimo pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. gegužės 12 d. su ūkininku Ričardu Monkevičiumi pasirašė preliminariąją jo ūkio pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau nupirkus R. M. ūkį, žemės ūkio techniką, padargus, derlių ir kt., bei sumokėjus preliminariosios sutarties kainą, R. M. atsisakė sudaryti ir notarine tvarka patvirtinti minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu pripažinti nuosavybės teises ir perkelti pirkėjo teises ir pareigas į minėtus žemės sklypus.

Paraiškoje į deklaruotus plotus įeina pareiškėjo vardu, kitų asmenų vardu ir R. M. vardu registruoti, tačiau pareiškėjo dirbami arba paraiškos pateikimo metu dirbti žemės sklypai. Atsakovui pateikti dokumentai, įrodantys žemės dirbimo faktą, yra pakankami valdymo fakto patvirtinimui. Atsakovas neįvertino ir neatsižvelgė į preliminariosios sutarties 4.1.7 punktą, kuriuo R. M. įsipareigojo padėti deklaruoti pareiškėjui visus turimus ir dirbamus žemės plotus, šio asmens veiksmai pažeidžiant minėtą sutartį negali būti vertinami kaip pareiškėjo tyčiniai neteisingo deklaravimo veiksmai.

Atsakovas neturėjo teisės taikyti sankcijų, nes pareiškėjas jokių neteisėtų tyčinių veiksmų nepadarė, jo veiksmai neatitinka tyčinio neteisingo deklaravimo sąvokos. Atsakovas, priimdamas sprendimą skirti sankcijas, neatsižvelgė į 2009 m. sausio 19 d. reglamento (EB) Nr. 73/2009 24 straipsnyje nustatytus išmokų sumažinimo ir neskyrimo kriterijus – nustatyto pažeidimo sunkumą, mąstą, pastovumą bei pasikartojimą, taip pat į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse išdėstytus kriterijus. Priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, atsakovas daugiau kaip 50 proc. sumažino pareiškėjui priklausančios bendros paramos dydį.

Tokia sankcija, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, yra neproporcingai didelė. Kontrolinį žemės sklypą gali sudaryti ne vienas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas objektas (žemės sklypas), bet keli žemės sklypai, priklausantys skirtingiems savininkams, tačiau iš atsakovo sprendime esančioje lentelėje nurodytų kontrolinių žemės sklypų pareiškėjui neaišku, kokiam konkrečiai žemės sklypui nebuvo pateikti valdymo teisę patvirtinantys dokumentai. Prieš priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas nėra nurodęs ir paprašęs pateikti konkrečių žemės sklypų nuosavybės ar naudojimosi teisę patvirtinančių dokumentų.

Nei vienas į atsakovo sprendime nurodytų kontrolinių žemės sklypų įeinančių žemės sklypų savininkų nepareiškė jokių pretenzijų dėl šių žemės sklypų naudojimo ir deklaravimo, todėl atsakovo sprendimas nemokėti paramos ir taikyti sankcijas, nesant šių žemės sklypų savininkų pareiškimų ar skundų, yra neteisėtas ir viršijantis atsakovui nustatytas kompetencijos ribas. Atsakovas sprendime nurodo, kad, be kitų pareiškėjo paraiškoje nurodytų kontrolinių žemės sklypų, į paraišką įeina ir kontrolinis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tokio kontrolinio žemės sklypo pareiškėjas nedeklaravo, todėl sankcijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ skirtos nepagrįstai.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad vertinant paraišką buvo nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis (atitinkamos laukų dalys deklaruotos ir kito pareiškėjo 2015 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje). Vertinant pareiškėjo paraišką, buvo vertinamos ortofoto nuotraukos, kurių pagrindu NMA mato dvigubo deklaravimo atvejus. NMA turima sistema dvigubo deklaravimo atveju nurodo, koks konkretus plotas, deklaruotas tame lauke, persidengia. Įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijami laukai buvo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis pareiškėjui, NMA nebuvo pateikti. Pareiškėjas daliai laukų ar laukų dalių nepateikė valdymo teisę patvirtinančių dokumentų. 2013 m. gegužės 12 d. sudaryta preliminarioji sutartis dėl notarinės nekilnojamojo turto sutarties pasirašymo, sprendžiant kilusį ginčą nėra reikšminga, nes ginčo lauko dalies savininkas nėra, o tik ateityje galėtų būti pareiškėjas. Parama skiriama griežtai pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir Taisyklės), reikalavimus, šiuo atveju parama gali būti skiriama asmeniui, įrodžiusiam ir valdymo, ir žemės dirbimo faktus. Kadangi asmuo, teikdamas paraišką, įsipareigoja joje nurodyti tik teisingus duomenis, didesnio naudmenų ar kito ploto, negu asmuo valdo, deklaravimas pagal Taisykles yra neteisingas deklaravimas. Nustačius deklaruoto lauko sutapimą (persidengimą), pareiškėjas turi pateikti laukų dirbimą bei valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jo dirbti laukai dengėsi. Atsakovas dėl kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tai nebuvo NMA klaida. Kontrolinių žemės sklypų numerius suteikia, juos keičia ir tikslina valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir ŽŪIKVC), kuris elektroniniu formatu (informacinių sistemų duomenų inkorporavimo būdu) pakeičia kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje esančius duomenis. Šiuo atveju duomenys buvo importuoti į NMA GIS2 sistemą, taip ŽŪIKVC pakeitė KŽS numerį iš Nr. (duomenys neskelbtini) į Nr. (duomenys neskelbtini).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino NMA 2016 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. BR6-1318887, įpareigojo atsakovą NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo V. K. 2015 m. birželio 11 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl paramos pagal paraišką skyrimo, kitą pareiškėjo V. K. skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl 2016 m. spalio 17 d. NMA sprendimo Nr. BR6-1318887 pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuo sprendimu NMA, įvertinusi pareiškėjo pateiktą 2015 m. birželio 11 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, pritaikė sankcijas programoms: 1) žalinimo išmoka už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą bei neteisingą plotų deklaravimą; 2) pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą plotų deklaravimą; 3) kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (mažo nepalankumo vietovės) už neteisingą plotų deklaravimą; 4) susietoji parama už baltyminių augalų auginimą už neteisingą plotų deklaravimą; bei ilgalaikę sankciją programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (mažo nepalankumo vietovės) už neteisingą plotų deklaravimą.

7. Teismas iš skundžiamo NMA sprendimo nustatė, kad sankcijos pareiškėjui pritaikytos dėl dvigubo deklaravimo (laukų dalys deklaruotos tiek pareiškėjo, tiek kito paramos gavėjo – tai nustatyta pareiškėjo deklaruotuose kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (dvigubai deklaruota 3,60 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (dvigubai deklaruota 9,89 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 (dvigubai deklaruota 20,65 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (dvigubai deklaruota 2,83 ha)) ir neteisėto deklaravimo (pareiškėjas neįrodė žemės valdymo teisės į skundžiamo NMA sprendimo 4 bei 5 puslapiuose esančioje lentelėje nurodytus kontrolinius žemės sklypus ar jų dalis).

8. Teismas, aptaręs Taisyklių 73.3 ir 83 punktų nuostatas, konstatavo, kad tiek nustačius dvigubo deklaravimo atvejus, tiek kilus įtarimui dėl neteisėto plotų deklaravimo, būtina sąlyga paramai gauti – žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentų pateikimas, o ne vien žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktas deklaruotuose plotuose. Atsakovas pritaikė sankcijas būtent dėl, jo nuomone, nepateiktų žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, tuo tarpu ginčo, kad pareiškėjas pateikė tinkamus deklaruotų plotų dirbimo dokumentus, nekyla.

9. Teismas nurodė, kad Taisyklės suteikia teisę pareiškėjams, esant dvigubo ar neteisingo deklaravimo įtarimams, pateikti žemės plotų dirbimo ir žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o NMA kyla pareiga, remiantis šiais dokumentais, nustatyti, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjas, kilus įtarimams, teise pateikti NMA dokumentus pasinaudojo – kartu su 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu pateikė NMA tiek žemės dirbimo dokumentus, tiek žemės sklypų nuosavybės, nuomos, panaudos teisę pagrindžiančius dokumentus, be to, 2015 m. rugsėjo 9 d. rašte pateikė paaiškinimus, kodėl, jo nuomone, 2013 m. gegužės 12 d. preliminariosios sutarties, sudarytos su Ričardu Monkevičiumi, pagrindu jis turi teisę deklaruoti žemės sklypus. Todėl NMA privalėjo šiuos dokumentus įvertinti ir nustatyti, ar pareiškėjas teisėtai deklaravo atitinkamus paraiškoje nurodytus žemės plotus. Toks įvertinimas turi būti atliktas taip, kad tiek pareiškėjui, tiek NMA sprendimo teisminę kontrolę vykdančiam teismui būtų aiškiai suprantama, dėl kokių priežasčių pareiškėjo pateikti dokumentai yra netinkami ir (ar) nepakankami paramai gauti.

10. Teismas, įvertinęs skundžiamo NMA sprendimo turinį, konstatavo, kad iš jo nėra aiškiai suprantama, dėl kokių priežasčių pareiškėjo pateikti dokumentai yra netinkami (nepakankami) deklaruotų kontrolinių žemės sklypų valdymo teisei pagrįsti. Skundžiamame NMA sprendime tik lakoniškai nurodoma, kad konkretūs paraiškoje deklaruoti kontroliniai žemės sklypai ar jų dalys deklaruoti dvigubai, ir, kad jiems nepateikti valdymo teisę patvirtinantys dokumentai. Tačiau pareiškėjas NMA teikė duomenis (nekilnojamojo turto registro išrašus, sutartis ir kt.) apie turimą valdymo teisę į konkrečius nekilnojamojo turto objektus, įregistruotus nekilnojamojo turto kadastre ir registre. NMA sprendime šių dokumentų vertinimas neatliktas, dėl to nėra neaišku, ar jie apskritai nepagrindžia valdymo teisės turėjimo (jei taip, kuo remiantis), ar, nors pagrindžia valdymo teisę, tačiau ne visų kontrolinių žemės sklypų. Dėl dvigubo deklaravimo pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 9 d. rašte pateikė paaiškinimus ir 2013 m. gegužės 12 d. preliminariąją sutartį, sudarytą su Ričardu Monkevičiumi, tačiau skundžiamame NMA sprendime nei preliminarioji sutartis, nei pareiškėjo paaiškinimai nėra įvertinti, nenurodyti argumentai, kodėl šis dokumentas netinkamas valdymo teisei pagrįsti.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš Taisyklių 4.14 punkte pateikto kontrolinio žemės sklypo apibrėžimo seka, jog kontrolinio žemės sklypo ribos nesutampa su nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų žemės sklypų ribomis. Vieną kontrolinį žemės sklypą gali sudaryti keli nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti žemės sklypai ar jų dalys, ir atvirkščiai. Nors pareiškėjas teikė duomenis apie turimą valdymo teisę į konkrečius nekilnojamojo turto objektus, įregistruotus nekilnojamojo turto kadastre ir registre, NMA skundžiamame sprendime neatliko žemės sklypų, įregistruotų nekilnojamojo turto kadastre ir registre, ir deklaruotų kontrolinių žemės sklypų ribų sugretinimo, dėl to apskritai nėra aišku, kuo remiantis laikoma, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nėra tinkami nurodytų kontrolinių žemės sklypų valdymo teisei pagrįsti. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė kontrolinių žemės sklypų ir juose dirbamų žemės sklypų suvestinę lentelę, kurioje pagrindžia, kad turi visų NMA sprendime išvardytų kontrolinių žemės sklypų valdymo teisę. Pagrįsdamas šią aplinkybę, pareiškėjas lentelėje nurodo kontrolinius žemės sklypus ir jų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, kad nors atsakovas vertina, kad pareiškėjas nepateikė kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2 valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, tačiau pareiškėjas lentelėje nurodo, kad į šį žemės sklypą turi nuosavybės teisę, o šį faktą patvirtina išrašas iš nekilnojamojo turto registro apie turimą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę. Pareiškėjas lentelėje pateikia duomenis ir apie kitų kontrolinių žemės sklypų turimą valdymo teisę, nurodydamas konkrečius valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus. Teismas konstatavo, kad atsakovui skundžiamame sprendime neatlikus pareiškėjo deklaruotų kontrolinių žemės sklypų ribų ir nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypų, apie kurių valdymo teisę duomenis pateikė pareiškėjas, ribų sugretinimo, teismas neturi galimybių patikrinti lentelėje nurodytų duomenų teisingumo ir jų patvirtinti ar paneigti. Taigi NMA sprendime nėra pagrindžiama, dėl kokių priežasčių pareiškėjo pateikti dokumentai yra netinkami (nepakankami) deklaruotų kontrolinių žemės sklypų valdymo teisei pagrįsti.

