Legislator Case Law & Legislation
ae741fba-fa52-409d-a4cd-7653774ca1a1 AI generated

ae741fba-fa52-409d-a4cd-7653774ca1a1 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Case Number ae741fba-fa52-409d-a4cd-7653774ca1a1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1-5-840/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22537-2015-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5;1.2.7.1.2.2; 2.1.7; 2.1.14; 2.1.15.3;2.3.6.3; 2.3.6.4.5  KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 12 d.Kaišiadorys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant prokurorėms Vilijai Žukauskienei ir Jurgitai Česienei, kaltinamajam V.

Legislator headnote

AI generated

ae741fba-fa52-409d-a4cd-7653774ca1a1 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas: TÄ kart taip nutiko, nes nukentėjusioji grįžo namo ne laiku ir iÅ¡gėrusi, jie susibarė ir susistumdė. Nuo to laiko jis su nukentėjusiÄ ja nėra susitikęs ar bendravęs. Tik po kurio laiko iÅ¡ policijos pareigÅ«nų sužinojo, kad yra apkaltintas nukentėjusiosios A. L. išžaginimu. Tai nutiko bÅ«tent tuo metu, kai paaiÅ¡kėjo, kad nukentėjusiosios tėvas E. L. netinkamai prižiÅ«ri savo vaikus ir vaikai: nukentėjusioji su vyresniu broliu, turėtų grįžti gyventi pas motinÄ â€“ I.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1-5-840/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22537-2015-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5;1.2.7.1.2.2; 2.1.7; 2.1.14; 2.1.15.3;2.3.6.3; 2.3.6.4.5  KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 12 d.Kaišiadorys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant prokurorėms Vilijai Žukauskienei ir Jurgitai Česienei, kaltinamajam V.

K., gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui, nepilnametės nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A. L. atstovams – rÅ«pintojai – T. L. ir advokatui Donatui Ramanauskui,nedalyvaujant nepilnametei nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A. L.,             vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurV. K., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡situokęs, gyv. (duomenys neskelbtini) , dirbantis IÄ® „TVORLITUS“, anksčiau teistas:- KaiÅ¡iadorių r. apylinkės teismo 2002-12-18 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m.

Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. Pritaikius 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 1 d. 2 p., neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta ¼; - Kauno apygardos teismo 2003-05-20 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 180 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 8 d., subendrinta su Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2002-12-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Galutinė bausmė – 3 m. laisvės atėmimo. Alytaus r. apylinkės teismo 2003-12-12 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., iš pataisos įstaigos paleistas lygtinai;- Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2006-01-17 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskirta 11 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., subendrinta su Kauno apygardos teismo 2003-05-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Galutinė bausmė – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2006-04-05 nuosprendžiu Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2006-01-17 nuosprendis pakeistas: Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2006-01-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskirta 11 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., subendrinta su Kauno apygardos teismo 2003-05-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Galutinė bausmė – 2 m. 4 mėn. 29 d. laisvės atėmimo;- Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2011-05-13 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 253 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., atidėtas 1 m. KaiÅ¡iadorių r. apylinkės teismo 2012-05-29 nutartimi atleistas nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui;- KaiÅ¡iadorių r. apylinkės teismo 2015-09-21 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė (bausmę atlikęs),kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė:V.

K. tiksliai nenustatytu laiku – laikotarpyje nuo 2014-08-15 iki 2014-08-28, – po 21.00 val., namuose ((duomenys neskelbtini) ), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas, jog nukentėjusioji A. L. yra nepilnametė, tyčia nukentėjusiosios A. L. atžvilgiu panaudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ ir jÄ išžagino: virtuvėje stipriai pastÅ«mė nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ A. L., dėl ko nukentėjusioji griuvo ir trenkėsi galva į sienÄ , po ko, ranka suėmęs nukentėjusiajai už kairės rankos aukščiau alkÅ«nės, prievarta nusivedė jÄ Ä¯ kambarį, į lovÄ , kur, grasindamas nužudyti jÄ , jos brolį ir motinÄ , pradėjo plėšti nuo jos virÅ¡utinius drabužius, numovė jos apatines kelnaites, prieÅ¡ jos valiÄ ranka lietė jos kÅ«nÄ ir lytinius organus, po ko, prieÅ¡ nepilnametės nukentėjusiosios A.

L., gulinčios į jį nugara, valiÄ Ä¯vedė savo lytinį organÄ Ä¯ jos makÅ¡tį ir su ja lytiÅ¡kai santykiavo, kas nukentėjusiajai sukėlė laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimÄ â€“ kitas reakcijas į stiprų stresÄ , – dėl ko nepilnametės nukentėjusiosios A. L. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.             Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo išžaginus nepilnametę A. L. visiÅ¡kai neigė savo kaltę, nesutiko su jam pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu ir tvirtino esÄ s apÅ¡meižtas.

Paklaustas dėl kokių priežasčių jis yra Å¡meižiamas, kaltinamasis V. K. atsakė, jog nežino, gal taip jam yra kerÅ¡taujama dėl nukentėjusiosios A. L. pastÅ«mimo 2014 m. lapkritį, už kÄ jis jau yra nuteistas. Po to įvykio yra daug negražių kalbų apie save girdėjęs iÅ¡ nukentėjusiosios močiutės ir tetų pusės. Vis iÅ¡galvojamos istorijos apie vaikų muÅ¡imÄ , skriaudimÄ , net sodybos sudeginimÄ . Norėta jį apjuodinti, pakenkti jam, net grasinta trumposiomis žinutėmis kalėjimu.

Jam nesuprantama, kodėl nukentėjusioji A. L. tiek laiko tylėjo. Kodėl apie išžaginimÄ neprabilo ikiteisminio tyrimo dėl jos pastÅ«mimo metu? Kaltinamasis V. K. mano, kad nukentėjusioji A. L. yra kurstoma močiutės, gal tetų. Kodėl, nežino. Gal norima pasipelnyti ar kad I. V. jį paliktų ir gyventų kartu su vaikais. Kaltinamasis V. K. papasakojo, kad maždaug aÅ¡tuonerius metus gyvena kartu su nukentėjusiosios A. L. motina I. V. – palaiko Å¡eimyninius santykius, – Å¡iuo metu yra susilaikę dviejų vaikų: mergaitės ir berniuko.

Nukentėjusioji ir jos du broliai nėra jo vaikai, tačiau gyveno kartu su jais, visais jais buvo pasirūpinta, visi jie buvo prižiūrėti ir apipirkti. Nukentėjusioji buvo mylimiausia. Jokių konfliktų šeimoje, nesutarimų su vaikais iki teisme nagrinėto 2014-11-14 įvykio nėra buvę. Jis dirbo, namuose būdavo mažai, grįždavo tik pernakvoti, o savaitgaliai – užimti, nes gyvena kaime ir reikia rūpintis ūkiu. Iš tiesų 2014 m. rugpjūčio 15-28 d. I. V. buvo ligoninėje – dėl vaiko gimimo.

Ä® namus ji grįžo maždaug po deÅ¡imties dienų. Tuo metu vaikai: nukentėjusioji ir jos du broliai buvo likę namuose su juo. Jis juos prižiÅ«rėjo, gamino valgyti. Vyresnis nukentėjusiosios brolis kurį laikÄ buvo pas tetÄ , vėliau – grįžo. Jokių intymių santykių ar net panaÅ¡ių jis su nukentėjusiÄ ja A. L. nėra turėjęs. Išžaginimo istorija yra prasimanyta. 2014-11-14 nukentėjusioji A. L. iÅ¡važiavo iÅ¡ jų namų dėl to, kad jis tÄ kart jÄ pastÅ«mė ir ji, parvirtusi, sutrenkė galvÄ .

TÄ kart taip nutiko, nes nukentėjusioji grįžo namo ne laiku ir iÅ¡gėrusi, jie susibarė ir susistumdė. Nuo to laiko jis su nukentėjusiÄ ja nėra susitikęs ar bendravęs. Tik po kurio laiko iÅ¡ policijos pareigÅ«nų sužinojo, kad yra apkaltintas nukentėjusiosios A. L. išžaginimu. Tai nutiko bÅ«tent tuo metu, kai paaiÅ¡kėjo, kad nukentėjusiosios tėvas E. L. netinkamai prižiÅ«ri savo vaikus ir vaikai: nukentėjusioji su vyresniu broliu, turėtų grįžti gyventi pas motinÄ â€“ I.

V.. Paklaustas apie turtinę padėtį, kaltinamasis V. K. atsakė, kad kartu su I. V. augina tris vaikus. Dirba tik jis, nes I. V. prižiÅ«ri mažamečius vaikus: dukrai nėra trijų metų, o sÅ«nui net nėra metų. Jo darbo užmokestis – 380,00 Eur, – iÅ¡ kurio iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡laikymas ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas dar vienam jo vaikui. Ä® namus jis parneÅ¡a apie 130,00 Eur, dėl ko jo Å¡eima gauna socialinę paÅ¡alpÄ . Nuosavo bÅ«sto neturi, iÅ¡ savivaldybės nuomojasi socialinį bÅ«stÄ , moka nuomÄ ir komunalinius mokesčius.

Transporto priemonių jis taip pat neturi. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2 d., buvo paskelbtas į teisiamÄ jį posėdį nepakviestos nepilnametės nukentėjusiosios A. L. 2015-07-16 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu padarytas vaizdo ir garso įraÅ¡as (t. 2, b.l. 152, apklausos vaizdo ir garso įraÅ¡as kompaktinėje plokÅ¡telėje, esančioje t. 2, gale, voke).Nepilnametė nukentėjusioji A. L. 2015-07-16 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ papasakojo, kad (t. 1, b.l. 35-37, nepilnametės nukentėjusiosios apklausos protokolas yra suraÅ¡ytas pažodžiui):

„atvykau gyventi pas tėtį E. L. į (duomenys neskelbtini)į, nes mane V.as iÅ¡varė iÅ¡ namų. PrieÅ¡ tai gyvenau (duomenys neskelbtini)., V. K. bute, su mama. Gyvenau su dviem broliais: L. L. ir P. T.. Po to – 2014-08-25 – gimė sesuo. Gyvenome aÅ¡tuoniabutyje. IÅ¡ pradžių su broliais gyvenau viename kambarį, po to, gavau atskirÄ kambarį. Butas trijų kambarių. Mama gyveno su V.u viename kambarį, broliai kitame, ir aÅ¡ kitame. Ten gyvenau nuo 3 klasės iki 2014-11-14. Buvo mokykloje renginys ir mamai pasakiau, kad po rengimo mane namo paveÅ¡ auklėtoja.

Grįždama namo, pamačiau, kad V.as įvažiavęs į griovį, ir apie tai grįžusi namo pasakiau mamai. Einant į namus, durys buvo užrakintos, o raktas buvo iÅ¡orėje. Atsirakinusi duris, įėjau į namus. Tada pasakiau mamai apie V.Ä , o ji pradėjo mane kaltinti dėl to, nes laiku negrįžau namo. Tada norėjau eiti į savo kambarį, bet durys buvo užrakintos, o raktas buvo pas V.Ä . Mama pasakė, kad sėdėčiau koridoriuje tol, kol grįš V.as. Jis parėjo gal po pusvalandžio ir pradėjo ant manęs rėkti, ir tada iÅ¡stÅ«mė pro duris iÅ¡ namų.

AÅ¡ nugriuvau laiptinėje ir susitrenkiau galvÄ . Atsistojau ir iÅ¡bėgau iÅ¡ laiptinės, kad daugiau nenustumtų. Tada ėjau iki miestelio, kur turėjau draugų, kur per naktį pas juos prabuvau. Po to, kitÄ dienÄ atvažiavo močiutė su tėčiu ir mane pasiėmė. Viskas vyko po 21 val. TÄ vakarÄ Ä—jau iki Kruonio, apie 6 km. 2014-08-17 mamos namuose nebuvo, nes ji buvo nėščia ir buvo iÅ¡vežta į ligoninę. Mama ten pragulėjo apie 10 dienų. AÅ¡ rÅ«pinausi namais, tvarkiau ir dariau valgyti.

Gal po kokių 3-4 dienų, kai mama buvo ligoninėje, namuose buvo brolis Paulius, o L.is buvo pas tetÄ . VenÄ vakarÄ V.as mane pasikvietė į virtuvę, tai buvo 2014-08-17. Nieko negalvodama, atėjau į virtuvę, galvojau, kad nori pakalbėti. Buvo vasarÄ , tai buvau apsirengusi Å¡ortais ir maikute. V.as jau buvo virtuvėje, kai atėjau. Jis buvo truputį iÅ¡gėręs, nes jautėsi kvapas ir jau per tiek laiko pažįstu kaip jis atrodo iÅ¡gėręs. Mes ne daug su juo Å¡nekėjomės, nes liepė jis eiti į jo kambarį.

Virtuvėje jis bandė manę paliesti už krÅ«tinės, bet aÅ¡ nesidaviau. Virtuvėje jis mane pastÅ«mė ir aÅ¡ atsitrenkiau į sienÄ . Jis stÅ«mė dėl to, kad neklausiau, kai paliepė eiti į kambarį, ir neleidau bÅ«ti liečiama. Virtuvėje nugriuvau, ir susitrenkiau galvÄ . Tada jis manę paėmė už kairės rankos virÅ¡ alkÅ«nės ir tempė į kambarį. AÅ¡ nenorėjau, nesistojau. Temdamas jis nieko nekalbėjo. Jis mane nutempė ant lovos ir liepė nusirengti. Jis mane įtempė ir numetė ant lovos.

AÅ¡ nesutikau nusirengti, tada jis pradėjo nuo manęs plėšti drabužius. Tuo metu sakė, kad niekam nedrįsčiau pasakyti, nes užmuÅ¡ mane ir mamÄ , ir brolį. IÅ¡ pradžių nuplėšė Å¡ortus, iÅ¡plėšė sagas, užtrauktukÄ , nuplėšė maikę. Ir aÅ¡ likau su liemenuku ir kelnaitėmis. Å ortai ir bliuskutė buvo nuplėšti visiÅ¡kai. Tada numovė apatinius ir pradėjo mane visur liesti. Jis ėjo ant manęs lyg ir gultis, aÅ¡ rėkiau, kad pasakysiu viskÄ mamai, o jis rėkė, kad užmuÅ¡ mane ir mamÄ .

Jis ėjo prie manęs gultis ir dar nebuvo atsigulęs, kai pradėjo liesti. IÅ¡ pradžių jis buvo apsirengęs. Kai atsigulė Å¡alia, liepė man nusisukti į sienÄ . Dar prieÅ¡ tai bandžiau jam įspirti, kai movė triusikus, bet jis sulaikė mano kojÄ ir visiÅ¡kai numovė triusikus. AÅ¡ tuo metu ne garsiai verkiau, sakiau, kad pasakysiu mamai, o jis grasino, kad nieko nesakyčiau. Numovus triusikėlius, atsigulė Å¡alia ir liepė nusisukti į sienÄ . Toliau jis mane grabaliojo ir nusismaukė kelnes iki kelių.

Tada jis kiÅ¡o į manę savo lytinį organÄ , į pÅ«tę, aÅ¡ nesileidau. Man skaudėjo, bet jis per prievartÄ traukė prie savęs, kad galėtų įkiÅ¡ti. Jis mane judino ir pats judėjo. Viskas vyko apie 5 min., bet man atrodė, kad labai ilgai. Tuo metu nieko nekalbėjo tik giliai kvėpavo. Ir kai jis viskÄ baigė, jis mane paliko gulėti. Kai iÅ¡traukė, sperma nubėgo ant paklodės. Tada apsimovė kelnes ir išėjo parÅ«kyti. AÅ¡ užsimoviau triusikus ir norėjau iÅ¡eiti, tada jis mane sustabdė, pasakė, kad niekam nesakyčiau, nes užmuÅ¡ mane, mamÄ .

Kai jis pasakė, kad niekam nieko nesakyčiau, tuo metu aÅ¡ laikiau savo rÅ«bus rankose. Tada aÅ¡ nuėjau į savo kambarį, drabužius numečiau, susiradau kitus. Gal po valandos jis atėjo į mano kambarį paimti mano drabužių. Jis paėmė tuos suplyÅ¡usius drabužius: Å¡ortus ir maikę. TÄ paklodę, kuri buvo kraujuota, ir drabužius jis sudegino kitÄ dienÄ buržuikėje, kuri yra prie sandėliuko ir tualeto. Mačiau, kai dėjo drabužius. Po to, paklodės niekur nemačiau, todėl manau, kad ir jÄ sudegino.

TÄ vakarÄ daugiau nieko nebuvo, aÅ¡ tiesiog sėdėjau ir Å¡lykščiai jaučiausi. TÄ naktį nepavyko visiÅ¡kai užmigti. KitÄ dienÄ nieko nebuvo, aÅ¡ jo stengiausi vengti, kuo mažiau su juo Å¡nekėti. SekančiÄ dienÄ jis man nieko nesakė, bet po to įvykio, jis į mane keistai žiÅ«rėdavo, atrodė, kad piktas. AÅ¡ nesileidau nusirengti bliuskutės, nekėliau rankų į viršų, tada jis jÄ nuplėšė. Kai nutrenkė ant lovos, braukė rankomis visÄ kÅ«nÄ , lietė už krÅ«tinės, už pÅ«tės, liemenį, kojų ir rankų nelietė.

Mačiau, kaip jis nuleido spermÄ ant paklodės, nes, kai jis iÅ¡traukė, aÅ¡ atsisukau, jis dar buvo gulintis. Kai iÅ¡važiavau pas močiutę, mama apie tai nieko nežinojo. Apie tai pirmÄ kartÄ pasakiau psichologei, kai iÅ¡važiavau gyventi pas močiutę. Nepasakiau apie įvykį močiutei, policijai. Jis mane pastÅ«mė ant lovos, tai negaliu pasakyti, ar aÅ¡ atsisėdau. Gulėjau ant nugaros pakėlus truputį galvÄ , norėjau jam įspirti. Gulėjau iÅ¡ pradžių ant lovos nuleistomis kojomis, tada jis mane pastÅ«mė toliau.

Apatinės kelnaites jis man numovė, jos buvo gale ant vienos kojos, o nuo kitos – nutrauktos. Kai buvau nusisukusi į sienÄ , jis lietė mano krutinę, pÅ«tę, užpakalį. Nusisukusi nugara, aÅ¡ jį dar bandžiau nustumti. Namuose buvo brolis, kuriam 8 metai, jis buvo savo kambary. Jis bijo V.o, nelabai su juo bendrauja, nebuvo išėjęs iÅ¡ savo kambario. Brolis po to nebuvo atėjęs pas manę į kambarį. Kitas brolis buvo iÅ¡važiavęs pas tetÄ , tÄ vakarÄ negrįžo. Grįžo gal po poros savaičių.

Su kitu broliu nekalbėjau apie įvykį, jis dar iki dabar nežino. Nesu mačiusi spermos, bet mokinausi mokykloje, skaičiau, todėl galiu paaiÅ¡kinti, kas tai per dalykas. Sperma pasirodo, kai vyras mylisi su moterimi. Po mylėjimosi atsiranda sperma. PrieÅ¡ tai nebuvau turėjusi lytinių santykių. Tai buvo pirmÄ kartÄ . Po kiek laiko, jis man grasino, dar iki mamai grįžtant iÅ¡ ligoninės. Kiek dabar pamenu, lyg kitÄ dienÄ jis man nieko nesakė. Mama yra mama. Grįžti pas mamÄ nenorėčiau, nelabai buvome artimos, mažai bendravome, visÄ laikÄ bÅ«davo su V.u, mums dėmesio mažai skyrė.

Nebandžiau apie šį įvykį pasakoti mamai, nes ji manimi nebÅ«tų patikėjusi, ji absoliučiai tikėdavo V.u. Neturėjo savo nuomonės. V.as mamÄ muÅ¡davo, ji verkdavo, jo bijodavo. Apie įvykį nusprendžiau papasakoti, kai pradėjau lankytis pas psichologę A.Ä (duomenys neskelbtini) mieste, kažkokioje tarnyboje, į kuriÄ mane užrašė socialinė mokyklos darbuotoja A. M., kurios dabar kita pavardė. Ji buvo kalbėjusi su tėčiu, kad man bÅ«tų lengviau mokykloje. Po kol kas tėčiui nepapasakoju nieko, nes stengiuosi apie tai pamirÅ¡ti.

PareiÅ¡kimÄ važiavome raÅ¡yti: aÅ¡, tėtis, psichologė. Iki Å¡ios apklausos yra buvę lytiniai santykiai su 17-mečiu bendru sutikimu, man jau buvo 15 m. Iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo pasipasakojau tik psichologei, pasakojau apie šį įvykį. Ji paskatino raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ po to. PrieÅ¡ einant į policijÄ , papasakojau tėčiui. Ä®vykį gerai pamenu, nes sunku viskÄ pamirÅ¡ti. Kai kurias aplinkybes buvau primirÅ¡usi: ar sėdėjau, ar gulėjau. Prisimenu esmę, o smulkių dalykų nepamenu, nes nemažai laiko praėjo“*.Nepilnametės nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A.

L. atstovė – rÅ«pintoja – T. L. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir paaiÅ¡kino, kad apie teisme nagrinėjamÄ Ä¯vykį – nukentėjusiosios A. L. išžaginimÄ â€“ ji sužinojo tik iÅ¡ psichologės A. J., pas kuriÄ lankėsi tuo metu gyvenamÄ jÄ vietÄ ir mokyklÄ pakeitusi anÅ«kė – nukentėjusioji. Nepilnametė nukentėjusioji A. L. pas jÄ atvyko gyventi 2014-11-15, po konflikto su kaltinamuoju V. K., kai jis jÄ ir vyresnį jos brolį iÅ¡varė iÅ¡ namų.

Nukentėjusioji A. L. buvo nekalbi ir uždara, iÅ¡siblaÅ¡kiusi, mokykloje nesukoncentruodavo dėmesio, ėmė prastai mokytis. Mokyklos socialinė pedagoge rekomendavo nukentėjusiajai apsilankyti pas psichologę, t.y. jÄ nukreipė, kuriai nukentėjusioji A. L. ir pasipasakojo. Tada psichologė jÄ pasikvietė, papasakojo, kÄ nukentėjusioji jai pasakė, ir paragino kreiptis į policijÄ . Jai teko dalyvauti su nukentėjusiÄ ja A. L. apklausose ir iÅ¡girsti nukentėjusiosios pasakojimÄ , tačiau namuose nukentėjusioji apie tai nekalbėjo, teigė norinti viskÄ pamirÅ¡ti.

Vaikai: nukentėjusioji ir jos vyresnis brolis, jai yra pasakoję, kad kaltinamasis V. K. yra vyresnįjį brolį marinęs badu – taip jį bausdavęs už pabėgimÄ iÅ¡ namų, tyčiodavosi ir muÅ¡davo jų motinÄ I. V.. Nukentėjusioji yra jai pasakojusi, kad tuo metu, kai jai buvo 12-13 metų, kaltinamasis V. K. yra nusimovęs kelnes ir liepęs jai pačiulpti jo lytinį organÄ . Mergaitė nubėgo pas motinÄ ir jai apie tai pasakė, tačiau motina mergaitei tik sudavė delnu per veidÄ ir liepė dingti.

Vaikų akivaizdoje kaltinamasis V. K. liepdavęs čiulpti jo lytinį organÄ ir I. V.. Atsakydama į kaltinamojo V. K. klausimÄ , kodėl apie išžaginimÄ nukentėjusioji A. L. prabilo tik po ilgo laiko, nukentėjusiosios atstovė atsakė, jog dėl to, kad nukentėjusioji kaltinamojo bijojo – buvo jo prigÄ sdinta tylėti, nes prieÅ¡ingu atveju jis žadėjęs nužudyti motinÄ ir brolius. Mergaitė ir tylėjo iki psichologė sugebėjo jÄ prakalbinti. PraÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo V. K. priteisti 3000,00 Eur dydžio neturtinė žala nėra per didelė suma už tai, kÄ jis padarė nepilnametei mergaitei ir kÄ ji patyrė, iÅ¡gyveno, sielojosi, kurį laikÄ negalėjo gerai mokytis, susikaupti, turėjo lankyti psichologo konsultacijas.Liudytoja – (duomenys neskelbtini)pagrindinės mokyklos tikybos mokytoja ir nepilnametės nukentėjusiosios A.

L. auklėtoja – V. S. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2014 m. lapkritį nukentėjusioji A. L. pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , atvyko gyventi pas tėvÄ â€“ E. L. – ir ėmė mokytis jų mokykloje. Mergaitės močiutė T. L. tuo metu gyveno ir dirbo užsienyje, siuntė pinigų – taip rėmė sÅ«nų ir anÅ«kę. Mergaitei trÅ«ko motiniÅ¡kos Å¡ilumos, ji buvo pasimetusi, iÅ¡sigandusi ir sugniuždyta, todėl jos dažnai pasikalbėdavo ir susibendravo. Taip ji, maždaug 2015 m. sausį, iÅ¡ mergaitės sužinojo apie mergaitės motinÄ , gyvenimÄ su patėviu ir mergaitės tėvo priklausomybę alkoholiui.

Mokyklos gerovės komisija ėmė stebėti mergaitės gyvenimo sÄ lygas, lankytis namuose ir bendrauti telefonu su močiute. Liudytoja nukreipė mergaitę pas socialinę pedagogę dėl padėties Å¡eimoje ir mergaitės adaptacijos mokykloje, o Å¡i – pas psichologę. Apie teisme nagrinėjamÄ Ä¯vykį ji sužinojo policijoje. Mergaitė apie seksualinę prievartÄ jai nėra kalbėjusi. IÅ¡ mergaitės pasakojimų ji susidarė neigiamÄ Ä¯spÅ«dį apie patėvį. Mergaitė jai yra sakiusi, kad patėvis jau nuo 10 metų amžiaus sodindavosi jÄ prie stalo ir liepdavo jai kartu su juo gerti alkoholį, iÅ¡mokė jÄ rÅ«kyti, muÅ¡davo jÄ , vyresniam broliui neduodavo valgyti, iÅ¡varydavo jÄ iÅ¡ namų, paskutinį kartÄ , kai jÄ kartu su broliu iÅ¡varė iÅ¡ namų, jie atvyko gyventi pas tėvÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini)į, yra išžaginęs savo seserį.

Jautėsi, kad mergaitė patėvio yra įbauginta. Liudytojai neprisimenant kai kurių ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jos 2016-05-03 ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiÅ¡kinimus (t. 1, b.l. 103-105, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), V. S. patvirtino, kad nukentėjusioji A. L., girdint socialinei pedagogei A. M., yra pasakojusi, kad patėvis yra deÅ¡imt metų sėdėjęs kalėjime, kad kartÄ , kada – nenurodė, jis nusimovė kelnes ir liepė jai čiulpti jo lytinį organÄ .

Mergaitė iÅ¡sigando, nubėgo pas motinÄ â€“ I. V. – ir papasakojo jai apie tai, bet motina tik sudavė mergaitei per veidÄ .Teisiamojo posėdžio metu liudytoja – (duomenys neskelbtini)pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė – A. M. paaiÅ¡kino, kad apie teisme negarinėjamÄ Ä¯vykį nieko nežino. Ä®tarė, kad kažkas negero nutikę, nes jai teko kažkokius dokumentus iÅ¡ nukentėjusiosios A. L. paimti ir nuvežti psichologei A. J., o psichologė jai buvo prigrasiusi telefonu, kad tik tie dokumentai niekur nedingtų.

Pati ji su nepilnamete nukentėjusiÄ ja A. L. susipažino mergaitei atvykus mokytis į jų mokyklÄ . Mergaitės tėvas gerdavo, todėl jai ne kartÄ teko su mergaitės klasės auklėtoja V. S. lankytis jų namuose, pagelbėti jų Å¡eimai maistu, namų ruoÅ¡a ar kuo kitu. KartÄ , mergaitė, kalbėdama su jomis, papasakojo tokį atvejį, kad, dar jai gyvenant pas patėvį, patėvis nusimovė kelnes ir liepė jai čiulpti jo lytinį organÄ , o ji nubėgo pas motinÄ ir papasakojo jai apie tai, bet motina į tai nesureagavo, gal net jai sudavė.

Kadangi mergaitė buvo vieniÅ¡a, iÅ¡ esmės be Å¡eimos, ilgėjosi motinos ir turėjo problemų su alkoholiu piktnaudžiaujančiu tėvu, ji nukentėjusiÄ jÄ A. L. nukreipė pas psichologę A. J.. Mergaitė nei apie fizinę, nei apie seksualinę prievartÄ liudytojai nėra sakiusi. Ji iÅ¡ mergaitės yra girdėjusi, kad patėvis neleidžia motinai su ja kalbėti telefonu, kad muÅ¡davo motinÄ , kad neduodavo valgyti vyresniam broliui, kad kartÄ naudojo fizinį smurtÄ â€“ kai jÄ su broliu iÅ¡varė iÅ¡ namų.

Ji ne kartÄ klausė mergaitės, ar tikrai geriau gyventi pas tėvÄ negu pas motinÄ , ir mergaitė visada atsakydavo, kad pas motinÄ ji negrįš. Grįžus į namus iÅ¡ užsienio močiutei, padėtis Å¡eimoje pasikeitė. Jų Å¡eimai liudytoja nebetalkina. Paklausta, liudytoja A. M. atsakė, jog nėra pastebėjusi, kad nukentėjusioji A. L. bÅ«tų kada jai pamelavusi.Liudytoja – (duomenys neskelbtini) r. sav. pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė – A. J. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ A.

L. konsultacijai pas jÄ atvežė socialinė pedagogė A. M. 2015 m. kovo viduryje. Apsilankymo priežastis – adaptacija naujoje mokykloje ir prasti santykiai su girtaujančiu tėvu. Apie seksualinę prievartÄ ji sužinojo iÅ¡ mergaitės – nukentėjusiosios A. L. – ir ne pirmos konsultacijos metu. Nukentėjusioji atliko užduotį „Žmogus, medis, namas“ – piešė. Nukentėjusiosios nupieÅ¡tas medis buvo su dėme. Ji paklausė nukentėjusiosios apie Å¡iÄ dėmę ir nukentėjusioji jai pasakė, kad medis sužeistas.

Tada ji paklausė, ar nukentėjusiosios gyvenime yra kas panaÅ¡aus, ir nukentėjusioji pradėjo verkti, pasakė, kad yra daug iÅ¡gyvenusi, kad buvo iÅ¡prievartauta, kad jÄ iÅ¡prievartavo patėvis – V.as. Tai nutiko, kai jos motina buvo ligoninėje, ji buvo savo kambaryje, į kambarį įėjo V.as ir jÄ iÅ¡prievartavo. Po iÅ¡prievartavimo jau buvo praėjęs kuris laikas – nemažai. Detalių liudytoja neklausė, nes pagal jos darbo specifikÄ tokiais atvejais, kai vaiko dar nėra apklausę tyrėjai, psichologas vaiko nekonsultuoja.

IÅ¡girdusi apie iÅ¡prievartavimÄ , ji nukentėjusiajai pasakė, kad tai nusikaltimas ir apie tai reikia praneÅ¡ti policijai. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, iÅ¡gyveno, verkė, pyko. Pyktis yra natÅ«ralus tokiomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji kerÅ¡to neiÅ¡sakė. Paklausta, nukentėjusioji A. L. atsakė, kad apie tai ji dar niekam nėra sakiusi, policijai nepranešė, nes V.as, jÄ iÅ¡prievartavęs vyras, jai grasino – grasino nuskriausti jÄ , motinÄ , broliukÄ . Tada ji dar kartÄ pasakė nukentėjusiajai, kad apie tai turi praneÅ¡ti policijai, prieÅ¡ingu atveju tai padaryti turės ji.

Po kurio laiko jos paliepimu nukentėjusioji pas jÄ atvyko kartu su tėvu. Ar jis jau žinojo apie iÅ¡prievartavimÄ , ar apie tai sužinojo iÅ¡ jos, nepamena, bet, sužinojęs, tėvas buvo susinervinęs ir piktas, labai pasimetęs, nežinojo kÄ daryti. Ji pakalbėjo su nukentėjusiosios tėvu, paaiÅ¡kino, kad jis turi dukrÄ palydėti į policijÄ , tačiau nukentėjusioji su juo jautėsi prastai, tai ji pasisiÅ«lė juos palydėti. Nuvykus į policijÄ , nukentėjusiosios tėvas parašė pareiÅ¡kimÄ .

Nukentėjusioji labai iÅ¡gyveno, net nenorėjo apie tai kalbėti. Klasikinis atvejis – nukentėjusioji kurį laikÄ vengė Å¡ios temos, nes skaudu ir baisu. Å iuo metu ji su nukentėjusiÄ ja nebendrauja, mergina į jÄ nesikreipė.Teisiamojo posėdžio metu liudytojas – nepilnametės nukentėjusiosios A. L. tėvas – E. L. paaiÅ¡kino, kad apie teisme nagrinėjamÄ Ä¯vykį jis sužinojo iÅ¡ dukters – nukentėjusiosios A. L.. Gal po kelių konsultacijų pas psichologę, grįžusi namo, ji jam pasakė, kad reikia važiuoti pas psichologę ir reikia paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ policijai, nes, kai motina buvo ligoninėje gimdyti, V.as jÄ iÅ¡prievartavo.

Ji apie tai nenorėjo daug pasakoti. Pasakė tik tiek, kad ji parėjo iÅ¡ lauko į namus, V.as jai trenkė į galvÄ , ji atsitrenkė į sienÄ , V.as jÄ nunešė į lovÄ ir iÅ¡prievartavo. Anksčiau į policijÄ ji nesikreipė ir niekam apie tai nesakė, nes bijojo. Ko bijojo, ji jam nepasakė. KitÄ dienÄ jie abu nuvažiavo pas psichologę, iÅ¡ kur kartu su psichologe nuvažiavo į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Dukra buvo apklausta ir nukreipta pas ekspertus. Paklaustas, liudytojas E. L. atsakė, kad jam iÅ¡ dukters – nukentėjusiosios A.

L. – žinoma, kad kaltinamasis V. K. labai nekentė jo vyresnio sÅ«naus ir A.s brolio L.io, jam net valgyti neduodavo, kad kiekvienÄ penktadienį kaltinamasis vertė A. kartu gerti alų, kad prieÅ¡ A. kaltinamasis smurtavo tik kartÄ â€“ 2014 m. lapkritį, – po ko ji išėjo iÅ¡ kaltinamojo namų ir apsigyveno pas jį. Dukra buvo uždara, prislėgta, nežinia ko bijodavo. Ėmė lankytis pas psichologÄ ir pradėjo pasakoti.Liudytoja – kaltinamojo V. K. gyvenimo draugė ir nepilnametės nukentėjusiosios A.

L. motina – I. V., nepasinaudojusi jai iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d. numatyta kaltinamojo Å¡eimos nario teise neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su kaltinamuoju V. K. kartu gyvena apie deÅ¡imt metų, yra Å¡eima, Å¡iuo metu kartu augina du bendrus mažamečius vaikus ir dar vienÄ jos vaikÄ . Iki 2014 m. lapkričio vidurio kartu su jais gyveno ir dar du jos vaikai: L.is ir A.. Kaltinamasis V. K. visiems jos vaikams buvo atidus ir rÅ«pestingas.

Jų Å¡eimoje alkoholis vartojamas tik per Å¡ventes, saikingai, alkoholiu nepiktnaudžiaujama. Ä® socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä jų Å¡eima įraÅ¡yta tik dėl to, kad vyresni vaikai išėjo iÅ¡ namų. Motinos teisės į vyresnius vaikus jai apribotos taip pat tik dėl to, kad vaikai išėjo gyventi pas tėvÄ E. L.. Apie teisme nagrinėjamÄ Ä¯vykį ji sužinojo tik iÅ¡ policijos pareigÅ«nų. Yra įsitikinusi, kad jos dukra A. apkalba V.. Kodėl, nežino, nes visÄ laikÄ jų santykiai buvo normalÅ«s. Gal A. močiutė sukurstė? A. yra linkusi meluoti, iÅ¡sigalvoti.

Nors ji su dukra buvo artima ir A. jai daug visko pasipasakodavo, tačiau dukra jai niekada nėra sakiusi apie netinkamÄ / nepadorų V.auto elgesį jos atžvilgiu. Apie V.auto rodytÄ lytinį organÄ A. jai taip pat nėra sakiusi. V. tikrai A.s nemokė rÅ«kyti ir nevertė gerti. A. niekada jai dėl to nesiskundė. L.is taip pat nebuvo engiamas. Niekada V. nėra smurtavęs prieÅ¡ jÄ ar vaikus. Tik kartÄ buvo kilęs konfliktas – 2014 m. lapkritį, – V. A. dėl netinkamo elgesio sudrausmino, po ko ji išėjo iÅ¡ namų ir apsigyveno pas tėvÄ â€“ E. L..

Paklausta, liudytoja I. V. atsakė, kad 2014 m. rugpjÅ«tį buvo ligoninėje – pagimdė dukrÄ . Tuo metu namais ir visais vaikais rÅ«pinosi V.. Kada grįžo namo, nepamena. Grįžusi, nieko keisto ar neįprasto nepastebėjo. Viskas buvo kaip buvę. Ji nepastebėjo dukters elgesio pasikeitimo, kai kurių jos rÅ«bų ar patalynės dingimo. V. taip pat elgėsi įprastai. Paklausta apie dukters mokslus, liudytoja I. V. atsakė, kad A. mokėsi gerai, jos pažymių vidurkis buvo virÅ¡ aÅ¡tuonių balų.Teisiamojo posėdžio metu liudytoja – kaltinamojo V.

K. sesuo – D. K. pasinaudojo jai iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d. numatyta kaltinamojo artimojo giminaičio teise neduoti parodymų.Liudytoja – nepilnametės nukentėjusiosios A. L. motinos I. V. sesuo ir nukentėjusiosios teta – D. K. teisiamojo posėdžio paaiÅ¡kino, kad apie teisme nagrinėjamÄ Ä¯vykį sužinojo visai netikėtai telefonu iÅ¡ nukentėjusiosios A. L. močiutės T. L.. Ji jai verkdama pasakė tik tiek, kad: – „tu nežinai kas A.ei nutiko. V. iÅ¡prievartavo A.“.

Po kiek laiko A. buvo atvažiavusi pas jÄ Ä¯ svečius ir ji, kirpdama A.ei palukus, užsiminė, kÄ močiutė jai buvo sakiusi. A. nuleido galvÄ , nunarino akis ir pasakė, kad nenori apie tai kalbėti. Tada ji paklausė, o kur buvo motina. A. atsakė, kad ligoninėje, kad tai nutiko tada, kai ji prieÅ¡ rugsėjo 1-Ä jÄ Ä¯ namus parvežė L.į, kad V.as buvo piktas, jis jÄ pastÅ«mė ir ji nukrito, susitrenkė galvÄ ir tada V.as jÄ iÅ¡prievartavo. Daugiau A. jai nieko nebepasakojo. A. vengia Å¡ios temos.

Paklausė, kodėl ji tiek laiko nieko niekam nesakė. A. atsakė, kad bijojo, V.as jai grasino, o ir motina nebÅ«tų patikėjusi. Paklausta, liudytoja D. K. atsakė, kad tÄ kart A.s vyresnis brolis L.is ir vėl buvo pabėgęs iÅ¡ namų. Atbėgo pas jÄ , tai ji jį priglaudė. Namo jį parvežė tuo metu, kai motina – I. V. – buvo ligoninėje – 2014 m. rugpjÅ«tį. V.as buvo namuose, tačiau gerai jo nematė. Matė pro juos praeinančiÄ A., kuri tik pasisveikino ir nuėjo į savo kambarį.

Daugiau nebeišėjo. A.s nuotaikos ji nepastebėjo. Be to, liudytoja papasakojo, kad jai yra tekę iÅ¡ sesers I. V. girdėti, kad V. yra prieÅ¡ jÄ kartÄ smurtavęs, bet gal čia jų santykių pradžioje. Apie V.auto smurtÄ prieÅ¡ vaikus taip pat yra girdėjusi, vyresnysis sesers sÅ«nus vis pabėgdavo iÅ¡ namų. Paklausta, A. atsakydavo, kad nėra skriaudžiama. Liudytojai neprisimenant kai kurių ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jos 2016-04-26 ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiÅ¡kinimus (t. 1, b.l. 99-100, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), D.

K. patvirtino, kad 2014 metų vasarÄ A.s brolis L.is buvo pabėgęs iÅ¡ namų, sakydamas, kad ten yra verčiamas dirbti įvairius namų Å«kio darbus, kad jį psichologiÅ¡kai traumuoja V.. 2014 m. vasarÄ , rugpjūčio mėn. pabaigoje, kartu su sutuoktiniu, dienos metu, kiek buvo valandų bei kuri tai buvo diena, nepamena, nuvežė L.į į namus. Tuo metu jos sesuo I.a buvo iÅ¡važiavusi į ligoninę gimdyti. Nuvažiavus, V. K. buto duris atidarė supykęs. V. jos neįsileido į kambarį, pyko.

Jiems bestovint buto koridoriuje, ji pamatė, kad iÅ¡ kiemo, neÅ¡damasi kažkokius rÅ«bus rankose, grįžo A., kaip suprato, iÅ¡ pirties, kuri yra kažkur lauke. JÄ tuo metu nustebino A.s elgesys, kadangi ji buvo neapsirengusi, tik apsisupusi kÅ«nÄ rankÅ¡luosčiu. Ji tik pasisveikino su jais ir nuėjo į savo kambarį, jie su ja nesikalbėjo. 2014 m. lapkričio mėn. viduryje, tikslios dienos neprisimena, nakties metu, į jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino A.s močiutė T. L.. Ji verkdama pasakė, kad V.as sumušė A. ir iÅ¡vijo iÅ¡ namų, ir paklausė, ar ji gali jÄ iÅ¡ kažkur paimti.

Ji su Tatjana susitarė, kad ryte ji jÄ pasiims. KitÄ dienÄ A. su L.iu ir tėvu bei močiute iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini)į. 2015 m., galėjo bÅ«ti pavasarį, į jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino A.s močiutė Tatjana, guosdamasi, kad nežino, kÄ daryti su A.e, kad jai depresija. Tatjana sakė, kad A. jau lankosi pas psichologus, toliau ji pasakė, kad A. V. iÅ¡prievartavo, kad, bendraudama su psichologe, ji Å¡iai apie tai ir prasitarė, dabar vyksta ikiteisminis tyrimas, klausė, ar gali A. pas jÄ atvažiuoti kokiÄ dienÄ , kad prasiblaÅ¡kytų.

Ji sutiko. Praėjus kelioms dienoms, žino, kad tuo metu buvo mokinių atostogos, pas jÄ atvažiavo A. į svečius. Ji pradėjo A.s klausinėti, kas atsitiko su V., nes močiutė sakė, kad V. jÄ iÅ¡prievartavo. A. ramiai jai atsakė, kad tai tiesa. Pastebėjo, kad ji susijaudino po Å¡io jos klausimo. Tada ji, nedetalizuodama aplinkybių, papasakojo, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, kaip suprato iÅ¡ A.s kalbų, tuo metu jos motina I.a buvo iÅ¡važiavusi į ligoninę gimdyti, Jai bÅ«nant namuose, ji nesakė, kuriuo tai dienos metu buvo, atėjo V.as, kaip suprato, į kambarį, jÄ pastÅ«mė, ji kažkur nukrito ir susitrenkė galvÄ , ir tada jis jÄ iÅ¡prievartavo.

Ji daugiau jokių smulkmenų neminėjo, ji jos irgi neklausinėjo. Kai ji jos paklausė, kodėl ji nesiÅ¡aukė pagalbos, A. jai atsakė, kad V. jai prigrasino, kad kažkÄ padarys jos mamai ir visai Å¡eimai, ir ji dėl to iÅ¡sigando. Tada ji jos paklausė, kodėl ji niekam nesakė tiek laiko. A. jai atsakė, kad jai buvo gėda, ji bijojo, daugiau ji jai nieko apie tai nebepasakojo. Pastebėjo, kad, praėjus kuriam laikui po Å¡io pokalbio, ji pradėjo verkti, bet vis tiek nieko daugiau nebesakė. IÅ¡ byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtų įrodymų matyti:- nepilnametės nukentėjusiosios A.

L. tėvas E. L. 2015-04-20 pranešė policijai, jog 2015-04-19 jis iš dukters – A. L., – gim. (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad 2014 m. rugpjūtį, tikslios dienos nepamena, gali būti laikotarpyje nuo 2014-08-15 iki 2014-08-25, ji buvo išprievartauta jos motinos I. V. sugyventinio V. K.. Tai nutiko V. K. gyvenamosiose patalpose – (duomenys neskelbtini) Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. (t. 1, b.l. 4, protokolas-pareiškimas; b.l. 25, nepilnametės nukentėjusiosios gimimo liudijimas);- (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-437-630/2016 nepilnametės nukentėjusiosios A.

L. tėvams I. V. ir E. L. neterminuotai apribota tėvų valdžia, o nepilnametei nukentėjusiajai A. L. nustatyta nuolatinė rÅ«pyba ir jos rÅ«pintoja paskirta močiutė – T. L. (t. 2, b.l. 112-117 ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, teismo sprendimas įsiteisėjęs);- liudytoja – (duomenys neskelbtini) pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė – A. J. ikiteisminio tyrimo metu pateikė nepilnametės nukentėjusiosios A. L. pieÅ¡inius ir atsakymus į užduotus klausimus konsultacijų pas jÄ metu:

„per vasarÄ pasikeičiau, norėjau daug nuveikti, o dabar nieko nenoriu“, „skausmas, aÅ¡aros, tamsios mintys, daug verkiau“, „bijojau, kad tai nesikartotų“, „buvo Å¡lykÅ¡tu“, „mažai bendrauju“; „14 m. – V.as mane iÅ¡prievartauja, iÅ¡varo iÅ¡ namų, gimsta sesė“; Medis nupieÅ¡tas su dėme, kuriÄ nukentėjusioji psichologei paaiÅ¡kina kaip medžio žaizdÄ . PapraÅ¡ius papasakoti – pravirksta, tyli (t. 1, b.l. 106-112, savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas);- pagal (duomenys neskelbtini) r. sav. pedagoginės psichologinės tarnybos 2016-01-20 duomenis nepilnametė nukentėjusioji A.

L. į (duomenys neskelbtini) r. sav. pedagoginę psichologinę tarnybÄ atvyko 2015-03-25 kartu su mokyklos socialine pedagoge. A. konsultuojama psichologės A. J.. Nuo konsultacijų pradžios iki 2016-01-20 merginai buvo suteikta 19 konsultacijų. Nukentėjusioji A. L. į psichologÄ kreipėsi paskatinta socialinės pedagogės dėl adaptacijos problemų (atvyko mokytis iÅ¡ kitos mokyklos po patirto patėvio fizinio ir psichologinio smurto) ir dėl konfliktų su tėvu (tėvas iÅ¡gėrinėjo ir mergaitė dėl to labai pyko).

Mokykloje mergina įsiveldavo į konfliktus su bendraklasėmis, kurios jÄ Å¾emino. Konsultavimo pradžioje buvo iÅ¡kelti pirminiai terapiniai tikslai: darbas su emocijų ir elgesio sunkumais (prislėgtumas, liÅ«desys, baimė, nerimas), krizėmis (fizinė ir psichologinė atskirtis nuo mamos). Ketvirtos konsultacijos metu, paaiÅ¡kėjus naujiems faktams (mergina pasakė apie iÅ¡prievartavimÄ ), buvo pakeistas konsultacijų pobÅ«dis ir iÅ¡kelti papildomi tikslai: pokalbis su nukentėjusiosios tėvu apie prievartÄ bei praneÅ¡imas apie įvykį policijai, mergaitės paruoÅ¡imas apklausai.

Po apklausos, kad nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, su traumos (prievarta) perdirbimu nebuvo dirbama. Dirbant su pirminiais terapiniais tikslais, kartkartėmis iškyla prievartos problema, bet mergina apie tai kalba vangiai, nenoriai, su pasipriešinimu, pravirksta. Nuo rugsėjo mėn. stebimas padidėjęs dirglumas, nerimas, baimė, socialinė izoliacija (anksčiau veikli ir dalyvaujanti įvairiuose renginiuose, popamokinėje veikloje (lankė įvairius būrelius, žaidė tinklinį), paskutiniu metu niekuo nenori užsiimti, atsiribojo nuo pažįstamų ir draugų).

Močiutės teigimu, A. nuo vasaros pabaigos ir su ja tapo uždara, nenoriai bendrauja, ryÅ¡ys silpnas. MerginÄ kamuoja įkyrios mintys ir prisiminimai, sutrikęs miegas (t. 1, b.l. 153);- teisme nagrinėjamo įvykio vieta – kaltinamojo V. K. gyvenamosios patalpos, trijų kambarių butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) ApžiÅ«ros metu nufilmuota: kambarys, kur pagal nepilnametės nukentėjusiosios A. L. žodžius kaltinamasis V. K. jÄ išžagino; krosnis, kurioje pagal nepilnametės nukentėjusiosios A.

L. žodžius kaltinamasis V. K. sudegino jos rūbus ir patalynę (t. 1, b.l. 14-19, 2016-03-16 apžiūros protokolas; apžiūros vaizdo įrašas kompaktinėje plokštelėje, esančioje t. 2, gale, voke);- nepilnametės nukentėjusiosios A. L. motina I. V. VšĮ Kauno klinikos Akušerijos skyriuje gulėjo du kartus: nuo 2014-07-31 iki 2014-08-05 ir nuo 2014-08-19 iki 2014-08-28 (t. 1 b.l. 121-122);- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1140/15(02) (t. 1, b.l. 139) nurodyta, jog:                          - nepilnametei nukentėjusiajai A.

L. sužalojimų nekonstatuota. Sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas;                          - nukentėjusiosios A. L. mergystės plėvėje šviežių plyšimų nekonstatuota. Mergystės plyšimai sugyja per 18-21 d. Vėliau, jiems sugijus, nustatyti, kada padaryti seni mergystės plėvės plyšimai, nėra galimybės. Mergystės plėvės plyšimai padaryti buku daiktu, tikėtina standžia lytine varpa. Mergystės plėvės plyšimai sužalojimu nevertinami.

Pjautinių ar durtinių-pjautinių sužalojimų nekonstatuota;                          - nustatyti, ar seni mergystės plėvės plyšimai padaryti prievartinio lytinio akto metu, ar savanoriškai, nėra galimybės; - Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus atliktoje teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-163/2015 (t. 1, b.l. 163-169) nurodyta, kad:                          - nusikalstamos veikos padarymo metu (t.y. 2014 m. rugpjūtį) nepilnametė nukentėjusioji A.

L. nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu;                          - teismo ekspertizės metu nepilnametei nukentėjusiajai A. L. konstatuojamas laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresÄ (TLK-F43.8), – tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradę dėl teisme nagrinėjamo įvykio (išžaginimo, panaudojant fizinį ir psichologinį smurtÄ ), dėl ko nepilnametės nukentėjusiosios A. L. sveikata sutrikdyta nežymiai;                          - nepilnametės nukentėjusiosios A.

L. žinios lytiÅ¡kumo tema atitinka jos amžių: ji žino, kas yra lytiniai santykiai, skiria laisvanoriÅ¡kÄ pasimylėjimÄ nuo lytinio smurto, supranta seksualinės prievartos pavojingumÄ , daromÄ Å¾alÄ , juridines tokių veiksmų pasekmes. Remiantis tiriamosios žodžiais, teisme nagrinėjamų įvykių metu jos žinios apie seksualinės prievartos žalÄ aukai apsiribojo tik fiziniais padariniais, pvz.: jog iÅ¡prievartauta mergina/ moteris gali susilaukti vaikų, užsikrėsti lytiÅ¡kai plintančiomis ligomis.

Tiriamoji pažymi, jog platesnį supratimÄ apie psichologinę/ psichinę lytinės prievartos reikÅ¡mę aukos sveikatai (pvz.: jog nukentėjusioji gali bijoti lytinių santykių su prieÅ¡inga lytimi ateityje ir pan.) ji įgavo vėliau, jau po teisme nagrinėjamų įvykių, pradėjusi lankytis pas psichologę, kuri tokių žinių jai suteikė ir kuriai pirmai ji papasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ . Analizuojant ikiteisminio tyrimo metu atliktų nukentėjusiosios apklausų protokolus (2015-04-23; 2015-07-16), taip pat nukentėjusiosios teismo ekspertui pasakytus žodžius, matoma, jog mergina bandė prieÅ¡intis kaltinamojo veiksmams: atsisakė paklusti, trenkė vyrui rankomis, bandė jam spirti, rėkė, kad nelįstų, dangstėsi rankomis apnuogintÄ savo kÅ«nÄ , tačiau aktyvesnį nukentėjusiosios prieÅ¡inimÄ si kaltinamojo veiksmams sunkino fizinės jo jėgos pranaÅ¡umas bei grasinimai pakenkti merginos Å¡eimai.

Tolimesniam tiriamosios reagavimui į kaltinamojo veiksmus (nepasakojo apie patirtÄ prievartÄ ) įtakos turėjo tiek kaltinamojo grasinimai, tiek merginai bÅ«dingas psichologinis profilis (asmenybės uždarumas, stipriau iÅ¡reikÅ¡tas polinkis slopinti neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, nesaugumas santykiuose, nepasitikėjimas aplinkiniais), tiek sutrikęs merginos ir motinos ryÅ¡ys bei pačios merginos motinos emocinė priklausomybė nuo kaltinamojo;                          - nepilnametei nukentėjusiajai A.

L. nenustatyti tokie individualÅ«s psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių teisme nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Duomenų apie kitų asmenų daromÄ poveikį jos parodymams negauta. Psichologinio tyrimo metu nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti nukentėjusiosios parodymais. Ekspertizės metu nukentėjusioji pakartoja anksčiau duotų savo parodymų esmę, tačiau ji kategoriÅ¡kai atsisako detalizuoti įvykių aplinkybes; pokalbio apie tai metu jaučiasi nesaugiai, verkia, ribojasi.

Kontakto su tiriamÄ ja sunkumas teisme nagrinėjamos bylos įvykių temos kontekste stiprina ne tik nusikalstamos veikos pobÅ«dis (seksualinė prievarta), tačiau ir merginai bÅ«dingas psichologinis profilis (asmenybės uždarumas, stipriau iÅ¡reikÅ¡tas polinkis slopinti neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, nesaugumas santykiuose, nepasitikėjimas aplinkiniais) bei visiÅ¡ko palaikymo iÅ¡ Å¡eimos narių (ypatingai motinos) nebuvimas. Atsižvelgus į visa tai, toliau apklausti nukentėjusiÄ jÄ nerekomenduojama (tolimesnės apklausos yra mažai tikslingos ir iššaukia antrinio traumavimo simptomus);                          - bendrieji intelektiniai nepilnametės nukentėjusiosios A.

L. gebėjimai atitinka jos amžių. Atminties procesų sutrikimų jai nenustatyta. Tyrimo metu taip pat neiÅ¡ryÅ¡kėjo mÄ stymo procesų sutrikimų, tačiau emocinis merginos dirglumas trikdo jos minčių nuoseklumÄ , didina daromų klaidų užduotyse skaičių, apsunkina tolimųjų įvykių/ elgesio pasekmių įvertinimÄ ir sprendimų priėmimÄ . Padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas tiriamajai nėra bÅ«dingi. Kiti psichologinio tyrimo rezultatai iÅ¡ryÅ¡kino asmenybės uždarumÄ , žemÄ savęs vertinimÄ (negatyvizmÄ savo pačios, aplinkinių ir ateities atžvilgiu), emocinį dirglumÄ ir iÅ¡ to kylantį elgesio impulsyvumÄ .

Tiriamajai yra būdingas stipriau išreikštas polinkis slopinti neigiamus emocinius išgyvenimus – jai nėra lengva kalbėti apie savo jausmus, klausiama apie juos, ji dažniau sklendžiasi, tampa vangesnė. Tiriamajai sunku yra palaikyti santykius, nes juose ji jaučiasi nesaugiai, projektuoja neigiamas pasekmes, t.y. jog kitų bus palikta/ nesuprasta. Atitinkamai stiprėja socialinė merginos izoliacija, priešiškumas ir nepasitikėjimas aplinkiniais. Minėti emociniai ir socialiniai nepilnametės nukentėjusiosios A.

L. sunkumai atitinka sutrikusius jos santykius su Å¡eimos nariais (emocinį, socialinį vaiko apleidimÄ );- pagal (duomenys neskelbtini)pagrindinės mokyklos 2015-05-08 ir 2015-06-15 pateiktas charakteristikas nepilnametė nukentėjusioji A. L. (duomenys neskelbtini)oje mokėsi nuo 2014-11-20. Atvyko iÅ¡ Kruonio gimnazijos. Mergaitės tėvai iÅ¡situokę. Nukentėjusioji A. L. ir jos brolis L.is gyvena su tėvu močiutės bute. Mergaitė lanko mokyklÄ , sutaria su klasės draugais, pamokų metu drausminga. Nukentėjusiosios I-ojo pusmečio mokymosi pasiekimai geri.

Mergaitė yra nuoÅ¡irdi, nori bendrauti, atvirai pasakoja apie save. Turi keletÄ draugų ir ne iÅ¡ savo klasės. Neseniai pradėjo lankyti aerobikos užsiėmimus. Dėl pasikeitusių gyvenimo sÄ lygų mergaitė lanko psichologo konsultacijas. Iki Å¡iol mergaitė gyveno pas mamÄ . Nukentėjusioji A. L. su broliu neseniai apsigyveno su tėčiu, todėl visiems – ir tėčiui, ir mergaitei, ir berniukui – tenka mokytis gyventi kartu. Neseniai iÅ¡ Vokietijos grįžo močiutė. Mergaitė su ja ir gyvena.

Močiutė ja rÅ«pinasi, moko gyvenimiÅ¡kų dalykų, jos sutaria (t. 1, b.l. 114, 132);- pagal (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-02-22 informacijÄ kartÄ per savaitę nepilnametė nukentėjusioji A. L. lankosi pas psichologÄ . Mergaitė lankėsi ir pas psichiatrÄ , kuris iÅ¡rašė jai vaistų nuo streso (t. 1, b.l. 133-134).Ä®vertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo V. K., nepilnametės nukentėjusiosios A. L. atstovės pagal įstatymÄ T.

L., liudytojų V. S., A. M., A. J., E. L., I. V. ir D. K. paaiÅ¡kinimus, iÅ¡klausytus ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus nepilnametės nukentėjusiosios A. L. paaiÅ¡kinimus ir iÅ¡tirtus kitus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. K. tiksliai nenustatytu laiku – laikotarpyje nuo 2014-08-15 iki 2014-08-28, – po 21.00 val., namuose ((duomenys neskelbtini) ), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas, jog nukentėjusioji A.

L. yra nepilnametė, tyčia nukentėjusiosios A. L. atžvilgiu panaudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ ir jÄ išžagino: virtuvėje stipriai pastÅ«mė nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ A. L., dėl ko nukentėjusioji griuvo ir trenkėsi galva į sienÄ , po ko, ranka suėmęs nukentėjusiajai už kairės rankos aukščiau alkÅ«nės, prievarta nusivedė jÄ Ä¯ kambarį, į lovÄ , kur, grasindamas nužudyti jÄ , jos brolį ir motinÄ , pradėjo plėšti nuo jos virÅ¡utinius drabužius, numovė jos apatines kelnaites, prieÅ¡ jos valiÄ ranka lietė jos kÅ«nÄ ir lytinius organus, po ko, prieÅ¡ nepilnametės nukentėjusiosios A.

L., gulinčios į jį nugara, valiÄ Ä¯vedė savo lytinį organÄ Ä¯ jos makÅ¡tį ir su ja lytiÅ¡kai santykiavo, kas nukentėjusiajai sukėlė laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimÄ â€“ kitas reakcijas į stiprų stresÄ , – dėl ko nepilnametės nukentėjusiosios A. L. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.Å i kaltinamojo V. K. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. (nepilnamečio asmens išžaginimas), nes kaltinamasis lytiÅ¡kai santykiavo su keturiolikmete nukentėjusiÄ ja A.

L. prieÅ¡ jos valiÄ panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtÄ ir taip atimdamas galimybę jai prieÅ¡intis.Nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamasis V. K. neigė išžaginęs nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ A. L. ir tvirtino esÄ s apÅ¡meižtas, tačiau tai paneigta baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtais įrodymais:- teismas tiki nepilnamete nukentėjusiÄ ja A. L. ir jos pasakojimu apie išžaginimÄ (prievartinį lytinį aktÄ panaudojant fizinę ir psichologinę prievartÄ ), kuris nuo pat atsivėrimo psichologei A.

J. visose ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose ir apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nekito, yra iÅ¡samus, nuoseklus, atitinka loginę įvykių sekÄ , neprieÅ¡tarauja tarpusavyje ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems bei bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtiems įrodymams. Nukentėjusioji tÄ pačiÄ istorijÄ , nurodydama tas pačias aplinkybes, pasakojo ir teisme apklaustiems asmenims: savo atstovei pagal įstatymÄ T. L. ir liudytojams A. J., E. L. ir D. K.. Kai kurie nepilnametės nukentėjusiosios A.

L. pasakojimo neatitikimai laikytini ne esminiais, atsiradusiais dėl nukentėjusiosios patirto streso ir atsivėrimo tik po kurio laiko nuo įvykio;- apie išžaginimÄ nepilnametė nukentėjusioji A. L. prabilo tik po kelių konsultacijų pas psichologę – liudytojÄ â€“ A. J.;- į policijÄ kreiptis nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ A. L. ir jos tėvÄ E. L. motyvavo ir paskatino psichologė – liudytoja – A. J.;- nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ A. L. kurį laikÄ konsultavusi psichologė – liudytoja – A.

J. nukentėjusiosios troÅ¡kimo atkerÅ¡yti skriaudėjui – kaltinamajam V. K. – nepastebėjo;- pagal teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertų iÅ¡vadas:- nepilnametė nukentėjusioji A. L. bandė prieÅ¡intis kaltinamojo V. K. veiksmams: atsisakė paklusti, trenkė kaltinamajam rankomis, bandė jam spirti, rėkė, kad nelįstų, dangstėsi rankomis apnuogintÄ savo kÅ«nÄ , tačiau aktyvesnį nukentėjusiosios prieÅ¡inimÄ si kaltinamojo veiksmams sunkino fizinės jo jėgos pranaÅ¡umas bei grasinimai pakenkti nukentėjusiosios Å¡eimai.

Tolimesniam nukentėjusiosios reagavimui į kaltinamojo veiksmus (nepasakojo apie patirtÄ prievartÄ ) įtakos turėjo tiek kaltinamojo grasinimai, tiek nukentėjusiajai bÅ«dingas psichologinis profilis (asmenybės uždarumas, stipriau iÅ¡reikÅ¡tas polinkis slopinti neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, nesaugumas santykiuose, nepasitikėjimas aplinkiniais), tiek sutrikęs nukentėjusiosios ir motinos ryÅ¡ys bei pačios nukentėjusiosios motinos emocinė priklausomybė nuo kaltinamojo;- nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti nepilnametės nukentėjusiosios A.

L. paaiÅ¡kinimais;- nenustatyta nepilnametės nukentėjusiosios A. L. atminties procesų sutrikimų. Taip pat neiÅ¡ryÅ¡kėjo nukentėjusiosios mÄ stymo procesų sutrikimų;- duomenų apie kitų asmenų daromÄ poveikį nepilnametės nukentėjusiosios A. L. paaiÅ¡kinimams nenustatyta;- nepilnametei nukentėjusiajai A. L. nėra bÅ«dingas padidintas polinkis fantazuoti ar padidintas įtaigumas;- teismas tiki ne tik nepilnametės nukentėjusiosios A. L. nurodytomis aplinkybėmis apie išžaginimÄ , bet ir nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis apie kaltinamojo V.

K. lytinio organo rodymÄ jai ir siÅ«lymÄ jį jai pačiulpti, kurias bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ T. L., liudytojos V. S. ir A. M. ir kurios netiesiogiai įrodo kaltinamojo V. K. polinkį į netinkamÄ seksualinį elgesį nepilnametės nukentėjusiosios atžvilgiu;- teismas tiki nukentėjusiosios atstove pagal įstatymÄ T. L., liudytojais A. J., V. S., A. M., E. L. ir D. K., nes visų jų paaiÅ¡kinimai yra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, atitinka bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes ir įvykių eigÄ , neprieÅ¡tarauja tarpusavyje ir kitų paaiÅ¡kinimams, taip pat kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems bei bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtiems įrodymams;- teismas netiki liudytoja – nepilnametės nukentėjusiosios A.

L. motina ir kaltinamojo V. K. gyvenimo drauge – I. V., kurios kaltinamajam V. K. palankÅ«s paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtiems įrodymams, nustatytoms aplinkybės bei yra sÄ lygoti liudytojos ir kaltinamojo artimų santykių: ilgÄ laikÄ gyvena kartu, palaiko Å¡eimyninius santykius, augina tris vaikus, liudytoja yra emocionaliai ir finansiÅ¡kai priklausoma nuo kaltinamojo.Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V.

K. padarė vienÄ sunkų nusikaltimÄ (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d., 149 str. 3 d.), kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos BK 59 str.), kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimas padarytas nepilnamečiui asmeniui, kad nepilnamečio asmens sveikata dėl to sutrikdyta nežymiai – diagnozuotas laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimas.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis V. K. nors ir nesusituokęs, tačiau gyvena Å¡eimoje, kartu su I. V. socialiniame bÅ«ste augina tris mažamečius vaikus, sutaria, tinkamai rÅ«pinasi vaikais, (duomenys neskelbtini) administracijos Kruonio seniÅ«nija nusiskundimų jų Å¡eima nėra gavusi (t. 1, b.l. 129). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis V. K. dirba (t. 1, b.l. 192-194), tačiau ne kartÄ teistas (t. 1, b.l. 176-181, t. 2, b.l. 3-4, 7-30), taip pat ir laisvės atėmimo bausmėmis, net ir už fizinį smurtÄ to paties asmens, kurį išžagino, atžvilgiu – jau po išžaginimo, kas rodo, jog kaltinamasis V.

K. nesiliauja nusikalstamai elgtis. Kaltinamasis ne kartÄ baustas administracine tvarka, nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b.l. 182-191, 196). Dėl visų Å¡ių priežasčių kaltinamajam V. K. skirtina artima vidutiniam dydžiui Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas (Lietuvos Respublikos BK 50 str., 54 str., 56 str., 59-60 str., 61 str.). Nagrinėjamu atveju netaikytos Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., 62 str. ir 75 str. nuostatos, t.y. kaltinamajam V.

K. neskirtina Å¡velnesnė negu įstatymo numatyta bausmė ir neatidėtinas skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nes nėra Å¡ių nuostatų taikymo pagrindų.Bylos nagrinėjimo teisme metu pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos nepilnametei nukentėjusiajai A. L. atlyginimo (t. 2, b.l. 108-111).Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalÄ kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamÄ jį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.), todėl, pripažinus kaltinamÄ jį V. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. numatytÄ nusikaltimÄ , yra pagrindas tenkinti nepilnametės nukentėjusiosios A.

L. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, yra dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusios pasekmės ir dėl to patirti iÅ¡gyvenimai.Bylos nagrinėjimo teisme metu, iÅ¡tyrus visus įrodymus, nustatyta, jog: kaltinamasis V. K., panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtÄ ir taip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, lytiÅ¡kai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiÄ ja A. L. prieÅ¡ jos valiÄ ; tai buvo pirmas nepilnametės nukentėjusiosios A.

L. lytinis aktas; kaltinamÄ jį V. K. nepilnametė nukentėjusioji A. L. gerai pažinojo ir keletÄ metų kartu su motina ir broliais gyveno jo namuose – laikė artimu žmogumi; dėl patirtos seksualinės prievartos, nepilnametei nukentėjusiajai A. L. teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertai diagnozavo laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimÄ â€“ kitas reakcijas į stiprų stresÄ (TLK-F43.8), dėl ko nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nežymiai; nepilnametė nukentėjusioji A. L. lankė psichologo konsultacijas ir net buvo apsilankius pas psichiatrÄ , kuris iÅ¡rašė vaistų nuo streso; po išžaginimo nepilnametė nukentėjusioji A.

L. buvo pasimetusi, prislėgta, įbauginta, nerami, irzli, labai iÅ¡gyveno, jautėsi Å¡lykščiai, iÅ¡sigandusi ir sugniuždyta, verkė, nieko nebenorėjo, galvojo tik niÅ«rias mintis, tapo nekalbi ir uždara, iÅ¡siblaÅ¡kiusi, mokykloje nesukoncentruodavo dėmesio, ėmė prasčiau mokytis; praÅ¡ant papasakoti išžaginimo aplinkybes, nepilnametė nukentėjusioji A. L. kaskart susijaudindavo, jausdavosi nesaugiai, iÅ¡gyvendavo, verkdavo, pykdavo, jausdavo gėdÄ ir imdavo užsisklęsti.Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, kad bet kokia nusikalstama veika visada asmenims sukelia neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, kas savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju praÅ¡oma priteisti 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nepilnametei nukentėjusiajai suma yra proporcinga nepilnametės nukentėjusiosios A.

L. sveikatos sutrikdymui, dvasiniams iÅ¡gyvenimams ir patirtiems nepatogumams, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams bei susiformavusiai Lietuvos teismų praktikai, atitinka nepilnametės nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrÄ , todėl bÅ«tent Å¡i suma ir priteistina iÅ¡ kaltinamojo V. K..             Teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymai-pažymos (t. 2, b.l. 95, 106, 160, t. 3, b.l.

12) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo V. K., t.y. dėl kaltinamajam V. K. pagal Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 2 d. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 46,32 Eur – iÅ¡ieÅ¡kojimo ir dėl nepilnametei nukentėjusiajai A. L. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 717,96 Eur – iÅ¡ieÅ¡kojimo.             Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos iÅ¡ esmės yra informacinio pobÅ«džio ir neįpareigoja teismÄ visais atvejais Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo ar kaltinamųjų.

             Atsižvelgus į kaltinamojo V. K. turtinę padėtį: kaltinamasis kartu su I. V. augina tris vaikus; Å¡eimÄ iÅ¡laiko tik kaltinamasis, nes I. V. prižiÅ«ri mažamečius vaikus; kaltinamojo darbo užmokestis – 380,00 Eur, – iÅ¡ kurio iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡laikymas ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas dar vienam kaltinamojo vaikui; į namus kaltinamasis parneÅ¡a apie 130,00 Eur, dėl ko kaltinamojo Å¡eima gauna socialinę paÅ¡alpÄ ; nuosavo bÅ«sto kaltinamasis neturi, iÅ¡ savivaldybės nuomojasi socialinį bÅ«stÄ , moka nuomÄ ir komunalinius mokesčius; transporto priemonių, vertingų daiktų ir santaupų kaltinamasis taip pat neturi, valstybės garantuojamos teisinė pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. ir 303 str. 2 d., teismasn u s p r e n d ė:V.

K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę – 5 (penkis) metus laisvės atėmimo.             Laisvės atėmimo bausmę V. K. paskirti atlikti pataisos namuose.             Bausmės pradžiÄ V. K. skaičiuoti nuo jo sulaikymo momento.V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti: nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) ) ir nebendrauti bei neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nepilnamete A.

L. – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, jÄ panaikinti.Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti – priteisti iÅ¡ V. K. nepilnametei A. L. 3000,00 Eur (tris tÅ«kstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, o nepilnametei priteisto neturtinės žalos atlyginimo tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos rÅ«pintojÄ T. L..Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ V. K. nepriteisti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                                      Joana Kvaselytė