2023-08-16 Nr. BB-5388-1-01-1-15351-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3705/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15351-2022-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistosios J. Z. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 15 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistoji J. Z. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį, kuria palikta galioti jos atžvilgiu priimta nuosprendžio dalis, kurioje ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumą, nesivadovavo sveika logika, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatą į nešališką ir išsamų teismo sprendimą. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja J. J. neužprotokolavo kasatorės paaiškinimų, kad nukentėjusysis A. B. po įvykio skambinėjo ir gąsdino, kad parašys pareiškimą, jei jie visi trys (t. y. nuteistieji šioje byloje) nesumokės jam 3000 Eur; be to, tyrėja netenkino prašymo paskirti advokatą. Nebuvo surinkti duomenys apie jos sveikatos būklę, kad kojų judesiai jai sukelia skausmą. Skunde teigiama ir tai, kad J. Z. nesinaudojo teisinėmis paslaugomis, nors pirmosios instancijos teisme prašė paskirti gynėją. Nuteistoji apeliacinio teismo prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant advokatui, tačiau teisėjų kolegija, nepranešusi jai, suteikė advokato paslaugas, už kurias priteisė iš jos 120 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir taip žymiai pablogino jos finansinę padėtį. Nuteistasis byloje I. M. savo kaltę pripažino ir teismui nebuvo jokio pagrindo netaikyti BK 38 straipsnio 1 dalies.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos faktines aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Paduotu kasaciniu skundu nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir neigiamos nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Antai tvirtinama, kad teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi tik nukentėjusiojo A. B. ir jo tėvo J. B. duotais, tikrovės neatitinkančiais parodymais, kurie buvo keičiami, kad nukentėjusysis, pasinaudojęs jo paties išprovokuota situacija, siekdamas finansinės gerovės, apkaltino kasatorę nusikaltimu, kurio ji nepadarė. Be to, kasatorė savaip interpretuoja liudytojo J. B. pokalbio, jam paskambinus į Bendrąjį pagalbos centrą, turinį, dėsto savą versiją, kodėl šis liudytojas davė kasatorę (ir kitus nuteistuosius) kaltinančius parodymus.

Pažymėtina, kad faktinių bylos aplinkybių nustatymas, duomenų pripažinimas įrodymais, jų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Taigi, nuteistosios J. Z. kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kuriais savaip interpretuojami įrodymai bei pateikiamas subjektyvus jų vertinimas, nesutinkant su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties turinio, apeliacinės instancijos teismas dėl nuteistosios apeliaciniame skunde keltų įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo klausimų išdėstė motyvuotas išvadas, kurios teisės taikymo aspektu kasaciniu skundu nėra skundžiamos.

Kasacine tvarka apskųsti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus galima ne dėl bet kokių, bet tik dėl esminių BPK pažeidimų, t. y. tokių, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju kasatorė pateikia argumentus, kuriais nesutinka su tam tikromis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, tačiau teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių nuteistosios apeliacinio skundo argumentų, nenurodo. Kasaciniame skunde nėra ir teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo priteisti iš nuteistosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad tyrėja J. J. netenkino kasatorės prašymo skirti gynėją, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kasatorė nesinaudojo teisinėmis paslaugomis, nors ji prašė paskirti gynėją. Tokie argumentai yra nauji, nes jie nebuvo nurodyti nuteistosios apeliaciniame skunde ir nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tuo tarpu, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas – priimti išteisinamąjį nuosprendį – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas nuosprendžių (išteisinamųjų ar apkaltinamųjų) nepriima.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios J. Z. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė

Audronė Kartanienė