12. Teismas konstatavo, kad iš skundžiamo NMA sprendimo nėra aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjo pateikti dokumentai yra netinkami (nepakankami) deklaruotų kontrolinių žemės sklypų valdymo teisei pagrįsti ir paramai išmokėti Taisyklių 73.3 ir 83 punktų taikymo prasme. Šis skundžiamo sprendimo trūkumas iš esmės kliudo pareiškėjui suprasti priimto sprendimo argumentus ir, nesutinkant su jais, kreiptis teisminės gynybos, o teismui apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį ir kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

13. Kadangi nemotyvuotai nustatyti dvigubo ir neteisėto deklaravimo faktai nulėmė sankcijų pareiškėjui taikymą pagal atskiras programas, teismas vertino, kad skundžiamas NMA sprendimas dėl motyvavimo trūkumų negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas kaip iš esmės neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas įpareigotinas iš naujo įvertinti pareiškėjo 2015 m. birželio 11 d. paraišką bei priimti motyvuotą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl paramos skyrimo pagal paraišką. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ginčą spręsti iš esmės ir įpareigoti atsakovą išmokėti dėl sankcijų taikymo neišmokėtą paramos dalį pagrindo nėra. Tik tada, kai atsakovas tinkamai įvertins pareiškėjo paraišką ir priims Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį motyvuotą administracinį sprendimą, teismas turės įgaliojimus spręsti ginčą dėl tokio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės. Dėl to pareiškėjo skundą teismas tenkino iš dalies, išsamiau nevertinęs kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo iš esmės (dėl pareiškėjo veiksmų atitikties tyčiniam neteisingam deklaravimui, neatsižvelgimo į preliminariąją sutartį, sankcijos neproporcingumą ir kt.).

III. 14. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 s. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo faktines aplinkybes ir argumentus, susijusius su skundžiamo sprendimo priėmimu, nurodytas atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad NMA sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, teigia, kad NMA vadovavosi viešuosiuose registruose esančia informacija, o ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad NMA sprendime turėtų nurodyti ne tik pagrindinius faktus, bet net valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenis, ko realiai NMA nevaldo. Duomenys pagal taisykles yra apdorojami pagal tai, kaip juos teikia pareiškėjai – pagal kontrolinių žemės sklypų numeraciją, kuri yra aiški tiek pareiškėjams, tiek NMA. Kontroliniai žemės sklypai nesutampa ir neturi sutapti su VĮ Registrų centro numeracija, tai dvi atskiros sistemos, neturinčios susietumo tarpusavyje. Deklaravimas vyksta remiantis Taisyklių nuostatomis, o kontrolinių žemės sklypų valdytojas ŽŪIKVC. Agentūra šiuo atveju visą informaciją apdoroja ŽŪIKVC sistemoje ir remiasi jos duomenimis, todėl teismo noras administraciniame sprendime reikalauti nurodyti duomenis, kurių NMA nevaldo yra nepagrįstas, o tokia informacija yra perteklinė. Pareiškėjams sprendimuose nurodomi jų deklaruoti laukai, todėl tokia informacija jiems žinoma, suprantama ir jie ją gali patikrinti. Šiuo atveju sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios Pareiškėjui yra žinomos, jis pats patvirtina ginčo faktą su kitu pareiškėju, taip pat nurodytų ginčo laukų numeracija taip pat yra žinoma, nes būtent pats pareiškėjas paraiškoje tokius laukus nurodė ir po tokia pateikta numeracija pasirašė. NMA nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iš ginčijamo NMA sprendimo bei dokumentų, kuriais remiantis jis buvo priimtas, neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija.

16. Pareiškėjas V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo skundo argumentų iš esmės, o apsiribojo atsakovo priimto sprendimo vertinimu jo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams bei konstatavo, kad išnagrinėti ginčą iš esmės ir priimti dėl jo sprendimą nėra galimybės, todėl panaikino šį atsakovo sprendimą nenagrinėjęs ir nepasisakęs dėl pačių skundo argumentų. Atsakovas savo apeliaciniu skundu prašo priimti naują sprendimą dėl ginčo esmės, kai ginčas iš esmės nebuvo nagrinėtas pirmos instancijos teisme.

