Legislator Case Law & Legislation
ae7bb7dd-a003-43b5-acd0-ca2ea2123f6c AI generated

ae7bb7dd-a003-43b5-acd0-ca2ea2123f6c · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Case Number ae7bb7dd-a003-43b5-acd0-ca2ea2123f6c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-998-739/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00036-2015-4            Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1, 55.2; 73.(S)        PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. vasario 10 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka spręsdama bylos dėl žalos atlyginimo pagal pareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundÄ atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.

Legislator headnote

AI generated

ae7bb7dd-a003-43b5-acd0-ca2ea2123f6c · Panevėžio apygardos administracinis teismas: 1705,64 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinyje teigė, kad gatvė, kurioje įvyko draudiminis įvykis, nuosavybės teise priklauso Panevėžio miesto savivaldybei, kurios viena iÅ¡ funkcijų yra kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Pažymi, kad atsakovas privalo tinkamai vykdyti gatvių priežiÅ«rÄ , kad nekiltų pavojus asmenų turtui ir saugumui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-998-739/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00036-2015-4            Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1, 55.2; 73.(S)        PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. vasario 10 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka spręsdama bylos dėl žalos atlyginimo pagal pareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundÄ atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.

G. rūšinio teismingumo klausimÄ , n u s t a t ė : Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-232-223/2015 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau – AB „Lietuvos draudimas“) ieÅ¡kinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. dėl žalos atlyginimo, kurioje ieÅ¡kovas prašė iÅ¡ atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, priteisti 1705,64 Lt turtinės žalos bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ Panevėžio miesto apylinkės teisme pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2013-02-08 A. G. vairuojamas automobilis MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, BiliÅ«no g. sankryžoje įvažiavo į kelio dalyje esančiÄ duobę. Dėl Å¡ios priežasties buvo apgadinti automobilio deÅ¡inės pusės ratai. Automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis įvykio metu buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu, todėl akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo A.

G. 1705,64 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinyje teigė, kad gatvė, kurioje įvyko draudiminis įvykis, nuosavybės teise priklauso Panevėžio miesto savivaldybei, kurios viena iÅ¡ funkcijų yra kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Pažymi, kad atsakovas privalo tinkamai vykdyti gatvių priežiÅ«rÄ , kad nekiltų pavojus asmenų turtui ir saugumui.

Kadangi Panevėžio miesto savivaldybė yra statinių, įskaitant kelius, savininkė, todėl ji privalo atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .2015-01-22 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo pagal akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, nurodydamas, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013-04-18 nutartimi Nr. T-57 nusprendė, jog tokio pobÅ«džio bylose, ginčai dėl žalos atlyginimo nagrinėtini administraciniuose teismuose.Pagal ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje, o bendrosios kompetencijos teismams pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnio 1 dalį priskirtini ginčai, kylantys iÅ¡ civilinių, Å¡eimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktÅ«rizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu administraciniams teismams priskirtos nagrinėti bylos dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. ABTÄ® 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos rūšinį teismingumÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, pobÅ«dis; kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civlinis ar administracinis) byloje vyrauja.

AnalogiÅ¡kas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog esminis bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobÅ«dis. Siekiant suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trÅ«kumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktikÄ , Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014-03-28 nutartyje teismingumo byloje Nr. T-38/2014 nustatė, kad ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių trÅ«kumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi CK 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir nusprendė, kad aptariami ginčai peržengia ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijų ribas, kadangi yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalÄ , atsiradusiÄ dėl inžinerinio statinio – kelio trÅ«kumų pagal CK 6.266 straipsnį.

Teismingumo byloje Nr. T-38/2014 Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti konstatavo, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobÅ«džio ir, pagal bendrÄ taisyklę, jie yra priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalÄ , padarytÄ dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų.

Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Atsižvelgdamas į aukščiau aptartÄ naujausiÄ Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikÄ , Panevėžio apygardos administracinis teismas sprendžia, kad jam perduota byla turi bÅ«ti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienÄ bylÄ , iÅ¡ vieno teismo perduotÄ kitam, turi besÄ lygiÅ¡kai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 21 straipsnyje numatytus atvejus. Todėl kilus ginčui tarp teismų dėl bylos rūšinio teismingumo ir įvertinęs ABTÄ® 142 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas dėl rūšinio teismingumo taisyklių nesilaikymo pasekmių, teismas, nepradėjęs perduotos bylos nagrinėti iÅ¡ esmės, sprendžia, jog yra tikslinga kreiptis į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti dėl bylos priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : kreiptis į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ir praÅ¡yti iÅ¡spręsti bylos rūšinio teismingumo klausimÄ .

Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                        Dalia Pranckienė