2021-05-19 Nr. AB-10804-3-62-3-02129-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-394-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02129-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2019 m. kovo 28 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Bausmę atliko perpildytose patalpose, trūko gyvenamojo ploto. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 4 būrio 3 sekcijoje gyveno 24 nuteistieji, 3 būrio 2 sekcijoje gyveno 22 nuteistieji. Dėl to pareiškėjas gyveno nuolat baimindamasis susirgti kokia nors sunkia infekcine liga. Sanitarinis mazgas buvo netinkamai įrengtas – buvo tik skylė grindyse, nors turėjo būti įrengtas unitazas. Gyvenamojoje aplinkoje pasivaikščiojimo kiemelio stoguose, sienų izoliacijoje, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijoje buvo naudojamas asbestas. Galimybė nusiprausti duše buvo suteikiama tik vieną kartą per savaitę 15 min. (tokia galimybė nebuvo suteikiama po sporto), todėl šešiais dienas per savaitę, kuomet nebuvo suteikiamas dušas, pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, nepatogumus, kilo pavojus susirgti kontakto būdu perduodamomis infekcinėmis ligomis. Trūko dušo kabinų. Lovos buvo pasenusios, netinkamos normaliam gulėjimui, metalinės, sulankstytos, išlaužytos. Be to, lovos siekė vos 180 cm ilgio. Ventiliacija, oro talpa, drėgmė, apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų. Patalpose buvo blakių ir pelių. Buvo daroma dezinfekcija nuo blakių, tačiau ji nepadėdavo. Gyvenamosiose patalpose niekada nebuvo valymo priemonių, o paprašius neretai jų laukti tekdavo visą savaitę arba visai neatnešdavo. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, nebuvo įmanoma pailsėti, pablogėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, negalėjo ramiai miegoti, pasidarė dirglus ir pan.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo skundo argumentai dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, pagrįsti vien tik abstrakčiais teiginiais.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2019 m. kovo 28 d.

7. Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės), 111.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punkte nustatyta, kad kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Atsakovo atstovas byloje pateikė duomenis, kad nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrio 3 brigadą, kurios plotas 52,01 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,25 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. sausio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 3 būrio 2 brigadą, kurios plotas 66,56 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. kovo 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrio 2 brigadą, kurios plotas 62,52 kv. m, joje įrengta 20 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo byloje pateiktais duomenimis, atsakovo atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, gavęs atsiliepimą į skundą pareiškėjas šių pateiktų duomenų neginčijo, todėl teismas jais vadovavosi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Teismas taip pat pabrėžė, kad pagal Taisyklių 111.1. punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

8. Teismas pabrėžė, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 14 punktą gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių ir ne aukštesnė kaip 28 laipsniai, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s.

9. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, jog Pravieniškių PN-AK užtikrinama tinkama apšvieta, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Taip pat nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Šį tvirtinimą atsakovo atstovas grindė 2019 m. spalio 7 d. pažyma Nr. 77-1521. Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, atsakovo atstovas nepateikė. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į NVSC. Teismas nenustatė, kad pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atstovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti abstrakčius pareiškėjo skundo teiginius. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik nurodė pažeidimus (t. y., kad gyvenamosiose patalpose buvo netinkama ventiliacija, patalpose buvo drėgna, apšvietimas buvo netinkamas) ir visiškai nepagrindė šių jo nurodytų aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Nurodytų aplinkybių pareiškėjas nesiejo su konkrečiais jo teisių pažeidimų atvejais, nepagrindė jų jokiais galimais pateikti įrodymais, taip pat nepagrindė, kad dėl nurodytų pažeidimų jam kilo neigiamos pasekmės jo sveikatai. Todėl abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė dėl nurodytų pažeidimų negalima.

10. Teismas pabrėžė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog vertinamuoju laikotarpiu galiojo Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. sutartis Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“. Iš teismui pateiktų Atliktų darbų aktų matyti, jog 3 ir 4 būriuose buvo atliekami kenkėjų naikinimo darbai. Taigi nėra pagrindo teigti, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

11. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas patvirtino, jog pastato stogo danga yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis, todėl jais rėmėsi. Byloje nėra duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdytus remonto darbus. Pareiškėjas skunde konkrečių atvejų, kuomet dėl statinio būklės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė. Byloje nėra jokių konkrečių įrodymų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK reiškė pretenzijas dėl konkrečių statinio būklės sąlygotų jo teisių ar interesų pažeidimų. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad, nesant tokių duomenų, vien tik pareiškėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiame kontekste negali būti konstatuoti.

12. Teismas pabrėžė, kad HN 134:2015 specialių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenumato. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) nustatyta, kad klozetas gali būti ir tupiamas. Pareiškėjas skunde nepaaiškino, kaip dėl įrengto „tupimo“ klozeto pablogėjo jo padėtis, kokius neigiamus išgyvenimus jis patyrė, t. y. kuo pasireiškė patirta neturtinė žala, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl tupimo klozeto įrengimo laikomos nepagrįstomis.

13. Teismas nurodė, kad HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Šiuo atveju pareiškėjas neneigė, kad vieną kartą per savaitę galimybė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta. Minėtame teisės akte nėra numatyta reikalavimo įrengti prie sporto salės persirengimo kambarį, dušą, tualetą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu, iš karto persirengti, pasinaudoti sporto metu tualetu, yra apgailestautina, bet ne ta, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad kalinamajam yra suteikiama galimybė sportuoti, tačiau nenurodė, jog jis pats vertinamuoju laikotarpiu sportuodavo, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo trukdžių apsiprausti jo pageidaujamu laiku prausykloje, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl minėtų pareiškėjo nurodytų aplinkybių (karštu vandeniu duše galėjo naudotis tik kartą per savaitę, nebuvo galimybės išsimaudyti po sporto) buvo pažeistos jo teisės.

14. Teismas pažymėjo, kad Aprūpinimo normose numatyta, jog dušo patalpose turi būti dušo čiaupas (galvutė) 1 vnt. besiprausiančiam. Teisės aktai nereglamentuoja dušo kabinų įrengimo bendrabučio tipo patalpų dušinėse, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių (dušo kabinų trūkumo) atmestini.

15. Teismas pabrėžė, kad HN 134:2015 35 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka, o 37 punkte nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovo atstovas tinkamai vykdo aptariamų teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju pareiškėjas nusiskundimų nekonkretizavo, t. y. nenurodė ir nepateikė konkrečių duomenų apie tai, kada konkrečiai pareiškėjas kreipėsi dėl valymo priemonių išdavimo, taip pat, kad dėl valymo priemonių neišdavimo jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo nusiskundimai (t. y., kad jam nebuvo išduodamos valymo priemonės) laikytini abstrakčiais, nepagrįstais.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog lovos tvarkingos, nesulūžusios, tinkamos naudoti. Gyvenamosiose patalpose įrengtos standartinės lovos, kurių aukštis – 1 850 mm, ilgis – 2 000 mm, plotis – 700 mm. Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti dėl netinkamų lovų jokių duomenų nepateikė. Nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją su prašymu pakeisti lovą. Pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas skirtingose gyvenamosiose patalpose, todėl tinkamai nenurodžius kada, kokiose gyvenamosiose patalpose buvo netinkamos (sulūžusios) lovos, jo teiginiai negali būti laikomi pagrįstais.

17. Teismas, nenustatęs Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebeturėjo pagrindo pasisakyti dėl neturtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkintas.

III. 18. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos duomenis. Šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi taisykle, kad atsakovo atstovui (pataisos įstaigai) nepateikus duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius, bylos aplinkybės vertinamos pareiškėjo (kalinamo asmens) naudai. Todėl turėjo būti pripažinti pareiškėjo nurodyti pažeidimai ir tuo pagrindu priteistas neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui.

20. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

22. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsiliepimu. Pažymi, kad atsiliepimas yra nepagrįstas. Pabrėžia, kad Lietuvos valstybė turi laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2019 m. kovo 28 d. atlyginimo priteisimo.

24. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad pareiškėjas būtų buvęs kalintas netinkamomis sąlygomis, t. y. nenustatęs neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes (duomenis). Byloje atsakovo atstovo pateiktų duomenų (pvz., dėl pareiškėjui tekusio ploto) pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo vertinti, kad teismas šioje byloje nukrypo nuo taisyklės, kad atsakovo atstovui (pataisos įstaigai) nepateikus duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius, bylos aplinkybės vertinamos pareiškėjo (kalinamo asmens) naudai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą neišdėstė jokių konkretesnių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų. Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jokių pagrįstų argumentų, kuriais būtų grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra pagrindo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimo, nenuginčijo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis teisės taikymo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, t. y., kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo kalinimas netinkamomis sąlygomis, arba, kitaip tariant, sąlygomis, dėl kurių jis galėjo patirti neturtinę žalą. Skundžiamas teismo sprendimas neturi esminių trūkumų, dėl kurių būtų pagrindas šį sprendimą pakeisti ar panaikinti.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėta ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius