ae7c080d-aebc-4216-b0b4-e7dc70903ae2 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-335-1020/2018 Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13345-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.2.; 1.1.4.4.3.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.17.3.; 1.2.17.5.1.; 1.2.29.1.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Lauros Golubkienės (toliau – prokurorė) pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , kurioje:

P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį; T. Z. (T. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS P. J. ir T. Z. veikdami bendrininkų grupėje, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , o bÅ«tent: pažeisdami nustatytÄ akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarkÄ , t. y. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d, įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1. papunkčio, 3 punkto 3.1 ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, veikdami kartu bendrininkų grupėje, T.

Z. nurodžius 2018 m. kovo 21 d. Latvijos Respublikoje, netoli Rygos paimti cigarečių krovinį ir atgabenti jį į LietuvÄ , P. J. 2018 m. kovo 21 d. apie 18 val., Latvijos Respublikoje, netoli Rygos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, paėmė krovinį - 60 vnt. durų maketų, kuriuose buvo paslėpta 45 720 pakelių cigarečių „NZ GOLD“ ir automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno minėtÄ krovinį į LietuvÄ , kur 2018 m. kovo 22 d. 9 val. 30 min.

Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis buvo sulaikytas ir patikrintas policijos pareigÅ«nų, kurie minėtame automobilyje surado 60 vnt. durų maketų, kuriuose buvo paslėpta 45 720 pakelių cigarečių „NZ GOLD“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 150 236,40 EUR. Å iais veiksmais P. J. ir T. Z. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje.

Be to, P. J. 2018 m. kovo 21 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Latvijoje, netoli Rygos, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagamino netikrÄ dokumentÄ : Tarptautinį krovinio važtaraÅ¡tį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad krovinys – 60 vnt. durų paimtas 2018 m. kovo 21 d. Latvijoje, Rygoje, (duomenys neskelbtini), krovinio siuntėjo nenurodė, uždėjo įmonės „S“ antspaudÄ bei krovinio gavėju nurodė UAB „G“, (duomenys neskelbtini), kuri minėto krovinio gauti neturėjo, krovinio vežėju nurodė UAB „R“, uždėjo antspaudÄ su UAB „R“ rekvizitais, nors minėta įmonė užsakymo vežti krovinį nebuvo gavusi ir jo nevežė, po ko minėtÄ Å¾inomai netikrÄ dokumentÄ jis laikė ir gabeno automobilyje Mercedes Benz, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2018 m. kovo 22 d. 9 val. 30 min. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), krovinio patikrinimo metu pateikė Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo bÅ«rio specialistui A. V.. Å iais veiksmais P. J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje. T. Z. taip pat neteisėtai laikė aparatÄ naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, o bÅ«tent: jis nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. savo gyvenamojoje vietoje - name (duomenys neskelbtini), laikė aparatÄ naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kol 2018 m. rugpjūčio 29 d. kratos metu minėtame name Å¡is aparatas buvo rastas ir paimtas pareigÅ«nų.

Å iais veiksmais T. Z. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 201 straipsnio 1 dalyje. II. KALTINAMŲJŲ PARODYMAI Kaltinamasis P. J. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad T. Z. jam tiesiai nepasakė, jog duryse bus paslėptos cigaretės, jis pats suprato, kad jam teks vežti ne duris, o cigaretes, nes T. Z. jam pasakė, jog lydės jo automobilį Lietuvoje ir praneÅ¡ jam jei pakeliui pamatys pareigÅ«nus bei liepė jam su juo kalbėti per racijÄ . Kadangi viena racija buvo sulūžusi, jie kalbėjo telefonu.

Minėti pokalbiai ir buvo užfiksuoti jam ankstesnės apklausos metu parodytame 2018 m. spalio 9 d. protokole. T. Z. jam taip pat pasakė, kad krovinys bus be dokumentų, todėl jis pats suklastojo tarptautinį krovinių važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė išgalvotus duomenis. Minėto cigarečių krovinio paėmimas ir gabenimas vyko Latvijoje, asmenų, kurie jam perdavė krovinį ten jis nepažįsta ir jokių jų kontaktų neturi. T. Z. jam pasakė kur paimti krovinį ir jis taip padarė.

Jie su T. Z. susitiko degalinėje Lietuvoje, jau po to, kai jis kirto sienÄ . Jis, kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, turėjo šį krovinį pristatyti į automobilių aikÅ¡telę prie (duomenys neskelbtini) bendrovės „E“, (duomenys neskelbtini). Jis nutarė pakeisti savo pirminius parodymus, nes nori prisipažinti, dėl padaryto nuoÅ¡irdžiai gailisi (2 t., b. l. 39-40). Kaltinamasis T. Z. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad dėl aparato, skirto stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymo jis prisipažįsta: bandė Å¡iuo aparatu gaminti naminį alkoholį, o vėliau šį aparatÄ kratos metu paėmė pareigÅ«nai.

Dėl cigarečių gabenimo organizavimo nori pasakyti, kad kaip ir sakė savo ankstesnėje apklausoje, cigaretes parvežti iš Latvijos jo paprašė nepažįstamas vyriškis. Jis jam prisistatė E. vardu, tačiau jo dokumentų jis nematė. Jis pasakė, kad cigaretės bus paslėptos duryse ir reikės vežti duris. Jis pasakė, kad krovinį reikės vežti dviem automobiliais, vienas iš kurių būtų tas, kuris veš cigarečių krovinį, o kitas turės jį lydėti. Šis žmogus už tai jam žadėjo sumokėti 1 000 Eurų.

Jis jam paliko savo kontaktÄ â€žBlackberry“ programoje „Messenger”, per kuriÄ galima susiraÅ¡inėti su užšifruotais abonentais. Jis pagalvojo, kad krovinį galės atvežti P. J., nes jis turėjo krovininį mikroautobusÄ . Jis su juo susitiko ir susitarė pažadėdamas P. J. sumokėti 500 EUR. Po kelių dienų E. jam per minėtÄ â€žMessenger“ programÄ atsiuntė nurodymus, kad automobilis turi atvykti tam tikrÄ dienÄ ir tam tikrÄ valandÄ prie žiedo, esančio netoli Rygos ir paimti krovinį, kurį reikės nuvežti į aikÅ¡telę prie (duomenys neskelbtini) bendrovės „E“, (duomenys neskelbtini).

Jis paskambino P. J. ir pasakė, kur jis turi važiuoti paimti krovinio. Vėliau, kai P. J. jau grįžo į LietuvÄ su minėtu kroviniu, jis jį pasitiko vienoje iÅ¡ degalinių ir važiavo priekyje jo automobilio. Važiuojant jie su P. J. kalbėjo telefonu. Minėti jų pokalbiai buvo užfiksuoti 2018 m. spalio 9 d. elektroninių ryÅ¡ių kontrolės protokole, su kuriuo jam buvo leista susipažinti ankstesnės apklausos metu. Vėliau jis skambino P. J., bet jis nekėlė ragelio ir suprato, kad jis sulaikytas.

Jis nutarė pakeisti savo parodymus, nes nori prisipažinti ir gailisi dėl savo padarytų veiksmų (2 t., b. l. 61). III. FAKTINIŲ APLINKYBIŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis Apygardos teismo įsitikinimu, kaltinime nurodytas kaltinamųjų padarytų veikų faktines aplinkybes patvirtinta ne tik jų parodymai ir prisipažinimas, tačiau ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tai, kad P. J. ir T. Z. atliko neteisėtus veiksmus disponuodami akcizais apmokestinamomis prekėmis, be jų parodymų, patvirtina šie duomenys: liudytojo pareigūno A.

V. parodymai apie tai, kad 2018 m. kovo 22 d. apie 9.30 val. sustabdžius patikrinimui automobilį Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. J., ir apžiūrėjus krovinį, nustatyta, kad vežamos durys yra galimai netikros, o jas išardžius pastebėta, kad tarp plokščių yra cigarečių „NZ Gold“ pakeliai su baltarusiškomis banderolėmis (1 t., b. l.

12) ir šiuos liudytojo parodymus patvirtinantys minėto automobilio apžiūros protokolai (1 t., b. l. 33-36, 46-50) bei objektų – cigarečių apžiūros protokolas su fotolentelėmis (1 t., b. l. 65-70); 2018 m. kovo 23 d. daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad 45 720 pakelių cigarečių „NZ Gold“ buvo perduoti saugojimui (1 t., b. l. 74-76) bei Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. raštas „Dėl muitinės vertės nustatymo“, iš kurio matyti, kad tokio kiekio ir rūšies cigarečių muitinė vertė su privalomais mokėti mokesčiais yra lygi 150 236,40 EUR (1 t., b. l. 74); 2018 m. balandžio 5 d. daikto – telefono apžiūros protokolas ir 2018 m. birželio 21 d. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 160, 181-182), iš kurių matyti, kad P. J. ir T.

Z. mobiliais telefonais (skambučiais ir naudodami programÄ â€žMessenger“) bendravo tiek prieÅ¡ įvykį, tiek ypatingai dažnai tai darė automobilio sulaikymo rytÄ , t. y. 2018 m. kovo 22 d.; 2018 m. spalio 5 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad T. Z. 2018 m. kovo 20 d. vakare telefonu susisiekė su P. J. ir jam nurodė, kad rytoj jam reikės vykti „į svečius“, o 2018 m. kovo 22 d. ryte nuo 8.14 val. iki 8.19 val.

T. Z. telefonu nurodė P. J. neskubėti, važiuoti iÅ¡ paskos, nurodyti kuriame kelio kilometre jis dabar yra, o vėliau – 10.10 val., P. J. neatsakius į skambučius, T. Z. P. J. iÅ¡siuntė SMS žinutę, su tekstu „kur tu“ (1 t., b. l. 165-169); ir kitais byloje esančiais ir pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytais duomenimis. Taigi apygardos teismui nekyla abejonių, jog minėti asmenys veikdami kartu padarė BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ neteisėtai Lietuvos Respublikoje disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL (12 500 EUR).

Visgi, apygardos teismo įsitikinimu, abiems kaltinamiesiems kaltinime nurodytos veikos kvalifikuotos netinkamai, be to, vieno iš bendrininkų, t. y. T. Z., vaidmuo teisine prasme, t. y. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, negalėjo būti apibrėžtas kaip organizatoriaus, net jei jo vaidmuo iš tiesų turėjo vadovaujančio, veiksmus bendrininkų grupėje koordinuojančio ir organizuojančio , asmens požymius. Remiantis pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turiniu, kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje užėmė visiškai skirtingus vaidmenis.

P. J. bendroje nusikalstamoje veikoje užėmė vairuotojo, t. y. asmens, kuris priėmė ir vežė krovinį, vaidmenį, o T. Z. buvo šios veikos organizatorius, kuris dėl krovinio pervežimo kreipėsi į P. J. bei jam nurodė iš kur krovinį pasiimti, kur jį pristatyti ir pan. (pareiškimo dėl proceso baudžiamuoju įsakymo 1-3 l.). Prokuroro pateiktame kaltinime tokia P. J. veika kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, o T. Z. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). BÅ«tinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį).

Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, Teismų praktika. 2009, Nr. 32).

Å ios teisminės praktikos LAT ir toliau nuosekliai laikosi (pvz. LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269-648/2017; 2K-328/2014; 2K-325/2013). Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, asmuo, nusikalstamos veikos organizatoriumi teisine prasme gali bÅ«ti tik esant dviem bendrininkavimo formoms: organizuotai grupei ir nusikalstamam susivienijimui („Organizatorius yra asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs.“).

Å ioje baudžiamojoje įstatymo nuostatoje neminima trečia galima bendrininkavimo forma – „bendrininkų grupė“, kuri ir yra inkriminuota nagrinėjamoje byloje. Taigi pagal įstatymÄ , organizatoriaus, BK 24 straipsnio 4 dalies prasme, negali bÅ«ti bendrininkų grupėje. Kita vertus, teismų praktikoje tam tikrais bei retais atvejais sutinkamas ir platesnis Å¡ios įstatymo nuostatos aiÅ¡kinimas. Antai, LAT vienoje iÅ¡ nutarčių yra nurodęs, kad organizatorius paprastai yra organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, tačiau gali bÅ«ti ir bendrininkų grupės vykdomuose nusikaltimuose, jei jo veiksmai yra sudėtingi, daugiaplaniai ir įvairialypiai, susiję su nusikalstamos veikos parengimu ir vadovavimu jai.

Tačiau organizatoriaus vaidmuo bendrininkų grupėje pripažįstamas tais atvejais, jei tai yra sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymÄ (LAT nutartis baudžiamojoje byloje 2K-391/2011). Teismas, įvertinęs jau minėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas, aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ ir baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, jog T. Z., skirtingai nei nurodoma prokurorės pareiÅ¡kime, teisine prasme negali bÅ«ti pripažįstamas BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo organizatoriumi – padarant veikÄ , jis buvo kartu veikęs vykdytojas (bendravykdytojas), kuris iÅ¡ tiesų turėjo aktyvesnio, veiksmus koordinuojančio, vadovaujančio ir kartu atskirus veiksmus bendrininkų grupėje vykdančio asmens vaidmenį.

Kaip matyti iÅ¡ kaltinamųjų parodymų bei kitų raÅ¡ytinių bylos duomenų, abiems bendrininkams buvo aiÅ¡ku, jog jie susitaria veikti bendrai, savo veiksmais kėsinasi į tÄ patį nusikaltimo objektÄ â€“ akcizais apmokestinamų prekių disponavimo tvarkÄ , o ir pats T. Z. savo aktyviais veiksmais realizavo dalį minėto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių. Pirmiausia byloje nėra ginčo dėl to, kad gavęs pasiÅ«lymÄ užsidirbti iÅ¡ cigarečių gabenimo, T. Z. surado vairuotojÄ , kuris Å¡ias prekes galėtų atgabenti į reikiamÄ vietÄ Lietuvoje.

BÅ«tent T. Z. paaiÅ¡kino P. J., kur ir kada jam reikia vykti pasiimti krovinį. Vėliau, jau P. J. su kroviniu esant Lietuvoje, T. Z. koordinavo Å¡ių prekių gabenimÄ Lietuvos teritorijoje; domėjosi, kurioje vietoje (kokiame kelio kilometre) P. J. Å¡iuo metu yra; pats važiuodamas automobiliu priekyje lydėjo P. J. vairuojamÄ automobilį su kroviniu bei stebėjo ir praneÅ¡inėjo apie situacijÄ kelyje; P. J. nurodė, kokio važiavimo greičio jam laikytis ir pan. IÅ¡ to akivaizdu, kad T. Z. ne tik suteikė bÅ«tinÄ informacijÄ P. J. dėl krovinio paėmimo ir gabenimo, bet ir pats atliko tiesioginius veiksmus šį krovinį gabenant – veikė kaip vairuotojo palydovas kelyje ir informatorius apie situacijÄ jame.

Apygardos teismo įsitikinimu, tokie T. Z. veiksmai rodo, kad jis realizavo dalį bÅ«tinųjų padaryto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių – jo indėlis gabenant krovinį buvo esminis ir svarbus siekiant šį krovinį pristatyti į sutartÄ vietÄ , taigi, prokurorės pozicija dėl jo veikimo bendrininkų grupėje yra teisinga (T. Z., kaip ir P. J., teisine prasme yra vykdytojas, o bendrininkų grupė, kaip jau minėta, galima tik esant dviem vykdytojams). Apygardos teismo įsitikinimu, T.

Z. Å¡ioje situacijose pripažinti nusikaltimo organizatoriumi, bÅ«tų nepagrįsta ir remiantis jau minėta kasacinio teismo pozicija. Teismas bylos duomenų pagrindu neįžvelgia, jog darant Å¡iÄ veikÄ buvo bÅ«tini ir tuo pačiu atlikti sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys žymaus intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymÄ . Nustatyta, kad T. Z. 2018 m. kovo 20 d. telefonu bendravo ir informavo P. J. apie jau paruoÅ¡tÄ krovinį (byloje nepaneigta versija dėl to, kad apie poreikį iÅ¡gabenti krovinį T.

Z. informavo nenustatytos tapatybės asmuo, kaltinamojo įvardijamas E.) ir bÅ«simÄ jo paėmimo laikÄ , o su pastaruoju vėliau intensyviau bendravo tik 2018 m. kovo 22 d. rytÄ , pastarajam įvažiavus į LietuvÄ . Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad T. Z. pats atliko tam tikrus iÅ¡ankstinio planavimo veiksmus (pagal bylos medžiagÄ , jis surado vairuotojÄ ir su juo kontaktavo bei jam įvažiavus į LietuvÄ jį lydėjo). Taigi elementarus ir įprastas tokios veikos padarymo modelis, net ir esant koordinuojančio ir vadovaujančio asmens vaidmeniui, neleidžia T.

Z. laikyti veikos organizatoriumi teisine prasme. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tais atvejais, kai keli vykdytojai tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, kvalifikuojant jų veiksmus, nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį yra nereikalinga. Atsižvelgiant į visa tai, tiek T. Z., tiek P. J. bendrininkų grupės sudėtyje padarytos veikos kvalifikuotinos pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, be nuorodų į BK 24 straipsnio nuostatas, o kaltinime nurodytas T. Z., kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus vaidmuo, iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių šalintinas.

Apygardos teismas pažymi, jog Å¡ie pakeitimai nėra esminiai ar lemiantys, kad baudžiamosios bylos aplinkybės nėra aiÅ¡kios ir dėl to teismui kyla pagrįstų abejonių dėl byloje sprendžiamų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 423 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, Å¡ie kvalifikavimo ir bendrininko vaidmens identifikavimo netikslumai nepasunkina kaltinamųjų teisinės padėties, nekeičia iÅ¡vados dėl to, kad esminės padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės yra nustatytos ir nedviprasmiÅ¡kos, todėl įvardinti netikslumai gali bÅ«ti iÅ¡taisyti ir neperduodant bylos nagrinėti jÄ Ä¯prasta tvarka teisiamajame posėdyje.

Teismo įsitikinimu, prieÅ¡ingas sprendimas, turint omenyje ir kaltinamųjų teisę po baudžiamojo įsakymo priėmimo praÅ¡yti surengti bylos nagrinėjimÄ , tik suvaržytų proceso dalyvių teises, bylos nagrinėjimas truktų ilgiau, proceso dalyviai patirtų laiko ir galimai finansines sÄ naudas, nors gynybos apimtis ir ypatumai nuo to nepasikeistų. Dėl kitų nusikalstamų veikų Baudžiamojo įsakymo dalyje dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis aptartais bylos duomenimis, P. J. parodymais ir prisipažinimu, teismui taip pat nekyla abejonių dėl to, kad P. J. pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ tarptautinį krovinio važtaraÅ¡tį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Be to, tokias teismo išvadas pagrindžia ne tik jau minėti, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, jog buvęs P. J. darbdavys, UAB „R“ direktorius A. P., parodžius jam CMR Nr. (duomenys neskelbtini) važtaraštį, nurodė, kad užsakymo parvežti krovinį (60 durų) iš Latvijos jie neturėjo ir minėta įmonė šio krovinio nevežė; tokio važtaraščio jų buvęs darbuotojas P. J. surašyti negalėjo, nes tokio užsakymo tiesiog nebuvo. Be to, pasak A.

P. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. kovo 30 d. P. J. buvo išėjęs nemokamų atostogų (1 t., b. l. 19), o tai atitinka ir paties kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis atostogavo. Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2018 m. birželio 28 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu A. P. pateikti dokumentai – prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija ir pan. (1 t., b. l. 24-30). Šių duomenų pagrindu konstatuotina, jog kaltinime nurodytos aplinkybės dėl P. J.

įvykdyto dokumentų klastojimo pasitvirtino ir jo veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Taip pat laikytina įrodyta tai, kad kaltinamasis T. Z. neteisėtai disponavo aparatu naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Apie tai byloja ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas, tačiau ir jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos rezultatai (1 t., b. l. 105-110) – kartu su šiuo įrenginiu rastos talpos su broga (raugalu) ir bendras 2,34 l stiprių naminių alkoholinių gėrimų kiekis (1 t., b. l. 117-118); bei specialisto išvada, kuria nustatyta, jog minėtas įrenginys yra skirtas gaminti naminiams alkoholiniams gėrimams (1 t., b. l. 114-115).

Atsižvelgus į tai, akivaizdu, kad T. Z. neteisėtai disponavo aparatu stipriems naminiams alkoholiniams gėrimams gaminti ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. IV. BAUSMIŲ SKYRIMAS Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Prokuroro pareiÅ¡kime nurodytų bausmių ir kaltinamųjų pozicijos dėl pasiÅ«lytų bausmių kontekste pažymėtina, jog kaltinamieji neprieÅ¡tarauja, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau praÅ¡o dar labiau Å¡velninti jų teisinę padėtį.

Tiek kaltinamasis P. J., tiek T. Z., jiems praneÅ¡us apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodė, kad sutinka su bausmės rÅ«Å¡imi, tačiau praÅ¡o maksimaliai sumažinti jiems siÅ«lomÄ skirti galutinį baudos dydį – 300 MGL (15 000 EUR) ir leisti Å¡iÄ sumÄ sumokėti per 2 metus (2 t., b. l. 94-97). PrieÅ¡ aptariant kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų bausmės skyrimui svarbias individualias aplinkybes, teismas pastebi, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuojama sunkiausia veika – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis – Å¡iuo konkrečiu atveju yra iÅ¡ties pavojinga ir pavojingesnė nei tokio pobÅ«džio bylose dažnai nustatomos nusikalstamos veikos.

Tokia iÅ¡vada darytina dėl to, kad 2018 m. kovo 22 d. nusikaltimo padarymo atveju, neteisėtu bÅ«du gabentų prekių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais apie 12 kartų virÅ¡ijo tÄ (150 236 / 12500 (250 MGL)), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Akivaizdu, jog tokio kiekio ir vertės cigarečių patekimas į Lietuvos Respublikos rinkÄ iÅ¡ties pažeistų valstybės ekonomikÄ ir jos verslo tvarkÄ . Dėl Å¡ios priežasties, apygardos teismas konstatuoja, jog kaltinamiesiems skirtina bausmė turi bÅ«ti žymi, siekiant, kad bÅ«tų užtikrinta BK 41 straipsnio paskirtis.

Teismo įsitikinimu, Å¡iuo atveju ypatingai svarbu, ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, tačiau juos paveikti, kad ateityje jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nes tokio masto veikos paprastai yra itin pelningos, todėl skiriamos bausmės turi bÅ«ti adekvačios konkrečiai situacijai. Apygardos teismo vertinimu, pernelyg Å¡velni bausmė gali bÅ«ti stimulu ateityje tokias veikas daryti nepaisant gresiančių baudžiamojo poveikio priemonių, tuo atveju, kai gaunama nauda ir pelnas iÅ¡ nusikalstamos veikos yra ženkliai didesnė nei taikomos poveikio priemonės. Pagal BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijÄ asmuo už tokiÄ veikÄ baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji nėra teisti. Jų atžvilgiu, pagal padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, nėra pagrindo svarstyti griežčiausios – laisvės atėmimo – bausmės skyrimo klausimo. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nustatyta veika padaryta po baudžiamojo įstatymo nuostatų dėl baudos sankcijos sugriežtinimo įsigaliojimo. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ , minimali bauda už Å¡iÄ veikÄ â€“ 150 MGL (7 500 EUR), maksimali – 6000 MGL (300 000 EUR), o baudos vidurkis 3075 MGL (153 750 EUR).

Å iuo atveju akcizais apmokestinamų prekių vertė (150 236 EUR) tik nežymiai mažesnė už skirtinos baudos vidurkį. Dėl P. J. skirtinos bausmės Kaltinamasis P. J. veikdamas bendrininkų grupėje padarė BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ , o veikdamas vienasmeniÅ¡kai – BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, siekiant pasipelnyti. P. J. yra vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis vairuotoju, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 75), praeityje 12 kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus (galiojančių nuobaudų neturi) (2 t., b. l. 76-77).

Nors pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu numatyta, kad P. J. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatuoti Å¡ios aplinkybės nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės P. J. ilgÄ laikÄ nepripažino ir tik jo pabaigoje – jam iÅ¡aiÅ¡kinus galimybę užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu – pakeitė savo parodymus. Tokios situacijos kontekste konstatuoti Å¡io asmens nuoÅ¡irdaus gailesčio dėl padaryto teismas negali.

Visgi apygardos teismas pažymi, jog P. J. paskutinių apklausų metu pakankamai detaliai paaiÅ¡kino padarytos veikos aplinkybes ir laikytina, jog pastarasis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Dėl to teismas pripažįsta prokurorės nurodytÄ ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ lengvinančiÄ jo atsakomybę aplinkybę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad vienÄ iÅ¡ inkriminuojamų veikų jis padarė veikdamas Å¡ioje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų veikų pavojingumÄ , pažymėtina, kad be P. J. BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas negalėjo bÅ«ti padarytas – Å¡ios veikos padarymui bÅ«tinas asmuo, kuris gabena akcizines prekes. Visgi lyginant su T. Z., P. J. vaidmuo veikos padaryme nebuvo pagrindinis ir esminis joms padaryti. Kitaip tariant, nors bÅ«tent jis gabeno minėtas prekes, tačiau Å¡iai funkcijai atlikti jį surado T. Z., nurodęs kaip ir kur jis paims krovinį, o vėliau bÅ«tent Å¡is asmuo P. J. lydėjo ir teikė jam informacijÄ dėl bÅ«tino elgesio ir situacijos kelyje.

Taigi P. J., kaip bendrininko, vaidmuo buvo mažiau žymus ir jis nebuvo toks aktyvus kaip T. Z., kurio veiksmais P. J. už atlygį apskritai buvo įtrauktas į neteisėtÄ veiklÄ . Tokių aplinkybių kontekste, įvertinus ir nustatytÄ Å¾ymiÄ neteisėtai disponuotų akcizinių prekių vertę už prekių gabenimÄ , bet tuo pačiu tik antraeilį P. J. vaidmenį gabenant prekes, jo asmenybę ir pirmÄ teistumÄ , siÅ«lomos skirti 450 MGL (21 500 EUR) (pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį) ir 100 MGL (5 000 EUR) (pagal BK 300 straipsnio 1 dalį) dydžio baudos yra laikytinos pagrįstomis ir teisingomis.

Teismas pastebi, kad toks baudos dydis įstatymo prasme yra itin menkas ir artimas minimaliam baudos dydžiui, visgi jis, atsižvelgiant į antraeilį vairuotojo vaidmenį ir galimai žadėtÄ atlygį už nusikalstamos veikos padarymÄ , yra pakankami žymus ir leisiantis kaltinamajam suprasti, kad darydamas tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ jis gali sulaukti bausmės, kuri sukels ženklius ir ilgalaikius teisinius padarinius. Taigi, Å¡iuo atveju 450 MGL (21 500 EUR) bauda net ir bÅ«dama žymiai mažesnė už galimÄ bausmės vidurkį, t. y. 153 750 EUR, yra pakankama ir teisinga (pagal BK 61 straipsnio 2 dalį „Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.”).

Sprendžiant bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas subendrinimo klausimÄ , pabrėžtina, jog, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ . LAT yra nurodęs, kad „<...> padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016;

Nr. 2A-6-303/2017). Pažymint, jog P. J. Å¡ioje byloje inkriminuotas bÅ«tent sunkaus ir nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymas, jam už BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skirta bausmė (450 MGL dydžio bauda) apima bausmę skirtÄ už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ (100 MGL dydžio baudÄ ). Taigi skirtina galutinė subendrinta bausmė - 450 MGL (22 500 eurų) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i baudžiamoji byla yra užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, P. J. atžvilgiu taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinę bausmę jo atžvilgiu nustatant 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudÄ .

Teismo įsitikinimu, įvertinus kaltinamajam paskirtÄ bausmės dydį, bendras įstatyme numatytas 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminas iki priverstinio teismo sprendimo vykdymo reikÅ¡tų neproporcingÄ naÅ¡tÄ , todėl teismas įžvelgia pagrindÄ tenkinti P. J. praÅ¡ymÄ nustatant ilgesnį 2 metų baudos sumokėjimo terminÄ . Dėl T. Z. skirtinos bausmės Kaltinamasis T. Z. veikdamas bendrininkų grupėje padarė BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ , o veikdamas vienasmeniÅ¡kai – BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ .

Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. T. Z. yra pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (2 t., b. l. 87), anksčiau neteistas (2 t., b. l. 90-91), praeityje 8 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (galiojančių nuobaudų neturi) (2 t., b. l. 83-84). Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip ir P. J. atveju, numatyta, kad T. Z. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatuoti šios aplinkybės nėra pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino (iÅ¡skyrus kaltę dėl neteisėto disponavimo aparatu, kuris skirtas gaminti naminius stiprius alkoholinius gėrimus) ir tik sužinojęs apie galimybę procesÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nurodė, kad dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tokios situacijos kontekste konstatuoti pastarojo nuoÅ¡irdaus gailesčio dėl padaryto teismas negali.

Visgi apygardos teismas, kaip ir P. J. atveju, įžvelgia jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad vienÄ iÅ¡ inkriminuojamų veikų jis padarė veikdamas Å¡ioje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vertinant kaltinamojo padarytų veikų pavojingumÄ , pirmiausia pažymėtina, kad be T.

Z. BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas negalėjo bÅ«ti padarytas, t. y. visose Å¡ios veikos darymo stadijose T. Z. buvo aktyvus ir bÅ«tinas bendrininkas siekiant realizuoti minėtos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Kaip jau minėta, bÅ«tent jis surado vairuotojÄ gabensiantį prekes į LietuvÄ , o Lietuvoje ir toliau koordinavo bei pats prisidėjo gabenant šį krovinį į sutartÄ vietÄ , o to padaryti nepavyko tik dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (krovinys buvo sulaikytas pareigÅ«nų).

T. Z. užverbavo nusikalstamai veikai kitÄ kaltinamÄ jį, pasiÅ«lydamas už tai jam piniginį atlygį. Taigi akivaizdu, kad T. Z., kaip bendravykdytojo, vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo žymiai pavojingesnis nei P. J.. Teismas jau konstatavo, kad T. Z. negalima laikyti Å¡ios veikos organizatoriumi teisine prasme, tačiau pripažino jo vadovaujantį ir tarpusavio, t. y. dviejų vykdytojų veiksmus, koordinuojantį vaidmenį bendros nusikalstamos veikos padaryme. Todėl jam skirtina bausmė pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti griežtesnė už skirtÄ jÄ P. J. ir negali bÅ«ti tokia pati kaip P. J. ar net Å¡velnesnė, turint omenyje prokurorės pareiÅ¡kime iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ dėl jam siÅ«lomos bausmės bei P. J. turto (automobilio ir telefono) konfiskavimo.

Taigi teismas niekaip negali sutikti su prokurorės pozicija siÅ«lant iÅ¡ esmės Å¡velnesnius teisinius padarinius pavojingiau veikusiam asmeniui ir, atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje padarytos nusikalstamos veikos mastÄ , jau minėtus įstatyme numatytus baudos dydžius, pakankamai inertiÅ¡kÄ bei įstatymo pokyčius nevisuomet atspindinčiÄ teisinę praktikÄ Å¡iuo klausimu, įžvelgia aiÅ¡kų pagrindÄ didinti T. Z. skirtinÄ baudÄ . Bylos duomenimis, T. Z. nuo 2007 metų pradžios niekur nedirba (2 t., b. l. 88), o Å¡iuo metu yra nutraukęs darbo paieÅ¡kas paties pageidavimu (2 t., b. l. 89).

Jo gyvenamosios vietos kratos metu buvo rastas aparatas naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti bei tam tikras kiekis brogos (raugalo) ir minėtų gėrimų. Tokie duomenys apie jo darbÄ , padarytų nusikalstamų veikų kontekste, rodo, kad T. Z. pragyvenimui pajamas gauna ir iÅ¡ nelegalių Å¡altinių. Kaip jau minėta, jo vaidmuo neteisėtai gabenant itin didelį akcizais apmokestinamų prekių kiekį, kurio vertė net 150 236 EUR, t. y. tik nežymiai mažesnė už įstatyme numatytÄ baudos vidurkį, buvo vadovaujantis.

Kita vertus byloje nėra paneigta kaltinamojo nurodyta versija apie Å¡ių prekių priklausomybę kitiems asmenims. Taigi atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, jam skirtina 600 MGL (30 000 EUR) dydžio bausmė už BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , net ir turint omenyje faktÄ , jog ji yra artima minimaliai ir ženkliai, net 5 kartus, mažesnė nei įstatyme numatytas baudos vidurkis, bus proporcinga bei kartu sulaikys asmenį nuo pakartotinio panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų.

Be jau minėtos veikos T. Z. taip pat neteisėtai laikė aparatÄ naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, o už Å¡iÄ veikÄ pagal BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijÄ asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Ä®statymo prasme Å¡i veika mažiau pavojinga nei kitam kaltinamajam P. J. inkriminuota BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta veika. Atsižvelgiantį į tai, įvertinus surastų draudžiamų medžiagų kiekį ir pačios veikos pavojingumÄ , už Å¡iÄ veikÄ T.

Z. skirtina 80 MGL (4 000 EUR) dydžio bauda. Sprendžiant bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas subendrinimo klausimÄ , pažymėtina, jog remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ . Todėl 600 MGL dydžio bauda skirta už neteisėtÄ disponavimÄ cigaretėmis apima už mažiau pavojingos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirtÄ baudÄ ir galutinė subendrinta bausmė kaltinamajam nustatytina 600 MGL (30 000 eurų) dydžio bauda.

Tokia subendrinta bausmė tinkamai atspindi padarytų veikų pavojingumÄ ir nėra per griežta, net ir turint omenyje kaltinamojo nurodomas aplinkybes, reiÅ¡kiančias pakankamai didelę finansinę naÅ¡tÄ . Teismo įsitikinimu, kaltinamasis turi suprasti, kad darydamas tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ gali sulaukti bausmės, kuri sukels ženklius ir ilgalaikius teisinius padarinius. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i baudžiamoji byla yra užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, T. Z. atžvilgiu taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinę bausmę jo atžvilgiu nustatant 400 MGL (20 000 eurų) dydžio baudÄ .

Teismo įsitikinimu, įvertinus kaltinamajam paskirtÄ bausmės dydį, bendras įstatyme numatytas 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminas iki priverstinio teismo sprendimo vykdymo reikÅ¡tų neproporcingÄ naÅ¡tÄ , todėl, tenkinant kaltinamojo praÅ¡ymÄ , nustatytinas ilgesnis 2 metų baudos sumokėjimo terminas. V. KITI TEISMO IÅ SPRĘSTINI KLAUSIMAI Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms nagrinėti 45 720 pakelių cigarečių „NZ GOLD“, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlio poskyriui, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.

75) ir metalinis aparatas, skirtas naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti (destiliatorius), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vilnius, BuivydiÅ¡kių g. 20. (1 t., b. l. 120-121) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). UAB „R“ antspaudas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vilnius, BuivydiÅ¡kių g. 20 (1 t., b. l. 63-64) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grÄ Å¾intinas teisėtam jo savininkui – UAB „R“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai 2 (dvi) radiostotelės (racijos) „WOUXUN“ su pakrovėjais, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „SAMSUNG“, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vilnius, BuivydiÅ¡kių g. 20 (1 t., b. l. 63-64) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip nusikaltimų padarymo priemonės konfiskuotinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma iš P. J. konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip uždraustos veikos priemonę. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog ši transporto priemonė buvo nusikaltimo padarymo priemone, kuria buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės. Pastaroji nuosavybės teise priklauso P. J., taigi ši transporto priemonė taip pat konfiskuotina.

Dėl Å¡ios priežasties 2018 m. kovo 23 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šį turtÄ paliktinas galioti iki Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamiesiems baudžiamojoje byloje yra paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Kadangi Å¡i paskirtoji kardomoji priemonė buvo pakankama ir užtikrino BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, ji iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistina. Pažymėtina, jog prokurorė, vadovaudamasi BK 65-66 straipsnio nuostatomis, prašė į kaltinamajam P. J. skirtÄ bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. kovo 23 d., kaip sumokėtÄ 2 MGL dydžio baudÄ .

Visgi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad P. J. laikinai sulaikytas buvo 2018 m. kovo 22 d. 9.30 val. (1 t., b. l. 187), o nutarimas paleisti jį į laisvę jam paskelbtas ir jis paleistas 2018 m. kovo 23 d. 15.31 val. (1 t., b. l. 189). Taigi darytina iÅ¡vada P. J. laikiname sulaikyme iÅ¡buvo daugiau nei vienÄ parÄ . Todėl, remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BK 65 straipsniu, į P. J. paskirtos bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytinos dvi laikino sulaikymo paros, kas atitinka 4 MGL dydžio baudÄ . Teismas, vadovaudamasis BPK 420 – 421 straipsniais, nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 450 MGL (22 500 EUR) dydžio baudÄ . P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 100 MGL (5 000 EUR) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ sias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du bei P. J. paskirti subendrintÄ bausmę – 450 MGL (22 500 EUR) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. J. skirti 300 MGL (15 000 EUR) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti P. J. laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. kovo 22 d. 9.30 val. iki 2018 m. kovo 23 d. 15.31 val., ir galutinį mokėtinÄ baudos dydį P. J. atžvilgiu nustatyti 296 MGL (14 800 eurų). Nustatyti, kad P. J. paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti per 2 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ . P. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o po įsiteisėjimo – panaikinti.

LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ P. J. priklausantį krovininį automobilį Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, šį automobilį konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. T. Z. (T. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 600 MGL (30 000 EUR) dydžio baudÄ . T. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 201 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 80 MGL (4 000 EUR) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ sias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du bei T. Z. (T. Z.) paskirti subendrintÄ bausmę – 600 MGL (30 000 EUR) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Z. skirti 400 MGL (20 000 EUR) dydžio baudÄ . Nustatyti, kad T. Z. (T. Z.) paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti per 2 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ .

T. Z. (T. Z.) paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o po įsiteisėjimo – panaikinti. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, 2 (dvi) radiostoteles (racijos) „WOUXUN“ su pakrovėjais, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSAMSUNG“, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vilnius, BuivydiÅ¡kių g. 20 (1 t., b. l. 63-64) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo priemones konfiskuoti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 45 720 pakelių cigarečių „NZ GOLD“, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlio poskyriui, Nemenčinės II k., Nemenčinės sen., Vilniaus raj., Vilniaus g. 69 (1 t., b. l.

75) ir metalinį aparatÄ , skirtÄ naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti (destiliatorių), saugomÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vilnius, BuivydiÅ¡kių g. 20. (1 t., b. l. 120-121) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta – sunaikinti. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, UAB „R“ antspaudÄ , saugomÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, adresu Vilnius, BuivydiÅ¡kių g. 20 (1 t., b. l. 63-64) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti teisėtam jo savininkui – UAB „R“. P. J. ir T. Z. (T. Z.) iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ baudÄ privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ . BaudÄ privaloma sumokėti per 24 mėnesius nuo Å¡io baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). SumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus bÅ«tina pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raÅ¡tinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalÄ , o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintÄ mokėjimo pavedimÄ , patvirtintÄ banko antspaudu.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus apygardos teismui praÅ¡ymÄ , pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

3. Padavus praÅ¡ymÄ , bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau Å¡iÄ bylÄ nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kuriÄ kitÄ sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytÄ bausmę.

4. Nepateikus praÅ¡ymo surengti nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėjas Ernestas Rimšelis