ae715e42-e38e-41c6-a244-3f4ad0e5501e · Panevėžio apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-18-337/2021 Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00097-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6.; 21.11.10 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. vasario 12 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo S. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-201-1005/2020. Teismas n u s t a t ė :

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato KupiÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2020 m. spalio 29 d. priėmė nutarimÄ Nr. 71-ANR-N-1162-2020 (toliau – skundžiamas nutarimas), kuriuo S. P. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir paskyrė administracinę nuobaudÄ bei administracinio poveikio priemonę - 800 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad S. P. 2020 m. spalio 9 d. 21.25 val. Užupio g., Vėžionių k., KupiÅ¡kio r., vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,57 promilių neblaivumas.

2. Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mai 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-201-1005/2020 (toliau – skundžiama nutartis) priėmė sprendimÄ S. P. skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeistÄ . Nutartyje įvertinus byloje esančius duomenis konstatuota, kad S. P. yra pagrįstai nubaustas už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ , kadangi S. P. pateiktas kraujo ėminys nepaneigia policijos pareigÅ«nų alkotesteriu užfiksuoto jo automobilio vairavimo metu buvusio neblaivumo laipsnio.

Taip pat teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad S. P. yra paskirta minimali administracinė nuobauda ir trumpiausias galimas specialiosios teisės atėmimo terminas, nors jis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir šiuo metu turi galiojančių nuobaudų, o skunde teismui yra nurodytos tik įprastos gyvenimiškos aplinkybės, kurios nėra išskirtinės ir savaime nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

3. Apeliaciniu skundu S. P. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir skundžiamÄ nutarimÄ bei administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti arba pakeisti skundžiamo nutarimo dalį, kuria S. P. taikyta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių ir paskirti Å¡velnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ arba paskirti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ iki 6 mėnesių kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. 3.1.

Mano, kad byloje esant net trims įrodymų Å¡altiniams, kurie prieÅ¡tarauja teismo iÅ¡vadai skundžiamoje nutartyje dėl įrodytos apelianto kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusižengimÄ , ir nesant galimybių paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp bylos duomenų, visos abejonės turėtų bÅ«ti vertinamos apelianto naudai ir administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutraukta. 3.2. Skunde taip pat iÅ¡dėstytos aplinkybės, kurios, anot apelianto, sudaro pagrindÄ taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir suÅ¡velninti jo atžvilgiu taikytÄ administracinio poveikio priemonę ar paskirti kitas administracinio poveikio priemones.

Pažymima, kad pagal byloje esančiÄ eksperto iÅ¡vadÄ nusižengimo padarymu metu apeliantui nustatytas neblaivumas tik tÅ«kstantosiomis promilių dalimis virÅ¡ija įstatyme nustatytÄ leistinÄ ribÄ , taip pat apeliantas nurodo, kad tai yra vienintelė tokio pobÅ«džio situacija per 36 metų jo vairavimo staÅ¾Ä , juolab jis nepiktnaudžiauja alkoholiu dėl sveikatos bÅ«klės (jam stentuota Å¡irdis, diagnozuota arterinė hipertenzija ir atvira krÅ«tinės angina), dėl ko vartoja vaistus ir nustatytas 45 proc. netektas darbingumas.

Apelianto teigimu į Å¡ias aplinkybes bÅ«tina atsižvelgti parenkant administracinės poveikio priemonės taikymo terminÄ , juolab tai yra pirmas tokio pobÅ«džio jo nusižengimas ir Å¡iuo metu galiojančių kitų administracinių nuobaudų neturi.

4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyrius pateiktu atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.

5. Skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino prieÅ¡taravimų tarp byloje esančių duomenų dėl jo neblaivumo, dėl to neteisingai jį patraukė administracinėn atsakomybėn. Å iuos apeliacinio skundo argumentus apygardos teismas laiko nepagrįstais, kadangi patikrinus byloje esančius įrodymus nėra jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu Å¡ios bylos įrodymų vertinimu bei padaryta iÅ¡vada, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų, kurie leidžia daryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ dėl apelianto kaltės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

8. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Teismas ir administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

9. Administracine tvarka asmuo gali bÅ«ti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilių, bet ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai. Å io administracinio nusižengimo sudėties bÅ«tinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal Å¡iÄ teisės normÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus.

10. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 9 d. 21.25 val. policijos pareigÅ«nams sustabdžius apelianto vairuojamÄ automobilį ir patikrinus jo blaivumÄ sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARBH-0030, patikros sertifikato Nr. 1293752, prietaiso paklaida ± 0,01 promilės, jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,57 promilių. Alkotesterio, kuriuo buvo atliktas tyrimas, patikimumas byloje neginčijamas. Patikrinimo metu apeliantas policijos pareigÅ«nams buvo nurodęs, jog prieÅ¡ šį įvykį apie 15.00 val. buvo vartojęs alkoholio (iÅ¡gėrė apie 2 stiklines 6 laipsnių stiprumo alaus). Vėliau, tÄ pačiÄ dienÄ apeliantas savanoriÅ¡kai nuvyko į VÅ Ä® KupiÅ¡kio ligoninės Priėmimo skyrių medicininei apžiÅ«rai girtumui nustatyti:

1) iš byloje esančio Medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 3, surašyto 2020 m. spalio 9 d., 22.14 val., matyti, kad apelianto apžiūros metu alkoholio kvapas nesijautė, jis buvo gerai orientuotas laike ir vietoje, jo dėmesio koncentracija gera, atmintis nesutrikusi, kalba rišli, rami, artikuliuota, todėl padaryta išvada, kad akivaizdžių apelianto apsvaigimo požymių nėra;

2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5598/2020(01) nurodyta, kad apelianto kraujyje, paimtame 2020 m. spalio 9 d., 22.17 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,19 promilės etilo alkoholio.

11. Kaip matyti, šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodyta, esminių prieštaravimų, kurie leistų abejoti pirminiais apelianto neblaivumo nustatymo rezultatais alkotesteriu, šiuo atveju nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba.

Taisyklių 2.3 punkte neblaivumo tikrinimas apibrėžtas kaip – policijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigÅ«nų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų, laisvės atėmimo įstaigų ir probacijos tarnybų vadovų įgaliotų asmenų, karo policininkų, kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai metrologiÅ¡kai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iÅ¡kvėptame ore esančiÄ etilo alkoholio koncentracijÄ nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiÅ«rimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimÄ kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus.

Ä®prastai pareigÅ«nai neblaivumo patikrinimÄ atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Pagal Taisyklių 29 punktÄ , nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandÄ gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ . Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su policijos pareigÅ«nų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, kreipėsi į medicinos įstaigÄ ir specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 5598/2020(01) nustatyta, kad apelianto kraujyje rasta mažiausia 0,19 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tačiau teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime dar nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas apelianto blaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigÅ«nai, atlikę jo patikrÄ , nesivadovavo Taisyklėmis, nėra.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigÅ«nas naudojo sertifikuotÄ alkotesterį, byloje nėra jokių kitų duomenų, leidžiančių abejoti Å¡io prietaiso tinkamumu bei patikimumu, todėl apygardos teismui abejoti įvykio metu užfiksuotų rodmenų tikslumu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juolab vertinant ir paties apelianto paaiÅ¡kinimus įvykio vietoje matyti, kad jis pripažino vartojęs alkoholio ir pats nebuvo tikras dėl jo kiekio organizme, kas taip pat netiesiogiai patvirtina, jog policijos pareigÅ«nų atlikto tyrimo metu nustatytas neblaivumas buvo objektyviai nulemtas apelianto neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo.

Tuo tarpu nuo apelianto tikrinimo alkotesteriu (21.25 val.) ir jo kraujo mėginio paėmimo (22.17 val.) praėjo šiek tiek mažiau nei 1 valanda ir laikas šiuo atveju yra reikšmingas tuo aspektu, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad alkoholio kiekis apelianto organizme turėjo sumažėti, atsižvelgiant dar ir į paties apelianto paaiškinimus, jog jis alkoholį vartojo prieš daugiau nei 7 valandas iki įvykio, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp paminėtų tyrimų rezultatų.

12. Nagrinėjamu atveju byloje esantiems neaiÅ¡kumams dėl apelianto neblaivumo paÅ¡alinti bei siekdamas nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes apylinkės teismas paskyrė ekspertizę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 1206/2020 (5) nurodyta, kad nusižengimo padarymo metu apelianto kraujyje galėjo bÅ«ti nuo 0,2770 iki 0,4075 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pažymėtina, kad nors ekspertizės metu buvo atlikti tik teoriniai skaičiavimai, įvertinus minimo įvykio aplinkybes, apelianto nustatytÄ kraujyje alkoholio koncentracijÄ ir jo kai kuriuos fiziologinius duomenis, tačiau net ir tokie eksperto atlikti skaičiavimai iÅ¡ dalies patvirtino aplinkybę, kad nusižengimo padarymo metu apeliantas buvo objektyviai neblaivus, kai jo neblaivumas buvo daugiau negu 0,4 promilės. Taigi, esminio prieÅ¡taravimo tarp apelianto kraujyje nustatytos etilo alkoholio koncentracijos ir alkotesterio parodymų nėra.

Å io ekspertinio tyrimo rezultatai neprieÅ¡tarauja patikrinimo alkotesteriu ir kraujo mėginio tyrimo rezultatams, bet kartu ir sustiprina iÅ¡vadÄ , kuriai pritaria ir apygardos teismas, jog alkoholio koncentracija apelianto kraujyje 2020 m. spalio 9 d. 21.25 val. virÅ¡ijo leistinÄ 0,4 promilių ribÄ . Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje neginčytinai yra nustatyta, jog apeliantas padarė jam inkriminuotÄ nusižengimÄ , todėl pripažintina, jog apylinkės teismas Å¡ioje byloje tinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl apelianto patraukimo administracinėn atsakomybėn.

13. Taip pat apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atsisakyta taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir prašoma teismo įvertinti galimybę apelianto atžvilgiu taikyti administracinio poveikio priemonę trumpesniam terminui nei skundžiamame nutarime.

14. Galimybę paskirti mažesnę baudÄ negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebÅ«tų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014). Be to, kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

15. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas apelianto skundo, įstatymo dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes bei pagrįstai nurodė, jog nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė apeliantui paskirta teisingai ir jos Å¡velninti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad apelianto padarytas nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s vairuotojai, yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, juolab pareiÅ¡kėjas neblaivus už vairo buvo sustabdytas gyvenvietės teritorijoje, kas tik dar labiau padidina galimÄ neigimų pasekmių atsiradimo rizikÄ . Todėl atmestinas kaip nepagrįstas skundo reikalavimas Å¡iuo atveju vertinti faktÄ dėl apeliantui nustatyto neblaivumo, artimo minimaliai įstatymo leistinai ribai, kaip iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybę, kadangi ji savaime nepagrindžia padaryto nusižengimo pavojingumo.

Kaip jau minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui reikÅ¡mingos ir kitos bylos aplinkybės, todėl Å¡iuo atveju vertintina ne tik tai, kad nėra nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bet ir tai, kad apeliantas nėra drausmingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinio pobÅ«džio, t. y. apeliantas ir anksčiau yra eilę kartų baustas už įvairius KET pažeidimus ir net 2020 m. gruodžio 1 d. duomenimis turi vienÄ galiojančiÄ neįvykdytÄ administracinę nuobaudÄ už leistino nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ (2020 m. lapkričio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu).

Todėl apygardos teismas sutinka su skundžiamos nutarties iÅ¡vada, kad net ir tokiomis aplinkybėmis apeliantui vis tiek skundžiamu nutarimu paskirta minimali administracinė nuobauda ir trumpiausias galimas specialiosios teisės atėmimo terminas. Taip pat ir skunduose teismams akcentuojamos aplinkybės bei pateikti duomenys apie apelianto sunkiÄ sveikatos bÅ«klę, nustatytÄ 45 proc. netekto darbingumo lygį, einamas vairuotojo-vadybininko darbines pareigas ar vykdomÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ yra reikÅ¡mingos individualizuojant administracinę nuobaudÄ ir administracinio poveikio priemonę, tačiau savaime nesudaro pagrindo jų Å¡velninti ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Sutinkant su skundžiama nutartimi pažymėtina, kad šios aplinkybės ir su tuo susijusios galimos neigiamos pasekmės, netekus specialios teisės vairuoti transporto priemones, negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kadangi šiuo atveju apeliantas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl to patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Dėl to darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio pagrindo manyti, kad skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.

Be to, remiantis tuo, kad byloje nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nėra pagrindo tenkinti ir likusio apeliacinio skundo reikalavimo paskirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytÄ trupesnį nei minimalios trukmės (6 mėnesių) specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

16. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ ir jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-201-1005/2020 palikti nepakeistÄ ir S. P. apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis įsiteisėja paskelbimo dienÄ . Teisėjas Evaldas Vanagas