ae7bf3e9-0e23-4aec-bdf0-166c0ff2717d · Tauragės apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-67-761/2022 Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00007-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.28; 21.9.9; 21.10.4 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 27 d. Å ilalė Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovui Remigijui Agintui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo N. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl 2022 m. balandžio 7 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Remigijaus Aginto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1114-2022, panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. N. U. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Remigijaus Aginto 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1114-2022 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 526 straipsnio 3 dalį 1000 eurų dydžio bauda už tai, kad ji 2022 m. vasario 21 d. 10 val. ekstremalios situacijos laikotarpiu, bÅ«dama koridoriuje prie notarės ir advokato kabinetų, t. y. uždaroje erdvėje, buvo be nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiÅ¡kai dengia nosį ir burnÄ , taip sukėlė grėsmę iÅ¡plisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu bÅ«du teikiamų paslaugų, Å«kinės veiklos ir prekybos vykdymo bÅ«tinų sÄ lygų“ 3 punkto reikalavimų.

Tokiu bÅ«du N. U. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnio 3 dalyje. 2. 2022 m. gegužės 2 d. Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«muose gautas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas N. U. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Remigijaus Aginto 2022 m. balandžio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1114-2022, panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.

Taip pat praÅ¡oma sustabdyti bylÄ ir motyvuota teismo nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo A. D. 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu bÅ«du teikiamų paslaugų, Å«kinės veiklos ir prekybos vykdymo bÅ«tinų sÄ lygų“ atitikimÄ Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 (Valstybės žinios, 1999-07-09, Nr. 60-1945) 3 straipsnio 4 ir 8 punktams, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 5 straipsnio 2 dalies 6 punktui, 6 straipsnio 2-4 dalims, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 (Valstybės žinios, 1998-12-31, Nr. 115-3230) 28 straipsnio 5 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

3. Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su jos atžvilgiu priimtu nutarimu ir laiko jį neteisėtu. Visų pirma, skundÄ motyvuoja tuo, jog pareiÅ¡kėja neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo specialiojo subjekto požymių. Pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį atsako tik specialusis subjektas – atsakingas už Civilinės saugos įstatymo (toliau - ir CSÄ®) ir už kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si. CSÄ® 3 straipsnis nustato baigtinį civilinės saugos sistemÄ sudarančių subjektų sÄ raÅ¡Ä , į kurį pareiÅ¡kėja nepatenka. Taip pat ji nepatenka ir į CSÄ® 19 straipsnyje nustatytÄ baigtinį civilinės saugos sistemos pajėgų sÄ raÅ¡Ä .

4. Antra, ANK 526 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl pagal jÄ kvalifikuojant asmens pažeidimÄ , administracinio nusižengimo protokole bÅ«tina nurodyti konkretų teisės aktÄ ir Å¡io teisės akto straipsnį dalį ar punktÄ , kurį asmuo yra kaltinamas pažeidęs. Nutarime yra nurodyta, kad pareiÅ¡kėja nesilaikė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo (toliau ir - VLESOV) 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu bÅ«du teikiamų paslaugų, Å«kinės veiklos ir prekybos vykdymo bÅ«tinų sÄ lygų“ 3 punkto reikalavimų.

Tačiau pareiÅ¡kėja pažymi, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje yra numatyta administracinė atsakomybė už CSÄ® ir (ne „ar“, o „ir“) kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimÄ , o tai reiÅ¡kia, kad asmuo pagal šį straipsnį gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei yra nustatoma ir įrodoma, kad asmuo pažeidė CSÄ® ir kitus civilinę saugÄ reglamentuojančius teisės aktus, tuo tarpu pareiÅ¡kėjos atveju jokios CSÄ® teisės normos pažeidimas ir/ar jos nevykdymas pareiÅ¡kėjai nėra inkriminuotas.

5. Trečia, CSÄ® nėra aiÅ¡kiai įtvirtintos VLESOV teisės priimti aptariamo VLESOV sprendimo 3 punkte nurodyto pobÅ«džio nurodymus (įpareigojimus) gyventojams, VLESOV neturi teisinio pagrindo gyventojams nurodinėti, kÄ gyventojas turi dėvėti atvykdamas į vieÅ¡Ä paslaugos teikimo vietÄ , kuri, be kita ko, CSÄ® nustatyta tvarka net nėra paskelbta (pripažinta) ekstremaliosios situacijos židiniu (CSÄ® 2 straipsnio 10 dalis) ir (ar) Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau ir - ŽULPKÄ®) nustatyta tvarka nėra paskelbta (pripažinta) nuolatiniu užkrečiamosios ligos židiniu (ŽULPKÄ® 2 straipsnio 38 dalis).

PareiÅ¡kėja nėra tas asmuo, kuris dalyvavo (dalyvauja) likviduojant ekstremaliÄ jÄ situacijÄ , taip pat nėra tas asmuo, kuris bÅ«tų paskirtas dalyvauti Å¡alinant ekstremaliosios situacijos sukeltus padarinius, pareiÅ¡kėja taip pat nėra tas asmuo, kuris yra paskirtas atlikti bÅ«tinas užduotis, reikalingas ekstremaliajai situacijai likviduoti. Tuo tarpu VLESOV, kaip numato CSÄ®, yra valstybės tarnautojas (politikas), kuris paskiriamas vadovauti civilinės saugos sistemos pajėgoms, kurios likviduoja ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir (ar) Å¡alina ekstremaliosios situacijos sukeltus padarinius.

Kita vertus pareiškėja nepriklauso civilinės saugos sistemos pajėgoms, todėl VLESOV nurodymus, vadovaujantis pirmiau pristatytu teisiniu reguliavimu, pareiškėja privalėtų vykdyti tik tuo atveju, jei pareiškėjai CSĮ 17 straipsnio nustatyta tvarka būtų nustatytos ekstremaliajai situacijai likviduoti ir (ar) jos sukeltiems padariniams šalinti būtinos užduotys, arba VLESOV, vadovaudamasis CSĮ 28 straipsniu, duotų pareiškėjai šiame įstatymo straipsnyje eksplicitiškai nustatytus įpareigojimus.

6. Be to, pareiÅ¡kėja tvirtina, jog VLESOV 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. V-1864, kurio pažeidimu yra kaltinama pareiÅ¡kėja, prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktui – VieÅ¡ojo administravimo įstatymui (toliau – ir VAÄ®), todėl Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomas. VAÄ® normos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog VLESOV yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas – įstatymų (CSÄ®) nustatytÄ specialų statusÄ turintis fizinis asmuo, VAÄ® nustatyta tvarka įgaliotas atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ .

Tačiau VAÄ® 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad įstatymų nustatytÄ specialų statusÄ turintiems fiziniams asmenims, taigi, tame tarpe VLESOV, vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimai gali bÅ«ti suteikti tik įstatymais, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir nustatomas baigtinis konkrečių tokiam subjektui suteikiamų vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimų sÄ raÅ¡as, o VAÄ® 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas reglamentuoja, kad įstatymų nustatytÄ specialų statusÄ turintiems fiziniams asmenims gali bÅ«ti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik VAÄ® 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose vieÅ¡ojo administravimo srityse, t. y. tik administracinių sprendimų priėmimo, administracinių paslaugų teikimo, o taip pat teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiÅ«ros srityse, o tai reiÅ¡kia, kad VLESOV negali bÅ«ti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas administracinio reglamentavimo srityje, kuria, vadovaujantis VAÄ® 2 straipsnio 4 dalimi, yra laikoma vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus.

Taigi VLESOV, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi teisės priimti norminių administracinių aktų.

7. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su N. U. reikalavimais pateiktais skunde nesutinka, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 (galiojanti redakcija nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. balandžio 3 d., Nr. V-246) „Dėl kontaktiniu bÅ«du teikiamų paslaugų, Å«kinės veiklos ir prekybos vykdymo bÅ«tinų sÄ lygų" 3 punktas įpareigojo vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis (paslaugų gavėjus, paslaugų teikimo vietos lankytojus, paslaugų teikėjus, asmenis, kurie dėl savo darbo pobÅ«džio turi patekti į paslaugų teikimo vietÄ ir kt.) uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes.

Å is reikalavimas netaikomas neįgalumÄ turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos bÅ«klės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos bÅ«klei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui bÅ«nant su kauke. Administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, kad N. U. nesilaikydama minimu teisės aktu nustatytų reikalavimų padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 526 straipsnio 3 dalyje, nes veika, turinti Å¡io administracinio nusižengimo požymių, buvo padaryta ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. priimtu nutarimu Nr. 152, metu.

8. Teismo posėdžio metu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Remigijus Agintas palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus motyvus ir argumentus, prašė skundo netenkinti. Papildomai nurodė, jog nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl A. D. 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 atitikimo Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymui, nes Å¡is klausimas jau yra iÅ¡spręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.

9. Administracinėn atsakomybėn patraukta N. U., bÅ«dama tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ Ä¯ teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, todėl byla iÅ¡nagrinėta pareiÅ¡kėjai nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kėjos skundas netenkintinas.

10. Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

11. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

12. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

13. ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimÄ , padarytÄ karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

14. ANK 526 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytÄ nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimÄ savo veika asmuo pažeidė. Skundžiamame nutarime nurodytais veiksmais buvo pažeistas ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo A. D. 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu bÅ«du teikiamų paslaugų, Å«kinės veiklos ir prekybos vykdymo bÅ«tinų sÄ lygų“ 3 punktas, įpareigojantis vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis (paslaugų gavėjus, paslaugų teikimo vietos lankytojus, paslaugų teikėjus, asmenis, kurie dėl savo darbo pobÅ«džio turi patekti į paslaugų teikimo vietÄ ir kt.) uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumÄ turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos bÅ«klės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos bÅ«klei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui bÅ«nant su kauke.

15. N. U. 2022 m. kovo 8 d. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji 2022 m. vasario 21 d. 10 val. Å ilalėje, J. Basanavičiaus g. 23, ekstremalios situacijos metu, bÅ«dama koridoriuje prie notarės ir advokato kabinetų buvo be nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės. Ginčo dėl Å¡ios faktinės aplinkybės - kaukės nedėvėjimo byloje nėra. 2022 m. vasario 21 d. Tauragės apskrities VPK Å ilalės r. PK vyriausiojo tyrėjo Giedriaus VyÅ¡tarto tarnybiniame praneÅ¡ime dėl apsauginių veido kaukių nedėvėjimo nurodyta, jog 2022m. vasario 21 d. apie 10 val. buvo gautas A.

B. praneÅ¡imas, jog asmenys J.Basanavičiaus g. 23, Å ilalėje, koridoriuje prie advokato ir notarų kabinetų nedėvi apsauginių medicininių veido kaukių. A. B. nufotografavo asmenis (moterį ir vyrÄ ), kai jie nedėvėjo veido kaukių. Kitame policijos pareigÅ«no Giedriaus VyÅ¡tarto tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog pranešėjas jam elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė nuotraukas su N. U. atvaizdu bei papildomai nurodė, kad kol pranešėjas aiÅ¡kinosi su asmenimis, kad jie užsidėtų apsaugines veido kaukes, tai truko apie 10-15 minučių ir visÄ Å¡Ä¯ laikÄ asmenys buvo be kaukių.

PeržiÅ«rėjus į bylÄ pateiktus vaizdo įraÅ¡us nustatyta, kad į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams ir jiems bendraujant su N. U., pastaroji demonstratyviai rankomis patraukia veido kaukę žemyn kaklo, taip atidengdama veidÄ ir su policijos pareigÅ«nais bendrauja nedėvėdama veido kaukės. Sulyginus vaizdo įraÅ¡uose ir nuotraukoje užfiksuotus moters atvaizdus, matyti, kad tai vienas ir tas pats asmuo, t. y. N. U..

16. Savo skunde N. U. neginčijo faktinių nusižengimo aplinkybių, nurodytų skundžiamame nutarime. Skunde iÅ¡ esmės yra ginčijamas tik teisinis jos padarytos veikos vertinimas, kad kaukės nedėvėjimas neatitinka ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių: pareiÅ¡kėja nėra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei pagal šį straipsnį kilti, savo veiksmu ji nepažeidė jokio civilinę saugÄ reglamentuojančio teisės akto.

17. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos vertinimu, kad ji nėra tinkamas subjektas traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes pagal šį straipsnį atsako tik specialusis subjektas, atsakingas už CSÄ® ar kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų laikymÄ si. PareiÅ¡kėja skunde nepagrįstai specialiojo subjekto sÄ vokÄ tapatina su CSÄ® 3 straipsnyje iÅ¡vardintais civilinės saugos sistemÄ sudarančiais subjektais. Civilinės saugos sistemos subjektai yra atsakingi už CSÄ® 5 straipsnyje numatytų uždavinių įgyvendinimÄ , tačiau Å¡is įstatymas numato ir gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje (CSÄ® 15 straipsnio 2 dalis).

Pagal CSÄ® 2 straipsnio 2 punkte įtvirtintÄ civilinės saugos sÄ vokÄ , civilinė sauga apima ne tik valstybės institucijų ir įstaigų, Å«kio subjektų veiksmus, bet ir gyventojų veiksmus, gresiant ar susidarius ekstremaliai situacijai. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 17 punktÄ , gyventojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. CSÄ® 6 straipsnio 8 punktas numato, vienas iÅ¡ civilinės saugos sistemos veikimo principų yra visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, Å«kio subjektams ir gyventojams.

CSÄ® 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad gyventojai, Å«kio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus ekstremaliam įvykiui ar ekstremaliai situacijai likviduoti <...>. Pagal 15 straipsnio 3 dalį gyventojai <...> gali turėti ir kitų Å¡iame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų civilinės saugos srityje. Tokiu atveju atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį gali kilti ir gyventojams už minėtų pareigų nevykdymÄ .

Neabejotina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotų subjektų nustatomi apribojimai gyventojams ir ūkinės veiklos subjektams yra skirti ekstremaliosios situacijos, kilusios dėl pavojingos ligos COVID-19 paplitimo, likvidavimui. CSĮ 39 straipsnio nuostatos nustato atsakomybę asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka, o ne tik civilinės saugos sistemos subjektams ar jų įgaliotiems asmenims. Tai akivaizdžiai matyti iš ANK 526 straipsnio 3 dalies sankcijos, kurioje atribota atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis, ir visiems kitiems asmenims.

Taigi fizinis asmuo yra galimas administracinio nusižengimo subjektas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalies nuostatas. 18. 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. kovo 4 d.), vadovaujantis tame tarpe ir Civilinės saugos įstatymo 8 straipsniu, 9 straipsnio 11, 19 punktais, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) plitimo grėsmės, nustatytas antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis.

19. Pagal CSÄ® 9 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ , paskelbus valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ , Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir Å«kio subjektams Å«kinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, bÅ«tinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams Å¡alinti. Pagal 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.2.5. punktÄ nustatyta, jog be kita ko valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose vieÅ¡osios ir administracinės paslaugos teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, bÅ«tinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sÄ lygas.

Pagal Å¡ias nuostatas VLESOV nustato ne tik asmenų aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sÄ lygas, bet ir kitas bÅ«tinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sÄ lygas, o kaukių dėvėjimas įstaigose visiÅ¡kai gali bÅ«ti pripažintas visuomenės sveikatos saugos priemone, skirta užkirsti keliÄ pavojingos ligos plitimui kontaktuojant ir bendraujant asmenims vieÅ¡ose vietose be veidÄ dengiančių apsaugos priemonių.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės valstybės operacijų vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras A. D..

21. Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimÄ VLESOV A. D. 2021 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimÄ Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu bÅ«du teikiamų paslaugų, Å«kinės veiklos ir prekybos vykdymo bÅ«tinų sÄ lygų“ kurio 3 punktas įpareigoja vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis (paslaugų gavėjus, paslaugų teikimo vietos lankytojus, paslaugų teikėjus, asmenis, kurie dėl savo darbo pobÅ«džio turi patekti į paslaugų teikimo vietÄ ir kt.) uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumÄ turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos bÅ«klės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos bÅ«klei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui bÅ«nant su kauke.

22. Nors pareiÅ¡kėja savo skunde nurodo, kad CSÄ® įstatymas nereglamentuoja gyventojų teisių ir pareigų užkrečiamų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje, tačiau pabrėžtina, kad Å¡is įstatymas yra bendro pobÅ«džio teisės aktas, nustatantis bendrÄ sias gyventojų ir kitų Å«kio subjektų, įstaigų pareigas civilinės saugos srityse, o ne konkrečias jų teises ir pareigas atitinkamo pobÅ«džio ekstremalioje situacijoje. IÅ¡ Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, matyti, kad žmonių sveikatos sutrikimai yra priskiriami ekstremaliems įvykiams, galintiems sukelti ekstremaliÄ jÄ situacijÄ (4.5 punktas), plane yra nustatytos priemonės ekstremaliosios situacijos valdymui ir sveikatos priežiÅ«ros srityje, taigi darytina iÅ¡vada, jog užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo klausimus, o taip pat fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje gali reguliuoti ne tik ŽULPKÄ®, bet ir kiti civilinės saugos srities teisės aktai.

Taigi ŽULPKÄ® yra ne vienintelis teisės aktas, nustatantis ekstremalios situacijos valdymo priemones užkrečiamų ligų plitimo atveju. Be to, pareiÅ¡kėja yra kaltinama pažeidusi ne konkrečias CSÄ® normas, o kito civilinę saugÄ reguliuojančio teisės akto normas.

23. Teismui taip pat nekyla abejonė, kad VLESOV A. D. 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu bÅ«du teikiamų paslaugų, Å«kinės veiklos ir prekybos vykdymo bÅ«tinų sÄ lygų“ yra „kitas civilinę saugÄ reglamentuojantis teisės aktas“ ANK 526 straipsnio 3 dalies prasme. Kaip minėta, 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ priimtas vykdant CSÄ® 9 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, o Vyriausybė savo ruožtu delegavo pareigÄ VLESOV nustatyti kontaktiniu bÅ«du teikiamų paslaugų bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, užtikrinančias visuomenės sveikatos saugÄ , reikalingas ekstremaliosios situacijos likvidavimui.

Pagal CSÄ® 15 straipsnio 1 dalies operacijų vadovų nurodymai yra privalomi vykdyti gyventojams, įstaigoms ir Å«kio subjektams. SistemiÅ¡kai vertinant Å¡ias nuostatas VLESOV A. D. 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. V-1864 laikytinas civilinę saugÄ reglamentuojančiu kitu teisės aktu.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai yra norminio teisinio pobÅ«džio ir atitinka pagrindinius norminių administracinių aktų požymius, t. y. jie sukuria elgesio taisykles – teisės normas, visuotinai privalomas individualiais požymiais neapibÅ«dintam subjektų ratui, orientuotas į ateitį ir skirtas taikyti daug kartų. Analizuojamus teisės aktus priėmė vieÅ¡ojo administravimo subjektas (valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas), tiesiogiai realizuodamas valstybės valiÄ ir nustatydamas elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų teisinių santykių dalyviams.

VLESOV sprendimų norminiam pobÅ«džiui nedaro įtakos ir ta aplinkybė, kad jie reikalingi konkrečiam ekstremaliam įvykiui ar ekstremaliai situacijai likviduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. I-4-602/2016). Tai, kad VLESOV sprendimai yra norminiai administraciniai teisės aktai, matyti ir iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tikrino eilę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kaip norminių administracinių aktų, teisėtumÄ .

25. PareiÅ¡kėja savo skunde taip pat reikalavo sustabdyti jos atžvilgiu pradėtÄ administracinio nusižengimo bylos teisenÄ ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl VLESOV 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 teisėtumo iÅ¡tyrimo. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl VLESOV 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 atitikimo VieÅ¡ojo administravimo įstatymui ir Civilinės saugos įstatymui, kadangi Lietuvos vyriausiais administracinis teismas jau ne kartÄ yra pasisakęs dėl VLESOV priimtų sprendimų teisėtumo ir atitikimo minėtiems teisės aktams.

IÅ¡ skundo turinio matyti, jog pagrindinis pareiÅ¡kėjos argumentas yra tas, kad VLESOV sprendimas prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatoms, nes Å¡is įstatymas nesuteikia VLESOV kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui teisės rengti ir priimti norminius teisės aktus. Pažymėtina, kad Å¡is klausimas jau buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo spręstas byloje Nr. I-4-602/2016, kurioje konstatuota, kad VLESOV kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas turi tiesę priimti norminius teisės aktus (nagrinėjamu atveju sprendimÄ ), tiesiogiai realizuodamas valstybės valiÄ ir nustatydamas elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų teisinių santykių dalyviams, ir Å¡ie aktai oficialiai skelbtini Teisės aktų registre, laikantis norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos.

Taigi dėl VLESOV įgaliojimų norminių teisės aktų leidyboje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau yra teismų praktikoje pasisakyta, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas stabdyti bylÄ ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ netenkinamas.

26. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad N. U. pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , bylÄ iÅ¡nagrinėjo pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti Å¡ios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudÄ tinkamai įvertinęs nusižengimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, byloje buvusius duomenis, esminių proceso pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti priimtÄ nutarimÄ nėra pagrindo.

27. Ä®vertinęs nurodytų aplinkybių visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Remigijaus Aginto 2022 m. balandžio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1114-2022 yra priimtas laikantis įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas n u t a r i a :

Skundo netenkinti. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Remigijaus Aginto 2022 m. balandžio 7 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1114-2022, palikti nepakeistÄ . Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundÄ per Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mus. Teisėjas Osvaldas Briedis