ae6e1349-5f13-4e2d-87de-7c7fb8e8ce7e · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-8-1059/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09290-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.2.; 1.1.4.4.3.; 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.3.; 1.2.12.1.1.; 1.2.12.1.2.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.4.6.1.; 2.3.4.6.2.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 23 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjas Ignas Totilas, sekretoriaujant RÅ«tai Marinskaitei, Astai Butėnaitei, Ingai Madeikienei, Raimundai Å ateikienei, Evaldai LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorams Ričardui Juozainiui, Sandrai Povilonienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas: 2006 m. balandžio 7 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, ilgiau kaip 7 paroms per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ , paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant darant nusikalstamÄ veikÄ panaudotus pinigus – 390 litų. 2007 m. balandžio 25 d.

RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teistumas iÅ¡nykęs, Pagal paskutinį 2021 m. vasario 18 d. prokurorės pakeistÄ kaltinimÄ kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 172 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), kaltinamajame akte kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 172 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokusi, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbanti pagal individualios veiklos pažymÄ , neteista, Pagal paskutinį 2021 m. vasario 18 d. prokurorės pakeistÄ kaltinimÄ kaltinama padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 172 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), kaltinamajame akte kaltinama padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 172 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį bauda (14 MGL) 1820 Lt. 2015 m. sausio 19 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2012 m. rugpjūčio 14 d. Zarasų rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo pagrindu galiojantis nuteistojo teistumas, Pagal paskutinį 2021 m. vasario 18 d. prokurorės pakeistÄ kaltinimÄ kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 172 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajame akte kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 172 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naÅ¡lė, pensininkė, teista: 1991-02-27 RokiÅ¡kio r. apylinkės teismo pagal 1961 m.

BK 104 straipsnį (BK galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 7 metams, įstatymo dėl amnestijos 4 str. 1 d. pagrindu bausmė sumažinta iki 5 metų 6 mėnesių 15 dienų, 1994-04-13 paleista iÅ¡ pataisos namų pagal Lietuvos Respublikos Prezidento dekretÄ â€žDėl malonės“, teistumas iÅ¡nykęs, Pagal paskutinį 2021 m. vasario 18 d. prokurorės pakeistÄ kaltinimÄ kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 172 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajame akte kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 172 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės V. M. laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėnesio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 3 d., veikdamas bendrai su D. G., organizavo asmenų, turinčių teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose papirkimÄ , siekdamas paveikti jų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti, o bÅ«tent: organizuodamas papirkimÄ , pasiÅ«lė (duomenys neskelbtini) patalpose, kad D. G. už 10 eurų atlygį, surastų ir papirktų asmenis, kurie balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) pagal sÄ raÅ¡Ä Nr.12 (duomenys neskelbtini);

D. G. tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ , (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, ji ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) pagal sÄ raÅ¡Ä Nr.12 (duomenys neskelbtini) bei suradusi minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone D. G. už 10 eurų atlygį papirko I. P., O. T., po ko jis (V. M.) (duomenys neskelbtini) patalpose, perdavė D. G. perdavė D. G. ne mažiau 20 eurų už surastus ir papirktus asmenis. Å iais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 172 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 3 d. iki 2019 m. kovo 17 d., veikdamas bendrai su D. G. organizavo asmenų, turinčių teisę rinkti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose, papirkimÄ , siekdamas paveikti jų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti, o bÅ«tent: organizuodamas papirkimÄ , (duomenys neskelbtini) patalpose, D. G. pasiÅ«lė, kad ji pažadėdama 5 eurų atlygį surastų ir papirktų asmenis, kurie balsuotų už kandidatÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigas A.

V. ir tam tikslui davė D. G. ne mažiau 10 eurų; D. G. vykdant nusikalstamÄ sumanymÄ , (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, ieÅ¡kant asmenų, kurie už 5 eurų atlygį balsuotų už kandidatÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigas A. V. bei suradusi minėtus asmenis (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, D. G. už 5 eurų atlygį papirko V. B., V. B., tokiu bÅ«du paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valiÄ , realizuojant savo teisę rinkti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose.

Å iais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 172 straipsnio 2 dalyje. D. G. laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėnesio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 3 d., veikdama bendrai su V. M., papirko asmenis, turinčius teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose, siekdama paveikti jų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti, o bÅ«tent: V. M. organizavus papirkimÄ ir pasiÅ«lius D. G. (duomenys neskelbtini) patalpose, kad ji (D. G.) pažadėdama 10 eurų atlygį, surastų ir papirktų asmenis, kurie balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 (duomenys neskelbtini); po ko, V.

M. (duomenys neskelbtini) patalpose, perdavė jai (D. G.) ne mažiau 20 eurų už surastus ir papirktus asmenis; tęsdama nusikalstamÄ sumanymÄ , (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, ji ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 ((duomenys neskelbtini)) bei suradusi minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, už 10 eurų atlygį papirko I. P., O. T., tokiu bÅ«du ji paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valiÄ , realizuojant savo teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose.

Taip pat ji, siekdama paveikti rinkėjų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti, t. y. laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d., (duomenys neskelbtini) patalpose, siÅ«lydama 10 eurų atlygį papirko E. J., kad jis 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr.12 (duomenys neskelbtini) ir reitinguotų V. M. pirmu numeriu, taip pat ji pasiÅ«lė E. J. surasti ir papirkti asmenis, kurie už 10 eurų atlygį 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 ((duomenys neskelbtini)) ir reitinguotų V.

M. pirmu numeriu; E. J. tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 (duomenys neskelbtini) ir reitinguotų V. M. pirmu numeriu bei suradęs minėtus asmenis, siÅ«lydamas 10 eurų atlygį, papirko M. S., V. V., R. D., A. S., tokiu bÅ«du ji (D. G.) kartu su E. J. paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valiÄ , realizuojant savo teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose.

Å iais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 172 straipsnio 1 dalyje. Be to, ji laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 3 d. iki 2019 m. kovo 17 d., veikdama bendrai su V. M., papirko asmenis, turinčius teisę rinkti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose, siekdama paveikti jų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti, o bÅ«tent: V. M. organizavus papirkimÄ , (duomenys neskelbtini) patalpose, pasiÅ«lius ir perdavus jai (D. G.) ne mažiau 10 eurų, kad ji, pažadėdama 5 eurų atlygį surastų ir papirktų, asmenis, kurie balsuotų už kandidatÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigas A.

V.; ji, tęsdama nusikalstamÄ sumanymÄ , (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, už 5 eurų atlygį papirko V. B. ir V. B., tokiu bÅ«du ji paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valiÄ , realizuojant savo teisę rinkti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose. Å iais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 172 straipsnio 1 dalyje. E. J. laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d., veikdamas bendrai su D. G., papirko asmenis, turinčius teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose, siekdamas paveikti jų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti, o bÅ«tent:

D. G. (duomenys neskelbtini) patalpose, pasiÅ«lius, kad jis (E. J.) surastų ir papirktų asmenis, kurie, tame tarpe ir jis, už 10 eurų atlygį, balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 (duomenys neskelbtini) ir reitinguotų V. M. pirmu numeriu, tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 (duomenys neskelbtini) ir reitinguotų V.

M. pirmu numeriu bei suradęs minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, siÅ«lydamas 10 eurų atlygį, papirko M. S., V. V., R. D., A. S., tokiu bÅ«du jis kartu su D. G. paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valiÄ , realizuojant savo teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose. Å iais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 172 straipsnio 1 dalyje. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2016-02-18 iki 2019-03-20 7.25 val., neturėdamas leidimo, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambario raÅ¡omojo stalo stalčiuje, laikė trylika vienos grupės pramoninės gamybos 4,56 mm kalibro imitacinių Å¡ovinių (5,56x45), skirtų Å¡aunamiesiems A ir B kategorijos įvairiems graižtviniams ginklams, kol kratos metu 2019-03-20 7.25 val. juos rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Å iais savo veiksmais E. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad jo veiksmuose nėra Å¡io nusikaltimo sudėties, todėl jis dėl Å¡io kaltinimo iÅ¡teisintinas. N. G. pagal paskutinį 2021 m. vasario 18 d. prokurorės pakeistÄ kaltinimÄ buvo kaltinama tuo, kad laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėnesio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 3 d., veikdama bendrai su V. M. ir D. G., organizavo asmenų, turinčių teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose, sistemingÄ papirkimÄ bei sistemingai papirko, siekdama paveikti jų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti, o bÅ«tent:

V. M. organizavus sistemingÄ papirkimÄ ir pasiÅ«lius (duomenys neskelbtini) patalpose D. G. bei nenustatytoje vietoje pasiÅ«lius N. G., kad D. G. ir ji ( N. G. ), pažadėdamos 10 eurų atlygį, surastų ir sistemingai papirktų asmenis, kurie balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 (duomenys neskelbtini); po ko, V. M. (duomenys neskelbtini) patalpose, perdavė D. G. 200 eurų už surastus ir papirktus asmenis, bei V. M., nenustatytoje vietoje, perdavė D.

G. 100 eurų skirtų jai (N. G.) už surastus ir papirktus minėtus asmenis, o D. G. nenustatytoje vietoje, perdavė N. G. 100 eurų, už surastus ir papirktus asmenis; tęsdama nusikalstamÄ sumanymÄ , (duomenys neskelbtini) rajone, ji, organizuodama sistemingÄ papirkimÄ , ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 (duomenys neskelbtini) bei suradusi minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) rajone, sistemingai už 10 eurų atlygį papirko D.

V., R. V.; D. G. tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ ir organizuojant sistemingÄ papirkimÄ , (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 (duomenys neskelbtini) bei suradusi minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, D. G. sistemingai už 10 eurų atlygį papirko I. P., O. T., D. D., E. D., tokiu bÅ«du ji (N. G.) kartu su V. M. ir D. G. paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valiÄ realizuojant savo teisę rinkti atstovus į V. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose.

Å iais savo veiksmais N. G. buvo kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 172 straipsnio 2 dalyje, tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ nebuvo nustatyta jos kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , todėl ji iÅ¡teisintina. Bylos įrodymai ir jų vertinimas Kaltinamasis V. M. kaltu pagal teismui pateiktÄ kaltinimÄ kaltės nepripažino, nurodė, kad veikų, kuriomis yra kaltinamas, nepadarė. 2019 m. vasario – kovo mėnesiais su D. G. ir N. G. nieko neorganizavo ir nedarė jokių veiksmų, siekiant papirkti asmenis, turinčius teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ bei renkant (duomenys neskelbtini) rajono merÄ .

Su jomis niekada nekalbėjo šia tema, nieko neaptarinėjo. Kaltinamajame akte nurodytų ir teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų nepažįsta ir niekada nėra su jais bendravęs. D. G. ir N. G. pažįsta iš seniau, nes jie dirbo kartu ir jos abi buvo (duomenys neskelbtini) narės, o jis tuo metu buvo šios partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkas. Su D. G. anksčiau dirbo kiaulių komplekse. Jų darbiniai santykiai baigėsi kažkur prieš 4 metus. Komplekse jis buvo direktorius, o D.

G. – šėrikė. Å iuo metu (duomenys neskelbtini) jis nebepriklauso, minimų rinkimų metu priklausė. D. G. taip pat buvo minėtos partijos narė. Kalbos apie rinkimus galėjo bÅ«ti tik bendrų susirinkimų metu, kur dalyvavo ir daugiau asmenų, bet tai buvo daugiau bendro pobÅ«džio pokalbiai ir nieko bendro su kaltinamajame akte nurodytais veiksmais neturi. Nei D. G., nei N. G., nei kam nors kitam pinigų nesiÅ«lė ir nedavė. Nieko neprašė, kad surastų asmenis, kurie už pinigus balsuotų rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ ar (duomenys neskelbtini) mero rinkimuose.

Prieš 2019 m. rinkimus su D. G. ir N. G. atskirai nebuvo susitikę, tik per partijos susirinkimus. Kaip ir kiekvienais metais sveikindavo moteris su Kovo 8 d., vežė gėlių, tačiau, atrodo, kad jų nerado ir paliko gėles parduotuvėje (duomenys neskelbtini)., kad perduotų jas minėtoms moterims. Pas D. G. ir N. G. namuose nebuvo. N. G. kreipėsi į jį dėl lovos išvežimo. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) narys ir moteris jam pasakė, kad lova yra paimta iš savivaldybės ir niekas jos nepaima.

Tada jis, apsilankęs savivaldybėje, Socialinės globos skyriuje paprašė, kad padėtų ir paimtų iÅ¡ moters tÄ lovÄ , kadangi jos sugyventinis mirė ir niekas iÅ¡ jos tos lovos nepaima. Jis padėjo N. G., kad lova bÅ«tų grÄ Å¾inta. A. V. pažįsta, tai buvęs meras. Jis kaip meras, vesdavo tarybos posėdžius, o jis kaip tarybos narys juose dalyvavo. PrieÅ¡ rinkimus su juo jokios kalbos nebuvo, kad padės rinkimuose ir agituos rinkėjus. Jo to niekas neprašė. A. V. į jį Å¡iuo klausimu nesikreipė.

Skaitė bylos medžiagÄ . Apie kitų kaltinamųjų parodymus negali pasisakyti, negali jų vertinti, už tai negali atsakyti. Po rinkimų D. G. yra skambinęs, nes jam paskambino viena partietė bei nurodė, kad kažkas D. atsitiko. Paskambino D. G. ir paklausė, kas nutiko, tačiau ji jam nieko neatsakė. Jai buvo kažkokios problemos ir daugiau jie nieko nekalbėjo. Teismo pagarsintame pokalbyje yra jo žodžiai. Kaltinamoji D. G. pagal pateiktus kaltinimus kalta neprisipažino. Nurodė, kad pirmÄ kartÄ atsidÅ«rė tokioje situacijoje, buvo labai iÅ¡sigandusi, kai pas jÄ Ä¯ namus, adresu (duomenys neskelbtini), įsiveržė policijos pareigÅ«nai.

Tai buvo prieÅ¡ 2 metus kovo mėn., po rinkimų. Policijos pareigÅ«nai smarkiai daužė į duris, įsiveržė į namus. Ji duris atidarė. PareigÅ«nai turėjo nutartį leisti daryti pas jÄ kratÄ , pasakė, kad ji kaltinama papirkimais ir apieÅ¡kojo namus. Jie buvo ilgai, iÅ¡vertė visus namus, neleido nei nusiprausti, nei kavos atsigerti, nei į tualetÄ nueiti. Buvo labai iÅ¡gÄ sdinta, jie jai pasakė, jog jÄ iÅ¡veÅ¡ į (duomenys neskelbtini) ir uždarys kelioms paroms. Kratos metu paėmė telefonÄ , planÅ¡etinį kompiuterį ir asmens tapatybės kortelę (toliau – ATP).

Pas jÄ dar buvo vienas sÄ raÅ¡as žmonių, kuriuos ji agitavo balsuoti. SÄ raÅ¡as (tomas 2, b. l.

61) paimtas iÅ¡ jos. Ji agitavo žmones, kad balsuotų kuo daugiau už (duomenys neskelbtini) ir už V. M.. Kalbėjo ir skatino žmones, kad jie eitų balsuoti, norėjo padėti. Norėjo sužinoti kiek balsuotų žmonių, kad surinkti daugiau balsų. SÄ raÅ¡e esantys žmonės yra jos pažįstami, jų ir prašė, kad eitų balsuoti. Tai buvo paprastas praÅ¡ymas balsuoti ir kalbos apie atlygį nebuvo. Labai nenorėjo balsuoti du pažįstami žmonės, tai I. P. ir O. T.. Å ie 2 asmenys jos paprašė duoti pinigų, nes norėjo iÅ¡gerti ir tada pažadėjo, kad jie balsuos, todėl jiems davė kažkiek pinigų, nes galėjo sau tai leisti.

Davė jiems pinigų ant alaus, kad balsuotų, galbÅ«t 10 eurų iÅ¡ viso. Kai davė pinigų, nurodė, kad balsuotų už (duomenys neskelbtini), už V. M.. Buvo kalba, kad pažymėtų (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡reitinguotų V. M.. Savęs iÅ¡reitinguoti neprašė, nes rinkimuose nedalyvavo, nebuvo įtraukta į sÄ raÅ¡Ä . Jos sudarytame sÄ raÅ¡e yra kai kurių asmenų paraÅ¡ai. Prie sÄ raÅ¡e esančių pavardžių, kai kur pasirašė pati, o kai kur patys žmonės. Yra telefonu bendravusi, tai ir pati parašė pavardę bei pasirašė.

Pati sÄ raÅ¡e pasirašė už S. J., E. J.. Mano, kad paraÅ¡us padarė pagal jų paraÅ¡us. Taip pasižymėjo, kad jie balsuos. Daugiau visur ne jos paraÅ¡ai. Kiti asmenys patys pasirašė, t. y. pavardė atitinka paraÅ¡Ä . Su tais pasiraÅ¡iusiais asmenimis ji norėjo užtikrintumo, kad jie tikrai eis balsuoti. Ji kalbėjo su visais, kas galėtų balsuoti ir, kas sutiko balsuoti, paprašė jų parašų, kad žinotų kiek žmonių balsuos. Kitas sÄ raÅ¡as (tomas 2, b. l.

62) buvo paimtas iÅ¡ jos darbo vietos – parduotuvės. Ruošėsi savo gimtadienio Å¡ventei ir pasidarė sÄ raÅ¡iukÄ . KÄ taÅ¡kiukai reiÅ¡kia prie pavardžių nežino. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta vienÄ kartÄ . Gal ir galėjo ikiteisminio tyrimo metu nurodyti, kÄ reiÅ¡kia sÄ raÅ¡uose taÅ¡kiukai ir brÅ«kÅ¡niukai. SÄ raÅ¡e po A. V. pavarde yra žmonių pavardės. Ji taip pat agitavo, kad žmonės balsuotų už A. V., nes jį geriau pažinojo nei kitÄ kandidatÄ . Jos niekas neprašė, kad agituotų žmones balsuoti už (duomenys neskelbtini) ar už A.

V.. Tai darė savo iniciatyva. Mero rinkimuose niekam nėra davusi jokio atlygio. Ji neatsimena to, kÄ sakė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. (Duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai grubiai ir piktai jai pasakė, kad ji turi pasakyti jiems teisybę apie balsų pirkimus, su kuriais susiję V. M. ir N. G., nes jie jÄ uždarys kelioms paroms. Ji suprato, kÄ jie nori iÅ¡girsti, tÄ ir pasakė. Jie klausinėjo vienas per kitÄ , klausimai buvo įdomÅ«s. JÄ tiesiog puolė keletas žmonių. TÄ uždarymÄ suprato, kad uždarys į areÅ¡tinę ir nepaleis namo bei nieko neatiduos nei ATP nei telefono.

Jie jai pasakė, kad viskÄ Å¾ino ir kad turi prisipažinti. Pasakė tik tai, kÄ jie norėjo girdėti, kad jÄ paleistų. Jai tuo metu buvo Å¡okas. Visi pareigÅ«nai jai darė spaudimÄ , taip pat ir apklausÄ atlikęs R. T.. IÅ¡ pradžių jÄ apklausinėjo 3 pareigÅ«nai, o paskui jÄ nusivedė į kitÄ kabinetÄ . IÅ¡ pradžių buvo 1 moteris ir 3 vyrai. G. G. jai matytas. Jis buvo pas jÄ namuose per kratÄ , darė jai spaudimÄ . Buvo psichologinis spaudimas. Jai tiesiog buvo liepta rengtis ir važiuoti. (Duomenys neskelbtini) policijos komisariate (toliau – PK) buvo lygiai tas pats. (Duomenys neskelbtini) PK jÄ pareigÅ«nai pasisodino prie savęs, kol laukė.

Ten buvo ir daugiau laukiančių žmonių. Savo noru telefono neatidavė. Jį paėmė iÅ¡ jos iÅ¡ karto, kai tik atvyko į namus, tarp 7 val. ir 7. 30 val. Daiktų paėmimo protokolo namuose ji nepasiraÅ¡inėjo. Peržvelgė nutartį dėl kratos, bet buvo iÅ¡ miego prikelta ir nesuprato, kas vyksta, todėl jos nebeskaitė. Paskui gal ir paaiÅ¡kino, kad čia dėl rinkimų, bet tuo metu jautė tik puolimÄ . Ant protokolo yra jos paraÅ¡ai, tačiau ji pasirašė net neskaičiusi, nes norėjo, kad greičiau jÄ paleistų.

Gale protokolo, žodžius, kad jį perskaitė ir suraÅ¡yta teisingai, parašė pati, savo ranka. IÅ¡ kur tos apklausoje nurodytos detalės ir kodėl parodymai duoti tada ir teisme skiriasi, negali paaiÅ¡kinti. PraneÅ¡imas apie įtarimÄ gal ir buvo jai perskaitytas prieÅ¡ pradedant apklausÄ . Ant Å¡io praneÅ¡imo apie įtarimÄ yra jos paraÅ¡as. Negali pasisakyti, kodėl taip nutiko, kad įtarimas yra siauras ir abstraktus, o apklausos metu nurodytas aplinkybes papasakojo plačiai ir su detalėmis. Nurodė konkrečias sumas, nes galbÅ«t tuo metu taip atrodė, pagal žmonių skaičių sÄ raÅ¡e. Duomenis apie V.

M. ir N. G. nurodė, nes pareigÅ«nai jÄ kvotė, kad pasakytų bÅ«tent tas pavardes. Teisių dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole yra jos paraÅ¡as. Kodėl nepasinaudojo teise į gynėjÄ , nežino. PareigÅ«nai jai diktavo kÄ reikia sakyti ir jai teliko pritarti. R. T. darė jai spaudimÄ , ji tokio žmogaus gyvenime nėra mačiusi, jai buvo baisu, jis žiÅ«rėjo jai į akis ir ji suprato, kÄ turi sakyti. Apklausa truko 3 val., bet jai tai buvo visa amžinybė. Kratos metu nesiÅ«lė jai pasikviesti advokato, neleido naudotis telefonu.

Apklausa prasidėjo apie 12 val. Ir kratos metu, ir važiuojant į (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai visko jos klausinėjo. Visada buvo kalbama apie tuos balsus iki pat apklausos. Jos duoti parodymai policijos pareigÅ«nams nėra teisingi. Girdėjo, kÄ pasakojo liudytojai V. B. ir V. B.. Kodėl jie pasakojo apie 10 eurų perdavimÄ , nežino. Jie yra kaimynai, nėra susipykę. D. V. skambino ir prašė pabalsuoti, tačiau už tai pinigų nesiÅ«lė. Savo sudarytų sÄ rašų, t. y. pirmo, kurio jau nebėra ir antro, kuris yra byloje, niekam neteikė.

Tie sÄ raÅ¡ai visÄ laikÄ buvo pas jÄ . Sugalvojo agituoti žmones balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir V. M., nes buvo Å¡ios partijos narė, o su V. M. dirbo gal 10 metų, norėjo jam padėti, nes jai jis buvo geras, pinigų paskolindavo, ir Å¡iaip. Norėjo jam atsidėkoti, padėti, kad kuo daugiau žmonių už jį balsuotų. (Duomenys neskelbtini) programa ir linija jai tiko. V. M. jos neprašė ieÅ¡koti žmonių ir rinkimuose juos papirkti. Jie net nebuvo su juo susitikę. V. M. jai jokių pinigų nepadavė.

Ji prisipažįsta, kad 2 žmonėms davė pinigų ant alaus dėl to gailisi. N. G. dėl rinkėjų papirkimo jokių pinigų neperdavė. Dėl rinkimų su ja nebendravo. E. J. vardÄ bei pavardę į sÄ raÅ¡Ä Ä¯rašė ji ir pati už jį pasirašė. Jį taip pat agitavo, kad eitų balsuoti, tačiau pinigų nesiÅ«lė ir nedavė. Nemano, kad E. J. galėjo paveikti praÅ¡ydama pabalsuoti. Su E. J. jie dažnai susitinka ir bendrauja, nes yra giminės. Dėl rinkimų ji E. paprašė, kad paagituotų dėl balsavimo kitus žmones.

Tai buvo praÅ¡oma daryti be atlygio. Ji nesigilino kiek tų žmonių suagitavo E. J.. Norėjo, kad rinkimus laimėtų V. M.. Agituodama norėjo padėti geram žmogui, kad jis laimėtų. Anksčiau dirbo V. M. vadovaujamoje įmonėje. Jų santykiai buvo geri, darbiniai. Gailisi, kad apklausos metu nurodė, jog V. M. davė pinigus, organizavo tÄ balsų pirkimÄ , tuo metu juto didelį spaudimÄ ir labai iÅ¡sigando, kad jÄ uždarys keletui parų ir tiesiog nežinojo kÄ sako, nesuprato, jog jos tokie parodymai V.

M. gali užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Jos tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu nulėmė jos iÅ¡gÄ stis ir panika. Ä®tariamojo teisės jai tikriausiai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos. PareigÅ«nai jai sakė, kad gali jÄ sulaikyti 3 paroms. Ji įsivaizdavo, kad jÄ â€žuždarys“ ir nežinojo kuriam laikui. Kodėl apklausos metu iÅ¡skyrė, kad vieniems žmonėms sumokėjo pinigus, o kitiems nesumokėjo, nežino, negali pasakyti, nes viskas yra susipainioję. Tuo metu jos finansinė padėtis buvo gera.

Dirbo pagal individualiÄ veiklÄ rÅ«bų parduotuvėje, tačiau dabar, per Å¡iÄ pandemijÄ , ji ant bankroto ribos. Parduotuvės pelnas minimų rinkimų metu buvo virÅ¡ 1000 eurų į mėnesį. Gyvena viena, iÅ¡laikytinių neturi, vaikai gyvena atskirai. Byloje esantiems įrodymams patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d. tvarka buvo perskaityti kaltinamosios D. G. duoti parodymai, kur ji parodė, kad maždaug prieÅ¡ 14 metų, tikslaus laikotarpio pasakyti negali, ieÅ¡kojo darbo ir įsidarbino (duomenys neskelbtini), darbininke.

Ä®monėje dirbo apie 12 žmonių, įmonės direktorius V. M.. Tokiu bÅ«du su V. M. susipažino. Su V. M. jÄ siejo tik darbiniai santykiai. Bendrovėje ji pradirbo maždaug apie 10 metų, per tÄ laikotarpį bendrovei vadovavo V. M.. Maždaug prieÅ¡ 5-7 metus kartu su drauge I. S., taip pat dirbusia (duomenys neskelbtini), nusprendė įstoti į (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo, kad (duomenys neskelbtini) organizuoja įvairius sÄ skrydžius, nemokamus koncertus. Ji kaip partijos narė į metus turėjo mokėti 6 Eurų nario mokestį.

Daugiau kažkokių konkrečių pareigų ir įsipareigojimų neturėjo. (duomenys neskelbtini) narė yra lyg Å¡iol. Dabar partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas yra V. M., t. y. tas pats asmuo pas kurį ji dirbo (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) skyriui vadovauja apie metus laiko. PrieÅ¡ tai partijos skyriui vadovavo A. J.. Partijos skyriuje yra apie 200 narių, tas skaičius nuolat kito. Partijoje susirinkimai organizuojami nedažnai. Tai bÅ«na kartÄ Ä¯ metus visuotinis Lietuvos suvažiavimas, taip pat vietinis prieÅ¡ Kalėdas (duomenys neskelbtini).

PrieÅ¡ Å¡ių metų savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimus jos žiniomis partijos susirinkimų nebuvo. Paskutinį kartÄ partijos susirinkimas vyko (duomenys neskelbtini), maždaug prieÅ¡ du mėnesius, kur buvo suvažiavę visos Lietuvos (duomenys neskelbtini) skyrių nariai. Susirinkimas buvo kas metinis, niekuo neypatingas. Po to susirinkimo ji kaip (duomenys neskelbtini) narė jokiuose susirinkimuose nei vietiniuose nei Lietuvos mastu nedalyvavo. Maždaug prieÅ¡ tris mėnesius jai dirbant jos parduotuvėje pas jÄ atvažiavo V.

M. ir siÅ«lė kandidatuoti į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ . M. prieÅ¡ atvažiuodamas jai skambino. Telefone yra įsivedusi M. telefono numerį kaip „(duomenys neskelbtini)“. Ji nesutiko, kadangi suprato, kad nieko negali pasiÅ«lyti žmonėms, o dėl skaičiaus nenori kandidatuoti. 2019 metais maždaug vasario mėnesio pabaigoje likus savaitei iki tarybos rinkimų, tikslios datos neatsimena, bet tai tikrai buvo ne savaitgalis ir ne pirmadienis, maždaug prieÅ¡ pietus pas jÄ Ä¯ darbo vietÄ , (duomenys neskelbtini) atvažiavo V.

M. ir pasiÅ«lė balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir siÅ«lė jai įkalbinėti kitus asmenis balsuoti už (duomenys neskelbtini). M. sakė, kad reikia ieÅ¡koti žmonių, kurie balsuotų už (duomenys neskelbtini) ir žadėjo jiems už balsÄ mokėti po 10 eurų. M. sakė, kad balsuojant reitinguoti partijos narius nebÅ«tina. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) sÄ raÅ¡as rinkimuose dvyliktas, o M. buvo įraÅ¡ytas kandidatų į tarybos narius sÄ raÅ¡e pirmu numeriu, jo žmona 5 numeriu. Už vieno žmogaus balsÄ (duomenys neskelbtini) naudai M. pažadėjo sumokėti 10 eurų.

Ji su M. pasiÅ«lymu sutiko, nes jis jos pažįstamas, jos paprašė bei ji negalėjo atsakyti. Jokio finansinio ar kitokio atlygio iÅ¡ jo nesitikėjo. M. jai sakė, kad rinktų tik pažįstamus žmones, kurie už atlygį balsuotų už partijÄ . Jokių ataskaitų teikti jis neprašė. Taip pat jis nereikalavo pateikti kažkokių įrodymų, kur matytųsi, kad žmogus pabalsavo už reikiamÄ nurodytÄ , t. y. (duomenys neskelbtini). Neatsimenu ar M. jai nurodė kokį žmonių skaičių ji turėtų įkalbinti, kad balsuotų už jo partijÄ .

Ji pati nusprendė, kad sudarys žmonių sÄ raÅ¡Ä , kurie balsuos už (duomenys neskelbtini), jį parodys M.. M. žadėjo apmokėti pagal jos sudarytÄ sÄ raÅ¡Ä už žmogų mokėdamas po 10 eurų. Ä® neteisėtÄ veiklÄ dėl balsų pirkimo buvo įtraukta ir N. G.. Ji jai nuvežė pinigus. Ji tiksliai neatsimena, kokiame tų metų rinkimų ture V. M. jos paprašė, kad nuvežtų N. G. pinigus, kurie skirti už jos surinktų rinkėjų balsus. Ji iÅ¡ jo suprato, kad ji taip pat ieÅ¡kojo rinkėjų, kurie už pinigus balsuotų (duomenys neskelbtini) naudai ir V. buvo su ja susitikęs. Kokiomis aplinkybėmis, t. y. kur ir kada M. buvo susitikęs su N. G. ji nežino.

Atsimena, kad antrame rinkimų ture, M. jai davė apie 100 eurų, kuriuos ji turėjo perduoti N. G. už rinkėjus, kurie balsuos (duomenys neskelbtini) naudai. Ji dabar tikrai neatsimena ar M. jai padavė pinigus, kad ji juos perduotų G. už pirmÄ rinkimų turÄ . G. jai rinkėjų sÄ raÅ¡o neperdavinėjo, ji pas jÄ tokio sÄ raÅ¡o nėra mačiusi. N. G. yra (duomenys neskelbtini) narė, daugiau jokia veikla ji neužsiima ji sėdi namuose. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat kaip ir N. G.. Žino, kad G.

„pirko balsus“ vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), o ji daugiau iÅ¡ įvairių savo pažįstamų. Atsimena, kad ji skambino tokiai V. D. ir jÄ Ä¯kalbinėjo, kad ji balsuotų už (duomenys neskelbtini). D. gyvena netoli (duomenys neskelbtini). D. jai atsakė, kad jai jau skambino N., ir jau siÅ«lė balsuoti už 10 eurų. Kiek N. prikalbino žmonių už pinigus balsuoti už (duomenys neskelbtini) nežino, bet pagal sumÄ antrame ture iÅ¡ sumos 100 eurų gali sakyti, kad tai turėtų bÅ«ti apie 20 žmonių, nes už balsÄ antrame ture buvo mokama po 5 eurus.

Kitų asmenų, kurie bÅ«tų įtraukti į tÄ veiklÄ dėl balsų pirkimo nežino. Po M. apsilankymo pas jÄ parduotuvėje ji skambino įvairiems pažįstamiems, pas juos važiavo į namus, taip pat pažįstamus parduotuvės klientus įkalbinėjo, kad jie balsuotų už (duomenys neskelbtini), žadėdama jiems atlygį 10 eurų. Labai daug žmonių buvo prieÅ¡ (duomenys neskelbtini), net nežino kodėl. Gal, kad nieko nenuveikė, dėl partijos pirmininko. Pažadėjus pinigus, žmonės sutikdavo balsuoti už (duomenys neskelbtini).

Pinigus žadėjo ne visiems. Buvo asmenų, kuriuos šiaip agitavo balsuoti be jokio atlygio. Ji be atlygio agitavo balsuoti savo tėvus, sūnų M. M., M. draugę A. L., taip pat agitavo balsuoti be atlygio buvusias bendradarbes, R. Ž. bei jos prašė, kad paagituotų J. K.. Parduotuvėje jai nepažįstamus žmones kalbindavo balsuoti nežadėdama jiems jokio atlygio. Asmenims, kurie sutiko balsuoti už atlygį, ji žadėjo po balsavimo jiems sumokėti po 10 eurų. Kam ji žadėjo sumokėti pinigus, kad pabalsuotų už (duomenys neskelbtini) pirmame ture tiksliai neatsimena.

Ji buvo susidariusi tų asmenų sÄ raÅ¡Ä . Kratos metu policijos pareigÅ«nai paėmė vienÄ sÄ raÅ¡Ä su asmenų pavardėmis. Tai sÄ raÅ¡as likęs nuo antro rinkimų turo. Jame suraÅ¡yti asmenys, kurie už pinigus pabalsavo už (duomenys neskelbtini) ir kuriems vėliau už tai buvo atlyginta. Pirmo sÄ raÅ¡o nebeturi, jį sunaikino, tai yra suplėšė ir sudegino V. M. nurodymu. Pirmas sÄ raÅ¡as asmenų beveik niekuo nesiskiria nuo antro sÄ raÅ¡o. Ji sudariusi pirmÄ sÄ raÅ¡Ä dar prieÅ¡ rinkimus jį parodė V. ir jis pagal jį jai iÅ¡mokėjo 200 eurų.

Pinigai buvo sumokėti prieÅ¡ rinkimus. M. pinigus jai atvežė į darbÄ . Kokiomis kupiÅ«romis buvo atvežti pinigai, ji neatsimena. Jie niekaip nebuvo įpakuoti, tiesiog M. iÅ¡traukė iÅ¡ piniginės ir jai padavė. Ji jam parodė jos sudarytÄ sÄ raÅ¡Ä . M. į jį labai nekreipė dėmesio, kiekvieno žmogaus nežiÅ«rėjo. Gal tik matė bendrÄ asmenų skaičių. Pinigus jis jai padavė vienÄ dienÄ iki rinkimų tai buvo Å¡eÅ¡tadienis. Sekmadienį įvyko rinkimai. Ji pati nuvyko balsuoti ir balsavo už (duomenys neskelbtini), skambino pagal jos sudarytÄ sÄ raÅ¡Ä asmenims ir klausinėjo ar jie buvo balsuoti.

Asmenys, kuriems skambino tikino, kad balsavo už (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkė yra buvusiame vaikų darželyje. Balsavimas vyko nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro. Komisijoje buvo 4 nariai, viena moteris dalyvavo kaip stebėtoja. Iš komisijos narių ji pažįsta V. B., ir I., kurios pavardės neatsimena. Trečia komisijos narė taip pat iš (duomenys neskelbtini), tačiau neatsimena jos vardo. Kiti du nariai atvykę iš kitur, jų nepažinojo. Ji neprašė, kad kuris nors iš komisijos narių jai praneštų ar tam tikri asmenys buvo balsuoti.

V. B. priklauso (duomenys neskelbtini). Ar ji gavo kokius nors nurodymus iÅ¡ M. ji nežino, tačiau ji jos nieko neprašė bei jai jokių nurodymų nedavė. Po pirmo rinkimų turo ji atsiskaitė su visais žmonėmis pagal sÄ raÅ¡Ä , kurie balsavo už (duomenys neskelbtini). Su dauguma žmonių ji atsiskaitė sekmadienį vakare, tai yra važinėjo pas žmones, taip pat pirmadienį ir antradienį. Dalis žmonių atėjo pas jÄ Ä¯ parduotuvę, kur jiems sumokėjo pinigus. M. buvo iÅ¡rinktas į (duomenys neskelbtini) į tarybÄ pirmu numeriu, taip pat į tarybÄ pateko jo žmona D.

PrieÅ¡ antrÄ rinkimų turÄ , renkant (duomenys neskelbtini) rajono merÄ pas jÄ atėjo V. M. į parduotuvę, tai buvo darbo dienomis likus savaitei iki rinkimų. M. atėjęs jai padavė 100 eurų, sakydamas, kad reikia balsuoti už kandidatÄ Ä¯ merus V. bei sakė, kad rinkėjams bus mokama po 5 Eurus už balsÄ . Kiek žino V. nepriklauso jokiai politinei partijai. V. tai buvęs (duomenys neskelbtini) meras Å¡itoje besibaigiančioje kadencijoje. Kokios jo sÄ sajos su V. M. nežino. M. pasakė, kad rinkėjus reikės įkalbinėti balsuoti tuo pačiu principu kaip ir per pirmÄ rinkimų turÄ , tik vietoj 10 eurų jiems mokėti 5 eurus.

Ji vėl įkalbinėjo beveik tuos pačius žmones, kuriuos buvo įkalbinusi pirmame ture. Dauguma tu pačių žmonių sutiko balsuoti už 5 eurų atlygį už merÄ V. PareigÅ«nai kratos metu pas jÄ nuo Å¡aldytuvo paėmė sÄ siuvinio languotÄ lapÄ , kuriame yra asmenų sÄ raÅ¡as, kurie sutiko balsuoti už V. bei jiems buvo pažadėti pinigai. SÄ raÅ¡Ä sudarinėjo ji ranka pati, taip pat sÄ raÅ¡e yra įrašų, kur žmonės įsirašė savo vardÄ ir pavardę. SÄ raÅ¡Ä sudaro Eilės numeris vardas pavardė ir paraÅ¡as.

SÄ raÅ¡e esantis prie eilės numerio taÅ¡kas reiÅ¡kia, kad tam asmeniui buvo sumokėti pinigai, brÅ«kÅ¡nys nesumokėti. Pinigai nesumokėti buvo jai artimiems asmenims, t. y. sÄ raÅ¡e esantiems Nr. 3 jos sÅ«nui M. M., Nr. 4 sÅ«naus draugei A. L., 7 P. K. jos mamai, 8 J. K. jos tėčiui, 2 M. G., t. y. jos dukrai. O. D. ir O. T. iÅ¡ sÄ raÅ¡o iÅ¡braukti per klaidÄ , tačiau jiems pinigai vis tiek buvo iÅ¡mokėti. Yra tokių asmenų, kurie pinigus gavo, tačiau sÄ raÅ¡e patys nepasirašė, o ji pasirašė jų vardu, kad nebereiktų gaiÅ¡ti laiko ir atskirai važiuoti pas tuos asmenis.

Tai yra tiems asmenims su kuriais ji susiskambino pasiÅ«lė už pinigus balsuoti už V. ir iÅ¡ jų iÅ¡girdus teigiamÄ atsakymÄ , pasirašė už juos. Tai yra ji pasirašė už 2 numeriu sÄ raÅ¡e esančiÄ M. G., 12 D. D., 13 E. D., 14 ir 15 B. A. ir A. 22 J. S., 23 E. J. ir K. V.. Kitiems asmenims tai yra už Nr. 5 A. J. pasirašė jo sÅ«nus A. J., esantis sÄ raÅ¡e Nr.

6. Jie gyvena kartu, pinigus už balsavimÄ aÅ¡ padėjau jiems ant stalo. IÅ¡ O. D. ji nuomojuosi parduotuvę. Ji jai pinigus sumokėjo parduotuvėje. Nr. 10 O. T. pinigus sumokėjo po jo skambučio. Jis jai paskambino bei po to atvažiavo pas jÄ Ä¯ namus paimti pinigus. Ji jam sumokėjo 10 eurų, nes taip pat už (duomenys neskelbtini) balsavo jo sugyventinė I. P.. SÄ raÅ¡e esantiems Nr. 12 ir Nr. 13 D. D. ir jos vyrui E. D. pinigus t. y. 10 eurų padavė kai jie užėjo į parduotuvę. Aplinkybes kokiomis padavė pinigus ji gali painioti, nes jai Å¡iek tiek maiÅ¡osi abudu rinkimų turai, kuriuose ji tiems patiems asmenims mokėjo pinigus.

Nr. 14 ir Nr. 15 yra jos kaimynai. Jiems pinigus iÅ¡mokėjo pas juos nuvažiavusi į namus. Sekmadienio ar pirmadienio vakare. PrieÅ¡ nuvažiuojant pas juos ji jiems pasiskambino. Nr. 16 ir Nr. 17 kaimynai L. V. ir A. V.. Jiems pinigus sumokėjo prieÅ¡ balsuojant jiems atėjus pas jÄ Ä¯ parduotuvę. Nr. 18 ir Nr. 19 yra parduotuvės klientai V. J. ir D. T.. Jie kartu gyvena. Pinigus jiems sumokėjo parduotuvėje, jie įsirašė savo vardus ir pavardes savo ranka ir pasirašė. Po Nr. 19 yra spausdintinėmis raidėmis paraÅ¡yta (duomenys neskelbtini).

Tai reiÅ¡kia, kad sÄ raÅ¡as sudarytas ir skirtas antram rinkimų turui, kur reikia balsuoti už V.. Nr. 20 V. B. jos kaimynas, pas kurį nuvažiavo į namus prieÅ¡ pat balsavimÄ ir jam sumokėjo pinigus. Nr. 21 V. L. yra (duomenys neskelbtini) kiosko pardavėjos dukra, kuriai sumokėjo kioskelyje. Pati pardavėja D., kurios pavardės neatsimena, lyg tai D. nesutiko, kad jÄ Ä¯trauktų į sÄ raÅ¡Ä . Ji jai nemokėjo jokių pinigų. Nr. 22 Nr. 33 brolis ir sesė J. E. ir J. S.. Pinigus ji padavė J. pas jį namuose, 10 eurų.

M. V. O. D. draugė, pinigus padavė parduotuvėje. K. V. skirtus pinigus padavė jo mamai pas jÄ namuose. Antras pas jÄ kratos metu paimtas sÄ raÅ¡as, suraÅ¡ytas ant A4 formato lapo, kurio vienoje pusėje yra jai skirta (duomenys neskelbtini) PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra, kitoje pusėje sÄ raÅ¡as 19 asmenų, kurie buvo pakviesti vasario 12 dienÄ Ä¯ jos gimtadienio Å¡ventę, kuri vyko per du kartus ir pas jÄ namuose ir pas kaimynus pas juos įrengtoje salėje. Antrame rinkimų ture buvo tie patys komisijos nariai, ji pati buvo balsuoti.

Po balsavimo ji iÅ¡mokėjo asmenims pinigus. Meru buvo iÅ¡rinktas G., tai yra ne tas asmuo už kurį rinkėjams buvo mokami pinigai. Dėl rinkėjų papirkimo antradienį į darbÄ jai atvežė M. 30 eurų. Ji visiÅ¡kai prisipažįsta padariusi nusikaltimÄ , dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas įtariamosios D. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad D. G. parodymų duoti nepageidavo. Nurodė, kad parodymus duos, kai apsispręs (t. 4, b. l. 36-28).

Kaltinamasis E. J. pagal pateiktus kaltinimus kaltu neprisipažino. Parodė, kad buvo gavęs skambutį iÅ¡ tėčio anksti ryte, kad pas jį atvažiavo policija. Jis buvo tuo metu iÅ¡vykęs ir per kokį pusvalandį grįžo. Kiek atsimena, davė jam kažkÄ paskaityti, kad yra kaltinamas. PareigÅ«nams sakė, kad nelabai sutinka su Å¡ituo dalyku. Jie jam liepė vis tiek pasiraÅ¡yti ir informavo, jog darys kratÄ . Atliekant kratÄ , rado stalčiuje Å¡ovinių. Toliau pareigÅ«nai supildė visus dokumentus, paėmė kompiuterį, telefonÄ ir pasus.

Tada vyko į policijos komisariatÄ ir prasidėjo apklausa. Vadovybė žinojo, kad Å¡oviniai yra pas jį ir jis žadėjo juos pristatyti. Jis ir pats gali turėti tokio kalibro Å¡ovinius, nes pas jį yra toks pat Å¡autuvas, kadangi yra medžiotojas. Be to, tie Å¡oviniai nėra pavojingi, nes jie yra imitaciniai. Jis turi teisę medžioti graižtviniu ginklu ir bÅ«tent tokio pat kalibro ginklÄ turi. Taip išėjo, kad jis grįžęs po pratybų padėjo savo amunicinius drabužius skalbti. Mama dėdama rÅ«bus į skalbimo maÅ¡inÄ , patikrino kiÅ¡enes ir išėmė visokius daiktus ir sudėjo viskÄ Ä¯ stalčių.

Tarp jų buvo ir minėti Å¡oviniai. Po to, apie Å¡ovinius pranešė savo vadovybei ir jie jam sakė, kad jie nėra pavojingi ir gali juos grÄ Å¾inti per sekančias pratybas. Per pratybas bÅ«na dažnai, kad ne vienas karys parsineÅ¡a Å¡ovinių, nes nebÅ«na kada jų skaičiuoti. Kai koviniai Å¡oviniai bÅ«na, tai viskas bÅ«na su paraÅ¡u. O dėl imitacinių Å¡ovinių, nėra taip griežtai. Pratybos vyko maždaug 1-2 savaitės prieÅ¡ kratÄ . Pas jį rasti imitaciniai Å¡oviniai buvo 23 kalibro.

Apie tai, kad tuos Å¡ovinius parsinešė namo pranešė savo kuopos intendantui. Tas praneÅ¡imas buvo dar prieÅ¡ kratÄ jo namuose. D. G. yra jo tėčio pusseserė. Buvo susitikęs su D. G., ji paklausė ar jis eis balsuoti, pasakė, kad dar nežino, kaip ir galvojo eiti. Ji jo klausė už kÄ balsuos, jai atsakė, kad už V. M. ir A. V.. Å iuo klausimu jų nuomonės sutapo. Jis ir taip bÅ«tų balsavęs už V. M., nes jį pažįsta, seniau su juo buvo dirbęs tame pačiame darbe, t. y. (duomenys neskelbtini).

Jis buvo darbininkas, o V. M. – direktorius. Tada D. G. jo paprašė paagituoti ir daugiau žmonių. Kai jos paklausė dėl ko visa tai, tai ji jam atsakė, jog dėl statistikos. Ji dėl pinigų už agitacijÄ nieko nesakė. Jis savo noru sutiko paklausinėti žmonių. Jam pačiam rinkimai nerÅ«pėjo. Savo pažįstamų, draugų paklausinėjo ar jie eis balsuoti, už kÄ balsuos bei paklausė ar jie gali pabalsuoti už V. M.. Dėl rinkimų jis kalbėjo su A. D., D. D., R. D., A. C., U.

P. ir V. V.. Su visais kaltinamajame akte iÅ¡vardintais žmonėmis jis bendravo. Pinigų jiems nesiÅ«lė, nebent juoko formoje. Juokavo, kad uždirbsi kalnÄ pinigų. Jie visada draugų kompanijoje taip pajuokauja. Pinigų duoti neplanavo, jam niekas jokių pinigų nedavė ir nesiÅ«lė. Minėtų asmenų jis klausė už kÄ balsuos ir daugelio mintys sutapo su jo. Jis jiems nieko nepatarė. PasiÅ«lė pabalsuoti už jos giminaitės D. G. kolegÄ , pažįstamÄ V. M., (duomenys neskelbtini). Apie balsavimÄ dėl kitų asmenų kalbos nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kelis kartus. Policijoje buvo apklaustas 1 kartÄ , taip pat 1 kartÄ buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus nei teisme, nes jautė spaudimÄ . Atvykus į policijos komisariatÄ buvo toks vaizdas, kad jie viskÄ Å¾ino, pareigÅ«nai sakė jam, kad jis papirko žmones, nors taip nebuvo. Jie jam sakė prisipažinti, nes taip bus geriau. Detalės apklausoje atsirado, nes taip klausinėjo, o sumos – jam sakė, kad po 5 ar 10 eurų, jie patys viskÄ užsiminė.

Policijos komisariate jį apklausinėjo S. P. ir apklausoje dalyvavo R. G.. Moteris buvo tik sekretorė, o R. G. klausinėjo. Be moters buvo dar 3 vyrai. IÅ¡ R. G. gavo spaudimÄ , sakė prisipažinti, nes jie viskÄ Å¾ino. Jam buvo Å¡okas, tai ir sakė, kad raÅ¡ytų kÄ jie nori. Jis yra karys savanoris, nenorėjo, kad jį sulaikytų ir taip susigadinti savo reputacijÄ . Policijos pareigÅ«nai sakė, kad jeigu prisipažins pačiam bus geriau. O jei neprisipažins, tai sakė, kad „pasodins“, o ar terminÄ minėjo nebeprisimena.

Kuris pareigÅ«nas taip sakė nepasakys, nebeprisimena, nes praėjo daug laiko. Ikiteisminio tyrimo teisėjas Č. K. spaudimo kaip ir nedarė. Pas policijos pareigÅ«nus ir ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jo duoti parodymai beveik tokie pat. Kažkaip ne taip ten buvo. Pakeista tik dalyje, kad 50 eurų negavo. Gal ne taip jį suprato. Jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata. Buvo rasti sÄ raÅ¡ai, tačiau su rinkimais tai nesusiję, čia buvo rinkti pinigai dėl sodybos nuomos. Girdėjo liudytojų parodymus, kur jie sakė, kad žadėjo visiems atlygį po 10 eurų, jei jie balsuos už jo nurodytÄ kandidatÄ .

Tačiau jie gal ne taip suprato, nes apie pinigus jokių kalbų nebuvo, nebent juoko formoje sakė, kad uždirbs daug pinigų. Jie jo paklausė koks tikslas, tai pajuokavo, kad uždirbs pinigų, nors jo tikslas buvo tik paagituoti. Visiems įdomu kaip už dykÄ galima kažkÄ daryti. Jis jiems sakė, kad jei eis balsuoti, kad pasakytų dėl statistinių duomenų. Advokatu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nelabai pasitikėjo, nes jo nepažinojo. Kodėl apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ Ä¯ advokato klausimÄ atsakė, kad po rinkimų jiems sumokės D.

G., paaiÅ¡kinti negali. Jis tokio sakinio nesakė, tiesiog viskas buvo palikta iÅ¡ pirminės apklausos pas policijos pareigÅ«nus. Ikiteisminio tyrimo teisėjas Č. K. minimaliai apklausinėjo, nes jis keitė parodymus dėl pinigų. Jo parodymuose nurodyta, kad jis kovo 2 d. susitiko su D. G., kuri jam perdavė 50 eurų, iÅ¡ kurių 10 eurų pasiliko sau. Jis yra kalbėjęs su A. S.. TÄ pokalbį prisimena, tačiau juokais buvo kalbama. Jis visada taip Å¡neka su juo. „NeiÅ¡ožintų“ žodį sakė, kad neskleistų kalbų, kad papirkinėjimai tokie, nes jie kalbėjo juokais.

Apie kokį sÄ raÅ¡Ä jis kalbėjo, neatsimena. Jis jokio sÄ raÅ¡o neturėjo, tiesiog paklausė savų, skelbimo nedėjo. Per pokalbį su D. G. klausdamas, ko ten ji prisirinko, matyt apie statistikÄ kalbėjo. Jis tik agitavo, o D. G. rinko statistikÄ . Jam statistika neįdomi. Po pokalbio su D. G., kurio metu jo prašė agituoti kitus rinkėjus, jis nežinojo, kad čia kažkas nelegalaus, galvojo, jog tikrai čia tik dėl statistikos. Tuos iÅ¡vardintus kaltime asmenis jis susitiko atsitiktinai, jų neieÅ¡kojo.

Jie visi yra pažįstami. Su jais susitikdavo bendroje aplinkoje. Jis neatliko jokio mokėjimo, jam pinigų niekas nedavė. Nesidomėjo ar jo agituoti žmonės iÅ¡ viso balsavo. Pirmoje apklausoje norėjo, kad dalyvautų gynėjas, tačiau pareigÅ«nai nesuteikė tokios galimybės. Tik po apklausos jo paklausė ar reikės advokato, tai jiems ir atsakė, kad tuo momentu jam jau tikrai nebereikės advokato. Dėl advokato atsisakymo pasirašė jau po apklausos. Jis jau iÅ¡ pat pradžių norėjo advokato, dar kai kratÄ pas jį atliko, tačiau jam niekas tokios galimybės nesuteikė, atėmė visus telefonus.

Policijos vadovybei nesiskundė, nes nežinojau, kad taip yra pažeidinėjamos jo teisės. Teisių dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole paraÅ¡as yra panaÅ¡us į jo. Po atliktos apklausos jis tada turėjo daug kur pasiraÅ¡yti. Visi jo paraÅ¡ai buvo sudėti po apklausos. PraneÅ¡ime apie įtarimÄ yra jo paraÅ¡as. Iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su advokatu bendravo, o po jos jis kažkaip keistai dingo ir į jo skambučius nebeatsiliepė. Iki apklausos buvo su juo bendrauta ir viskas aptarta.

Ant apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokolo yra jo paraÅ¡as. Kai vyko rinkiminė kompanija jis su V. M. nebuvo susitikęs ir bendravęs. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo E. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2019-03-20 dienÄ jis buvo apklaustas tyrėjos, Å¡ie parodymai iÅ¡ dalies yra teisingi, jų pilnai netvirtina. 2019-03-03 (duomenys neskelbtini) vyko Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai. Jam atrodo, kad 2019-03-01, penktadienio vakare sulaukė skambučio iÅ¡ tėčio pusseserės D.

G., gyv. (duomenys neskelbtini). Ji jam pasakė, kad reikia susitikti, kažko nori jo paklausti. Jis nieko neklausinėjo ir tÄ pačiÄ dienÄ , po skambučio nuvažiavo pas D. į darbÄ , dirbančiÄ drabužių parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į darbÄ , D. parduotuvėje buvo viena. Ji jo paklausė ar jis eis balsuoti 2019-03-03 dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų. Jai atsakė, kad neis balsuoti, nes neplanavo to daryti (eiti balsuoti). Tada D., iÅ¡girdusi, kad jis neis balsuoti, pasiÅ«lė piniginį atlygį už jo, kaip rinkėjo, balsÄ .

Ji jam pasiÅ«lė 10 eurų už tai, kad 2019-03-03 vykstančiuose rinkimuose balsuotų už V. M., kuris priklauso (duomenys neskelbtini). D. sakė, kad atlygį gaus po rinkimų. PrieÅ¡ pasiÅ«lant D. piniginį atlygį už balsÄ , jis nei tais rinkimais domėjosi, nei žinojo kokie yra kandidatai, nei kokioms partijoms jie priklauso. Nežino, kokia nauda D. buvo iÅ¡ to, kad jis balsuotų už minėtÄ kandidatÄ . Ar pati D. priklauso kokiai nors partijai, jis nežino. TÄ kartÄ , kai jis susitiko su D., ji, supratusi, kad jis už piniginį atlygį sutinka balsuoti už jos nurodytÄ kandidatÄ , paklausė jo ar jis žino daugiau asmenų, kurie taip pat, tokiu pačiu bÅ«du, norėtų užsidirbti.

Atsakė, kad paklausinės pažįstamų ar jie sutiktų taip pat, už piniginį atlygį pabalsuoti už D. nurodytÄ kandidatÄ . D. minėjo, kad tiems kitiems asmenims, taip pat už rinkėjo balsÄ sumokės po 10 eurų. D. jam pasakė, kad jei atsiras žmonių, kurie už piniginį atlygį norės pabalsuoti, jam reikės sudaryti sÄ raÅ¡Ä , kuriame užraÅ¡ytų rinkėjo vardÄ , pavardę ir pasiraÅ¡ytų. PrieÅ¡ rinkimus sakė, kad tÄ sÄ raÅ¡Ä reiks jai paduoti. Taip pat nurodė, kad su tais asmenimis atsiskaitys po visko, tai yra jau kada bus rinkėjai atidavę savo balsÄ už D. nurodytÄ kandidatÄ .

D. nesakė kokia nauda jai už tai, kad laimėtų jos nurodytas kandidatas, jis pats neklausė ir nesidomėjo, nes jam buvo neįdomu. Jis pats net nebÅ«tų į tuos rinkimus ėjęs, bet kadangi jam pasiÅ«lė pinigų, tai ir nuėjo, balsavo už D. nurodytÄ kandidatÄ â€“ V. M.. Jis įtakotas ir paskatintas D., pasiÅ«lė piniginį atlygį, tai yra 10 eurų už tai, kad 2019-03-03 per rinkimus asmenys pasinaudotų savo rinkimų teise ir balsuotų už V. M. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Å¡iems asmenims, kurie jo žiniomis sutiko ir nuėjo balsuoti už nurodytÄ kandidatÄ :

M. S., virÅ¡ 30 metų, gyv. (duomenys neskelbtini), R. D., apie 35 m. amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), V. S., M. žmonai. Taip pat pasiÅ«lė, bet nenuėjo į rinkimus ir nebalsavo: A. C., apie 30 metų, gyv. (duomenys neskelbtini), U., virÅ¡ 30 metų – A. C. draugė, D. D., apie 27 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), S. J., apie 24 m., gyv, (duomenys neskelbtini) – tai yra jo sesuo. Jis tiems asmenims sakė, kÄ jam sakė D., t. y., kad už balsÄ jie gaus po 10 eurų. Apie tai, kad Å¡ie asmenys nenuėjo balsuoti, sužinojo jau po rinkimų, kai paklausė asmeniÅ¡kai minėtų asmenų.

Vieni nenuėjo, nes negavo balsavimo lapelių, kitas pametė, dar kitas pamirÅ¡o apie rinkimus. Taip pat buvo ir kam siÅ«lė, bet atsisakė, tai yra A. D., apie 34 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini). Tie minėti asmenys, kuriems jis siÅ«lė piniginį atlygį už balsÄ , sutiko balsuoti už V. M.. Nežino, nes jų neklausė, ar prieÅ¡ jam pasiÅ«lant pinigus už rinkėjo balsÄ , jie apskritai planavo eiti balsuoti, ar turėjo savo kandidatÄ . Bet tie nurodyti asmenys sutiko balsuoti už nurodytÄ kandidatÄ ir gauti iÅ¡ jo piniginį atlygį. 2019-03-02 sudaręs asmenų sÄ raÅ¡Ä , kurie už piniginį atlygį sutiko balsuoti už D. nurodytÄ kandidatÄ , tai yra V.

M., jį padavė D. R. mieste. D. sakė, kad susitiksim po rinkimų, kad ji jam paduos pinigus atsiskaityti su žmonėmis iÅ¡ sÄ raÅ¡o, kurie ateis balsuoti už jos nurodytÄ kandidatÄ . Po rinkimų su D. susitiko 2019-03-05, antradienį. Susitiko dviese jos namuose, daugiau nieko nebuvo. Jis D. pasakė, kiek žmonių iÅ¡ jo sudaryto sÄ raÅ¡o prieÅ¡ rinkimus nuėjo balsuoti, ji pinigų jam nedavė. Konkrečiai nieko nepaaiÅ¡kino. Klausė, kada duos pinigus, ji atsakė, kad pinigai bus vėliau. 2019-03-20 tyrėjai sakė, kad D. davė 50 eurų, taip sakė nes bijojo bÅ«ti sulaikytas, suimtas.

Jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl papirkinėjimo, o realiai jis nieko nepapirkinėjo. Pinigų nurodytiems asmenims už balsavimÄ nedavė. Kelios dienos iki rinkimų kito turo, tai yra penktadienį, 2019-03-15 jam į telefonÄ paskambino D. kuri jo klausė, ar jis eis sekmadienį balsuoti dėl (duomenys neskelbtini) mero. Pasakė, kad iÅ¡važiavęs, nespės grįžti. Nepamena ar D. siÅ«lė pinigus už tai jeigu eitų balsuoti. 2019-03-17 nebalsavo ir piniginio atlygio negavo, nes jam jau važiuojant link (duomenys neskelbtini) sulaukė iÅ¡ D. skambučio, kad balsuoti nebereikia.

Tai neturėjo reikÅ¡mės, kadangi balsuoti vis tiek nebÅ«tų ėjęs. Dalyvauti (balsuoti) rinkimuose Å¡iame rinkimų ture jis nieko neįkalbinėjo. 2019-03-20 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 13 vnt. mokomųjų Å¡ovinių, kurie namuose atsirado, nes jis pats tarnauja (duomenys neskelbtini) ir Å¡oviniai yra parvežti iÅ¡ pratybų. Kratos metu rasta popieriaus skiautė su asmenų vardais ir pravardėmis, bei ties kiekvienu nurodyta 12 eurų – buvo draugų sÄ raÅ¡as iÅ¡ kurių buvo renkami pinigai dėl sodybos nuomos, ir su rinkimais jokio ryÅ¡io neturi.

Jis draugams ir pažįstamiems iÅ¡ karto pasakė, kad už dalyvavimÄ rinkimuose jiems sumokės (atsiskaitys) po rinkimų D. G. (t. 4, b. l. 101 – 105). Byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo perskaityti kaltinamojo E. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, kur jis parodė, kad yra blaivus ir neapsvaigęs, pilnai supranta savo sakomų žodžių prasmę ir esmę, jaučiasi gerai, parodymus duoti gali. Pas psichiatrus ir psichologus yra lankęsis tik dėl to, kad jam bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas ginklui.

Dėl psichinių ligų ir sutrikimų nesilankė. Nėra registruotas priklausomybės ligų kabinete, priklausomybę alkoholiui, narkotinėms, psichotropinėms medžiagoms neigia. Taip pat nėra turėjęs galvos traumų dėl kurių negalėtų suprasti savo sakomų žodžių. PraneÅ¡imo apie įtarimÄ nuoraÅ¡Ä gavo, perskaitė įtarimÄ ir supranta kokios nusikalstamos veikos padarymu yra įtariamas. Dėl jam pareikÅ¡to įtarimo sutinka laisva valia duoti parodymus. 2019-03-03 (duomenys neskelbtini)vyko Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai.

Jam atrodo, kad 2019-03-01, penktadienio vakare sulaukė skambučio iÅ¡ tėčio pusseserės D. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Ji jam pasakė, kad reikia susitikti. Jis nieko neklausinėjo ir tÄ pačiÄ dienÄ , po skambučio nuvažiavo pas D. į darbÄ , dirbančiÄ drabužių parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į darbÄ , D. parduotuvėje buvo viena. Ji jo paklausė ar jis eis balsuoti 2019-03-03 dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų. Jai atsakė, kad neis balsuoti, nes net neplanavo to daryti.

Tada D., iÅ¡girdusi, kad jis neis balsuoti, pasiÅ«lė piniginį atlygį už jo, kaip rinkėjo, balsÄ . Ji jam pasiÅ«lė 10 eurų už tai, kad 2019-03-03 vykstančiuose rinkimuose balsuotų už V. M., kuris priklauso (duomenys neskelbtini). Sakė, kad atlygį gaus po rinkimų. PrieÅ¡ pasiÅ«lant D. piniginį atlygį už balsÄ , jis nei tais rinkimais domėjosi, nei žinojo kokie yra kandidatai, nei kokioms partijoms jie priklauso. Jis nežino, kokia nauda D. buvo už tai, kad jis balsuotų už minėtÄ kandidatÄ .

Ar pati D. priklauso kokiai nors partijai, jis nežino. TÄ kartÄ , kai jis susitiko su D., ji, supratusi, kad jis už piniginį atlygį sutinka balsuoti už jos nurodytÄ kandidatÄ , paklausė jo ar jis žino daugiau asmenų, kurie taip pat, tokiu pačiu bÅ«du, norėtų užsidirbti. Jis atsakė, kad paklausinės iÅ¡ pažįstamų ar jie sutiktų taip pat, už piniginį atlygį pabalsuoti už D. nurodytÄ kandidatÄ . D. sakė, kad tiems kitiems asmenims, taip pat už rinkėjo balsÄ sumokės po 10 eurų.

D. jam pasakė, kad jei atsiras žmonių, kurie už piniginį atlygį norės pabalsuoti, jam reikės sudaryti sÄ raÅ¡Ä , kuriame užraÅ¡ytų rinkėjo vardÄ , pavardę ir jam pasiraÅ¡yti. PrieÅ¡ rinkimus sakė, kad tÄ sÄ raÅ¡Ä reiks jai paduoti. Taip pat nurodė, kad su tais asmenimis atsiskaitys po visko, tai yra jau kada bus rinkėjai atidavę savo balsÄ už D. nurodytÄ kandidatÄ . D. nesakė kokia nauda jai už tai, kad laimėtų jos nurodytas kandidatas, jis pats nesusidarė nuomonės ir nežino iÅ¡ kur D. turėjo gauti pinigus, už kuriuos turėjo atsilyginti už V.

M. balsavusiems asmenims. Jis pats net nebÅ«tų į tuos rinkimus ėjęs, bet kadangi jam pasiÅ«lė pinigų, tai ir nuėjo, balsavo už D. nurodytÄ kandidatÄ â€“ V. M.. Taip jo ir D. pokalbis tÄ kartÄ parduotuvėje ir baigėsi. Jis, įtakotas ir paskatintas D., pasiÅ«lė piniginį atlygį, tai yra 10 eurų už tai, kad 2019-03-03 per Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimus asmenys pasinaudotų savo rinkimų teise ir balsuotų už V. M. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Å¡iems asmenims, kurie jo žiniomis sutiko ir nuėjo balsuoti už nurodytÄ kandidatÄ :

M. S., virš 30 metų, gyv. (duomenys neskelbtini), R. D., apie 35 m. amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), V. S., tai yra M. žmona. Taip pat pasiūlė, bet nenuėjo į rinkimus ir nebalsavo: A. C., apie 30 metų, gyv. (duomenys neskelbtini), U., virš 30 metų – A. C. draugė, D. D., apie 27 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), S. J., apie 24 m., gyv, (duomenys neskelbtini) – tai yra jo sesuo. Apie tai, kad šie asmenys nenuėjo balsuoti, sužinojo jau po rinkimų, kai paklausė asmeniškai minėtų asmenų.

Vieni nenuėjo, nes negavo balsavimo lapelių, kitas pametė, dar kitas pamirÅ¡o apie rinkimus. Taip pat buvo ir kam siÅ«lė, bet atsisakė, tai yra A. D., apie 34 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini). Kodėl jis iÅ¡ karto atsisakė, nežino, gal turėjo savo kandidatÄ . Tie minėti asmenys, kuriems jis siÅ«lė piniginį atlygį už balsÄ , sutiko balsuoti už V. M.. Nežino, nes jų neklausė, ar prieÅ¡ jam pasiÅ«lant pinigus už rinkėjo balsÄ , jie apskritai planavo eiti balsuoti, ar turėjo savo kandidatÄ .

Nesidomėjo. Bet tie nurodyti asmenys sutiko balsuoti už nurodytÄ kandidatÄ ir gauti iÅ¡ jo piniginį atlygį. 2019-03-02 sudaręs asmenų sÄ raÅ¡Ä , kurie už piniginį atlygį sutiko balsuoti už D. nurodytÄ kandidatÄ , tai yra V. M., jį padavė D. R. mieste. Susitiko dviese. D. sakė, kad susitiks po rinkimų, kad ji jam paduos pinigus atsiskaityti su žmonėmis iÅ¡ sÄ raÅ¡o, kurie ateis balsuoti už jos nurodytÄ kandidatÄ . Po rinkimų su D. susitiko 2019-03-05, antradienį. Susitiko dviese jos namuose, daugiau nieko nebuvo.

Jis D. pasakė kiek žmonių iÅ¡ jo sudaryto sÄ raÅ¡o prieÅ¡ rinkimus nuėjo balsuoti ir ji jam padavė 50 eurų. Tai yra 10 eurų jam už balsavimÄ ir likusius pinigus jam reikėjo padalinti į rinkimus nuėjusiems ir už V. M. balsavusiems asmenims. PaaiÅ¡kina, kad iÅ¡ tų 50 eurų, papildomai dar 10 eurų pasiliko sau, nes jo sesuo nenuėjo į rinkimus ir jis tai sužinojo jau po to, kai jam D. padavė pinigus, todėl tas papildomas 10 eurų liko pas jį. Po to jis iÅ¡važiavo. Atlygį už balsÄ , tai yra po 10 eurų jis ankščiau nurodytiems asmenims padavė jau kada su jais susitiko. 2019-03-17 vyko rinkimai dėl (duomenys neskelbtini) mero.

Kelios dienos iki rinkimų, tai yra penktadienį, 2019-03-15 jam į telefonÄ paskambino D. kuri jo klausė, ar jis eis sekmadienį balsuoti dėl (duomenys neskelbtini) mero. Pasakė, kad nežino ar spės grįžti iÅ¡ pratybų. IÅ¡ D. suprato, kad ji jam vėl siÅ«lo eiti už atlygį balsuoti. Jis ir tÄ kartÄ , dėl mero rinkimų nesiruošė eiti, bet kai jam pasiÅ«lė piniginį atlygį už balsÄ , jis atsakė, kad sutinka nueiti bei balsuos už jos nurodytÄ kandidatÄ , bet tik jei spės grįžti iÅ¡ pratybų.

D. nurodė, kad šį kartÄ sumokės už balsÄ 5 eurus. D. taip pat jo klausė, ar bus norinčių daugiau asmenų užsidirbti, tai yra už 5 eurus eiti balsuoti už jos nurodytÄ kandidatÄ (duomenys neskelbtini) mero rinkimuose. To pokalbio metu D. pasakė, kad kitų asmenų jis neieÅ¡kos, nes pats yra iÅ¡vykęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir neturės laiko, tik sutiko pats už pinigus balsuoti, jei tik spės grįžti. D. jam nenurodė kandidato už kurį reiks balsuoti, nes jis su ja „gyvai“ nesusitiko.

Jis 2019-03-17 nebalsavo ir piniginio atlygio negavo, nes jam jau važiuojant link (duomenys neskelbtini), sulaukė iš D. skambučio, kad balsuoti nebereikia. Kodėl jam nebereikėjo balsuoti, jis nežino, gal jau buvo susirinkę pakankamai žmonių, neklausė. Jis nežino, ar D. vienintelė ieškojo tokių asmenų kaip jis, kurie galėtų ieškoti rinkėjų, sutiksiančių už piniginį atlygį balsuoti. 2019-03-20 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 13 vnt. mokomųjų šovinių, kurie namuose atsirado, nes jis pats tarnauja (duomenys neskelbtini) ir šoviniai yra parvežti iš pratybų.

Rasti 3 vnt. po 5 ltr. plastikinės talpos, tarp dviejų iÅ¡ jų yra tamsios spalvos skystis, o vienoje skaidrus skystis, turintys specifinį alkoholio kvapÄ . Tai tas alkoholis yra likęs po motinos jubiliejaus ir iÅ¡ pradėtų butelių buvo supilti į vienÄ tarÄ . (Duomenys neskelbtini) automobilyje, rasta popieriaus skiautė su asmenų vardais ir pravardėmis, bei ties kiekvienu nurodyta 12 eurų. Tai draugų sÄ raÅ¡as iÅ¡ kurių buvo renkami pinigai dėl sodybos nuomos (t. 4, b. l. 95 – 98). Kaltinamoji N. G. pagal pateiktÄ jai kaltinimÄ kalta neprisipažino.

Iš dalies patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur buvo nurodžiusi, kad ji yra (duomenys neskelbtini) narė ir priklauso (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) skyriui. Skyriaus pirmininkas yra V. M.. 2019 m. vyko Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai, taip pat ir (duomenys neskelbtini) rajone. Ji pati asmeniškai dalyvavo abiejuose turuose, kurie vyko 2019-03-03 ir 2019-03-17. Balsavo pirmame ture už (duomenys neskelbtini). Už asmenį nebalsavo ir nežino kas buvo kandidatas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės merus.

Antrame ture aÅ¡ balsavo už V.. PrieÅ¡ 10 metų ji dirbo pas V. M. (duomenys neskelbtini). Jis dirbo direktoriumi. Nuo to laiko yra su juo pažįstama. Jis yra tik vienÄ kartÄ buvęs pas jÄ namuose, tai buvo prieÅ¡ rinkimus. Dar jis buvo pas jÄ 2019-03-08, kur gyvena (duomenys neskelbtini). Tačiau tada ji nebuvo namuose, jis paliko jai tulpę parduotuvėje Moters dienos proga. Kai jis buvo pas jÄ namuose, tada kalbėjo, kad ji nori iÅ¡vežti lovÄ . Jis davė savo telefono numerį, kurį įsivedė į telefonÄ ir įvardino M..

Jos numeris (duomenys neskelbtini). Jis jai pažadėjo pagelbėti dėl lovos. Prašė, kad ji pakalbėtų su kaimynais, draugais, kad balsuotų už jų partijÄ , ne konkrečiai už jį. Su juo kalbos apie balsų pirkimÄ , sumas ir pinigų davimÄ jai, nebuvo. Jis jai jokių pinigų nedavė pirkti balsams. Kitas asmuo jai neperdavė pinigų skirtų balsų pirkimui. Ji niekam nesiÅ«lė balsuoti už pinigus ir pinigų tam tikslui nemokėjo. 2019-03-20 kratos metu pas jÄ bute adresu (duomenys neskelbtini), rasti sÄ siuvinio 4 lapai, iÅ¡ kurių viename yra jos ranka suraÅ¡yti žmonių vardai ir skaičiai.

Ji tÄ sÄ raÅ¡Ä pasidarė, nes planavo su jais kalbėtis apie balsavimÄ , o skaičiai reiÅ¡kia, kad tiek yra jų Å¡eimos narių: visi jie iÅ¡ jų kaimo: V. R. 3 – yra R. V., jo brolis J. ir kitas su jais gyvenantis A. M.. Ji jų neieÅ¡kojo, tačiau sutiko R. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ pirmÄ balsavimÄ ir pasakė ar jis neužmirÅ¡o, kad reikia balsuoti. Jis atsakė, kad nepamirÅ¡o. Jie visi trys gyvena kažkokiame vagonėlyje, miÅ¡ke ar prie lentpjÅ«vės. R. 3 Å¡eimos nariai 3, su jais neturėjo jokių reikalų.

Mes – tai ji ir sūnus R.. Nežino dėl ko parašė 2, užbraukė ir parašė 3, nėra trečio asmens. L. R. 2 – antras nuomininkas V. G., pastarasis neina balsuoti, neturi dokumento. V. 2 – išgalvojo, tokios nėra. A. 2 – A. gyvena gal (duomenys neskelbtini), pavardės nežino. V. 1 – G.; D. 1 - išgalvota; I. – M.. Neatsimena ar su jais buvo susitikusi. Jei ir buvo, tai tik agitavo balsuoti už (duomenys neskelbtini). Kai kurių iš jų jos telefone yra jų numeriai. Kratos metu paimtas telefonas priklauso jai.

Cigaretės Premier 13 vnt. ir Fest 8 vnt. pakelių be lietuviškų banderolių priklauso jai. Jas pirko neatsimena kada, (duomenys neskelbtini) turguje, iš nepažįstamos moters. Pirko sau, nes rūko. Kratos metu (duomenys neskelbtini), kur yra registruota, tačiau ten negyvena, o gyvena jos sūnus R., rasta ir paimta planšetė Lenovo, priklauso jai, tačiau ji ja nesinaudoja, nes nemoka, o naudojasi R.. Ji prašė, agitavo žmones eiti balsuoti nieko jiems nesiūlydama. D. G. yra jos kaimo gyventoja. Ji tos pačios partijos narė.

Ji pas jÄ nėra buvusi. D. G. pas jÄ gal kokį kartÄ yra buvusi, (duomenys neskelbtini). Ji turi jos telefono numerį, bendrauja telefonu. Jos skambina viena kitai. Dėl Å¡ių rinkimų kalbėjosi su ja ir pasakė, kad kÄ sutiko, su tais kalbėjosi, prašė, kad balsuotų ir tiek. Ji jai dėl balsavimo balsų pirkimo jokių pinigų nedavė. Mano, kad jÄ kažkas apkalba. Ji nieko nežino apie balsų pirkimus pas juos kaime ir nieko dėl to neįtaria (t. 4, b. l. 152 – 154). Teisiamojo posėdžio metu N. G. parodė, kad jos parodymai nebuvo teisingi tik dėl to raÅ¡telio.

Tas raÅ¡telis buvo senai raÅ¡ytas. Jame suraÅ¡yti pagrindiniai žmonės į kuriuos kreipdavosi pagalbos, nes prižiÅ«rėjo neįgalų žmogų, kuriuo visada reikėjo rÅ«pintis. Gal su tais savo draugais susitikusi ir paminėjo, kad ateitų pabalsuoti. Su jais paÅ¡nekėdavo ir ji žinojo, kad jie palaiko (duomenys neskelbtini). Ji tikslina aplinkybę, jog tas sÄ raÅ¡as yra nesusijęs su rinkimais, bet pripažįsta, kad žmonės, kuriems priminė, jog reikia balsuoti yra tie patys. Tačiau Å¡itas raÅ¡telis buvo sudarytas ne dėl rinkimų.

Žmonės sakė, kad dėl rinkimų ji davė jiems pinigus, gal dėl to, kad buvo iÅ¡sigandę. Å iaip ne pirmas kartas kada ji jiems paskolindavo pinigų po kelis eurus ir tų dalykų nesureikÅ¡mino. D. V. ji paskolino paskutinį kartÄ 10 eurų, bet pasakė, kad jai pinigai nesimėto, kai galės, tai gal kai kada padės. Viena gyvena, tai reikėjo tų pagalbininkų. Kažkada ji su vaikais jai sunešė malkas, tai davė ir 50 eurų. Tie duoti pinigai nesusiję su rinkimais. Su V. M. kalbėjo, kad negauna pagalbos iÅ¡ savivaldybės ir jo paprašė, kad padėtų.

Su jo pagalba atvažiavo iÅ¡ savivaldybės žmonės ir paėmė iÅ¡ jos daugiafunkcę lovÄ bei kitÄ inventorių, kurį naudojo kol jos sugyventinis buvo gyvas. Tada V. M. galbÅ«t juoko formoj jai pasakė, jog neužmirÅ¡tų nueiti pabalsuoti, o kadangi viena gyvena, tai, kad pasiimtų ir draugÄ kokį. O daugiau nieko jie nebendravo. V. M. pagalba jai nebuvo susijusi su rinkimais. Su D. G. taip pat nėra bendravusi dėl rinkimų. Dėl mero rinkimų ji iÅ¡ viso nesidomėjo. O dėl (duomenys neskelbtini), tai Å¡nekėjo kaip bendrapartietės, kad jei kÄ susitiks, tai paÅ¡nekins, kad balsuotų.

Žino, kad jos minėti pažįstami iÅ¡ sÄ raÅ¡o tingi eiti balsuoti, tai teko juos paraginti. Su D. G. pasiskambina kai reikia. Prašė jos drabužių didesnių parinkti. 2019-03-18 pokalbio su D. G. nepamena. Pagarsinus Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kortelės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo pokalbį Nr. 213 (tomas 3, b. l. 68-69) kaltinamoji N. G. nurodė, kad „nelabai man sekėsi“, tai nelabai atsimena kÄ reiÅ¡kė. Tie „drebučiai“, tai V. R. visÄ â€žchebrÄ â€œ vadina „drebučiais“, tai bÅ«tų R.

V., J. V. ir A. M.. Žino, kad jie nebuvo balsuoti. Dėl to ji nesusinervino. Matė per langÄ , kad visa ta kompanija buvo girti nuo pačio ryto. Dėl pirmų rinkimų ji Å¡nekėjo su R., kad eitų balsuoti, o daugiau ji su jais neÅ¡nekėjo. Juos girtus matė per antrus rinkimus. Pas jÄ namuose rado tÄ sÄ raÅ¡Ä . Jis yra senas. Gal kažkada pasirašė, kad keli žmonės gali eiti balsuoti. Kokia skaičių reikÅ¡mė sÄ raÅ¡e neatsimena. RaÅ¡telis raÅ¡ytas jos pačios. „Mes 3“, tai yra ji, sÅ«nus ir sÅ«nėnas.

Prisiminė, kad kažkada tas jos senukas siÅ«lė padaryti balių ir sukviesti visus draugus, todėl ir buvo sudarytas tas sÄ raÅ¡as kiek čia jų bus. Su tuo raÅ¡teliu yra daug versijų. Ji nežino V. M. ir D. G. vaidmens tų rinkimų metu. Nežino ar jie kažkÄ organizavo, nežino jų įtakos rinkimams. Kaltinime nurodoma, kad ji iÅ¡ D. G. gavo 100 eurų, kuriuos perdavė V. M., tačiau ji tokių pinigų nematė iÅ¡ viso. Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai telefonu paskambino E., kuris yra posėdžių salėje (E. J.).

Paprašė pabalsuoti už M., už 10 eurų. Ji pasakė, kad pabalsuos. Ji suprato tai kaip pasiÅ«lymÄ . 10 eurų buvo minimi gal kaip kyÅ¡is, kad pabalsuotų už M.. Pinigų jai nesumokėjo, daugiau nebepaskambino. Daugiau ji su E. nekalbėjo asmeniÅ¡kai dėl Å¡io įvykio. Abiejuose rinkimuose ji dalyvavo, bet balsavo visai už kitÄ Å¾mogų, nes vėliau su vyru paÅ¡nekėjo ir nutarė nebalsuoti už žmogų, kuris nori papirkti žmones. Šį pasiÅ«lymÄ ji suprato kaip nerimtÄ . Ekspromtu taip gavosi, kad paskambino, o ji sutiko.

Pirmiau sutiko, o po to pakalbėjo su vyru. Tas pokalbis su E. nesutrukdė jai dalyvauti rinkimuose ir nepakeitė jos valios, neapsunkino jos dalyvavimo rinkimuose. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus (t. 1, b. l.

68) V. V. nurodė, kad neatsimena kas kalbėjo ar M., ar E.. IÅ¡ pradžių paskambino M., o po to paÅ¡nekėjo E.. M. su E. pažįstami gal, nes vasarÄ važinėdavo motociklais. Liudytojas M. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su drauge V. V.. Pažįsta E. J. panaÅ¡iai 2 metus. Sueina retai, bendrauja telefonais. Abu su V. dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose.

Tiksliai dienos neatsimena, panaÅ¡iai 2019 m. savaitė laiko iki pirmų rinkimų, jam paskambino E. ir klausė už kÄ jis balsuos. Jis nesakė, buvo numatęs kitÄ Å¾mogų. Jis tada pasiÅ«lė balsuoti už M., nurodė, kad už tai jis sumokės 10 eurų. Jis sutiko. Tada jis atvažiavo pas jį į namus ir davė tuščiame lape paraÅ¡yti vardÄ , pavardę ir pasiraÅ¡yti. Jis pats viskÄ parašė ir įrašė draugę V., pasirašė už jÄ . Jai apie tai pasakė ir ji sutiko balsuoti už 10 eurų.

Jis jiems žadėjo sumokėti po rinkimų. PrieÅ¡ rinkimus abu su V. apkalbėjo, kad neverta už tokį asmenį balsuoti, kuris renka balsus už pinigus. Be to, to asmens nepažįsta, apie jį nieko nežino, todėl nutarė už M. nebalsuoti. Balsavo už kitÄ Å¾mogų. Po rinkimų skambino E., norėjo pasakyti, kad nebalsavo už jo siÅ«lymÄ , tačiau jis neatsiliepė ir daugiau su juo apie tai nekalbėjo. E. jo neklausė, kas dar galėtų balsuoti už pinigus (t. 1, b. l. 63-64). Teisiamojo posėdžio metu M.

S. papildomai paaiÅ¡kino, kad jam paskambino E. ir pasiÅ«lė susitikti. Susitiko su E. ir jis pasiÅ«lė balsuoti už M. ir už jo rinkimų kampanijÄ , už tai siÅ«lė 10 eurų. Šį praÅ¡ymÄ suvokė kaip pasiÅ«lymÄ . IÅ¡ pradžių sutiko labai spontaniÅ¡kai, sako, vaikui sauskelnių pakÄ nupirks už tuos pinigus. Jis davė jam pasiraÅ¡yti ant popieriuko, bet po to grįžęs namo, pagalvojo, kaip galima balsuoti už tokį žmogų, kuris jau nuo pat pradžių ima kyÅ¡ius ir todėl jam bandė atskambinti, kad iÅ¡brauktų iÅ¡ sÄ raÅ¡iuko, kad nebereikia jam jo pinigų, bet su juo nesusisiekė.

Tuomet vyko savivaldos rinkimai, kurie buvo prieÅ¡ pusę metų, gal daugiau. Å is siÅ«lymas nepadarė jam įtakos. Jis turėjo mintį balsuoti už kitÄ Å¾mogų. Tas trumpas pokalbis su E. nesutrukdė jam dalyvauti rinkimuose. Rinkimuose dalyvavo, balsavo už kÄ norėjo. Apie šį įvykį kalbėjo tik su savo drauge – sugyventine V. V.. Kalbėjo apie tai, kaip galima balsuoti už tokį žmogų, kuris siÅ«lo pinigėlius už tuos balsus, kaip jis vadovaus poste. Skambino turbÅ«t jis savo draugei ir paskui jam davė kalbėti.

Tai vyko to susitikimo metu. Skambino lyg ir iÅ¡ savo telefono, tačiau Å¡ios aplinkybės negali patvirtinti, nes nebeatsimena jau. Jis ant lapuko pats parašė vardÄ , pavardę ir paraÅ¡Ä . V. V. taip pat įrašė į tÄ lapelį. Dėl V. įraÅ¡ymo į tÄ lapelį, ji pati pasakė E. arba jam, to tiksliai neatsimena. E. turbÅ«t nežinojo jos nei vardo nei pavardės, todėl jis ir įrašė jÄ Ä¯ tÄ lapelį, už jÄ ir pasirašė. Kai pasirašė, pasiÅ«lymÄ suprato rimtai. Paskui, kai apsitarė ir apsigalvojo, suprato, kad tai nerimtas pasiÅ«lymas.

IÅ¡ pat pradžių galvojo, kad visai realu gauti tuos 10 eurų, bet po to, kai jis nebeatsiliepė, pagalvojo, kad tai nerealu. Liudytojas V. G. parodė, kad niekas jam nieko nesiÅ«lė, niekas jo neagitavo, nedarė įtakos. Nedavė jam niekas nieko pasiraÅ¡yti. Buvo balsuoti. Balsavo savo valia. G. pažįsta. Pokalbio nebuvo už kÄ balsuoti. Balsavo už G., kurio nepažįsta. Jam visai nesvarbu už kÄ balsuoti, balsavo už patį pirmutinį. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡sakė tas pačias aplinkybes.

Liudytoja I. M. parodė, kad pažįsta proceso dalyvius D. ir N.. Gyvena viename kaime. PrieÅ¡ rinkimus su D. nebendravo, o su N. susitikdavo parduotuvėje. Nebuvo kalbos prieÅ¡ rinkimus su ja. Balsavo tuose rinkimuose savo valia. Nebandė niekas daryti įtakos jos apsisprendimui. Dalyvavo savivaldybių rinkimuose, antruose nedalyvavo. Liudytojas J. V. parodė, kad 2019 metais kovo mėnesį balsavo rinkimuose laisva valia. Niekas nesiÅ«lė, nedarė poveikio balsuoti už kÄ nors. Jis pažįsta N. G., D., M.. Gyvena viename kaime.

M. buvo komplekso virÅ¡ininkas, tiek jį ir žino. Å ie žmonės su juo dėl rinkimų nekalbėjo, nebuvo jų sutikęs prieÅ¡ rinkimus. Gyvena su broliu. Brolis nekalbėjo apie tai, kad reikia eiti balsuoti. Liudytojas R. V. parodė, kad 2019 metais kovo mėnesį buvo rinkimuose vienÄ kartÄ . Už (duomenys neskelbtini) balsavo, visÄ laikÄ už jÄ balsuoja. Pažįsta N. G., M. ir D.. Neįtakojo jo niekas balsavime. Po balsavimo nuėjo pasiskolinti pinigėlių iÅ¡ N. G.. Buvo atvažiavusi policija jo apklausti.

Kai jo paklausė už kÄ balsuoja, pasakė, kad balsuoja už (duomenys neskelbtini). Sakė, kad klausė N. už kÄ balsuos, pasakė, kad už (duomenys neskelbtini) visÄ laikÄ balsuoja. Jo neprašė, kad balsuotų už (duomenys neskelbtini). Po balsavimo nuėjo papraÅ¡yti paskolinti 10 eurų, jam visÄ laikÄ paskolindavo. Po rinkimų nunešė tÄ lipdukÄ N. G., jį jai parodė, pasakė, kad balsuoti buvo, paprašė 10 eurų, tačiau nesakė už kÄ balsavo. Gavęs 10 eurų, nuėjo į parduotuvę.

Jis dažnai nueina pas N.. Po kiek laiko N. atidavė kažkiek tų pinigų, gal 5 eurus. Dar po balsavimo yra skolinęsis pinigų iÅ¡ jos. N. pinigus padavė pas save namuose. Gal ir buvo toks pokalbis, kad N. jam liepė nieko nesakyti, kad davė pinigus 10 eurų dėl balsavimo. Gal ji bijojo, kad jei kam pasakys, pagalvos, kad pinigus duoda dėl balsavimo. N. paklausė ar buvo pas jį policija, pasakė, kad dar nebuvo. N. pasakė, kad nesakytų apie tuos 10 eurų. Pokalbiai su G. jam netrukdė apsispręsti eiti į rinkimus ir už kÄ balsuoti, kai susikÅ«rė (duomenys neskelbtini), jis už jÄ visÄ laikÄ ir balsuoja.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo perskaityti liudytojo R. V. 2019-10-03 ir 2019-10-18 apklausų metu duoti parodymai, kur liudytojas buvo nurodęs, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su broliu J. V.. Pas juos taip pat gyvena A. M.. Dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių rinkimuose 2019-03-03 ir balsavo už (duomenys neskelbtini). Jis dienÄ ar dvi prieÅ¡ rinkimus kaime sutiko N. G., kuri klausė už kÄ jis balsuos.

Ji jam pasiÅ«lė balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir tada jis gaus 10 eurų. Jis sutiko. Ji jam liepė po balsavimo atneÅ¡ti balsavimo lipdukÄ kaip įrodymÄ , kad balsavo. Apie pasiÅ«lymÄ nei broliui, nei A., nei kam kitam jis nesakė. Balsavimo metu jis balsavo už (duomenys neskelbtini) ir užbraukė kažkokiÄ pavardę, kurios neprisimena. N. už V. M. balsuoti neprašė. Po balsavimo tÄ pačiÄ dienÄ jis nuėjo pas N., adreso neatsimena, kuri gyvena J. M. bute, kur jis N. pateikė balsavimo lipdukÄ , o N. jam sumokėjo 10 eurų, vienÄ kupiÅ«ra.

Jam niekur pas N. pasiraÅ¡yti nereikėjo. Apie gautus pinigus už balsavimÄ niekam nesakė. Jam nei brolis, nei A. nesakė, kad N. jiems bÅ«tų siÅ«liusi balsuoti už pinigus. Jis visÄ laikÄ balsuoja už (duomenys neskelbtini) ir be pinigų bÅ«tų už jÄ balsavęs. Jis negirdėjo, kad kiti (duomenys neskelbtini) žmonės bÅ«tų balsavę už pinigus. Su D. G. apie tai nekalbėjo. Dėl antro rinkimų turo N. jam nieko nesiÅ«lė ir balsuoti nebuvo. Jis tiksliai dienos neatsimena, kai buvo sutikęs N., kuri sakė, kad buvo apklausta policijoje dėl minėtų rinkimų.

N. jam liepė nieko nesakyti, kad ji jam mokėjo 10 eurų dėl balsavimo (1 t., b. l. 111-113). Liudytoja V. B. parodė, kad D. G. paskambino ir paklausė ar už V. balsuos. Atsakė, kodėl ji turi balsuoti už V.. Pasakė, kad prašė balsuoti už V. M.. Ji pasakė, kad atvažiuos, o dėl ko atvažiuos, nepasakė. Po valandos ar dviejų ji atvažiavo ir pasakė, kad ji skuba, kad jai reikia pasakyti M., kad būtų kuo daugiau paprašyta žmonių, kurie balsuotų už V.. Ji nesutiko, pasakė, kad skuba, motina bažnyčioje buvo palikta, reikėjo parvežti ir vaikas paliktas, nes dukra išvažiavusi, vyras skubėjo į parduotuvę.

Jie labai skubėjo. D. G. prašė balsuoti, nes ji M. prižadėjusi. Jos taip ir išsiskyrė. D. G. paskambino ir pasakė, kad jai šitie dalykai nepatinka ir kad ji ateis, nes buvo parašyta jos pavardė, pasakė, kad jai tai nereikalinga. Nuėjo pas D. G. ir išsibraukė. Buvo popieriukas, kurį jai reikėjo dėl statistikos parodyti M.. Ji negalvojo, kad D. G. atvažiuos, kai jai atsakė, jog tikrai nebalsuos už V.. Jai buvo sukrėtimas, kad D. G. atvažiavo ir dar tokio dalyko prašo. D. G. yra jos pažįstama, gyvena tame pačiame kaime.

Ji prašė balsuoti už V.. Ji iÅ¡ pradžių nieko nesiÅ«lė tik iÅ¡eidama paliko pinigus. Ji paliko 10 eurų. Ji prašė ir vyro. Supratusi, kad čia vyksta negeri dalykai, papirkinėjimas tuos pinigus grÄ Å¾ino nuėjusi pas jÄ ir iÅ¡sibraukė, o jos vyras norėjo balsuoti tik už V., nes jis jam patiko. Pinigai suprato, kad buvo palikti dėl balsavimo už V.. Pirmuose rinkimuose, kai vyko savivaldybių tarybų rinkimai, jos neagitavo, neprašė. Anksčiau G. jai nėra palikusi pinigų.

Jos M. nieko neprašė, tačiau G. taip sakė. Ji rinkimuose dalyvavo, priklausė (duomenys neskelbtini). M. buvo (duomenys neskelbtini) narys. Ji sutiko bÅ«ti rinkimų komisijos nare kaip (duomenys neskelbtini) atstovė, nes nario mokestį iÅ¡ jos imdavo. Susitikimas su G. nesutrukdė jai sudalyvauti rinkimuose. Ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus gal daugiau streso buvo, tada niekas jos neklausė apie pinigų palikimÄ , todėl nepaminėjo Å¡ios aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu atvažiavo nepažįstami žmonės į namus, apsirikę pasuko į miÅ¡ko pusę, iÅ¡sivežė į (duomenys neskelbtini), jai buvo stresas.

JÄ vežė vienÄ , o vyras liko namuose. Jie sumaišė keliÄ , bet paskui grįžo. (Duomenys neskelbtini) nuvežė į policijos komisariatÄ . JÄ tada apklausinėjo policijos komisariate, o vyrÄ apklausinėjo gal po kelių dienų. Davė ne pilnus parodymus, nes policija ne pilnai jÄ apklausė, teisme papasakojo viskÄ kaip buvo. Liudytojas V. B. parodė, kad D. G. – pažįstama, (duomenys neskelbtini) gyventoja. V. B. yra jo sutuoktinė. Jam grįžus namo ten buvo D. G., kuri paklausė už kÄ balsuos, pasakė, kad už V..

Svetimų žmonių daugiau namuose nebuvo. PasiraÅ¡yti paprašė ant lapelio, jis parašė pavardę ir viskas. NesureikÅ¡mino to pasiraÅ¡ymo ant lapelio. PareigÅ«nai buvo atvažiavę į kiemÄ , jį apklausė lengvajame automobilyje. Buvo ta aplinkybė, jog siÅ«lė po 5 eurus. PakiÅ¡o tuos 5 eurus, neatsisakė, tačiau pinigai nepaveikė jo valios. Žmona atsisakė paimti pinigus. Jis gavo 5 eurus, o paskui grÄ Å¾ino. Ji po visko nuėjo ir iÅ¡sibraukė. Jo pavardė gal ir liko. Parodžius sÄ raÅ¡Ä (t. 2, b . l.

61) patvirtino, kad paraÅ¡as yra jo. Nebeatsimena ar ji ir jo 5 eurus nunešė ar tik savo. Tų pinigų davimÄ suprato kaip už paraÅ¡o padėjimÄ . Pasirašė, kad balsuos už V.. Paprašė pasiraÅ¡yti ir padavė 5 eurus. Ji padėjo pinigus, gal ant stalo, nors to gerai nepamena. Atrodo, kad tie pinigai buvo popieriniai, buvo du popieriukai. Jis nebuvo kartu su žmona, kai ji nunešė pinigus D. G. bei to nematė. Jie su žmona kalbėjosi, kad ji nuneÅ¡ pinigus ir iÅ¡sibrauks. Nežino kieno iniciatyva D.

G. tai darė. PrieÅ¡ apklausÄ pareigÅ«nai įspėjo jį dėl melagingų parodymų. Liudytoja S. J. parodė, kad kaltinamasis E. J. – jos brolis, todėl parodymus prieÅ¡ jį duoti atsisakė. Apie rinkimus, kurie vyko 2019 m. nedaug žino, kontakto su D. G. neturėjo jokio. Mero rinkimuose ji nedalyvavo, jai jokios įtakos niekas nedarė, nesiÅ«lė balsuoti. D. G. jai jokių sÄ rašų nedavė ir neprašė pasiraÅ¡yti. Liudytoja V. D. parodė, kad ji kalbėjo telefonu su D. G., bet ji ir be siÅ«lymo žinojo už kÄ balsuoti.

Pakalbėjo labai trumpai, ji pasakė, kad pati žino už kÄ balsuoti. Tai buvo tiesiog pokalbis. Jos su D. G. yra draugės ir dažnai pasikalba. V. yra jos klasiokas, jį pažįsta nuo mokyklos laikų, todėl bet kokiu atveju bÅ«tų už jį balsavusi. Niekas nieko jai nesiÅ«lė, ji pasakė, kad balsuos už V.. Liudytojas A. V. parodė, kad jis buvo kandidatas į merus ir tikrai nieko neprašė, kad kas pirktų balsus. Pažįsta V. M. apie 20 m., su juo yra kalbėjęs prieÅ¡ rinkimus, jis atėjo pas jį ir pareiÅ¡kė, kad jis norėtų jį remti rinkimuose.

Buvo kalba apie paramÄ , nes jis buvo politinės partijos skyriaus vadovas, o partijos kartais pasirenka savo kandidatus, kuriuos nori remti. Tai jo pasirinkimo laisvė, tikrai nebuvo keliamos jokios sÄ lygos. Ta parama buvo trys dienos iki rinkimų, kada buvo pasakyta, kad jų partija norėtų jį remti, nes Å¡iaip jie buvo opozicijoje, kada jis buvo meru ir nusprendė palaikyti jį. Jis kalbėjo partijos vardu. Atsimena tÄ pokalbį, bet tuo metu nebuvo aptarinėjami jokie dalykai apie kažkokiÄ ateitį, koalicijas ir panaÅ¡iai.

Sukėlė jam nuostabÄ , kai V. M. atėjo jo paremti, nes jis ne vienintelis, „Už laisvę augti“ taip pat buvo visÄ laikÄ prieÅ¡ jį ir jie buvo opozicijoje, tačiau taip pat pareiÅ¡kė paramÄ jam. V. M. buvo pas jį du pirmus metus pozicijoje, o tik paskui išėjo į opozicijÄ . Jei pasako, kad partija remia, niekas nedetalizuoja kaip ta parama bus, jei neklysta, buvo vieÅ¡as pasisakymas laikraÅ¡tyje, kad buvo parama, o jis dar turėjo sumokėti pagal rinkimų įstatymÄ . Jis rinkimus pralaimėjo.

V. M. nieko nebÅ«tų laimėjęs, jeigu jis bÅ«tų laimėjęs rinkimus. PrieÅ¡ pirmÄ turÄ tarp jo ir (duomenys neskelbtini) derybų nebuvo. Liudytojas O. T. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, jog jis dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, tačiau tik pirmame ture. Jo sugyventinė I. P. buvo balsavimo komisijos narė (duomenys neskelbtini) kaime. Kelios dienos prieÅ¡ pirmus rinkimus jam D.

G., kuri gyvena jų kaime siÅ«lė balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir Nr. 12, pavardės neminėjo. Ji siÅ«lė balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir už tai siÅ«lė 10 eurų už balsÄ . Jis sutiko. Taip pat tai siÅ«lė ir jo sugyventinei I.. Jis ir I. sutiko balsuoti už pinigus. D. buvo atvažiavusi pas juos į namus, kur jis ir I. pasirašė paraÅ¡ais sÄ raÅ¡e. SÄ raÅ¡as buvo kažkokiame sÄ siuvinyje, lyg tai langeliais. D. sakė, kad jiems sumokės po pirmo turo rinkimų. Jis ir I. balsavo pirmuose rinkimuose.

Jis balsavo už (duomenys neskelbtini), pažymėjo ne tÄ pavardę. Jis bÅ«tų iÅ¡ viso nėjęs balsuoti. O dabar ėjo tik dėl to, kad pasiÅ«lė pinigų. Už kÄ balsavo I., nežino. Po kelių dienų, po pirmų rinkimų jis buvo nuėjęs pas D. į namus, kur ji jam sumokėjo 20 eurų už jį ir I.. Dėl antrų rinkimų jis D. nebuvo sutikęs ir jam telefonu ji nesiÅ«lė balsuoti už pinigus. Jis daugiau nėjo balsuoti (t. 1, b. l. 147-149). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O.

T. papildomai nurodė, kad D. G. yra jo kaimynė. Ikiteisminio tyrimo metu, buvo sustabdytas vidury kelio (duomenys neskelbtini), prisistatė policininkais, apklausė automobilyje, kuris buvo nežymėtas. Automobilis nebuvo panašus į policijos automobilį, bet pareigūnai tikri buvo. 2019-03-26 galėjo vykti apklausa. Kai jį apklausė pareigūnai, buvo išgėręs. Automobilyje buvo spausdintuvas ant galinės sėdynės. Apklausinėjo vienas vyras ir viena moteris. Tuos pinigus jis gavo. Viskas surašyta teisingai.

Liudytoja I. P. parodė, kad D. G. ir N. G. yra kaimynės. Ji rinkimuose balsavo. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. JÄ apklausė vyras ir moteris namuose, kurie buvo apsirengę civiliai. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos duotus parodymus (t. 1, b. l. 151-153) nurodė, kad parodymai tikriausiai yra teisingi. Jos draugas jai pasakė, kad D. G. jam ir jai pasiÅ«lė balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir V. M., siÅ«lė 10 eurų. Tvirtina tÄ aplinkybę, jog ji ir O. sutiko balsuoti už pinigus.

Pasirašė sÄ raÅ¡e, nors nežinojo, kam jis skirtas, parašė vardÄ , pavardę ir paraÅ¡Ä . Byloje esantis dokumentas – sÄ raÅ¡as (t. 2, b. l.

61) nežino ar tas sÄ raÅ¡as, kuriame pasirašė, bet čia raÅ¡yta ne jos ranka ir ne O.. Pokalbis su D. G., nesutrukdė jai dalyvauti rinkimuose ir neapsunkino jos valios. Liudytojas E. D. parodė, kad D. G. – žmonos sesuo, o E. J. – pažįstamas. Jis tik po rinkimų iÅ¡girdo, kad žmonos sesuo yra įtariama balsų papirkinėjimu. Balsavo savo valia, niekas neagitavo, nepatarinėjo. Jis pasiraÅ¡inėjo prieÅ¡ rinkimus. Kiek suprato M. norėjo kelti kandidatÅ«rÄ ir reikėjo tam tikro skaičiaus žmonių parašų, kad galėtų dalyvauti rinkimuose, jam taip ir sakė. Už M. jo prašė pasiraÅ¡yti žmonos sesuo. Byloje esančiame dokumente – sÄ raÅ¡e (t. 2, b. l.

61) paraÅ¡as yra ne jo. Liudytoja V. L. parodė, kad rinkimuose balsavo laisva valia. Poveikis dėl balsavimo nebuvo daromas. Ji apsitarė už kÄ balsuoti Å¡eimoje, mama parduotuvėje parašė, kad ji balsuos už A.. Jo mama pasirašė už jÄ . Jai nieko nežadėjo, nemokėjo už balsavimÄ . Parodžius byloje esantį dokumentÄ â€“ sÄ raÅ¡Ä (t. 2, b. l. 61), liudytoja nurodė, kad paraÅ¡as ne jos. Liudytoja A. B. parodė, kad ji balsavo renkant merÄ . Poveikis, įtaka nebuvo jai daroma balsavime. Abiejuose rinkimuose balsavo laisva valia. Atlygio niekas nežadėjo. Nėra pasiraÅ¡inėjusi jokiuose sÄ raÅ¡uose. Liudytojai parodžius byloje esantį dokumentÄ â€“ sÄ raÅ¡Ä (t. 2, b. l.

61) liudytoja nurodė, kad tai jos paraÅ¡as. V. M. pažįsta. Jai nepatinka ta partija ir ji už jÄ nebalsuoja. Liudytojas A. B. parodė, kad jis 2019 metų savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose balsavo laisva valia, poveikio niekas nedarė balsavime. Visi kaltinamieji yra jai matyti. Niekur jis nesirašė dėl rinkimų. Byloje esančiame dokumente – sÄ raÅ¡e (t. 2, b. l.

61) paraÅ¡as yra ne jo. Anksčiau to lapelio nematė bei ant jo nesirašė. Liudytojas A. M. parodė, kad pirmÄ kartÄ balsavo savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose, antrÄ kartÄ nebalsavo. Balsavo laisva valia, įtakos balsuoti už vienÄ ar kitÄ partijÄ ar kandidatÄ niekas nedarė. NepasiraÅ¡inėjo sÄ raÅ¡uose dėl balsavimo. Girdėjo gandų, kad balsai yra perkami parduotuvėje, stovėdamas eilėje, iÅ¡ bobučių, kurios kalbėjo, kad po rinkimų ėjo tikrinti prokurorai ar kas. PrieÅ¡ rinkimus su D.

G. ir N. G. nebendravo. Broliai V. nebalsavo su juo kartu. Tvirtina aplinkybę, jog J. ir R. V. antrame ture tikrai nebuvo balsuoti, nes kartu gėrė, todėl ir jis pats nebalsavo antrame ture. Liudytojas D. D. parodė, kad su E. J. kartu tarnauja (duomenys neskelbtini). Pavasarį susitiko su E., jis paklausė ar yra susiplanavęs už kokiÄ partijÄ balsuos. Jis politika nesidomėjo, neturėjo kandidatų, prašė pabalsuoti už partijÄ bei pasiraÅ¡yti ant kažkokio lapelio. Jis paprašė pasiraÅ¡yti su tuo tikslu, kad jie galėtų prognozuoti ar iÅ¡eis į sekantį turÄ ar dėl statistikos.

Pasakė, kad jei ketins balsuoti, pabalsuos, nebus sunku, tačiau jis nedalyvavo rinkimuose. Per kiekvienas pratybas jie gauna Å¡audmenis. Priklausomai nuo pratybų pobÅ«džio, ar žvalgyba, ar puolimas, atitinkamas ir Å¡ovinių kiekis bÅ«na. Kartais gauna tik 30 Å¡ovinių, kartais ir po kelis Å¡imtus. Per paprastas pratybas bÅ«na imitaciniai Å¡oviniai, priklausomai nuo ginklų tipų, nes vieniems priskirti vienokie ginklai, kitiems kitokie. Jam atrodo, kad E. priskirti du ginklai skirtingų kalibrų. Imitaciniai Å¡oviniai tiesiog skleidžia garsÄ , anksčiau jie buvo metaliniai, o dabar gamina plastikinius.

Koviniai Å¡audmenys bÅ«na tik per kovinius Å¡audymus. Koviniai Å¡audymai bÅ«na tik 2-3 kartus per metus. Imitacinius Å¡audmenis iÅ¡duoda jų kuopos intendantas M. G., kuris atsakingas už visas materialines vertybes. Ir aprangÄ ir Å¡audmenis jis iÅ¡davinėja. Po pratybų turi grÄ Å¾inti Å¡ovinius. Jie pasiraÅ¡o už imitacinių Å¡ovinių gavimÄ , bet kiek grÄ Å¾ina nelabai pasiraÅ¡o, su koviniais yra griežčiau. Kovinių Å¡audmenų laisvai nesivežioja, o gauna tik Å¡audykloje. IÅ¡duodant skaičiuoja, bet dėl grÄ Å¾inimo nebepasiraÅ¡o.

Po pratybų bÅ«na chaosas, visi tvarkosi, kartais bÅ«na, kad kai kas pamirÅ¡ta, kad buvo į kiÅ¡enę įsidėjęs. Pasiimi kokias 3 dėtuves, po 30 Å¡ovinių, viso 90 Å¡ovinių, užtaisai, kitus palaidus kažkur susidedi ar į dėžutę įsimeti ir bÅ«na, kad kartais pasimirÅ¡ta, paskui vis tiek turi juos grÄ Å¾inti. Yra ir jam pasitaikę, kad kiÅ¡enėje pora Å¡ovinių užsiliko, bet paskui grÄ Å¾ino. Pratybos vyksta mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį, bet bÅ«na per savaitę 2 ar 3 kartus ir bÅ«na dar kursai.

Visiems žinoma tvarka, kad Å¡ovinius reikia grÄ Å¾inti. Žodžiu deklaruoja, kad grÄ Å¾ina. Intendantas skaičiuoja Å¡ovinius, jis turi juos grÄ Å¾inti į sandėlius. Jie pasiima iÅ¡ intendanto ir grÄ Å¾ina jam, jis skaičiuoja. Imitacinius Å¡ovinius dar naudodavo nebent rankoms pasiÅ¡ildyti, iÅ¡siardydavo miÅ¡ke kai Å¡alta, pasipildavo parako, užsidegdavo liepsnelę pasiÅ¡ildyti. Pastebėjus, kad Å¡oviniai yra užsilikę naktį neveža, bet akcentuoja, kad kuo greičiau reikia grÄ Å¾inti.

Jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, kad siÅ«lė balsuoti lyg ir už M., nors Å¡iÄ aplinkybę galėjo pasufleruoti tyrėja. Liudytojas A. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimų abiejuose turuose. Balsavo (duomenys neskelbtini) kaime. Jam balsuoti už pinigus nei jo sÅ«nus E., nei kas kitas nesiÅ«lė, neprašė.

D. G. yra jo pusseserė, ji nesiÅ«lė balsuoti už pinigus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o jo tėvas A. J. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Tėvas sunkiai vaikÅ¡to ir iÅ¡ savo namų niekur nevažiuoja. D. G. atvažiuoja pas jo tėvÄ , nedažnai, kartÄ ar du į mėnesį. Pas jį D. beveik neatvažiuoja. D. buvo atvažiavusi 2019 m. kovo mėnesį, pas jo tėvÄ Ä¯ kaimÄ . Jis tuo metu buvo pas tėvÄ , mano, tai buvo prieÅ¡ pirmÄ balsavimÄ , kuris vyko 2019-03-03. D. klausė už kÄ jis balsuos.

Jis pasakė, kad už jos partijÄ . D. jo neįkalbinėjo ir jam pinigų nesiÅ«lė. Jis jau buvo iÅ¡ anksto apsisprendęs už kÄ balsuos ir ji jo nuomonės nepakeitė. Jis negirdėjo, kad ji įkalbinėtų jo tėvÄ A. dėl minėtų balsavimų. D. lyg tai yra jo praÅ¡iusi pasiraÅ¡yti kažkokiame sÄ raÅ¡e, kad ji žinotų kiek žmonių balsuos už jos partijÄ . D. prašė ir jis pasirašė, tačiau, kiek atsimena, tik viename sÄ raÅ¡e, tai yra tik vienÄ kartÄ . Jam parodytÄ sÄ raÅ¡Ä atpažįsta, kad tokiame pasirašė.

D. prie jo parašė jo tėvo Nr. 5 ir jo Nr. 6 vardus ir pavardes. Jis prie duomenų pasirašė už save ir už tėvÄ . Tame sÄ raÅ¡e prieÅ¡ juos buvo keletas žmonių, o po jų, dar kitų žmonių sÄ raÅ¡e nebuvo. Jis neatsimena kada šį sÄ raÅ¡Ä pasirašė, tai yra prieÅ¡ pirmus rinkimus, ar prieÅ¡ antrus, kurie vyko 2019-03-17. Nei po pirmo, nei po antro rinkimų turų D. nėra palikusi ant stalo pinigų, konkrečiai už balsavimus. Tėvas jam nesakė, kad bÅ«tų radęs pinigų.

Antrame ture balsavimų į (duomenys neskelbtini) mero postÄ jis balsavo už G.. Jam A. V. žinomas, tačiau nei D., nei kas kitas jo neįkalbinėjo balsuoti už A. V.. AntrÄ kartÄ D. sÄ raÅ¡uose pasiraÅ¡yti nesiÅ«lė ir jis nepasiraÅ¡inėjo. Jis dalyvavo 2019-03-20 kratos metu pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur pasirašė ant kratos protokolo. Krata buvo daroma dėl jo sÅ«naus E. J., kaip pas įtariamÄ jį. Jis atsimena, kad pas E. kambaryje, raÅ¡omojo stalo stalčiuje pareigÅ«nai rado 13 vienetų Å¡ovinių.

Jis iki tol nematė tų Å¡ovinių, kad E. juos turi. E. tarnauja (duomenys neskelbtini) apie 3 metus. E. jam sakė, kad Å¡oviniai liko jo kuprinėje nuo pratybų pajėgose ir žadėjo grÄ Å¾inti į dalinį, tačiau pamirÅ¡o (t. 1, b. l. 136-141). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. papildomai paaiÅ¡kino, kad tame sÄ raÅ¡e užrašė jį ir tėvÄ , o jis pasirašė vardu ir pavarde. Tyrėja rodė jam tuos sÄ raÅ¡us. Nesuprato dėl ko pasiraÅ¡o, žmogus pasakė, kad dėl savęs reikalingas sÄ raÅ¡as.

G. pasakė, kad jai paraÅ¡o reikia dėl savęs. Žinojo kokiai partijai priklauso G.. Ji priklausė (duomenys neskelbtini). Už tėvÄ pasirašė, nes galvojo, kad jis balsuos už (duomenys neskelbtini). Balsavo už (duomenys neskelbtini). Tėvas dalyvavo pirmame balsavime, bet nepaklausė kaip jam sekėsi. Jis suprato, kad G. paraÅ¡us renka, kad žinotų kas balsuos už (duomenys neskelbtini). D. G., praÅ¡ydama pasiraÅ¡yti, neįtakojo jo apsisprendimo, jis jau buvo apsisprendęs, nes turi daug pažįstamų toje partijoje.

SÄ raÅ¡e ( t. 2, b. l.

62) Å¡alia jo vardo ir pavardės yra jo paraÅ¡as taip pat paraÅ¡as ir už tėvÄ A. J.. Jis yra medžiotojas, sÅ«nus taip pat. Jis naudojasi jo ginklais. Turi du lygiavamzdžius Å¡autuvus ir tris karabinus. Graižtviniais ginklais taip pat naudojasi. SÅ«nus jam sakė, kad po pratybų įsidėjo Å¡ovinius į kiÅ¡enę, pamirÅ¡o grÄ Å¾inti. SÅ«nus turi teisę naudotis ir graižtviniais Å¡autuvais. Jo ginklas 8 kalibro, 22, 223 kalibro ir lygiavamzdžiai. SÅ«nus naudojasi didesnio kalibro Å¡oviniais nei buvo rasti. Liudytojas A. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad 2019-03-01 apie 16.50 val. jam į telefonÄ paskambino pusbrolis E. J., kuris jo klausė ar jis norėtų užsidirbti 10 eurų. E. pasakė, kad reikės pabalsuoti už vienÄ Å¾mogų. Jis suprato, kad reikės balsuoti 2019-03-03 vyksiančiuose rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius. E. pasakė, kad reikės pabalsuoti už partijÄ Nr. 12, sÄ raÅ¡o Nr.

1. Apie balsavimÄ Ä¯ mero postÄ kalbos nebuvo. Jis tuo metu nebuvo apsisprendęs už kÄ jis balsuos. Taip pat nebuvo susipažinęs su kandidatų sÄ raÅ¡ais. Jis prašė E. duoti laiko pagalvoti. Jis iÅ¡ karto paskambino savo sugyventinei L. S., kuri priklauso Socialdemokratų partijai ir kuri taip pat buvo kandidatų sÄ raÅ¡uose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius. Jai pasakė apie E. pasiÅ«lymÄ ir prašė internete pažiÅ«rėti sÄ raÅ¡us, kas yra kandidatas už kurį E. siÅ«lė balsuoti.

L. informacijos nerado ir liepė nesivelti ir neiti balsuoti už pinigus. Netrukus E. jam per „Messenger“ programÄ atsiuntė reklaminę skrajutę, kurioje Nr. 12 buvo (duomenys neskelbtini), o sÄ raÅ¡e Nr. 1 buvo V. M.. Tada juokais atrašė E., kad per mažai pasiÅ«lė pinigų, jei bÅ«tų pasiÅ«lė 50 eurų, tada drÄ siai bÅ«tų balsavęs. Jis juokais pasiÅ«lė L. tokiu bÅ«du užsidirbti, tačiau ji nesutiko. E. jo neprašė tokiu bÅ«du surasti balsuojančių žmonių ir daugiau su juo apie tai nekalbėjo.

D. G. yra jo motinos pusseserė. Jam nėra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje, apylinkėse, (duomenys neskelbtini) rajone, bÅ«tų renkami ir vežami žmonės balsuoti. Daugiau niekas jam nesiÅ«lė balsuoti už pinigus (t. 1, b. l. 41-43). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. papildomai paaiÅ¡kino, kad sumokėta jam nebuvo, nes jis atsisakė. Pagal siÅ«lomÄ sumÄ pirminis pasiÅ«lymas nepasirodė rimtas. Nebuvo pasakyta kas ir kada sumokės Neprašė paklausti daugiau asmenų, tik jo paklausė.

Pokalbis neturėjo lemiamos įtakos jo apsisprendimui balsavime. Jis negavo jokio praneÅ¡imo apie įtarimÄ . Negavo tokių duomenų, kad slapta klausomasi jo telefoninių pokalbių. Liudytoja L. S. pavirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad gali bÅ«ti, jog 2019-03-01 jai į telefonÄ paskambino A. S., kuris jai pasakė, kad jis gavo pasiÅ«lymÄ balsuoti už 10 eurų. Jis jai nesakė kada ir iÅ¡ ko gavo tokį pasiÅ«lymÄ . Jis jos klausė ar ji nenorėtų tokiu bÅ«du užsidirbti.

Ji nesutiko, tačiau dėl įdomumo pasidomėjo už kÄ buvo pasiÅ«lymas balsuoti. IÅ¡ karto A. nepasakė, tačiau vėliau perskambino ir pasakė, kad už partijÄ Nr. 12 ir sÄ raÅ¡e už asmenį Nr.

1. Ji suprato, kad reikės balsuoti 2019-03-03 vyksiančiuose rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius. Ji bandė atrasti internete kokia tai partija ir koks asmuo, tačiau nerado. Vėliau dienos laike ji surado informacijÄ , kad Nr. 12 yra (duomenys neskelbtini), o asmens pavardės neatsimena. Ji nežino kas siÅ«lė už pinigus balsuoti A.. Jai niekas daugiau nesiÅ«lė balsuoti už pinigus. Ji pažįsta E. J. kuris yra A. pusbrolis ir D. G., kuri yra A. motinos pusseserė. Nei vienas iÅ¡ jų jai nesiÅ«lė balsuoti už pinigus.

Ji pati yra priklauso Socialdemokratų partijai ir buvo kandidate į (duomenys neskelbtini) rajono tarybos narius (t. 1, b. l. 48-50). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. papildomai paaiÅ¡kino, kad pokalbis su sutuoktiniu neturėjo reikÅ¡mės jos apsisprendimui balsavime. Nežino ar jos vyrui tuo metu buvo pradedami ar atliekami kokie ikiteisminiai tyrimai. Nėra gavusi jokio praneÅ¡imo dėl telefoninių pokalbių kontroliavimo. Pokalbis su sužadėtiniu atrodė rimtas. Kadangi studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje teisę, jos vyras teisiniais klausimais visada kreipiasi į jÄ , jie visada pasitaria.

Liudytojas A. C. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 53-55), kur buvo nurodęs, kad E. J. pažįsta apie metus. Abu susipažino tarnaudami (duomenys neskelbtini), kur toliau abu tarnauja. Jo draugė U. P. E. J. pažįsta tik per jį. Nei jis, nei U. nedalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose. Niekada nebalsuoja. Jie abu sirgo. Būtų balsavę (duomenys neskelbtini) mieste.

Apie 2019 m. vasario pabaigoje, prieÅ¡ rinkimus, E. buvo atvažiavęs pas jį į namus ir jie kalbėjosi lauke. Jis tada sirgo. SiÅ«lė jam balsuoti už kažkokį asmenį, pavardė gali bÅ«ti panaÅ¡i į M.. Jam parodė, kažkokius balsavimo sÄ raÅ¡us, kur jau buvo daugiau žmonių vardų, pavardžių. Jis savo ranka įrašė savo vardÄ , pavardę ir paraÅ¡Ä . Jis jam pasakė, kad jo prašė kažkokia moteris surinkti žmonių parašų dėl balsavimo, tačiau tiksliau neaiÅ¡kino.

Jis nieko blogo nepagalvojo ir savo ranka įrašė savo duomenis ir pasirašė bei įrašė U. vardÄ , pavardę bei nuėjo į butÄ , davė jai pasiraÅ¡yti. Jam nieko nesakė, kad neis balsuoti. E. jam nesiÅ«lė jokių pinigų už balsavimÄ . Po rinkimų jis E. matė kažkada, jis klausė jo ar jie balsavo. Pasakė, kad nebalsavo, nes abu labai sirgo ir turėjo labai aukÅ¡tas temperatÅ«ras. E. neseniai jį perspėjo, kad gali gauti Å¡aukimÄ Ä¯ policijÄ dėl minėtų rinkimų.

Jis tik sakė, kad pagavo kažkokiÄ moterį, pas kuriÄ atrado sÄ raÅ¡us, kuriuose jie pasirašė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. C. papildomai paaiÅ¡kino, kad E. J. paprašė jo pabalsuoti už žmogų, kurio pavardė prasideda lyg ir iÅ¡ m raidės, partijos nežino. Dėl atlygio nebuvo kalbos. SÄ raÅ¡e pasirašė jis ir jo draugė. PrieÅ¡ jį sÄ raÅ¡e buvo dvi ar trys pavardės, prie kurių jau buvo pasiraÅ¡yta. Suprato, kad pasirašė dėl skaičiaus, kad bÅ«tų aiÅ¡ku kas už kÄ balsuoja.

Taktinių pratybų metu Å¡audmenys jiems yra iÅ¡duodami. Å audmenis iÅ¡duoda intendantas M. G.. Yra vedama iÅ¡duodamų Å¡audmenų apskaita. Kai vyksta pratybos, ima bazinį komplektÄ Å¡ovinių, pavyzdžiui keturias dėtuves, dvi dėžutes, deda į kuprinę, į maiÅ¡elius ir bÅ«na daug tokių variantų, kad tie Å¡oviniai pasimeta ir namo parsineÅ¡a, ir maÅ¡inoje atranda. Jei yra koviniai Å¡oviniai, tai yra griežtai skaičiuojama, po kiekvieno Å¡audymo turi duoti raportÄ , kiekvienÄ Å¾mogų patikrina ar Å¡ovinio neiÅ¡sineÅ¡a, o kai yra imitaciniai, tai bÅ«na, kad Å¡imtÄ Å¡ovinių pameta, suskaičiuoti neįmanoma.

Imitaciniais šoviniais negalima sužeisti žmonių, jie neturi sviedinio, yra tik garsas. Po pratybų sudeda visus šovinius į dėžę ir atiduoda atgal intendantui. Priduodant šovinius pasirašyti nereikia. Jie likusius šovinius sudeda į dėžę, o intendantas juos tada veža į (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini). Liudytoja U. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su draugu A. C.. Nei ji, nei A. nedalyvavo 2019 m.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose. Abu tada labai sirgo. BÅ«tų balsavę (duomenys neskelbtini) mieste. Ji pažįsta E. J., jis yra A. draugas, jie abu tarnauja (duomenys neskelbtini). Jį pažįsta mažiau nei metai. PanaÅ¡iai 2019 m. vasario pabaigoje, prieÅ¡ pirmus rinkimus, ji ir A. buvo namuose. A. buvo kažkur trumpam išėjęs iÅ¡ buto ir grįžo su kažkokiu sÄ raÅ¡u. Jame buvo žmonių vardai, pavardės, paraÅ¡ai.

Jame buvo A. vardas, pavardė, paraÅ¡as. Tame sÄ raÅ¡e A. buvo įrašęs jos vardÄ ir pavardę ir liepė jai pasiraÅ¡yti. Jis trumpai pasakė, kad tie sÄ raÅ¡ai dėl balsavimo. Nieko daugiau neaiÅ¡kino ir ji neklausinėjo. Balsuoti nebuvo nei vienuose rinkimuose. Pirmuose – sirgo, o dėl ko nėjo į antrus nežino. Tomis dienomis ji asmeniÅ¡kai E. nematė, su juo nebendravo. Nieko nežino apie tai, kad E. bÅ«tų siÅ«lęs jiems ar kitiems balsuoti už konkretų asmenį ir už tai siÅ«lęs, bei mokėjęs pinigus.

A. jai apie tai taip pat nieko nesakė. A. jÄ perspėjo, kad gali bÅ«ti kviečiami į policijÄ . Jam tai pasakė E., nes yra sÄ raÅ¡uose, kur pasirašė. Nei jai, nei A. niekas už pinigus balsuoti nesiÅ«lė ir pinigų nemokėjo (t. 1, b. l. 58-60). Liudytoja R. D. parodė, kad kaltinamasis E. J. – pažįstamas. Buvo balsuoti rinkimuose 2019 m. Dėl balsavimo rinkimuose jai nebuvo daromas spaudimas. E. paklausė ar nenori balsuoti, atsakė, kad gali tik nežino už kÄ . Jis sakė už kÄ reikia balsuoti, nurodė pavardę, bet neatsimena kokia.

SiÅ«lė 10 eurų, nesakė, kas ir kada sumokės. Pinigų nesumokėjo. Tada 10 eurų jai buvo reikalingi. Apsisprendė balsuoti už kitÄ asmenį. PasiÅ«lymÄ parduoti balsÄ vertino nerimtai. Nesitikėjo gauti pinigų ir jų negavo. Ant lapelio pasirašė, kam jis skirtas nesidomėjo. TÄ pasiraÅ¡ymÄ suprato, kaip žinojimÄ už kÄ balsuoja. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta policijoje, tačiau sakė netiesÄ . Byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo perskaityti liudytojos R.

D. 2019-03-28 apklausos metu duoti parodymai, kur ji buvo nurodžiusi, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta E. J. kaip kaimo gyventojÄ . Ji dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, abejose turuose. Balsuoja (duomenys neskelbtini) kaime. Tiksliai dienos neatsimena, panaÅ¡iai prieÅ¡ pirmÄ rinkimų turÄ , ji kaime sutiko E.. Jis jos klausė už kÄ balsuos. Ji pasakė, kad iÅ¡ vis gal neis balsuoti.

Dar buvo nenusprendusi už kokį tarybos narį balsuos, o už merÄ jau buvo apsisprendusi, už tÄ ir balsavo. Jis jai pasiÅ«lė balsuoti už 2 numerį, pavardės neminėjo ir sakė, kad jei balsuos, gaus 10 eurų. Ji sutiko. Jis neminėjo, kada sumokės. Ant kažkokio lapelio, jis užrašė jos vardÄ , pavardę ir ji pasirašė. Tame lapelyje daugiau vardų, pavardžių nebuvo. Ji pirmame ture balsavo už minėtÄ numerį 2. Neatsimena to asmens vardo, pavardės ir kokiai partijai priklausė.

Apie tÄ Å¾mogų nieko nežino, jis jai buvo negirdėtas. Po rinkimų jis jai pinigų nesumokėjo ir jos neieÅ¡kojo. Ji jo taip pat neieÅ¡kojo. Kai pasirašė, tada gailėjosi, kad sutiko. Apie tai savo vyrui nesakė (t. 1, b. l. 73-75). Liudytojas A. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad su E. J. yra draugai. Žmona R. D. taip pat sueina su E.. Jis dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, abiejuose turuose ir balsavo (duomenys neskelbtini) kaime.

Jis su E. kalbėjosi apie rinkimus prieÅ¡ pirmÄ turÄ . Pokalbis vyko gal bÅ«t pas jį namuose. Jis jo klausė už kÄ balsuos. Jam pasakė, kad balsuos už (duomenys neskelbtini). Tada jis jo paklausė ar nenori užsidirbti ir balsuoti už kažkÄ kitÄ . Atsakė, kad nenori. Pinigų sumos jis nenurodė. Jokiame sÄ raÅ¡e jis pasiraÅ¡yti nesiÅ«lė. Tuo metu jis nežinojo, kÄ jis siÅ«lė jo žmonai R.. Ji jam nesakė, o jis jos apie tai neklausė. Jis balsavo už tuos, už kuriuos norėjo balsuoti (t. 1, b. l. 83-85).

Liudytoja L. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad 2019-03-14 apie 14 val. užėjo į dėvėtų drabužių parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje dirba jos kaimynė D. G.. Pokalbio metu D. jos paklausė už kÄ ji balsuos antrame balsavimų ture 2019-03-17. Ji atsakė, kad balsuos už R. G.. Tada D. pasakė, kad Å¡iai reikia sužinoti kiek žmonių iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo galėtų balsuoti už A. V.. D. G. priklauso (duomenys neskelbtini), o A.

V. Å¡iai partijai nepriklauso. Ji suprato, kad D. G. kažkas paprašė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sužinoti kiek žmonių balsuos už A. V.. Ji mano, kad asmeniÅ¡kai D. G. to sužinoti nereikėjo. (Duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) skyriui vadovauja V. M.. D. G. jai padavė langeliais sÄ siuvinio lapÄ ir paprašė jame pasiraÅ¡yti. Ji suprato, kad pasirašė už tai, kad turėtų balsuoti už A. V.. Lape buvo daugiau žmonių vardų, pavardžių ir parašų. D. G. sakė, kad Å¡iai reikia surinkti kuo daugiau žmonių sÄ raÅ¡e, kurie pasiraÅ¡ys, kad balsuos už A.

V.. D. G. jos klausė ar Å¡i gali įraÅ¡yti jos vyrÄ A. V.. Ji sutiko ir D. G. įrašė, o ji už vyrÄ pasirašė. 2019-03-15 ar 16 d. kalbėdama telefonu su D. G. pasakė, kad jos sÅ«nus K. V. gali pabalsuoti už A. V.. Ji tai pasiÅ«lė, nes D. G. sakiusi, kad trÅ«ksta žmonių, kurie balsuotų už A. V.. Jai D. pinigų už balsavimÄ nesiÅ«lė ir nemokėjo. Ji dalyvavo rinkimuose, tačiau balsavo už R. G.. Jai neteko girdėti, kad (duomenys neskelbtini) kaime žmonėms bÅ«tų siÅ«loma balsuoti už pinigus už A.

V.. Ji vyrui A. V. pasakė, kad ji pasirašė už jį D. G. pateiktame sÄ raÅ¡e, kad jie balsuos už A. V.. K. V. buvo balsuoti 2019-03-17 (t. 1, b. l. 170-172; 173). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. V. papildomai paaiÅ¡kino, kad žinojo, jog K. patinka V., jis buvo su juo susitikime ir žinojo, kad jis tikrai už jį balsuos, vyras taip pat. TÄ pasiraÅ¡ymÄ sÄ raÅ¡e ji priėmė juokais, kadangi tai buvo juodraÅ¡tinis variantas, eilinis popieriukas, ne oficialus raÅ¡tas, nesureikÅ¡mino to. Kadangi jos draugavo kaip kaimynės, pasirašė kaip draugė draugei, jai atrodė, kad tas popieriukas nieko nereiÅ¡kia.

Suprato, kad renkami preliminarÅ«s duomenys apie asmenis, kurie galėtų balsuoti už V., neįsivaizdavo, kad čia kažkas rimta. PasiraÅ¡ydama galvojo, kad balsuos už G., apie V. net neturėjo minčių. Nebuvo prieÅ¡, kad jos balsÄ priskaičiuotų kaip už V.. PasiraÅ¡ymas jai nepadarė įtakos balsuojant rinkimuose. Nebuvo apie atlygį jokios kalbos. Atlygis nebuvo jai suteiktas. Jai nebuvo sutrukdyta rinkimuose pareikÅ¡ti savo valiÄ ir dalyvauti balsavime. Liudytojas K. V. parodė, kad vienÄ dienÄ prieÅ¡ rinkimus jis parvažiavo namo, su tėvais dar diskutavo ar eiti balsuoti ar ne, bet nusprendė, kad gal nereikia.

Grįžęs susitiko D. G.. D. G. paklausė ar jam nebÅ«tų sunku pabalsuoti už A. V.. Atsakė, kad gali, nes jeigu bÅ«tų ėjęs balsuoti, už jį ir bÅ«tų balsavęs. Balsuoti ėjo. D. G. praÅ¡ymas įtakojo jo nuėjimÄ Ä¯ rinkimus, tačiau nepadarė įtakos jo apsisprendimui dėl pretendento. Atlygio už balsavimÄ nesiÅ«lė, tiesiog buvo žodinis praÅ¡ymas. Jo nebuvo praÅ¡oma pasiraÅ¡yti sÄ raÅ¡uose. SÄ raÅ¡e (t. 2, b. l.

61) esantis paraÅ¡as yra ne jo. Liudytojas A. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad jis dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, abiejuose turuose. Jis pažįsta D. G., kuri gyvena jų kaime. Apie rinkimus su ja nekalbėjo ir ji jam nesiÅ«lė už kÄ balsuoti, už balsavimÄ atlygio nežadėjo. Jam atrodo, kad prieÅ¡ antrÄ turÄ kažkuriuo laiku, jam skambino jo žmona L.

V. ir klausė ar jį įraÅ¡yti į sÄ raÅ¡us. Jis nežino dėl ko buvo tie sÄ raÅ¡ai, bet suprato, kad tie sÄ raÅ¡ai buvo susiję su balsavimu. Žmona klausė ar balsuos už V.. Atsakė, kad taip. Tai suprato, kad tie sÄ raÅ¡ai dėl V.. Jis ir pats buvo nusprendęs balsuoti už V., todėl jo apsisprendimui tai įtakos neturėjo. Žmona pasakė, kad jį įraÅ¡ys į tuos sÄ raÅ¡us ir už jį pasiraÅ¡ys. Jis tų sÄ rašų nematė. Žmona neminėjo, kad jam ir jai už tÄ pasiraÅ¡ymÄ sÄ raÅ¡e ir už balsavimÄ mokės pinigus.

Nėra girdėjęs, kad bÅ«tų sudaromi tokie sÄ raÅ¡ai dėl balsų pirkimo. Negirdėjo, kad tai darė D. G. ir kad ji mokėjo pinigus. Žmona neminėjo pas kÄ tuose sÄ raÅ¡uose pasirašė. Dėl pirmo balsavimo turo nesiÅ«lė balsuoti už (duomenys neskelbtini) ar už M.. Abiejuose rinkimuose balsavo už tÄ kÄ norėjo. Pirmame ture balsavo už (duomenys neskelbtini), o antrame už V. (t. 1, b. l. 175 – 176). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl rinkimų jam niekas nedarė įtakos, pinigų nesiÅ«lė.

Jo apsisprendimo balsuoti niekas neįtakojo. Liudytoja D. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad D. G. pažįsta iÅ¡ matymo, ji prekiauja Å¡alia jos kiosko (duomenys neskelbtini) dėvėtais drabužiais. Ji dalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, abejose turuose ir balsavo (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena. Gali bÅ«ti, kad po pirmo turo balsavimo, ji buvo atėjusi į jos kioskÄ ir prašė pasiraÅ¡yti kažkokiame sÄ raÅ¡e. Ji minėjo, kad sudaro sÄ raÅ¡us ir nori žinoti kiek žmonių ateis į balsavimus ir suprato, kad jai sumokės kažkokiÄ premijÄ už tai, kad surinks kuo daugiau parašų.

Ji pasirašė. Po kelių dienų klausė ar ji daug surinko parašų, tai ji jai rodė sÄ raÅ¡Ä , kuriame buvo daugiau žmonių vardų, pavardžių ir parašų. Ji sakė, kad priklauso partijai, tačiau neatsimena kokiai. D. jos neklausė, už kÄ ji balsuos, nesiÅ«lė balsuoti už konkretų asmenį ar partijÄ , taip pat nesiÅ«lė balsuoti jai už pinigus. Ji kalbėjosi su D., nes ji ilgai nedirbo. Klausė, kur ji buvo. Ji sakė, kad sirgo ir kad ji buvo policijoje apklausoje kaip įtariamoji dėl balsų pirkimų.

IÅ¡ jai parodyto sÄ raÅ¡o ji atpažįsta Nr. 1 esantį savo paraÅ¡Ä kaip panašų, tačiau ji jokių pinigų už tai negavo. Ji jokiai partijai nepriklauso. Balsavo už (duomenys neskelbtini) ir už V. (t. 1, b. l. 123 – 125). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. B. papildomai paaiÅ¡kino, kad sÄ raÅ¡as atrodė kaip sÄ siuvinis, suprato, kad D. G. renka paraÅ¡us dėl rinkiminės apklausos. Ji net neskaitė, iÅ¡ draugiÅ¡kumo pasirašė. Ji rinkimuose balsavo laisvai. Liudytoja D. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kur dirba parduotuvėje pardavėja.

Nedalyvavo 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, nes dirbo. PrieÅ¡ antrÄ turtÄ Ä¯ parduotuvę atėjo D. G., jos klausė už kÄ balsuos. Ji atsakė, kad neis balsuoti, o jei eitų balsuoti, tai balsuotų už A. V., nes jis labai geras meras. D. paprašė jos pasiraÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä , nes renka paraÅ¡us už A. V.. Ji tame sÄ raÅ¡e parašė dukros vardÄ , pavardę ir pasirašė. Tame sÄ raÅ¡e buvo daugiau žmonių vardų, pavardžių (t. 2, b. l. 7-8).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. L. papildomai paaiÅ¡kino, kad ji dukrai sakė, kad padėjo paraÅ¡Ä , jog ji eis balsuoti. Atpažįsta savo paraÅ¡Ä sÄ raÅ¡e (t. 2, b. l. 61). Liudytoja O. D. parodė, kad ji vaikÅ¡tinėjo po parduotuvę, kai D. G. paklausė už kÄ balsuos. Ji pasakė, tada D. G. paprašė pasiraÅ¡yti dėl apklausos, ji pasirašė. Ji tik paraÅ¡Ä padėjo, vardas ir pavardė lyg ir buvo jau. Suprato, kad pasirašė už kÄ galvoja balsuoti. Galvojo balsuoti už (duomenys neskelbtini), V., G., kažkÄ iÅ¡ jų.

Atpažįsta savo paraÅ¡Ä sÄ raÅ¡e (t. 2, b. l. 61). Už rinkimus jai nesiÅ«lė ir nedavė pinigų, nebuvo nė kalbos apie tai. Rinkimuose balsavo, pokalbis neturėjo jokios įtakos jos balsavimui. Liudytojas G. V. parodė, kad jis rinkimuose nedalyvavo. Niekas jo nekalbino balsuoti, nieko nedavė pasiraÅ¡yti. R. L. yra jo draugas apie rinkimus su juo nekalbėjo. Liudytoja D. V. parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ne visai tikslÅ«s. Ji paprašė, kad N. G. jai paskolintų pinigų, pasakė, kad galės arba atidirbti, arba atiduoti vėliau.

Ji jai nesiÅ«lė pinigų, tik pasakė balsuoti už (duomenys neskelbtini). Ji prašė N. paskolinti pinigų apie 10-15 eurų. Ji paklausė už kÄ balsuos, pasakė, kad gal už (duomenys neskelbtini), pasakė, kad gerai. SiÅ«lymo nebuvo, ji pati pasakė, kad balsuos už (duomenys neskelbtini). Negavo ji lipduko, jo nenešė. N. skolos negrÄ Å¾ino, nes nebuvo su ja susitikusi. Ji jos neieÅ¡kojo dėl skolos grÄ Å¾inimo. Policijai sakė, kad pinigus davė už balsavimÄ dėl to, kad gal iÅ¡sigando.

Anksčiau iÅ¡ N. skolindavosi pinigų, grÄ Å¾indavo arba padėdavo darbuose. Dabar negrÄ Å¾ino skolos, nes nebuvo su ja susitikusi dėl karantino. Pinigus gavo kovo mėnesį. Ä®vykius geriau prisimena dabar, duoda tikslesnius parodymus. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu gal iÅ¡sigalvojo tÄ aplinkybę, kad pasakė, jog nori su ja pasikalbėti ne telefonu ir kad kovo 1 dienÄ atvyktų pas jÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini) kaime. Iki pokalbio su N. galvojo balsuoti už (duomenys neskelbtini). Pokalbis su N. neturėjo įtakos jos apsisprendimui už kÄ balsuoti.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo perskaityti liudytojos D. V. 2019-03-28 apklausos metu duoti parodymai, kur ji buvo nurodžiusi, kad lyg ir 2019-02-27 jai paskambino jos pažįstama N. G., kuri pasakė, kad su ja nori pasikalbėti ne telefonu ir pasakė, kad atvyktų pas jÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini), kovo 1 d. Ji žinojo, kur ji gyvena, nes buvo praÅ¡iusi pagalbos suvežti malkas į namus. 2019 m. kovo 1 d. apie 15.30 val. ji nuvyko pas jÄ Ä¯ namus, ji gyvena viena. N. pradėjo jai sakyti, kad ji pinigais nesimėto, kad reikia ateinančiuose rinkimuose kovo 3 d. balsuoti už partijÄ Nr. 12, t. y. (duomenys neskelbtini).

Už tai, kad balsuotų jai pasiÅ«lė 10 Eur. Ji neklausė už kÄ ji galvojo anksčiau balsuoti. Ji iki N. pasiÅ«lymo nebuvo apsisprendusi už kÄ balsuoti. Ji sutiko su N. pasiÅ«lymu. N. pasakė, kad su ja atsiskaitys įvykus balsavimui, reikės ateiti į jos namus ir jai pateikti lipdukÄ , kurį turės jai duoti rinkimų komisijoje (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių įrodymų, kad ji balsavo už (duomenys neskelbtini) N. pateikti neprašė. 2019-03-03 ji atidavė savo balsÄ už (duomenys neskelbtini), bet kiek pamena jokio kandidato balsavimo biuletenyje nepažymėjo.

TÄ pačiÄ dienÄ apie 14.00 val. nuėjo pas N. į namus ir pateikė gautÄ lipdukÄ . Ji tik trumpai paklausė „Ar prabalsavai?“. Suprato, kad klausia apie (duomenys neskelbtini) ir atsakė, jog taip. N. jai padavė 10 Eur kupiÅ«rÄ . N. padėkojo ir nieko nesakė ar dar reikės kada balsuoti. 2019 m. kovo 14 ar 15 d. apie 16.00 val. pamatė telefone praleistÄ N. skambutį. Ji tepasakė, kad norėjo pakalbėti apie ateinančius kovo 17 d. mero rinkimus, tačiau nebereikia, nes jau užtenka jos surinktų žmonių ir jeigu kas pasikeis, tai ji jam paskambins kovo 16 d.

Ji suprato, kad N. jeigu prireiks praÅ¡ys, kad per rinkimus už atlygį vėl balsuotų už kokį jos parinktÄ kandidatÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) rajono merus. N. jai nebepaskambino. 2019-03-02 apie 10.00 val. bÅ«dama (duomenys neskelbtini), paskambino pažįstamai D. G. ir prašė jÄ parvežti į (duomenys neskelbtini). D. savo automobiliu apie 17 val. jÄ vežė į (duomenys neskelbtini). D. jos klausė už kÄ ji balsuos. Ji pasakė, kad apie tai jau kalbėjo su N.. D. pasakė, kad tada jai jos nebereikia.

IÅ¡ to ji suprato, kad D. norėjo jos praÅ¡yti to pačio ko prašė N. (t. 1, b. l. 87-90). Liudytojas D. T. parodė, kad važiavo su drauge nusipirkti kebabų, užsisakė, pasakė, kad pagamins už 10-15 minučių. Kitoje pusėje kebabinės užėjo į dėvėtų drabužių parduotuvę pažiÅ«rėti darbinių drabužių, jų klausė už kÄ balsuos ar balsavo. Sakė, kad balsuos už A. V.. Ta moteris, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, pasakė, kad kaip tik renka paraÅ¡us už jį, todėl ir pasirašė už V..

Neklausė, kodėl čia tas paraÅ¡as, manė, kad bus geriau. TÄ paraÅ¡Ä suprato kaip palaikymÄ . Tiksliai Å¡io įvykio datos neatsimena, žino, kad buvo Å¡ilta, gal pavasaris ar vasara. Su drauge pasirašė. Ta parduotuvė buvo miesto centre (duomenys neskelbtini). Ta moteris jam jokio poveikio nedarė, pinigų nesiÅ«lė. Pasirašė ant lapo, ant kurio buvo kažkiek vardų, pavardžių. Tas pokalbis su pardavėja jo apsisprendimui rinkimuose už kÄ balsuoti neturėjo įtakos, jis buvo apsisprendęs. Ant lapo pasirašė jis pats ir draugė V.

J.. SÄ raÅ¡e (t. 2, b. l.

61) ne jo paraÅ¡as. Liudytoja V. J. parodė, kad buvo rinkimų įkarÅ¡tis, kai dėvėtų drabužių parduotuvėje centre (duomenys neskelbtini) pardavėja paklausė jų už kÄ balsavo, pasakė, kad už V., paprašė paraÅ¡o. Atrodo, kad jie jau buvo pabalsavę, pakalbėjo apie rinkimus, paprašė jų parašų ir pasirašė. Nesuprato už kÄ pasirašė, galvojo, kad už V., nes pasakė, kad balsavo už jį, tai suprato kaip palaikymÄ . Gal prieÅ¡ antrÄ turÄ buvo užėję. Tas lapas buvo paprastas iÅ¡ sÄ siuvinio langeliais. SÄ raÅ¡e (t. 2, b. l.

61) jos paraÅ¡as. Pinigų jiems nesiÅ«lė. Nebuvo įtakojama, kad reikia už vienÄ ar kitÄ asmenį pasiraÅ¡yti. Liudytoja A. L. parodė, kad 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvavo. Dėl dalyvavimo balsavime jai niekas nedarė įtakos. D. G. yra jos buvusio draugo mama. Ji davė jai pasiraÅ¡yti lape. Ji pasirašė. Kai su M. kalbėjo dėl ko pasiraÅ¡o, jis sakė, kad tai dėl iÅ¡ankstinio balsavimo. D. G. neminėjo už kÄ ten reikia pasiraÅ¡yti. Atlygio už pasiraÅ¡ymÄ nesiÅ«lė. SÄ raÅ¡e (t. 2, b. l.

61) yra jos paraÅ¡as. Liudytoja P. K. parodė, kad yra D. G. motina. Jai pinigų niekas nedavė ir nesiÅ«lė. Ji nežino jokių aplinkybių dėl ko dukra yra teisiama. Rinkimuose nedalyvavo. Jokio poveikio jai niekas nedarė, apie tai pirmÄ kartÄ girdi. Jokiuose sÄ raÅ¡uose ji nepasirašė ir niekas jai nesiÅ«lė pasiraÅ¡yti. Liudytoja S. J. parodė, kad D. G. jai yra labai tolima giminaitė. Nelabai kÄ Å¾ino apie tuos rinkimus, kurie vyko 2019 m., nes kontakto su D. neturėjo jokio. Mero rinkimuose ji nedalyvavo.

Rinkimuose jai niekas jokios įtakos nedarė, niekas nesiÅ«lė balsuoti. D. G. jai jokių sÄ rašų nedavė ir neprašė pasiraÅ¡yti. Liudytoja I. S. parodė, kad Å¡ioje byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ nuo pat pradžių iki pabaigos. Apklausinėjo liudytojus, įtariamuosius, rinko medžiagÄ . R. V. apklausinėjo pagal įtariamosios N. G. parodymus, pagal jos sÄ raÅ¡Ä pačiame miestelyje, tarnybiniame automobilyje. Automobilyje nebuvo ryÅ¡io, tai apklausos protokolÄ rašė ranka. Jie patys susirado liudytojÄ , kadangi neturėjo tikslių duomenų.

Važiavo, ieÅ¡kojo, klausinėjo, nusistatinėjo patį asmenį ir apklausinėjo iÅ¡ karto vietoje. Pradžioje jie jį klausinėjo apie tai, kas jam žinoma apie tas aplinkybes dėl ko vyksta tyrimas, o po to jis pasakojo ir kas buvo neaiÅ¡ku, jie klausė. TÄ , kÄ papasakojo R. V., tÄ ir užrašė. Jokių duomenų jie nesuteikė, tik klausinėjo apie konkrečias aplinkybes. Liudytojas, kaip ir visada, perskaitė apklausos protokolÄ ir jį pasirašė. Neturėjo jokių pretenzijų. Baigiant tyrimÄ kaltinamuosius apklausinėjo visus.

Pradžioje apklausinėjo ne visus, kadangi buvo pasiskirstę darbais. Pradžioje apklausinėjo N. G.. Jos apklausÄ Å¡iek tiek atsimena. Pagal jos parodymus buvo renkami duomenys ir ieÅ¡komi liudytojai. Ji pati atliko kratÄ pas N. G. namuose. Kratos metu buvo rastas sÄ raÅ¡as, pagal kurį vėliau apklausinėjo. O kitas sÄ raÅ¡as buvo rastas pas kitÄ kaltinamÄ jÄ D. G.. Pirminius įtarimus dėl nusikalstamos veikos visada jie patys formuluoja, o po to derina su prokurorais. Dirba (duomenys neskelbtini) ir tokiÄ bylÄ tyrė, nes ji jiems paskirta pagal kompetencijÄ .

Žmones apklausinėjo pagal įtariamųjų parodymus ir tuos rastus sÄ raÅ¡us. SÄ raÅ¡ai buvo rasti pas D. G. ir N. G.. Pas įtariamÄ jį E. J., kiek atsimena, sÄ rašų nebuvo. Rastuose sÄ raÅ¡uose E. J. pavardė buvo, jis buvo įraÅ¡ytas D. G. sÄ raÅ¡e. Tai buvo rinkėjų sÄ raÅ¡ai. E. J. dalyvavo papirkimuose ir pats buvo įtrauktas į tuos sÄ raÅ¡us, tai taip ir buvo apklausinėjamas, kadangi jis buvo įtariamasis, tai ir buvo apklaustas kaip įtariamasis. SÄ raÅ¡Ä (t. 2, b. l. 117) atsimena, rado kratos metu virtuvėje spintelėje.

Tai buvo pas N. G. namuose. Ji pati papasakojo apie tuos sÄ raÅ¡us apklausos metu. Ji aplinkybes aiÅ¡kino įtikinimai, kiek pasakė, tiek ir fiksavo jos parodymus. Skaičiukai reiÅ¡kia asmenų skaičių, tai buvo paaiÅ¡kinta apklausoje. Kiek žino antras sÄ raÅ¡as paimtas pas D. G. namuose. Jai įtarimÄ reiÅ¡kė kitas kolega ir pagal tÄ sÄ raÅ¡Ä klausinėjo apie bylos aplinkybes. Pagal šį sÄ raÅ¡Ä apklausinėjo ne ji. Liudytojas R. T. parodė, kad jis apklausinėjo D. G.. Apklausa vyko tarnybinėse patalpose, kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jo darbo vietoje, kabinete.

Apklausoje dalyvavo jis vienas. Jokio spaudimo įtariamajai nebuvo daroma. D. G. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jos kaip įtariamosios teisės, užpildytos pažymos IBPS sistemoje su jos anketiniais duomenimis. Ä®tariamajai buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ir ji buvo apklausta. D. G. davė gana nuoseklius parodymus, graudinosi ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Dėl jos parodymų nuoseklumo ir patikimumo abejonių nekilo. Apklausa truko ilgai. Pati įtariamoji nurodė naujų detalių, kurios nebuvo žinomos ikiteisminio tyrimo metu.

Kiekvienam įtariamajam iÅ¡aiÅ¡kinamos teisės turėti gynėjÄ . Å is atvejis niekuo neiÅ¡skirtinis, todėl turėjo bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintos teisės dėl gynėjo. Jam nebuvo keista, kad įtariamoji atsisakė gynėjo. Praktikoje tai bÅ«na gana dažnai, juo labiau, kai duoda nuoÅ¡irdžius parodymus. Pamena, kad įtariamoji buvo apklausta po kratos, tačiau tÄ dienÄ buvo suplanuota daug procesinių veiksmų Å¡ioje byloje. Kratos metu pas D. G. jis nedalyvavo. Apklausoje D. G. pati nurodė asmenis.

Apklausos metu galėjo bÅ«ti nagrinėjamas pas D. G. rastas sÄ raÅ¡as. Ä®tariamoji kalbėjo laisvai, pasakojimo metu buvo užduodami klausimai, kai pradėdavo sakyti perteklinius dalykus. D. G. kalbėti apie suėmimÄ nebuvo jokio pagrindo, o apie sulaikymÄ ar buvo kalbėta, neatsimena, greičiausiai irgi ne, nes ji jau bÅ«tų buvusi sulaikyta iki pristatymo į komisariatÄ . Jis kituose veiksmuose Å¡iame ikiteisminiame tyrime nedalyvavo. Ä® (duomenys neskelbtini) nevyko. D. G. į apklausÄ atvyko su pareigÅ«nais.

Apklausos metu D. G. maitinimo tikrai negavo, ar iki apklausos jį gavo, nežino. Jis atliko veiksmÄ nuo apklausos pradžios iki pabaigos, apklausos metu ji iÅ¡eiti negalėjo. Vienas iÅ¡ pareigÅ«nų, kuris jÄ atlydėjo buvo G. G.. Su R. G. sėdi tame pačiame kabinete. Jis galėjo bÅ«ti iÅ¡vykęs ir negrįžęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini). R. G. galėjo dalyvauti Å¡iame tyrime, nes jame dalyvavo beveik visi valdybos pareigÅ«nai. Apklausos metu D. G. graudinosi, kad pateko į tokiÄ situacijÄ , kad turi nemalonumų, dirbo kažkieno naudai ir dėl nedidelio uždarbio turi nemalonumų.

Ji tokių žodžių nepasakė, tiesiog bendra situacija, nes ji neteista, nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir pakliuvusi į tokiÄ situacija natÅ«ralu, kad graudinosi. Ji gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Apie visas kitas įvykusias apklausas jam buvo žinoma, nes jis yra skyriaus virÅ¡ininkas. TÄ dienÄ buvo apklaustas E. J. bei visi įtariamieji. Liudytojas R. G. parodė, kad apklausas vykdo ikiteisminio tyrimo tyrėja. E. J. apklausoje jis dalyvavo. Å iÄ apklausÄ Å¡iek tiek atsimena. Pamena, kad atlikinėjo kratÄ pas E. J..

Po jos grįžo į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) buvo vykdoma jo apklausa ir jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai bei jis dalyvavo toje apklausoje. ApklausÄ atlikinėjo tyrėja S. P.. Toje apklausoje jo pagrindinės funkcijos buvo užtikrinti tyrėjos apsaugÄ , tačiau galėjo paklausti ir klausimų. Apklausoje E. J. viskÄ pasakojo laisvanoriÅ¡kai. Kalbos su E. J. apie galimÄ suėmimÄ nebuvo, nepamena, kad jam bÅ«tų sakyta, jog jis gali bÅ«ti sulaikomas. BÅ«na, kad jei apklausa užtrunka jie pasikeičia, todėl galėjo bÅ«ti ir tokių dalykų, kad paprašė kažkurio kolegos, kad jį pakeistų, jei buvo išėjęs dėl kažkokių priežasčių.

Ä®tariamojo E. J. apklausa turėjo vykti pas tyrėjÄ S. P. kabinete. Apklausos metu E. J. jautėsi normaliai. Esant policijoje žmogus natÅ«raliai jaučia kažkokiÄ Ä¯tampÄ . Nepasakytų, kad įtariamasis buvo akivaizdžiai susijaudinęs, bet matėsi, kad jis jaučiasi nejaukiai bÅ«damas policijos įstaigoje. Galima sakyti, tai buvo ikiteisminio tyrimo pradžia. Buvo aptarta taktika dėl kratų atlikimo, kas ir pas kÄ turi važiuoti atlikinėti kratas. Dėl suėmimo jokių aptarimų nebuvo.

Jie važiavo į kratas. Jų užduotis buvo atlikti kratas ir atvežti įtariamuosius, tÄ jie ir darė bei tai aptarė. O tolimesnius veiksmus planuoja grupės vyresnieji. Jis yra žvalgų virÅ¡ininkas, kurie yra atsakingi už kratas, už sulaikymus, už pristatymus, už apsaugÄ , už konvojavimÄ . TÄ dienÄ nuvyko pas E. J. ir turbÅ«t iki pietų atliko kratÄ . Po to jam pasakė, kad jis bus pristatytas į policijos komisariatÄ . Jis sutiko važiuoti su jais geranoriÅ¡kai, prievartos prieÅ¡ jį nebuvo.

Turėjo bÅ«ti atliekamos kratos ir pas kitus asmenis. Apie D. G. žino, kad buvo to ikiteisminio tyrimo dalyvis. Ä® policijos komisariatÄ po kratos E. J. atvyko su jais, jį atvežė kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų. Kratos metu ir vykimo į (duomenys neskelbtini) E. J. nebuvo agresyvus. Praktikoje yra tokie dalykai, kad apklausų metu, žmonėms sužinojus tam tikrus dalykus, pasikeičia emocijos, todėl yra natÅ«ralu, kad jie turi užtikrinti tyrėjos saugumÄ . Kratoje pas E. J. jis dalyvavo. Kratos metu buvo paimti Å¡oviniai, skystis, turintis alkoholio kvapo ir automobilyje raÅ¡telis ant popieriaus skiautės su užraÅ¡ytais skaičiais.

Liudytoja S. P. parodė, kad jai buvo duotas pavedimas apklausti vyrÄ , galimai E. J. ir ji atliko jo apklausÄ . Tai buvo vienkartinis susitikimas su asmeniu ir seniai, todėl kÄ konkrečiai jis nurodė apklausoje negali prisiminti. Kai asmuo atvyksta į apklausÄ , yra supildoma asmens duomenų pažyma ir joje yra nurodomas asmens procesinis statusas. Po to seka teisių iÅ¡aiÅ¡kinimas. Jeigu asmuo yra įtariamasis, jam iÅ¡aiÅ¡kinamos įtariamojo teisės ir pateikiamas teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo priedas.

E. J. buvo teisės iÅ¡aiÅ¡kintos. Ar jis galėjo pasirinkti kitÄ apklausos datÄ tiksliai neprisimena. Po to įteikiamas įtarimas, kad asmuo žinotų kuo jis yra įtariamas. Tada supildomas teisių dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolas, o po jo yra pildomas asmens apklausos protokolas. Tuo laiku jau turėjo visos apklausos ir pildomi dokumentai bÅ«ti IBPS sistemoje ir toje sistemoje tikrai yra metaduomenys, kuriuose nurodoma kada tas protokolas buvo pasiraÅ¡ytas. Ji turėjo teisę įeiti į tÄ bylÄ , kadangi apklausa vyko IBPS sistemoje, ji turėjo prieigÄ .

Niekada nebÅ«na tokių atvejų, kad teisės dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinamos po apklausos. Yra supildomi visi procesiniai dokumentai ir jie turi savo eiliÅ¡kumÄ . E. J. apklausoje dalyvaujančius asmenius turėjo nurodyti protokole. Apklausoje kartu dalyvavo R. G., kuris yra 3-iojo skyriaus virÅ¡ininkas ir jis apklausoje dalyvavo labiau dėl saugumo, nes ji to asmens, kuris buvo pristatytas, nepažinojo. Jos pareigos yra vykdyti apklausÄ . Asmeniui įteikia praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ir pasiÅ«lo duoti parodymus. Å ioje byloje kituose veiksmuose nedalyvavo.

Atliko tik E. J. apklausÄ . Tuo metu buvo atliekama daug veiksmų ir virÅ¡ininkas R. T. jai davė nurodymÄ apklausti E. J.. Å is pavedimas jai buvo duotas tÄ pačiÄ dienÄ . Tai buvo Å¡viežia bylÄ , nebuvo žinoma daug aplinkybių, todėl tas įtarimas E. J. buvo abstraktus. Ji nebuvo ikiteisminį tyrimÄ vedančioji tyrėja, todėl tos bylos aplinkybių nežinojo. E. J. įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ir pasiÅ«lius duoti parodymus bei jam sutikus, parodymai, kurie yra užfiksuoti yra duoti savo valia.

KÄ jis pasakojo, tÄ ji ir užrašė. Apklausoje patikslinamųjų klausimų galėjo bÅ«ti, jei jis kalbėjo apie įvykius, kurie nesusiję su įvykiu, arba pasitikslinti kÄ jis turėjo omenyje. Nepastebėjo, kad R. G. kažkÄ diktuotų E. J.. Jis apklausoje dalyvavo tik dėl saugumo ir turėjo bÅ«ti nurodytas kaip apklausoje dalyvaujantis asmuo, o ji nurodyta, kaip apklausÄ atliekantis pareigÅ«nas. Dokumentų metaduomenyse yra nurodytas dokumento pasiraÅ¡ymo laikas, tai reiÅ¡kia tuo laiku pasirašė ir asmuo, kuris buvo supažindintas su teisėmis.

Kiekvienas protokolas pasirašytas sistemoje, iš karto spausdinamas ir duodamas žmogui pasirašyti. Po apklausos yra atspausdinamas tekstas ir duodamas asmeniui susipažinti. Tada paklausiama ar asmuo turi pastabų, ar apklausa surašyta gerai. Ji duoda visiems asmenims susipažinti su apklausos protokolu ir jeigu asmuo po protokolu parašo, kad jis su juo susipažinęs, vadinasi, tas protokolas jam buvo duotas ir turėjo jį perskaityti. Kokiomis aplinkybėmis E. J. atsisakė gynėjo neatsimena. Atsisakyti gynėjo yra asmens teisė, tai yra jo apsisprendimas.

Apklausa turėjo bÅ«ti be pertraukos. Jei vyko pertrauka tai turėjo bÅ«ti įraÅ¡yta protokole. Kažkokios E. J. iÅ¡skirtinės reakcijos neatsimena. Liudytoja A. U. parodė, kad prieÅ¡ 2 metus pavasarį buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl balsų pirkimo ir jai buvo pavesta užduotis nuvykti į (duomenys neskelbtini) miestÄ ir apklausti 2 liudytojus. D. V. buvo viena iÅ¡ jų. Jos apklausÄ atsimena miglotai. Atsimena, kad savo ekipaže, važiavo dviese. D. V. apklausa buvo atliekama tarnybiniame automobilyje.

Kartu buvo P. M.. Tuo metu tikrai žinojo keletÄ aplinkybių, ko tikrai turėjo paklausti ir užfiksuoti. Pagrindiniai klausimai buvo ar kas prašė D. V. už atlygį balsuoti už (duomenys neskelbtini). Jeigu gerai atsimena, Å¡iÄ informacijÄ suteikė R. T.. D. V. apklausė dėl konkrečių asmenų, buvo nurodytos pavardės. Atsimena, kad reikėjo klausti apie rinkimus ar ji ėjo balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir ar buvo už tai jai pasiÅ«lytas atlygis bei kas tÄ atlygį pasiÅ«lė. Apklausa vyko sklandžiai.

D. V. iÅ¡aiÅ¡kino jos teises ir pareigas. Tada pasiÅ«lė jai pradžioje pačiai papasakoti aplinkybes, o paskui uždavė patikslinančius klausimus. Ji aplinkybes pasakojo gan sklandžiai, ji viskÄ užfiksavo. D. V. apklausos metu nepastebėjo, kad ji bÅ«tų apsvaigusi nuo alkoholio. Moteris kalbėjo nuosekliai ir riÅ¡liai, jokių įtarimų dėl neblaivumo ar kažkokių sveikatos problemų nesukėlė. Apklausos protokolÄ D. V. perskaitė pati ir pasirašė. Neturėjo jokių papildymų ir nesakė, kad kažkas užraÅ¡yta neteisingai, jai viskas tiko, kas buvo paraÅ¡yta.

Šiame ikiteisminiame tyrime kituose proceso veiksmuose ji nedalyvavo. Liudytojas G. G. parodė, kad jis dirbo policijos pareigūnu. Atliko daug procesinių veiksmų šioje byloje. Neatsimena liudytojo O. T. apklausos. Važiuoja visada nežymėtu automobiliu ir kartais apklausia asmenis tame pačiame automobilyje. Niekada neapklausia išgėrusių asmenų. Jeigu kyla bent menkiausias įtarimas, kviečia kolegas nustatyti blaivumui. Jeigu dėl O. T. blaivumo nekilo įtarimas, reiškia nebuvo akivaizdžių požymių, kad jis išgėręs. Jeigu nei tyrėja, nei jis nepajuto kvapo, žmogus buvo adekvatus, reiškia jis ir nebuvo girtas.

Kaltinamųjų nelabai atsimena, bet trys iÅ¡ jų jam matyti. Daugiausia procesinių veiksmų turėjo su D. G.. D. G. pirmÄ kartÄ pamatė per sankcionuotÄ kratÄ jos namuose, pagalbinėse patalpose. Atlikti kratÄ pavedė kažkas iÅ¡ jo vadovų, buvo derinama ir su prokuroru. KratÄ vyko atlikti ryte, atsimena, kad buvo pavasaris. Vyko už (duomenys neskelbtini) kokį 10 km. Tuo pačiu metu ir kitas ekipažas atliko kratÄ pas kitÄ Ä¯tariamÄ jį namuose. Moteris buvo namuose. Atrodo, kad jÄ prikėlė.

D. G. iÅ¡ pradžių, kai pasakė, kad darys kratÄ buvo kažkiek susijaudinusi, sakė, kad ji nekalta, prieÅ¡taravo, bet paskui nusiramino ir nieko nebesakė. Ji buvo informuota dėl ko bus atliekama krata, kuo ji įtariama. Ji galėjo suprasti kuo įtariama. Jai davė susipažinti su nutartimi dėl kratos, ten viskas buvo paraÅ¡yta ir dar jai tikrai sakė, kad tai dėl balsų klastojimo rinkimų metu. Krata truko gal iki 2 val. Surašė kratos protokolÄ , kÄ rado ir t. t. ir kadangi reikėjo iÅ¡spręsti visus klausimus, tai pasiÅ«lė D.

G. vykti su jais į komisariatÄ . D. G. sutiko savanoriÅ¡kai važiuoti. Tuo metu buvo labai daug darbo ir trÅ«ko žmonių, gal todėl vežė į (duomenys neskelbtini). IÅ¡važiavo iÅ¡ karto po kratos. Galutinis tikslas buvo (duomenys neskelbtini), bet galėjo užsukti nebent į (duomenys neskelbtini) PK, jeigu reikėjo ko nors, tačiau tiksliai to nepamena. Kartu važiavo tik kratoje dalyvavę pareigÅ«nai. Važiavo kartu su ja, bet jis vairavo, todėl nematė, kas vyksta automobilio gale, bet atrodo, jog ji neverkė.

Gal važiuodami kažkÄ ir kalbėjo, bet ne apie bylÄ ir tikrai neatsimena apie kÄ . Nuo atvykimo į D. G. namus iki atvyko į (duomenys neskelbtini) PK, ji buvo visÄ laikÄ su jais kartu, niekur nebuvo viena, nieko neprašė. (Duomenys neskelbtini) galėjo praÅ¡yti, kai reikėjo į tualetÄ , pavalgyti, kavos ar panaÅ¡iai. Negalėjo ko nors neleisti D. G. atlikti, nespaudė jos, tai tik jos gynyba. TelefonÄ Huawei paėmė kaip paraÅ¡yta daiktų pateikimo protokole. Negalėjo paimti iÅ¡ pat pradžių, galėjo tik neleisti juo naudotis.

ProtokolÄ surašė tada, kada įraÅ¡ytas laikas. Jeigu nurodyta 11 val., tada rašė jau (duomenys neskelbtini) PK. Turėjo duoti D. G. pasiraÅ¡yti savanoriÅ¡kÄ daiktų dokumentų pateikimo protokolÄ . Iki tada D. G. tik neleido telefonu naudotis. Nepamena, kad bÅ«tų paėmę asmens tapatybės kortelę. Apie sulaikymÄ galėjo bÅ«ti kalba, nes ji buvo įtariamoji. Dėl sulaikymo sprendžia tyrėjas. Buvo kalba apie galimybę turėti advokatÄ , bet čia prieÅ¡ arba per apklausÄ . Nuo 11.30 val. iki 12.15 val., kai buvo pradėta jos apklausa, D.

G. laukė jo kabinete. Apklausė įtariamÄ jÄ R. T.. Pas jį apklausai D. G. nuėjo, nes jis dirba tame pačiame komisariate. Kai nuvyko į (duomenys neskelbtini) PK, D. G. buvo įleista ir ten, kur įeiti ne darbuotojams negalima. Gal jÄ ir palydėjo į R. T. kabinetÄ . Žino ir N. G., kuri buvo irgi įtariamoji toje pačioje byloje. N. G. pirmiausia pamatė lyg ir (duomenys neskelbtini). Tam visam procesui vadovavo R. T. ir R. G.. AsmeniÅ¡kai su N. G. nebendravo, tik žinojo, kad tokia moteris yra. Laikino sulaikymo klausimus turbÅ«t sprendė tyrėja I.

S.. Jis nedalyvavo, kai buvo sprendžiamas N. G. sulaikymo klausimas. E. J. matė (duomenys neskelbtini) po kratų, o paskui teko susitikti (duomenys neskelbtini) dėl kažkokių procesinių veiksmų. (duomenys neskelbtini) tik prasilenkiant. Jo atžvilgiu jokių procesinių veiksmų neatliko. Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutinkant buvo iÅ¡vardinta raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuria teismas remiasi grįsdamas savo iÅ¡vadas: 2019-03-05 tarnybinis praneÅ¡imas (t. 1, b. l. 1-9); 2019-03-06 praneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ (t. 1, b. l. 10-13);

Dėl pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimÄ (t. 1, b. l. 14-15); 2019-08-19 tarnybinis praneÅ¡imas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 16-18); 2019-08-19 tarnybinis praneÅ¡imas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 19-21); 2019-08-19 tarnybinis praneÅ¡imas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 22-24); 2019-08-19 tarnybinis praneÅ¡imas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 25-26); 2019-03-08 nutarimas panaudoti informacijÄ kitoje baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 27-29); 2019-02-26 praÅ¡ymas dėl elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (t. 1, b. l. 30-32);

Panevėžio apylinkės teismo 2019-02-26 nutartis (t. 1, b. l. 33-35); 2019-03-08 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (t. 1, b. l. 36-39); Messenger paskyros ir susiraÅ¡inėjimo nuotraukos (t. 1, b. l. 44-46); 2019-08-21 tarnybinis praneÅ¡imas dėl nenustatytų asmenų (t. 2, b. l. 30); 2019-03-19 tarnybinis praneÅ¡imas dėl kratų ikiteisminiame tyrime (t. 2, b. l. 31-32); 2019-03-10 kratos pas D. G. protokolas, pagarsintas kratos atlikimo laikas (nuo 7.30 val. iki 9.05 val. 2021-03-20) (t. 2, b. l. 57-60), kratos metu rasti dokumentai (t. 2, b. l. 61-63); 2019-04-03 apžiÅ«ros protokolas (t. 2, b. l. 64-72); 2019-05-06 apžiÅ«ros protokolas (t. 2, b. l. 73-75); 2019-05-15 nutarimas grÄ Å¾inti daiktus (t. 2, b. l. 76-77); 2019-08-19 nutarimas grÄ Å¾inti daiktus (t. 2, b. l. 78-79); 2019-03-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 2, b. l. 80-82); 2019-03-20 pakvitavimas (t. 2, b. l. 83); 2019-03-20 kratos protokolas (t. 2, b. l. 88-92); 2019-03-20 automobilio kratos protokolas (t. 2, b. l. 95-99); 2019-03-21 tarnybinis praneÅ¡imas dėl atliktos kratos (t. 2, b. l. 100-101); 2019-04-03 apžiÅ«ros protokolas (t. 2, b. l. 107-110); 2019-03-20 kratos protokolas (t. 2, b. l. 113-117); 2019-03-21 tarnybinis praneÅ¡imas dėl atliktos kratos (t. 2, b. l. 118-119); 2019-04-03 apžiÅ«ros protokolas (t. 2, b. l. 125-128); 2019-05-17 daiktų apžiÅ«ros protokolas (t. 2, b. l. 129-131); 2019-05-20 tarnybinis praneÅ¡imas dėl dokumentų kopijų darymo ir daiktų iÅ¡skyrimo iÅ¡ ikiteisminio tyrimo (t. 2, b. l. 132-134); 2019-05-21 tarnybinis praneÅ¡imas dėl administracinio nusižengimo teisenos taikymo (t. 2, b. l. 135-136); 2019-03-20 kratos protokolas, (pagarsintas kratos atlikimo laikas 2021-03-20 nuo 14.30 val. iki 14.55 val.) (t. 2, b. l. 139-142); 2019-03-21 tarnybinis praneÅ¡imas dėl atliktos kratos (t. 2, b. l. 143-144); 2019-04-02 apžiÅ«ros protokolas (t. 2, b. l. 150-152); 2019-04-05 nutarimas grÄ Å¾inti daiktus (t. 2, b. l. 153-154); 2019-03-28 daiktų apžiÅ«ros protokolas (t. 2, b. l. 155-156);

Fotolentelės, garso įraÅ¡ai (2 kompaktiniai diskai) (t. 2, b. l. 157); 2019-03-28 pakvitavimas (t. 2, b. l. 158); 2019-05-06 tarnybinis praneÅ¡imas dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 2, b. l. 159); 4 kompaktiniai diskai (t. 2, b. l. 160); 2019-07-08 tarnybinis praneÅ¡imas dėl informacijos (t. 2, b. l. 161); 2019-03-06 tarnybinis praneÅ¡imas dėl abonentinio numerio priklausomybės (t. 3, b. l. 1-2); 2019-03-08 tarnybinis praneÅ¡imas dėl procesinių prievartos priemonių panaudojimo E. J. ir V. M. atžvilgiu (t. 3 b. l. 3-5); 2019-03-14 tarnybinis praneÅ¡imas dėl telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių (t. 3, b. l. 6-7); 2019-08-20 tarnybinis praneÅ¡imas dėl informacijos apie buvusius telekomunikacijų įvykius ir dalyvius (t. 3, b. l. 13-16); 2019-08-20 tarnybinis praneÅ¡imas dėl informacijos apie buvusius telekomunikacijų įvykius ir dalyvius (t. 3, b. l. 21); 2019-08-20 tarnybinis praneÅ¡imas dėl informacijos apie buvusius telekomunikacijų įvykius ir dalyvius (t. 3, b. l. 26-28); 2019-03-14 tarnybinis praneÅ¡imas dėl elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės (t. 3, b. l. 40-41); 2019-03-18 tarnybinis praneÅ¡imas dėl elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės (t. 3, b. l. 46-55); 2019-08-21 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (t. 3, b. l. 56-62); 2019-08-21 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, (t. 3, b. l. 63-75); 2019-04-01 tarnybinis praneÅ¡imas dėl kompiuterio apžiÅ«ros (t. 3, b. l. 76-78); 2019-04-29 daiktų apžiÅ«ros protokolas (t. 3, b. l. 79-82); 2019-05-15 nutarimas grÄ Å¾inti daiktus (t. 3, b. l. 83-84); 2019-04-08 specialisto iÅ¡vada Nr. 50-(251)-IS1-244 (t. 3, b. l. 89-90); 2019-04-09 specialisto iÅ¡vada Nr. 50-(249)-IS1-247 (t. 3, b. l. 99-100); 2019-08-14 tarnybinis praneÅ¡imas dėl dokumentų kopijų darymo ir daiktų iÅ¡skyrimo iÅ¡ ikiteisminio tyrimo (t. 3, b. l. 104-107); 2019-08-16 tarnybinis praneÅ¡imas dėl administracinio nusižengimo teisenos taikymo (t. 3, b. l. 108-109);

Tarnybinis praneÅ¡imas dėl ikiteisminio tyrimo (t. 3, b. l. 120-123); 2019-04-23 tarnybinis praneÅ¡imas dėl įpareigojimo dalyvauti apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 4, b. l. 42-43); 2019-04-26 tarnybinis praneÅ¡imas dėl įpareigojimo dalyvauti apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 4, b. l. 45-47); 2019-03-20 nutarimas sulaikyti asmenį (pagarsinama, jog nutarimÄ priėmė tyrėja I. S.) (t. 4, b. l. 164-165); 2019-03-20 įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (t. 4, b. l. 166-167); 2019-03-22 nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytÄ asmenį (t. 4, b. l. 170); 2019-09-04 supažindinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimÄ protokolas (t. 5, b. l. 37-38); 2019-09-05 tarnybinis praneÅ¡imas (t. 5, b. l. 39).

Motyvai dėl surinktų įrodymų, proceso pažeidimų, vertinimo BPK 20 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ â€“ tai iÅ¡imtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.).

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos.

Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieÅ¡ nuteisiant kaltinamÄ jį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi bÅ«ti jam dalyvaujant pateikti vieÅ¡ame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kÄ bylos svarstymÄ .

Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (Al-Khawaja and Tahery v. The United Kingdom [GC], no. 26766/05 and 22228/06, judgment of 15 December 2011, § 118 ; Balčiūnas v. Lithuania, no. 17095/02, judgment of 20 July 2010).

Byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis šių reikalavimų. Pirma, liudytojo nedalyvavimo teismo procese priežastis turi būti svarbi. Pažymėtina, kad liudytojo mirtis pripažįstama svarbia priežastimi. (pavyzdžiui, Al-Khawaja and Tahery v. The United Kingdom [GC]; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, no. 19874/92, judgment of 7 August 1996; Bonev v. Bulgaria, no. 60018/00, judgment of 8 June 2006; Mika v. Sweden, no. 31243/06, decision of 27 January 2009).

Tuo atveju, kai liudytojas gynybos nebuvo apklaustas jokioje ankstesnėje proceso stadijoje, jo parodymų panaudojimas vietoj parodymų, duodamų tiesiogiai nagrinėjant bylÄ teisme, turi bÅ«ti paskutinė priemonė. Antra, tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis bÅ«tų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylÄ teisme, parodymais, teismas turi kuo kruopščiau patikrinti procesÄ ir atsakyti į klausimÄ , ar yra pakankamų tokio įrodymo keliamus nepatogumus kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumÄ .

ApkaltinamÄ jį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai Å¡ie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbÄ byloje, yra pakankamai patikimi (Al-Khawaja and Tahery v. The United Kingdom [GC], § 147). BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau Å¡i norma neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, jog nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus.

Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiÅ¡kos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali bÅ«ti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008; 2K-274/2008, 2K-412/2008, 2K-7-198/2008, 2K-55/2009, 2K-11/2011, 2K-344/2011; 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015).

Byloje iÅ¡kilo klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams duotų parodymų vertinimo, nes prokuroras kaltinimÄ kaltinamiesiems V. M., D. G., N. G., grindė D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė, kad Å¡ie parodymai yra detalÅ«s, D. G. juose nurodė, kad V. M. nurodymu ieÅ¡kojo asmenų galinčių balsuoti už (duomenys neskelbtini) 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ , taip pat ir už A.

V. mero rinkimuose, paaiÅ¡kino, kaip juos papirko. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas BPK nuostatas, kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , ikiteisminio tyrimo metu duotus D. G. parodymus vertino susietai su kitais byloje surinktais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais. Å iais parodymais byloje surinktus įrodymus patikrino. Atsižvelgiant į duotų parodymų detalumÄ , nuoseklumÄ bei tai, jog juose nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos kitais byloje surinktais įrodymais, kai D.

G. teisme duoti parodymai, jais buvo paneigti, Å¡ie parodymai formavo teismo vidinį įsitikinimÄ dėl tam tikrų aplinkybių nustatymo byloje. Pažymėtina, kad D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais taip pat nebuvo beatodairiÅ¡kai vadovautasi. Nustatant byloje svarbias aplinkybes jie buvo gretinami su kitais byloje surinktais įrodymais, tikrinami, daug jos nurodytų aplinkybių, kurių vėliau nepatvirtino kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, buvo pripažintos neįrodytomis.

Kaltinamųjų gynyba prašė nesivadovauti D. G. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nes ji Å¡ių parodymų nepatvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bei paneigė juos teisiamajame posėdyje. Nurodė, kad parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų buvo iÅ¡gauti grubiai pažeidžiant D. G. procesines teises, jai grasinant sulaikymu ir suėmimu, neleidžiant pasinaudoti gynėjo pagalba, jÄ faktiÅ¡kai sulaikant bei nesuraÅ¡ant laikino sulaikymo protokolo, darant spaudimÄ nurodyti konkrečiais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų norimas girdėti aplinkybes.

Dėl D. G. ir E. J. parodymų davimo aplinkybių teisiamajame posėdyje buvo liudytoju apklaustas kaltinamosios D. G. apklausÄ atlikęs (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkas R. T., kaltinamojo E. J. apklausÄ atlikusi tyrėja S. P., jo apklausoje dalyvavęs (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkas R. G., pas D. G. kratÄ atlikęs tyrėjas G. G. bei kiti policijos pareigÅ«nai apklausę kaltinamuosius ir dalyvavę jų apklausose, atlikę su jais kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Liudytojais apklausti R. T. ir G. G., paneigė D.

G. nurodytas aplinkybes dėl spaudimo jai, teisių neiÅ¡aiÅ¡kinimo, parodymų diktavimo ir kitas galėjusias turėti įtakos jos parodymų neteisingumui, apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ , be kaltinamosios D. G. parodymų, daugiau duomenų byloje nėra. D. G. pripažino, kad ant teisių dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo, praneÅ¡imo apie įtarimÄ , D. G. apklausos protokolo specialaus priedo – supažindinimo lapo (t. 4, b. l. 21 – 31), yra jos paraÅ¡ai. IÅ¡klausius aukščiau nurodytų policijos pareigÅ«nų ir pačios D.

G. nenustatyta aplinkybių, jog Å¡ie paraÅ¡ai bÅ«tų buvę iÅ¡gauti per prievartÄ . Pažymėtina, kad D. G. kaip ir apklausti policijos pareigÅ«nai, nenurodė aplinkybių, kad D. G. nebuvo leidžiama pasinaudoti advokato paslaugomis taip varžant jos teisę į gynybÄ . (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkas R. T. apklausiamas liudytoju nurodė, kad yra įprasta praktika, jog asmenys duodantys nuoÅ¡irdžius parodymus gynėjo atsisako. Ä®tariamajai buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ir ji buvo apklausta.

D. G. davė gana nuoseklius parodymus, graudinosi ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Dėl jos parodymų nuoseklumo ir patikimumo abejonių jam nekilo. Ä®tariamoji kalbėjo laisvai, pasakojimo metu buvo užduodami klausimai, kai pradėdavo sakyti perteklinius dalykus. Apklausos metu D. G. graudinosi, kad pateko į tokiÄ situacijÄ , kad turi nemalonumų, dirbo kažkieno naudai ir dėl nedidelio uždarbio turi nemalonumų. Nors ji tokių tikslių žodžių nepasakė, tačiau tokia buvo bendra situacija.

Teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ sprendžia, kad D. G. esminių teisių pažeidimų procese nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu E. J. neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir teigė, jog netrukdė rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise renkant atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose. Teisiamojo posėdžio metu E. J. paneigė savo pirminius ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus bei nurodė, kad duodant pirminius parodymus apklausÄ atliekančių tyrėjų jam buvo daromas spaudimas, nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas, teisės dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kintos jau po apklausos, jam buvo grasinama, kad bus „pasodintas“.

O pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ tokių parodymų nedavė, jo apklausoje perkelti parodymai iÅ¡ apklausos pas tyrėjus. Tikrinant kaltinamojo E. J. aukščiau nurodytas aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu apklausta jo apklausÄ atlikusi tyrėja S. P. ir apklausoje dalyvavęs (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkas R. G. paneigė kaltinamojo E. J. nurodytas aplinkybes apie jam darytÄ spaudimÄ bei tai, jog teisės dėl gynėjo kaltinamajam iÅ¡aiÅ¡kintos jau po apklausos. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad E. J. iÅ¡aiÅ¡kintos įtariamojo teisės, tÄ pagrindžiÄ ant teisių įtariamajam iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo esantis jo paraÅ¡as.

Å is veiksmas atliktas ir registruotas IBPS sistemoje 2019-03-20 11.29 val. (t. 4, b. l. 86-90). Ant teisių dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo taip pat yra E. J. paraÅ¡as. Å is veiksmas atliktas ir registruotas IBPS sistemoje 2019-03-20 11.39 val. (t. 4, b. l. 91-92). Ä®tariamojo E. J. apklausos protokolo pabaigoje yra E. J. prieraÅ¡as „IÅ¡ mano žodžių suraÅ¡yta teisingai“ jo pavardė ir paraÅ¡as. Å is veiksmas atliktas ir registruotas IBPS sistemoje 2019-03-20 13.18 val. (t. 4, b. l. 95-98). IÅ¡ įtariamojo E. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ matyti, kad apklausoje dalyvavo įtariamojo E. J. gynėjas advokatas D.

K.. Ä®tariamasis E. J. apklausos pradžioje nurodė, kad 2019-03-20 buvo apklaustas tyrėjos, Å¡ie parodymai iÅ¡ dalies yra teisingi, jų pilnai netvirtina. Toliau dėstomi E. J. parodymai. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ specialiame priede yra E. J. prieraÅ¡as „Perskaičiau suraÅ¡yta teisingai“ jo paraÅ¡as. Taip pat pasirašė apklausoje dalyvavęs jo gynėjas advokatas D. K.. Pastabų dėl protokolo nebuvo pareikÅ¡ta. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra nustatyta E. J. procesinių teisių pažeidimų iÅ¡aiÅ¡kinant jam teises, jį apklausiant, taip pat duomenų rodančių, kad jo parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bÅ«tų buvę nurodyti netiksliai, iÅ¡kraipyti.

Kaltinamojo E. J. gynėjas advokatas I. R. taip pat iÅ¡kėlė klausimÄ ar byloje nebuvo pažeistos E. J. procesinės teisės, viename procese jam turint dvi procesines padėtis – kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Teismas atsakydamas į šį gynėjo argumentÄ nurodo, kad E. J. Å¡iame procese turi tik vienÄ â€“ kaltinamojo, procesinę padėtį. Pagal byloje surinktais įrodymais (tarp jų ir E. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus), nustatytas aplinkybes, E. J. ir pats buvo D. G. papirktas ir už 10 Eur atlygį balsavo už (duomenys neskelbtini) bei reitingavo V.

M. pirmu numeriu, tačiau tai, teismo vertinimu, nedaro jo nukentėjusiuoju, kaip byloje nukentėjusiaisiais nelaikyti ir kiti papirkti rinkėjai. Kaltinamojo E. J. gynėjas advokatas I. R. byloje taipogi iÅ¡kėlė klausimÄ ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo vada buvo teisėta. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliuojant A. S. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ ir gavus duomenų, jog yra vykdoma BK 172 straipsnio 2 dalyje numatyta veika.

Nurodė, kad nėra aišku ar buvo pagrįstai klausoma A. S. pokalbių ir ar šie pokalbiai buvo pagrįstai panaudoti šioje byloje. Teismas atsakydamas į kaltinamojo E. J. gynėjo argumentus pažymi, kad 2020 m. liepos 22 d. gautas raštas iš (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 28), kuriame nurodyta, kad BPK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė A. S. atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taikyta remiantis ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. kovo 27 d. (imtinai).

Nurodyta, kad 2019 gegužės 23 d. A. S. buvo suraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie jo atžvilgiu taikytÄ procesinę prievartos priemonę ir kartu su ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi jam iÅ¡siųstas. Skundas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. vasario 26 d. nutarties nepateiktas Duomenų, ar minima nutartis A. S. buvo įteikta ir kada nėra, nes nutartis iÅ¡siųsta neregistruotu laiÅ¡ku. A. S. neapklaustas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog tai, kad jo atžvilgiu buvo taikoma procesinė prievartos priemonė – elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, A.

S. tikrai buvo žinoma nuo 2019 m. gruodžio 3 d. teisiamojo posėdžio (t. 5, b. l. 135 – 136). Teismas sprendžia, kad duomenys iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) šioje byloje yra panaudoti teisėtai, nes dėl to yra priimtas (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2019 m. kovo 8 d. nutarimas (t. 1, b. l. 27 – 29). Byloje yra prokuroro 2019 m. vasario 26 d. prašymas (t. 1, b. l. 30-32) dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės jos fiksavimo ir kaupimo.

IÅ¡ byloje esančio prokuroro praÅ¡ymo ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties (t. 1, b. l. 33-35), kuria leista kontroliuoti elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ matyti, kad praÅ¡yme ir nutartyje yra nurodyti asmens, kurio praÅ¡oma klausytis, asmens kodas, vardas pavardė ir telefono numeris. Byloje yra liudytojo A. S. asmens duomenys (Pažymos apie proceso dalyvių asmens duomenis l. 1). Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje buvo aptarta, kokiais duomenimis remiantis buvo leista kontroliuoti A. S. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , todėl manytina, kad Å¡ios nutarties teisėtumas gali bÅ«ti patikrinamas tik instancine tvarka, tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2020 m. liepos 22 d. gauto raÅ¡to iÅ¡ (duomenys neskelbtini) A.

S. žinodamas apie jo atžvilgiu taikytÄ procesinę prievartos priemonę skundo dėl jos teisėtumo nebuvo pateikęs. Aukščiau nurodyti duomenys leidžia teigti, kad A. S. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodama informacija buvo kontroliuojama teisėtai, pagal priimtÄ ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. vasario 26 d. nutartį, o Å¡iÄ informacijÄ Å¡ioje byloje leista naudoti pagal (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2019 m. kovo 8 d. nutarimÄ . Ä® kÄ atsižvelgiant kaltinamojo E. J. gynėjo advokato I.

R. argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl V. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas V. M. pagal paskutinį 2021 m. vasario 18 d. pateiktÄ kaltinimÄ yra kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėnesio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 3 d., veikdamas bendrai su D. G. ir N. G., organizavo asmenų, turinčių teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose, sistemingÄ papirkimÄ ir sistemingai papirko, siekdamas paveikti jų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti, o bÅ«tent: organizuodamas sistemingÄ papirkimÄ , pasiÅ«lė (duomenys neskelbtini) patalpose, D.

G. bei nenustatytoje vietoje pasiÅ«lė N. G., kad jos, pažadėdamos 10 eurų atlygį, surastų ir sistemingai papirktų asmenis, kurie balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr.12 ((duomenys neskelbtini)); D. G. tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ , (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, organizuojant sistemingÄ papirkimÄ , ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr.12 ((duomenys neskelbtini)), bei suradusi minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, D.

G. sistemingai už 10 eurų atlygį papirko I. P., O. T., D. D., E. D., po ko jis (V. M.) (duomenys neskelbtini) patalpose, perdavė D. G. 200 eurų už surastus ir papirktus asmenis; N. G. tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ , (duomenys neskelbtini) rajone, organizuojant sistemingÄ papirkimÄ , ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr.12 ((duomenys neskelbtini)) bei suradusi minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) rajone, N. G. sistemingai už 10 eurų atlygį papirko D.

V., R. V., po ko jis (V. M.), nenustatytoje vietoje, perdavė D. G. 100 eurų, skirtų N. G. už surastus ir papirktus minėtus asmenis, o D. G., nenustatytoje vietoje, perdavė N. G. 100 eurų už surastus ir papirktus asmenis, tokiu bÅ«du jis (V. M.) kartu su D. G. ir N. G. paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti valiÄ , realizuojant savo teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose. Å iais savo veiksmais V. M. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 3 d. iki 2019 m. kovo 17 d., veikdamas bendrai su D. G. organizavo asmenų, turinčių teisę rinkti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose, sistemingÄ papirkimÄ ir sistemingai papirko, siekdamas paveikti jų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti, o bÅ«tent: organizuodamas sistemingÄ papirkimÄ , (duomenys neskelbtini) patalpose, perdavė D. G. 100 eurų ir pasiÅ«lė, kad ji pažadėdama 5 eurų atlygį surastų ir sistemingai papirktų asmenis, kurie balsuotų už kandidatÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigas A.

V.; D. G. vykdant nusikalstamÄ sumanymÄ , (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, organizuojant sistemingÄ papirkimÄ , ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 5 eurų atlygį balsuotų už kandidatÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigas A. V. bei suradusi minėtus asmenis (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, D. G. už 5 eurų atlygį sistemingai papirko D. B., M. G., M. M., A. L., P. K., J. K., A. J., A. J., O. D., O. T., I. P., D. D., E. D., A. B., A. B., L. V., A. V., K. V., V. J., D. T., V. B., V.

B., V. L., E. J., S. J., tokiu bÅ«du jis ( V. M.) kartu su D. G. paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valiÄ , realizuojant savo teisę rinkti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose. Å iais savo veiksmais V. M. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino, nurodė, kad veikų, kuriomis yra kaltinamas, nepadarė. 2019 m. vasario – kovo mėnesiais su D. G. ir N. G. nieko neorganizavo ir nedarė jokių veiksmų, siekiant papirkti asmenis, turinčius teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ bei renkant (duomenys neskelbtini) rajono merÄ .

Su jomis niekada nekalbėjo šia tema, nieko neaptarinėjo. Prieš 2019 m. rinkimus su D. G. ir N. G. atskirai nebuvo susitikę, tik per partijos susirinkimus. Kaltinamajame akte nurodytų ir teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų nepažįsta ir niekada nėra su jais bendravęs. A. V. pažįsta, tačiau prieš rinkimus su juo jokios kalbos nebuvo, kad padės rinkimuose ir agituos rinkėjus. Išnagrinėjus byloje surinktais duomenimis, kurie buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu, V. M. parodymai buvo paneigti – kaltinamoji D.

G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su ja V. M. buvo susitikęs kelis kartus, nurodė jai už pinigus (10 Eur) ieškoti rinkėjų, kad jie balsuotų už (duomenys neskelbtini), o mero rinkimų antrame ture už A. V. siūlant 5 Eur. Aplinkybę, kad V. M. privataus pokalbio metu siūlė agituoti rinkėjus balsuoti už (duomenys neskelbtini) patvirtino ir kaltinamoji N. G.. D. G. nurodytos aplinkybės apie V. M. prašymus agituoti mokant už tai pinigus patvirtintos liudytojos V. B. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolais, kur užfiksuoti liudytojos V.

B. ir kaltinamosios D. G. pokalbiai. Liudytojo A. V. parodymais buvo paneigta V. M. nurodyta aplinkybė, jog dėl paramos jam mero rinkimuose nebuvo kalbama. Informacija apie telekomunikacijos įvykius patvirtina, jog rinkimų laikotarpiu V. M. ne kartÄ bendravo telefonu su D. G.. Kiti žemiau aptarti iÅ¡analizuoti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas vertino ir analizavo susietai, visumoje patvirtino V. M. kaltę padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 172 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant byloje V. M. kaltės klausimÄ dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo teismas atsižvelgia ne tik į byloje surinktus tiesioginius, tačiau ir į netiesioginius įrodymus, D.

G. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus, kurie formavo teismo vidinį įsitikimÄ dėl V. M. kaltės nusikalstamų veikų padarymu. Pažymėtina, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 2K-597/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga). Tiesiogiai apie V. M. organizavimÄ trukdymo rinkėjams balsuoti 2019 m. rinkimuose renkant atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ duomenų suteikia D.

G. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti pirminiai parodymai, kur ji detaliai ir išsamiai papasakojo aplinkybes, kaip buvo organizuojamas rinkėjų papirkimas, tai, kad jį organizavo (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkas V. M., kuris davė šiam rinkėjų papirkimui pinigų, nurodymus ir kt. Teismas vertindamas visus byloje esančius D. G. parodymus, sprendžia, kad būtent pirminiai jos parodymai yra išsamiausi, detaliausi, jie skirtingai nei vėliau teisme jos duoti parodymais sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais.

Apklausiama teisme D. G., skirtingai nei pirminėje apklausoje, nesugebėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti pas jÄ rastų sÄ rašų reikÅ¡mės, juose esančių duomenų (taÅ¡kelių, brÅ«kÅ¡nelių), jos parodymai teisme yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams ir elementariai logikai. Nors D. G. nurodė, kad duodant pirminius parodymus jai (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkas R. T. diktavo, kÄ sakyti, tačiau Å¡i jos nurodyta aplinkybė buvo paneigta liudytojo R. T. parodymais.

Taip pat iÅ¡ liudytojo R. T. parodymų matyti, kad apklausiant D. G. tyrimui buvo žinoma nedaug duomenų apie nusikalstamÄ veikÄ , todėl daug iÅ¡ D. G. nurodytų aplinkybių tyrėjams buvo nežinomos ir negalėjo bÅ«ti diktuojamos. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2019 m. kovo 5 d. gavus duomenų, kad yra perkami rinkėjų balsai. Pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo kitoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti E. J. ir A. S. pokalbiai perduodami elektroninių ryÅ¡ių tinklais (t. 1, b. l. 36-39).

Pažymėtina, kad iÅ¡ pradžių tyrimui buvo žinoma informacija tik apie E. J. dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje, o vėliau kontroliuojant jo pokalbius perduodamus elektroninių ryÅ¡ių tinklais, užfiksuoti pokalbiai su D. G. bei gauta duomenų apie jos dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje. Apie V. M. dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme tiesioginių duomenų tyrimo pradžioje nebuvo. Ikiteisminio tyrimo pradžioje iÅ¡ E. J. ir A. S. pokalbių tapo žinoma, kad balsai yra perkami (duomenys neskelbtini) naudai pirmu numeriu reitinguojant jos (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkÄ V.

M.. Todėl atsižvelgiant į tai, galėjo bÅ«ti iÅ¡kelta tik prielaida, jog jis gali bÅ«ti prisidėjęs prie rinkėjų papirkimo. Atsižvelgiant į turimus duomenis buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ praÅ¡ant leisti kontroliuoti V. M. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , tačiau Å¡is praÅ¡ymas 2019-03-13 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo netenkintas dėl to, kad V. M. buvo kandidatu į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius (t. 3, b. l. 31-33).

Pažymėtina, kad D. G. pirminės apklausos metu buvo gauta reikšmingų duomenų, kurie tyrimui nebuvo žinomi – paperkamų asmenų vardai, pavardės, jų papirkimo aplinkybės, nusikalstamos veikos schema, dalyvaujantys asmenys, jų vaidmenys, atlikti veiksmai, kitos svarbios aplinkybės, kurios vėliau buvo patvirtintos surinktais įrodymais. Tikrinant D. G. pirminius parodymus buvo apklausti jos nurodyti, kaip papirkti asmenys, kurių dalis (liudytojai V. B., V. B., O. T., I. P., kaltinamasis E. J.) patvirtino, jos nurodytas aplinkybes apie tai, kad buvo siūlomi pinigai už tai, kad jie balsuotų už (duomenys neskelbtini) reitinguojant V.

M. 2019 m. savivaldybės tarybos narių rinkimuose bei renkant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ . Apklausti liudytojais asmenys patvirtino D. G. pirminiuose parodymuose nurodytas aplinkybes apie pasiraÅ¡ymÄ sÄ raÅ¡uose bei tai, jog kai kuriais atvejais sÄ raÅ¡uose buvo ne jų paraÅ¡ai. Aplinkybę, kad už kai kuriuos asmenis pasirašė pati, apklausoje buvo nurodžiusi ir D. G.. Dalis apklaustų liudytojų, kurie buvo nurodyti kaltinamosios D. G. sÄ raÅ¡uose, paneigė, kad jiems buvo siÅ«lomi pinigai dėl balsavimo už (duomenys neskelbtini) reitinguojant V.

M. bei už A. V. mero rinkimuose, tačiau nurodė, kad jų buvo praÅ¡yta pasiraÅ¡yti sÄ raÅ¡uose. Pažymėtina, kad D. G. pirminėje apklausoje nurodė aplinkybę, kad pinigai jai V. M. buvo iÅ¡mokėti pagal sÄ raÅ¡e esantį bendrÄ Å¾monių skaičių, taigi D. G. buvo suinteresuota surinkti kuo daugiau parašų sÄ raÅ¡e. Taipogi pažymėtina ir tai, kad liudytojais apklausti asmenys nebuvo suinteresuoti nurodyti, kad balsavo rinkimuose už pinigus, nes už tai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 90 straipsnio 5 dalyje rinkėjui yra numatyta administracinė atsakomybė.

D. G. pareikÅ¡tas pirminis įtarimas buvo trumpas ir abstraktus, o apklausiama ji aplinkybes papasakojo plačiai, detaliai. Ji detaliai paaiÅ¡kino visas nusikalstamos veikos aplinkybes nuo susitikimo su V. M., jo praÅ¡ymo turiniu, tai, kaip ji įgyvendino rinkėjų papirkimÄ , aplinkybes apie tai kÄ agitavo neduodama pinigų, kÄ papirko, paaiÅ¡kino, kad taÅ¡kas esantis prie eilės numerio reiÅ¡kia, jog asmeniui pinigai buvo sumokėti, o brÅ«kÅ¡nys, jog pinigai nebuvo sumokėti. PaaiÅ¡kino, kada ir kur jai V.

M. padavė pinigus už rinkėjų papirkimÄ ir kitas. Byloje surinkti įrodymai (liudytojų V. V., M. S., V. B., V. B., O. T., I. P., A. S., L. S., R. D., A. D., kaltinamojo E. J. parodymai, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga) pagrindžia, kad 2019 m. renkant atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ rinkėjams buvo trukdoma balsuoti, jie buvo papirkinėjami, kad balsuotų už (duomenys neskelbtini), V.

M., o renkant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ , kad balsuotų už A. V.. Kaltinamasis E. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad jo D. G. prašė pirkti balsus už (duomenys neskelbtini) ir V. M. reitinguoti pirmu numeriu. Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklaustas kaltinamasis E. J. (t. 4, b. l. 101 – 105) nurodė, kad jis 2019-03-01, penktadienio vakare sulaukė skambučio iÅ¡ tėčio pusseserės D. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Ji jam pasakė, kad reikia susitikti, kažko nori jo paklausti.

Jis nieko neklausinėjo ir tÄ pačiÄ dienÄ , po skambučio nuvažiavo pas D. į darbÄ , dirbančiÄ drabužių parduotuvėje, (duomenys neskelbtini) mieste. Nuvažiavus į darbÄ , D. parduotuvėje buvo viena. Ji jo paklausė ar jis eis balsuoti 2019-03-03 dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų. Jai atsakė, kad neis balsuoti, nes neplanavo to daryti (eiti balsuoti). Tada D., iÅ¡girdusi, kad jis neis balsuoti, pasiÅ«lė piniginį atlygį už jo, kaip rinkėjo, balsÄ . Ji jam pasiÅ«lė 10 eurų už tai, kad 2019-03-03 vykstančiuose rinkimuose balsuotų už V.

M., kuris priklauso (duomenys neskelbtini). D. sakė, kad atlygį gaus po rinkimų. Taip pat paklausė ar jis žino daugiau žmonių, kurie balsuotų už jos nurodytÄ kandidatÄ . Sakė, kad jiems taip pat sumokės po 10 Eur, taip pat nurodė, kad jam reikės sudaryti sÄ raÅ¡Ä bei užraÅ¡yti jame rinkėjo vardÄ , pavardę ir jam pasiraÅ¡yti, sakė, kad tÄ sÄ raÅ¡Ä jai reiks priduoti. Tai, kad E. J. papirkinėjo rinkėjus balsuoti už V. M. 2019 m. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių rinkimuose patvirtino liudytojai V.

V., M. S., A. S., L. S.. Å i aplinkybė taipogi yra patvirtinta ir Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamas informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (t. 1, b. l. 36 – 39), kur A. S. nurodo, kad jo praÅ¡oma pabalsuoti už 12 sÄ raÅ¡o 1 numerį. Taip pat ir duomenimis iÅ¡ pokalbių programėlės „Messenger“ iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamasis E. J. atsiuntė A. S. nuotraukas su pažymėtomis (duomenys neskelbtini) ir kandidato Nr. 1, V. M. nuotraukomis (t. 1, b. l. 44-46). Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu (t. 3, b. l. 63-75) įrodyta, kad D.

G. bendravo dėl rinkimų su kaltinamuoju E. J.. Kontroliuojant D. G. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ 2019-03-18 taip pat buvo užfiksuotas D. G. pokalbis su O. T., kur ji nurodo jam duosianti 10 Eur ir praÅ¡o atvažiuoti, nurodo jam, kad atvažiuotų ir apie tai nekalbėtų telefonu. Aplinkybę, kad D. G. už 10 Eur papirko O. T., kad jis balsuotų už (duomenys neskelbtini) vėliau patvirtino liudytojai O. T. bei I. P.. I. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai O.

T. pasakė, kad D. G. jam ir jai pasiÅ«lė balsuoti už (duomenys neskelbtini) ir V. M., siÅ«lė 10 eurų. Å iÄ aplinkybę teisiamojo posėdžio metu pripažino ir D. G., nurodžiusi, kad labai nenorėjo balsuoti du pažįstami žmonės – I. P. ir O. T.. Å ie 2 asmenys jos paprašė duoti pinigų, nes norėjo iÅ¡gerti ir tada pažadėjo, kad jie balsuos, todėl jiems davė pinigų ant alaus, kad balsuotų, galbÅ«t 10 eurų iÅ¡ viso. Kai davė pinigų, nurodė, kad balsuotų už (duomenys neskelbtini), už V.

M.. Buvo kalba, kad pažymėtų (duomenys neskelbtini) ir išreitinguotų V. M.. Motyvas D. G. apkalbėti V. M. pirminėje apklausoje nenustatytas, nes vėliau apklausiama teisme ji nurodė, kad V. M. gerbė, norėjo jam padėti, pas jį daug metų dirbo, tas atsispindi ir kitoje bylos medžiagoje – užfiksuotuose D. G. pokalbiuose iš kurių matyti, kad V. M. jai yra svarbus, daug įtakos turintis asmuo, kurio nurodymus ji vykdo. Apklausiama teisme D. G. paneigė savo pirminius parodymus bei nurodė prieštaringas aplinkybes – tai jog ji norėjo V.

M. padėti agituodama žmones už jį balsuoti, nes jis jai buvo geras, tačiau, tuo pačiu, jį apkalbėjo nurodydama, kad bÅ«tent V. M. organizavo ir finansavo balsų pirkimÄ 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ ir renkant (duomenys neskelbtini) rajono merÄ . Teismas vertindamas byloje surinktus duomenis sprendžia, kad D. G. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad ji žmonėms sumokėjo iÅ¡ savo uždirbtų pinigų, nes norėjo padėti V. M. ar kad savo iniciatyva agitavo žmones balsuoti, sudarinėjo rinkėjų sÄ raÅ¡us yra prieÅ¡taraujantys, kitiems byloje surinktiems įrodymams, logikai bei spręstina, kad bÅ«tent pirminiai jos paaiÅ¡kinimai Å¡iuo klausimu atitiko kitus byloje surinktus įrodymus bei yra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinami.

D. G. 2019-03-20 savo pirminėje apklausoje, kuri buvo perskaityta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieÅ¡ 3 mėnesius jai paskambino V. M. ir vėliau atvažiavęs į parduotuvę siÅ«lė jai kandidatuoti į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ , tačiau ji nesutiko bei nurodė, kad žmonėms neturi kÄ pasiÅ«lyti. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų apie telekomunikacijų buvusius įvykius V. M. D. G. skambino 2018-12-17 10.06 val. t. y. 3 mėnesius prieÅ¡ jos apklausÄ Ä¯vykusiÄ 2019-03-20.

Kaip matyti vėliau D. G. iÅ¡ tikro nebuvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) kandidatų į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ sÄ raÅ¡Ä (t. 3, b. l. 128), o E. J. iÅ¡ viso nebuvo (duomenys neskelbtini) nariu. Taigi jie neturėjo motyvo papirkinėti rinkėjus, kad jie balsuotų už (duomenys neskelbtini), V. M. ir už tai mokėti savo asmeninius pinigus. IÅ¡ byloje esančios informacijos apie buvusius telekomunikacijų įvykius ir dalyvius (t. 3, b. l. 6 – 28) matyti, kad prieÅ¡ rinkimus vyko gana intensyvus bendravimas tarp D.

G. ir V. M. (nuo 2018-11-13 iki 2019-03-01 nustatyta 14 kontaktų), E. J. (nuo 2018-09-26 iki 2019-03-13 nustatyti 26 kontaktai), kai tuo metu tarp E. J. ir V. M. jokių kontaktų nenustatyta, kas yra patvirtinta tiek E. J., tiek ir D. G. parodymais apie tai, kad E. J. tiesioginio ryÅ¡io su V. M. neturėjo bei bendravo tik su D. G., kuri perdavė jam veikimo nurodymus. Tai, kad D. G. papirkinėdama rinkėjus, 2019 m. renkant (duomenys neskelbtini) rajono merÄ , veikė V. M. nurodymu, kÄ ji buvo nurodžiusi pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Ši aplinkybė yra pavirtinta tiek elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais duomenimis, tiek ir V. B. parodymais teisme. Šiais įrodymais yra paneigiama D. G. teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad jos niekas neprašė agituoti už A. V.. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (t. 3, b. l. 63-75) matyti, kad 2019-03-16 pokalbio su V. B. metu D. G. klausia jos gal balsuos už V..

V. B. paklausus, kodėl ji to klausia ir pasiteiravus ar tai daroma M. nurodymu D. G. pavirtina, kad prašė („Taip pra...“) bei nurodo, kad apie tai telefonu nenori kalbėti („nu čia nesvarbu, ne telefonu“). V. B. pastebėjus, kad vienu metu M. norėjo versti V. bei nusistebėjus dėl ko jo nuomonė pasikeitė D. G. nurodė, kad „Nu matai vagis saka, tas mentas buvęs“. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. B. nurodė, kad pas jÄ atvykusi D. G. nurodė, kad ji atvyko V.

M. prašymu. Pasakė, kad prašė balsuoti už V. M., nurodė, kad jai reikia pasakyti M., kad būtų kuo daugiau paprašyta žmonių, kurie balsuotų už V.. Buvo popieriukas, kurį jai reikėjo dėl statistikos parodyti M.. Išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, pagrindžia, kad D. G. trukdydama asmenims pasinaudoti rinkimų teise juos papirkdama veikė ne savo inciatyva, o V. M., kuris buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkas bei buvęs ilgametis jos darbdavys, nurodymu. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad D.

G. nebuvo jokio tikslo agituoti už A. V., juo labiau mokėti už tai pinigus. Tuo metu byloje apklausto buvusio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero A. V. parodymai teisme pagrindžia, kad V. M. jis pažįsta apie 20 m., su juo yra kalbėjęs prieÅ¡ rinkimus, jis atėjo pas jį ir pareiÅ¡kė, kad jis norėtų jį remti rinkimuose. Ta parama buvo trys dienos iki rinkimų. Buvo vieÅ¡as pasisakymas laikraÅ¡tyje, kad buvo parama, o jis dar turėjo sumokėti pagal rinkimų įstatymÄ . Taigi liudytojo A.

V. parodymais yra paneigiami ir kaltinamojo V. M. parodymai, kur jis nurodė, kad prieÅ¡ rinkimus su A. V. jokios kalbos nebuvo, kad padės rinkimuose ir agituos rinkėjus. Be to, aukščiau nurodytais V. B. parodymais, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (t. 3, b. l. 63-75) užfiksuotu D. G. ir V. B. pokalbiu yra paneigiama ir V. M. nurodyta aplinkybė, kad jis nieko neprašė surasti asmenis, kurie už pinigus balsuotų rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ ar (duomenys neskelbtini) mero rinkimuose.

Tai, kad D. G. veikė V. M. nurodymu, o jam apie jos veiksmus buvo žinoma iš dalies pagrindžia ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (t. 3, b. l. 63-75) užfiksuotas 2019-03-21 D. G. ir V. M. pokalbis, kur V. M. paklausus, kas jai atsitiko ji nurodo, kad jis pats žino („Nieka man nenutiko, pats žinat“), nurodo, kad įkliuvo, jam paklausus kur, nurodo, kad apie tai nenori kalbėti telefonu. 2019-03-21 pokalbio su L. S. metu D. G. nurodo, kad prisidarė bėdų, pirko balsus („prisidariau bėdų ir tiek, prisipažinau ir viskas“< >“visi visku žina, visi žina tai či neturiu ko ir bijot telefonu iš tikrųjų kaip papirkinėjau balsus“).

Nurodo, kad paprašė iÅ¡sibraukti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kad jai paskambino M., pasakė, kad nenori susitikt, sako kodėl turi kažkÄ dangstyt („Ka aÅ¡ turiu kažkÄ dangstyt, niekam nieka pati iÅ¡srėbsiu tai ku padarysi“). Visos aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės vertinant surinktų byloje įrodymų visumÄ susietai, teismo vidiniu įsitikimu, nepalieka pagrįstų abejonių tuo, kad V. M. 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius organizavo trukdymÄ rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise juos paperkant, kad jie balsuotų už (duomenys neskelbtini), taip pat tuo, kad jis 2019 m. rinkimų į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merus antrajame ture organizavo trukdymÄ rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise juos paperkant, kad jie balsuotų už kandidatÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merus A.

V.. Kaltinimas V. M. byloje yra pateiktas kaip nusikalstamos veikos organizatoriui, kuris pats tiesiogiai rinkėjų nepapirkinėjo bei tas buvo atlikta kitų nusikalstamos veikos bendrininkų – D. G., N. G., E. J.. Teismas pažymi, kad svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamÄ veikÄ atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kartu su vykdytoju bent iÅ¡ dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas).

Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors Å¡ie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iÅ¡ dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje V. M. pagrįstai kaltinamas organizavęs trukdymÄ rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise, nes jis nors pats tiesiogiai nerealizavo nusikalstamos veikos požymių, tačiau Å¡iÄ veikÄ organizavo – sudarė nusikalstamos veikos planÄ bei jį pateikė vykdytojai D.

G. nurodydamas ieÅ¡koti asmenų, kurie balsuotų už (duomenys neskelbtini) bei už kandidatÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merus A. V.. Rinkėjų papirkimui jis davė pinigų, kurie buvo bÅ«tini nusikaltimams įvykdyti, todėl laikytina įrodyta, kad jis organizavo trukdymÄ rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius ir 2019 m. rinkimų į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merus antrajame ture. Teismas iÅ¡ kaltinimo V.

M. Å¡alina aplinkybę, kad jis organizavo sistemingÄ trukdymÄ rinkėjams balsuoti. Paminėtina, kad D. G. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus nurodė, kad jai V. M. sakė rinkti tik pažįstamus žmones, toks pat principas buvo taikomas abiejuose rinkimuose. IÅ¡nagrinėjus bylÄ buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos vykdytoja D. G. 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ trukdė balsuoti, juos papirkdama, 3 asmenims (I. P., O. T., E. J.), renkant (duomenys neskelbtini) rajono merÄ taip pat 2 asmenims (V.

B. ir V. B.), o E. J. 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ trukdė balsuoti 4 asmenims (A. S., V. V., M. S., R. D.), kas teismo vertinimu nelaikytina sistemingu papirkimu. Be to, BK 170 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyti BK 170 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ kvalifikuojantys požymiai – BK 170 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus organizavo, juos atliko sistemingai arba jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytų BK 170 straipsnio 2 dalies turinį, sprendžia, kad sistemingumas yra taikomas vykdytojo veikai, nes tas iÅ¡reiÅ¡kiama žodžiais – „atliko sistemingai“, taip pat sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant minimo įstatymo nuostatÄ spręstina, kad kvalifikuojantis požymis – „organizavo“, inkriminuojamas už BK 170 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų organizavimÄ , nes tai iÅ¡reiÅ¡kiama žodžiais – „Tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus organizavo“.

Teismas pažymi, kad iÅ¡ kaltinimo V. M. paÅ¡alinus aukščiau nurodytÄ aplinkybę veikos kvalifikacija lieka nepakitusi. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ taip pat sprendžia, kad kaltinimas visoje apimtyje nepasitvirtino, todėl kaltinimo apimtis veikos organizatoriui V. M. yra siaurintina atsižvelgiant į bendrininkų atliktų veiksmų apimtį, kurie iÅ¡nagrinėjus bylÄ laikytini įrodytais. Teismas iÅ¡ kaltinimo Å¡alina aplinkybę, kad V. M. organizavo trukdymÄ rinkėjams balsuoti 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ veikdamas bendrai su N. G., nes be D.

G. pirminių parodymų duotų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, kur nurodė, jog V. M. jai liepė perduoti N. G. 100 Eur už rinkėjų papirkimÄ , daugiau duomenų patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę byloje nėra. Papildomai pažymėtina ir tai, jog pirminiai D. G. parodymai dėl N. G. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nėra iÅ¡samÅ«s bei labiau hipotetiniai („AÅ¡ iÅ¡ jo supratau, kad ji taip pat ieÅ¡kojo rinkėjų, kurie už pinigus balsuos (duomenys neskelbtini) naudai ir V. buvo su ja susitikęs.“ < >“kur ir kada M. buvo susitikęs su N. G. aÅ¡ nežinau“ < > „AÅ¡ dabar tikrai neatsimenu ar M. man padavė pinigus, kad aÅ¡ juos perduočiau G. už pirmÄ rinkimų turÄ â€œ).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teismas sprendžia, kad kaltinimas A. M. dėl organizavimo trukdyti rinkėjams balsuoti 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ veikiant bendrai su N. G. nepasitvirtino, kaip ir N. G. (nusikalstamos veikos vykdytojos) veikimas trukdant rinkėjams balsuoti 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ juos paperkant. Teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ aukščiau, iÅ¡ kaltinimo Å¡alina iÅ¡nagrinėjus bylÄ nepasitvirtinusias aplinkybes dėl papirktų asmenų skaičiaus, duotos pinigų sumos, sistemingumo ir kitas.

Å ios aplinkybės iÅ¡ kaltinimo yra Å¡alintinos, jokių naujų aplinkybių nėra nurodoma, todėl laikytina, kad kaltinamojo V. M. padėtis yra lengvinama, o kaltinimas jam yra siaurinamas, kas leidžia teigti, jog jo teisė į gynybÄ nėra pažeista. Dėl D. G. kaltės padarius nusikalstamas veikas D. G. pagal paskutinį pakeistÄ kaltinimÄ , kaltinama tuo, kad ji, laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėnesio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 3 d., veikdama bendrai su V. M. ir N. G., organizavo asmenų, turinčių teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose, sistemingÄ papirkimÄ ir sistemingai papirko, siekdama paveikti jų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti, o bÅ«tent:

V. M. organizavus sistemingÄ papirkimÄ ir pasiÅ«lius D. G. (duomenys neskelbtini) patalpose bei nenustatytoje vietoje pasiÅ«lius N. G., kad ji (D. G.) ir N. G., pažadėdamos 10 eurų atlygį, surastų ir sistemingai papirktų asmenis, kurie balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 ((duomenys neskelbtini)); po ko, V. M. (duomenys neskelbtini) patalpose, perdavė jai ( D. G.) 200 eurų už surastus ir papirktus asmenis, bei V. M., nenustatytoje vietoje, perdavė jai (D.

G.) 100 eurų, skirtų N. G. už surastus ir papirktus minėtus asmenis, o ji (D. G.), nenustatytoje vietoje, perdavė N. G. 100 eurų, už surastus ir papirktus asmenis; tęsdama nusikalstamÄ sumanymÄ , (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, ji, organizuodama sistemingÄ papirkimÄ , ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 (duomenys neskelbtini) bei suradusi minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, sistemingai už 10 eurų atlygį papirko I.

P., O. T., D. D., E. D.; N. G. tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ ir organizuojant sistemingÄ papirkimÄ , (duomenys neskelbtini) rajone, ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr.12 ((duomenys neskelbtini)) bei suradusi minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) rajone, sistemingai už 10 eurų atlygį papirko D. V., R. V., tokiu bÅ«du ji (D. G.) kartu su V. M. ir N. G. paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valiÄ , realizuojant savo teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose.

Be to, ji, veikdama bendrai su E. J., organizavo asmenų, turinčių teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose, sistemingÄ papirkimÄ , siekdama paveikti jų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti, t. y. laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d., (duomenys neskelbtini) patalpose, organizuodama sistemingÄ papirkimÄ , pasiÅ«lė E. J. surasti ir papirkti asmenis, kurie, tame tarpe ir jis (E. J.) už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr.12 ((duomenys neskelbtini)) ir reitinguotų V.

M. pirmu numeriu; E. J. tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ ir organizuojant sistemingÄ papirkimÄ , (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr.12 (duomenys neskelbtini) ir reitinguotų V. M. pirmu numeriu, bei suradęs minėtus asmenis, sistemingai, siÅ«lydamas 10 eurų atlygį, papirko M. S., V. V., R. D., A. C., U. P., D. D., S. J., A. S. ir A. D., tokiu bÅ«du ji ( D. G.) kartu su E. J. paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valiÄ , realizuojant savo teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose.

Å iais savo veiksmais D. G. kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 2 dalyje. Be to, ji kaltinama tuo, kad laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 3 d. iki 2019 m. kovo 17 d., veikdama bendrai su V. M., organizavo asmenų, turinčių teisę rinkti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose, sistemingÄ papirkimÄ bei sistemingai papirko, siekdama paveikti jų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti, o bÅ«tent: V. M. organizavus sistemingÄ papirkimÄ , (duomenys neskelbtini) patalpose, pasiÅ«lius ir perdavus jai (D.

G.) 100 Eur, kad ji, pažadėdama 5 eurų atlygį surastų ir sistemingai papirktų, asmenis, kurie balsuotų už kandidatÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigas A. V.; ji, tęsdama nusikalstamÄ sumanymÄ , (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, sistemingai už 5 eurų atlygį papirko D. B., M. G., M. M., A. L., P. K., J. K., A. J., A. J., O. D., O. T., I. P., D. D., E. D., A. B., A. B., L. V., A. V., K. V., V. J., D. T., V. B., V. B., V. L., E. J., S. J., tokiu bÅ«du ji (D. G.) kartu su V.

M. paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valiÄ , realizuojant savo teisę rinkti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose. Å iais savo veiksmais D. G. kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 2 dalyje. Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ sprendžia, kad D. G. pateiktas kaltinimas pasitvirtino tik iÅ¡ dalies. Byloje surinktais įrodymais įrodyta jog V. M. organizavus – sudarius nusikalstamos veikos planÄ , davus pinigų nusikalstamos veikos įvykdymui, D.

G. trukdė rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise juos papirkdama 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ ir 2019 m. rinkimuose renkant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ . Tokiai iÅ¡vadai pagrindo suteikia byloje surinkti įrodymai: liudytojų I. P. ir O. T., V. B., V. B. parodymai teisme, kaltinamojo E. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Aukščiau nurodytų liudytojų I. P. ir O. T. parodymai sutampa su D. G. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams duotais parodymais, taip pat Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (t. 3, b. l. 63-75) esančiais duomenimis, kuriame 2019-03-18 buvo užfiksuotas D.

G. pokalbis su O. T., kur ji nurodo jam duosianti 10 Eur ir prašo atvažiuoti. Aplinkybes, kad ji davė O. T. ir I. P. pinigų už tai, kad jie balsuotų už (duomenys neskelbtini), patvirtino ir pati D. G. teisiamojo posėdžio metu. Liudytojų V. B. ir V. B. parodymus patvirtina Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (t. 3, b. l. 63-75) 2019-03-16 užfiksuoti D. G. pokalbiai su V. B., kur ji prašo balsuoti už A. V., nurodo, kad taip prašė V.

M., nurodo atvažiuosianti susitikti. Taip pat trukdymÄ aukščiau nurodytiems asmenims balsuoti iÅ¡ dalies pagrindžia pas D. G. rasti sÄ raÅ¡ai (t. 2, b. l. 61), kuriuose esančius duomenis D. G. paaiÅ¡kino apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus. Visgi, teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinęs byloje surinktus įrodymus, juos iÅ¡analizavęs, sugretinęs tarpusavyje, neturi pagrindo pripažinti, kad D. G. trukdė pasinaudoti rinkimų teise juos papirkdama sekantiems kaltinime nurodytiems rinkėjams:

D. D., E. D. 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ , taip pat: D. B., M. G., M. M., A. L., P. K., J. K., A. J., A. J., O. D., O. T., I. P., D. D., E. D., A. B., A. B., L. V., A. V., K. V., V. J., D. T., V. L., E. J., S. J. 2019 m. kovo 17 d. renkant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ . Liudytojais apklausti aukščiau nurodyti rinkėjai nepatvirtino, kad jiems buvo trukdoma balsuoti, paneigė kaltinime nurodytas aplinkybes apie jų papirkimÄ . Kad jam buvo trukdoma balsuoti mero rinkimų antrame ture nepatvirtino ir kaltinamasis E. J., kuris, nors apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad D.

G. paskambinusi 2019-03-15 jam siÅ«lė pinigų už ėjimÄ balsuoti, tačiau nenurodė nei kiek, nei už kÄ jo buvo praÅ¡oma balsuoti, o be to, jis nurodė jai pasakęs, jog balsavime dalyvauti vis tiek negalės. Pažymėtina, kad tuo metu jau buvo kontroliuojami elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodami E. J. pokalbiai. Kontroliuojant E. J. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ buvo užfiksuoti 2019-03-15 E. J. pokalbiai su D. G., tačiau juose konkrečių pasiÅ«lymų E. J. balsuoti už pinigus mero rinkimuose nėra (t. 3, b. l. 57).

IÅ¡ 2019-03-16 E. J. ir D. G. pokalbio matyti, kad E. J. teigia nespėsiÄ s grįžti, o D. G. nurodo, kad jį iÅ¡brauks. Taigi Å¡i aplinkybė laikytina neįrodyta, todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina. Kaltinamosios D. G. tėvai P. K., J. K., jos vaikai M. G., M. M. atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ byloje kaltinamÄ D. G.. Kaltinimas dėl aukščiau nurodytų asmenų papirkimo buvo grindžiamas tik D. G. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams duotais parodymais, kuriuos ji vėliau paneigė. Daugiau nėra jokių kitų net ir netiesioginių D.

G. kaltės įrodymų trukdžius aukščiau nurodytiems asmenims balsuoti juos paperkant. Pažymėtina, kad net ir pirmosios apklausos metu D. G. nenurodė aplinkybių, kad trukdė sau artimiems asmenims balsuoti t. y. M. M., A. L., P. K., J. K., M. G.. Ji nurodė, kad aukščiau nurodytus, sau artimus žmones ji agitavo balsuoti nesiūlydama už tai jiems jokio atlygio (t. 4, b. l. 27), kas yra nedraudžiama įstatymo. Taigi dėl trukdymo jiems balsuoti byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, dargi priešingai, bylos duomenys (pirminiai D.

G. parodymai) pagrindžia, kad jiems balsuoti nebuvo trukdoma. Taigi aplinkybės dėl aukščiau nurodytų rinkėjų papirkimo, tokiu bÅ«du trukdant jiems pasinaudoti rinkimų teise, iÅ¡nagrinėjus bylÄ nepasitvirtino, todėl iÅ¡ kaltinimo yra Å¡alintinos. Teismas taip pat siaurina kaltinimo apimtį bei Å¡alina iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kad D. G. kartu su V. M. organizavo nusikalstamas veikas t. y. rinkėjų papirkimÄ 2019 m. rinkimuose renkant kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ bei renkant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ .

Kaltinime nurodoma, kad D. G. trukdymo pasinaudoti rinkimų teise organizavimas pasireiÅ¡kė tuo, kad ji ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 Eur atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ bei tuo, kad pasiÅ«lė E. J. surasti ir papirkti asmenis, kurie 2019 m. savivaldybės tarybos narių rinkimuose už 10 Eur atlygį balsuotų už (duomenys neskelbtini) ir reitinguotų V. M. pirmu numeriu. Pagal BK 24 str. 4 d. organizatorius yra asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Teismas D.

G. veiksmuose nestebi organizavimo požymio, nes ji veikė V. M. nurodymu, pagal jo parengtÄ planÄ , už V. M. pinigus. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus spręstina, kad D. G. atliko vykdytojo vaidmenį. Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ kaltinimo D. G., taipogi, Å¡alina aplinkybę, kad ji nusikalstamÄ veikÄ vykdė sistemingai, nes iÅ¡nagrinėjus bylÄ D. G. kaltė yra pagrįsta dėl 3 rinkėjų – E. J., I. P. ir O. T. papirkimo siekiant paveikti jų valiÄ balsuojant 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ bei dėl 2 rinkėjų – V.

B. ir V. B. papirkimo siekiant paveikti jų valiÄ 2019 m. renkant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ . Tokio kiekio rinkėjų papirkimas, teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikomas atliktu sistemingai, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo yra Å¡alintina. Teismas taip pat tikslina D. G. pateiktÄ kaltinimÄ dėl E. J. papirkimo siekiant, kad jis balsuotų už (duomenys neskelbtini) ir reitinguotų V. M. pirmu numeriu. IÅ¡nagrinėjus bylÄ nebuvo neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad D. G. perdavė E. J. 10 eurų už balsavimÄ 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ .

Ši aplinkybė grįsta tik D. G. ir E. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais, kuriuos E. J. paneigė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme, o D. G. teisme. Pažymėtina ir tai, kad jų ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai taip pat turi prieštaravimų tarpusavyje – D. G. nurodė davusi E. J. 10 eurų pas jį namuose, o E. J. apklausiamas nurodė, kad ji davė jam 50 eurų ir susitiko jie jos namuose, iš jų jis pasiliko 10 eurų sau ir 10 eurų savo sesei, o likusius turėjo atiduoti balsavusiems žmonėms.

Vėliau apklausiami jie abu Å¡iuos parodymus paneigė, tačiau E. J. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad D. G. žadėjo sumokėti pinigus už balsavimÄ po rinkimų, tačiau jų taip ir nebedavė. Atsižvelgiant į tai, kad E. J. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ pripažino, kad D. G. jam siÅ«lė 10 eurų už balsavimÄ , kÄ pripažino ir D. G. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, o aplinkybės dėl pinigų davimo yra prieÅ¡taringos ir nurodytos tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, todėl teismas, Å¡ioje dalyje kaltinimÄ D.

G. tikslina Å¡alindamas aplinkybę dėl pinigų davimo E. J. fakto bei nurodydamas, kad E. J. buvo papirktas jam siÅ«lant 10 eurų už tai, kad jis balsuotų už (duomenys neskelbtini) ir reitinguotų V. M. pirmu numeriu 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ . Teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ aukščiau, iÅ¡ kaltinimo Å¡alina iÅ¡nagrinėjus bylÄ nepasitvirtinusias aplinkybes dėl papirktų asmenų skaičiaus, duotos pinigų sumos, sistemingumo ir kitas.

Å ios aplinkybės iÅ¡ kaltinimo yra Å¡alintinos, jokių naujų aplinkybių nėra nurodoma, todėl laikytina, kad kaltinamosios D. G. padėtis yra lengvinama, o kaltinimas jai yra siaurinamas, kas leidžia teigti, jog jos teisė į gynybÄ nėra pažeista. Dėl E. J. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 172 straipsnio 2 dalyje E. J. pagal paskutinį pateiktÄ kaltinimÄ yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 172 straipsnio 2 dalyje tuo, kad laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d., veikdamas bendrai su D.

G., organizavo asmenų, turinčių teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose, sistemingÄ papirkimÄ ir sistemingai papirko, siekdamas paveikti jų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti, o bÅ«tent: D. G. organizavus sistemingÄ papirkimÄ (duomenys neskelbtini) patalpose, pasiÅ«lius, kad jis ( E. J.) surastų ir sistemingai papirktų asmenis, kurie, tame tarpe ir jis, už 10 eurų atlygį, balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 ((duomenys neskelbtini)) ir reitinguotų V.

M. pirmu numeriu, tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, organizuodamas sistemingÄ papirkimÄ , ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 ((duomenys neskelbtini))ir reitinguotų V. M. pirmu numeriu bei suradęs minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, sistemingai, siÅ«lydamas 10 eurų atlygį, papirko M. S., V. V., R. D., A. C., U. P., D. D., S. J., A.

S. ir A. D., tokiu bÅ«du jis kartu su D. G. paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valiÄ , realizuojant savo teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose. Teismas vertindamas E. J. parodymus viso proceso metu, pažymi, kad jie nebuvo nuoseklÅ«s, tačiau parodymai teisme yra akivaizdžiai neteisingi ir prieÅ¡taraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teisiamojo posėdžio metu jo nurodytos aplinkybės, kad jis rinkėjų nepapirkinėjo yra paneigtos liudytojų V.

V., M. S., A. S., L. S., R. D. parodymais, kuriuose jie patvirtino, kad E. J. siÅ«lė jiems pinigų, kad balsuotų už jo nurodytÄ kandidatÄ . Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamas informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame užfiksuoti jo ir A. S. pokalbiai. Duomenimis iÅ¡ pokalbių programėlės „Messenger“ iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamasis E. J. atsiuntė A. S. nuotraukas su pažymėtomis (duomenys neskelbtini) ir kandidato Nr. 1, V. M. nuotraukomis, kitais byloje surinktais duomenimis.

Pažymėtina, kad apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir vėliau pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ E. J. nurodė, kad jam D. G. pasiÅ«lė už 10 Eur balsuoti už V. M. bei rasti žmonių, kurie už tokiÄ pat sumÄ balsuotų už V. M.. Tuo metu teisme kaltinamasis Å¡ias aplinkybes paneigė nurodęs, kad jokie pinigai jam nebuvo siÅ«lomi, jis pats taipogi jokių pinigų nesiÅ«lė už balsavimÄ . O balsavo už V. M., nes jį pažinojo, buvo pas jį dirbęs, agitavo papraÅ¡ytas D.

G.. Jei pinigų ir siÅ«lė tai tik juokais. Kaip jau minėta aukščiau byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad jiems pinigai buvo siÅ«lomi rimtai. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamas informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (t. 1, b. l. 36 – 39) užfiksuoti duomenys iÅ¡ kurių matyti, kad E. J. siÅ«lydamas už 10 Eur balsuoti už V. M. A. S. nurodo - „Bet reikia patikimai kad „neiÅ¡ožintų“ niekam žinai“. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ aukščiau, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek E. J. siÅ«lęs pinigus už norimÄ rinkėjų balsavimÄ , tiek ir asmenys, kuriems buvo siÅ«lomi pinigai šį pasiÅ«lymÄ suprato rimtaI – A.

S. dėl Å¡io pasiÅ«lymo konsultavosi su žmona L. S., kuri nurodė nebalsuoti, nes perkami balsai, patarė neprisidirbti, tÄ patį darė ir M. S. ir V. V., kurie pasikalbėję nutarė, kad neverta balsuoti už asmenį, kuris renka balsus už pinigus. Nors R. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad E. J. pasiÅ«lymÄ suprato nerimtai, nesitikėjo gauti pinigų, tačiau ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti teisme) nurodė, kad kai pasirašė, tada gailėjosi, kad sutiko, kas leidžia spręsti, jog ji pasiÅ«lymÄ priėmė pakankamai rimtai ir jį priėmusi gailėjosi.

Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ E. J. buvo nurodęs ir aplinkybę dėl rinkėjų sÄ rašų, kuriuos sudaryti liepė D. G., sudarymo, kuriÄ jis vėliau paneigė teisme. Tai, kad egzistavo rinkėjų sÄ raÅ¡as, kurį dėl rinkėjų papirkimo liepė E. J. sudaryti D. G. patvirtino byloje apklausti liudytojai A. C., U. P., M. S., R. D., nurodę, kad jų E. J. prašė pasiraÅ¡yti kažkokiame sÄ raÅ¡e, kur buvo kitų asmenų vardai ir pavardės. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamas informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (t. 1, b. l. 36 – 39) iÅ¡ kurio matyti, kad E. J. praÅ¡o A.

S. savo apsisprendimÄ dėl balsavimo pasakyti per maždaug valandÄ , nes jis turi atiduoti sÄ raÅ¡Ä („Plius minus ne daugiau, nes atiduosiu sÄ rašų visų, tai sakau saviems pasiulysiu“). Pažymėtina, kad liudytojas A. C. apklausiamas teisme patvirtino savo parodymus apie tai, kad E. J. jam nurodė, kad jo prašė kažkokia moteris surinkti žmonių paraÅ¡us dėl balsavimo, kas atitinka E. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui apie tai, kad jam paperkamų rinkėjų sÄ raÅ¡Ä liepė sudaryti D.

G.. Papildomai pažymėtina ir tai, kad iš byloje surinktos medžiagos apie telekomunikacijų buvusius įvykius ir dalyvius (t. 3, b. l.

16) matyti, kad 2019-03-01 16.59 val., E. J. sulaukė skambučio iÅ¡ D. G., kÄ jis patvirtino apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir vėliau pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nurodęs, kad skambučio iÅ¡ D. G. sulaukė 2019-03-01 vakare bei vėliau susitiko pas jÄ parduotuvėje, kuri randasi (duomenys neskelbtini) mieste. IÅ¡ byloje surinktos medžiagos apie telekomunikacijų buvusius įvykius ir dalyvius (t. 3, b. l.

16) taipogi matyti, kad D. G. skambinant E. J. jis buvo (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena, o vėliau užfiksuoti su E. J. skambučiai D. G. 17.37 val. ir 18.02 val. šiam jau būnant (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame ir yra D. G. parduotuvė ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)bokšto veikimo zonoje. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia vertinti E. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus kaip teisingus bei vadovautis jais, kiek juos atitinka ir jų nepaneigia kiti įrodymai, o ne teisme jo duotais parodymais, kuriuos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ aukščiau sprendžia, kad byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, jog E. J. trukdė V. V., M. S., A. S., R. D. pasinaudoti rinkimų teise 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ juos papirkęs. Nors R. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė neprisimenanti už kÄ jos buvo praÅ¡oma balsuoti, tačiau ji pripažino, kad E. J. jos prašė balsuoti už asmenį, nurodė jo pavardę, siÅ«lė už tai 10 Eur.

Tai, kad R. D. buvo praÅ¡oma balsuoti bÅ«tent už V. M. yra patvirtinta kaltinamojo E. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose. Visgi, teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinęs byloje surinktus įrodymus, juos iÅ¡analizavęs, sugretinęs tarpusavyje, sprendžia, kad byloje liko neįrodyta, kad E. J. trukdė pasinaudoti rinkimų teise juos papirkdamas sekantiems kaltinime nurodytiems rinkėjams: A. D., D. D., A. C., S. J., U. P. 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ .

Aukščiau nurodyti rinkėjai apklausti liudytojais nepatvirtino, kad jiems buvo trukdoma balsuoti, paneigė kaltinime nurodytas aplinkybes apie jų papirkimÄ . Kaltinamojo E. J. sesuo S. J. atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ byloje kaltinamÄ E. J.. Kaltinimas dėl aukščiau nurodytų asmenų papirkimo buvo grindžiamas tik E. J. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kuriuos jis vėliau paneigė teisiamojo posėdžio metu. Daugiau nėra jokių net ir netiesioginių E. J. kaltės įrodymų trukdžius aukščiau nurodytiems asmenims balsuoti juos paperkant.

Esant byloje pagrįstų abejonių, kurių nepavyko paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo metu, Å¡ios vertinamos kaltinamojo naudai bei aplinkybės dėl aukščiau nurodytų rinkėjų papirkimo iÅ¡ kaltinimo yra Å¡alintinos. Teismas iÅ¡ kaltinimo taipogi Å¡alina aplinkybę, kad E. J. veikdamas kartu su D. G. organizavo sistemingÄ rinkėjų papirkimÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ siekdamas paveikti jų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti. IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad E. J. papirkinėjo rinkėjus už piniginį (10 Eur) atlygį balsuoti 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose už (duomenys neskelbtini) ir jos kandidatÄ V.

M.. Jokių kitų jo veiksmų, kuriuos galima bÅ«tų vertinti kaip papirkimo organizavimÄ iÅ¡nagrinėjus bylÄ nenustatyta. Teismas iÅ¡ kaltinimo E. J. Å¡alina aplinkybę, kad jis nusikalstamÄ veikÄ vykdė sistemingai, nes iÅ¡nagrinėjus bylÄ , bylos įrodymais yra nustatyta, kad E. J. papirko 4 rinkėjus – V. V., M. S., A. S., R. D. siekdamas paveikti jų valiÄ balsuojant 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarnybÄ . Tokio kiekio rinkėjų papirkimas, teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikomas atliktu sistemingai, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo yra Å¡alintina.

Teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ aukščiau, iÅ¡ kaltinimo Å¡alina iÅ¡nagrinėjus bylÄ nepasitvirtinusias aplinkybes dėl papirktų asmenų skaičiaus, sistemingumo ir kitas. Å ios aplinkybės iÅ¡ kaltinimo yra Å¡alintinos, jokių naujų aplinkybių nėra nurodoma, todėl laikytina, kad kaltinamojo E. J. padėtis yra lengvinama, o kaltinimas jam yra siaurinamas, kas leidžia teigti, jog jo teisė į gynybÄ nėra pažeista. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai BK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas prieÅ¡ asmenį, turintį teisę rinkti arba dalyvauti referendume, panaudojo psichinę prievartÄ , apgaulę arba jį papirko, siekdamas paveikti jo valiÄ realizuojant savo teisę rinkti ar nuo jos susilaikyti arba dalyvauti referendume, arba Å¡iuos veiksmus atliko prieÅ¡ asmenį, turintį teisę bÅ«ti iÅ¡rinktam, Pagal BK 172 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus organizavo, juos atliko sistemingai arba jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vienas iÅ¡ esminių demokratinės valstybės požymių yra demokratiÅ¡ki atstovaujamųjų valstybinės valdžios institucijų rinkimai. BÅ«tent per rinkimus kiekvienas pilietis įgyvendina savo teisę kartu su kitais dalyvauti valdant savo Å¡alį; suverenitetas priklauso Tautai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnis). AukščiausiÄ suvereniÄ galiÄ Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiÅ¡kai iÅ¡rinktus savo atstovus (Konstitucijos 4 straipsnis).

Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal KonstitucijÄ jokiais motyvais negali bÅ«ti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieÅ¡ vienÄ ar kitÄ kandidatÄ (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. iÅ¡vada). BK 172 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise pasireiÅ¡kia nurodytais alternatyviais bÅ«dais, t. y. psichinės prievartos naudojimu, papirkimu, apgaule.

Papirkimas, kaip trukdymo asmeniui realizuoti savo teisę rinkti bÅ«das, gali pasireikÅ¡ti tiesioginiu ar netiesioginiu rinkėjų balsų pirkimu, dovanų ar kitokio atlyginimo teikimu arba pažadu atsilyginti siekiant paveikti rinkėjÄ (rinkėjus), kad jis (jie) dalyvautų arba nedalyvautų rinkimuose ir (arba) balsuotų už arba prieÅ¡ vienÄ ar kitÄ kandidatÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-139/2015). Å ios veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, ar atlygis duodamas, žadamas duoti rinkėjui ar kitam asmeniui, ar atlygis buvo dar duotas iki asmens balsavimo rinkimuose, ar pažadėtas duoti jau pabalsavus.

Å iuo atveju svarbu yra nustatyti, kad tokiu bÅ«du yra siekiama papirkti rinkėjÄ , kad jis elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-648/2017). Subjektyviai Å¡i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad BK 172 straipsnio 1 dalyje dispozicijoje nurodytu (-ais) bÅ«du (-ais) trukdo asmeniui įgyvendinti jo turimÄ rinkimų teisę ar teisę dalyvauti referendume, ir to nori. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo V.

M. veikos pagal BK 172 str. 2 d. yra kvalifikuotos teisingai, nes jis organizavo rinkėjų papirkimÄ 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ ir renkant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ â€“ jis parengė nusikalstamų veikų planus – papirkti rinkėjus, kad jie balsuotų už (duomenys neskelbtini), o renkant (duomenys neskelbtini) rajono merÄ už A. V.. Nusikalstamai veikai daryti suteikė priemones – pinigus už kuriuos turėjo bÅ«ti papirkinėjami rinkėjai.

Å is rinkėjų papirkinėjimas laikytinas trukdymu rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise, nes juo siekta paveikti rinkėjų valiÄ balsuoti už (duomenys neskelbtini) bei kandidatÄ Ä¯ merus A. V.. V. M. veiksmai laikytini nusikalstamų veikų organizavimu. Pats V. M. nusikalstamų veikų požymių tiesiogiai neįgyvendino bei veikė per nusikalstamos veikos vykdytojus, todėl kaip nusikalstamos veikos organizatorius atsako už vykdytojų padarytas veikas. Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų D. G. ir E. J. nusikalstamos veikos pagal BK 172 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos neteisingai, nes iÅ¡nagrinėjus bylÄ , bylos įrodymais yra pagrįsta D.

G. kaltė dėl 3 rinkėjų – E. J., I. P. ir O. T. papirkimo siekiant paveikti jų valiÄ balsuojant 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ bei dėl 2 rinkėjų – V. B. ir V. B. papirkimo siekiant paveikti jų valiÄ 2019 m. renkant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ . Taipogi bylos įrodymais nustatyta, kad E. J. papirko 4 rinkėjus – V. V., M. S., A. S., R. D. siekdamas paveikti jų valiÄ balsuojant 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarnybÄ .

Tokio kiekio rinkėjų papirkimas, teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikomas atliktu sistemingai. Taipogi, kaip jau minėta aukščiau D. G. ir E. J. veiksmai negali bÅ«ti laikomi organizavimu, nes jie veikė kaip nusikalstamos veikos vykdytojai – D. G. papirko rinkėjus siekdama, kad jie 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ balsuotų už (duomenys neskelbtini), o 2019 m. renkant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ , už kandidatÄ Ä¯ merus A. V., o E. J. papirko rinkėjus siekdamas, kad 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ jie balsuotų už (duomenys neskelbtini) ir reitinguotų pirmu numeriu jos kandidatÄ V.

M.. Teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ aukščiau sprendžia, kad Å¡ios D. G. ir E. J. veikos atitinka BK 172 straipsnio 1 dalies sudėtį. Sutinkamai su BPK 256 straipsnio 2 dalimi kaltinamasis gali bÅ«ti pripažintas kaltu tiek pagal pakeistÄ kaltinimÄ , tiek ir pagal kaltinamajame akte pateiktÄ veikos kvalifikavimÄ . D. G. bei E. J. kaltinamajame akte bei vėliau pateiktuose kaltinimuose buvo kaltinami ir pagal BK 172 straipsnio 1 dalį, todėl vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jų veikos kvalifikuotinos pagal BK 172 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų gynėjai argumentavo, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimų numatytų BK 172 straipsnio 1, 2 dalyje sudėties, nes byloje apklaustų liudytųjų (rinkėjų) parodymais nėra nustatyta, kad jiems buvo sutrukdyta balsuoti 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ ir renkant (duomenys neskelbtini) rajono merÄ . Teismas su Å¡iais kaltinamųjų gynėjų argumentais turi pagrindo nesutikti dėl žemiau nurodytų priežasčių. Bylos įrodymais yra nustatyta D.

G. kaltė dėl 3 rinkėjų – E. J., I. P. ir O. T. papirkimo (veikimas padarytas BK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytu bÅ«du). Taip pat nustatytas ir D. G. subjektyviosios pusės požymis – tikslas – rinkėjai papirkti siekiant paveikti jų valiÄ balsuojant 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ . Taip pat jos kaltė nustatyta dėl 2 rinkėjų – V. B. ir V. B. papirkimo siekiant paveikti jų valiÄ 2019 m. renkant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ .

Taipogi bylos įrodymais nustatyta, kad E. J. papirko 4 rinkėjus – V. V., M. S., A. S., R. D. siekdamas paveikti jų valiÄ balsuojant 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ . Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. G. ir E. J. papirkdami rinkėjus suprato, kad jiems trukdė. Byloje surinkti įrodymai pagrindžia ir tai, kad rinkėjų papirkimu buvo siekiama palenkti juos balsuoti už tam tikrus kandidatus (partijÄ ). Taipogi nustatytina, kad piniginis atlygis ir faktiÅ¡kai pakeitė kai kurių asmenų valiÄ bei paskatino juos balsuoti už nurodytus kandidatus (O.

T., I. P. parodymai, E. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai). Paminėtina, kad BK 172 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. pakanka įrodyti patį papirkimo, kuriuo buvo trukdoma asmeniui (asmenims) įgyvendinti jo (jų) rinkimų teisę, faktÄ . Taigi, nusikaltimas laikomas baigtu nepriklausomai nuo to, ar tokiu elgesiu kaltininkui pavyko sukliudyti asmeniui (asmenims) įgyvendinti jo (jų) rinkimų teisę, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-139/2015). Kas leidžia teigti jog byloje įrodžius papirkimo faktus su tikslu paveikti rinkėjų valiÄ balsuojant, nėra svarbu ar tokiu elgesiu kaltinamiesiems pavyko sutrukdyti rinkėjams įgyvendinti rinkimų teisę.

Taigi iÅ¡ iÅ¡dėstyto aukščiau galima daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytos sÄ lygos kaltinamųjų D. G. ir E. J. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 172 straipsnio 1 dalį. Teismas neturi pagrindo sutikti su E. J. gynėjo advokato teiginiais, kad kaltinamojo veika galėtų bÅ«ti vertinama nebent kaip ANK 90 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Teismas pasisakydamas dėl aukščiau paminėto E. J. gynėjo advokato teiginio pažymi, kad pagal ANK 90 straipsnio 5 dalį (įstatymo redakcija nuo nuo 2018-07-12) atsako rinkėjas balsavęs ar siÅ«lęsis balsuoti už atlygį rinkimuose ar referendume.

Aukščiau minimo įstatymo nuostata yra aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, todėl jÄ interpretuojant kažkaip kitaip nei nurodyta, teismo vertinimu, bÅ«tų paneigta įstatymų leidėjo valia ir tuo pačiu valdžių padalijimo principas. Dėl N. G. iÅ¡teisinimo N. G. pagal paskutinį pateiktÄ kaltinimÄ kaltinama tuo, kad ji, laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėnesio pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 3 d., veikdama bendrai su V. M. ir D. G., organizavo asmenų, turinčių teisę rinkti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose, sistemingÄ papirkimÄ bei sistemingai papirko, siekdama paveikti jų valiÄ realizuojant savo teisę rinkti, o bÅ«tent:

V. M. organizavus sistemingÄ papirkimÄ ir pasiÅ«lius (duomenys neskelbtini) patalpose D. G. bei nenustatytoje vietoje pasiÅ«lius N. G., kad D. G. ir ji ( N. G. ), pažadėdamos 10 eurų atlygį, surastų ir sistemingai papirktų asmenis, kurie balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 ((duomenys neskelbtini)); po ko, V. M. (duomenys neskelbtini) patalpose, perdavė D. G. 200 eurų už surastus ir papirktus asmenis, bei V. M., nenustatytoje vietoje, perdavė D.

G. 100 eurų skirtų jai (N. G.) už surastus ir papirktus minėtus asmenis, o D. G. nenustatytoje vietoje, perdavė N. G. 100 eurų, už surastus ir papirktus asmenis; tęsdama nusikalstamÄ sumanymÄ , (duomenys neskelbtini) rajone, ji, organizuodama sistemingÄ papirkimÄ , ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 ((duomenys neskelbtini)) bei suradusi minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) rajone, sistemingai už 10 eurų atlygį papirko D.

V., R. V.; D. G. tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ ir organizuojant sistemingÄ papirkimÄ , (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, ieÅ¡kojo asmenų, kurie už 10 eurų atlygį balsuotų už kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybÄ pagal sÄ raÅ¡Ä Nr. 12 ((duomenys neskelbtini)) bei suradusi minėtus asmenis, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, D. G. sistemingai už 10 eurų atlygį papirko I. P., O. T., D. D., E. D., tokiu bÅ«du ji (N. G.) kartu su V. M. ir D. G. paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valiÄ realizuojant savo teisę rinkti atstovus į straipsnio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės TarybÄ 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose.

Byloje apklausta N. G. savo kaltę neigė viso proceso metu. Nurodė, kad ji jokių rinkėjų nepapirkinėjo. Su R. V. ji Å¡nekėjo dėl pirmų rinkimų, ragino eiti balsuoti. D. V. paskolino 10 Eur, sakė jai, kad kai galės kažkÄ jai padės. IÅ¡nagrinėjus bylÄ , įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, laikytina, kad nesurinkta įrodymų bei byloje nepaÅ¡alinti esantys prieÅ¡taravimai tam jog bÅ«tų galima pripažinti N. G. kalta padarius kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 172 str. 2 d.

Byloje nebuvo nustatytas tiesioginis bendrininkavimas nusikalstamos veikos padaryme tarp N. G. ir nusikalstamos veikos organizatoriaus V. M.. Å i aplinkybė inkriminuota labiau spėjimo bÅ«du atsižvelgus į D. G. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nurodytÄ aplinkybę, kad ji tiksliai nenustatytu laiku V. M. paliepimu nuvežė N. G. 100 Eur už jos surinktų rinkėjų balsus. Kaip jau minėta aukščiau pirminiai D. G. parodymai dėl N. G. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nėra iÅ¡samÅ«s, juose daromos hipotetinės prielaidos.

Duodama pirminius parodymus D. G. negalėjo nurodyti, kur ir kada V. M. buvo susitikęs su kaltinamÄ ja N. G., negalėjo įvardinti net ir už kuriuos rinkimus buvo duoti pinigai. Å iÄ aplinkybę vėliau apklausiama teisme D. G. paneigė. Jos kaltė taip pat grindžiama liudytojų D. V. ir R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos Å¡ie teisminio nagrinėjimo metu paneigė bei nurodė, kad niekas jiems netrukdė pasinaudoti rinkimų teise, jų niekas nepapirkinėjo. Atmetus D. G., R. V. ir D.

V. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams duotus parodymus, kuriais kaip vieninteliu įrodymų nesiremtina, iÅ¡ esmės nelieka jokių net ir netiesioginių jos kaltės įrodymų. Nors valstybinio kaltintojo nurodoma, kad N. G. kaltę patvirtina pas jÄ rastas sÄ raÅ¡as (t. 2, b. l. 117), tačiau su tuo sutikti negalima, nes sÄ raÅ¡e jokios bylai reikÅ¡mingos informacijos nėra pateikta. Tai, kad N. G. kelis kartus nurodė skirtingas versijas, kam sÄ raÅ¡as yra skirtas, neleidžia remiantis jos parodymų nenuoseklumu, tikėtino spėjimo bÅ«du, paaiÅ¡kinti sÄ raÅ¡o ir jame atsispindinčių duomenų reikÅ¡mės. SÄ raÅ¡e užfiksuoti asmenų vardai, pavardės, įvardis „Mes“ bei numeriukai 3, 2, 1, kai kurie apibraukti, kiti ne.

Spręstina, kad Å¡is sÄ raÅ¡as gali reikÅ¡ti tai, kÄ nurodo jo sudarytojas, nes kitokių duomenų apie jo reikÅ¡mę byloje nėra. Taipogi pažymėtina, kad sÄ raÅ¡e yra nurodytos dvi Å¡eimos – R. – 3, Mes – 3, kitų asmenų vardai, kurių papirkimu N. G. nėra kaltinama, o D. V., kurios papirkimu yra kaltinama N. G. sÄ raÅ¡e nėra nurodyta. N. G. apklausiama teisme nurodė, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu nebuvo teisingi tik dėl raÅ¡telio. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ji patvirtino aplinkybes, kad V.

M. praÅ¡ymu agitavo rinkėjus balsuoti už (duomenys neskelbtini), kas atitinka ir liudytojų R. V. bei D. V. parodymus apie tai, kad su N. G. buvo kalba apie balsavimÄ už (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (t. 3, b. l. 68 – 69), 2021-03-18 D. G. ir N. G. pokalbyje užfiksuoti duomenys taip pat N. G. kaltės nepagrindžia. IÅ¡ pokalbio matyti, kad yra kalbama apie 2019 m. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero rinkimus, kuriuos laimėjo R.

G.. Matyti, kad N. G. ir D. G. Å¡ie rezultatai yra nuviliantys, kas patvirtina byloje nustatytÄ aplinkybę, jog V. M. norėjo, kad rinkimus laimėtų A. V. bei organizavo jo naudai trukdymÄ pasinaudoti rinkimų teise paperkant rinkėjus, kurį kaip byloje nustatyta vykdė kaltinamoji D. G.. Tuo metu, N. G. trukdymu pasinaudoti rinkimų teise 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose renkant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merÄ byloje iÅ¡ viso nėra kaltinama. Taigi, nors byloje yra duomenų leidžiančių daryti prielaidas ir spėjimus dėl N. G. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme ir trukdymo rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise, tačiau Å¡ių spėjimų ir prielaidų byloje surinkti įrodymai visiÅ¡kai nepatvirtina bei byloje iÅ¡lieka nepaÅ¡alintos abejonės, kurios turi bÅ«ti vertinamos nusikaltimu kaltinamos N. G. naudai (in dubio pro reo).

Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013). Dėl E. J. iÅ¡teisinimo jam nepadarius nusikalstamos veikos numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje Byloje E. J. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2016-02-18 iki 2019-03-20 7.25 vai, neturėdamas leidimo, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambario raÅ¡omojo stalo stalčiuje, laikė trylika vienos grupės pramoninės gamybos 4,56 mm kalibro imitacinių Å¡ovinių (5,56x45), skirtų Å¡aunamiesiems A ir B kategorijos įvairiems graižtviniams ginklams, kol kratos metu 2019-03-20 7.25 val. juos rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Nagrinėjant bylÄ abu kaltinimÄ palaikę prokurorai E. J. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį prašė iÅ¡teisinti nurodydami, kad Å¡io kaltinimo nebepalaiko. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , taipogi į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ (teismo precedentÄ ) analogiÅ¡kose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019; 2K-400/2012), E. J. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas. Bausmių skyrimo motyvai Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.), taip pat į BK 41 str.

įtvirtintÄ bausmės paskirtį, o bÅ«tent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parinkdamas bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydį kaltinamajam V.

M., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų padarymo aplinkybes, pobÅ«dį – padaryti du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, kuriais žala padaryta asmens rinkimų teisėms bei savivaldybių tarybų rinkimų tvarkai, į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme – kaltinamasis buvo nusikalstamų veikų organizatorius parengęs nusikalstamų veikų planus, suteikęs kitiems bendrininkams priemones (pinigus) nusikalstamoms veikoms įgyvendinti, į kaltės formÄ â€“ nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę – V.

M. praeityje teistas už nusikaltimÄ valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, teistumas jam iÅ¡nykęs (t. 3, b. l. 136 – 143), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 131 – 135), yra V. M. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 126 – 127), dirba (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 75 – 78). Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes, jomis sukeltas pasekmes, jo asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. M. kaip neteistam asmeniui skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, kurių dydžiai atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , jo asmenybę, padarytų veikų pobÅ«dį, kaltinamojo turtinę padėtį – jis dirbantis, iÅ¡ teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad gauna apie 2000 Eur atlyginimÄ kas mėnesį, be to, yra V.

M. (duomenys neskelbtini) – nustatytini mažesni už įstatyme numatytÄ , skirtinos baudos už apysunkį nusikaltimÄ , vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Kadangi veikos padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du – prie griežtesnės iÅ¡ paskirtų bausmių pridedant dalį Å¡velnesnės. Kaltinamosios D. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors D. G. nurodė, kad gailisi dėl to, kÄ padarė, tačiau ji nusikalstamų veikų nepripažino, byloje davė nenuoseklius parodymus, todėl jai nepripažintina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajai D. G., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų padarymo aplinkybes, pobÅ«dį – padaryti du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, kuriais žala padaryta asmens rinkimų teisėms bei savivaldybių tarybų rinkimų tvarkai, į kaltinamosios vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme – ji buvo nusikalstamos veikos vykdytoja, į kaltės formÄ â€“ nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į kaltinamosios asmenybę – D.

G. neteista (t. 4, b. l. 17 – 18), galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (t. 4, b. l. 15 – 16), vykdo individualiÄ veiklÄ (t. 4, b. l. 5 – 6), gyvenamosios vietos seniÅ«nijoje dėl netinkamo kaltinamosios elgesio ir gyvenimo bÅ«do praneÅ¡imų ir skundų nėra gauta (t. 4, b. l. 13). Atsižvelgiant į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes, jomis sukeltas pasekmes, jos asmenybę, gaunamas pajamas iÅ¡ individualios veiklos, turimus kreditorinius įsipareigojimus, teismas sprendžia, kad kaltinamajai D.

G. skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios – laisvės apribojimo bausmės, kurių dydžiai atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , jos asmenybę, nustatytinos mažesnės už vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), paskiriant kaltinamajai įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, padėtų geriausiai pasiekti bausmei keliamus tikslus. Kadangi veikos padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du – prie griežtesnės iÅ¡ paskirtų bausmių pridedant dalį Å¡velnesnės. Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam E. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobÅ«dį – padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, kuriuo žala padaryta asmens rinkimų teisėms bei savivaldybių tarybų rinkimų tvarkai, į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme – kaltinamasis buvo nusikalstamos veikos vykdytojas, į kaltės formÄ â€“ nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę – E. J. praeityje teistas, teistumas jam panaikintas (t. 4, b. l. 75 – 85), baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 73 – 74), dirba (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 72), tarnauja (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 70), kuopos vado yra charakterizuojamas kaip gerai lankantis pratybas, gavęs gerus įvertinimo rezultatus, puikiai sutariantis su kuopos kariais, nekonfliktiÅ¡kas, gebantis greitai prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos ir priimti sprendimÄ , neturintis drausminių nuobaudų (t. 4, b. l. 71), gyvenamosios vietos seniÅ«nija dėl netinkamo E. J. elgesio ir gyvenimo bÅ«do nėra gavusi praneÅ¡imų ir skundų (t. 4, b. l. 67).

Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, jomis sukeltas pasekmes, jo asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. J. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , jo asmenybę, padarytos veikos pobÅ«dį nustatytinas mažesnis už vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis) paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, padėtų geriausiai pasiekti bausmei keliamus tikslus.

Procesiniai klausimai Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos. Daiktai – kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), pas E. J. rasti ir paimti 9 vienetų Å¡ovinių, kurie perduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugojimo patalpÄ pagal 2019-05-21 kvitÄ BBB Nr. BBB 50-00100 (3 t., b. l.91-92, 93) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios Å¡ie Å¡oviniai buvo E. J. paimti. Proceso iÅ¡laidų atlyginimas IÅ¡ kaltinamųjų V.

M., D. G. ir E. J. vadovaujantis BPK 103 straipsniu valstybei priteistina po 87,40 Eur proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų teismo Å¡aukimams. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2, 5 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3 dalimis, 307 str. 1 – 3, 6 dalimis, 308 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ž i a: pripažinti V. M. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 2 dalyje (trukdymo rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise organizavimas 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose) ir paskirti jam bausmę – baudÄ 500 (penkių Å¡imtų) MGL (25000 Eur). pripažinti V.

M. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 2 dalyje (trukdymo rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise organizavimas 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose) ir paskirti jam bausmę – baudÄ 500 (penkių Å¡imtų) MGL (25000 Eur). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis V. M. paskirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti jam galutinę bausmę – baudÄ 600 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų) MGL (30000 Eur). Nustatyti 1 (vienerių) metų, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti V. M., kad skirta bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) vienÄ iÅ¡ surenkamųjų sÄ skaitų, mokėjimo pavedime privalomai nurodant įmokos kodÄ â€“ „6801“, o mokėjimo paskirtyje bylos teisminio proceso numerį „(duomenys neskelbtini)“. V. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pripažinti D. G. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalyje (trukdymas rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose) ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams įpareigojant jÄ per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. pripažinti D.

G. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalyje (trukdymas rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose) ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams įpareigojant jÄ per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis D. G. paskirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti jai galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams įpareigojant jÄ per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. G. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Pripažinti E. J. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

IÅ¡teisinti E. J. nepadarius veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje. E. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. IÅ¡teisinti N. G. nepadarius veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 2 dalyje. N. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Daiktus – kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), pas E. J. rastus ir paimtus 9 (devynis) vienetus Å¡ovinių, kurie perduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugojimo patalpÄ pagal 2019 m. gegužės 21 d. kvitÄ BBB Nr. BBB 50-00100, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti (duomenys neskelbtini).

Pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti valstybei iš V. M., D. G. ir E. J. po 87, 40 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 40 ct) proceso (pašto) išlaidų. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Teisėjas Ignas Totilas