Legislator Case Law & Legislation
2013-04-23 Nr. AB-1280-3-62-3-00536-2012-3 AI generated

2013-04-23 Nr. AB-1280-3-62-3-00536-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-04-23 Nr. AB-1280-3-62-3-00536-2012-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui J. B. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2013-04-23 Nr. AB-1280-3-62-3-00536-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4-8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo J. B. 525,36 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 640/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00536-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui J. B. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4-8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo J. B. 525,36 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.

Pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu, 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtino Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 15 ir 16 punktų nuostatas pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Alytaus miesto savivaldybėje. Atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 525,36 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 19 - 23 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams ir juridiniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad juridinio pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra.

Atsakovas J. B. atsiliepimu į skundą (b. l. 57-58) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad šiukšlių išvežimo paslauga jam neteikiama ir realiai ji nėra reikalinga. Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio baigtumas tik 25 procentai. Realiai yra tik pamatai ir perdanga. Dėl to tokio baigtumo name nėra galimybės gyventi ir jokios atliekos nesusidaro. Šiam nekilnojamo turto objektui netiekiama elektros energija, nepajungti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Atsakovas surenka aptrupėjusį betoną, nupjauna žolę, o daugiau jokių atliekų nėra. Pranešimus apie būtinumą mokėti vietinę rinkliavą atsakovas gavo, tačiau į Alytaus miesto savivaldybę dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo nesikreipė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu (b. l. 76-79) pareiškėjo skundą patenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo J. B. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 525,36 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1 - 2 punktais, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 4, 5, 11-12 punktais, 15-16 punktais, 20, 22 punktais. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (nebaigtas statyti gyvenamasis namas), esantis Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, ir todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Iš pateiktų Įspėjimo bei Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. visiškai nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas – 525,36 Lt (viešame teismo posėdyje atsakovas pripažino aplinkybę, jog mokėjimo pranešimus jis gaudavo – t. y. žinojo apie būtinumą mokėti vietinę rinkliavą). Be to, ir pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.).

Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovui atsiranda pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 12 straipsnio 2 punktą, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį bei Nuostatų imperatyvias nuostatas. Tai ne kartą konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-275/2012, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012 ir kt.).

Minėtose nutartyse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) pabrėžė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (pvz. šiukšlių išvežimu). Teismas akcentavo ir tai, jog LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra betarpiškai siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.).

Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai.

ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)). Teismas taip pat pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo nuosavybės teise valdomas objektas įregistruotas kaip nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, kurio baigtumas 25 procentai.

Tiek Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, tiek ir Statybos įstatymo normų prasme pareiškėjo nuosavybės teise turimas nebaigtas statyti objektas – tai nekilnojamasis turtas. Nuostatų 5 punktas vietinės rinkliavos mokėjimą betarpiškai sieja su turimu (valdomu, naudojamu, disponuojamu) nekilnojamuoju turtu. Be to, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje taip pat numatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl statinio baigtumo procentas juridiškai yra nereikšmingas.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad LVAT tik 2012 m. birželio 11 d. paskelbė nutartį dėl Nuostatų 11 punkto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui ir nesivadovavo Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 2 daliai, o vietinę rinkliavą pareiškėjas prašo priteisti iki 2012 m. kovo 31 d. (LVAT administracinė byla Nr. A143-1592/2012).

III. Atsakovas J. B. apeliaciniu skundu (b. l. 84-86) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo sprendime pateikiamos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovui šiukšlių išvežimo paslauga neteikiama ir negali būti teikiama, kadangi jis pagal nurodytą adresą negyvena, nes adresu (duomenys neskelbtini), yra išlieti tik namo pamatai ir perdanga. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2008 m. lapkričio 27 d. vietinės rinkliavos dydžio Alytaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams skirtoje lentelėje, pirmame punkte, kuriuo remiantis jam paskaičiuotas 525,36 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas, nurodyta, jog gyvenamosios paskirties pastatai, t. y. pastatai, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos (individualūs namai, butai). Maksimalus plotas - 100 m2 bendro naudingo ploto, rinkliavos dydis numatomas 17,00 Lt/mėn./100 m2 (vnt.). Kadangi adresu (duomenys neskelbtini), nėra jokio gyvenamojo ploto, tik pamatai, nemanė, kad bus skaičiuojamas mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą. Reikalavimas sumokėti už atliekų tvarkymą turi būti proporcingas paslaugai. Jei nėra paslaugos, tai negali būti ir mokėjimo. Būtent taip šiuo klausimu dėl atliekų tvarkymo apmokėjimo proporcingumo yra pasisakęs LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 91-94) prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno teismo sprendimo panaikinimo pagrindo. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog iš pareiškėjo jokių paslaugų negauna, nekilnojamojo turto buvimo vietoje negyvena, nėra sudaręs sutarties su pareiškėju dėl paslaugų teikimo, nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju atsakovo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą siejama ne su turimomis atliekomis, faktine gyvenamąja vieta, o su nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu.

Pagal Nuostatų 5 punktą, vietinės rinkliavos mokėjimas siejamas su turimu (valdomu, naudojamu, disponuojamu) nekilnojamuoju turtu. Šiuo metu galiojančioje Europos Sąjungos teisėje nėra teisės akto, kuris numatytų valstybėms narėms privalomą konkretų komunalinių atliekų šalinimo išlaidų padengimo metodą, todėl šis padengimas gali, atitinkamos valstybės narės pasirinkimu, būti užtikrinamas mokesčiais arba bet kuriuo kitu būdu. Aplinkybė, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto baigtumas sudaro 25 procentai, būtų pagrindas J.

B. taikyti lengvatą remiantis Nuostatų 38 punktu, Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-l81 patvirtinta Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo tvarka, tačiau jokiu būdu nėra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas nėra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėtojas. J. B., gavęs mokėjimo pranešimus, žinodamas realią situaciją dėl pastatų eksploatavimo ir naudojimo, nesikreipė dėl vietinės rinkliavos mokėjimo lengvatos taikymo, todėl nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

Atsakovo apeliaciniame skunde minima LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, kuria teismas konstatavo, kad Nuostatų 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui, nėra aktuali šioje byloje, nes teismo nutartis yra priimta 2012 m. birželio 11 d., o pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas, teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, atitinka LVAT suformuotą Rinkliavų įstatymo normų dėl vietinių rinkliavų nustatymo aiškinimo ir taikymo praktiką, kuri, be kita ko, pagrįsta ir Europos Sąjungos teisės normų taikymo praktika, suformuota Teisingumo Teismo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimo atsakovui J. B. sumokėti vietinę rinkliavą (525,36 Lt) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.

Alytaus miesto savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtintuose Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose.

Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Nuostatų 11 punktas numato, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 m2 nekilnojamojo turto plotą (lentelė pridedama). Maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties pastatų plotas yra 100 m2 bendro naudingo ploto (Nuostatų 12 punktas).

Iš Nuostatų 11 punkto nuostatą detalizuojančio priedo Vietinės rinkliavos dydžio Alytaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams lentelė matyti, kad konkretus rinkliavos dydis nustatomas pagal nekilnojamojo turto plotą arba šio turto vienetą, jį (dydį) diferencijuojant priklausomai nuo nekilnojamojo turto (naudojimo) paskirties. Pagal Nuostatų priedą, gyvenamosios paskirties pastatai – pastatai, kurių visas naudingas plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos (individualūs namai, butai).

Nuostatų 6 punktas apibrėžia, kad individualus namas – atskiras gyvenamasis namas, kuriame įrengti ne daugiau kaip du butai. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame įrengti trys ir daugiau atskiriems savininkams priklausantys butai su gyvenamosiomis ir (ar) su negyvenamosiomis patalpomis (Nuostatų 7 punktas).

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinė versija, – http://dz.lki.lt, parengtas Lietuvių kalbos instituto) žodžio „įrengti“ reikšmę aiškina kaip padaryti tinkamą naudoti, įtaisyti (pavyzdžiui, namas jau įrengtas).

Nagrinėjamam ginčui aktualus atsakovo nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis daiktas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nurodant duomenis, kad tai pastatas – gyvenamasis namas (bendras plotas – 93,64 kv.m), kurio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), baigtumas 25 procentai (b. l. 11).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje taip pat numatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, pagal bylos duomenis, negalima teigti, kad atsakovui priklausantis pastatas – gyvenamasis namas (pastato gyvenamas plotas) yra įrengtas. Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Nuostatų aukščiau įvardytus punktus dėl gyvenamosios paskirties pastatų apmokestinimo), atsižvelgiant į Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodytą žodžio „įrengti“ apibrėžimą, remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kad atsakovo nuosavybės teise valdomo pastato – gyvenamojo namo baigtumas tik 25 procentai, galima daryti išvadą, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti gyvenamosios paskirties pastatas (name nebuvo tinkamos žmogui gyventi patalpos), todėl negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir paneigtina atsakovo pareiga mokėti minėtą rinkliavą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo J. B. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą dėl vietinės rinkliavos priteisimo atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius