2020-08-12 Nr. AB-14920-3-62-3-01135-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-491-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01135-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. B.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį šalindamas nustatytus trūkumus patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. kovo 17 d. raštą Nr. 1SS-555-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas); 2) panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. sausio 20 d. raštą Nr. 7SD-359-(14.7.104.) „Dėl išvados pateikimo“ (toliau – ir NŽT Skyriaus raštas); 3) įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių: 3.1) suderinti matininko A. G. parengtoje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), kadastrinių matavimų byloje esančius šio žemės sklypo 2019 m. spalio 25 d. planą ir 2019 m. spalio 23 d. paženklinimo-parodymo aktą; 3.2) patvirtinti matininko A. G. parengtoje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų nustatytus žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal šio žemės sklypo 2019 m. spalio 25 d. planą ir 2019 m. spalio 23 d. paženklinimo-parodymo aktą; 3.3) kreiptis į Nekilnojamojo turto registro kadastro tvarkytoją su prašymu įrašyti į kadastrą A. G. parengtoje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje nustatytus šio žemės sklypo kadastro duomenis pagal šio žemės sklypo 2019 m. spalio 25 d. planą ir 2019 m. spalio 23 d. paženklinimo-parodymo aktą; 4) panaikinti NŽT Skyriaus 2020 m. sausio 20 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 07KAM-112728; 5) pripažinti, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininko D. B. sutikimo su šio žemės sklypo kadastriniais matavimais patvirtinimas pasirašant A. G. parengtame 2019 m. spalio 23 d. šio žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte nėra reikalingas; 6) išreikalauti iš atsakovo NŽT pareiškėjo ginčijame sprendime minimą Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 07KAM-112728.

Kartu su skundu pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl NŽT ir NŽT Kauno rajono skyriaus raštų paduoti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti žyminį mokestį jį sumokėjusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, ir atkreipė dėmesį, kad specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini)., jis naudojasi (be nuomos sutarties, bet kasmet mokėdamas valstybinės žemės nuomos mokestį) 17/28 dalimi 0,2800 ha ploto valstybinės žemės sklypo, t. y. Sklypo. Kita Sklypo 11/28 dalis priklauso D. B., paveldėjusiam šią dalį iš savo motinos, kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į Sklypo 11/28 dalį, prieš tai 2010 m. lapkričio 26 d. planu ir 2010 m. lapkričio 24 d. paženklinimo aktu matininkei L. D. nustačius Sklypo kadastro duomenis atliekant Sklypo preliminarius matavimus, būtinus nuosavybės teisių atkūrimui ir juos patvirtinus NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 1 d. sprendimu „Dėl žemės sklypų Nr. 377-1, Nr. 377-2, esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Matininkas G. U. 2014 m. liepos 11 d. be šalių žinios atliko Sklypo kadastrinius matavimus, po ko Sklypo ribos pasislinko į vakarus, o jo plotas padidėjo nuo 0,2800 ha iki 0,2867 ha. Pareiškėjo prašymu matininkas A. G. 2019 m. spalio 23 d. paženklinęs žemės sklypo (kadastro Nr. 5277/0001:96) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, ir atlikęs šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2019 m. spalio 25 d. parengė planą M 1:500. Sklypų ribų planą ir kitus sklypo kadastrinių matavimų bylos dokumentus matininkas pateikė NŽT Kauno rajono skyriui suderinimui, tačiau savo 2020 m. sausio 20 d. raštu atsisakė suderinti patikrinimui pateiktą matininko A. G. 2019 m. spalio 23 d. parengtą Sklypo kadastrinių matavimų bylą.

Įvertinęs skundo turinį, teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje yra kilęs tarp privačių žemės sklypo savininkų dėl žemės sklypo ribų, nustatytų kadastriniais matavimais, kadastro duomenų pakeitimo, pareiškėjas siekia pripažinti jam teisę pateikti žemės sklypo, kadastrinių matavimų bylą sprendimui patvirtinti ir įregistruoti viešajame registre pagal matininko A. G. 2019 m. spalio 23 d. parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą be žemės sklypo bendrasavininko sutikimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas iš esmės kėlė ginčą dėl žemės sklypų ribų – skundo reikalavimai grindžiami tuo, kad neteisingai atlikus D. B. žemės sklypų kadastrinius matavimus, D. B. sklypo plotas padidėjo nuo 0,2800 ha iki 0,2867 ha ir tuo pažeidžiama pareiškėjo nuosavybės teisė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, t. y. civilinio teisinio pobūdžio ginčą (CK 4.45 str. 1 d.), todėl aptariamas ginčas, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1032-858/2017).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nutarė pareiškėjo skundą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 1 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo patikslintą skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad ginčo sklypas didesne dalimi priklauso valstybei. Teismo nurodytoje specialiosios kolegijos praktikoje buvo pasisakoma dėl privačios nuosavybės teise valdomų sklypų ribų nustatymo ginčų teismingumo. Nors viešajame registre valstybės nuosavybės teisės į Sklypą neįregistruotos, šios aplinkybės neginčija nei atsakovas, nei kiti asmenys. Pati ginčo esmė ir bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas netvirtina savo paties sklypo 2019 m. spalio 23 d. atliktų kadastrinių matavimų bei sklypo ribų ne kaip privatus, asmuo, o kaip viešojo administravimo subjektas.

Tik atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, yra suteikta teisė suderinti matininko A. G. parengtoje Sklypo kadastrinių matavimų byloje esančius šio žemės sklypo 2019 m. spalio 25 d. planą, 2019 m. spalio 23 d. paženklinimo-parodymo aktą bei juos patvirtinti. Ginčo sklypui nesant privačios nuosavybės teise valdomam (nuosavybės forma yra mišri – dalis privati ir dalis valstybės nuosavybė) bei ginčui kylant konkrečiai iš atsakovo veiksmų, o ne iš trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų neteisėtumo, ginčas negalėjo būti laikomas neteismingu administraciniam teismui.

Kad pareiškėjo paduotas skundas teismingas Regionų apygardos administraciniam teismui, konstatuota įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas, 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, nenurodė jokių argumentų dėl skundo neteismingumo. Pagal ABTĮ 69 straipsnį, ginčai dėl perduotos bylos teismo žinion tarp teismų neleidžiami. Byla turėtų būti nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas ginčija Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl visų reikalavimų, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas, susijęs su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, gali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad byla teisminga administraciniam teismui, nes ginčas kilęs išimtinai dėl atsakovų veiksmų atsisakant tvirtinti valstybei iš dalies priklausančio Sklypo ribas ir kadastrinius matavimus. Tik atsakovui (NŽT Skyriui) yra suteikta teisė suderinti Sklypo kadastrinių matavimų byloje esančius šio žemės sklypo planą ir paženklinimo-parodymo aktą bei juos patvirtinti.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį.

Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Tačiau pareiškėjas skunde kėlė 6 savarankiškus reikalavimus – prašė panaikinti NŽT ir NŽT Skyriaus raštus, įpareigoti NŽT Skyrių atlikti tam tikrus veiksmus (3 reikalavimo 3.1–3.3 papunkčiai), panaikinti NŽT Skyriaus 2020 m. sausio 20 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 07KAM-112728, pripažinti, kad Sklypo bendrasavininko sutikimas su šio žemės sklypo kadastriniais matavimais, pasirašant matininko A. G. parengtame 2019 m. spalio 23 d. šio žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte nėra reikalingas, ir procesinio pobūdžio reikalavimą – išreikalauti iš atsakovo NŽT Skyriaus 2020 m. sausio 20 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 07KAM-112728.

Iš skunde nurodytų aplinkybių ir kartu su juo pateikiamų dokumentų matyti, kad pareiškėjo faktiškai naudojamo sklypo dalis yra ne privati nuosavybė, o priklauso valstybei, pareiškėjas, tikėtina, siekia su valstybinės žemės patikėtiniu sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartį, taip pat siekia, kad NŽT Skyrius viešame registre įregistruotų Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančias 17/28 Sklypo dalis (patikėjimo teisę į šią Sklypo dalį) ir tuo tikslu pateikė NŽT Skyriui žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą. Skunde, be kita ko, nurodoma, kad D. B. iniciatyva įregistravus Sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, buvo padidintas Sklypo plotas, keičiama Sklypo aplinkinė riba bei konfigūracija (lyginant su NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 1 d. sprendimu „Dėl žemės sklypų Nr. 377-1, Nr. 377-2, esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“), kas tikėtina, neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų.

Šioje byloje teismingumo nustatymo aspektu pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino keliamo ginčo esmės, nepasisakė dėl kiekvieno keliamo materialinio pobūdžio reikalavimo priimtinumo nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka, o tik apibendrintai konstatavo, jog byloje ginčas yra kilęs tarp privačių žemės sklypo savininkų dėl žemės sklypo ribų. Bylos medžiaga patvirtina, jog ginčydamas viešojo administravimo subjekto veiksmus ir reikšdamas reikalavimus įpareigoti viešojo administravimo subjektą atitinkamai veikti pareiškėjas, be abejonių, kelia ginčą dėl Sklypo ribų nustatymo, tačiau ginčo dėl jo nuosavybės teisės pažeidimų nekelia – priešingai, pareiškėjas siekia suderinti Sklypo kadastrinių matavimų bylą nu NŽT Skyriumi, nurodo teisinius argumentus dėl atsisakymo tai padaryti, siekdamas, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos tam pačiam skyriui viešame registre įregistruoti patikėjimo teisę į Sklypo dalį ir galbūt ateityje pradėti šios Sklypo dalies pardavimo ar nuomos pareiškėjui procedūrą.

Šiuo atveju, paminėtina, kad Specialiosios kolegijos formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad jei keliamo ginčo esmė yra susijusi su viešojo administravimo procedūrų, kurių metu tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, vykdymu, laikytina, kad šių procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-37/2019, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T‑121/2017, 2016 m. liepos 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-49/2016, 2015 m. sausio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-160/2014).

Todėl konstatuotina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas grąžinamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. B. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė