ae87ee39-d687-4eac-8221-410084fca167 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3367-673/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35005-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 30 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant: prokurorui Sigitui Kanaporiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R.

K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: V. Å ., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu žmogui), padarymu.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: 2021 m. spalio 8 d. apie 16.00 val., V. Å ., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia sudavė skėčiu vienÄ kartÄ R. K. į kaktÄ ir vienÄ kartÄ per deÅ¡inę rankÄ , tuo padarydama R. K. kaktos kairės pusės sumuÅ¡imÄ ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame rieÅ¡e, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. K. sveikatÄ ir sukėlė jai fizinį skausmÄ . Kaltinamoji V. Å . kalta neprisipažino. Parodė, kad gyvena tame pačiame name, kaip ir nukentėjusioji.

Ji antrame, o nukentėjusioji su savo motina - trečiame aukÅ¡te. NukentėjusiÄ jÄ pažįsta nuo vaikystės. Ä® tÄ namÄ gyventi atskėlė 2019 m., nuo tada ir prasidėjo konfliktai su nukentėjusiÄ ja. Viskas prasidėjo, kai Å¡i paėmė jos kopėčias, po to nenusikėlė savo antenos, nesusitvarkė kamino, žiemÄ buvo užšalusi jos kanalizacija ir hidroforas, nes nukentėjusioji atidarė duris, taip pat nesitvarko kabančių elektros laidų. Pripažįsta, kad ji yra paraÅ¡iusi skundų įvairioms institucijoms, nes nori tvarkos, gyveno Vokietijoje, kur yra tvarka, mokėsi (duomenys neskelbtini) sporto mokykloje, kur yra disciplina, bet nukentėjusioji tvarkos nenori. 2021 m. spalio 8 d. apie 16.00 val., grįžusi iÅ¡ darbų nešėsi pirkinius ir butelį vandens, kai beneÅ¡ant jai iÅ¡krito skėtis plastikine rankena.

Kai ji skėtį pasikėlė, ten buvusi R. K. jÄ pavadino „invalide“. Ji jai atsakė, kad ji „šudveže“ jos nevadina ir nuėjo namo. Kitokiais žodžiais nukentėjusiosios ji nevadino, kitaip neįžeidinėjo, negrasino užmuÅ¡ti. Tai yra tarp jų įvyko tik apsižodžiavimas, kurį pirmoji pradėjo R. K.. Ä®vykio metu jokių žmonių kieme nebuvo. Ji R. K. smÅ«gių nesudavė, nukentėjusioji meluoja, nes kerÅ¡ija dėl jos 2020 m. rugsėjo mėn. jai iÅ¡kviestos veterinarinės tarnybos.

IÅ¡ kur pas R. K. atsirado sužalojimai nežino, gal pati susižalojo, gal sužalojo gyvuliai. PrieÅ¡ konfliktÄ prie jos buvo privažiavęs girtas kaimynas, kuris jai reiÅ¡kė pretenzijas, kad ji pjauna jo teritorijoje, vaikÅ¡to, bet tos pretenzijos buvo nepagrįstos. Nukentėjusioji jÄ apkalba iÅ¡ kerÅ¡to. Santykiai tarp jų blogi. Su nukentėjusiosios motina santykiai normalÅ«s, su ja galima susitarti. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Ji daro ir toliau darys tvarkÄ . Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir kitais iÅ¡nagrinėtais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2021 m. spalio 8 d. apie 16.00 val., grįžusi iÅ¡ gyvulių stovėjo kieme prie savo automobilio, kai pribėgusi V. Š. pavadino jÄ Å¾iurke, pasakė kad jÄ užmuÅ¡, mosavo skėčiu, žadėjo trenkti. Ji nepatikėjo, kad kaltinamoji gali jai suduoti, atsakė, kad tegul tik pabando. Tada kaltinamoji skėčiu sudavė jai į kaktÄ ir į deÅ¡inę rankÄ . SmÅ«giai buvo stiprÅ«s. SmÅ«gių metu ji juto skausmÄ , kaktoje atsirado gumbas, vėliau kaktoje ir ant rankos atsirado „mėlynės“.

Sudavusi smÅ«gius rėkdama kaltinamoji jÄ kaltino, kad ji tvarkėsi prie tvarto, pjovė medžius, o ji neprisideda prie tvarkymo darbų. Rėkdama nuėjo namo, nors ji jai ir sakė, kad kvies policijÄ . Nors įvykio niekas nematė, ji iÅ¡ karto nuėjo pas darže buvusiÄ savo motinÄ V.S., kuriai papasakojo, kad kaltinamoji smurtavo jos atžvilgiu. Mano, kad V. Š. tÄ kartÄ jai sudavė smÅ«gius, nes ji, pamačiusi, kad kažkas jos ir kaimyno J. L. teritorijoje pjauna, paskambino kaimynui paklausti - kÄ jis daro, bet Å¡is pasakė, kad nieko nedaro, kad yra namuose.

Matė, kaip kaimynas buvo atvažiavęs ir kalbėjosi su kaltinamÄ ja, po ko atbėgusi kaltinamoji jÄ pavadino žiurke, sakė, kad maža jÄ nuÅ¡auti. Taip kaltinamoji pasakė 10-15 min. iki įvykio. Nurodė, kad iki įvykio jos ir kaltinamosios santykiai jau buvo blogi. Jie blogi tapo kaltinamajai atsikėlus gyventi į jų namÄ . Prasidėjo viskas nuo to, kad ji pasiėmė kopėčias, kurios buvo jos, o ne kaltinamosios. Viskas kaltinamajai bÅ«davo negerai. Užkliuvo ir antena, kuriÄ pradėjo atjunginėti, paskui antenÄ pati ir nuėmė.

Ji dėl to iÅ¡kvietė kaltinamajai policijÄ , po ko Å¡i pasakė, kad jÄ užvers skundais. Po ko policija gavo anoniminį skundÄ , darė pas jÄ kratÄ , ieÅ¡kojo narkotikų, tačiau nieko nerado. Dar jai buvo iÅ¡kviestos veterinarijos, vieÅ¡osios tvarkos, prieÅ¡gaisrinė, aplinkos apsaugos tarnybos. Kaltinamoji visur rašė „ant jos“ skundus. V. Š. nuolatos konfliktuoja, jÄ Ä¯Å¾eidinėja, vadina žiurke, „degrade, bomže, Å¡Å«dveže“, bemoksle, iÅ¡junginėja elektrÄ , užremia duris.

Kaltinamoji konfliktuoja ir su kitais kaimynais. Dėl sumuÅ¡imo į medikus nesikreipė, gėrė raminamuosius. Palaiko ieÅ¡kinį dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes buvo sumuÅ¡a, apie mėnesį jautė skausmÄ , buvo iÅ¡gÄ sdinta, iki Å¡iol negali ramiai miegoti, jaučia įtampÄ , mano, kad kaltinamoji yra neprognozuojama, jai grasina. Kaltinamajai nekerÅ¡ija, sutiktų susitaikyti su kaltinamÄ ja, atsisakytų ir civilinio ieÅ¡kinio, bet kaltinamoji turi jos atsipraÅ¡yti. Liudytoja V.S. parodė, kad gyvena su dukra R.

K., o V. Å . yra jų kaimynė. 2021 m. spalio 8 d. apie 16.00 val., ji buvo darže, kuris yra prieÅ¡ingoje namo pusėje. Girdėjo kaimynės V. Å . piktus riksmus, suprato, kad ji su kažkuo susipyko, tačiau nesigilino, nes tai nebuvo pirmas kartas, dukros balso nesigirdėjo. Po to atėjo dukra R. K., kuri papasakojo, kad V. Å . jÄ užpuolė, iÅ¡vadino žiurke, sakė, kad užmuÅ¡ ir skėčiu sudavė jai į kaktÄ ir per rankÄ . Matė, kad ant dukros kaktos yra paraudimas, o ant rankos patikimas ir paraudimas.

Dukra skundėsi, kad jai skauda ir svaigsta galva. TÄ pačiÄ dienÄ po įvykio kaltinamoji buvo priėjusi prie jos ir pasakė, kad ji užmuÅ¡ jos dukrÄ . Dukra sakė, kad pamačiusi, jog bendrame pastate kažkas kažkÄ pjauna, ji paskambino kaimynui, kuris atvažiavo pasižiÅ«rėti ir pamatė, kaip iÅ¡lėkė kaltinamoji bei jos draugas. Mano, kad kaltinamoji nori jas iÅ¡ dvaro, kuriame ji pati gyvena apie 60 metų, iÅ¡gyvendini, nes taip kaltinamoji yra sakiusi. Gal kaltinamoji tikisi, kad namui likus tuščiam ji gaus paramÄ ir dvarÄ atstatys.

Kaltinamoji nuolatos konfliktuoja, raÅ¡o skundus dėl įvairių dalykų, kviečia įvairias tarnybas, sakė, kad rašė skundus ir raÅ¡ys. Nurodė, jog kaltinamoji yra grasinusi ir jai, grasino ant galvos plytÄ numesti, yra jÄ apmėčiusi lazdomis, iÅ¡vadinusi necenzÅ«riniais žodžiais. RaÅ¡ytiniai įrodymai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021-10-08 gavus R. K. pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad 2021 m. spalio 8 d. apie 16.00 val., namų kieme, konflikto metu kaimynė V. Å . skėčiu jai sudavė du kartus į kaktos sritį (b. l. 11-14).

Nukentėjusiojo įvykio laiku buvo blaivi (b. l. 37). PirmÄ kartÄ nukentėjusioji buvo apklausta 2021-10-08 17.59 val., antrÄ kartÄ 2021-10-13 (b. l. 42, 47). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1962/2021 (02) R. K. konstatuotas kaktos kairės pusės sumuÅ¡imas, poodinė kraujosruva deÅ¡iniame rieÅ¡e. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais), tikėtina smÅ«gio metu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. spalio 8 d. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais.

Sužalojimai sukėlė fizinį skausmÄ ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 66-67). Policijos tyrėjos A. M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2021 m. spalio 8 d., dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju D. N., 16.58 val. buvo gautas praneÅ¡imas vykti į (duomenys neskelbtini), kur pranešėjai kaimynė grasino susidorojimu ir sudavė skėčiu į galvÄ . Nuvykus minėtu adresu, buvo rasta blaivi pranešėja R.

K., kuri nurodė, kad kaimynė V. Å . prieÅ¡ jÄ smurtavo, suduodama du kartus skėčio rankena jai į kaktos sritį. Atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nusikalstamos veikos įrankio iÅ¡imti nebuvo galimybės, nes V. Å . buvo pasiÅ¡alinusi iÅ¡ įvykio vietos (b. l. 34-35). V. Š. savanoriÅ¡kai pateiktas pilkos spalvos skėtis (b. l. 112-114) ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rėtas - skėtis tamsiai pilkos spalvos, trumpu kotu, įvilktas į tamsiai pilkos spalvos medžiaginį dėklÄ ; skėčio bendras ilgis 22,5 cm, rankena apvalios formos, plastikinė, Å¡viesiai pilkos spalvos, prie jos pritvirtina juodos spalvos kilpa; iÅ¡traukus rankenÄ , skėčio bendras ilgis 52 cm., kotas metalinis, ties sujungimu nežymiai įlinkęs, medžiaginė skėčio dalis tvarkinga, du viduje esantys stipinai įlinkę (1 t., b. l. 115-123), ir grÄ Å¾intas V. Š. pagal pakvitavimÄ (1 t., b. l. 124-125).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad 2021 m. spalio 8 d. apie 16.00 val., V. Å ., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia sudavė skėčiu vienÄ kartÄ R. K. į kaktÄ ir vienÄ kartÄ per deÅ¡inę rankÄ , tuo padarydama R. K. kaktos kairės pusės sumuÅ¡imÄ ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame rieÅ¡e, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. K. sveikatÄ ir sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nors kaltinamoji kalta smurtavusi nukentėjusiosios atžvilgiu neprisipažino, teismas, remdamasis įrodymų visuma ir to sÄ lygotu vidiniu įsitikinimu, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamosios kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta. Nukentėjusioji R. K. kategoriÅ¡kai teismui patvirtino, jog kaltinamoji skėčiu sudavė vienÄ kartÄ jai į kaktÄ ir vienÄ kartÄ per deÅ¡inę rankÄ , dėl ko jai skaudėjo, kaktoje atsirado gumbas ir kraujosruva, ant rankos taip pat atsirado kraujosruva.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl patirto fizinio smurto, tiek į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams teikiant pareiÅ¡kimÄ , tiek apklausiama kaip liudytoja, tame tarpe ir surengtos akistatos su kaltinamÄ ja procesinio veiksmo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iÅ¡ esmės vienodi, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki. Nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi, jokių duomenų, kad ji nesuprato įvykio situacijos ar jÄ neteisingai pateikia, nėra. Be to, byloje nebuvo nustatytas joks logiÅ¡kas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamÄ jÄ ir tyčia melagingai apkaltinti bÅ«tent įvykio laiku padarius kriminalinį nusikaltimÄ .

Nukentėjusioji dar akistatos metu su kaltinamÄ ja patvirtino, kad jokio pykčio kaltinamosios atžvilgiu nejaučia, dėl kaltinamosios jai anksčiau iÅ¡kviestos veterinarinės tarnybos nepyksta, tiesiog susitvarkė tai, kas buvo negerai. TÄ patį nukentėjusioji pakartojo ir teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jai užtektų, jog kaltinamoji jos atsipraÅ¡ytų, tai ir ieÅ¡kinio atsisakytų, ir susitaikyti sutiktų. Taigi nukentėjusiosios, įspėtos ir dėl melagingo praneÅ¡imo, ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir iÅ¡tirti netiesioginės liudytojos V. S. parodymai, kuri, taip pat įspėta dėl melagingų parodymų davimo, nurodė girdėjusi V. Š. piktus riksmus, o iÅ¡kart po to prie jos atėjo dukra R., ant kurios kaktos ir rankos ji matė paraudimus, ir dukra jai pasakė, kad V. Š. jÄ užsipuolė, iÅ¡vadino žiurke, sakė, kad užmuÅ¡ ir skėčiu sudavė per kaktÄ ir per rankÄ , skundėsi, kad jai skauda. Policijos tyrėjos A. M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad atvykus į įvykio vietÄ , R.

K. iÅ¡ karto nurodė, kad kaimynė V. Å . prieÅ¡ jÄ smurtavo suduodama skėčio rankena į kaktos sritį. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali bÅ«ti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Teismas remiasi Å¡ios paminėtos netiesioginės liudytojos V. S. parodymais, nes daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios ir paminėtos liudytojos parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, jų dėl nukentėjusiosios ir liudytojos giminystės laikyti neteisingais ar Å¡aliÅ¡kais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti byloje iÅ¡tirti anksčiau apraÅ¡yti raÅ¡ytiniai įrodymai, tai yra: teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog nukentėjusioji specialisto pripažintus ir nustatytus sužalojimus galėjo patirti aplinkybėse nurodytu laiku, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, tikėtina smÅ«gių metu, buku daiktu; akistatos su kaltinamÄ ja protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji kategoriÅ¡kai tvirtino, jog kaltinamoji jos atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime ir nukentėjusiosios parodymai akistatos metu buvo tokie patys, vienodi ir nuoseklÅ«s, kaip ir užfiksuoti pirminiuose procesiniuose dokumentuose; taip pat ir byloje apraÅ¡ytas pačios kaltinamosios pateiktas įvykio metu turėtas daiktinis įrodymas – skėtis, kuriuo, kaip tvirtina nukentėjusioji, ji ir buvo sumuÅ¡ta.

Liudytojos V. S. parodymais teismas netikėti neturi pagrindo netikėti dar ir todėl, kad pati kaltinamoji nurodė, jog su V. S. jos santykiai normalÅ«s. Be to ir pati kaltinamoji patvirtino nukentėjusiosios nurodytÄ aplinkybę, kad laiptais į namus lipusi kaltinamoji sugrįžo (1 t., b. l. 186, 188), po ko, kaip nurodė nukentėjusioji - panaudojo fizinį smurtÄ . Kadangi nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nėra pagrindo netikėti ir nukentėjusiosios tvirtinimu, kad kaltinamosios jos atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas – smÅ«gis skėčiu į galvos sritį bei rankÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ .

TÄ patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje taip pat nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Policijos pareigÅ«nams pagal iÅ¡kvietimÄ atvykus į įvykio vietÄ kaltinamoji buvo pasiÅ¡alinusi, o krata kaltinamosios namuose ieÅ¡kant nukentėjusiosios nurodyto skėčio buvo atlikta tik praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio (2021-11-16), kai proceso dalyviai jau buvo davę parodymus, buvo surengta akistata, kurios metu nukentėjusioji tvirtino esanti įsitikusi, kad skėtis, kuriuo jai sudavė kaltinamoji, buvo žalios spalvos.

Nors teisiamojo posėdžio metu ginčo dėl skėčio spalvos nekilo, pagal įvykio tyrimo aplinkybes galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ir kaltinamoji turėjo visas galimybes galimai nukentėjusiosios matytu skėčiu atsikratyti, ir nukentėjusioji dėl patirto Å¡oko galėjo netiksliai įsidėmėti skėčio spalvÄ . Bet kuriuo atveju buvo nustatyta, kad skėtį, kuriuo, kaip tvirtina nukentėjusioji - ji buvo sužalota, kaltinamoji turėjo, o tai, kad nukentėjusiosios nurodytos spalvos skėtis nebuvo rastas - įtakos kaltinamosios veikos kvalifikacijai neturi ir nukentėjusiosios parodymų nepatikimais nedaro.

Nustatyta, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. BÅ«dama suaugusi ir psichiÅ¡kai sveika, nes prieÅ¡ingų duomenų byloje teismui pateikta nebuvo, todėl suvokdama savo veiksmus, galėdama ir privalėdama juos valdyti, kaltinamoji turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumÄ , numatė galinčias kilti pasekmes – kad jos panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , gali padaryti ir sveikatos sutrikdymÄ , ir to įpykusi siekė. Kaltinamoji ne tik, kad nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų, bet dėl savo padarytos nusikalstamos veikos visiÅ¡kai nesigailėjo.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusioji buvo sumuÅ¡ta, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamoji pasielgė įžūliai, įpykusi, kÄ pripažino bei posėdžio metu pademonstravo ir pati, siekė nukentėjusiajai pademonstruoti savo tariamÄ virÅ¡enybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiÅ¡kai netoleruotina. Teismas pažymi, kad kaltinamosios posėdžio metu nuolat deklaruojamas troÅ¡kimas gyvenamojoje vietoje padaryti jos norimÄ tvarkÄ , negali bÅ«ti lydimas nei psichologiniu, nei tuo labiau fiziniu smurtu, nėra ir negali bÅ«ti pateisinamas bet kokiu kaltinamosios siekiamu tikslu, kad ir koks teisingas jis jai atrodytu.

Kaltinamosios neprisipažinimÄ padarius nusikaltimÄ vertinant kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji V. Å . padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas;

į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, prieÅ¡ kaimynę; į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ ; į kaltininkės asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteista, administracine tvarka nebausta (2020 m. lapkričio 12 d. protokolas su administraciniu nurodymu už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , įvykdytas), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, VÅ¡Ä® Kėdainių Pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiÅ«ros grupėse neregistruota, VÅ¡Ä® LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2006 metų nesilankė, ambulatoriÅ¡kai nesigydė, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Kauno filialÄ per 5 metų laikotarpį nesikreipė, sveika.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmÄ kartÄ teisiamai kaltinamajai už nusikaltimÄ skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros (BK 48 straipsnis), remiantis protingumo ir teisingumo kriterijais - mažesnė nei vidurkis (BK 54 str. 3 d.), kaltinamajai skiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalis). Civilinis ieÅ¡kinys. Nukentėjusioji R. K. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neturtinę žalÄ grindė patirtu skausmu, stresu, iÅ¡gyvenimais (b. l. 59).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji papildomai nurodė, kad po įvykio gėrė raminamuosius, apie mėnesį jautė skausmÄ , buvo iÅ¡gÄ sdinta, iki Å¡iol negali ramiai miegoti, jaučia įtampÄ . IeÅ¡kinys jai nėra svarbus, nes ne to norėjo, ji nori ramybės, norėjo tik, kad kaltinamoji jos atsipraÅ¡ytų, bet ji to nesugeba. Kaltinamoji su nukentėjusiosios civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko. Byloje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamosios tyčia nukentėjusiosios atžvilgiu padaryta nusikalstama veika suduodant smÅ«gius nukentėjusiajai į galvos sritį bei rankÄ , sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir nežymiai jÄ sužalojo, be to nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡gÄ sdino, sukėlė stresÄ .

Smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas vieÅ¡ame kieme. Nukentėjusioji tvirtino, kad ji iki Å¡iol jaučiasi nesaugi, blogai miega. Tai yra nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Visa tai patvirtina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir tai, kad sunkių pasekmių nusikaltimu nukentėjusiajai sukelta nebuvo, į medikus ji nesikreipė.

Nukentėjusiojo nenurodė, kad ji dėl patirto smurto iki Å¡iol jaučia kokias nors neigiamas fizinio pobÅ«džio sveikatos pasekmes. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi pareigÄ užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , todėl įvertina ir tai, kad kaltinamoji nedirba, iÅ¡laikytinių neturi, duomenų, kad bÅ«tų neįgali ir (ar) nedarbinga – nėra, turi registruotinÄ turtÄ . Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , į nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ , į patirtÄ skausmÄ ir iÅ¡gyvenimus, nesant duomenų apie kokias nors liekamÄ sias pasekmes nukentėjusiosios fizinei sveikatai, taip pat atsižvelgiant į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į tai, kad kaltinamoji kalta neprisipažino, kaltino nukentėjusiÄ jÄ meluojant, dėl ko nukentėjusioji patyrė papildomas neigiamas pasekmes, teismas nustato, kad nukentėjusiajai atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 400,00 eurų.

Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieÅ¡tarauja teismų praktikai, suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iÅ¡ kaltinamosios, nes žala priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kaltinamosios kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis). Kardomoji priemonė. Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, byloje jai buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Proceso iÅ¡laidos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, proceso iÅ¡laidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - pažyma apie paÅ¡to iÅ¡laidas, pripažintinos 13,44 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos, todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamosios valstybei. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas nusprendžia: V. Å . pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, bausmės metu įpareigojant:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) dirbti arba bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad nuteistoji privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), Å¡i bausmė gali bÅ«ti pakeista į su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę - areÅ¡tÄ .

Priteisti iÅ¡ kaltinamosios V. Å . 400,00 Eur (keturių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai R. K.. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Priteisti iÅ¡ kaltinamosios V. Å . 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) proceso - teismo paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus iÅ¡ieÅ¡kojimas perduodamas vykdyti antstoliui, tokiu atveju kaltinamoji antstoliui papildomai turės atlyginti iÅ¡laidas dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo).

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«muose (iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka). Teisėja Laima Å ablevičienė