ae6b28d8-ca2b-4689-995f-9d64ac162a3a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas P Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-13850-935/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10014-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4., 2.7.4.5.             (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2016 m. lapkričio 28 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. D.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui Giedriui Danėliui,nukentėjusiajai S. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje M.

D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              M. D. 2016 m. liepos 6 d. 16.37 val. T. Vrublevskio g. 4, Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančios Å¡alia teritorijos, nedavė kelio jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės važiavusiam dviračiui, su juo susidÅ«rė, eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.Å iais veiksmais M.

D. padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.             Taip pat M. D. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis 2016 m. liepos 6 d. 16.37 val. T. Vrublevskio g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volkswagen Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) pakliuvęs į eismo įvykį iÅ¡ jo vietos pasiÅ¡alino, t. y. jis buvo kaltinamas padaręs pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.             Teismo posėdžio metu M.

D. parodė, jog 2016 m. liepos 6 d. važiavo iÅ¡ T. Vrublevskio g. esančio bromo. Å iek tiek pavažiavęs iÅ¡ bromo, jis stabtelėjo pažiÅ«rėti ar niekas nevažiuoja, ar niekam netrukdys. Tuo metu į jo vairuotÄ automobilį atsitrenkė dviratininkė. M. D. nurodė, jog jis iÅ¡ karto pribėgęs prie dviratininkės paklausė, ar jai viskas gerai, ar jai reikia pagalbos. Dviratininkė atsikėlė, sakė, jog jai viskas gerai. Jis norėjo padėti atsikelti dviratininkei, tačiau ji atsikėlė pati.

Praeivis užsienietis pakėlė dviratį, pastūmė jį pirmyn ir atgal, todėl jam pasirodė, kad dviratis nėra apgadintas. M. D. teigė, jog vėl paklausė dviratininkės, ar jai viskas gerai. Ji patvirtino, kad viskas gerai, todėl jis suprato, kad ji jam neturi jokių priekaištų. M. D. taip pat tvirtino, jog įvykio metu buvo apgadintas jo vairuotas automobilis. Apgadinimai užfiksuoti byloje esančiose automobilio fotonuotraukose. Jis matė, kaip moteris eina prie savo dviračio, todėl jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo.

Moteris atsitrenkė į automobilio priekį, užsikabino pedalu ir dviračio vairu prabrėžė kapotÄ . Tuo metu, kai moteris atsitrenkė į automobilį, jis buvo beveik sustojęs, tačiau automobilis dar riedėjo. IÅ¡ karto po įvykio nematė, kad dviratis bÅ«tų apgadintas. Policijos nekvietė, kadangi pasigailėjo dviratininkės, kadangi manė, jog ji yra kalta dėl įvykio. Jam pasirodė, jog bÅ«tent dviratininkė atsitrenkė į automobilį, o ne jis į dviratininkę. Kontakto metu automobilis buvo iÅ¡lindęs 30-40 cm iÅ¡ bromo.

Tyrimo metu M. D. parodė, kad 2016 m. liepos 6 d., apie 16.00 val., vairavo automobilį VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) Važiavo iÅ¡ T. Vrublevskio g. 4 namo bromo, važiavimo greitis buvo 4 km/h. IÅ¡kiÅ¡us automobilio priekinę sparno pradžiÄ Ä¯ jo automobilį atsitrenkė dviratininkė, važiavusi iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Dviratininkė nukrito. Jis iÅ¡lipęs paklausė dviratininkės, ar viskas gerai, ar nereikia kviesti greitosios medicinos pagalbos. Dviratininkė nurodė, kad nesusižeidė.

Praeivis pastatė dviratį, jis važiavo, nebuvo sugadintas. M. D. dar kartÄ paklausė dviratininkės, ar viskas gerai, ji atsakė, kad taip. M. D. tuomet iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Dviratininkė pažeidė Kelių eismo taisykles, kadangi važiavo greitai Å¡alia sienos. Dviratininkė sugadino priekinį automobilio bamperį, įbrėžė kapoto dangtį. (b. l. 28)Teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. Å . parodė, jog įvykis įvyko 2016 m. liepos 6 d., apie 16.30 val. Ji važiavo T.

Vrublevskio g. link Mindaugo tilto. Važiavo Å¡aligatviu, greitis buvo panaÅ¡us į pėsčiųjų. IÅ¡ bromo iÅ¡važiavo automobilis ir jÄ partrenkė. Ne ji atsitrenkė į automobilį, o automobilis atsitrenkė į jÄ . Automobilį pamatė prieÅ¡ pat smÅ«gį, iÅ¡vengti įvykio neturėjo jokių galimybių. Kontakto metu ji persivertė per dviračio vairÄ , krito ant deÅ¡inio Å¡ono. Dėl įvykio patyrė Å¡okÄ , nesigaudė aplinkoje. Ä®vykio vietoje buvo praeiviai, t. y. pagyvenusių britų pora, viena mergina.

Kažkas paklausė, kaip ji jaučiasi. Ji buvo susijaudinusi, jai rÅ«pėjo dviratis, skaudėjo pilvÄ , nugarÄ . Tuo metu, kai ji patraukė dviratį, vairuotojas buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, pasižiÅ«rėjo numerius ir iÅ¡važiavo. Ä®sidėmėjo automobilio valstybinius numerius. Po įvykio iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Policininkas sakė, jog dviratis yra nepataisomas. Nukentėjusioji teigė, kad dviratį po įvykio iÅ¡metė. Su automobilio vairuotoju, kiek atsimena, nebendravo.

Ji tikrai atsimena, kad kažkas kažko klausė, tačiau pagalbos nesiÅ«lė. Kai jos buvo klausiama, ar jai viskas gerai, ji atsakė, kad nežino, buvo Å¡oke. Dviratis po įvykio buvo apgadintas, buvo apgadintas ratas, metalinės dalys. S. Å . nurodė, jog ji žino, kad kitoje gatvės pusėje yra įrengtas dviračių takas, tačiau ji važiavo Å¡aligatviu, kadangi jai taip buvo patogiau. Ji pamatė automobilį, kai jis į jÄ atsitrenkė. Ji neturėjo galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo. PrieÅ¡ įvykį važiavo Å¡aligatvio viduriu.

SusidÅ«rimas įvyko toje vietoje, kur yra pažemėjimas, kad iÅ¡važiuoti iÅ¡ bromo, ties viduriu. Nukentėjusioji negalėjo nurodyti, ar automobilio vairuotojas po įvykio su ja bendravo, jis tikrai neklausė, kaip ji jaučiasi. Kažkas klausė, ar jai viskas gerai.IÅ¡ S. Å . paaiÅ¡kinimo, duoto tyrimo metu, matyti, kad 2016 m. liepos 6 d., apie 16.27 val., ji važiavo dviračiu Å¡aligatviu, lygiagrečiu T. Vrublevskio g., link Mindaugo tilto. IÅ¡ T. Vrublevskio g. esančio namo Nr. 4 vidinio kiemo priekiu iÅ¡važiavo automobilis VW ir partrenkė jÄ iÅ¡ kairės pusės. Nuo kontakto krito pilvu ant dviračio vairo, paskui bloÅ¡kėsi ant deÅ¡iniojo Å¡ono.

Po kritimo skaudėjo deÅ¡inįjį Å¡onÄ , pilvÄ , nugaros apatinę dalį, deÅ¡inę rankÄ , patyrė Å¡okÄ , darėsi silpna. Dviratis įvykio metu sugadintas nepataisomai. Automobilio vairuotojas iÅ¡lipęs pasitaisė maÅ¡inos priekinius numerius ar detalę ir nedelsiant pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. S. Å . iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Ji buvo iÅ¡vežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo konstatuotas pilvo ir nugaros sutrenkimas. (b. l. 21)IÅ¡ papildomo S. Å . paaiÅ¡kinimo matyti, kad ji tame pačiame brome matė jÄ partrenkusį automobilį, automobilio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 22)Teismo posėdžio metu liudytojas R.

K. parodė, jog įvykio dienÄ norėjo sukti į kiemÄ ir pamatė, kaip mergina su dviračiu atsitrenkė į automobilį. MerginÄ po įvykio pakėlė praeiviai. Vairuotojas iÅ¡lipo, kažkÄ pakalbėjo su nukentėjusiÄ ja, po kurio laiko nuvažiavo. Liudytojas klausė merginos, ar viskas gerai, ji sakė, jog jai nieko nereikia. Ä®vykį matė, kadangi laukė, kol kitas automobilis iÅ¡važiuos iÅ¡ bromo. Dviratininkė važiavo nuo Katedros pusės, link Mindaugo tilto. Liudytojui pasirodė, kad ji atsitrenkė į automobilį.

Viskas vyko labai greitai. Dviratininkė važiavo arčiau namo sienos, pėsčiųjų šaligatviu. Automobilis iš arkos buvo išvažiavęs nedaug, gal pusę metro, nelabai išsikišęs. Įvykio vietoje greičiausiai buvo trys ar keturi žmonės. Automobilio vairuotojas buvo priėjęs prie merginos. Automobiliui buvo iškritusi bamperio kilpa. Liudytojo nuomone, kontaktas įvyko automobilio dešiniu šonu, buvo slystantis smūgis. Dviratis važiavo greitai, jeigu būtų važiavęs lėčiau, būtų spėjęs sustabdyti.

Matėsi, kad dviratininkė buvo šoke. Liudytojas matė, kad buvo apgadintas dviračio priekinis ratas. Susidūrimo metu automobilis po truputį judėjo. R. K. tyrimo metu paaiškino, kad 2016 m. liepos 6 d., apie 16.05 val., jis važiavo Vrublevskio g. Iš bromo išvažiavo automobilis, į kurio priekinį bamperį atsitrenkė dviratininkė ir nukrito. Automobilio vairuotojas priėjo prie dviratininkės, pasikalbėjo ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. (b. l. 18)Teismo posėdžio metu liudytojas R.

P. nurodė, jog, atvykus į įvykio vietÄ , jį ir kolegę pasitiko mergina, kuri paaiÅ¡kino, kad ji važiavo dviračiu, iÅ¡ namo vidinio kiemo iÅ¡važiavo automobilis ir ant Å¡aligatvio įvyko kontaktas. Ä®vykio vietoje buvo liudytojas, jis parašė paaiÅ¡kinimÄ . Atvažiavo greitoji, iÅ¡vežė merginÄ Ä¯ ligoninę. Mergina elgėsi adekvačiai. Liudytojas teigė, jog dviračio apgadinimų neatsimena. Tikriausiai automobilis su dviratininke kontaktavo deÅ¡ine puse. Kaip krito nukentėjusioji po kontakto, nežino.

IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulės tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog 2016 m. liepos 6 d., apie 16.37 val., buvo gautas praneÅ¡imas, kad T. Vrublevskio g., Vilniuje, automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas iÅ¡ kiemo partrenkė dviratininkę. Nuvykus į nurodytÄ vietÄ dviračio vairuotoja S. Å . paaiÅ¡kino, kad su dviračiu važiavo T. Vrublevskio g. Å¡aligatviu link Mindaugo tilto ir staiga iÅ¡ T.

Vrublevskio g. 4 esančio bromo iÅ¡važiavo automobilis, jÄ partrenkė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Gali bÅ«ti, kad pasiÅ¡alinusio automobilio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) S. Å . greitosios medicinos pagalbos buvo iÅ¡vežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Policijos pareigÅ«nams eismo įvykio liudininkas R. K. paaiÅ¡kino, kad važiavo T. Vrublevskio g. pirma eismo juosta ir sustojo ties bromu, kur įvyko eismo įvykis. Matė, kaip iÅ¡ bromo iÅ¡važiavo automobilis, kurio valstybinių numerių neprisimena, ir priekiniu bamperiu partrenkė dviratininkę, vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pakalbėjo su dviratininke ir iÅ¡važiavo.

Policijos pareigÅ«nai nustatė, kad eismo įvykio vieta nefilmuojama. (b. l. 3)IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2016 m. liepos 6 d. 16.37 val. Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog pranešėja Å¡iuo metu yra prie bromo prieÅ¡ais KatedrÄ , jÄ važiuojančiÄ su dviračiu nutrenkė automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pranešėja jaučia pilvo skausmus. (b. l. 4)IÅ¡ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas S. Å . dviratis. Nustatyta, kad apgadintas dviračio vairas, priekinė Å¡akė ir priekinis ratas. (b. l. 7)IÅ¡ byloje esančių fotolentelių matyti, kad automobiliui VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) apibraižytas, įlenktas priekinis bamperis, variklio dangtis. (b. l. 8-10)IÅ¡ specialistės paaiÅ¡kinimo matyti, kad iÅ¡nagrinėjus S. Å . medicininius dokumentus ir susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad S. Å . diagnozuotas juosmens ir pilvo sumuÅ¡imas, tačiau nepatvirtintas objektyviais iÅ¡oriniais traumavimo požymiais bei klinikinio iÅ¡tyrimo duomenimis, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. (b. l. 17)IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad S. Å . kraujyje, paimtame 2016 m. liepos 6 d. 17.30 val., etilo alkoholio nerasta. (b. l. 14)Teismas įvertinęs byloje surinktus ir iÅ¡tirtus duomenis, kuriuos laiko įrodymais, konstatuoja, jog M.

D. padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 12 punkte yra nustatyta, kad eismo įvykis yra įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Teismui nekyla abejonių, kad 2016 m. liepos 6 d. 16.37 val.

įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo M. D. vairuojamas automobilis, taip pat S. Å ., kuri važiavo dviračiu. Byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčo, kad kontaktuojant M. D. vairuojamam automobiliui ir dviračiui, kuriuo važiavo S. Å ., buvo apgadintas tiek automobilis, tiek dviratis. FaktÄ , jog įvykio metu buvo apgadintas automobilis pripažino pats M. D.. Teismo posėdžio metu jis pats pripažino, jog byloje esančiuose fotonuotraukų kopijose (b. l. 8-10) užfiksuoti automobilio apgadinimai buvo padaryti įvykio metu.

Jis teisme nurodė, jog moteris atsitrenkė į jo vairuoto automobilio priekį, vairu perbraukė kapotÄ . IÅ¡ foto nuotraukų kopijų matyti, jog bÅ«tent automobilio priekinė dalis ir yra apgadinta. FaktÄ , jog įvykio metu buvo apgadintas automobilio priekis, patvirtina liudytojo R. K. parodymai, iÅ¡ dalies ir nukentėjusiosios teiginiai. Liudytojas R. K. nurodė, jog matė, kad po įvykio buvo iÅ¡kritusi automobilio bamperio kilpa. Nukentėjusioji teigė, jog M. D. po įvykio apžiÅ«rinėjo automobilio valstybinius numerius.

Taip pat teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu buvo apgadintas S. Å . dviratis. FaktÄ , jog dviratis buvo apgadintas, nurodė pati nukentėjusioji, liudytojas R. K., taip pat Å¡is faktas yra užfiksuotas transporto priemonės apžiÅ«ros akte.  Teisme M. D. teigė, jog ne jis atsitrenkė į dviratininkę, o ji atsitrenkė į jo vairuojamÄ automobilį. Vis tik byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad bÅ«tent M. D. vairuojamas automobilis atsitrenkė į dviratininkę, o ne prieÅ¡ingai.

Kaip jau minėta, byloje esančiose fotonuotraukų kopijose yra užfiksuoti automobiliui padaryti apgadinimai. Iš fotonuotraukų kopijų matyti, jog apgadinimai yra automobilio priekinėje dalyje. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu dviratininkė būtų atsitrenkusi į automobilį, tai apgadinimai turėjo būti padaryti ne tik automobilio priekyje bet ir jo dešiniajame šone ar arti automobilio kampo, vis tik byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad buvo apgadintas dešinysis automobilio šonas.

Teismas konstatuoja, jog paprasčiausiai nėra įmanoma situacija, kad dviratis šonu būtų galėjęs atsitrenkti į automobilio priekį. Tam, kad būtų apgadintas automobilio priekis, šis automobilis turėjo kontaktuoti priekine dalimi su dviračiu, o tai rodo, jog būtent automobilis įvažiavo į dviratininkę, o ne priešingai. M. D. teiginys, jog jis mano, kad dviratininkė į jį įvažiavo, taip pat liudytojo R. K. nuomonė, kad dviratininkė įvažiavo į automobilį, vertintini kaip subjektyvi šių asmenų nuomonė, galimai nulemta netikslaus trumpai trukusio įvykio aplinkybių suvokimo.

Čia pažymėtina ir tai, kad pats M. D. teigė, kad moteris atsitrenkė į automobilio priekį, pedalu užsikabino ir dviračio vairu prabrėžė kapotÄ . Taigi M. D. parodymai leidžia teigti, kad kontaktas įvyko automobilio priekiu, kontaktavo dviračio pedalas ir automobilis (pastebėtina, jog automobiliui padarytų apgadinimų pradžia prasideda žemai, toje vietoje kur yra bamperio kilpa, kurios iÅ¡kritusi detalė po įvykio buvo įstatyta atgal į vietÄ ). Ä®vertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog bÅ«tent M.

D. vairuojamas automobilis atsitrenkė į dviratininkę, o įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Pastebėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad M. D. nedavė kelio jam iš kairės pusės važiavusiam dviračiui. Byloje buvo nustatyta, jog dviratininkė važiavo M. D. iš dešinės pusės (važiavimo kryptis nuo Katedros aikštės link Karaliaus Mindaugo tilto). Taigi paminėta aplinkybė yra tikslintina. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas netikslumas vertintinas tik kaip neesminis suklydimas, kuris įtakos M.

D. teisei į gynybÄ neturėjo ir neturi. Aplinkybės patikslinimas taip pat neturi įtakos M. D. veikos kvalifikavimui. Aplinkybė, jog pati nukentėjusioji nurodė, kad ji persivertė per dviračio vairÄ , nepaneigia fakto, jog bÅ«tent M. D. įvažiavo į dviratininkę, o ne atvirkščiai, ypač įvertinus tai, jog buvo kontaktuojama su dviračio pedalu. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 102 punkte nustatyta, kad įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad M. D., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ bromo, privalėjo praleisti kitus eismo dalyvius. Akivaizdu, jog Å¡iÄ pareigÄ suvokė ir pats M. D., kuris nurodė, jog iÅ¡ bromo važiavo lėtai, stebėjo, ar niekas nevažiuoja, ar niekam nesutrukdys. Vis tik byloje užfiksuoti faktai leidžia teigti, jog M. D. nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, nepastebėjo jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės važiuojančios dviratininkės ir į jÄ atsitrenkė. Å iuo atveju M. D. atsakomybės neÅ¡alina tai, kad jis iÅ¡važiuodamas iÅ¡ bromo negalėjo matyti, kas dedasi Å¡aligatvyje.

Teigtina, jog jis privalėjo iš bromo važiuoti taip, kad nesukeltų grėsmės jokiems eismo dalyviams (nesvarbu, kuria šaligatvio dalimi judantiems (einantiems ar bėgantiems) pėstiesiems, asmenims, kurie gali naudotis kitomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, dviračiais, paspirtukais, riedžiais ir pan.). Teismas sutinka su tuo, kad S. Š. nesilaikė kelių eismo taisyklių, nustatančių reikalavimus dviračių vairuotojams. Vis tik teismo įsitikinimu, pagrindinė priežastis, dėl ko kilo eismo įvykis, buvo M.

D., o ne dviratininkės veiksmai, t. y. eismo įvykis kilo ne dėl to, kad S. Å . dviračiu važiavo Å¡aligatviu, o dėl to, kad M. D., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ bromo, nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, nepraleido dviratininkės, į jÄ atsitrenkė. Ä®vertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog M. D. padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl jis baustinas. M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad M.

D. yra baustas administracine tvarka, tačiau jo anksčiau padarytas pažeidimas nevertintinas kaip Å¡iurkÅ¡tus, jis dirba, taip pat teismas įvertina padaryto pažeidimo pobÅ«dį bei pavojingumÄ , faktÄ , jog eismo įvykio kilimui įtakos turėjo ir dviratininkės veiksmai. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad M. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ turi bÅ«ti skiriama bauda, kurios dydis nustatytinas Å¡iek tiek mažesnis nei minėtos normos sankcijoje numatytas Å¡ios nuobaudos vidurkis.

Manytina, kad pritaikius bÅ«tent tokiÄ nuobaudÄ , bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET.Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Sprendžiant, ar asmuo iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, bÅ«tina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, asmens, padariusio pažeidimÄ parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus. Čia pabrėžtina, jog baudžiant asmenį pagal aptariamÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ autoįvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės (ar dėl kitų motyvų), pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų be jokių abejonių konstatuoti, kad M.

D. suvokė, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Pats M. D. teigė, jog iš karto po eismo įvykio jis išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiosios, jos klausė, ar jai viskas gerai, o nukentėjusioji atsakė, jog viskas yra gerai. Jis pamanė, jog S. Š. jokių pretenzijų jam neturi, buvo įsitikinęs, kad dėl įvykio jis nėra kaltas, ant nukentėjusiosios dviračio akivaizdžių apgadinimų nepastebėjo, o jo automobilis buvo apgadintas nežymiai, todėl nusprendė iš įvykio vietos išvažiuoti.

Tokių M. D. teiginių nepaneigia jokie byloje esantys įrodymai. Pati S. Å . negalėjo nurodyti, ar po įvykio ji bendravo su automobilio vairuotoju. IÅ¡ jos parodymų, duotų teisme, matyti, jog ji negalėjo tiksliai atsiminti, kas ko jos klausė ir kÄ ji atsakė į klausimus. Taigi nukentėjusiosios parodymai nepaneigia M. D. teiginių, jog jis bendravo su ja. FaktÄ , jog M. D. bendravo su nukentėjusiÄ ja, patvirtina bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo R. K. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog automobilio vairuotojas buvo priėjęs prie nukentėjusiosios, kažkÄ su ja kalbėjo.

Taip pat iš šio liudytojo parodymų matyti, jog jis ir pats klausė nukentėjusiosios, ar jai reikia pagalbos, tačiau ši pagalbos atsisakė. Šis faktas leidžia manyti, jog nukentėjusioji ir M. D. galėjo atsakyti, jog jai viskas yra gerai. Čia pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė dviračio, su kuriuo buvo pakliuvusi į eismo įvykį, nuotraukas, iš kurių matyti, jog jokie akivaizdūs dviračio apgadinimai nėra matomi. Paties M. D. vairuotam automobiliui taip pat padaryti apgadinimai nėra žymūs. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, jog M.

D. neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Byloje esantys įrodymai neleidžia kategoriÅ¡kai teigti, kad M. D. suvokė, jog pakliuvo į eismo įvykį, iÅ¡ kurio neturi teisės pasiÅ¡alinti, todėl nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra paneigta versija, jog M. D. galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje vykdymo. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nebuvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 250, 286, 287 straipsniais, n u t a r ė: M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 40 Eur (keturiasdeÅ¡imties eurų) baudÄ .M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinę bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sÄ skaitÄ Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001.

Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16059741351.Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                            Ugnius Trumpulis