ae66bd14-3fd5-4c93-a5cb-e5d875e9417f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1489-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23653-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 15.3.1; 15.4; 121.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. balandžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės ir pranešėjos RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės,kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės,kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės G. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos ieÅ¡kinį atsakovei G.

L. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: Ginčo esmė Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2013-06-18 sprendimu Nr. DGKS-2212 nusprendė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkinti ir pripažinti negaliojančiu VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės „SantariÅ¡kių klinikų“ generalinio direktoriaus 2013-02-11 įsakymÄ Nr. V-69 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ bei drausminę nuobaudÄ - pastabÄ , paskirtÄ G.

L., panaikinti.IeÅ¡kovas VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės „SantariÅ¡kių klinikos“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-06-18 sprendimÄ ir atsakovės G. L. praÅ¡ymus:

1. pripažinti VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės „SantariÅ¡kių klinikos“ generalinio direktoriaus 2013-02-11 įsakymÄ Nr. V-69 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ negaliojančiu;

2. panaikinti VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės „SantariÅ¡kių klinikos“ generalinio direktoriaus 2013-02-11 įsakymÄ Nr. V-69 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, atmesti kaip nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-06-18 sprendimas Nr. DGKS-2212 yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2013-01-16 gavo mirusio paciento E.Ž.

žmonos J. Ž. skundÄ dėl, jos manymu, pacientui ligoninėje netinkamai teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, dėl ko jos sutuoktinis mirė. IeÅ¡kovo teigimu, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti skunde nurodomas aplinkybes ligoninės administracija 2013-01-18 organizavo skundo nagrinėjimÄ Å irdies chirurgijos centre, t.y. atsakovės darbo vietoje. IeÅ¡kovas pažymi, kad nagrinėjant skundÄ , dalyvavo centro darbuotojai, tame tarpe ir atsakovė. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad skundžiamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teikiamos 2012-12-22 - 2012-12-23 gydytojo J.

V. ir gydytojos G. L. budėjimų metu, todėl Å¡ie asmenys buvo papraÅ¡yti paaiÅ¡kinti skunde nurodomas aplinkybes. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pacientÄ tik stebėjo, gydymas jam buvo paskirtas dar priėmimo skyriuje, vaistus pacientas gavo, jo bÅ«klė buvo stabili. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad savo veiksmų atsakovė nefiksavo gydymo stacionare istorijoje. IeÅ¡kovas teigė, kad pacientas į ligoninę buvo hospitalizuotas skubos tvarka, buvo įraÅ¡ytas į pacientų, laukiančių Å¡irdies transplantacijos eilę, taigi buvo sunkios bÅ«klės. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovė viso skundo nagrinėjimo metu teigė, kad ji pacientui neskyrė gydymo, nes jis nusiskundimų dėl savijautos pablogėjimo nereiÅ¡kė, ir dėl to ji neturėjo pareigos daryti įrašų gydymo stacionare istorijoje.

Šį atsakovės teiginį ieÅ¡kovas vertina kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jau kitÄ dienÄ po atsakovės budėjimo paciento bÅ«klė smarkiai pablogėjo, jis buvo gaivinamas, perkeltas į Reanimacijos skyrių, kur mirė. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovė buvo supažindinta su mirusio paciento žmonos skundu ir buvo informuota, kad savo veiksmais (neveikimu) - nedarydama įrašų medicinos dokumentuose, ji pažeidė generalinio direktoriaus 2012-01-30 įsakymu Nr. V-55 patvirtintas „Gydymo stacionare istorijos F033/a pildymo taisykles“, t.y. pažeidė Taisyklių 13 p.: skubos tvarka hospitalizuotam pacientui įrašų apie sveikatos bÅ«klės pakitimus nedarė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per dienÄ ir pažeidė Taisyklių 14 p., t.y. 2012-12-23 nepasirašė paskyrimų lape.

IeÅ¡kovo teigimu, po skundo aplinkybių nagrinėjimo Centre, atsakovės buvo papraÅ¡yta pateikti raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl skunde iÅ¡dėstytų bei jo nagrinėjimo Centre metu paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. PaaiÅ¡kinimÄ atsakovė pateikė 2013-01-21, kur nurodė kad įraÅ¡o ligos istorijoje nedarė, nes pacientas buvo hospitalizuotas vidutinio sunkumo stabilios bÅ«klės, papildomų skundų 2012-12-23 neturėjo, ekstrinei konsultacijai ji nebuvo kviesta. Tai, pasak ieÅ¡kovo, reiÅ¡kia, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie tai, kokį pažeidimÄ ji padarė ir suprato, dėl ko yra kaltinama, kÄ Ä¯rodo ir atsakovės paaiÅ¡kinimo tekstas:

„<...> gydymo stacionare istorijos (F003/a) pildymo taisyklių nepažeidžiau“. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad susipažinusi su jai paskirta drausmine nuobauda, atsakovė nenurodė, kad nesuprato už kÄ yra nubausta ir tariamai netinkamai pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ . IeÅ¡kovo nuomone, jei darbuotoja bÅ«tų pateikusi tokį argumentÄ , jį darbdavys bÅ«tų svarstęs ir ėmęsis atitinkamų veiksmų, todėl tik skunde darbo ginčų komisijai iÅ¡sakyta atsakovės nuostata, jog ji nežinojo, kokį darbo drausmės pažeidimÄ yra įtariama padariusi ir negalėjo pateikti tinkamo paaiÅ¡kinimo, ieÅ¡kovo vertintina kritiÅ¡kai.

Taip pat ieÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovės paaiÅ¡kinimas, pateiktas darbdaviui, visiÅ¡kai atitiko nagrinėjamo įvykio aplinkybes, buvo aiÅ¡kus ir pagrįstas. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad toliau tirdamas mirusio paciento atstovės skundÄ , darbdavys generalinio direktoriaus 2013-01-28 įsakymu Nr. V-46 „Dėl neplaninio audito atlikimo“ sudarė audito grupę. Pastaroji, atlikusi skunde nurodytu laikotarpiu teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų auditÄ pateikė iÅ¡vadas, kuriose, pasak ieÅ¡kovo, patvirtinti atsakovės veiksmais (neveikimu) padaryti medicinos dokumentų pildymo taisyklių pažeidimai.

IeÅ¡kovas nurodė, kad prieÅ¡ingai, nei teigia darbo ginčų komisija, darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedÅ«ros, taigi ir audito organizavimo bei vykdymo DK nereglamentuoja. IeÅ¡kovas teigė, kad su skunde nurodytomis aplinkybėmis atsakovė buvo supažindinta, todėl darbdavys neturėjo pareigos supažindinti atsakovę su audito iÅ¡vadomis. Pasak ieÅ¡kovo, apibendrinus visÄ skundo tyrimo medžiagÄ , atsakovės pasiaiÅ¡kinimÄ bei pozicijÄ dėl darbo drausmės pažeidimo (jo neigimÄ ), darbdavys atsakovei skyrė lengviausiÄ drausminę nuobaudÄ - pastabÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad darbdavys nagrinėjamu atveju raÅ¡tu iÅ¡ naujo nesuformulavo dėl ko turi pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ atsakovė, nes visos darbo drausmės pažeidimo, kurio padarymu buvo įtariama atsakovė, aplinkybės buvo nurodytos paciento atstovės skunde, su kuriuo atsakovė buvo supažindinta. IeÅ¡kovo teigimu, darbdavys tinkamai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo visas aplinkybes, bÅ«tinas pagrįstai, atitinkančiai padaryto pažeidimo sunkumÄ , drausminei nuobaudai parinkti bei skirti, o darbuotoja tinkamai suprato, kokio darbo drausmės pažeidimo padarymu yra įtariama.

Pasak ieÅ¡kovo, vertinant DK 240 str. l d. taikymÄ bei jo formalaus pažeidimo įtakÄ atsakovei skirtos drausminės nuobaudos teisėtumui akivaizdu, kad nei vienos darbo santykių Å¡alies interesai pažeisti nebuvo, tačiau ginÄÄ nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 str. l d. reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 str. l d. reikalavimÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime bÅ«tų laikoma neteisėta.

IeÅ¡kovo nuomone, tai, kad darbdavys raÅ¡tu nesuformulavo, dėl kokio pažeidimo turi pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ atsakovė, nėra reikÅ¡minga teisingam pažeidimo aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui bei tinkamam pasiaiÅ¡kinimui pateikti. IeÅ¡kovas nurodė, kad Centro darbuotojų susirinkime buvo iÅ¡siaiÅ¡kintos visos skunde nurodytos aplinkybės, iÅ¡klausyti atsakovės pasisakymai. IeÅ¡kovo vertinimu, dėl tos aplinkybės, kad atsakovės nebuvo raÅ¡tu pareikalauta pasiaiÅ¡kinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, kurio aplinkybės buvo detaliai iÅ¡nagrinėtos Centro susirinkime, kuriame dalyvavo bei teikė paaiÅ¡kinimus ir atsakovė, nėra pagrindas panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ .

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju yra visos sÄ lygos drausminei atsakomybei atsirasti. Vadovaujantis SantariÅ¡kių klinikų generalinio direktoriaus 2013-01-28 įsakymu Nr. V-46 „Dėl neplaninio audito atlikimo“, pasak ieÅ¡kovo, buvo atliktas neplaninis auditas, kurio metu buvo vertintas pacientui E.Ž. SantariÅ¡kių klinikose teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės vertinimas. Po audito 2013-02-05 pateiktose iÅ¡vadose buvo nustatytos dėl atsakovės veiksmų atsiradusios medicinos dokumentų pildymo neatitiktys vidaus ir iÅ¡orės teisės aktams.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovės neteisėti veiksmai, o tiksliau - neveikimas, pasireiÅ¡kė tuo, kad, turėdama pareigÄ , įtvirtintÄ Taisyklių 13 p., ji skubos tvarka hospitalizuotam pacientui Å¡venčių dienÄ - gruodžio 23 d. ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per dienÄ nepadarė įrašų gydymo stacionare istorijoje. Tai, pasak ieÅ¡kovo, patvirtino ir pati atsakovė savo paaiÅ¡kinime. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovė savo skunde darbo ginčų komisijai netinkamai cituoja ir aiÅ¡kina nurodytÄ norminį aktÄ , tendencingai pateikdama jo iÅ¡traukÄ .

Tai, kad gydytoja yra atsakinga už tinkamÄ medicinos dokumentacijos tvarkymÄ , ieÅ¡kovo teigimu, įtvirtinta ir atsakovės 2012-03-01 Pareigų instrukcijos dalies „Atsakingas už:“ 4 p. bei dalies „Atlieka darbus“ 3 p., numatančiame jos funkcijas: „Tvarko medicininę dokumentacijÄ , atlieka įraÅ¡us, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir ligoninės patvirtintais dokumentais“. Toks, ieÅ¡kovo teigimu, ligoninės dokumentas yra ir generalinio direktoriaus 2012-12-19 įsakymu Nr. V-680 patvirtintas „Širdies chirurgijos centro darbo reglamentas“, kurio 4.4.7.11 p. numato budinčio Å¡irdies chirurgo pareigas, kurių tarpe yra ir 4.4.7.11.5 p. numatyta pareiga į medicinos dokumentacijÄ Ä¯raÅ¡yti ne tik visus atliktus veiksmus, bet ir visus stebėjimus.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad taisyklių 14 p. yra numatyta ir gydytojo pareiga paskyrimų lapuose pasiraÅ¡yti kasdien. To nepadariusi paciento E.Ž. paskyrimų lapuose atsakovė, pasak ieÅ¡kovo, nurodytÄ punktÄ pažeidė. IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovės skunde nurodyta aplinkybe, kad ji neturėjo pareigos daryti įraÅ¡us gydymo stacionare istorijoje, nes „<..> nebuvo informuota apie ligonio bÅ«klės kitimÄ â€œ. IeÅ¡kovo teigimu, sekti bÅ«klę turėjo pati atsakovė. IeÅ¡kovas atsakovės kaltę sieja su aplaidžiu neveikimu ir nerÅ«pestingai atliekamomis pareigomis.

Todėl, ieÅ¡kovo manymu, atsakovės kaltė konstatuota pagrįstai. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad darbdaviui padaryta žala pasireiÅ¡kia tuo, kad buvo pažeisti ligoninės vidaus norminiai dokumentai, o kartu ir nustatyta įstaigos vidaus tvarka, be to, mirusio paciento atstovė inicijavo ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedÅ«ra - ligoninės veiksmus apskundė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, o tai, ieÅ¡kovo teigimu, neigiamai paveikė ligoninės dalykine reputacijÄ . IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovė savo neteisėtu neveikimu, dėl savo kaltės, t.y. nevykdydama ligoninės vidaus norminiuose aktuose bei savo pareigų instrukcijoje nustatytos pareigos pildyti medicinos dokumentacijÄ , padarė darbo drausmės pažeidimÄ ir dėl darbuotojos kaltų veiksmų darbdavys patyrė neturtinę žalÄ , tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, dėl to yra visos bÅ«tinos sÄ lygos drausminei atsakomybei atsirasti.

Pasak ieÅ¡kovo, darbdavys, skirdamas atsakovei drausminę nuobaudÄ - pastabÄ , už Taisyklių 13 ir 14 p. pažeidimÄ , vadovavosi ligoninės vidaus aktais bei skyrė jÄ laikydamasis DK numatytos tvarkos, teisėtai ir pagrįstai. IeÅ¡kovas nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, nurodo, kad komisija, priimdama sprendimÄ tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl drausminių nuobaudų skyrimo, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, nepilnai, nevisapusiÅ¡kai įsigilino į bylos aplinkybes ir jas iÅ¡tyrė.

IeÅ¡kovas nesutiko su komisijos teiginiais, kad darbuotojai buvo atimta galimybė apsiginti nuo jai pareikÅ¡tų įtarimų, argumentuodamas tuo, kad papraÅ¡yta darbuotoja pateikė raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ , pasiaiÅ¡kino tinkamai, jokių pretenzijų darbdaviui dėl tariamai nesuprastų pateiktų jai įtarimų padarius darbo drausmės pažeidimÄ , nereiÅ¡kė, o paskyrus jai drausminę nuobaudÄ atsakovė taip pat papildomų praÅ¡ymų paaiÅ¡kinti, dėl ko yra nubausta, darbdaviui nereiÅ¡kė, todėl, ieÅ¡kovo teigimu, akivaizdu, kad darbuotojos teisė pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl jai teikiamų įtarimų buvo tinkamai užtikrinta.

IeÅ¡kovo teigimu, komisijos sprendimo teiginiai prieÅ¡tarauja vienas kitam: teisėtai konstatuodama, kad kolektyvo susirinkimas nėra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ra, tuo pačiu pastaroji kaip neteisėtÄ darbdavio veiksmÄ nurodo, jog Å¡io susirinkimo metu „<..> nebuvo priimtas protokolinis siÅ«lymas rekomenduoti atlikti tarnybinį patikrinimÄ arba vidaus auditÄ â€œ. Toks sprendimas, pasak ieÅ¡kovo, nėra priskirtas kolektyvo susirinkimo, kuris nėra ligoninės valdymo organas, kompetencijai, o sprendimÄ , kaip turi bÅ«ti atliekamas gauto skundo tyrimas, priima ligoninės generalinis direktorius, kas, pasak ieÅ¡kovo, įvyko.

IeÅ¡kovo teigimu, komisijos sprendimo teiginys, kad atsakovės neteisėtÄ neveikimÄ - medicinos dokumentų nepildymÄ paneigia jos paciento ligos istorijoje 2012-12-24 padarytas įraÅ¡as, patvirtina, kad komisija netinkamai įsigilino į nagrinėjamo atvejo aplinkybes: darbo drausmės pažeidimo esmė ir yra ta, kad atsakovė jokio įraÅ¡o paciento ligos istorijoje nepadarė 2012-12-23, t.y. savo budėjimo, kuris truko nuo 2012-12-23 7.00 val. iki 24.00 val. metu, tuo pažeidė nustatytÄ tvarkÄ , dėl ko ir buvo nubausta.

IeÅ¡kovo nuomone, darbo ginčų komisija, teisingai konstatavusi, kad atsakovė įraÅ¡Ä medicinos dokumentuose padarė tik 2012-12-24, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tai atitinka ligoninės vidaus tvarkÄ . IeÅ¡kovas pažymi, kad komisija neteisingai aiÅ¡kina medicinos sÄ vokas: sunkios paciento bÅ«klės sÄ voka nėra pateikiama jokiame nei medicinos, nei teisės akte, todėl pagal susiklosčiusiÄ medicinos praktikÄ paciento, hospitalizuoto skubos tvarka, kas buvo nagrinėjamu atveju, bÅ«klė laikoma sunkia.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 Nr. V-208 įsakymu „Dėl bÅ«tinosios medicinos pagalbos ir bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ patvirtintu BÅ«tinosios medicinos pagalbos ir bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka bei mastu, pacientui, atvykusiam į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ be siuntimo, t.y. skubos tvarka, medicinos pagalba teikiama tik tuo atveju, jei jo gyvybei gresia pavojus (3, 5 p.). Tai, ieÅ¡kovo teigimu, reiÅ¡kia, kad paciento E.Ž., į SantariÅ¡kių klinikas hospitalizuoto skubos tvarka, bÅ«klė buvo sunki ir atsakovė stebėti pacientÄ bei daryti įraÅ¡us jo medicinos dokumentuose turėjo ne rečiau kaip kartÄ per dienÄ .

Pasak ieÅ¡kovo, komisijos nuomonė, kad budintis gydytojas pats statuso neraÅ¡o, yra klaidinga bei prieÅ¡taraujanti budinčio gydytojo veiksmus reglamentuojantiems ligoninės teisės aktams. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovo nuomone, komisija tik patvirtino atsakovės neteisėtus veiksmus. IeÅ¡kovas teigė, kad budintis gydytojas yra ne paciento saugojimo paslaugas teikiantis asmuo, o asmens sveikatos priežiÅ«rÄ vykdantis gydytojas, todėl jis pats turi aktyviai nustatinėti paciento bÅ«klę bent vienÄ kartÄ per dienÄ , kas aiÅ¡kiai nurodyta taisyklėse ir savo stebėjimus bei kitus veiksmus jis turi fiksuoti medicinos dokumentuose - raÅ¡yti bÅ«klės įvertinimÄ - statusÄ , ko atsakovė ir nedarė.

IeÅ¡kovas nesutiko su komisijos kritiÅ¡ka nuomone dėl ieÅ¡kovo iÅ¡sakytos aplinkybės, kad atsakovė „<...> privalėjo skaityti ligos istorijas ir pati atsirinkti, kuris iÅ¡ 90 ligonių yra „sunkios bÅ«klės“. IeÅ¡kovo teigimu, komisija, neturėdama jokių raÅ¡ytinių įrodymų, nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu laikotarpiu Å irdies chirurgijos centre buvo 90 pacientų. Tai, pasak ieÅ¡kovo, paneigia pateikiama raÅ¡ytinė informacija: 2013-12-23 atsakovės budėjimo metu Å irdies chirurgijos centre buvo 52 pacientai, iÅ¡ jų skubos tvarka hospitalizuotų - 7 asmenys, todėl budinti gydytoja turėjo ypatingÄ dėmesį atkreipti į 7 pacientus.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad visa pirminė informacija, reikalinga nustatyti paciento bÅ«klę, yra tituliniame Gydymo stacionare istorijos lape. IeÅ¡kovas pažymi, kad paciento E.Ž. nurodyto medicinos dokumento tituliniame lape aiÅ¡kiai nurodyta, kad jis pristatytas į stacionarÄ skubos tvarka, dėl Å¡ios ligos gydosi stacionare pakartotinai. Pasak ieÅ¡kovo, budinti gydytoja, bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga, turėjo susipažinti su pacientų Gydymo stacionare istorijų bent jau tituliniais lapais. PrieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovo teigimu, nesusipažinusi su pacientų medicinos dokumentais, ji vykdyti savo tiesioginių funkcijų - tinkamai teikti pacientams asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, negalėtų.

IeÅ¡kovo nuomone, pamačiusi, kad pacientas E. Ž. yra hospitalizuotas skubos tvarka bei dėl to paties susirgimo gydomas stacionare nebe pirmÄ kartÄ , atsakovė, siekdama suteikti pacientui kvalifikuotas paslaugas, aktyviai turėjo domėtis jo gydymo SantariÅ¡kių klinikose istorija. IeÅ¡kovas pažymi, kad visi gydytų pacientų medicinos dokumentai yra nuskanuoti bei yra ligoninės kompiuterinėje programoje „Elektroninė ligos istorija“, prie kurios priėjimÄ turi kiekvienas gydytojas. IeÅ¡kovas nurodė, kad aktyvius budinčio gydytojo veiksmus numato ir Å irdies chirurgijos centro darbo reglamentas (4.4.7.11.p.), todėl komisijos samprotavimai apie atsakovės pareigas budėjimo metu bei paciento E. Ž. atžvilgiu, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja medicinos praktikai bei ligoninės vidaus taisyklėms.

IeÅ¡kovo teigimu, komisija, priėmusi sprendimÄ tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ panaikinti jai skirtÄ drausminę nuobaudÄ , nurodo, kad ji buvo skirta praėjus 48 paroms, t.y. pažeidžiant DK 241 str. l d. nurodytÄ vieno mėnesio terminÄ nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo, siejant šį faktÄ su 2012-12-24, t.y. su faktine įraÅ¡o medicinos dokumentuose nepadarymo data, o drausminė nuobauda paskirta 2013-02-11, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. IeÅ¡kovo teigimu, darbo drausmės paaiÅ¡kėjimas DK 241 str. l d. prasme reiÅ¡kia darbo drausmės pažeidimo pasidarymÄ aiÅ¡kiu darbdaviui, t.y. asmeniui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudÄ .

Toks asmuo, pasak ieÅ¡kovo, ligoninėje yra generalinis direktorius. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad apie atsakovės darbo drausmės pažeidimÄ Ä¯statymo prasme tapo žinoma ligoninės generaliniam direktoriui gavus paciento atstovės skundo tyrimo rezultatus - atlikto vidaus audito iÅ¡vadas, nurodytas medicininio audito skyriaus vedėjos Č. Å . 2013-02-05 tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl neplaninio audito rezultatų“. Dėl to, ieÅ¡kovo teigimu, DK 241 str. įtvirtinti drausminės nuobaudos skyrimo atsakovei terminai skaičiuotini nuo 2013-02-05, todėl pastarajai 2013-02-11 drausminė nuobauda skirta, prieÅ¡ingai nei sprendime nurodo komisija, nepraleidus įstatyme įtvirtinto vieno mėnesio termino.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad konstatavusi drausminės nuobaudos skyrimo termino praleidimÄ , komisija savo sprendimo tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ Å¡ia aplinkybe nemotyvavo. IeÅ¡kovo teigimu, sprendimas priimtas nenurodant jokių motyvų bei teisinio pagrindo, komisija pasisakė ne dėl visų skunde teiktų praÅ¡ymų todėl komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. IeÅ¡kovo teigimu, komisijos sprendime nurodoma padarytos žalos formuluotė yra aiÅ¡kiai pasakanti, jog įstaigai padaryta neturtinė žala, todėl, pasak atsakovo, komisijos sprendimo samprotavimai nurodytu klausimu negalėtų bÅ«ti vertinami kaip tinkamas įstatymo taikymas.

Ieškovas nesutinka su komisijos teiginiais, kad „<..> įvardintų pažeidimų motyvai nėra sukonkretinti, konstatuojami kaip galimai padaryti“. Ieškovas teigė, kad pažeidimų motyvai darbdaviui negali būti žinomi, juos nurodyti gali tik pažeidimus padaręs asmuo. Ieškovo teigimu, atsakovės padaryti pažeidimai drausminės nuobaudos skyrimo dokumentuose suformuluoti konkrečiai, o ne kaip galimai padaryti. Atsižvelgiant į tai, ieškovas manė, kad komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o drausminė nuobauda atsakovei buvo skirta vadovaujantis DK normomis, todėl negali būti panaikinta.

IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad teismui priėmus sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį bÅ«tų suformuotas neigiamas precedentas, leisiantis ligoninės gydytojams nedaryti įrašų medicinos dokumentuose, kas turėtų įtakos tinkamam įstaigos darbo organizavimui bei pacientų teisėtų lÅ«kesčių užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės „SantariÅ¡kių klinikų“ ieÅ¡kinį tenkino ir panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-06-18 sprendimÄ Nr. DGKS-2212 bei pareiÅ¡kėjos G.

L. praÅ¡ymÄ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo atmetė (b.l. 190-202, 1 tomas). Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, jog atsakovės argumentai, kad jos kaip gydytojos aplaidus pareigų vykdymas nesukėlė pasekmių, yra nepagrįsti. Teismui nekilo abejonių, kad atsakovės pareigų neatlikimas turėjo tiesioginę reikÅ¡mę pacientui suteiktų paslaugų kokybei. Teismas nurodė, jog darbuotojos G. L. kaltė dėl darbo pareigų netinkamo atlikimo yra įrodyta ir todėl ji teisėtai ir pagrįstai buvo patraukta drausminėn atsakomybėn. Atsakovei skirta Å¡velniausia įstatyme numatyta nuobauda.

Ji nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog darbdavys nepažeidė DK 240 str. reikalavimų skirdamas atsakovei drausminę nuobaudÄ , nes atsakovei buvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti, be to, nurodė, jog atsakovė galėjo teikti paaiÅ¡kinimus darbo bylos nagrinėjimo metu tiek darbo ginčų komisijoje, tiek teisme. Kita vertus, nurodė, jog ieÅ¡kovas VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės „SantariÅ¡kių klinikos“ teisingai nurodo, kad nuobaudos skyrimo tvarkos formalÅ«s pažeidimai teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu naikinti paskirtÄ nuobaudÄ , jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirtoji nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ .

Taip pat nurodė, jog DK 241 str. 1 d. nustatytų terminų ieÅ¡kovas skirdamas nuobaudÄ nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog darbo ginčų komisija netinkamai vertino faktines aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas. Todėl darbo ginčų komisijos sprendimÄ panaikino, o darbuotojos G. L. ieÅ¡kinio reikalavimus panaikinti VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės „SantariÅ¡kių klinikų“ generalinio direktoriaus 2013-02-11 įsakymÄ Nr. V-69 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ bei drausminę nuobaudÄ - pastabÄ , paskirtÄ G.

L., atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė G. L. apeliaciniu skundu (b.l. 2-12, 2 tomas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir pažeidė CPK 176 str., bei 185 str. nuostatas, todėl priėmėm neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Nurodo, jog ieÅ¡kovas skirdamas jai drausminę nuobaudÄ pažeidė DK 240 str. nustatytÄ tvarkÄ ir raÅ¡tu nepareikalavo pasiaiÅ¡kinimo.

Tokiu bÅ«du buvo neužtikrinta jos kaip darbuotojo teisė pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl jam paskiriamo drausmės pažeidimo. PasiaiÅ¡kinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iÅ¡ tikrųjų padarė pažeidimÄ . Be to, nurodo, jog darbdavys, reikalaudamas pasiaiÅ¡kinti turi nurodyti konkrečiai kokiu darbo drausmės pažeidimu darbuotojas įtariamas. Apeliantė nurodo, jog visų pirma reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, gavus E.Ž. žmonos skundÄ , buvo pateiktas ne raÅ¡tu, o žodžiu.

V. T. nurodydamas pasiaiÅ¡kinti, nenurodė, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimÄ ji padarė. Be to, nebuvo nurodytas terminas, per kurį ji turi pasiaiÅ¡kinti. Atsakovė nežinojo, kokį pažeidimÄ ji padarė ir neįtarė, jog jai gresia drausminė nuobauda. Be to, nurodo, jog praÅ¡ymÄ pasiaiÅ¡kinti jai davė V. T., t.y. Å irdies chirurgijos centro direktorius, o ne ieÅ¡kovo generalinis direktorius, kuris skyrė nuobaudÄ , todėl apeliantės pasiaiÅ¡kinimas V. T. negali bÅ«ti prilyginamas pasiaiÅ¡kinimui darbdaviui, rengiančiam drausminės atsakomybės bylÄ .

Apeliantė nurodo, jog ji nebuvo supažindinta su audito rezultatais. Taip pat apeliantė nurodo, jog drausminė nuobauda gali bÅ«ti taikoma tik drausminę nuobaudÄ padariusiam asmeniui (DK 235 str.). Nurodo, jog pažeidimo, numatyto Taisyklių 13 p., ji nepadarė. Nurodo, jog įraÅ¡Ä apie ligonio bÅ«klę ji padarė dar nesibaigus savo budėjimo laikui. Jos niekas neinformavo apie tai, jog ligonis yra hospitalizuotas skubos tvarka. Kadangi ligonio bÅ«klė buvo stabili, įrašų daryti ji neprivalėjo. Be to, nurodo, jog ji nebuvo tinamai supažindinta su tokiais reikalavimais.

Apeliantė pažymi, kad Taisyklių 14 punkte nurodomas gydytojas, tačiau ne budintis gydytojas. Nurodo, jog nuostata nėra aiÅ¡ki, kyla neaiÅ¡kumai, dėl kurių atsakingas darbdavys. Apeliantė nurodo, jog ligomis iÅ¡ viso neturėjo bÅ«ti perkeltas į I Å¡irdies chirurgijos skyrių, o privalėjo bÅ«ti perkeltas į bet kurį laisvų vietų turintį terapijos profilio skyrių, kas reiÅ¡kia, jog pats darbdavys pažeidė pacientų hospitalizavimo tvarkÄ . Nurodo, jog teismas nemotyvavo sprendimo, kuo pasireiÅ¡kė patirta žala.

Vien tariamas formalus dokumentacijos pildymas negali suponuoti pacientui suteiktų paslaugų nekokybiÅ¡kumÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas (b.l. 14-19, 2 tomas) praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimÄ . Nurodo, jog apeliantė atkartodama aplinkybes, kurios jau buvo iÅ¡nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, netinkamai aiÅ¡kina apeliacinio proceso tikulis ir nesilaiko reikalavimų apeliacinio skundo turiniui. Nurodo, jog apeliantė iÅ¡dėsto naujas aplinkybes – susijusias su gydytojo A.

V. veiksmais, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, todėl pagal CPK 306 str. 2 d. negali bÅ«ti nagrinėjamos. Apeliantė pati nurodo, jog neskyrė gydymo pacientui, nes jo bÅ«klė buvo stabili, tačiau pati pripažįsta, jog ligonio ji net neapžiÅ«rėjo. Pažymi, jog jau kitÄ dienÄ , po atsakovės budėjimo ligonio bÅ«klė smarkiai pablogėjo. IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovė buvo supažindinta su mirusio ligonio žmonos skundu ir buvo informuota, jog ji savo veiksmais padarė generalinio direktoriaus 2012-01-30 įsakymu Nr.V-55 patvirtintų “Gydymo stacionare istorijos F33/a pildymo taisyklių (toliau-Taisyklės) 13 ir 14 p. pažeidimus, t.y. nedarydama įrašų medicinos dokumentuose (skubos tvarka hospitalizuotam pacientui įrašų apie sveikatos bÅ«klės pakitimus nedarė rečiau nei vienÄ kartÄ per dienÄ , nepasirašė paskyrimų lape.

Atsakovė buvo tinkamai informuota apie jos padarytus pažeidimus ir jai suteikta teisė pasiaiÅ¡kinti. Vien tai, jog nebuvo laikytasi reikalavimo pareikalauti pasiaiÅ¡kinimo raÅ¡tu iÅ¡ darbuotojo negali bÅ«ti pagrindu panaikinti drausminę nuobaudÄ , kai drausmės pažeidimas buvo padarytas. Nurodo, jog atlikus auditÄ naujų aplinkybių nebuvo nustatyta, o tik pasitvirtino paciento atstovės skunde nurodytos aplinkybės, todėl atsakovė nebuvo supažindinta su audito iÅ¡vada ir darbdavys neturėjo pareigos praÅ¡yti pakartotinai pasiaiÅ¡kinti atsakovę.

Atsakovės kaltė buvo konstatuota pagrįstai. Nurodo, jog žala pasireiÅ¡kė tuo, jog buvo pažeisti ligoninės vidaus norminiai aktai ir nustatyta įstaigos vidaus tvarka. Be to, mirusio paciento žmona inicijavo ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedÅ«rÄ , kas neigiamai paveikė ligoninės dalykinę reputacijÄ . Be to, nurodo, jog darbdavio konstatuotus G. L. Taisyklių pažeidimus patvirtino Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos savo 2013-11-28 kontrolės ataskaitoje.

Ieškovas nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo 2011-04-12 nutartyje, priimtoje c.b. Nr.3K-3-176/2011, nurodė, jog DK nėra įtvirtintų nuostatų, kurių pagrindu darbuotojas turėtų būti traktuojamas silpnesne darbo teisinių santykių šalimi, todėl dominuoja šalių lygybės principas (DK 2 str. 1 d. 4 p., 15, 16 str.). Teisiniame reguliavime darbuotojui palanki naudingesnė nuostata yra taikoma tik esant norminių darbo teisės aktų nuostatų prieštaravimams (DK 11 str. 2 d.). nagrinėjamojoje byloje tokių prieštaravimų nenustatyta.

Todėl vertinti apeliantę kaip silpnesnę darbo teisinių santykių šalį nėra pagrindo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovei paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliantė apeliaciniame skunde buvo nurodžiusi praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog apeliantė yra darbuotoja ir jos padėtis kaip silpnesnės darbo teisinių santykių Å¡alies suponuoja tam tikrus bylos nagrinėjimo ypatumus. Nurodo, jog teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai analizavo faktines bei teisines aplinkybes, todėl siekiant, jog nagrinėjant apeliacinį skundÄ bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, o apeliantei sudarytos visos galimybės žodinio proceso tvarka bÅ«ti iÅ¡klausytai ir pateikti savo argumentus dėl apeliacinio skundo, byla turi bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.).

Apeliantė nurodo, jog jai turi bÅ«ti sudarytos galimybės pateikti savo argumentus dėl apeliacinio skundo bei bÅ«ti iÅ¡klausytai. Pažymėtina, jog apeliantė dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl savo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai ji realizavo. Be to, visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų iÅ¡dėstymas žodžiu nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės praÅ¡ymo.

Kolegija pažymi, jog vien darbuotojo statusas nesuteikia pagrindo šalį traktuoti kaip silpnesnę. Todėl apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.). Byloje nustatyta, kad darbuotoja G. L. dirba VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ budinčia gydytoja širdies chirurge pagal 2002 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartį Nr. 4218 (b.l. 25-27. 1 tomas).VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ generalinio direktoriaus 2013-02-11 įsakymu Nr. V-69 atsakovei I - o širdies chirurgijos skyriaus gydytojai širdies chirurgei G.

L. pareikÅ¡ta pastaba. Drausminė nuobauda skirta vadovaujantis Audito skyriaus vedėjos Č. Å . 2013-02-05 tarnybiniu praneÅ¡imu už VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės „SantariÅ¡kių klinikų“ generalinio direktoriaus 2012-01-30 įsakymu Nr. V-55 patvirtintų gydymo stacionare istorijos (F Nr. 003/a) pildymo taisyklių 13 p. ir 14 p. pažeidimÄ (b.l. 34, 1 tomas). Dėl darbo drausmės pažeidimo aplinkybių ir veikos neteisėtumo Drausmės pažeidimo aplinkybės yra susijusios su pacientui E. Ž. teiktomis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis.

Byloje nustatyta, kad pacientas 2012-12-22, 18.20 val. buvo paguldytas į VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės „SantariÅ¡kių klinikų“ I Å¡irdies chirurgijos skyrių. IÅ¡ paciento ligos istorijos nustatyta, kad pacientas buvo pristatytas skubos tvarka – tai pažymėta tituliniame lape (b.l. 12, 1 tomas). Pacientas apžiÅ«rėtas 2012-12-22, 18.09 val. ir jo bÅ«klė buvo įvertinta kaip vidutinio sunkumo, stabili, nustatyta diagnozė ir sudarytas gydymo planas (b.l. 15, 1 tomas). Paciento bÅ«klę (statusÄ ) užpildė gydytojas R.

K..Tolimesnis įrašas ligos istorijoje padarytas 2012-12-24, 6.30 val. (b.l. 16, 1 tomas). Šiame ligos istorijos įraše, kurį padarė gydytoja G. L., nurodyta, kad pasiskundus palatos kaimynui, pacientas E. Ž. rastas be kvėpavimo judesių, buvo pradėtas išorinis širdies masažas, dirbtinis kvėpavimas, atvyko reanimacinė brigada, buvo taikytos reanimacinės priemonės, pacientas buvo defibriliuotas, intubuotas, atsistatė širdies veikla, perkeltas į II reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių (b.l. 16, 1 tomas).Pacientas E. Ž. 2012-12-31, 23.00 val. mirė.Byloje nustatyta, kad gydytoja G.

L. nuo 2012-12-23 7.00 val iki 2012-12-24 7.00 val. dirbo kaip budinti gydytoja Å¡irdies chirurgė (b.l. 31, 1 tomas). Darbdavio atstovė teisme paaiÅ¡kino, kad drausminė nuobauda G. L. paskirta iÅ¡ esmės už tai, kad ji budėjimo metu netinkamai pildė paciento E. Ž. medicininius dokumentus.VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės „SantariÅ¡kių klinikų“ generalinio direktoriaus 2012-01-30 įsakymu Nr. V-55 patvirtintų gydymo stacionare istorijos (F Nr. 003/a) pildymo taisyklių 13 punktas nustato, kad skubos tvarka hospitalizuotiems ligoniams įraÅ¡ai apie sveikatos bÅ«klės pakitimus ir tyrimus daromi ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per dienÄ , o planine tvarka – ne rečiau kaip kasdien darbo dienomis, o iÅ¡eiginėmis ir Å¡venčių dienomis – stebimiems sunkiems terapinio profilio pacientams, bei chirurginio profilio pacientams – ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per darbo dienÄ ir iÅ¡eiginių ir Å¡venčių dienomis, jei pacientas stebimas dėl sunkios bÅ«klės (b.l. 49, 1 tomas).

Tų pačių taisyklių 14 punktas nustato, kad gydytojas ir slaugytoja paskyrimų lapuose pasiraÅ¡o kasdien (b.l. 50, 1 tomas).Apeliantė nurodė, jog drausminė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai, nes jokio pažeidimo ji nepadarė. Nurodo, jog apie tai, jog ligonis buvo hospitalizuotas skubos tvarka, ji nežinojo. Nurodo, jog ji nebuvo tinkamai supažindinta su vidaus taisyklėmis. Å ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog gydymo stacionare istorijoje yra nurodyta, jog pacientas pristatytas į stacionarÄ skubos tvarka (b.l 12, 1 tomas).

Todėl atsakovė turėjo pareigÄ pildyti paciento ligos istorijÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir juos vertino ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakovės pareigų nevykdymo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, gydytojui yra taikomi didesni atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo standartai, ir todėl profesionalo veiksmų neteisėtumÄ gali lemti bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas.

Apeliantė, bÅ«damas gydytoja, turėjo veikti ir atlikti savo pareigas dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinat maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Todėl apeliantės argumentai, jog ji nebuvo informuota apie paciento bÅ«klę ir jo pristatymo bÅ«dÄ Ä¯ stacionarÄ , nesudaro pagrindo teigti, jog jai nekilo pareiga pačiai domėtis ir vertinti paciento medicininius dokumentus ir susipažinti su jos žinioje esančių ligonių ligos istorijomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino tiek byloje esančius įrodymus, tiek apeliantės paaiÅ¡kinimus, duotus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Todėl pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, jog ji nebuvo tinkamai supažindinta su vidaus tvarkos taisyklėmis. Kolegija pažymi, jog apeliantė savo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo iÅ¡dėstyti ir analizuoti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliantė tik nurodo, jog teismas juos netinkamai vertino ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , tačiau konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas keisti ar naikinti priimtÄ teismo sprendimÄ , nenurodo.

Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo buvo priimta įvertinus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, įvertinus Å¡alių bei liudytojo paaiÅ¡kinimus, kurie buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taraujantys kitai bylos medžiagai. Be to, kaip teisingai pažymėta ginčijamame sprendime, apeliantė turi didelę darbo patirtį – 10 metų, todėl jos argumentai, jog ji nežinojo ar nesuprato vidaus tvarkos taisyklių ar atskirų jos sÄ vokų bei kategorijų, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantės argumentai, jog kaip gydytojos aplaidus pareigų vykdymas nesukėlė pasekmių, yra nepagrįsti. Drausminė nuobauda apeliantei buvo skirta už nepakankami rÅ«pestingÄ savo pareigų nevykdymÄ , t.y. nustatytos vidaus tarkos taisyklių nesilaikymÄ . Tai sÄ lygojo ieÅ¡kovo kaip įstaigos vidaus darbo tvarkos pažeidimÄ . Dėl apeliantės padarytų pažeidimų iÅ¡kilo abejonių dėl pacientui suteiktų paslaugų kokybės, dėl ko paciento atstovė iÅ¡kėlė ginÄÄ ikiteisminio nagrinėjimo tvarka.

Todėl nėra pagrindo teigti, jog jokios žalos apeliantės padaryti pažeidimai ieÅ¡kovui nesukėlė.  Atsakovės pareigų neatlikimas turėjo tiesioginę reikÅ¡mę vertinant pacientui suteiktų paslaugų kokybę. Tokiu bÅ«du įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog darbo drausmės pažeidimai, t.y. pareigų neatlikimas (nepildymas privalomų medicininių dokumentų), buvo padarytas atsakovės neveikimu ir tas sukėlė neigiamas pasekmes ieÅ¡kovui. Dėl pareikalavimo darbuotojo pasiaiÅ¡kinti prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«rÄ .

Visų pirma, iÅ¡ jos nebuvo tinkamai pareikalauta pasiaiÅ¡kinimo, kaip tai numato DK 240 str. Apeliantei VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės „SantariÅ¡kių klinikų“ generalinio direktoriaus 2013-02-11 įsakymu Nr. V-69 drausminė nuobauda – pastaba buvo paskirta už VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės „SantariÅ¡kių klinikų“ generalinio direktoriaus 2012-01-30 įsakymu Nr. V-55 patvirtintų gydymo stacionare istorijos (F Nr. 003/a) pildymo taisyklių 13 p. ir 14 p. pažeidimÄ .

Darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudÄ , turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡io įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. PasiaiÅ¡kinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iÅ¡ tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimÄ , o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis).

Darbdavys, pareikalaudamas pasiaiÅ¡kinti, turi aiÅ¡kiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti. Taigi pasiaiÅ¡kinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiÅ¡kinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti.

Ä®statymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudÄ ir be pasiaiÅ¡kinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių pasiaiÅ¡kinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės teisė teikti paaiÅ¡kinimus dėl pažeidimo buvo realizuota ir neapsunkinta.

Kolegija nurodo, jog 2013-01-18 VU ligoninės SantariÅ¡kių klinikų Å irdies chirurgijos centro posėdyje, kuriame buvo svarstomas J. Ž. skundas, o konkrečiai aplinkybės, dėl kurių atsakovei buvo skirta drausminė nuobauda, apeliantė dalyvavo ir jai buvo žinomi pažeidimai, kurių padarymu ji kaltinama (b.l. 21-23, 1 tomas). Apeliantė 2013-01-21 pateikė paaiÅ¡kinimÄ bÅ«tent dėl tų veiksmų (įrašų apie paciento bÅ«klę nepadarymo) (b.l. 24, 1 tomas). Drausminė nuobauda apeliantei buvo paskirta bÅ«tent dėl Å¡io pažeidimo (įrašų nepadarymo), kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog apeliantė kaip darbuotojas turėjo tinkamÄ galimybę pateikti savo paaiÅ¡kinimus.

Tai, jog paaiÅ¡kinimÄ apeliantei nurodė duoti ne drausminę nuobaudÄ skirti galintis subjektas žodžiu, sudaro pagrindÄ teigti, jog formali drausminės nuobaudos skyrimo tvarka buvo pažeista, tačiau kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog vien formalÅ«s pažeidimai nelaikomi pagrindu naikinti paskirtÄ nuobaudÄ , kuomet darbo drausmės pažeidimas yra padarytas, o paskirtoji drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ 2013-02-11 įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo turinio (b.l. 34, 1 tomas), skiriant drausminę nuobaudÄ apeliantės paaiÅ¡kinimai buvo įvertinti, todėl apeliantės argumentai, jog paaiÅ¡kinimÄ ji davė ne tam asmeniui, kuris skyrė nuobaudÄ ir jos abejonės, jog skiriant nuobaudÄ Ä¯ juos nebuvo atsižvelgta ir jie nebuvo įvertinti, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iÅ¡ bylos, atlikto audito rezultatai (b.l. 32-33, 1 tomas) patvirtino jau nustatytas aplinkybes, dėl kurių apeliantei buvo nurodyta pasiaiÅ¡kinti ir dėl ko ji davė savo paaiÅ¡kinimus 2013-01-21 paaiÅ¡kinime. Naujų aplinkybių nebuvo nustatyta ir nauji pažeidimai apeliantei nebuvo inkriminuojami, todėl ieÅ¡kovas neturėjo pareigos supažindinti ir pateikti audito medžiagÄ atsakovei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė DK 240 straipsnio nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad drausminė nuobauda - pastaba atsakovei paskirta nepažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«rų.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ , tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovo naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.). IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jam 2000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus bei praÅ¡ymÄ .

Tačiau kolegija pripažįsta, jog praÅ¡omos bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija rekomenduotinų priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir jas sumažina iki 1500 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos, į.k. 124364561, naudai.

Teisėjai                                                    RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė                                                                               Liuda Uckienė                                                     Alvydas Barkauskas                                                                                           Â