2022-06-01 Nr. AB-14393-3-63-3-01881-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2623-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01881-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Aleno Piesliako ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. patikslintą skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) viršininko 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 85-TE-176 „Dėl A. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); grąžinti pareiškėją į eitas pareigas; įpareigoti atsakovą sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas ir atleistas iš pareigų, taip pat delspinigius, paskaičiuotus Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas iki 2021 m. rugsėjo 15 d. dirbo Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 26 d. jam buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, 2021 m. rugsėjo 1 d. įteiktas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. 2021 m. liepos 28 d. Tauragės AVPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 85-TE-142 „Dėl A. Š. nušalinimo nuo pareigų“. Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja 2021 m. rugsėjo 14 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-8 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) T. S. ir A. Š. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Išvados pagrindu 2021 m. rugsėjo 15 d. Tauragės AVPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 85-TE-176, kuriuo pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos. Išvada ir skundžiamas Įsakymas pasirašytinai pareiškėjui įteikti 2021 m. rugsėjo 15 d.

2.2. Pagal Išvadoje nurodytus duomenis, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) A. Š. ir (duomenys neskelbtini) T. S. 2021m. liepos 18 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu, neuniformuoti, būdami neblaivūs, miestelio šventės metu sukėlė konfliktą, kurio metu buvo naudotas smurtas prieš A. B.. Vėliau į A. B. tėvams priklausančius namus atėję T. S., A. Š., M. P. bei M. J. sukėlė konfliktą, kurio metu buvo panaudotas smurtas prieš A. B., jo brolį A. B. ir tėvą A. B.. Po įvykio T. S., norėdamas su nukentėjusiuoju A. B. susitarti, jo broliui A. B. pervedė 1 200 eurų. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24252-21 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio l dalyje, požymius.

2.3. Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius gavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-24252-21. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas policijos duomenų bazių auditas. Jo metu buvo nustatyta, kad 2021 m. liepos 18 d., pareiškėjas, pasinaudodamas savo prisijungimo vardu, prisijungė prie Policijos duomenų bazių informacinės sistemos „POLIS PRĮR“, kurioje, pateikdamas paieškos pagrindą „Administracinis tyrimas“ bei pagrindą patikslinančius duomenis „PERŽIŪRA“, tikrino ROIK 0121000465964, ROIK 0121000466039, ROIK 0121000466279 duomenis (minėtuose įvykiuose dalyvavo pareiškėjas); 2021 m. liepos 18 d. laikotarpiu nuo 15.38 val. iki 15.40 val. – tikrino ROIK 0121000466039, ROIK 0121000466279 ir ROIK 0121000466204 duomenis (minėtuose įvykiuose dalyvavo pareiškėjas); 2021 m. liepos 19 d. laikotarpiu nuo 17.21 val. iki 17.33 val. – tikrino ROIK 0121000466039 ir ROIK 0121000466204 duomenis (minėtuose įvykiuose dalyvavo pareiškėjas); 2021 m. liepos 23 d. laikotarpiu nuo 9.13 val. iki 9.16 val. – tikrino ROIK 0121000465964, ROIK 0121000466039 ir ROIK 0121000466204 duomenis (minėtuose įvykiuose dalyvavo pareiškėjas). 2021 m. liepos 24 d. laikotarpiu nuo 9.32 val. iki 9.34 val. pareiškėjas prisijungė prie Policijos duomenų bazių informacinės sistemos „POLIS II“, kurioje, pateikdamas paieškos pagrindą „Administracinis tyrimas“ bei pagrindą patikslinančius duomenis „PERŽIŪRA“, tikrino savo asmens duomenis.

2.4. Pareiškėjas nurodė dėl jam inkriminuotų tarnybinių nusižengimų paaiškinęs, jog kilus konfliktui, bandė išskirti konfliktavusius asmenis. Vėliau bandė įtikinti draugus neiti į A. B. namus, tačiau to nepavykus padaryti, nujausdamas, kad gali kilti dar didesnis konfliktas, ėjo su draugais kartu, tačiau niekam smūgių nesudavė ir smurto nenaudojo. Nurodytus ROIK tikrino norėdamas sužinoti, kokie įvykiai nutiko apylinkėse.

2.5. Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas minėto ikiteisminio tyrimo medžiagos bei policijos duomenų bazių audito pagrindu. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas įvykusio konflikto metu ne tik nesistengė numalšinti konflikto, bet prie jo prisidėjo aktyviais veiksmais, ir tokia veikla akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Pareiškėjas, vadovaudamasis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teigė, kad Išvada pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24252-21 dar atliekamas, nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, todėl jis yra nekaltas.

2.6. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tendencingai, nes buvo renkami tik pareiškėjo ir T. S. tarnybinį nusižengimą patvirtinantys duomenys. Dėl įvykusio konflikto yra pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, o du. Konflikto metu M. P., kuris yra pareiškėjo ir T. S. draugas, buvo sulaužyta nosis. Dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24691-21. M. P. sužalojimas įvyko pirmiau, po kurio sekė kita konflikto dalis, dėl kurios ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42452-21. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu būtų analizuojami abu ikiteisminiai tyrimai, kurie pradėti dėl tų pačių tarpusavyje susijusių įvykių, galbūt būtų nustatyta, kieno elgesys buvo netinkamas, provokuojantis ir koks asmuo buvo žeminamas. Konfliktas kilo tuomet, kai buvo sužalotas M. P.. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, aktyviai dalyvavo muštynėse, smūgiavo A. B. ir T. K.. Daryti tokias kategoriškas išvadas, kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24252-21 ir nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, yra skubota ir neteisėta. Iš Išvadoje aprašytų liudytojų parodymų neaišku dėl T. K. sumušimo. Išvadoje nurodyta, kad liudytojas L. P. parodė, jog liudytojui bandant išskirti besimušančius asmenis, T. S. įsibėgėjęs smūgiu parvertė T. K. ant žemės ir ne mažiau nei 5 kartus spyrė gulinčiam asmeniui į pilvo sritį, o pareiškėjas ne mažiau nei 5 kartus spyrė T. K. į kūną. Tačiau paties T. K. parodymuose to nėra.

2.7. Išvadoje nurodyta, jog T. S., sužinojęs, kad apie įvykį yra pranešta policijos pareigūnams, ėmėsi iniciatyvos susitarti su nukentėjusiuoju ir jam į sąskaitą pervedė 1 200 eurų, o pareiškėjas patarė, kokią mokėjimo paskirtį nurodyti pildant mokėjimo pavedimo formą. Vertinta, kad T. S. ir pareiškėjas suprato savo veiksmų neteisėtumą, gręsiančią atsakomybę, ir taip bandė paveikti nukentėjusius asmenis. Tokius parodymus davė konflikto baigtimi suinteresuotas asmuo P. K., kitų objektyvių duomenų nėra, ir šie asmens parodymai nėra ištirti teisme. Visi Išvadoje nurodyti liudytojai yra draugai ar pažįstami, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi, galimai siekia padėti draugams išvengti atsakomybės už pradėtą konfliktą. Pareiškėjas 2019 m. yra baudęs administracine tvarka A. B. už tai, kad jis vairavo dviratį neblaivus, 2020 m. dalyvavo išgabenant S. B. vairuojamą automobilį į policijos saugojimo aikštelę, nes jis automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Visi liudytojai jį pažįsta kaip policijos pareigūną ir gali pasinaudoti palankia proga pakenti jam kerštaudami už tai, kad nukentėjo nuo jo principingai atliekamų tarnybinių pareigų.

2.8. Informacinėje BIRT peržiūroje apie ROIK 0121000466204, grafoje „Aplinkybės“, nurodyta, kad „Prieš kelias min. buvo sumuštas pranešėjas, 19 m., jo tėtis ir brolis, sumušė atvažiavę pareigūnai“. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas tuo metu buvo ne tarnybos metu, jis nevilkėjo policininko uniformos, tačiau vis tiek pranešėjas nurodė, kad juos sumušė policijos pareigūnai. Tai patvirtina, kad pareiškėjas ir T. S. įvykyje dalyvavusiems asmenims yra pažįstami ir žinomi kaip policijos pareigūnai. Pareiškėjas, žinodamas, jog šiems asmenims yra žinomas kaip policijos pareigūnas, sąmoningai negalėjo sukelti muštynių, smūgiuoti jiems ir atlikti kitų neteisėtų veiksmų. Konfliktą pirmi pradėjo nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, sužalodami M. P., o pareiškėjas ir T. S. įsivėlė į konfliktą norėdami jį numalšinti.

2.9. Kitas pareiškėjo galimai padarytas tarnybinis nusižengimas yra neteisėtas naudojimasis policijos duomenų bazių duomenimis, kai jis jungėsi prie Policijos duomenų bazės informacinės sistemos „POLIS PRĮR“ ir tikrino aukščiau paminėtus ROIK (įvykius, kuriuose dalyvavo). Išvadoje nurodoma, kad jis, tikrindamas asmenis ar įvykius policijos informacinėse sistemose, nenurodė teisėto pagrindo arba nurodė tikrovės neatitinkantį pagrindą. Taip pat nurodoma, kad pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės taikymu, o su pareigūnų veiksmais, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Visa tarnybinio patikrinimo medžiaga yra paremta būtent ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24252-21 surinktais duomenimis, todėl mano, jog ši medžiaga yra labai glaudžiai susieta su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga.

2.10. Pareiškėjo teigimu, vienintelis galimas jo nusižengimas, patvirtintas objektyviais duomenimis, yra Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų (toliau – ir Saugos nuostatai), ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-118 patvirtinto aprašo „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-775 „Dėl Lietuvos policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklės), nuostatų pažeidimas. Reikia įvertinti, ar šie veiksmai buvo padaryti tyčia, ar jie tikrai diskreditavo policijos pareigūno vardą, ar toks duomenų tikrinimas galėjo kaip nors padėti išvengti jam atsakomybės dėl įvykusio konflikto. Pareiškėjas nurodo negalėjęs kaip nors įtakoti, koreguoti sistemoje esančių duomenų ir taip bandyti padėti sau išvengti atsakomybės. Kartu su Išvadoje nurodytais duomenimis jis Policijos duomenų bazių informacinėje sistemoje tikrino ir kitus duomenis, įvykius, įvykusius jo tarnybos teritorijoje. Veiksmai, kai pareiškėjas duomenis tikrino galimai be pagrindo ir ne tarnybos metu, nesuponuoja aplinkybės, kad taip jis diskreditavo policininko vardą, nes šiais savo veiksmais jis negalėjo sukelti kokių nors pasekmių.

2.11. Paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga, todėl skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas.

3. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Pareiškėjas neteisingai supranta atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, ir tai, kokias pasekmes jam sukėlė pareigūno vardo pažeminimas. Pareiškėjas skundžiamu Įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos dėl to, kad pažemino policijos pareigūno vardą. Pareiškėjui nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, jis buvo pripažintas pažeminęs pareigūno vardą ir už tai atleistas. Atleidimas iš vidaus tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda ir yra laikomas savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, tai yra imperatyvi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas), numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

4.2. Pareiškėjas, eidamas statutinio valstybės tarnautojo pareigas, ne tarnybos metu, neblaivus, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, įvykusio konflikto metu nesistengė jo numalšinti, prisidėjo prie konflikto aktyviais veiksmais, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas A. B. ir T. K., nesiėmė jokių priemonių iškviesti policijos pareigūnus, kad padėtų suvaldyti situaciją, ar medicinos darbuotojus padėti nukentėjusiems asmenims. Šiais poelgiais pareiškėjas pažeidė Statuto, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso bei Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatas. Pareiškėjas, turėdamas vidaus tarnybos pareigūno, kuriam yra keliami aukštesni moralės ir tarnybinės etikos reikalavimai tarnyboje ir ne tarnybos metu, statusą, privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, taip pat užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, tačiau jis savanoriškai dalyvavo konflikte, nesiėmė jokių veiksmų, jog neteisėti veiksmai būtų sustabdyti ar apie tai pranešta teisėsaugos institucijoms, taip pat neinformavo savo tiesioginio vadovo, nevertino nukentėjusiųjų sveikatos būklės, pasišalino iš nusikalstamos veikos padarymo vietos. Aplinkybė, kad vėliau nusikalstama veika buvo atskleista ir paaiškėjo joje dalyvavę asmenys, nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Išvadoje įvardyti pareiškėjo padaryti teisės aktų pažeidimai yra siejami su jo ne tarnybos metu atliktais veiksmais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog policijos pareigūnas tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje, turi laikytis Statuto, Policijos įstatymo bei Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso reikalavimų, o jie savo ruožtu reikalauja, kad policijos pareigūnas laikytųsi ir kitų įstatymų. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, žinodamas teisės aktų reikalavimus, tačiau sąmoningai jų nesilaikydamas ir siekdamas išvengti atsakomybės, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnai gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų.

4.3. Nors pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nebuvo išspręstas, atsakovas, vadovaudamasis Statuto 38 straipsnio 1 dalimi, galėjo spręsti pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą. Pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės taikymo faktu, o su jo veiksmais, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Aplinkybė, kad vyksta du ikiteisminiai tyrimai, kad M. P. taip pat buvo sužalotas, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, ar kad baudžiamoji byla nėra išnagrinėta teisme, nepaneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatyto fakto, jog pareiškėjas, būdamas pareigūnu, turėdamas pareigą užkirsti kelią bet kokiems teisės pažeidimams, pats atliko neteisėtus veiksmus ir savo veiksmais pažeidė teisės aktuose nustatytas imperatyvias pareigūnų elgesiui ir moralei taikytinas normas.

4.4. 2021 m. rugpjūčio 1 d. liudytojo T. K. apklausos protokolo duomenys paneigia pareiškėjo patikslinto skundo argumentus dėl jo parodymų patikimumo. Teiginiai apie liudytojų suinteresuotumą pareiškėjo atžvilgiu ir siekimą jam pakenkti dėl to, kad pareiškėjas dirbo policijos pareigūnu ir principingai atliko pareigas, yra neaiškūs ir nepagrįsti jokiais faktais. Pareiškėjas nenurodo, kokiu būdu, kaip ir kada liudytojai nukentėjo dėl jo atliekamų pareigų, neįvardina nei atliktų veiksmų, nei laikotarpių ar konkrečių liudytojų vardų ir pavardžių, kurie buvo nukentėję nuo jo. Patikrinus A. B. ir S. B. baustumą administracine tvarka Administracinių nusižengimų registre ir peržiūrėjus turimas popierines bylas nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų atlikęs procesinius veiksmus, kai už administracinius teisės pažeidimus administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas S. B.. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 93-ANR_P-2157-2018 A. B. už tai, kad jis neblaivus vairavo dviratį. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė policijos pareigūnė K. A.. A. B. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nutarimo neskundė, dėl pareiškėjo surašyto protokolo ar atliktų veiksmų skundų nebuvo gauta. Protokolo liudytojui A. B. surašymas 2018 metais neturi jokios įtakos nei 2021 m. liepos 18 d. kilusiam konfliktui, nei pareiškėjo atžvilgiu atliktam tarnybiniam patikrinimui, jo atleidimui iš tarnybos ar šios bylos nagrinėjimui. Pareiškėjas neginčija, kad T. S. į A. B. sąskaitą pervedė 1 200 Eur, tačiau mano, kad nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas nurodė T. S. ką nurodyti mokėjimo paskirtyje. Pareiškėjas mano, kad P. K. yra konflikto baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl jo parodymais negalima remtis. Tokie pareiškėjo teiginiai subjektyvūs, nepagrįsti ir neįrodyti, nėra duomenų, kad P. K. meluoja ar siekia apkalbėti pareiškėją, šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės, nes pareiškėjas suinteresuotas bylos baigtimi, jis yra patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja teisę į gynybą.

4.5. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta ir Išvadoje nurodyta, jog T. S. ir pareiškėjas, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, tyčiniais veiksmais realizavo abu kaltės struktūrinius elementus, t. y. valinį elementą (galėjimą veikti), nes tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareigūnai nebūtų galėję pasielgti kaip to reikalauja teisės aktai, ir intelektualinį (suvokimo) kaltės elementą, nes pareigūnai turėjo suvokti savo neteisėtus ir netinkamus veiksmus. Akivaizdu, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant Išvadą buvo sprendžiamas pareiškėjo kaltės klausimas.

4.6. Vertinant atlikto policijos duomenų bazių audito duomenis buvo nustatyta, jog pareiškėjas naudojosi policijos registrais ne tarnybos metu ir ne tarnybos tikslais, tikrindamas asmenis ar įvykius policijos informacinėse sistemose, nenurodė teisėto pagrindo arba nurodė tikrovės neatitinkantį pagrindą. Nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas bandė trinti ar keisti policijos informacinėse sistemose esančius duomenis. Saugos nuostatuose nurodyta, kad informacinių sistemų naudotojai policijos žinybiniais registrais, posistemiais, dokumentų valdymo sistemomis ir kitomis informacinėmis sistemomis privalo naudotis tik su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusiais tikslais, užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą, laikytis nurodymų susijusių su POLIS naudojimu ir sauga. Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklėse pažymėta, kad naudotojas tik vykdant funkcijas turi teisę surinkti, įvesti, taisyti, trinti, atlikti paiešką, peržiūrėti, spausdinti ir teikti POLIS duomenis, be to, tvarkant duomenis tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tvarkymo pagrindą, taip pat nurodyta, kad naudotojui griežtai draudžiama naudotis policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų posistemių ir kitų informacinių sistemų duomenimis ne tarnybos tikslais. Patikslinto skundo teiginys dėl analizavimo, ar toks duomenų tikrinimas galėjo padėti pareiškėjui išvengti atsakomybės, yra visiškai nepagrįstas. Teisės aktuose imperatyviai nurodyta, kad griežtai draudžiama naudotis informacija ne tarnybos tikslais, nepaliekant jokių išimčių dėl informacinių sistemų naudojimo asmeniniais tikslais, todėl patikslintame skunde nurodyti argumentai dėl duomenų tikrinimo nepašalina bei nepateisina pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų.

4.7. Tauragės AVPK teigimu, minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą, todėl ginčijamu Įsakymu jis teisėtai ir pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas byloje vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 7 ir 12 dalių, 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), 6, 7, 21, 22, 24, 27, 31, 32.2 punktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

7. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė:

7.1. Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus viršininkas 2021 m. liepos 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-3733 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ kreipėsi į Tauragės AVPK viršininką, nurodydamas, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24252-21 dėl Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) A. Š. ir (duomenys neskelbtini) T. S. ne tarnybos metu galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje. Atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nustatyta, kad 2021 m. liepos 18 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu M. P., T. S., ir kiti nenustatyti asmenys kojomis spardė A. B.. Nuo suduotų smūgių A. B. patyrė fizinį skausmą. Vėliau, į A. B. tėvams priklausančius namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo T. S., A. Š., M. P. bei M. J., sukėlė konfliktą, kurio pasėkoje buvo naudotas smurtas prieš A. B., jo brolį A. B. ir tėvą A. B.. Įvykis registruotas policijos registruojamų įvykių registre ROIK 0121000466039. Po minėto įvykio A. Š. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,50 prom. neblaivumas. Tarnybiniame pranešime teigiama, jog įžvelgiant pareigūno vardo pažeminimo požymius, tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) A. Š. ir (duomenys neskelbtini) T. S. atžvilgiu. 2021 m. liepos 22 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo pagrindų teisėtumo.