Todėl, nenagrinėjus ginčo iš esmės pirmosios instancijos teisme, jo nagrinėjimas iš karto apeliacinės instancijos teisme yra negalimas, nes tai akivaizdžiai pažeistų bylos teismingumą. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinio skundo dalis dėl bylos (ginčo) esmės negalėtų būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, o apeliacinio skundo reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik iš dalies – panaikinant pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžinant bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas pažymėjo, kad neturi prieigos prie atsakovo nurodomos ŽŪIKVC sistemos ir naudojasi būtent valstybės Nekilnojamo turto registro duomenimis, kurio duomenys yra vieši ir visiems prieinami, todėl priešingai, nei teigia atsakovas, pareiškėjui ŽŪIKVC sistemoje valdoma ir tvarkoma informacija yra neprieinama, nežinoma ir nesuprantama.

Pareiškėjas teigia, kad teismui pateikė suvestinę, kurioje pats išrinko ir nurodė visų NMA sprendime išvardytų kontrolinių žemės sklypų valdymo teisę, tačiau atsakovas negalėjo atsakyti, kodėl skundžiamame sprendime nurodoma, kad nepateikti reikalaujami duomenys, o iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tokie duomenys buvo pateikti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui skundžiamame sprendime neatlikus pareiškėjo deklaruotų kontrolinių žemės sklypų ribų ir nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypų, apie kurių valdymo teisę duomenis pateikė pareiškėjas, ribų sugretinimo, teismas neturi galimybių patikrinti lentelėje nurodytų duomenų teisingumo ir jų patvirtinti ar paneigti.

Dėl šių pirmos instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų atsakovas savo apeliaciniame skunde iš viso nepasisako, taigi sutinka su jais. Atsakovas priėmė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinkantį sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jo panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. BRK-1318887 dalies, kuria pareiškėjui buvo taikytos sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo ginčijamą 2016 m. spalio 17 d. NMA sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti V. K. 2015 m. birželio 11 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl paramos pagal paraišką skyrimo. Teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimas vertintinas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų (dėl motyvavimo trūkumų), kadangi nemotyvuotai nustatyti dvigubo ir neteisėto deklaravimo faktai nulėmė sankcijų pareiškėjui taikymą pagal atskiras programas.

20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą pateikė atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra. Jo nuomone, priimtas sprendimas įstatymo reikalavimus atitinka.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo tas pačias aplinkybes, t. y. teisės normų, kuriomis rėmėsi skirdamas pareiškėjui sankcijas, nuostatas, tačiau niekaip nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, kad NMA administraciniame akte privalėjo įvertinti pareiškėjo Agentūrai pateiktus žemės dirbimo, žemės sklypų nuosavybės, nuomos, panaudos teisę pagrindžiančius dokumentus ir pareiškėjo paaiškinimus, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešojo administravimo subjekto atliktas aplinkybių nustatymas ir jų įvertinimas turi būti išdėstytas taip, kad tiek pareiškėjui, tiek NMA sprendimo teisminę kontrolę vykdančiam teismui būtų aiškiai suprantama, dėl kokių priežasčių pareiškėjo pateikti dokumentai yra netinkami ir (ar) nepakankami paramai gauti. Vien tik ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų nurašymas ir frazių administraciniame sprendime įrašymas, kad pareiškėjo deklaruoti kontroliniai žemės sklypai ar jų dalys deklaruoti dvigubai ir, kad jiems nepateikti valdymo teisę patvirtinantys dokumentai, konkrečiai jų neišanalizavus ir neįvertinus, t. y. teisės normų nesusiejus su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, duoda pagrindą išvadai, kad toks administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų.

23. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

24. Tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde mėgino taisyti administracinį aktą, aprašydamas dalį pareiškėjo pateiktų įrodymų ir juos vertindamas, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui jokios įtakos neturi. Pagrindiniai faktai, argumentai, įrodymai ir jų vertinimas bei jiems taikomas konkretus teisinis reglamentavimas turi būti išdėstomas individualiame administraciniame akte, o ne vėliau teismui pateikiamuose procesiniuose dokumentuose.

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir ginčui aktualių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė