2021-06-16 Nr. AB-13058-3-61-3-04027-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1012-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04027-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. NN-1373 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjimų departamentas Nutarimu nepagrįstai perkėlė jį atlikti bausmę iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (toliau – ir Kauno NTI-PN). Pareiškėjo teigimu, Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatų (toliau – ir BVK), yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl neteisėtas. Pareiškėjas paaiškino, jog Kauno NTI-PN gali būti laikomi asmenys iki 24 metų, tuo tarpu pareiškėjas yra 44 metų amžiaus. Atkreipė dėmesį į tai, jog buvo nuteistas bausmę atlikti pataisos namų sąlygomis, todėl bausmės atlikimą tardymo izoliatoriaus sąlygomis vertino kaip prilyginimą kalėjimo režimui. Pareiškėjo teigimu, nuteistųjų, kurie kalinami Kauno NTI-PN, sąlygos yra daug griežtesnės nei nuteistųjų, kurie bausmę atlieka taikant kalėjimo režimą.

3. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė teismo jo netenkinti.

4. Atsakovas nurodė, kad nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarką reglamentuoja BVK 69 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktorius turi teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo perkeltas 2019 m. rugsėjo 25 d. bendru Vilniaus PN, Kauno NTI-PN bei Kalėjimų departamento vadovų sutarimu, priimant sprendimą nuteistuosius (buvusius pareigūnus), atliekančius bausmę Vilniaus PN, perkelti į Kauno NTI-PN. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-148 „Dėl nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo įstaigą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1.4. punkte nustatyta nuteistųjų perkėlimo tvarka ir nurodyta, kad į Kauno NTI-PN perkeliami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Kadangi pareiškėjas buvo pareigūnas, todėl jis likusiam bausmės atlikimo laikui buvo perkeltas į minėtą įstaigą. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjui Kauno NTI-PN yra užtikrinamos pataisos namų sąlygos, o atsakovas neturi duomenų, jog pareiškėjui taikomos tardymo izoliatoriaus sąlygos.

5. Pareiškėjas 2020 m. vasario 4 d. pateikė teismui atsikirtimą į atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus ir teigė, kad atsakovas turi teisę perkelti nuteistuosius į kitą pataisos įstaigą, tačiau ne iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno NTI-PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, vadovaujantis BVK 73 straipsniu, Kauno NTI-PN pareiškėjas laikomas paprastosios grupės laikymo sąlygomis. Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. N-242 „Dėl nuteistiesiems gyvenamųjų vietų skyrimo ir nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamąsias vietas“ pareiškėjas buvo paskirtas į paprastąją grupę, 6 skyrių, 605 kamerą, 3 lovą. Kauno NTI-PN akcentavo, jog pataisos įstaigoje yra laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių kalinamų asmenų laikymo sąlygas, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamų laikymo sąlygų vertino kaip nepagrįstus.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Nutarimas, kurio teisėtumą pareiškėjas ginčija, buvo priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu V-321, (toliau – ir Aprašas) 3.2 papunkčiu, atsižvelgiant į tai, kad dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų pareiškėjui nebus užtikrintos laikymo sąlygos, numatytos BVK 70 straipsnio 3 dalyje.

10. Teismas, įvertinęs BVK 69 straipsnio 1–5 dalyse (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. birželio 27 d.), Aprašo 3 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriui įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę, atsižvelgiant į atitinkamas (išimtines) aplinkybes, nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus. Teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos. Teismo vertinimu, Nutarimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Kauno NTI-PN, buvo priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu. Pareiškėjas jokiais įrodymais neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas, yra neteisėtas ir negaliojantis, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

11. Teismas papildomai pažymėjo, kad pateikti atsakovo argumentai bei trečiojo suinteresuoto asmens 2020 m. vasario 24 d. raštas Nr. 9-1014 patvirtino, jog pareiškėjas bausmę atlieka Kauno NTI-PN (tardymo izoliatoriaus pastate), tačiau pataisos namų sąlygomis. Taip pat rašte pažymima, jog Kauno NTI-PN, vadovaudamasis BVK 73 straipsnio nuostatomis, ėmėsi visų teisėtų priemonių, jog būtų užtikrinti visi įstatymuose numatyti reikalavimai. Be to, Kalėjimų departamento 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-148 patvirtinto Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo 1.4 papunktyje nustatyta, kad į Kauno NTI-PN likusiam bausmės laikui atlikti perkeliami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Taigi, teismo vertinimu, ši aplinkybė tik patvirtino, kad nuteistųjų perkėlimas į kitus pataisos namus vykdomas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog jis yra laikomas tardymo izoliatoriaus sąlygomis.

12. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, kad, perkėlus jį į Kauno NTI-PN, jo kalinimo sąlygos buvo pablogintos, tačiau nenurodė, kokios konkrečiai sąlygos, lyginant su Vilniaus PN kamerose esančiomis sąlygomis, buvo pablogintos, o argumentus grindė tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjui buvo išaiškintina, jog, jeigu pareiškėjas mano, kad jo teises pažeidė įkalinimo įstaiga, į kurią jis buvo perkeltas (Kauno NTI-PN), jis turi teisę teikti skundą dėl neteisėtų jos veiksmų (netinkamų kalinimo sąlygų). Papildomai teismas pažymėjo, kad dėl Kauno NTI-PN neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškia konkrečių kalinimo sąlygų neužtikrinimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (pagal Kauno NTI-PN buveinės vietą).

13. Teismas darė išvadą, jog byloje surinkti duomenys pagrįstai leido manyti, jog pareiškėjas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN buvo perkeltas teisėtai, o tolesnis bausmės atlikimas Kauno NTI-PN užtikrina tokias pat (pataisos namų) sąlygas ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

14. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

16. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismas netinkamai taikė BVK 69 straipsnį. Iš Nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta perkelti pareiškėją iš Vilniau PN į Kauno NTI-PN, matyti, jog dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų nuteistajam nebus užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, numatytos BVK 70 straipsnio 3 dalyje, tačiau Nutarime nurodyta priežastis nepatenka į BVK 69 straipsnio 1 dalies apibrėžimus, dėl kurių būtų galima perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą;

16.2. Aprašas leidžia nuteistuosius perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą, tačiau Nutarimu pareiškėjas buvo perkeltas į tardymo izoliatorių. Pareiškėjas teigia, kad Kalėjimų departamento direktorius neturi įgaliojimų perkelti nuteistuosius iš pataisos namų į tardymo izoliatorių, todėl Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas;

16.3. Pareiškėjas apkaltinamojo teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau yra kalinamas Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriuje. Pareiškėjo tvirtinimu, nusprendus perkelti pareiškėją į tardymo izoliatorių, buvo pažeistas BVK 71 straipsnis bei pareiškėjo teisės ir laisvės;

16.4. Pareiškėjas pažymi, kad jis yra išsamiai išdėstęs Nutarimo neteisėtumo aplinkybes, taip pat nurodęs kitus pažeidimus, kurie buvo padaryti priėmus Nutarimą;

16.5. Nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl BVK 69 straipsnio taikymo, pateikta 2020 m. kovo 12 d. sprendime analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-1317-662/2020, iš kurios matyti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skunde skundžiamas aplinkybes. Teismas nesilaikė esminių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, t. y. ABTĮ 15 straipsnio, kuris numato vienodos teismų praktikos formavimą;

16.6. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovaudamas įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, teismas vadovavosi ir iškreipė teisės aktus taip, kad atsakovui jie būtų palankesni. Tai rodo pirmosios instancijos šališkumą.

17. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo manymu yra neteisingas, nes teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus bei netinkamai taikė įstatymus, nesudaro pagrindo jo panaikinti. Kalėjimų departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamą sprendimą, todėl plačiau dėl pareiškėjo skundo teiginių nepasisako.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno NTI-PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Kalėjimų departamento atstovo veiksmų teisėtumą ir Kauno NTI-PN pateiktus argumentus dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės detaliai išanalizavo skunde nurodytas pareiškėjo laikymo Kauno NTI-PN sąlygas. Teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina skunde nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Kauno NTI-PN atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisinių ir faktinių argumentų, kodėl jis nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu. Kauno NTI-PN nuomone, faktinė aplinkybė, kad nuteistasis laikomas Kauno NTI-PN (tardymo izoliatoriuje) pataisos namų sąlygomis užtikrinant visus įstatymuose nustatytus reikalavimus, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl to patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal ABTĮ nustatytas taisykles.

21. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo Kalėjimų departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno NTI-PN atsiliepimus, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsiliepimais, kadangi jie yra nelogiški, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento Nutarimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją Ž. A. perkelti iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Nutarimas yra priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Nutarimas yra neteisėtas ir negaliojantis. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečiai jo laikymo sąlygos buvo pablogintos, perkėlus jį į Kauno NTI-PN, savo argumentus pareiškėjas grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN buvo perkeltas teisėtai, o tolesnis bausmės atlikimas Kauno NTI-PN užtikrina tokias pat (pataisos namų) sąlygas ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Teismas nurodė, kad dėl konkrečių Kauno NTI-PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinančių konkrečių laikymo sąlygų ar pabloginusių jas pareiškėjui paskirtos bausmės atlikimo metu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

19. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad nebuvo teisinio pagrindo jį perkelti iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN, Kauno NTI-PN jam nėra užtikrinamos pataisos namų kalinimo sąlygos. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, buvo šališkas, nesivadovavo suformuota teismų praktika, netinkamai aiškino BVK 69 straipsnio nuostatas.

20. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

21. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teismas vadovavosi ir iškreipė teisės aktus taip, kad atsakovui jie būtų palankesni, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

22. Dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo netinkamai vertinti įrodymai, pabrėžtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

23. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis aspektas apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

24. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo išaiškintina, jog, jeigu pareiškėjas mano, kad jo teises pažeidė įkalinimo įstaiga, į kurią jis buvo perkeltas (Kauno NTI-PN), jis turi teisę teikti skundą dėl jos neteisėtų veiksmų (netinkamų kalinimo sąlygų). Papildomai teismas pažymėjo, kad dėl Kauno NTI-PN neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškia konkrečių kalinimo sąlygų neužtikrinimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (pagal Kauno NTI-PN buveinės vietą). Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno NTI-PN, 150 000 Eur neturtinės žalos ir 75,68 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl teisės aktams prieštaraujančių kalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki skundo padavimo dienos (2020 m. gegužės 27 d.). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-5300-423/2020 pareiškėjo Ž. A. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Kauno NTI-PN buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. balandžio 9 d., neužtikrinant techniškai tvarkingo kameros inventoriaus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. TA-733-261/2021 yra priimtas pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame jis nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimu.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Kalėjimų departamento direktorius neturi įgaliojimų perkelti nuteistuosius asmenis iš pataisos namų į tardymo izoliatorių, todėl Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau yra kalinamas tardymo izoliatoriuje.

26. BVK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės; 2 dalyje – jog pataisos įstaiga gali vykdyti kelias ar visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas, taip pat kardomąjį kalinimą. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriai taip pat gali vykdyti BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas.

27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-148 patvirtinto Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo 1.4 papunktyje nustatyta, jog į Kauno NTI-PN likusiam bausmės laikui atlikti perkeliami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Atsakovo argumentai bei trečiojo suinteresuoto asmens 2020 m. vasario 24 d. raštas Nr. 9-1014 patvirtino, jog pareiškėjas bausmę atlieka Kauno NTI-PN (tardymo izoliatoriaus pastate), tačiau pataisos namų sąlygomis. Taigi pareiškėjas bausmę atlieka Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriaus patalpose, todėl šiuo atveju tardymo izoliatorius, kuriame yra laikomas pareiškėjas, vykdo pataisos įstaigos – pataisos namų – funkcijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas gali būti kalinamas izoliatoriuje, užtikrinant jam pataisos namų sąlygas.

28. Ginčijamas Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Aprašo 3.2 punktu, atsižvelgiant į tai, kad dėl Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų nuteistajam (pareiškėjui) nebus užtikrintos laikymo sąlygos, numatytos BVK 70 straipsnio 3 dalyje.

29. Nutarimo priėmimo metu galiojusios redakcijos BVK 69 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 1 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Pagal BVK 69 straipsnio 5 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius; nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. birželio 23 d.) 3.2 punkte nustatyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti ir tuo atveju, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Taigi BVK 69 straipsnio 5 dalyje yra aiškiai nustatyta, jog, įvykus atitinkamoms aplinkybėms, būtent Kalėjimų departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė parinkti kitus pataisos namus, todėl pareiškėjo argumentas, kad Kalėjimų departamento direktorius neturi įgaliojimų perkelti nuteistuosius iš pataisos namų į tardymo izoliatorių, yra nepagrįstas.

30. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, pripažįsta nepagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo perkėlimu į Kauno NTI-PN.

31. Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo yra numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015, 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-456-756/2017, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2748-662/2020).

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl to, ar nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytos Nutarimo priėmimo metu galiojusios BVK 69 straipsnio 1 dalies redakcijos bei Aprašo 3.2 papunkčio redakcijos nuostatos, pažymi, kad pareiškėjo perkėlimas buvo grindžiamas gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbais. Kaip jau minėta, Nutarimo BVK 69 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 3.2 punkte buvo nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia, be kita ko, siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, kad pareiškėjo perkėlimas, kuris grindžiamas gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbais, dėl kurių pareiškėjui nebus užtikrintos tinkamos ir saugios jo laikymo sąlygos, atitinka BVK 69 straipsnyje ir Aprašo 3.2 papunkčiuose nurodytą tikslą – užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Taigi pripažintina, kad Nutarimu pagrįstai buvo nuspręsta pareiškėją perkelti atlikti bausmę iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN.

33. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

34. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje yra priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė