2013-12-17 Nr. BB-2597-1-64-1-00910-2010-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–555/2013

Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00910-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.5.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Rimanto Baumilo ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistajam T. R.,

gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. ir jo gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendis dėl T. R. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: T. R. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu T. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

T. R. apeliacinės instancijos teismo nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti AB „A“ naudai 6470,25 Lt draudimo išmoką iš UADB „ Ergo Lietuva“: 2009 m. spalio 9 d. kreipėsi į UADB „ Ergo Lietuva“ Marijampolės filialą, esantį Marijampolėje, Ūkininkų g. 2A, prašydamas išmokėti AB „A“ draudimo išmoką pagal 2008 m. lapkričio 4 d. transporto priemonių draudimo liudijimo sutartį Nr. 851-0295143 dėl automobilio BMW X6 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimo; UADB „Ergo Lietuva“ Marijampolės filialo darbuotojams T. R. pateikė žinomai suklastotus dokumentus dėl minėtu automobiliu BMW X6 sukelto eismo įvykio aplinkybių bei jo turėtų išlaidų, t. y. 2009 m. spalio 2 d. pažymą, patvirtiną Minsko miesto vidaus reikalų valdybos Maskvos rajono automobilių inspekcijos (VASI) skyriaus anspaudu; 2009 m. spalio 2 d. Ribotos atsakomybės bendrovės „Mintechavtoservis“ išduotą užsakymą transporto priemonės remontui Nr. 3130515; 2009 m. spalio 2 d. „Mintechavtoservis“ čekio (apie turėtas išlaidas) kopiją. Tačiau nusikaltimo T. R. nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes UADB „Ergo Lietuva“ 2010 m. gegužės 17 d. iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 2-osios valdybos gavo informaciją (raštu Nr. 38-2-S-2582), kad minėtas automobilis BMW X6 Baltarusijos Respublikos įmonėje „Mintechavtoservis“, registruotoje Baltarusijoje, Minske, Majakovskio g. 2, bei jos autoservise, esančiame Minske, Jesenskio g. 130, remontuojamas nebuvo, o 7 541 970 Baltarusijos Respublikos rublių apmokėjimo už automobilio remontą į įmonės kasą negauta.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. R. ir jo gynėjas advokatas Vaidotas Sviderskis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. išteisinamąjį nuosprendį.

Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nepagrįstai nuteisė T. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu byloje nagrinėta situacija išplaukia iš civilinių teisinių santykių.

Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo išvadas lėmė liudytojo S. A. parodymai, kurie nepagrįstai įvertinti kaip patikimi, nes šis liudytojas pats atliko galbūt neteisėtus veiksmus ir buvo suinteresuotas išvengti baudžiamosios atsakomybės (jam duodant sąžiningus ir teisingus parodymus, jis būtų liudijęs prieš save). Šiuo atveju sprendžiant, ar galima besąlygiškai remtis tokio liudytojo parodymais, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad S. A. iš nuteistojo T. R. jau buvo gavęs pinigus už automobilio remontą ir tai siekė pagrįsti galbūt net suklastojęs kasatoriaus pateiktus dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, S. A. parodymai yra abejotini, todėl jie turėjo būti vertinami kaltinamojo naudai, kaip tai teisingai padarė pirmosios instancijos teismas, nes nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik neginčijamais įrodymais, liečiančiais ir patvirtinančiais byloje įrodinėtinas svarbias aplinkybes.

Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog S. A. nekirto Lietuvos sienos, nepagrįstai ir nepatikrinęs bylos duomenų rėmėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie VRM) Sienos apsaugos organizavimo kontrolės valdybos 2013 m. vasario 13 d. raštu, kuriame nurodyta, jog S. A. 2009 m. spalio 9-19 d. į Lietuvą nebuvo įvažiavęs, nes, pasak kasatorių, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. A. yra išduota Europos Sąjungos daugkartinė viza, o pagal nustatytą reglamentavimą tokiems asmenims, kurie naudojasi bendrijos laisvo judėjimo teise, kertant Europos Sąjungos išorinę sieną taikomas minimalus pasienio patikrinimas ir jo metu vykstantys per Lietuvos pasienio kontrolės punktus asmenys bei jų vairuojamos transporto priemonės netikrinamos per VSATIS; dėl to Sienos apsaugos tarnyba atitinkamų duomenų negalėjo turėti. Be to, iš paties S. A. parodymų negalima patikimai nustatyti, ar jis nebuvo atvykęs į Lietuvą. Taigi lieka nepaneigta aplinkybė, kad minėtas liudytojas nuteistojo nurodytu laiku galėjo būti Lietuvoje.

Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, vienpusiškai vertindamas, atmetė liudytojo Ž. K. parodymus (motyvuodamas tuo, kad liudytoją ir nuteistąjį sieja draugiški santykiai, o apklaustas jis buvo praėjus metams po įvykio). Skunde pažymima, jog Ž. K. parodė davęs Baltarusijos piliečiui S. A. automobilį, kad šis sutaisytų įtrūkusį priekinį stiklą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pademonstravo šališkumą darydamas išvadą, kad net ir paaiškėjus, jog automobilio BMW X6 stiklas buvo įskeltas, tai nepaneigia kaltinimo aplinkybių.

Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra transporto priemonės fotografijų ir defektavimo aktų (nors jie yra draudimo byloje), iš kurių būtų galima spręsti apie jos apgadinimus ir dėl to kelti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo, kad būtų išsiaiškinta, ar automobilio stiklas buvo keičiamas.

Kasatoriai nurodo, kad byloje ginčo objektu nebuvo draudžiamasis įvykis, t. y. niekas neginčijo to fakto, kad automobilis buvo apgadintas, abejonių nekėlė ir transporto priemonės apgadinimo vieta, laikas ir aplinkybės, taip pat nebuvo ginčijama ir tai, kad automobilio remontas bei draudžiamasis žalos atlyginimas buvo realus ir tikras, tačiau iškilo klausimas dėl vienos žalos sąmatoje nurodytos eilutės – automobilio priekinio stiklo remonto. Svarbu ir tai, kad nors aptariama aplinkybė ir buvo pagrįsta galimai suklastotais duomenimis, tačiau šie duomenys nepaneigia fakto, kad stiklas tikrai buvo keistas, kad jam buvo būtinas remontas ir kad jį remontuojant (net nesvarbu legaliai ar nelegaliai) buvo patirta 6470,25 Lt (6,5 mln. Baltarusijos rublių) išlaidų. Ginčas kilo dėl to, ar T. R. žinojo, ar galėjo ir turėjo suvokti bei numatyti tai, jog dokumentai buvo suklastoti. T. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad transporto priemonė buvo apgadinta, o to, jog pažyma (patvirtinta Minsko miesto vidaus reikalų valdybos, Maskvos rajono automobilių inspekcijos (VASI) skyriaus antspaudu), bendrovės „Mintechavtoservis“ išduotas užsakymas transporto priemonės remontui ir čekio kopijos yra suklastoti – nežinojo, nes šiuos dokumentus pateikė Baltarusijos pilietis S. A. Taigi nuteistasis neturėjo ir negalėjo suvokti, kad pateikia draudimo bendrovei suklastotus dokumentus. Be to, kasatoriams nesuprantama, kodėl teismai laikė, kad automobilio priekinio stiklo keitimo kaina Baltarusijoje yra 3000 Lt, nors ši aplinkybė nebuvo tirta.

Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, aptariamas tyčios turinys ir tai, kuo pasireiškia apgaulė. Kasatoriai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neatribojo baudžiamosios atsakomybės nuo civilinės atsakomybės. Teismas pripažino, kad nuteistasis siekė neteisėtos turtinės naudos trečiajam asmeniui – AB „A“, nors ši bendrovė nebuvo informuota apie vykstantį procesą ir jame nedalyvavo. Kasatoriai atkreipia dėmesį, kad AB „A“ nuteistajam perdavė techniškai tvarkingą automobilį, o pastarasis tokį (tvarkingą ir neapgadintą) jį įsipareigojo grąžinti sutartinių santykių pagrindu.

Transporto priemonė nuo pat jos įsigijimo buvo drausta KASKO draudimu, tai itin reikšminga dėl to, kad bet kokie jos defektai arba apgadinimai būtų laikomi draudžiamuoju įvykiu ir kompensuojami (nebent jie būtų pripažinti nedraudžiamaisiais), taigi UADB „Ergo Lietuva“ privalėjo padengti žalos atlyginimą. Kasatoriai pabrėžia, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar buvo apgadintas (ar keistas) transporto priemonės stiklas ir kokio dydžio išlaidos dėl to buvo patirtos, o ne dėl kitokių apgadinimų (automobilio stogo ir kt.).

Byloje net nebuvo aiškinamasi, ar nuteistojo draudimo bendrovei pateikti dokumentai yra suklastoti. Kadangi draudžiamasis įvykis nėra paneigtas, todėl, kasatorių manymu, pateikti netinkami (suklastoti) žalą pagrindžiantys dokumentai nereiškia, jog buvo padaryta nusikalstama veika, kuria siekta neteisėtai užvaldyti draudimo bendrovei priklausantį turtą. Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti realią žalą bei ją palyginti su iš draudimo kompanijos prašoma išmokėti suma ir atsakyti į klausimą, ar išlaidų kompensavimo reikalavimas iš tiesų nėra civilinis turtinis reikalavimas.

Pasak kasatorių, šiuo atveju draudikas civiliniame procese galėtų nemokėti draudimo išmokos arba ją mažinti. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad T. R. prašymą atlyginti išlaidas dėl automobilio stiklo pakeitimo pateikė tik draudimo bendrovės atstovams patarus, be to, nebūdamas teisininkas visus dokumentus, jų neskaitęs, pateikė draudikui. Pasak kasatorių, nėra nustatyta, kad nuteistasis ar AB „A“ būtų gavę turtinę naudą dėl neteisėtų veiksmų, nėra įrodymų, kad nuteistasis tokios naudos siekė, o aptartos aplinkybės rodo, kad T.

R. veikoje nėra subjektyviojo nusikaltimo, už kurį nuteistas, požymio (ir jis neįrodytas).

Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas tendencingai rėmėsi tik nuteistajam nepalankiais įrodymais, neišnagrinėjo visų svarbių veikos bylos aplinkybių ir bylos duomenimis nepagrindė padarytų išvadų, o įrodinėjimo naštą perkeldamas kaltinamam asmeniui šiurkščiai pažeidė baudžiamąjį procesą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, kasatorių manymu, tinkamai išnagrinėjo bylą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.

Nuteistojo T. R. ir jo gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinis skundas nepagrįstas.

Dėl T. R. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį

Kasaciniame skunde pateiktas nuteistojo T. R. ir jo gynėjo prašymas panaikinti apkaltinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį iš esmės paremtas tuo, kad kasatoriai nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o byloje susiklostė civiliniai teisiniai santykiai draudimo srityje, todėl T. G. nepagrįstai nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Priešingai negu teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, jame padarytų išvadų teisingumą, iš naujo įvertino teisiamajame posėdyje tirtus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas, kurių pagrindu konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino T. R. kaip nepadariusį veikos, turinčios BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti T. R. versiją, kad jam dokumentus apie automobilio stiklo keitimą perdavė į Lietuvą atvykęs liudytojas S. A., papildomai tyrė įrodymus – apklausė liudytoją K. M., kuris, anot nuteistojo, dalyvavo jo ir S. A. susitikime Lietuvoje, bei išreikalavo iš VSAT prie VRM informaciją dėl S. A. atvykimo į Lietuvą, kurioje nurodyta, kad nuo 2009 m. spalio 9 iki 19 d. S. A. į Lietuvą nebuvo įvažiavęs. Šią informaciją teismas sugretino su kitais bylos duomenimis, liečiančiais minėtas aplinkybes.

Iš teismo nuosprendžio matyti, kad pagal nuteistojo T. R. parodymus, dokumentus iš S. A. jis gavo vieną dieną prieš pateikiant juos UADB „Ergo Lietuva“, t. y. 2009 m. spalio 18 d., tuo tarpu, pagal T. R. paso duomenis, šią dieną jis pats buvo išvykęs į Rusijos Kaliningrado sritį. Vertindamas liudytojo K. M. parodymų įrodomąją reikšmę, teismas nurodė argumentus, pagrindžiančius išvadą, kad šio liudytojo parodymai taip pat nepatvirtina (ir netgi paneigia) nuteistojo versijos dėl dokumentų gavimo iš S. A. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kodėl neturi pagrindo netikėti liudytojo S. A., apklausto vykdant teisinės pagalbos prašymą Baltarusijos pareigūno, parodymais apie tai, kad nei jis pats, nei jo vadovaujamos firmos darbuotojai T.

R. vairuojamam automobiliui BMW X6 stiklo nekeitė ir jokių dokumentų dėl automobilio stiklo keitimo jam neperdavė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat motyvuotai pasisakė dėl liudytojo Ž. K. parodymų patikimumo, kartu pažymėdamas, kad bet kokiu atveju šie parodymai nepaneigia kitais įrodymais nustatytų reikšmingų aplinkybių, rodančių, kad T. R. žinojo, jog dokumentai apie automobilio stiklo keitimą yra suklastoti. Darydamas išvadas apie tai, kad T. R. pateikė UADB „Ergo Lietuva“ žinomai suklastotus dokumentus ir kad jie iš tiesų buvo suklastoti, apeliacinės instancijos teismas tai grindė ir bylos duomenimis, gautais vykdant teisinės pagalbos prašymą:

Baltarusijos Respublikos Minsko rajono VRV gautais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad prie teisinės pagalbos prašymo pateiktoje 2009 m. spalio 2 d. T. R. išduotos pažymos apie eismo įvykį kopijoje įvardyti pareigūnai nedirba ir niekad nedirbo, o pažymoje minimas 2009 spalio-lapkričio mėn. eismo įvykis duomenų bazėse neužregistruotas, tuo tarpu T. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimą 2009 m. rugsėjo 21 d. Be to, kaip nurodė teismas, iš byloje esančio Ribotos atsakomybės bendrovės „Mintechavtoservis“ (kurioje neva pakeistas automobilio stiklas) rašto matyti, kad joje T.

R. priklausantis automobilis BMW X6 aptarnautas nebuvo. Pati UADB „Ergo Lietuva“ iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro gavo informaciją, kad minėtame autoservise šis automobilis nurodytu laiku nebuvo remontuojamas ir 7 541 970 Baltarusijos Rublių apmokėjimo „Mintechavtoservis“ negavo. Apie tai, jog nuteistasis T. R. tikrai žinojo, kad jo pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija melaginga, teismas sprendė ir iš to, kad pirmiau nurodytoje pažymoje apie eismo įvykį įrašytas ne tik automobilio BMW X6 valstybinis numeris, bet ir kėbulo numeris, kurį žinojo būtent T.

R., nes šis numeris nurodytas jo turėtame automobilio techniniame pase. Tai, kad pats T. R. kreipėsi į draudimo bendrovę dėl išmokos už automobilio stiklo remontą, nustatyta remiantis draudimo bendrovės darbuotojų – liudytojų R. Š., E. M. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2009 m. spalio 9 d. pareiškimu, pasirašytu T. R., kuriuo jis prašė AB „A“, kuriam priklausė jo vairuojamas automobilis BMW X6, pervesti draudimo išmoką – 6470,25 Lt (7 541 970 Baltarusijos Rublių) už automobilio stiklo keitimą.

Iš jų, be kita ko, nustatyta ir turto, kurį pasikėsinta įgyti AB „A“ naudai, vertė.

Taigi iš bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas išsamiai ir nešališkai įvertino visus bylos įrodymus ir savo išvadą dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo grindė įrodymų visetu, išnagrinėjęs tiek kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi ir BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatų, reikalaujančių, kad, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, teismas turi nurodyti nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išdėstęs įrodymų turinį, jų neįvertino taip, kaip to reikalauja įrodymų vertinimą ir nuosprendžio pagrindimą reglamentuojančios BPK nuostatos ir, tiesiog nekritiškai remdamasis nuteistojo T. R. pateikta versija, jį išteisino.

Kasatorių teiginiai, kad byloje egzistavo civiliniai-teisiniai santykiai draudimo srityje, todėl T. R. veikoje nėra BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, yra atmestini.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudžiamajam įvykiui pagrįsti draudėjas turi pateikti atitinkamus dokumentus, kurie tai patvirtintų. Tais atvejais, kada draudikui yra pateikiami dokumentai, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie patį draudžiamąjį įvykį, patirtos žalos dydį ir pan., civiliniai teisiniai santykiai draudimo srityje perauga į baudžiamuosius, nes kaltininkas sąmoningai sudaro situaciją (pateikdamas suklastotus dokumentus), kad draudikas, suklaidintas apgaulės, išmokėtų jam draudimo išmoką.

Nustatęs (ir nuosprendyje nurodęs) įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad T. R. padarė nusikalstamą veiką, t. y. pasikėsinimą apgaule įgyti iš UADB „Ergo Lietuva“ 6470,25 Lt draudimo išmoką už automobilio BMW X6 sugadinimą – automobilio priekinio stiklo pakeitimą. Apgaulė pasireiškė tuo, kad jis draudimo bendrovei pateikė žinomai suklastotus dokumentus: 1) 2009 m. spalio 2 d. pažymą, patvirtiną Minsko miesto vidaus reikalų valdybos Maskvos rajono automobilių inspekcijos (VASI) skyriaus anspaudu; 2) 2009 m. spalio 2 d. Ribotos atsakomybės bendrovės „Mintechavtoservis“ išduotą užsakymą transporto priemonės remontui Nr. 3130515; 3) 2009 m. spalio 2 d. „Mintechavtoservis“ čekio kopiją, kuriuose nurodyti duomenys neatitiko tikrovės. Tai darydamas nuteistasis T. R. siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką už automobilio priekinio stiklo remontą ir veikė esant tiesioginei tyčiai. Kadangi nuteistojo pateikti suklastoti dokumentai apie Baltarusijoje įvykusį eismo įvykį ir automobilio stiklo keitimo darbus būtų turėję esminę įtaką draudimo bendrovei išmokant draudimo išmoką, tai ši apgaulė buvo esminė. Taigi buvusių civilinių teisinių (draudimo) santykių peraugimas į baudžiamuosius konstatuotas teisingai. Tai, kad draudimo bendrovei nebuvo padaryta žala (nusikalstama veika nebaigta), lėmė aplinkybė, jog kilus abejonėms dėl automobilio stiklo keitimo darbų kainos bei pateiktų dokumentų tikrumo buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas; tačiau tai nepašalina T. R. baudžiamosios atsakomybės, nes kaltininkui realizavus dalį sukčiavimo objektyviųjų požymių, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas sukčiauti – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Taigi, pagal byloje nustatytas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes T. R., pasikėsinusiam panaudojant apgaulę AB „A“ naudai įgyti UADB „Ergo Lietuva“ priklausančias lėšas – 6470,25 Lt draudimo išmoką, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir nenustačiusi BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, teisėjų kolegija šį nuosprendį pripažįsta teisėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. R. ir jo gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Rimantas Baumilas

Dalia Bajerčiūtė