ae6dfe62-bdca-4e98-975e-a3b59f3a9c40 · Panevėžio apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-337/2015                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00293-2013-9Teisėja Laima Dumskienė                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.;             (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 19 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant: prokurorei Marinai Jelizarovai,nuteistajam P. K.,gynėjui advokatui M.

V. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimas deÅ¡imčiai mėnesių, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiomis R. I. ir M. I.. IÅ¡ P. K. priteista 2000 Lt R.

I. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.R. I. civilinis ieÅ¡kinys dėl 732,04 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.IÅ¡ P. K. priteista 1200 Lt atstovavimo iÅ¡laidų R. I..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: P. K. nuteistas už tai, kad jis 2013-04-27 apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini) m., prie (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, pro keleivio pusės dureles įsibrovęs į R. I. automobilį VW Golf, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus kumščiais sudavė automobilyje vairuotojo sėdynėje sėdėjusiai R.

I. į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis P. K. praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-02 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai vertino byloje iÅ¡tirtus įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Tvirtina, jog vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, tuo tarpu jis viso proceso metu tvirtino, jog nukentėjusiajai R. I. smÅ«gių ranka nesudavė. Konfliktas kilo netikėtai, ne dėl kokių nors jo chuliganiÅ¡ko elgesio ar paskatų, o dėl to, kad nukentėjusioji savo automobiliu buvo užstojo įvažiavimÄ Ä¯ turgų, jam priėjus prie automobilio pati nukentėjusioji sugriebė jį už apykaklės, įsitempė į automobilio vidų ir sudavė jam smÅ«gius deÅ¡ine ranka į galvos sritį.

Å iÄ Ä¯vykių eigÄ teisme patvirtino ir liudytoja I. M.. Taigi, nukentėjusioji R. I. melagingai jį apkaltino veikos padarymu bei žalos jos sveikatai sukėlimu, kÄ patvirtina ir teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vados. Taip pat, pasak apelianto teismas netinkamai vertino nukentėjusiosios R. I., jos dukros, sutuoktinio ir pasikviestų liudytojų parodymus, kadangi Å¡ie asmenys yra susiję ir tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Be to teismas neįvertino to, kad jis įvykio metu buvo 72 metų, patyręs du insultus su galÅ«nių nusilpimu, jį nuolat kankino Å¡irdies veiklos nepakankamumas, kasdien vartojo vaistus ir dėl savo sveikatos bÅ«klės objektyviai negalėjo atlikti kaltinime nurodytų veiksmų.Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos iÅ¡analizavo, tinkamai įgyvendino BPK 20 str.

įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , su kuria visiÅ¡kai sutinka ir teisėjų kolegija, kad byloje esančių įrodymų visiÅ¡kai pakanka P. K. kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., pagrįsti. Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų bÅ«ti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas, nenustatyta. Apeliantas skundu iÅ¡ esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl faktinių bylos aplinkybių – teigia, jog smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jis nenaudojo – pati nukentėjusioji prieÅ¡ jį smurtavo, tačiau teismas, darydamas prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nepagrįstai rėmėsi suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais, o jo paties bei liudytojos, kuri tiesiogiai matė įvykį, parodymus, kurie, anot apelianto, patvirtina, kad jis nepadarė Å¡ioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos, nepagrįstai atmetė, tai yra iÅ¡ esmės savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siÅ«lo besÄ lygiÅ¡kai remtis jo dėstomu aplinkybių vertinimu, o ne byloje esančiu ir iÅ¡nagrinėtų duomenų visetu.Å ie, pirmiau nurodyti, nuteistojo skundo argumentai visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių.

Be to, jie iÅ¡ esmės nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu visiÅ¡kai sutinka.Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 str. lemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto pavartojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011 ir kt.).

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika pagal BK 284 str. 1 d. gali bÅ«ti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors P. K. kaltės dėl BK 284 str. 1 d. numatytos veikos nepripažino bei neigė vartojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , jo kaltė įrodyta nuosekliais ir iÅ¡samiais nukentėjusiosios R.

I. parodymais, kurie yra tarpusavyje sutampantys, bei juos patvirtinančiais nukentėjusiosios M. I., liudytojų parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, nukentėjusioji R. I. teismo posėdžio metu tvirtino, jog P. K. pribėgo prie jos automobilio, atidarė duris ir įlipęs į maÅ¡inÄ bei atsiklaupęs ant priekinės keleivio sėdynės kumščiais sudavė 3 smÅ«gius į kairę ausį. Jai ausis sutino ir skaudėjo. Ji stÅ«mė P. K. iÅ¡ maÅ¡inos, Å¡is trenkėsi galva į automobilio salone buvusį veidrodį, nukrito jo kepurė.

M. I. pradėjus rėkti, aplinkui buvę vyrai stvėrė P. K. ir iÅ¡tempė iÅ¡ maÅ¡inos (1 t. 8, 120 b.l.). Tapačiai esmines įvykių aplinkybes aiÅ¡kino ir nukentėjusioji M. I., betarpiÅ¡kai dalyvavusi nurodomame įvykyje (1 t. 18, 121 b.l.). Pažymėtina, jog nukentėjusiųjų R. I. bei M. I. nurodytas aplinkybes patvirtino, o kartu ir nuteistojo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ paneigė, ir liudytojai A. Å ., J. J., V. M.. Å ie asmenys patvirtino nuteistÄ jį atidarius R. I. automobilio dureles bei Å¡iai sudavus smÅ«gius į galvÄ (1 t., 26, 27, 31, 121- 122 b.l.).

Liudytojas A. C. parodė girdėjęs maÅ¡inoje mergaitę ir moterį rėkiant „gelbėkit“, o P. K. buvo įlindęs į nukentėjusiųjų maÅ¡inÄ ir atsiklaupęs ant priekinės keleivio sėdynės, kÄ jis darė – nematė. Nepažįstamas vyras kaltinamÄ jį iÅ¡traukė iÅ¡ maÅ¡inos (1 t., 28, 138 b.l.), liudytojas R. V. taip pat patvirtino matęs P. K. einantį link R. I. automobilio, o po to girdėjęs kivirÄÄ (1 t., 138 b.l.). Apelianto teigimu teismas negalėjo remtis Å¡ių liudytojų parodymais, kadangi visi minėti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad minėti liudytojai bÅ«tų pažinoję nukentėjusiÄ sias ar nuteistÄ jį P. K., ar bÅ«tų siekę pakenkti apeliantui. Be to, minėtų asmenų parodymai buvo nuoseklÅ«s per visÄ bylos tyrimo eigÄ bei buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 26-44 b.l.), taip pat sutampa tarpusavyje ir su nukentėjusiųjų parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi.Kaip ir minėta, apeliantas neigia smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ .

Tačiau pažymėtina, jog paties apelianto nurodomos aplinkybės proceso metu kito – savo pirminiame paaiÅ¡kinime jis nurodė, jog R. I., jam atidarius jos automobilio dureles, parodė jam nepadorų gestÄ ir trenkė per veidÄ bei ir čiupo už plaukų (1 t., 32 b.l.), vėliau, jog R. I. parodžiusi jam nepadorų gestÄ pradėjo plÅ«sti jį necenzÅ«riniais žodžiais, po to ranka sugriebė už striukės apykaklės, patraukė į save ir jis, neiÅ¡laikęs pusiausvyros nugriuvo keliais ant priekinės sėdynės, smÅ«gių jokių nesudavė, tik bandė pasiimti savo nukritusiÄ kepurę (1 t., 40 b.l.).

Teismo posėdžio metu apeliantas jau tvirtino, kad jis atsidarė R. I. automobilio priekines keleivio pusės dureles ir pasilenkęs įkiÅ¡o galvÄ Ä¯ vidų, o ji kaire ranka stvėrė jį už galvos, už apykaklės, nukrito jo kepurė, deÅ¡ine ranka šėrė jam į veido kairę pusę (1 t., 148 b.l.). Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, su Å¡ia iÅ¡vada taip pat sutinka ir skundÄ nagrinėjanti kolegija, byloje nebuvo surinkta įrodymų, jog nukentėjusioji R. I. bÅ«tų tyčia sudavusi smÅ«gį kaltinamajam.

Tuo tarpu apelianto nurodomos liudytojos I. M. parodymai apie R. I. smurtÄ bei jo nekaltumÄ prieÅ¡tarauja ne tik prieÅ¡ tai aptartų įrodymų visumai, tačiau ir nuteistojo nurodytoms aplinkybėms. Be to, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Å¡i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta, jos, kaip įvykio liudytojos, nebuvo nurodęs ir pats apeliantas, nors tvirtino praėjus mėnesiui po įvykio sužinojęs, jog jį matė incidentÄ .Kaip jau ir minėta, fizinio smurto prieÅ¡ asmenį panaudojimas vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.

Nagrinėjamu atveju neginčijai nustatyta, jog apeliantas fizinį smurtÄ naudojo vieÅ¡ojo vietoje – Å¡alia turgavietės, esančios Utenos mieste, bei taip elgėsi dėl menkavertės dingsties. Taip pat nuteistojo elgesį stebėjo paÅ¡aliniai asmenys, kurie buvo Å¡okiruoti bei iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Taigi, pirmiau iÅ¡dėstytų bylos aplinkybių visuma patvirtina, jog nuteistojo P. K. veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi bÅ«tinieji vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai.

Apelianto veiksmai skundžiamu teismo nuosprendžiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. IÅ¡teisinti apeliantÄ nėra pagrindo.Apeliantas skunde taip pat tvirtina, jog teismas visiÅ¡kai nevertino to, jog jis dėl jam diagnozuotų sveikatos problemų (patyręs du insultus su galÅ«nių nusilpimu, jį nuolat kankino Å¡irdies veiklos nepakankamumas) objektyviai nebÅ«tų galėjęs atlikti kaltinime inkriminuotų veiksmų, tačiau iÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų (1 t., 111-113 b.l.) matyti, jog insultus apeliantas patyrė 1993 m. ir 2004 m., taip pat VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) buvo gydomas laikotarpiu nuo 2013-08-27 iki 2013-09-17, tuo tarpu duomenų apie apelianto turimas sveikatos problemas byloje aptariamų įvykių metu bei jo fizines galimybes (ar jų apribojimÄ ) atlikti tam tikrus veiksmus byloje nėra.Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas P. K. bausmę, BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, tiek į apelianto asmenybę bei motyvuotai paskyrė tinkamÄ , atitinkančiÄ savo tikslus, bausmę, kurios terminas savo trukme nustatytas artimas bausmės vidurkiui.Atsižvelgus į pirmiau iÅ¡vardintas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Nuteistojo P. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai             Evaldas Vanagas                                                                                                                          Valdas Meidus              ArtÅ«ras Ridikas