ae732a71-b6fd-4dcb-b3fc-101be195b570 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-6594-583/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00848-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 26 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palanga Logistics“ skundÄ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Palanga Logistics“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), priteisti 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja teigia, jog 2020 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių (toliau – ir Komisija) su skundu, kuriuo prašė panaikinti Administracijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti statybos leidimÄ ir įpareigoti AdministracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pateiktÄ praÅ¡ymÄ .

Komisija iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ skundÄ , 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu 21R2-85-(AG2-64/16-2020) nusprendė skundÄ tenkinti ir įpareigojo AdministracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti 2020 m. kovo 30 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ . Komisija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimÄ konstatavo, kad ginčijamas Administracijos sprendimas (įraÅ¡u sistemoje „Infostatyba“ įformintas nepritarimas projektui bei atsisakymas iÅ¡duoti statybos leidimÄ ) yra priimtas nenurodant aiÅ¡kių nepritarimo pagrindų, netinkamai taikytos ginčo santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.

Administracijos sprendimo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies, Reglamento 16, 19, 20 punktų ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. PareiÅ¡kėja akcentuoja, kad skundÄ surašė ir Komisijai pateikė advokato padėjėjas V. P. Advokato padėjėjui už teisinę pagalbÄ buvo sumokėta 300,00 Eur. Teisės aktai nenumato galimybės prisiteisti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl pareiÅ¡kėja turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka laiko patirta žala ir kreipiasi į teismÄ dėl turtinės žalos (300 Eur) atlyginimo, žalÄ praÅ¡ant priteisti iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės. Žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

PareiÅ¡kėjos nuomone Administracijos veiksmų neteisėtumÄ pagrindžia Komisijos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo turinys. Pažymi, kad Administracija Komisijos sprendimui teismui neskundė, todėl iÅ¡ esmės pati pripažino, kad priėmė neteisėtÄ individualų administracinį aktÄ . Atkreipia dėmesį, kad teisinės pagalbos teikimas pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai sietinas su anksčiau nurodytasis neteisėtais Administracijos veiksmais, nes jeigu nebÅ«tu priimtas nepagrįstas sprendimas, pareiÅ¡kėjai nebÅ«tu kilusi bÅ«tinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias iÅ¡laidas.

Pažymi, kad pateikti dokumentai įrodo pareiÅ¡kėjos realiai patirtus nuostolius dėl Administracijos neteisėtų veiksmų ginčijimo t. y. jog pareiÅ¡kėja sumokėjo už skundo parengimÄ ir pateikimÄ Komisijai nagrinėtoje ikiteisminėje byloje. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡is tarp skunde nurodytų Administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjos patirtų nuostolių, todėl pareiÅ¡kėja turi teisę į Å¡ių nuostolių atlyginimÄ .

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėja turtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ Komisijos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo, kuriame buvo konstatuoti tik nederinimo įforminimo trÅ«kumai, tačiau ne neteisėti veiksmai. Pažymi, jog ji, įvertindama teismų praktikÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo, atitinkamai ir modeliavo savo veiksmus t. y. neskundė Komisijos sprendimo, siekdama kuo operatyvesnio aiÅ¡kumo pareiÅ¡kėjos pretenzijose.

PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, jog Administracija sutiko ir įvykdė Komisijos sprendimÄ t. y. pareiÅ¡kėja neįrodė visų deliktinės atsakomybės sÄ lygų. Pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 1 straipsnio 1 dalį, Å¡is įstatymas nustato ikiteisminio skundų (praÅ¡ymų) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) vieÅ¡ojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarkÄ , Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarkÄ ir kompetencijÄ .

Pagal įstatymo 21 straipsnį, Komisija nagrinėdama skundus (praÅ¡ymus), nei žalos, nei bylos Å¡alių turėtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimÄ dėl konkretaus bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydžio, ABTÄ® 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad atstovavimo iÅ¡laidos, patirtos ginÄÄ nagrinėjant iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismÄ institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma ar ne, ginčui persikėlus į teismÄ laikytinos Å¡alies kitomis iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai priteisiamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Atkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos.

PareiÅ¡kėjos skunde nurodytos iÅ¡laidos, patirtos rengiant skundÄ Komisijai, nelaikytinos su bylos nagrinėjimu teisme susijusiomis iÅ¡laidomis, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Palanga Logistics“ kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti turtinę žalÄ , jos teigimu, atsiradusiÄ dėl neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų.

PareiÅ¡kėja skunde praÅ¡o iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, priteisti 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Žala, kilusi dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigÅ«nų veiksmų, atlyginama remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepasydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teisės pagrindu valdo žemės sklypÄ ir jame esantį pastatÄ - kavinę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

PareiÅ¡kėja siekia parengti maitinimo paskirties pastato rekonstrukcijos projektÄ , todėl kreipėsi į projektuotojÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „ProgresyvÅ«s projektai“. Projektavimo įmonė parengė ir į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinę sistemÄ â€žInfostatyba“ (toliau – ir Infostatyba) įkėlė statybos techninį projektÄ bei paprašė pagal šį projektÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ . Projektavimo įmonė Administracijai praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ pastato rekonstrukcijai pateikė 2020 m. kovo 30 d.

Administracija 2020 m. balandžio 29 d. pateikė neigiamÄ sprendimÄ su pastabomis. PareiÅ¡kėja nesutikdama su Administracijos neigiamu sprendimu jį apskundė Komisijai. Komisija iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu nusprendė pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti ir panaikinti Administracijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti statybos leidimÄ bei įpareigojo AdministracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2020 m. kovo 30 d. praÅ¡ymÄ .

Komisija sprendime nurodė, kad vertinant sprendimo teisėtumÄ , pirmiausia pažymėtina, kad jame nenurodoma kuriam detaliojo plano sprendiniui prieÅ¡tarauja projekte numatyti rekonstrukcijos sprendiniai, nors pagal teisinį reglamentavimÄ privaloma nurodyti konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Akcentuoja, jog tokie vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai nesuderinami nei su Statybos įstatymo, nei su VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimais, nei su gero administravimo principu.

Komisija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , daro iÅ¡vada, kad ginčijamas Administracijos sprendimas yra priimtas nenurodant aiÅ¡kių nepritarimo pagrindų, netinkamai taikytos ginčo santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos. Administracijos sprendimo turinys neatitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies, Reglamento 16, 19, 20 punktų ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad Administracija bÅ«tų apskundusi Komisijos sprendimÄ teismui, todėl darytina iÅ¡vada, kad Komisijos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir proceso Å¡alims sukelia teisines pasekmes. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iuo aspektu svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Civilinės atsakomybės už tariamai padarytÄ Å¾alÄ klausimas sprendžiamas dėl kiekvieno subjekto individualiai, kuriam toks reikalavimus pareikÅ¡tas, t. y. turi bÅ«ti nustatomi to asmens atlikti arba neatlikti veiksmai, teisės požiÅ«riu vertintini kaip neteisėti, žalos faktas bei jos dydis, priežastinis ryÅ¡ys tarp nustatytų veiksmų ir atsiradusių padarinių (žalos).

Teismo atliekama tariamų neteisėtų veiksmų patikra valstybės deliktinės atsakomybės kontekste yra ne aplinkybių konstatavimas, bet atitinkamų faktinių ir teisinių aspektų vertinimas. Tokia kontrolė gali būti atlikta nekvestionuojant nustatytų faktų ir jų įvertinimo kitoje byloje, o aplinkybių, nagrinėtų kitoje byloje, teisinis vertinimas CK 6.246 ir 6.271 straipsnių kontekste nelaikytinas šio sprendimo prejudicinės ir (arba) res judicata galios paneigimu. Taigi ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas savaime konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-116/2008, 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010, 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiÅ¡kinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiÅ¡kiai prieÅ¡ingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedÅ«rinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, pavirÅ¡utiniÅ¡kas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-34/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad nebÅ«tų paneigtas iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Kaip ir anksčiau minėta Komisija Administracijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimÄ panaikino motyvuodama ta aplinkybe, kad jis neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, prieÅ¡tarauja gero administravimo principui t. y.

Administracijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas yra neaiÅ¡kus, nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Administracija nei Komisijai, nei teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjos skundÄ nenurodė jokių priežasčių objektyviai kliudžiusi priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį individualų administracinį aktÄ , todėl akivaizdu, kad Administracija nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir jos neteisėti veiksmai yra laikytini įrodytais.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo Kaip jau paminėta, pareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteisti 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad dėl neteisėtų Administracijos veiksmų buvo priversta ginti savo teises skundžiant neteisėtÄ Administracijos atsisakymÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ , buvo bÅ«tina kvalifikuota teisinė pagalba rengiant skundÄ Komisijai. Dėl Å¡ių priežasčių patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas Komisijoje.

Ä®statymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2020-06-23) 21 straipsnis reglamentuoja, kad Administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (praÅ¡ymus), nei žalos, nei bylos Å¡alių turėtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, patyręs iÅ¡laidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali Å¡ias iÅ¡laidas vertinti kaip turėtÄ turtinį nuostolį ir dėl Å¡ios žalos atlyginimo kreiptis į teismÄ , vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje A-502-1269/2009; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt). Atsižvelgiant į minėtÄ teisminę praktikÄ konstatuotina, jog pareiÅ¡kėja dėl Komisijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl Å¡ios turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendrausiÄ prasme įstatymų leidėjas asmens iÅ¡laidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalÄ . Pažymėtina, jog tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo patirta turtinė žala, teismui turi bÅ«ti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį. Kitaip tariant, iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų turi bÅ«ti aiÅ¡ku, jog pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ dėl atitinkamų policijos pareigÅ«nų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.

PareiÅ¡kėja turtinės žalos atsiradimÄ sieja su 300,00 Eur dydžio iÅ¡laidomis už advokato padėjėjo teisines paslaugas nagrinėjant administracinę bylÄ Komisijoje. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. PareiÅ¡kėjos nurodomi nuostoliai susiję su kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimu administracinėje byloje pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai sietini su anksčiau nurodytais neteisėtais Administracijos veiksmais, nes jei nebÅ«tu priimtas sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti statybos leidimÄ , pareiÅ¡kėjai nebÅ«tu kilusi bÅ«tinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias iÅ¡laidas.

Ä®vertinus minėtas aplinkybės darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡is tarp skunde nurodytų neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjos patirtų nuostolių nagrinėjant bylÄ Komisijoje. ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

PareiÅ¡kėja patirtÄ turtinę žalÄ grindžia 2019 m. lapkričio 14 d. atstovavimo sutartimi Nr. 37A, 2020 m. gegužės 7 d. sÄ skaita už teisinę pagalbÄ VP Nr. 2020-030 ir 2020 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymu Nr.

1. Minėti dokumentai patvirtina, jog pareiÅ¡kėja advokato padėjėjui V. P. už skundo dėl Administracijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo atsisakyti iÅ¡duoti statybos leidimÄ parengimÄ Komisijai sumokėjo 300,00 Eur. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Remiantis Komisijos administracinėje byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja skundÄ Komisijai pateikė 2020 m. gegužės 6 d. (2020 m. II ketvirtis), todėl bylai aktualÅ«s yra 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alikes Å«kyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) siekė 1358,6 Eur. Pažymėtina, jog Rekomendacijų 5 punktas reglamentuoja, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijose nėra reglamentuotas maksimalaus priteistino užmokesčio dydis tais atvejais, kai byla iÅ¡nagrinėta Ä®statymo nustatyta tvarka, tačiau priimtas sprendimas nebuvo skųstas apygardos administraciniam teismui. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikomas Rekomendacijų 8.1 punktas, kuris numato, jog už pareiÅ¡kimo spręsti ginÄÄ ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme parengimÄ maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 0.3. Ä®vertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už skundo parengimÄ siekia 326,06 Eur (1358,6 * 0,3 * 0,8).

PareiÅ¡kėja už skundo Komisijai parengimÄ advokato padėjėjui sumokėjo 300,00 Eur, t. y. Å¡i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio. Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydis atitinka Rekomendacijose keliamus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 300,00 Eur.

Patirtos iÅ¡laidos yra grindžiamos 2020 m. liepos 8 d. sÄ skaita už teisinę pagalbÄ VP Nr. 2020-048 ir 2020 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu Nr.

3. Nurodyti dokumentai patvirtina, jog pareiÅ¡kėja advokato padėjėjui V. P. už skundo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo parengimÄ sumokėjo 300,00 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį taikomas 2,5 koeficientas. Skundas teismui pateiktas 2020 m. liepos 9 d. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2020 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) siekė 1381,0 Eur.

Kaip ir anksčiau minėta už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, todėl maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už skundo parengimÄ siekia 2762,0 Eur (1381,0 * 2,5 * 0,8) Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡oma priteisti suma už skundo parengimÄ yra mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palanga Logistics“ praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkintinas ir jos naudai iÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, priteistinas 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų rengiant teismui skundÄ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palanga Logistics“ skundÄ tenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „Palanga Logistics“ iÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .

Priteisti pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „Palanga Logistics“ iÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas