Legislator Case Law & Legislation
ae71dbf1-70dc-496b-afe1-4c06ca204a8a AI generated

ae71dbf1-70dc-496b-afe1-4c06ca204a8a · Kauno apygardos teismas

Case Number ae71dbf1-70dc-496b-afe1-4c06ca204a8a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir trečiojo asmens G. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4550-399/2012 pagal ieškovės

Legislator headnote

AI generated

ae71dbf1-70dc-496b-afe1-4c06ca204a8a · Kauno apygardos teismas: neskelbtini), ir jÄ apgadino. Transporto priemonės Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-855-413/2013;

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03615-2011-4;

Pirmosios instancijos teismo teisėja: Janina Zaržeckienė;

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.1; 44.5.2.4.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir trečiojo asmens G. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4550-399/2012 pagal ieškovės

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui I. K., trečiasis asmuo G. K., iÅ¡vadÄ

teikianti institucija byloje – valstybės įmonė „Regitra“, dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

2008 m. spalio 3 d. Danijos Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovui I. K. priklausanti transporto priemonė Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su kita transporto priemone, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini), ir jÄ apgadino. Transporto priemonės Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Eismo įvykio metu automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl to ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau draudikas arba Draudikų biuras), gavęs iÅ¡ žalÄ administruojančio ir nukentėjusiajam asmeniui jÄ atlyginusio eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro (Danijos nacionalinio draudikų biuro Dansk Forening For International Motorkoretojsforsikring) reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėtos žalos atlyginimo, sumokėjo 14 911,89 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDÄ® arba Ä®statymo) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu iÅ¡mokėjęs nurodytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , pagal 23 straipsnio 1 dalį įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonės savininkÄ . Todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas regreso tvarka priteisti iÅ¡ atsakovo 14 911,89 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 447 Lt žyminį mokestį bei 462,7 Lt dokumentų vertimo iÅ¡laidų.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti, kadangi realiai automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis tarp jo (pirkėjo) ir trečiojo asmens G. K. (pardavėjo) 2004 m. balandžio 21 d. sudaryta nebuvo; atsakovui nebuvo perduotas nei automobilis, nei jo dokumentai; automobilio vairuoti nemoka ir niekada jam nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti transporto priemones; eismo įvykio metu jis sirgo ir įvykio vietoje būti negalėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 118,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, priteisė iš ieškovo 160 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovui, valstybei. Teismas sprendime nurodė šiuos argumentus:

Iš byloje esančių įrodymų teismas

nustatė, kad nuo 2005 m. balandžio 21 d. automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo 2008 m. spalio 3 d. kitoje

šalyje (Danijoje) šį automobilį vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs asmuo nebuvo nustatytas (iš įvykio vietos pasišalino), yra registruotas I.

K. vardu ir jis nurodytas šio automobilio savininku. Pagal Jutlandijos policijos raporto tęsinį, prie raporto buvo pridėtas ir automobilio draudimo polisas, iš kurio matyti, kad automobilis apdraustas bendrovėje „Balta“, o polisas išduotas I. K., gyv. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 28, 29 ). Danijos transporto priemonių draudikų biuras ieškovui

nurodė, kad negali pateikti duomenų apie automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovę 2008 m. spalio 3 d.

(įvykio dienai), nes tokių duomenų jų bazėje nėra, o automobilio įprastinė buvimo vieta yra Lietuva ( t. 1, b. l. 35-36). Teismas nustatė, kad vieÅ¡ai prieinamuose duomenyse (internete) yra informacija, kad Lietuvos draudikų korespondentai žaloms administruoti kitose valstybėse yra ir minėta bendrovė „Balta“, kuri randasi Latvijoje, Rygos m., Raunas str. 10/12, o Å¡ios bedrovės korespondentas žaloms administruoti Lietuvoje yra UAB DK „PZU Lietuva“. Ä® bylÄ nebuvo pateiktas bendrovės „Balta“ automobilio draudimo polisas ir duomenų, ar buvo kreiptasi dėl žalos atlyginimo ryÅ¡ium su 2008 m. spalio 3 d. eismo įvykiu Danijoje į draudimo bendrovę „Balta“. Draudimo kompanija „Balta“ ir jos korespondentas Lietuvoje UAB DK „PZU Lietuva“ teismui pateikė duomenis, kad duomenų apie automobilio VW Golf (duomenys neskelbtini) draudimÄ AAS „Balta“ nėra, automobilis nebuvo draustas ir apie eismo įvykį joms nežinoma ( t. 2, b. l. 80-82). Be to, UAB DK PZU Lietuva informavo, kad nėra draudimo kompanijos „Balta“ korespondentas ir duomenų suteikti negali (t. 2, b. l. 66). Teismas pažymėjo, kad atsakovas I. K. nuo ieÅ¡kovo pirmos

pretenzijos nepripažino, kad jis yra automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ar valdytojas ir tuo pačiu,

kad jis atsakingas dėl žalos, atsiradusios dėl eismo įvykio 2008 m. spalio 3 d. Danijoje. Atsakovas tvirtino, kad dokumentus VÄ® „Regitra“ pasirašė nežinodamas kokias tai gali sukelti teisines pasekmes, nes niekada nevairavo automobilio, neturi teisių ir nežino automobilio pirkimo įforminimo tvarkos, negavo jokių automobilio dokumentų, raktelių, o pats automobilis jam nebuvo perduotas, pinigų už automobilį nemokėjo, negavo nei automobilio pirkimo sutarties. Ginčijant šį sandorį, jo kopijÄ gavo atsakovo atstovė advokatė įmonėje „Regitra“.  VÄ® Regitra“ pažyma ( t. 2, b. l. 1) patvirtina, kad atsakovui teisė vairuoti transporto priemones nesuteikta, kad jo vardu nuo 2005 m. balandžio 21 d. yra įregistruotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis Nr. (duomenys neskelbtini) Trečiasis asmuo G. K., kuris, jo tvirtinimu, pardavė automobilį atsakovui, aiÅ¡kino, kad pinigus už automobilį gavo, jokių pinigų už sandorio sudarymÄ I.

K. nemokėjo, automobilio dokumentus ir raktelius atidavė atsakovui, o pats automobilis buvo VĮ Regitra aikštelėje ir atsakovas jį galėjo pasiimti. Vertindamas šiuos trečiojo asmens paaiškinimus, teismas pažymėjo, kad G.

K. pats pripažino, jog atsakovas iÅ¡ VÄ® Regitra aikÅ¡telės iÅ¡vyko ne nusipirktu automobiliu, o jį iÅ¡vežė liudytojas D. D. jam priklausančiu automobiliu. Trečiasis asmuo tvirtino, kad automobilio nuo jo pardavimo dienos nenaudojo ir kur jis buvo – nežino. Kaip teigė pats G. K., eismo įvykio dienÄ jis buvo Airijoje, kur dirbo, ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina jo pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas (t. 2, b. l. 45-46). IÅ¡ liudytojo D.

D. paaiškinimų ( t. 2, b. l. 10 - 11) teismas nustatė, kad jis su G. K. buvo pažįstami kaip buvę bendradarbiai. G.

K. papraÅ¡ytas liudytojas 2005 metais atvežė atsakovÄ iÅ¡ Kazlų RÅ«dos į Marijampolę, VÄ® „Regitra“ aikÅ¡telę. Kaip buvo forminami automobilio dokumentai jis nematė, I. K. jokių pinigų liudytojas nemokėjo. Jis

nežino, ar G. K. turėjo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojui žinoma, kad dėl automobilio įforminimo

G. K. pats tarėsi su I. K., kuris neturėjo automobilio ir teisės jį vairuoti. IÅ¡ VÄ® „Regitra“ aikÅ¡telės jis parvežė I. K. į jo darbo vietÄ , o kur liko automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojas nežino ir prie VÄ® Regitra jo nematė. IÅ¡ liudytojos D. S. parodymų teismas nustatė, kad  atsakovas I. K. yra jos kaimynas, atsakovas niekada nevairavo automobilio ir nebuvo iÅ¡vykęs į užsienį.  Teismas taipogi nustatė, kad atsakovas 2010 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančia automobilio VW Golf 2005 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį CK 1.91 straipsnio pagrindu (kaip sudarytÄ apgaulės bÅ«du). Ä®siteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2-1012-374/2010, b. l. 45-46) ieÅ¡kinys buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teismo sprendimo motyvuose nurodyta, kad „I. K. sandorį sudarė gera valia, žinojo, kad automobilis nebus jam atiduotas, jam automobilio ir nereikėjo, kadangi nemoka vairuoti“. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad yra sumokėjęs Danijos nacionaliniam draudikų biurui 14 911,89 Lt ( t. 1, b.l. 52) žalos atlyginimo, tai yra sumÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo regreso teise. TokiÄ teisę ieÅ¡kovui laiduoja CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau Ä®statymo)

23 straipsnyje nustatyta, kad Draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl žalos padarymo iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu Å¡i buvo iÅ¡mokėta pagal Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus. Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Draudikų biuras iÅ¡mokÄ moka tuo atveju, jeigu asmuo padarė žalÄ naudodamas neapdraustÄ transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, net ir tais atvejais kai žala padaryta kitoje Europos SÄ jungos valstybėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiga drausti automobilį tenka transporto priemonės savininkui (Ä®statymo 4 str. 2 d.). IeÅ¡kovas nurodė, kad automobilio savininku buvo atsakovas I. K., kadangi automobilis yra registruotas jo vardu VÄ® „Regitra“ Atsižvelgdamas į šį ieÅ¡kovo argumentÄ , teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio

32 dalis reikalauja, kad bÅ«tų įregistruota vieÅ¡ame registre pati transporto priemonė, o ne jos įsigijimo pagrindas, Å¡iuo atveju pirkimo-pardavimo sutartis. Pasikeitus transporto priemonės valdytojui transporto priemonė nėra iÅ¡ naujo registruojama, bet registracijos duomenys pakeičiami ir įraÅ¡omas kitas asmuo, tačiau Å¡is registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui, kadangi daikto savininkas atsiranda ar pasikeičia ne registracijos pagrindu, o - pagrindais numatytais CK 4.47 straipsnyje, taigi ir sudarius sandorį. VieÅ¡o registro duomenys nenustato teisių, o tik iÅ¡vieÅ¡ina jame užfiksuotus duomenis. Tokiu bÅ«du vien įraÅ¡o vieÅ¡ame registre buvimas nepatvirtina, kad daikto savininkas pasikeitė. Vertindamas atsakovo ir trečiojo asmens 2005 m. balandžio 21 d. sudarytÄ automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, teismas pažymėjo, kad sandoriui sudaryti turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta asmens (asmenų) laisva valia (CK 1.64 str.). Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti jam priklausantį daiktÄ pirkėjui, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ kainÄ (CK 6.305 str. 1 d.). Kad pirkimo-pardavimo sutartis galiotų turi bÅ«ti įvykdytos abi Å¡ios sÄ lygos, tai yra pardavėjas privalo perduoti daiktÄ pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti savo nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ , o pirkėjas turi už tÄ daiktÄ sumokėti sutartÄ kainÄ (CK 6.313 str., 6.314 str., 6.317 str. 1d., 6.309 str.). Sudarydamos sutartį, o ir iki sutartiniuose santykiuose Å¡alys turi elgtis sÄ Å¾iningai ir jos neturi galimybės pakeisti imperatyvių teisės normų galiojimo ar taikymo (CK 6.157 str., 6,158 str.). Remiantis nurodytu, teismas sprendė,

kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog sandorio sudarymo metu G. K. buvo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini) savininku, kad G. K. automobilį perdavė pirkėjui I. K., kad atsakovas sumokėjo už automobilį jo kainÄ 300 litų. Remdamasis įrodymų visetu, teismas daugiau tikėtinais pripažino atsakovo argumentus, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį I.

K. valia buvo ne įgyti nuosavybėn automobilį VW Golf, o gauti jam pažadėtus

70 Lt už reikalingų dokumentų pasiraÅ¡ymÄ , kadangi I. K. neturi ir niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, niekada nevaldė automobilio VW Golf. Trečiojo asmens G. K. valia sutarties sudarymo momentu, teismo nuomone, taip pat buvo kita, t. y. ne parduoti automobilį ir už jį gauti sutartÄ kainÄ , nes I. K. už automobilį G. K. 300 litų nesumokėjo, o G.

K. iÅ¡ I. K. Å¡ios sumos nereikalavo. Teismas konstatavo, kad 2005 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė ir teismas jÄ pripažino negaliojančia savo iniciatyva (ex officio), konstatuodamas Å¡ios sutarties negaliojimo faktÄ nuo jos sudarymo momento (CK 6.224 str. , 6.225 str. 1 d., 6.227 str. 2 d., 1. 80 str. numatytais pagrindais. Teismas netaikė restitucijos, nes sutartis nebuvo įvykdyta, kadangi automobilis nebuvo perduotas I. K., o Å¡is nesumokėjo 300 litų G. K...

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla Nr. 2-1012-374/2010 pagal I. K. ieÅ¡kinį atsakovui G. K. dėl transporto priemonės Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir 300 Lt priteisimo. Minėtoje byloje 2010-06-14 Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimÄ , kuriuo

konstatavo, jog „...ginčo sandoris sudarytas gera valia, ieškovas (t. y. I. K.) pripažino, kad automobilis iš karto nebus atiduotas,

nes jam jo ir nereikia, kadangi nemoka vairuoti. Tokiu būdu pripažinus, kad sandoris sudarytas teisėtai, nenaudojant grasinimų, smurto, teismas sprendžia, kad sandorį pripažinti negaliojančiu nėra jokio teisinio pagrindo, ieškinys šioje dalyje laikytinas nepagrįstu, neįrodytu ir atmestinas“. Taigi, teismas įsiteisėjusiu sprendimu nustatė, kad 2005 m. balandžio 21 d.I.

K. nusipirko iÅ¡ G. K. transporto priemonę Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tapo minėtos transporto priemonės savininku. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , ignoravo kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-1012-374/2010) įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytÄ transporto priemonės Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo faktÄ , įvykusį tarp G. K. ir

I. K., ir be pagrindo iš naujo aiškinosi jau nustatytas aplinkybes.

2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina kitoje civilinėje byloje

nustatytÄ aplinkybę, kad transporto priemonės Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo I.

K.: pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad G. K. parduoda, o I. K. perka transporto priemonę Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, minėta pirkimo-pardavimo sutartis yra ir priėmimo-perdavimo aktas. Aplinkybė, jog iš VĮ „Regitra“ aikštelės I. K. išsivežė D. D., nepaneigia transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo fakto. Teisės aktai nedraudžia asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę, įsigyti transporto priemonę nuosavybės teise. Net ir ignoruojant CPK

182 straipsnio nuostatas, 2010 m. birželio 14 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas vertintinas kaip oficialus raÅ¡ytinis įrodymas. Tuo tarpu oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus,

įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Teismo pastaba, jog ,,byloje nėra įrodymų, kad G. K. buvo automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini) savininku sutarties sudarymo metu...“ neturi jokios įtakos pirkimo-pardavimo faktui. Pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėjas jam nepriklausantį daiktÄ nebÅ«damas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieÅ¡kinį“ (CK 6.307 straipsnio 1 dalis). Tokių duomenų byloje nėra. Todėl pagal byloje esančius įrodymus, minėto eismo įvykio metu I. K. buvo transporto priemonės Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kurio pareiga buvo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Å ios pareigos jis nevykdė. Biuro reikalavimas yra grindžiamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri įtvirtina Biuro teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Å ioje teisės normoje yra įtvirtinta solidari atsakingo už žalos padarymÄ asmens ir atsakingo už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmens (transporto priemonės savininko (Å¡iuo atveju - I. K.) atsakomybė prieÅ¡ BiurÄ , todėl Biuro ieÅ¡kinys atsakovo atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas.

Trečiasis asmuo G.

K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Nors teismas nurodė, kad iÅ¡ Jutlandijos policijos raporto matyti, kad prie jo buvo pridėtas automobilio draudimo polisas atsakovo I. K. vardu, Marijampolės rajono apylinkės teismas neiÅ¡reikalavo Å¡io įrodymo iÅ¡ institucijos, kuri tvirtino jį esant. Dėl Å¡ios priežasties, neiÅ¡siaiÅ¡kinus iki galo ar automobilis buvo draustas ar ne, negalima daryti iÅ¡vados kad automobilis nebuvo draustas. Padarius kitokiÄ iÅ¡vadÄ keistųsi ne tik žalos sureguliavimo procesas, bet ir atsakomybės už žalÄ atsiradimas. Å iuo atveju byloje yra du raÅ¡ytiniai įrodymai - Jutlandijos policijos raportas ir bendrovės „Balta“ raÅ¡tas. Bendrovė „Balta“ savo raÅ¡te nurodė, kad automobilis WV GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), pas juos nebuvo draustas ir apie eismo įvykį nieko nežinojo. Teismas šį įrodymÄ priėmė ir juo rėmėsi priimdamas sprendimÄ . Tačiau kitÄ Ä¯rodymÄ , kuris galėjo paneigti šį įrodymÄ ir atskleisti byloje naujų reikÅ¡mingų aplinkybių, t. y. Jutlandijos policijos raportÄ ir draudimo polisÄ , visiÅ¡kai nemotyvuodamas atmetė ir į jį visiÅ¡kai neatsikreipė dėmesio priimdamas sprendimÄ . Taipogi teismas nepagrįstai rėmėsi prielaida ir sprendime nenurodė tai patvirtinančių įrodymų, kad atsakovui I. K. automobilis nebuvo perduotas. Automobilio perdavimas yra nurodytas pačioje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje (Å¡i sutartis kartu yra ir automobilio perdavimo sutartis). Be to, liudininkas D. D. teisme patvirtino, jog jis nematė, kad po automobilio pardavimo atsakovui apeliantas iÅ¡ VÄ® „Regitra“ aikÅ¡telės bÅ«tų iÅ¡vykęs Å¡iuo automobiliu. Automobilis po pardavimo liko stovėti „Regitra“ aikÅ¡telėje. Todėl teismo prielaida, jog automobilis nebuvo perduotas atsakovui, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.

2. Teismas netinkamai vertino 2010 m. birželio mėn. 14 d. kitÄ teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1012-374/2010, kuriame I. K. praÅ¡ymas pripažinti automobilio VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorį negaliojančiu buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Å is sprendimas yra įsiteisėjęs ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galiÄ , todėl pirkimo

- pardavimo sutartis negali bÅ«ti vertinama kaip neturinti teisinės galios. Å iame sprendime, be kita ko, pažymėta, kad I. K. sandorį sudarė gera valia, ir jokių sandorio formos trÅ«kumų teismas nenustatė. Be to, jeigu Marijampolės rajono apylinkės teismas bÅ«tų tinkamai įvertinęs pyloje esantį oficialų raÅ¡ytinį įrodymÄ - Jutlandijos policijos raportÄ - ir bÅ«tų nustatęs, kad visgi automobilis buvo apdraustas atsakovo, iÅ¡nyktų visos objektyvios aplinkybės pripažinti sandorį niekiniu. Netgi vertinant atsakovo argumentus, jog už sandorio sudarymÄ jis gavo 70 Lt,  tai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , jog jis visiÅ¡kai suprato kÄ daro, iÅ¡ to kylančias jo teises bei pareigas ir galimÄ atsakomybę. Atsakovas sandorio sudarymo metu gavo naudÄ , buvo veiksnus ir nebuvo apgautas. Todėl teismo motyvai, jog iÅ¡ sandorio sudarymo atsakovas norėjo gauti tik 70 Lt negali paneigti sudaryto sandorio.

3. Marijampolės rajono apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos teismų praktikos. Kaip ir minėjo ieÅ¡kovas, vienos Å¡alies paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimÄ nėra pakankami padaryti iÅ¡vadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo (2010-10-07 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Marijampolės apylinkės rajono teismas priėmė absoliučiai prieÅ¡ingÄ sprendimÄ Å¡ioje byloje ir taip nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos teismų praktikos. Dar daugiau, nepriklausomai nuo to ar transporto priemonė yra eksploatuojama ar ne, ji privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pareiga pasirÅ«pinti įregistruotos transporto priemonės privalomos atsakomybės draudimu yra numatyta transporto priemonių savininkams. Å iai bylai prejudicinę galiÄ turinčios civilinės bylos Nr.2

-1012-374/2010 sprendimu yra nustatyta, kad transporto priemonės VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas I. K.. Todėl ir atsakomybė tekti turi atsakovui. Teismo

padaryta išvada, kad trečiasis asmuo pardavęs automobilį ir toliau liko jo savininku ir privalėjo jį apdrausti praėjus trims metams po pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo, prieštarauja CK normomis nustatytai nuosavybės atsiradimo ir pasibaigimo sampratai.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo praÅ¡o jį tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais (b. l. 138-139).

Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o trečiojo asmens apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies: dalyje dėl tariamos draudimo

apsaugos galiojimo transporto priemonei Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti; dalyje dėl transporto

priemonės Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko eismo įvykio dienai patenkinti ir pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ - priteisti iÅ¡ atsakovo 14 911,89 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, visas Biuro bylinėjimosi iÅ¡laidas, bei penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto (trečiojo asmens G. K.) teiginiu, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog transporto priemonė Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nėra pateikta draudimo sutartis ar polisas, kurie patvirtintų aplinkybę, jog transporto priemonė Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdrausta Latvijos draudimo bendrovėje AAS „Balta“. Be to, minėta bendrovė

informavo teismÄ , jog transporto priemonė Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta. Jutlandijos

policija nėra tas subjektas, kuris kaupia ar saugo draudimo polisus. Minėta institucija tik užrašo eismo įvykių dalyvių pateiktų polisų duomenis (šiuo atveju minėti polisai gali būti ir negaliojantys). Taigi, teismo išvada, jog 2008 m. spalio 3 d. eismo įvykio metu transporto priemonė Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, yra pagrįsta ir teisėta. Su kitais G. K. apeliacinio skundo argumentais ieškovas sutinka - jie atitinka Biuro apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl Draudikų biuro, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , teisės reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ asmens, kuris neigia, kad yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas I. K. ir trečiasis asmuo G.

K. 2005 m. balandžio 21 d. sudarė pirkimo-pardavimo

sutartį, pagal kuriÄ G. K. už 300 Lt pardavė, o I. K. nupirko automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo praÅ¡ymu, tÄ pačiÄ dienÄ , automobilis

buvo registruotas I. K. vardu VĮ „Regitra“. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad ši sutartis yra ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo parduodas pirkėjui minėtas automobilis ir dėl kurio jokių pretenzijų šalys viena kitai neturi (prijungtos c/b Nr. 2-1012-374/2010 b. l. 30-32, 40-41). 2008

m. spalio 3 d. Danijos Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovui I. K. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė „Volkswagen

Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę ir jÄ apgadino. Asmuo, vairavęs automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ eismo įvykio vietos palikdamas automobilį pasiÅ¡alino ir tolimesnio tyrimo metu nebuvo nustatytas. IeÅ¡kovui nustačius, kad transporto priemonė „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, buvo patenkintas Danijos draudikų biuro reikalavimas dėl nukentėjusiajam iÅ¡mokėtos žalos atlyginimo, ir ieÅ¡kovas sumokėjo 14 911,89 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Transporto priemonių draudimÄ reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Vienas iÅ¡ pagrindinių transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas, kurį lemia transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio aplinkiniams, panaudojimas. Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal TPVCAPDÄ®

4 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, iÅ¡perkamosios nuomos ar panaÅ¡ios sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Todėl automobilio savininko atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Taigi, remiantis 2005 m. balandžio 21 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, Įstatymu nustatyta pareiga apdrausti automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teko atsakovui.

Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir Å¡ios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui (Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis, Danijos ir Lietuvos draudikų biurų paieÅ¡ka apie eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu rezultatų nedavė (t. 1, b. l. 33, 36).

Danijos Karalystės Jutlandijos policijos 2009 m. vasario 2 d. papildomame raporte nurodyta aplinkybė, jog minėtas automobilis buvo apdraustas bendrovėje „Balta“, o draudimo polisas iÅ¡duotas I. K. (t. 1, b. l. 29), prieÅ¡tarauja ne tik paties I. K. paaiÅ¡kinimas teisme, jog automobilio jis niekada nedraudė (t. 2, b. l. 75), bet ir bendrovės „Balta“ patvirtinimui, jog tokia transporto priemonė bendrovėje niekada nebuvo drausta (t. 2, b. l. 80-82), dėl ko teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes ir pačios Jutlandijos policijos iki 2009 m. vasario 2 d. raporto pateiktus duomenis, iÅ¡ kurių seka, kad 2008 m. lapkričio 20 d. apžiÅ«rėjus iÅ¡ vidaus automobilį, kas padėtų nustatyti jo savininkÄ , nieko rasti nepavyko ( t. 1, b. l. 27), sprendžia, kad ieÅ¡kinio argumentai dėl to, jog automobilis „Volkswagen Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas privalomuoju draudimu yra pagrįsti ir teisingi (CPK 185 straipsnis).

Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Taigi atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDÄ®

17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ suponuoja dviejų skolininkų solidariÄ jÄ atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamÄ transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Biurui teisė reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Bylos duomenimis nebuvo nustatytas asmuo, vairavęs atsakovo automobilį ir transporto priemonės perdavimo Å¡iam asmeniui pagrindas, dėl ko nepadraustos transporto priemonės perdavimas naudotis pripažintinas tyčiniu draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimu, už kuriuos nagrinėjamu atveju atsako transporto priemonės savininkas. Taigi, kaip jau minėta, automobilio savininko  atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ , todėl aptartoje situacijoje ieÅ¡kovas pagrįstai kreipėsi dėl žalos atlyginimo į atsakovÄ .

Atsakovas prašė atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ tuo pagrindu, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis realiai nebuvo sudaryta ir jis netapo Å¡ios transporto priemonės nei savininku, nei valdytoju. Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus pripažino iÅ¡ esmės pagrįstais ir vadovaudamasis CK 6.157, 6,158, 6.309, 6.313, 6.314 straipsnių, 6.317 straipsnio

1 dalies nuostatomis savo iniciatyva pripažino 2005 m. balandžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento konstatavęs, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių tai, jog trečiasis asmuo G. K. buvo automobilio savininku sandorio sudarymo metu, kad jis pardavė automobilį atsakovui I. K., kad pastarasis sumokėjo už automobilį jo kainÄ 300 Lt, kad automobilis ir jo dokumentai buvo perduoti atsakovui. Su tokiais teismo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pagal CK 6.244 straipsnį, sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia Å¡io kodekso pirmosios knygos numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė), jeigu jÄ sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai (CK 6.225 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia (niekine), nenurodė kokiu CK pirmosios knygos sandorio negaliojimo teisiniu pagrindu jis tai padarė, teismas taipogi nenurodė, kokie buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir kuo pasireiÅ¡kė vieÅ¡ojo intereso pažeidimas, todėl negalima pripažinti tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad sandorio sudarymo metu G. K. (pardavėjas) nebuvo parduodamo daikto savininku, be to, Å¡i aplinkybė nagrinėjamam ginčui neturi reikÅ¡mės, kadangi toks sandoris gali bÅ«ti ginčijamas teismine tvarka pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieÅ¡kinį (CK 6.307 straipsnio 1 dalis), tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Taigi pripažinti sandorį negaliojančiu teismo nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Sandoriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK

1.63 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos Å¡alims įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jeigu Å¡alis nevykdo nepiniginės prievolės, kita Å¡alis gali reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, numatytus CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose. Å alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Aptartų teisės normų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti 2005 m. balandžio 21 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, tačiau įsiteisėjusiu teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimu prijungtoje civilinėje byloje atsakovo ieÅ¡kinys buvo atmestas konstatavus, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas atsakovo gera valia, teisėtai. Kitais įstatymų pagrindais atsakovas neprašė pripažinti sandorio negaliojančiu, o automobilio perdavimas atsakovui konstatuotas pačia pirkimo – pardavimo sutartimi. Atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus (tame tarpe trečiojo asmens G. K. ir liudytojo D.

D. paaiÅ¡kinimus), teisėjų kolegija sprendžia, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovas nepatvirtino, kad už sandorio sudarymÄ jam buvo sumokėta

70 Lt. Byloje nustačius, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta atsakovo gera valia, taigi jam, kaip rÅ«pestingai sandorio Å¡aliai, teko pareiga pasidomėti apie tokio sandorio sudarymo pasekmes ir galimÄ asmeninę atsakomybę už tokio sandorio sudarymÄ . Nei vienu ir aukščiau paminėtų savo teisės gynimo bÅ«du atsakovas faktiÅ¡kai daugiau kaip tris metus nesinaudojo ir į teismÄ kreipėsi tik po to, kai ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė jam pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo. Todėl atsakovui ir tenka pareiga atsakyti už neigiamas pasekmes, atsiradusias iÅ¡ Ä®statymo.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino 2005 m. balandžio 21 d. automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, dėl ko teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys, pripažinus jį pagrįstu aukščiau paminėto Įstatymo ir išdėstytų argumentų pagrindu, tenkintinas pilna apimtimi (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.210 straipsnio

1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus apeliacinį skundÄ , panaikinus sprendimÄ ir priėmus byloje naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti, perskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas, paduodamas ieÅ¡kinį, sumokėjo 447 Lt žyminio mokesčio (1 t. b. l. 58), patyrė 462,70 Lt vertimo iÅ¡laidų (1 t. b. l. 55-57), apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 447 Lt žyminį mokestį už paduodamÄ

apeliacinį skundÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo I. K. (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas,

93 straipsnio 1, 3 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo I.

K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) 14 911,89 Lt (keturiolika tūkstančių devynis šimtus vienuolika litų

89 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (14 911,89 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011-09-14) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 447 Lt (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis litus) žyminio mokesčio ir 462,70 Lt (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du litus, 70 ct) vertimo iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ atsakovo I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 118,15 Lt (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniolika litų, 15 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sÄ skaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi iÅ¡laidos“).

Priteisti iš atsakovo I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) 447 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                  Â

Galina Blaževič

                                                                                              Ginautas

Koriaginas

                                                                                               Arvydas

Žibas