ae7eb26e-46c8-4bff-8e41-e92931f0c3e9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr.1-241-827/2018 Proceso Nr. 1-02-2-00022-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.3. (S) N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant vertėjui Eglei Smailienei, S. M., Giedriui Račkauskui, Erikai Vencevičienei, dalyvaujant prokurorui Å arÅ«nui Å imoniui, Renaldui Budriui, nukentėjusiesiems V. O., V. O. kaltinamajam Z. M., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič, specialistui O. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teigia turįs neįgalumÄ :

1) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės 2012-03-05, vadovaujantis BK 38 str., BPK 212 str. 1 d. 5 p., nutraukus IT 13-1-00347-12, pagal BK 140 str. 1 d., kaltininkui Z. M. susitaikius su nukentėjusiÄ ja S. M.;

2) teistas 2017-01-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., laisvės apribojimu 6 mėnesiams; teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 ir 5 punktuose ir teismas n u s t a t ė : Z. M. naudojo fizinę prievartÄ , o bÅ«tent, kad jis, 2017 m. sausio 9 d., apie 00.08 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje konflikto metu tyčia nustÅ«mė laiptais žemyn savo uoÅ¡vienę V. O. (gim. 1958) ir susigrÅ«mė su uoÅ¡viu V.

O. (gim. 1952) bei jį pargriovė, dėl ko V. O. krisdama patyrė kaktos odos nubrozdinimÄ , kairiojo alkÅ«nkaulio alkÅ«ninės ataugos lūžį, kairiojo stipinkaulio galvos lūžį su panirimu, dėl ko jos sveikata sutriko nesunkiai, o V. O. krisdamas patyrė kairės plaÅ¡takos V –o pirÅ¡to II-o pirÅ¡takaulio pamato Å¡oninio kraÅ¡to lūžį be poslinkio, dėl ko V. O. sveikata sutriko nesunkiai, be to, V. O. krisdamas patyrė kairės pėdos I-o pirÅ¡to sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu, dėl ko V.

O. sveikata sutrikdyta nežymiai. Taip veikdamas Z. M. tyčia nesunkiai sužalojo du žmones. Å iais veiksmais Z. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Kaltinamasis Z. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jam pareikÅ¡to kaltinimo jis nepripažįsta, jį iÅ¡provokavo. Sekmadienį apie 11.30 val. grįžo iÅ¡ bažnyčios. Pamatė, kad žmona su vyresniÄ ja dukra kažkur ruoÅ¡iasi. Mažesnioji dukra pasakė, kad reikia nuvesti pas senelius. Žmona su kaltinamuoju nesikalbėjo, nors prieÅ¡ tai nesipyko.

Žmona su dukra nuėjo į parduotuvę, pirko alkoholio, maisto. Kaltinamasis ėjo iÅ¡ paskos. UoÅ¡vė pakvietė užeiti, bet atsakė, kad dabar negali užeiti ir užeis vėliau. Nuvažiavo pas brolį. Kai grįžo, jau temo, reikėjo paimti vaikus. Paskambino, paklausė, kada paimti vaikus. Sakė pirkti vyno ir ateiti. Nuėjęs pamatė butelių baterijÄ . Suprato, kad kažkas rezgama prieÅ¡ jį. UoÅ¡vis atidarė kažkokį butelį. UoÅ¡vė sakė, kad privalo iÅ¡gerti. Kaltinamasis sutiko iÅ¡gerti, jam pripylė ir iÅ¡gėrė.

Pajuto, kad kažkas ne taip. Jo reikalavo gerti per jėgÄ . Kaltinamasis teigė, kad tai buvo ne vynas, o, atrodo, kažkoks „Stiprus rieÅ¡utėlis“. Kadangi jautė, kad kažkas ne taip, paėmė mažesnę dukrÄ už rankos ir išėjo. UoÅ¡vis vijosi iÅ¡ paskos. Žmona nesikalbėjo. PrieÅ¡ tai sakė, kad kažkÄ jam padarys. Kai gėrė, uoÅ¡vė sakė, kad nors gyvena bendrabutyje, bet visko turi. Žmona nėjo namo, pasuko kažkur kitur. Ėjo link vieÅ¡bučio, dainavo. Kai parėjo namo, ji atsigulė.

Kaltinamasis paskambino broliui. Pasakė, kad uoÅ¡vis kažko pripylė. Žmona iÅ¡lėkė iÅ¡ kambario. Kaltinamojo telefonas nuskrido. Vėliau brolis sakė, kad girdėjo rėkimÄ . Žmona ant kaltinamojo puolė rankomis. JÄ pastÅ«mė ir ji nugriuvo po stalu. Dar pabeldė plaktuku kaimynams. Dukra E. nesuprato, kas vyksta, todėl paskambino uoÅ¡vei. Su E. sėdėjo virtuvėje. E. buvo kambaryje. Tuo metu į butÄ atėjo uoÅ¡viai. UoÅ¡vis priekyje, uoÅ¡vė iÅ¡ paskos, griebė iÅ¡ kaltinamojo dukrÄ , puolė muÅ¡tis.

Paprašė jų iÅ¡eiti, iÅ¡plėšė vaikÄ atgal. E. nuvedė į kambarį. UoÅ¡vius iÅ¡vedė į koridorių į laiptų aikÅ¡telę ir paliko už durų. AikÅ¡telės plotas maždaug 2x2 kv. m. laiptai tiesiai, prieÅ¡ais buto durys. Nematė, kad kuris nors griÅ«tų. IÅ¡vedė juos ir tiek. Jie provokavo, kad trenktų jiems. Kadangi jie visÄ dienÄ gėrė, gal griuvo, o gal kaltinamasis neapskaičiavo jėgų ir uoÅ¡viai galėjo nugriÅ«ti laiptinėje. Jų name Kapsų gatvėje statÅ«s laiptai, gal bėgdami nugriuvo.

Ten laiptai statÅ«s. ŽiÅ«rint kokia jėga iÅ¡stÅ«mė, gal galėjo susižaloti. Buto durys atsidaro į laukÄ . Stumiant iÅ¡ buto, atidarė duris ir pasakė iÅ¡eiti. UoÅ¡vį iÅ¡ buto iÅ¡prašė pirmÄ . Nežino po kiek laiko iÅ¡prašė ir uoÅ¡vę. Tada nebuvo toks girtas, bet buvo stresas, sužinojo, kad nori atimti pusę buto. UoÅ¡viai buvo neblaivÅ«s. Kaltinamajam nustatytas nedidelis 1,6 promilių neblaivumas. UoÅ¡viai buvo labiau neblaivÅ«s. Konflikto iÅ¡vakarėse, sausio 8 d., kai buvo užėjęs, uoÅ¡vė sakė, kad skauda sÄ narius, negali judinti rankos, iÅ¡eina iÅ¡ darbo.

Vis judino pirÅ¡tus. Jie nebuvo sužaloti. Sakė, kad skauda sÄ narius, lūžių nebuvo. Ligonių kasai atlygino žalÄ už uoÅ¡vės gydymÄ . Tyrėja sakė sumokėti ir nutrauks bylÄ . Dukros konflikto nematė. Jas iÅ¡vedė į kambarį. UoÅ¡viams liepė iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Plaktukas gulėjo tamsiame kambaryje, uoÅ¡viai jį gal matė, bet kaltinamasis jo rankose neturėjo. PrieÅ¡ tai plaktuku pabeldė kaimynams, nes triukÅ¡mavo. UoÅ¡vių nuo laiptų nestÅ«mė. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 66), Z.

M. nurodė, kad uoÅ¡vius iÅ¡stÅ«mė už durų, bet nuo laiptų nestÅ«mė. IÅ¡stÅ«męs juo buvo išėjęs į laiptinę, jam apdraskė nosį, kaltinamasis uždarė duris ir paliko uoÅ¡vius laiptinėje. TriukÅ¡mo buvo, liudytojas yra kaimynas, gyvenantis aukščiau – M. M. (t. 1, b. l. 116-118). Prokurorui pakeistus kaltinimÄ , kaltinamasis buvo apklaustas 2018-05-08 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad su pakeistu kaltinimu jis nesutinka, paaiÅ¡kino iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kad kai parėjo namo, jis išėjo į virtuvę, norėjo paskambinti broliui.

Žmona atbėgo, kaip iÅ¡protėjusi, iÅ¡mušė iÅ¡ rankų telefonÄ . Jai užėjo agresijos priepuolis, todėl kaltinamasis pakiÅ¡o po stalu, kad apsiramintų. Dukra E. buvo su juo. Ä® butÄ atbėgo uoÅ¡viai, griebė iÅ¡ kaltinamojo E., vos jos nesuplėšė. E. iki Å¡iol bijo uoÅ¡vio. Ji pasiruoÅ¡usi viskÄ pasakyti teisme. E. traukė iÅ¡ uoÅ¡vio rankų. Jo veidas buvo iÅ¡muÅ¡tas baltomis ir raudonomis dėmėmis. Kai atgal plėšė iÅ¡ jo vaikÄ , galėjo lūžti pirÅ¡tas.

Paprašė uoÅ¡vių iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Tada uoÅ¡vė puolė draskytis. Kai juos kaltinamasis iÅ¡metė iÅ¡ buto, sėdėjo koridoriuje. UoÅ¡vis beldė į duris, reikalavo atidaryti, nes atėjo policija. E. atidarė duris. Kaltinamajam uždėjo antrankius, paguldė ant uoÅ¡vio batų. UoÅ¡vis spyrė kaltinamajam basa koja į Å¡onÄ . Vėliau kaltinamasis miegoti ant Å¡ono. AreÅ¡tinėje stebėjosi, kodėl niekur nesikreipė dėl sužalojimo. Kai sulaikė, dvi paras praleido areÅ¡tinėje KosciuÅ¡kos gatvėje.

Po to iÅ¡vežė į LukiÅ¡kes. Advokatas sakė, kad su viskuo sutiktų, greičiau baigsis. Sugrįžęs iÅ¡ LukiÅ¡kių, sužinojau, kad konfliktÄ matė kaimynas. Kaimynas teiravosi klausė, kas ten vyko. 2018-06-29 teismo posėdyje nurodė, jog sutinka, kad ji uoÅ¡vio nuo laiptų nenumetė, nukentėjęs susižalojo, kai iÅ¡ kaltinamojo tempė verkiantį vaikÄ . Galvojo kad jÄ suplėšys, todėl paleido vaikÄ Vėliau dukrÄ paėmė atgal tada ir lūžo pirÅ¡tas. Dukra iki Å¡iol bijo senelio.

Abu uoÅ¡vius už rankų iÅ¡vedė iÅ¡ buto už durų. UoÅ¡vis nespėjo apsiauti batų, tikriausiai suÅ¡alo kojas ir Å¡aukė jam, kad įleistų uoÅ¡vį. Kaltinamasis dukros paprašė atidaryti duris ir į butÄ Ä¯Ä—jo policijos pareigÅ«nai. . Jie norėjo jam uždėti antrankius, paguldė ant uoÅ¡vio batų ir tada uoÅ¡vis basa koja spyrė kaltinamajam į Å¡onÄ tada ir galėjo susilaužyti kojos pirÅ¡tÄ . Dėl Å¡ono sumuÅ¡imo kaltinamasis negalėjo miegoti ant Å¡ono.

Apie tai jis sakė areštinėje. Su policijos pareigūnai nekonfliktavo, tik nenorėjo, kad jam antrankius uždėtų, nes nebuvo dėl ko. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis 2017 m. birželio 9 d. Z. M. nesutiko su įtarimu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 140 str. 2 d. ir paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Pamena tai, kad 2017-01-08, apie 17 val., atvyko pas savo uošvius į (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ten jau buvo jo žmona su vaikais. Čia vartojo alkoholį, bendravo.

Apie 21 val. jis su žmona grįžo namo. Čia tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas, nes S. pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kad jis negražiai atsiliepė apie jos tėvus. Dukra E. pranešė jo uoÅ¡viams, kad vyksta konfliktas. UoÅ¡viai gyvena netoliese, atėjo pas juos, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. UoÅ¡vis V. O. atėjęs pradėjo jam iÅ¡ rankų traukti dukrÄ E., kuriÄ Z. M. laikė ant rankų. Tarp jo su V. O. bei V. O. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu įžeidinėjo, Z.

M. liepė iÅ¡eiti iÅ¡ jo namų. Visų aplinkybių, kaip juos (uoÅ¡vius) iÅ¡prašė iÅ¡ buto, Z. M. tiksliai nepamena, nes buvo neblaivus. Gal ir galėjo bÅ«ti, kad stumtelėjo ValentinÄ ar ViktorÄ , bet sužaloti jų nenorėjo. V. O. galėjo pastumti netyčia susistumdymo metu, nes ir jį patį stumdė. Dėl savo veiksmų gailisi, tikrai nenorėjo sužaloti artimųjų. Sutinka sumokėti ligonių kasai už gydymÄ 790,22 eurus. Juos galės sumokėti dalimis iÅ¡ turimų santaupų (t. 1, b. l. 66).

Apklausta kaip nukentėjusioji V. O. teismo posėdžio metu parodė, kad iÅ¡gėrė butelį vyno. Vakare atėjo kaltinamasis Z. M.. Vyras kolekcionuoja alkoholinius gėrimus. Jis pasiÅ«lė žentui-kaltinamajam Z. M. paragauti rieÅ¡utinio gėrimo. Kai dukra su Å¡eima išėjo, susitvarkė ir atsigulė miegoti. Paskambino vyresnioji anÅ«kė ir pasakė, kad tėtis muÅ¡a mamÄ . Su vyru nubėgo į dukros butÄ . Duris atidarė vyresnioji anÅ«kė. Dukra gulėjo po stalu, o ant jos sėdėjo jaunesnioji anÅ«kė.

Paskambino policijai. Kaltinamasis stÅ«mė jÄ iÅ¡ buto. V. O. pirmÄ iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ buto ir nustÅ«mė nuo laiptų, ji susižalojo rankÄ . Vyras nuėjo paimti vaikus, nes tai jau ne pirmas kartas. Vyresnioji anÅ«kė stovėjo laiptų apačioje ir verkė. Po to iÅ¡metė vyrÄ net be batų. Jis susižalojo pirÅ¡tÄ . Kaltinamasis užsidarė bute, neatidarė durų policijai. Duris atidarė jaunesnė anÅ«kė. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡ karto negalėjo suimti kaltinamojo, panaudojo elektros Å¡okÄ ir tada suėmė, iÅ¡vežė iÅ¡ buto.

Nuo anÅ«kės skambučio iki jų atėjimo praėjo maždaug 5-7 minutės. Ä®leido E.. Virtuvėje deÅ¡inėje pusėje po stalu gulėjo dukra S. M.. Jaunesnė anÅ«kė sėdėjo ant jos. Kaltinamasis turėjo plaktukÄ ir kažkokį butelį. Sakė, kad tai velniai. AÅ¡ skambinau policijai. Kaltinamasis trukdė skambinti. V. O. vyras kėlė E.. Kaltinamasis norėjo atimti vaikÄ . Bute niekas negriuvo. Viskas įvyko už durų, kai V. O. iÅ¡metė už pakarpos į laiptų aikÅ¡telę, kurios plotas maždaug 2,5 kv. m.

Laiptai yra žemyn į kairę nuo durų maždaug 1,5 metrų atstumu. Durys atsidaro į iÅ¡orę pagal laikrodžio rodyklę. Kai kaltinamasis iÅ¡metė per duris, sugriebė jo rankÄ . Kaltinamasis išėjo ir metė jÄ ant laiptų. Nugriuvo ir nučiuožė. Kas vyko toliau, iÅ¡ skausmo neprisimena. Vyras pasodino nukentėjusiÄ jÄ ant laiptų. Labai skaudėjo rankÄ . AntrÄ kartÄ paskambino policijai. Matė, kad vyrÄ iÅ¡stÅ«mė be batų. Toliau nematė iÅ¡ skausmo. Vyras negriuvo. Buvo apsirengusi kailinius, pižamÄ ir sportines kelnes, nes jau gulėjo lovoje, kai paskambino anÅ«kė.

Avikailiai dirbtiniai. Kai numetė nuo laiptų ir trenkėsi, neprisimena kaip ar veidu, ar nugara į laiptus. Iki stumdymo nebuvo sužalota. Paaiškino, kad kaltinamasis ir blaivus ir girtas būna toks pat. Kur dalyvauja, visur sukelia muštynes. Dukra buvo šiek tiek išgėrusi vyno. Keturiese išgėrė tris butelius vyno nuo 14.30 iki 21 val., valgė. Teigė, kad po įvykio darė dvi operacijas, iki šiol nedirba. Po įvykio buvo depresija, širdies problemos, prasidėjo diabetas. Po pirmos operacijos gulėjo ligoninėje 7 ar 8 dienas, po antros operacijos gulėjo dvi dienas.

Dirbo UAB „R.“ valytoja. Susirado lengvesnį darbÄ kino teatre „Vingis“, bet Å¡i vieta jau užimta. Iki Å¡iol yra nedarbinga. Dėl Å¡io sužalojimo prarado daug. Nukentėjusioji V. O. patikslino civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo Z. M. 600 eurų, 300 eurų turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalÄ sudaro vaistai, įvairÅ«s tepalai. Kaltinamasis buvo atėjęs, norėjo su pakalbėti, bet ji atsisakė kalbėtis, kol nesugijusi ranka (t. 1, b. l. 118-119).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji V. O. nurodė iÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes. Nurodė, kad kai atvyko pas dukrÄ Ä¯ butÄ ir pamatė, kad dukra buvo sumuÅ¡ta, ji ketino skambinti į policijÄ , tačiau kaltinamasis pradėjo atiminėti telefonÄ , jÄ stumdyti. Tada įsikiÅ¡o vyras V. ir jie sus Z. susistumdė, o nukentėjusioji iÅ¡kvietė policijÄ . Kol S. rinkosi daiktus Z. juos iÅ¡stÅ«mė į koridorių, nukentėjusiÄ ja stovinčiÄ prie laiptų, nustÅ«mė nuo jų.

Kai atvko pareigÅ«nai ir užėjo į butÄ , kaltinamasis jiems labai prieÅ¡inosi, muistėsi, stumdėsi (t.

1. B. l. 17-18, 54). Apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu S. M. parodė, kad yra kaltinamojo Z. M. žmona. Paaiškino, kad po Naujųjų metų mama pasikvietė pasikeisti dovanomis. Nusipirko saldainių ir vyno ir su dukromis nuėjo. Vyrui pasakė, kad eis pas tėvus, bet jo nekviečia, bet jis ėjo iš paskos. Mama pasiūlė užeiti ir jam, bet vyras atsisakė užeiti. Mama pasakė, kad gali užeiti vėliau. Visi sėdėjo. Vakare atvažiavo vyras, atvežė du butelius vyno. Visi išgėrė ir ėjo namo.

Matė, kad vyras girtas, todėl reikėjo pasivaikščioti, kad prasiblaivytų. Vyresnioji dukra nuėjo namo, o likę, tryse vaikščiojo. Grįžus namo, sakė, kad reikia eiti miegoti ir atsigulė. IÅ¡girdo, kad vyras skambina broliui ir pasakoja, kas nepatiko pas žmonos tėvus. S. M. paklausė, kam žemina jos tėvus. Tuo metu iÅ¡krito telefonas. Vyras griebė jÄ už plaukų, nugriuvo, o vyras jÄ spardė. Po to paėmė plaktukÄ , sakė, kad nužudys, daužė palangę. Gulėjo ant grindų, o jaunesnioji dukra S. M. ramino.

Vyresnioji dukra paskambino S. M. tėvams. Jie atėjo. Mama paklausė, kas čia vyksta. Dukra neprisipažino, kad skambino. Mama pamatė S.. Pasakė, kad sumušė vyras ir mama liepė rengtis. Kaip vyras iÅ¡varė mamÄ , nematė. Kas vyko toliau, nematė, rinko daiktus ir atvažiavo policija. Kiek matė, niekas negriuvo. Buvo kambaryje. TÄ dienÄ buvo iÅ¡gėrusi vyno, Å¡iek tiek apsvaigusi. Vyras buvo vidutiniÅ¡kai neblaivus. Tėvai buvo taip pat Å¡iek tiek iÅ¡gėrę. TÄ dienÄ matė tik kad stumdėsi vyras su tėvu kambaryje.

Ä® laiptinę liudytoja nėjo, dukra prašė vandens, sakė, kad močiutė verkia, jai skauda rankÄ . Liudytoja gyvena pirmame aukÅ¡te, virÅ¡ jų gyvena jauna Å¡eima viename bute, o kitame vyras žmona ir du vaikai. M., kurio pavardės nežino, gyvena 4 aukÅ¡te. TÄ vakarÄ triukÅ¡mo buvo, bet dukra sakė, kad niekas nebuvo išėjęs (t. 1, b. l. 119-120). Apklausta kaip liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. sausio 8 d. buvo sužalota ji pati. Kai vyras jÄ spardė, mažesnioji dukra E. atsigulusi ant jos neleido jos muÅ¡ti, o vyresnioji dukra E. paskambino jos tėvams ir paprašė, kad jei ateitų padėti.

Z. M. paėmęs plaktukÄ lakstė po butÄ ir daužė kažkÄ . E. atidarė duris ir įleido liudytojos tėvus. Kai jie užėjo į virtuvę, liudytoja tik tada atsikėlė. Ji sakė tėvams, kad bijo ir prašė jÄ su vaikais paimti. Nuėjo į kitÄ kambarį rengtis. Jos akivaizdoje Z. stumdė jos tėvÄ ir iÅ¡stÅ«mė į koridorių pro duris ir duris uždarė. JI nematė, kaip Z. sužalojo jos mamÄ , tačiau dukra E. pasakojo, kad jis bÅ«damas koridoriuje su V. jÄ pastÅ«mė nuo laiptų ir ji nukrito.

Liudytoja nuėjo rinktis daiktų, o kÄ Z. darė, ji nežino. Vėliau atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie uždėjo antrankius, nes jis prieÅ¡inosi (t. 1, b. l. 14). Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas O. D. paaiÅ¡kino, kad tokia situacija gana dažna. Pirmiausiai apžiÅ«ri traumatologas, nusiunčia atlikti rentgenologinį tyrimÄ . Rentgenologas pasižiÅ«ri rentgeno nuotraukas, nesulaukęs gydytojo radiologo apraÅ¡ymo. Kadangi rentgeno nuotraukos iÅ¡ karto pasirodo ligoninės elektroninėje erdvėje, gydytojas mato ir vertina.

Tačiau vėliau radiologas atlieka apraÅ¡ymÄ . Traumatologas, jo nuomone, pamatė kairės rankos plaÅ¡takos penkto pirÅ¡to vidurinės falangos lūžį, o radiologas tik įtarė, lūžis galbÅ«t yra, o galbÅ«t nėra. Vienintelis sužalojimas, kuris galėjo bÅ«ti apraÅ¡ytas iki galo, bet jis nėra apraÅ¡ytas iki galo, todėl specialistas negali duoti įtariamai vienokiÄ ar įtariamai kitokį sutrikdymo mastÄ . Jis yra arba jo nėra. Å iuo atveju, deja, bet sužalojimo nėra. Buvo uždėtas gipsas, kas dažnai daroma ir liepiama atlikti kontrolines rentgenogramas.

Ar Å¡iuo atveju jos buvo atliktos duomenų nėra, iÅ¡vados suraÅ¡ymo dienÄ nebuvo pateikta. Jeigu buvo atliktos rentgenogramos, tai vertinant pirmines rentgenogramas, atliktas iÅ¡ karto po įvykio, kartu su pakartotinomis rentgenogramomis, atliktomis vėliau, deÅ¡imties dienų ar dviejų savaičių laikotarpiu po traumos rekomenduojama atlikti, tas rentgenogramas galima tarpusavyje gretinti ir daryti tolimesnes iÅ¡vadas. Pagal tai, kÄ turėjo specialistas, buvo atliktos 5 rentgenogramos kairės plaÅ¡takos ir kairės pėdos.

Apie kairę pėdÄ radiologas nieko nesakė ir specialistui ta nuotrauka neužkliuvo. Nuotraukos buvo peržiÅ«rėtos, bet esant gydytojo radiologo įvertinimui specialistas turi vadovautis jo nurodymais ir iÅ¡vada tik, kad įtariamas. Iki galo nepatvirtinta, negali duoti įtariamai sveikatos sutrikdymo laipsnį. Kodėl buvo atlikta pakartotinė operacija duomenų nėra. Turėtais duomenimis sveikatos sužalojimas buvo įvertintas nesunkus dėl kairio dilbio kaulo lūžio. O dėl ko buvo gydyta toliau, neturint medicininių dokumentų, galima daryti tik prielaidas, kurios susijusios su gydytojo patirtimi, galbÅ«t dėl metalo konstrukcijų netinkamos padėties buvo atlikta pakartotinė operacija, bet tai tik prielaida, tiksliau, dėl gydymo.

Ar tai turės ar neturės įtakos sužalojimo laipsniui, reikia spręsti pagal medicininius dokumentus. Dilbio kaulai kartu su žastikauliu sudaro alkÅ«nės sÄ narį. Buvo lūžę abu kaulai. AlkÅ«ninė atauga, tai, kÄ mes čiuopiame, ir stipinkaulio galva tai yra toliau, mes jos negalime užčiuopti, nes uždengia raumenys. Užsigavus alkÅ«nę, lyg Å¡auna elektra, tai lūžis buvo maždaug toje vietoje. Toks sužalojimas bÅ«dingas tiesioginiam trauminiam poveikiui. Krentant laiptais, toks sužalojimas galėjo atsirasti.

Paminėta, kad krito nuo septynių stačių laiptelių. Specialistui pateikus susipažinti paciento apžiÅ«ros lapÄ Nr. 2308 ir 2017-01-16 Rentgeno diagnostinio tyrimo protokolÄ , specialistas nurodė, kad nėra susipažinęs su 2017-01-16 Rentgeno diagnostinio tyrimo protokolu. 2017-01-16 buvo atliktos rentgenogramos, konsultuota gydytojo. Žmogus nukreiptas pakartotinei rentgenogramai. Sprendžiant iÅ¡ įrašų, kairės plaÅ¡takos kažkodėl pirmo pirÅ¡to, paskui penkto pirÅ¡to vidurinės falangos lūžis, kairės pėdos trauminių pakitimų kauluose, toliau raÅ¡tas neįskaitomas.

Esant poreikiui galima iÅ¡reikalauti dokumentus, galima atlikti ekspertizę (t. 1, b. l. 121-122). Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad pažįsta kaimynÄ (kaltinamÄ jį Z. M.) maždaug 6-7 metus. Santykiai kaimyniÅ¡ki, kitokių reikalų neturi. Žino, kad jis turi dvi dukras ir žmonÄ . Tada matė laiptinėje vykusį konfliktÄ , kai rÅ«kė, dėl ko vyko konfliktas, nežino. TÄ vakarÄ rÅ«kė laiptinėje, girdėjo kaimynų bute kažkokius garsus, bet į tai labai nekreipė dėmesio.

Laiptinėje buvo tamsu. Po to iÅ¡girdo, kad garsiai trenkėsi buto durys. Laiptinėje pamatė besistumdančius poniÄ (nukentėjusiÄ jÄ V. O.) ir kaimynÄ Z. M.. Visi nugriuvo. Z. M. su ponu (nukentėjusiuoju V. O.) griuvo ant laiptų, o v. O. atsitrenkė į sienÄ . Kaimynas atsikėlė ir keikdamasis nuėjo į butÄ . Girdėjo, kaip užsitrenkė buto durys. Langas, prie kurio rÅ«kė yra tarp pirmo ir antro aukÅ¡tų. Antrame aukÅ¡te įjungė laiptinėje Å¡viesÄ ir nuėjo į savo butÄ .

Po 15-20 min. atvažiavo policija. Z. M. stovėjo laiptų aikÅ¡telėje, nugara į buto duris, vyras stovėjo prieÅ¡ais jį, o moteris Å¡one iÅ¡ kairės pusės. Ji Å¡oko prieÅ¡ Z.. Jie pykosi. Z. M. žengė link jų ir vyras griuvo ant laiptų. Moteris, atrodo, atsitrenkė į sienÄ . Versmų negirdėjo. Visko gerai nematė, nes trukdė laiptai. Z. M. atsikėlė nuo laiptų, nes griuvo kartu su nukentėjusiuoju, ir keikdamasis nuėjo į butÄ . Nukentėjusysis taip pat kėlėsi, bet Z. atsikėlė greičiau.

Nukentėjusieji abu atsikėlė ir dar laužėsi į butÄ . Girdėjo skambutį ir daužymÄ Ä¯ duris. Laiptinėje buvo tamsu. Viskas įvyko labai greitai. Tie du žmonės nukrito, Z. greitai atsistojo keikdamasis ir nuėjo, užrakino buvo duris. TÄ vakarÄ lauke rÅ«kė su kaimynu R. G.. Jis gyvena gal 36-me bute tame pačiame name. Sakė, kad girdėjo triukÅ¡mÄ . PaaiÅ¡kino, kad tame bute vyko ne vienintelis konfliktas. Šį konfliktÄ Ä¯siminė. Policija atvažiavo gal po 15 minučių, matė iÅ¡ buto.

Tai vyko šįmet pavasarį, buvo Å¡altoka, arčiau žiemos. Negalėjo pasakyti, kuri mėnesį tai vyko, laikas nuo 21 iki 23 valandos. Å iandienÄ nukentėjusiuosius iÅ¡ veido pamatė pirmÄ kartÄ , tada moters plaukai buvo ilgesni, vyrÄ atpažįsta pagal Å«gį. Ä®vykio metu jų veidų nematė, Å¡viesa sklido tik iÅ¡ buto (t. 1, b. l. 166-168). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. O. parodė, kad paskambino anÅ«kė ir pasakė, kad tėtis muÅ¡a mamÄ . Su žmona atėjo į butÄ , kur gyvena dukra.

Pasibeldė į duris, atidarė anÅ«kė. Pamatė, kad anÅ«kė E. sėdi ant dukters. Paėmė anÅ«kę ant rankų. Žmona pasakė, kad skambins policijai, o dukra su vaikais eis pas mus. Pamatė, kad Z. M. pradėjo stumdyti V. O. žmonÄ , iÅ¡stÅ«mė į laiptinę. Grįžo į kambarį, atėmė anÅ«kę, pargriovė ant žemės ir iÅ¡stÅ«mė už durų ir užsidarė buto duris. Teigia, kad pakėlė žmonÄ . Atvažiavo policijos pareigÅ«nai mergina ir vaikinas. IÅ¡ pradžių niekas neatidarė buto durų, policijos pareigÅ«nai pagrasino, kad iÅ¡kvies gaisrininkus, tada kažkas atidarė.

Kaltinamasis priešinosi, bet paguldė jį ant žemės ir išvežė. Prieš tai prieškambaryje Z. M. stumdėsi su V. O. žmona. Nustūmė iki buto durų ir nuleido nuo laiptų. Tai matė. Žmona šūktelėjo, kad skauda. Tada Z. M. perėjo prie V. O.. Paėmė anūkę ir pasodino ant lovos. Pargriovė bute, grūmėmės, stūmė iš buto. Gulėdamas išstūmė ir uždarė buto duris. Kai grūmėsi, skausmo nejuto. Tik ligoninėje pajuto, kad skauda kairės kojos didysis pirštas ir kairės rankos mažasis pirštas.

Padarė nuotraukÄ ir pasakė, kad pramuÅ¡ta sausgyslė. Operacijos nedarė, gydėsi dvi savaites. Kojos pirÅ¡tas buvo sumuÅ¡tas, o dėl rankos pirÅ¡to pasakė, kad pramuÅ¡ta sausgyslė. Iki Å¡iol dar paskauda. Naktį pabunda nuo skausmo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis V. O. parodė iÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes. V. Z. sakė, kad kviečia policijÄ , jis puolė jÄ , bandė atimti telefonÄ . Jis puolė ginti V. ir jie su Z. susistumdė. Valentina tuo metu iÅ¡kvietė policijÄ .

Z. iÅ¡stÅ«mė V. O. ir jo žmonÄ pro duris ir bÅ«nant laiptinėje jo žmonÄ nustÅ«mė nuo laiptų (t. 1, b. l. 21-22). Papildomos apklausos metu patikslino, kad V. ketino skambinti į policija, bet Z. M. pradėjo atiminėti iÅ¡ jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Tai pamatęs nukentėjusysis pradėjo ginti V. ir su Z. M. susistumdė. Tuo metu V. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Besistumdant su Z. M. Å¡is nukentėjusįjį ir V. O. iÅ¡stÅ«mė į koridorių. Čia Z. M. nuo laiptų nustÅ«mė V.

O.. Jis pats (nukentėjusysis) kažkuriuo metu, tiksliai nepamena, nes viskas vyko labai greitai, buvo pasiėmęs ant rankų anÅ«kę E , kuriÄ Â Z. M. iÅ¡Â jo rankų iÅ¡plėšė. Konflikto metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , nes besistumdant su Z. M. buvo nukritęs ir buvo stumdomas, kol Z. M. jį iÅ¡stÅ«mė į koridorių. Teigia, kad bÅ«tent Å¡io konflikto metu nukentėjusiajam buvo sulaužytas kairės rankos mažasis pirÅ¡tas, apie mėnesį neÅ¡iojo gipso įtvarÄ (t. 1, b. l. 59).

Apklaustas teismo posėdyje kaip liudytojas T. K. parodė, kad kaltinamojo neprisimena, įvykio neprisimena. Kiek prisimena, lyg tai buvo smurtas artimoje aplinkoje. Pagalbos prašė kolega, kuris dirbo su porininke mergina. Atrodo lyg tai reikėjo iÅ¡vesti iÅ¡ buto vienÄ asmenį, dar du asmenys buvo laiptinėje. Kai atvyko, asmuo gal buvo laiptinėje. Bute dar buvo kažkokie namiÅ¡kiai, vaikai ar anÅ«kai. Lyg ir buvo kviečiama gaisrinė, ruošėsi lipti per langÄ , bet vėliau dutis atidarė pats bute buvęs asmuo, o gal kažkas kitas.

Prisimena, kad asmuo buvo agresyvus, iÅ¡vestas su antrankiais jis atsisakė pasiimti avalynę, todėl buvo iÅ¡vestas kaip stovi. Sulaikymo momento asmens neprisimena. Nukentėjusįjį prisimena, jis gal buvo viduje, o gal vėliau atėjo, neprisimena, tačiaujo akivaizdoje smurto nebuvo. Prisimena, kad namas stovi apačioje, Kapsų g. Kai liudytojas atvažiavo, jau stovėjo policijos tarnybinis automobilis, bute girdėjosi Å¡auksmai. Kolegos pasakė situacijÄ , kad asmuo, kurį reikia sulaikyti užsidaręs bute.

Buvo žiema, žiÅ«rėjo, per kur galima patekti į butÄ . Po kažkiek laiko atidarė duris. Liudytojas sulaikyme dalyvavo, sulaikinėjo keturiese. Kur tai vyko, neprisimena. Buvo panaudotos spec. Priemonės, antrankiai, jėga, dujos. Ar naudotas elektros impulsas, neprisimena, jeigu taip, tÅ«rėjo bÅ«ti suraÅ¡yta ataskaita. Sužalojimų ant sulaikyto vyriÅ¡kio neprisimena, jeigu buvo sužalotas, turėjo bÅ«ti kviesta greitoji, matomų sužalojimų nebuvo. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2017-01-09 00:04 val.

BPC O. pranešė, kad neblaivus žentas smurtauja, muÅ¡a žmonÄ , yra mažamečiai vaikai, nuo GMP atsisako, apie tai pranešė uoÅ¡vė, duris atrakins ir laukia lauke (t. 1, b.l.

5) IÅ¡ 2017 m. sausio 9 d. vyriausiojo patrulio V. M. tarnybinio praneÅ¡imo ir vyriausiosios patrulės I. L. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2017 m. sausio 9 d. atvykus į vietÄ adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), laiptinėje pareigÅ«nus pasitiko pranešėja V. O. ir jos vyras V. O. ir jų anÅ«kė E. M., gim. 2002 metais. A. O. ir V. O. paaiÅ¡kino, kad jų žentas Z. M. užsirakinęs bute muÅ¡a savo žmonÄ , namuose taip pat yra jų dukra E. M., gim. 2009 m., buto durų neatidaro. A. O. ir V. O. taip pat paaiÅ¡kino, kad Z.

M. iÅ¡stÅ«mė V. O. ir V. O. pro buto duris, o V. O. dar ir nustÅ«mė nuo laiptų, V. O. griÅ«dama nuo laiptų susižalojo galvÄ ir kairę rankÄ GMP -0893 V. O. iÅ¡vežė į RVUL. Atvykus patruliams į vietÄ girdėjosi moters ir vaiko Å¡auksmai, skambino į duris, jų niekas neatidarė apie 20 min. . A. O. ir V. O. teigė, kad Z. M. labai agresyvus, rankose laiko plaktukÄ , juo viskÄ daužo, todėl į pagalbÄ iÅ¡kvietė AP-39. Z. M. atidarius duris jis elgėsi agresyviai, vengė sulaikymo, o jį sulaikant prieÅ¡inosi – stangrino rankas, muistėsi, sulaikant buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, Z.

M. buvo parverstas ant grindų, dėl ko jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Taip pat buvo panaudotos spec. priemonės antrankiai. Patruliams įėjus į butÄ , jame rado verkiančias, labai susijaudinusias S. M. (gim. 1977) ir E. M. (gim. 2009). S. M. paaiÅ¡kino, kad tarp jos ir jos vyro Z. M. įvyko konfliktas, kurio metu Z. M. griebė jÄ už plaukų, pargriovė ant grindų, gulinčiÄ daug kartų kojomis spardė per visÄ kÅ«nÄ , dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ , vėliau paėmė į rankas plaktukÄ , pradėjo juo daužyti namus, grasinti, kad "visus išžudys".

S. M. paaiškino, kad tuomet dukra E. M. paskambino V. O. ir paprašė pagalbos. Kai atėjo V. O. ir V. O., Z. M. juos išstūmė pro buto duris į laiptinę (t. 1, b. l. 6, 7). Iš specialisto išvados Nr. G 110/2017(01) matyti, kad S. M. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinė kairėje, nugaros kairėje, žastuose, kairiame dilbyje, kairiame šone, sėdmenyse, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai poodinėmis kraujosruvomis nugaros dešinėje, kairėje blauzdoje paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-01-09).

Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 12). Iš teismo medicinos specialisto išvados 2017 m. kovo 14 d. Nr. G641/2017 (01) matyti, kad V. O. nustatyti kūno sužalojimai: kaktos odos nubrozdinimas, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis, kairiojo stipinkaulio galvos lūžis su panirimu, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017-01-09). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir kontaktavus minėtomis kūno sritimis su kietu paviršiumi ar kietu buku daiktu. Įprastai odos nubrozdinimai sugyja be pasekmių, kaulų lūžiai sugyja kauliniais rumbais (randais) (t. 1, b. l. 47-48) Iš teismo medicinos specialisto išvados 2017 m. kovo 14 d. Nr. G643/2017 (01) matyti, jog specialistas joje konstatavo, kad V. O. nustatytos kairės plaštakos V-o piršto vidurinio pirštakaulio lūžio ir kairės pėdos I-o piršto sumušimo diagnozės sužalojimais nevertinamos, kadangi nepagrįstos objektyviais duomenimis.

Nesant sužalojimų požymių nėra ir pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 1, b. l. 50). IÅ¡ 2017-10-27 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad apžiÅ«rima vieta yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te. Ä® vietÄ patenkama pro laiptinės lauko duris, kuriose įrengtas domofonas. Butas Nr. 25 yra vienintelis butas laiptų aikÅ¡telėje.

Laiptų aikštelės matmenys yra 275 cm 268 cm. Buto Nr. 25 durys atsidaro į buto išorę, laiptų aikštelės link. Žiūrint iš buto nuo dešinės durų pusės vyrių kryptimi link dešinėje esančios laiptinės sienos. Atstumas nuo buto durų dešinės staktos iki dešinėje esančios sienos yra 41 cm, atstumas nuo buto durų kairės staktos iki laiptinėje esančios sienos 153 cm. Priešais buto N. 25 duris yra laitų aikštelėje yra laiptų estakada, vedanti aukštyn.

PrieÅ¡ais buto duris žiÅ«rint nuo bu pusės kairiau yra laiptų estakada, vedanti žemyn link išėjimo iÅ¡ Å¡ios laiptinės į laukÄ . Laiptų estakados vedančio žemyn ilgis yra 236 cm, Å¡iÄ estakadÄ sudaro 7 laiptų pakopos, kurių kiekvienos aukÅ¡tis 15 cm. Laiptų estakados, laiptinės sienos yra kieto pavirÅ¡iaus, betonuotos. Laiptų aikÅ¡telėje veikia dirbtinis elektros apÅ¡vietimas, suveikiantis paspaudus laiptinėje esantį elektros jungiklį (t. 1, b. l. 153 – 159). IÅ¡ 2018-01-08 ekspertizės akto Nr. PEJG 29(129)/2018(01) matyti, kad V.

O. nustatytas kairės plaÅ¡takos V-o pirÅ¡to II-o pirÅ¡takaulio pamato Å¡oninio kraÅ¡to lūžis be poslinkio bei kairės pėdos I-o pirÅ¡to sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), kurių individualios savybės liko neužsifiksavusios, todėl identifikuoti traumavusį daiktÄ (daiktus) nėra galimybės. Kairės plaÅ¡takos V-o pirÅ¡to II-o pirÅ¡takaulio lūžis galėjo bÅ«ti padarytas tiek suduodant smÅ«gį (pvz., koja, kokiu daiktu) į fiksuotos kairės plaÅ¡takos (pvz., ant galvos, ant kÅ«no at kitokių daiktų) ar ginantis nuo smÅ«gio V-o pirÅ¡to sritį, tiek ir minėta kÅ«no sritimi atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių (pvz., griÅ«nant) ir nėra bÅ«dingas pirÅ¡to sukimui/lenkimui, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad bÅ«tų pažeista lūžusio pirÅ¡takaulio sÄ nario kapsulė, trÅ«kę raiščiai, iÅ¡siliejęs kraujas į poodį ir pan.

Kairės pėdos I-o pirÅ¡to sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, galėjo bÅ«ti padarytas tiek suduodant smÅ«gį (pvz., koja), tiek ir karės pėdos I-u pirÅ¡tu atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių (pvz., griÅ«nant, užsigaunat, pačiam suduodant). Sužalojimai, atsižvelgiant į jų morfologinius pažymius, nustatytÄ Å¡viežiÄ be gijimo požymių, kairės plaÅ¡takos V-o pirÅ¡to II-o pirÅ¡takaulio lūžį, galėjo bÅ«ti padaryti bylos aplinkybėse nurodytu laiku (2017-01-09).

Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės rankos V-o piršto II-o pirštakaulio lūžio V. O. sveikata bei kairės rankos funkcija sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, kairės plaštakos V-o piršto II-o pirštakaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kairės pėdos I-o piršto sumušimas – nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. O. nustatyti kūno sužalojimai yra prieinami vietoje pasidarant pačia.

Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo gautis griÅ«nant, jeigu grumtynių metu buvo suduodami smÅ«giai – ir grumiantis (t. 2, b. l. 1618). IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamajam Z. M. pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ iÅ¡ esmės pasitvirtino. KaltinimÄ pagrindžia iÅ¡ dalies kaltinamojo paaiÅ¡kinimai, taip pat nukentėjusiųjų V. O. ir V. O. parodymai, liudytojų S. M., M. M., iÅ¡ dalies T. K. parodymai, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, specialistų iÅ¡vados, ekspertizės aktas ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas.

Kaltinamasis pripažino, kad buvo konfliktas tarp jo ir sutuoktinės, dukra dėl to skambino nukentėjusiesiems, o Å¡ie naktį atėjo pas jį į namus. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusieji jį puolė muÅ¡ti, jis juos iÅ¡vedė į koridorių, į laiptų aikÅ¡telę ir paliko už durų. Nematė, kad jie griÅ«tų. Kadangi jie visÄ dienÄ gėrė, gal nugriuvo, o gal kaltinamasis neapskaičiavo savo jėgų ir uoÅ¡viai galėjo nugriÅ«ti laiptinėje. Laiptinėje laiptai statÅ«s, gal bėgdami nugriuvo.

ŽiÅ«rint kokia jėga iÅ¡stÅ«mė, gal galėjo sužaloti. Kaltinamajam nustatytas 1,6 girtumas, tačiau uoÅ¡viai buvo labiau neblaivÅ«s. Pripažino, kad iÅ¡stÅ«mė uoÅ¡vius į koridorių, tačiau nuo laiptų nestÅ«mė. Paprašė uoÅ¡vių iÅ¡eiti iÅ¡ buto, tada uoÅ¡vė pradėjo draskytis. Jis juos iÅ¡metė iÅ¡ buto ir sėdėjo koridoriuje. Kai atėjo policija, jį paguldė ant uoÅ¡vio batų, o Å¡is jam koja spyrė į Å¡onÄ ir taip susižalojo kojos pirÅ¡tÄ .

Rankos pirÅ¡tas uoÅ¡viui lūžo tada, kai jis iÅ¡ kaltinamojo tempė verkiantį vaikÄ , jis tai darė taip stipriai, kad galvojo jog suplėšys vaikÄ . Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo parodymų, jie nėra nuoseklÅ«s, kas kartÄ apklausiant vis papildomi kitomis naujomis detalėmis, kuriomis kaltinamasis stengiasi paaiÅ¡kinti, jog sužalojimai ant nukentėjusiųjų atsirado ne dėl jo kaltės. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad jis neprisimena aplinkybių, kaip jis iÅ¡prašė nukentėjusiuosius iÅ¡ namų, tačiau bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ labai detaliai ir plačiai jas pasakojo.

Nukentėjusiųjų parodymai tuo tarpu viso tyrimo metu ir teisme buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės atitiko vienas kito parodomuose nurodytas aplinkybes be kitais įrodymais patvirtintas aplinkybes. V. O. teigė, kad atėjus į kaltinamojo namus, pamačiusi iÅ¡sigandusiÄ dukrÄ , ji ėmė skambinti policijai, o Z. M. jai trukdė, bandė atimti telefonÄ , stumdė jÄ , tada jÄ ginti ėmėsi jos sutuoktinis V. O.. Vyras taip pat kėlė dukrÄ ErikÄ , kuri sėdėjo ant motinos, kaltinamasis bandė jÄ atimti iÅ¡ V.

O.. Kaltinamasis iÅ¡stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ buto į koridorių, ji sugriebė kaltinamojo rankÄ ir Å¡is išėjo ir metė jÄ nuo laiptų. Ji nugriuvo ir nučiuožė. V. O. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad atvykus į kaltinamojo namus, žmona skambino policijai, kaltinamasis pradėjo stumdyti žmonÄ , iÅ¡stÅ«mė į laiptinę. Tada atėmė iÅ¡ nukentėjusiojo anÅ«kę, pargriovė jį ir iÅ¡stÅ«mė į laiptinę. Nukentėjęs matė, kaip kaltinamasis koridoriuje stumdėsi su jo žmona, nustÅ«mė iki buto durų ir nuleido nuo laiptų.

IÅ¡stÅ«męs žmonÄ , kaltinamasis grÅ«mėsi su nukentėjusiuoju, pagriovė jį, iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ buto ir uždarė duris. Jis pakėlė savo žmonÄ . Liudytoju apklaustas M. M. iÅ¡ esmės patvirtino, kad matė laiptinėje besistumdančius kaimynÄ Z. M. ir nukentėjusiÄ jÄ . Z. M. su nukentėjusiuoju griuvo ant laiptų, o nukentėjusioji atsitrenkė į sienÄ . Kaimynas atsikėlė ir keikdamasis nuėjo į butÄ . Z. M. stovėjo laiptų aikÅ¡telėje, nugara į buto duris, prieÅ¡ais jį stovėjo vyras, o moteris Å¡one iÅ¡ kairės pusės. Ji Å¡oko prieÅ¡ Z., jie pykosi, Z.

žengė link jų ir vyras griuvo ant laiptų, moteris atrodo atsitrenkė į sienÄ . Visko gerai nematė, nes trukdė laiptai. Z. atsikėlė pirmas, o nukentėjusieji atsikėlė vėliau ir dar laužėsi pas jį į butÄ . Taigi, liudytojo M. M. parodymai iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja kaltinime nurodytoms aplinkybėms ir nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėms. Liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis stumdėsi tiek su nukentėjusiÄ ja, tiek su nukentėjusiuoju, kad pagriuvo su nukentėjusiuoju, kad žengė link nukentėjusiųjų tuo metu, kai V.

O. stovėjo kairiau nuo kaltinamojo, o bÅ«tent kairiau nuo buto durų yra laiptai į apačiÄ . Å is liudytojas nepatvirtino, jog matė, kaip nuo laiptų nukrito nukentėjusioji, tačiau jis nurodė, kad visko nematė, nes jam stebėti trukdė laiptai, taigi, jis Å¡ios aplinkybės galėjo nematyti. Å ias aplinkybes taip pat patvirtina ir policijos pareigÅ«nų tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės, kuriose teigiam, kad policijos pareigÅ«nams nukentėjusieji paaiÅ¡kino, kad Z. M. iÅ¡stÅ«mė juos pro buto duris, o V.

O. dar ir nustÅ«mė nuo laiptų, nukentėjusioji griÅ«dama susižalojo galvÄ ir rankÄ (t. 1, b. l. 6, 7). Specialisto iÅ¡vada ir ekspertizės aktas, taip pat specialisto paaiÅ¡kinimai teisme patvirtina nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus bei jų sunkumo laipsnį. Ekspertizės aktas patvirtina, kad V. O. padaryti kairės plaÅ¡takos V-o pirÅ¡to II-o pirÅ¡takaulio lūžis galėjo bÅ«ti padarytas tiek suduodant smÅ«gį (pvz., koja, kokiu daiktu) į fiksuotos kairės plaÅ¡takos (pvz., ant galvos, ant kÅ«no at kitokių daiktų) ar ginantis nuo smÅ«gio V-o pirÅ¡to sritį, tiek ir minėta kÅ«no sritimi atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių (pvz., griÅ«nant) ir nėra bÅ«dingas pirÅ¡to sukimui/lenkimui, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad bÅ«tų pažeista lūžusio pirÅ¡takaulio sÄ nario kapsulė, trÅ«kę raiščiai, iÅ¡siliejęs kraujas į poodį ir pan.

Kairės pėdos I-o pirÅ¡to sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, galėjo bÅ«ti padarytas tiek suduodant smÅ«gį (pvz., koja), tiek ir karės pėdos I-u pirÅ¡tu atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių (pvz., griÅ«nant, užsigaunat, pačiam suduodant. Taigi, Å¡ios aplinkybės neprieÅ¡tarauja nustatytoms byloje aplinkybėms, kad tarp Z. M. ir V. O. vyko grumtynės, jis buvo pargriautas iÅ¡stumiant jį iÅ¡ buto. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nukentėjusiojo koja galėjo bÅ«ti sužalota, kai jis jam spyrė į Å¡onÄ basa koja, o pirÅ¡tas lūžti kai Å¡is bandė iÅ¡ jo atimti dukrÄ .

Kaltinamojo teiginiai, kad pirÅ¡tas galėjo bÅ«ti sužalotas atimant iÅ¡ nukentėjusiojo dukrÄ ir Å¡iam jos nepaleidžiant, yra paneigta ekspertizės katu, nes pirÅ¡to lūžis nėra bÅ«dingas pirÅ¡to sukimui/lenkimui. O tai, kad nukentėjęs nespyrė kaltinamajam patvirtino liudytoju apklaustas T. K., kuris patvirtino, jog kaltinamasis sulaikomas prieÅ¡inosi, tačiau jo akivaizdoje niekas kaltinamojo nemušė. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų taip pat matyti, kad kaltinamasis sulaikomas prieÅ¡inosi, buvo paguldytas, naudotos specialiosios priemonės, dėl ko jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas.

Taigi sužalojimai nustatyti po sulaikymo 2017-01-09 03:54 val. priėmimo į areštinę metu – nubrozdinimas bei mėlynė nosies srityje, įdrėskimas krūtinės srityje, nubrozdinimas kaktos srityje bei kraujosruva kaklo srityje (t. 2, b. l.

50) ir 2017-01-11 09:50 val. apžiūrint atvykus į Lukiškių TIK – dešinio viršutinio voko srityje kraujosruva, nosies srityje hemoraginiai šašai, dešiniame šone šonkaulių srityje dvi kraujosruvos (t. 2, b. l.

57) buvo padaryti sulaikymo metu, kadangi kaltinamasis aktyviai prieÅ¡inosi sulaikymui. Tokiu bÅ«du remiantis aukščiau iÅ¡tirtais įrodymai neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis Z. M. 2017 m. sausio 9 d., apie 00.08 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje konflikto metu tyčia nustÅ«mė laiptais žemyn savo uoÅ¡vienę V. O. (gim. 1958) ir susigrÅ«mė su uoÅ¡viu V. O. (gim. 1952) ir jį pargriovė, dėl ko V. O. krisdama patyrė kaktos odos nubrozdinimÄ , kairiojo alkÅ«nkaulio alkÅ«ninės ataugos lūžį, kairiojo stipinkaulio galvos lūžį su panirimu, dėl ko jos sveikata sutriko nesunkiai, o V.

O. krisdamas patyrė kairės plaÅ¡takos V –o pirÅ¡to II-o pirÅ¡takaulio pamato Å¡oninio kraÅ¡to lūžį be poslinkio, dėl ko V. O. sveikata sutriko nesunkiai, be to, V. O. krisdamas patyrė kairės pėdos I-o pirÅ¡to sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu, dėl ko V. O. sveikata sutrikdyta nežymiai. IÅ¡tyrus bylos aplinkybes akivaizdu, kad kaltinamasis V. O. nenustÅ«mė nuo laiptų, jie susigrÅ«mė dar buto koridoriuje, bandant jį iÅ¡stumti iÅ¡ buto, V.

O. krito ir buvo iÅ¡stumtas į koridorių, nuo laiptų jo kaltinamasis nenustÅ«mė. Å i aplinkybė buvo akivaizdi ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl ji kaltinime tikslintina. Be to, kaltinamojo veiksmai nepagrįstai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas Å¡eimos nariui, kadangi BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta Å¡eimos nario sÄ voka sutuoktinio tėvus Å¡eimos nariu pripažįsta tik tada, kai jie gyvena kartu su nusikaltimÄ padariusiu asmeniu, Å¡iuo atveju iÅ¡ bylos aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusieji nors ir yra kaltinamojo sutuoktinės tėvai, tačiau gyvena atskirai nuo kaltinamojo.

Dėl Å¡ios priežasties Å¡i kvalifikacija Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo. Kaip pat iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigę alkoholiu, kadangi į bylÄ nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų – alkotesterio kvito, taip pat kaltinime nenurodytas girtumo laipsnis. Taigi, kaltinamojo veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 5 dalyje numatytÄ nusikaltimo sudėtį. Bausmės skyrimas Z. M. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas 2017-01-09 00:42, nuo 2017-01-10 buvo suimtas 14 dienų nuo 2017-01-09, paleistas 2017-01-25 kitoje baudžiamojoje byloje.

Sulaikymo suėmimo laikas įskaityti į 2017-01-25 nuosprendį. Å ioje byloje jam paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 67). BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra teistas vienÄ kartÄ už tokios pat rÅ«Å¡ies nusikaltimÄ , taip pat jam yra taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės irgi už tokios pačios rÅ«Å¡ies nusikaltimÄ , duomenų apie administracines nuobaudas nepateikta, jis yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje, duomenų apie gydymÄ si psichiatrijos įstaigose ar buvimÄ priklausomybės ligų įskaitose nepateikta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis atlygino nusikalstamais veiksmais padarytÄ dalį žalos, t. y. atlygino Teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas vertina, kad sužalojimas buvo padarytas tyčia. Kaltinamasis fiziÅ¡kai sveikas ir stiprus asmuo suprato, kad stipriai pastumdamas nuo laiptų nukentėjusiÄ jÄ V. O. ne tik sukels jai skausmÄ , bet ir sužalos jÄ , suprato, kad krisdamas nuo laiptų žmogus gali pasidaryti bet kokio sunkumo sužalojimus, taip pat ir kaulių lūžius, taigi, kaltinamasis suprato, kad nustumdamas nuo laiptų nukentėjusiÄ jÄ jÄ nesunkiai sužals ir nors nenorėjo tų pasekmių, tačiau sÄ moningai leido joms atsirasti, t. y.

V. O. sužalojimo atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia. Taip pat grumdamasis su nukentėjusiuoju, pagriaudamas jį ir iÅ¡stumdamas iÅ¡ savo buto veikė netiesiogine tyčia – jis bÅ«damas daug jaunesnis ir stipresnis už nukentėjusįjį V. O., jį stumdydamas, grumdamasi, pargriaudamas ir iÅ¡stumdamas iÅ¡ buto, suprato, kad ne tik sukels jam skausmÄ , bet ir padarys jam bet kokio sunkumo sužalojimus – sumuÅ¡imus, kaulų lūžius, ir nors nenorėjo jo sužaloti, tačiau iÅ¡ esmės buvo abejingas Å¡ių pasekmių atsiradimui, t. y. sÄ moningai leido joms atsirasti.

SmÅ«gius kaltinamasis nekentėjusiesiems sudavė asmeninio konflikto metu, padarytas nusikaltimas yra apysunkis. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į 138 straipsnio 2 dalies sankcijÄ , kurioje numatytas tik laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų. Ä®vertintinus visa tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino dalį padarytos žalos, nuo veiksmų padarymo iki bausmės skyrimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, kaltinamasis daugiau nenusikalto, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir yra pagrindas taikant BK 75 straipsnio nuostatas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.

Civiliniai ieÅ¡kiniai Nukentėjusioji V. O. byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį kuriuos prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 300 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismo proceso metu ji padidino reikalavimÄ praÅ¡ydama priteisti 600 eurų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, iÅ¡ kurių 300 eurų sudaro neturtinė žala, o 300 eurų turtinė žala. Turtinę žalÄ sudaro vaistai ir įvairÅ«s tepalai, skirtumas tarp gauto darbo užmokesčio ir paÅ¡alpos. Po įvykio patyrė dvi operacijas, iki ilgai nedirbo, po įvykio jÄ iÅ¡tiko depresija, Å¡irdies problemos, prasidėjo diabetas.

Po pirmos operacijos ligoninėje gulėjo 7 ar 8 dienas, po antros gulėjo dvi dienas. Iki šios (2017-09-27) yra nedarbinga, kas mėnesį gauna 60 eurų. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , jai lūžo kairės rankos alkÅ«nkaulio alkÅ«ninė atauga, kairiojo stipinkaulio galva su panirimu, buvo nubrozdinta kakta.

Gydant lūžius ji patyrė net dvi operacijas, ilgÄ laikÄ buvo nedarbinga. Dėl kaltinamojo, kuris yra jos dukros sutuoktinis ir anÅ«kų tėvas, veiksmų ji patyrė ne tik fizinį sužalojimÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, Å¡okÄ , pažeminimÄ , nesaugumo jausmÄ , nes buvo sužalota savo giminaičio, padaryti ne vieno kaulo lūžiai. Ä®vertinus visa tai, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiosios pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalÄ nukentėjusioji grindė į bylÄ pateiktais čekiais, iÅ¡ kurių matyti, jog už įvairius vaistu laikotarpiu po sužalojimo ji sumokėjo 196,83 eurai.

Taip pat į bylÄ pateikė 2017-10-19 pažymÄ apie iÅ¡ Socialinio draudimo jai mokėtas iÅ¡mokas. IÅ¡ pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-10-31 jai buvo iÅ¡mokėta ligos iÅ¡moka 1 108,44 eurų, t. y. vidutiniÅ¡kai 112,73 eurai per mėnesį (minusavus sausio mėnesio sumÄ , kadangi dalį sausio mėnesio nukentėjusioji dirbo). Tuo tarpu iÅ¡ duomenų apie jos oficialų darbo užmokestį matyti, kad ji per mėnesį uždirbdavo vidutiniÅ¡kai apie 196 eurus, taigi kiekvienÄ mėnesį ji prarasdavo dėl to, kad buvo nedarbinga maždaug 83 eurus, kas per nedarbingumo laikotarpį yra žymiai daugiau nei praÅ¡o priteisti nukentėjusioji, t. y. 300 eurų turtinė žala.

Tokiu būdu darytina išvada, kad šis nukentėjusiosios reikalavimas yra pagrįstas ir tinkintinas. Nukentėjusysis V. O. bylos nagrinėjimo metu pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tyčiniai kaltinamojo veiksmais jam buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas dėl kairės plaštakos V-o piršto II-o pirštakaulio pamato šoninio krašto lūžio be poslinkio bei padarytas kairės pėdos I-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu.

Dėl pirÅ¡takaulio pamato lūžio nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kairės rankos funkcija sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , kalų lūžis ilgai gijo. Kadangi kaltinamasis yra giminaitis, nukentėjusiojo dukros sÅ«nus ir anÅ«kių tėvas, dėl jo veiksmų jis patyrė ne tik fizinį sužalojimÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , pažeminimÄ .

Ä®vertinus visa tai, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas: n u s p r e n d ž i a : Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų V. O. ir V. O., dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktai) ir atlyginti nusikaltimu padarytÄ teismo priteistÄ Å¾alÄ nukentėjusiesiems V. O. ir V. O.. Bausmės pradžiÄ pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios V. O. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ priteisti iÅ¡ kaltinamojo Z. M. 600 eurų žalos atlyginimÄ V. O. naudai. Nukentėjusiojo V. O. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ priteisti iÅ¡ kaltinamojo Z. M. 300 eurų žalos atlyginimÄ V. O. naudai. KardomÄ jÄ priemonę paskirtÄ Z. M. raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti, kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Inga Štuopienė