7.2. 2021 m. liepos 26 d. pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas Nr. 85-PR1 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą, bei apie tai, kad 2021 m. liepos 19 d. Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24252-21 dėl jo ne tarnybos metu galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas savo veiksmais ir elgesiu galimai pažemino policijos pareigūno vardą bei sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką, bei buvo pasiūlyta iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

7.3. Pareiškėjas 2021 m. liepos 26 d. Tauragės AVPK viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-3761 „Dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių“, kuriame nurodė, kad 2021 m. liepos 18 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), būdamas kartu su draugais, konflikto metu, kiek leido aplinkybės ir kiek pajėgė, jis išskyrė konfliktavusius asmenis ir taip neleido plėtotis tarp jų kilusiam konfliktui. Kai jo draugai pasakė, kad jie eis pas A. B. į namus, jis atkalbinėjo tai daryti, bet jie sakė, kad tuomet eis vieni, todėl jis, nujausdamas, kad tarp jų gali kilti konfliktas, nuėjo kartu ir bandė kalbėtis su ten buvusiais asmenimis. Kalbėjo su A. B. dėl tarp jo ir pareiškėjo draugo kilusio konflikto, tačiau jis į kalbas nesileido, buvo nusiteikęs agresyviai. Tuomet kalbėjo su A. B. bandydamas išspręsti konfliktą, tačiau dėl ten buvusių asmenų agresyvaus nusiteikimo susikalbėti nepavyko, ko pasėkoje iš ten pasišalino. Paaiškino, kad jokių smūgių niekam nesudavė ir smurto nenaudojo. Nurodė, kad jis nėra profsąjungos narys.

7.4. Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-4010 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ buvo prašoma pratęsti pareiškėjo tarnybinio patikrinimo terminą 30 darbo dienų.

7.5. Baigus tarnybinį patikrinimą, 2021 m. rugsėjo 14 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-8 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) T. S. ir A. Š. veiksmų“, kurioje nurodytos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės, konstatuoti pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas), nurodyta, kad pareigūnų padaryta veikla kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Išvadoje konstatuota, kad tokiais veiksmais pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nesilaikė duotos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigūno priesaikos. Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis neturi būti mokamas, bei pažymėta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių asmenų ir tarnybinį nusižengimą padarė neblaivūs pareigūnai. Nurodyta, kad per tarnybos laikotarpį nuo 2016 m. pareiškėjas du kartus skatintas papildomomis atostogomis ir vieną kartą jam pareikšta padėka, tris kartus baustas tarnybinėmis nuobaudomis, jis nėra profesinės sąjungos narys. Išvados rezoliucinėje dalyje pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą siūloma atleisti iš vidaus tarnybos.

7.6. Tauragės AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, bei atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes, 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu nutarė pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos. Su skundžiamu įsakymu pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2021 m. rugsėjo 15 d.

8. Teismas byloje įvertino pareiškėjo pažeistų teisės aktų, nurodytų Išvadoje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Statuto 17 straipsnio 1 dalies, 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165, 14.1, 14.2, 14.4 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-118 patvirtinto aprašo „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 5-Y-775 „Dėl policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, 11.1, 11.2, 11.11, 12.1, 12.5 punktų nuostatas, bei atsižvelgė į LVAT suformuotą praktiką, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda.

9. Teismas atkreipė dėmesį, jog, pareiškėjo teigimu, vienintelis galimas jo nusižengimas, patvirtintas objektyviais duomenimis, yra Saugos nuostatų ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių nuostatų pažeidimas, tačiau pareiškėjas mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje konstatuota, jog pareigūnai savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, o tai pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikytina savarankišku ir pakankamu pagrindu atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, todėl pareiškėjo veiksmus nagrinėjamoje byloje analizavo vertindamas, ar pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą ar ne. Teismas vertino, kad pareiškėjas neginčija Saugos nuostatų ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių nuostatų pažeidimo fakto, todėl šių nuostatų pažeidimo aplinkybių detaliau neanalizavo.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, yra davęs priesaiką, ir pažymėjo, kad Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui.

11. Teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog 2021 m. liepos 18 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini) tarp vienos asmenų grupės, kurioje buvo pareiškėjas, T. S. ir M. P. bei kitos, kurioje buvo A. B., įvyko konfliktas, kuriame buvo panaudotas fizinis smurtas. Vėliau kartu su kitais asmenimis pareiškėjas atėjo į konflikte dalyvavusio asmens A. B. tėvams priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemą, kuriame kilo taip pat konfliktas, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas.

12. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigė žinojęs, jog 2021 m. liepos 18 d. konflikte dalyvavę asmenys jį puikiai pažįsta kaip policijos pareigūną, dalis jų yra nukentėję nuo jo principingai atliekamų tarnybinių pareigų ir, kerštaudami už tai, gali pasinaudoti palankia proga jam pakenkti, bet nei apie konfliktą, kilusį 2021 m. liepos 18 d., apie 1 val., Dvaro parke, nei apie konfliktą A. B. tėvams priklausančio gyvenamojo namo kieme pareiškėjas policijai nepranešė, nesiėmė priemonių iškviesti medicinos darbuotojų padėti nukentėjusiems asmenims. T. S., sužinojęs, kad apie įvykį yra pranešta policijos pareigūnams, ėmėsi iniciatyvos susitarti su nukentėjusiuoju ir jam į sąskaitą pervedė 1 200 eurų, o pareiškėjas patarė, kokią mokėjimo paskirtį nurodyti pildant mokėjimo pavedimo formą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas suprato savo veikų neteisėtumą, gręsiančią atsakomybę, ir taip bandė paveikti nukentėjusius asmenis.

13. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, vidaus tarnyboje dirbantis nuo 2016 metų, žinojo, kaip privalo elgtis policijos pareigūnas tarnybos ar ne tarnybos metu, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), arba pats būdamas įvykio liudytoju. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, matydamas jo akivaizdoje atliekamus neteisėtus veiksmus bei turėdamas galimybę veikti tinkamai, jokių neatidėliotinų veiksmų nesiėmė. Aplinkybė, jog tuoj po įvykio pareiškėjui buvo nustatytas 0,50 promilių girtumas, patvirtina, jog aukščiau nurodytus veiksmus pareiškėjas atliko būdamas neblaivus.

14. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas tyčiniais veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, jog statutiniai valstybės pareigūnai gali elgtis neatsakingai ir netinkamai. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje nustatyti pareigūnų atlikti veiksmai, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnyba bei ją kompromituoja, ir tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, todėl teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra skundžiamas Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne pareiškėjo atsakomybė dėl jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su jo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą bei nustatyta pareiškėjo kaltė dėl padarytos veikos, šios veikos sukeltos pasekmės, t. y. visos sąlygos, kurioms esant yra nustatoma, kad buvo pažemintas pareigūno vardas. Kadangi tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo veiksmai nebuvo vertinami baudžiamosios teisės aspektu, pareiškėjo padaryti pažeidimai galėjo būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, nežiūrint į tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys.

16. Teismas nenustatė, kad pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos būtų pažeistos esminės procedūros, nes skundžiamą Įsakymą dėl atleidimo priėmė kompetentingas pareigūnas, skundžiamo Įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas skundžiamas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, Išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Teismas nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys neturi įtakos.

17. Teismas pareiškėjo patikslintą skundą dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, taip pat atmetė ir išvestinius skundo reikalavimus dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: panaikinti 2022 m. balandžio 4 d. Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmų sprendimą; panaikinti 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 85-TE-142; grąžinti pareiškėją į eitas pareigas; įpareigoti Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas ir atleistas iš pareigų, taip pat delspinigius, apskaičiuotus Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti pareiškėjui iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato proceso išlaidas.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

19.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, teigia, kad teismas labai formaliai pasisakė, kokie pareiškėjo veiksmai suponavo pareigūno vardo pažeminimą, bei nurodo, kad jo veiksmai turi būti vertinami ne per siaurą įvykių prizmę, o analizuojant visas įvykio aplinkybes.

19.2. Pareiškėjas pažymi, jog dėl Išvadoje nurodytų pareiškėjo veiksmų, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, iki šiol atliekamas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos AVPK, ir kol nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

19.3. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamos bylos dalykas yra ne pareiškėjo atsakomybė už galbūt padarytą nusikalstamą veiką, o skundžiamo Įsakymo pagrįstumas, ir kad pareiškėjo veiksmai nebuvo vertinami baudžiamosios teisės aspektu, o padaryti pažeidimai galėjo būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, ir pažymi, jog visa tarnybinio patikrinimo Išvada buvo visapusiškai paremta ikiteisminio tyrimo medžiaga: analizuoti liudytojų parodymai, bei paneigiami pareiškėjo parodymai, todėl, pareiškėjo manymu, jo veiksmai buvo vertinami baudžiamosios teisės aspektu.

19.4. Pareiškėjas nesutinka, kad jo veiksmai tarnybinio patikrinimo Išvadoje galėjo būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo, ir pažymi, jog tie patys veiksmai negali būti vertinami skirtingai tarnybinės ir baudžiamosios atsakomybės kontekste, ir šiuo atveju negalima atriboti atsakomybės rūšių nuo sprendimo baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos. Pareiškėjas akcentuoja, kad tarnybinio patikrinimo Išvadoje padarytos išvados nėra patvirtintos apkaltinamuoju nuosprendžiu.

19.5. Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo Išvadoje nurodytos aplinkybės (konstatuoti konkretūs smurtiniai pareiškėjo veiksmai prieš kitus asmenis (A. B., T. K. sumušimas)), taip pat aplinkybės, kad pareiškėjas nepranešė apie įvykį policijai, neiškvietė medicininės pagalbos ir patarė T. S., ką reikia įrašyti pinigų pervedimo paskirties langelyje, pervedant pinigus A. B., buvo nustatytos pagal ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų A. B., A. B., P. K., V. K., T. K., L. P., M. V. parodymus, tačiau nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, 2022 m. kovo 8 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojai M. P. ir M. J. parodė, kad konfliktą pradėjo A. B., dėl neaiškios priežasties sudavęs į veidą M. P., bei nurodė, kad pareiškėjas su T. S. bandė konfliktuojančias puses išskirti ir konfliktą numalšinti, minėti liudytojai pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad tuo metu, kada T. S. pervedinėjo A. B. pinigus, pareiškėjas jau buvau išvažiavęs iš įvykio vietos ir niekaip negalėjo patarinėti T. S., ką reikia įrašyti į pinigų pervedimo paskirties laukelį. Pareiškėjas pažymi, jog šių liudytojų parodymų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas niekaip nevertino, apie juos net neužsiminė, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, o byla buvo išnagrinėta ne visapusiškai ir neobjektyviai. Visapusiškumo ir objektyvumo principus pažeidė tiek tarnybinį patikrinimą atlikęs atsakovas, tiek skundą nagrinėjęs teismas.

19.6. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad M. P. ir M. J., kurie taip pat dalyvavo konflikte ir yra apklausti liudytojais atliekamame ikiteisminiame tyrime, nebuvo apklausti atliekant tarnybinį patikrinimą, todėl pareiškėjas daro išvadą, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos į tarnybinio patikrinimo medžiagą buvo perkelti tik pareiškėją kaltinantys liudytojų parodymai, o teisinantys liudytojų parodymai liko niekaip neanalizuoti ir apie juos nepasisakyta, ir minėtos aplinkybės paneigia teismo išvadą, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai.

19.7. Pareiškėjas teigia tiek skunde, tiek skundą nagrinėjant teisme nurodęs savo elgesio motyvus: kad konfliktą sukėlę asmenys tiek pareiškėją, tiek T. S. pažįsta kaip policijos pareigūnus, nukentėjusiems asmenims pasitaikė proga kerštauti pareiškėjui už principingą pareigų atlikimą. Pareiškėjas nurodo, kad policijai apie įvykį iš karto ir negalėjęs pranešti, nes veiksmas vystėsi labai greitai ir nebuvo galima gaišti laiko kviečiant policiją, o pagrindinis pareiškėjo ir T. S. tikslas buvo iš pradžių suvaldyti konfliktą, o po to apie jį pranešti policijai. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju vidaus tarnybos autoriteto pažeminimas nebuvo akivaizdus, neturėjo plataus atgarsio, o pareiškėjo veiksmais nebuvo siekiama diskredituoti ar pažeminti pareigūno vardą ir pačią instituciją.

19.8. Teismas, priimdamas sprendimą, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių ir neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir sprendimo pagrįstumo.

20. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

20.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija savo atliktų neteisėtų veiksmų, nenurodo jokių naujų bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundas turėjo būti patenkintas, tik mano, kad jo atlikti veiksmai pareigūno vardo pažeminimo aspektu galėjo būti vertinami tik po to, kai bus atliktas ikiteisminis tyrimas ir priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas, norėdamas išvengti atsakomybės, savo dalyvavimą konflikte bando paaiškinti ir pateisinti sau palankiomis aplinkybėmis, bet visa 2021 m. liepos 18 d. įvykusio konflikto eiga ir pareiškėjo atlikti priešingi teisei ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmai, kurie pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą įstaiga, neabejotinai įrodo, kad pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą ir buvo pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos.

20.2. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis skunde pirmosios instancijos teismui, ir atsakovas dėl jų plačiau nepasisako.

20.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo teiginių, kad tarnybinio patikrinimo Išvada buvo paremta ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo vertinami baudžiamosios teisės aspektu, pažymi, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti.

20.4. Nusikalstamos veikos sąvoka, sudėtis apibrėžiami Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Atleidimas iš tarnybos pažeminus tarnybos pareigūno vardą nėra siejamas su nusikalstamos veikos požymių pareigūno elgesyje buvimu. Pareigūno veika, kuri laikytina tarnybos pareigūno vardą žeminančiu poelgiu, turi savarankiškus požymius. Šie požymiai gali, tačiau neturi sutapti su nusikalstamos veikos sudėties požymiais, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog net ir nesant veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta žeminančia pareigūno vardą.

20.5. Vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, todėl net ir išteisinus pareiškėją dėl veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, padarymo, tai nebūtinai reikštų, jog pareiškėjo veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimo, kaip vieno iš Statuto 72 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 85-TE-176 „Dėl A. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo apreiškėjas buvo atleistas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo, ir pareiškėjo grąžinimo į vidaus tarnybą.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai nustačius ir įvertinus pareiškėjo veiką.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas labai formaliai pasisakė, kokie pareiškėjo veiksmai suponavo pareigūno vardo pažeminimą, neatsižvelgė į tai, kad nėra baigtas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl nepagrįstai vadovavosi Išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, kurios nėra patvirtintos apkaltinamuoju nuosprendžiu.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad nėra pagrindo panaikinti Įsakymo, nes jis atitinka administraciniams aktams keliamus pagrįstumo bei teisėtumo reikalavimus, o pareiškėjas nepateikė priešingas išvadas pagrindžiančių įrodymų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos faktines aplinkybes, pasisakė ne dėl visų jo argumentų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.) bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

26. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, Statutas, Tvarkos aprašas bei Etikos kodeksas.

27. Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo <...>, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves; užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ar bejėgiškos būklės asmeniui. Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

28. Pagal Etikos kodekso 6.1–6.3 punktus policijos darbuotojas privalo laikytis šių nuostatų: ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio; būti humaniškas, stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, suteikti žmonėms objektyvią ir visapusišką informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes, nedarydamas įtakos galimam apsisprendimui ir interesams; laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai. Šio kodekso 7.1–7.2 punktuose nustatyta, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto; visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus.

29. Statuto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyti ir statutinių pareigūnų veiklos ribojimai, suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą). Taigi, akivaizdu, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis (valstybės sienos apsauga ir kontrole, viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų tyrimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu.

32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės (žr. šios nutarties 7 punktą), kad Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) A. Š. ir (duomenys neskelbtini) T. S. 2021 m. liepos 18 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu, neuniformuoti, būdami neblaivūs (A. Š. nustatytas 0,50 promilės lengvas girtumo laipsnis) miestelio šventės metu sukėlė konfliktą, dėl kurio buvo naudotas smurtas prieš A. B.. Vėliau, į A. B. tėvams priklausančius namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo T. S., A. Š., M. P. bei M. J. ir sukėlė konfliktą, kurio metu buvo naudotas smurtas prieš A. B., jo brolį A. B. ir tėvą A. B.. Po įvykio T. S., norėdamas su nukentėjusiuoju A. B. susitarti, jo broliui A. B. pervedė 1 200 eurų.

33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būdamas policijos pareigūnu, vidaus tarnyboje dirbančiu nuo 2016 metų, pareiškėjas žinojo, kaip privalo elgtis policijos pareigūnas tarnybos ar ne tarnybos metu, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, tačiau sąmoningai (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio) pasirinko veikti kitu būdu. Atlikti veiksmai buvo neteisėti ir niekuo nepateisinami. Aptartas pareiškėjo elgesys ir veiksmai akivaizdžiai žemino policijos, kaip institucijos, ir pareigūno vardą. Pareiškėjas negalėjo nesuprasti savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei žeminančio tarnybos autoritetą.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertintini kaip sąmoningi ir tyčiniai, kurie akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos autoritetą, ją kompromituoja ir laikomi pareigūno vardo pažeminimu. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti, aukščiau paminėti pareiškėjo veiksmai, yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013).

35. Pastebėtina, kad byloje nebuvo ginčo dėl atliktų veiksmų ir jų pobūdžio (fizinės prievartos panaudojimo fakto), tačiau buvo ginčijamas jų teisinis įvertinimas, t. y. atliktų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas bei pareiškėjo veiksmų pripažinimas pareigūno vardo pažeminimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme liudytojai M. P. ir M. J. parodė, kad konfliktą pradėjo A. B., dėl neaiškios priežasties sudavęs į veidą M. P., o pareiškėjas bandė konfliktuojančias puses išskirti ir konfliktą numalšinti, nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas dalyvavo minėtame konflikte ir naudojo smurtą prieš fizinius asmenis. Liudytojai taip pat nepatvirtino, kad pareiškėjas neturėjo galimybės nesivelti į konfliktą ir iškviesti policiją.

36. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas minėtų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui.

37. Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl būtinumo sulaukti jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo (pagal BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius) rezultatų, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012; kt.). Vidaus tarnybos pareigūno veiksmų pasekmės, kurios svarbios baudžiamosios ir tarnybinės atsakomybės taikymui, yra skirtingos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013; kt.).

38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su jo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Minėti pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą bei nustatyta pareiškėjo kaltė dėl padarytos veikos, šios veikos sukeltos pasekmės, kurios akivaizdžiai žemina tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą įstaiga, t. y. nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos sąlygos, kurioms esant yra nustatoma, kad buvo pažemintas pareigūno vardas, ir tai yra savarankiškas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas pagrindas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos.

39. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinių skundų argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

40. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje P. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

41. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė