2018-12-04 Nr. AB-22237-3-61-3-03106-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedrašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2018-12-04 Nr. AB-22237-3-61-3-03106-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: K. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 14 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. išnagrinėti 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėjo pasiūlymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo ir pateikti į jį atsakymą.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. eAS-832-629/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03106-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. K. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 14 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. išnagrinėti 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėjo pasiūlymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo ir pateikti į jį atsakymą.
Pareiškėjas 2018 m. spalio 23 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atsisakymą nuo skundo. Atsisakymas nuo skundo grindžiamas tuo, kad atsakovas po pareiškėjo kreipimosi į teismą geruoju ėmėsi jo kompetencijai priskirtų veiksmų – išnagrinėjo jo (pareiškėjo) 2018 m. gegužės 21 d. prašymą bei 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. A51-80133/18 (2.15.1.1-MP3) pateikė atsakymą į jo pasiūlymą dėl Vilniaus miesto teritorijų bendrojo plano sprendinių. Pareiškėjas kartu su atsisakymu nuo skundo pateikė prašymą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisti iš atsakovo jo naudai 560 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Administracija su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas teismo posėdyje nesutiko ir nurodė, kad prašoma priteisti suma yra per didelė.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo K. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino visiškai ir priteisė pareiškėjui iš Administracijos 560 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Teismas nurodė, kad ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi teisę atsisakyti skundo. Pareiškėjui žinomos atsisakymo nuo skundo pasekmės. Kliūčių priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo nėra. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde reiškiamas reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (atsakymą į pareiškėjo 2018 m. gegužės 21 d. pasiūlymą atsakovas pateikė 2018 m. rugsėjo 18 d., gavęs pareiškėjo skundo teismui nuorašą ir 2018 m. rugsėjo 17 d. teismo įpareigojimą pateikti atsiliepimą į jį). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, turi teisę reikalauti iš atsakovo išlaidų atlyginimo.
Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: teisinė konsultacija, patarimas, skundo su priedais parengimas ir pateikimas, prašymo dėl bylos nutraukimo parengimas ir pateikimas, prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimas ir pateikimas.
Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatė, kad šiuo atveju pareiškėjui iš viso už aptartas teisines paslaugas gali būti priteisiama 2 149,94 Eur ((2 316,75 Eur + 370,68 Eur) x 0,8). Pareiškėjo prašoma atlyginti 560 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio už teisines paslaugas dydžių.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra adekvati nagrinėjamos bylos kontekste, todėl visa apimtimi priteistina pareiškėjui.
III. Atsakovas Administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties dalį dėl išlaidų, patirtų atstovo teisinei pagalbai apmokėti, priteisimo. Netenkinus Administracijos reikalavimo dėl pareiškėjo prašymo atmetimo, Administracija prašo pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 140 Eur.
Nurodo, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Šią poziciją iš esmės grindžia tuo, kad išsamus bei motyvuotas Administracijos atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. praėjus vos vienai dienai po skundo teisme priėmimo. Vilniaus miesto teritorijų bendrojo plano derinimas dėl savo kompleksiškumo yra itin sudėtinga procedūra, todėl siekdama visapusiškai išnagrinėti asmenų siūlymus dėl bendrojo plano pakeitimo bei parengti išsamius ir motyvuotus atsakymus, Administracija ne visuomet turi objektyvią galimybę tai atlikti per įstatyme įtvirtintą dvidešimties dienų terminą. Pareiškėjo nurodomu klausimu, t. y. dėl bendrojo plano sprendinių, Administracija pareiškėjui jau anksčiau yra pateikusi ne vieną atsakymą: kaip matyti iš byloje esančių pridedamų dokumentų, siūlydamas rengiamo bendrojo plano pakeitimus, į Administraciją per pastaruosius metus pareiškėjas kreipėsi net keletą kartų, ir į visus pareiškėjo prašymus bei siūlymus jam buvo atsakyta. Mano, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pagrindo laikyti, kad Administracijos atsakymo pateikimą lėmė pareiškėjo kreipimasis į teismą, todėl bylos nutraukimo atveju pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos iš Administracijos neturėtų būti priteisiamos.
Pažymi, kad jei teismas pripažintų, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra reikalaujama pagrįstai, Administracija nesutinka su pareiškėjo reikalaujamų išlaidų dydžiu. Nesutikimą grindžia iš esmės tuo, kad pareiškėjo atstovo parengtas skundas buvo visiškai šabloniškas, o prašymai dėl bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo apskritai buvo pertekliniai, todėl už šių procesinių dokumentų parengimą priteista 560 Eur dydžio suma yra aiškiai per didelė, kadangi neatitinka proporcingumo principo.
Akcentuoja, kad pagal pareiškėjo skundą nagrinėta administracinė byla dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nebuvo sudėtinga. Šioje byloje nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, joje nebuvo keliami jokie nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, byloje nagrinėjamas reikalavimas buvo šabloniškas, standartinis ir visiškai įprastas tokio pobūdžio bylose. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas buvo itin nedidelės, vos keturių pastraipų, apimties, jame nebuvo nurodyta jokių naujų esminių aplinkybių ar argumentų, priešingai – pareiškėjo skundas buvo šabloniškas, o jame išdėstyta pozicija buvo tik pažodinis perrašymas dviejų teisės aktų nuostatų. Administracijos teigimu, tokio skundo parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės ar naujų aplinkybių analizės, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovo darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didelės. Nepaisant to, šio skundo parengimui pareiškėjo atstovas nurodo sugaišęs net 3 valandas.
Nurodo, kad pareiškėjo atstovo tariamai net dvi valandas rengtas atsisakymas nuo skundo, kuriame tik pakartojama Administracijos atsiliepime išdėstyta faktinė aplinkybė apie atsakymo pareiškėjui pateikimą, nagrinėjamu atveju laikytinas tik pareiškėjo atstovo siekiu papildomai pasipelnyti.
Dėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas rengimo nurodo, kad šių paslaugų detalizavimas atskirame procesiniame dokumente, už kurį pareiškėjas atstovui vėlgi sumoka atitinkamą sumą kaip už neva teisinę paslaugą, yra vienareikšmiškai laikytinas ne tik pertekliniu, tačiau ir nesąžiningu atstovo procesiniu elgesiu, demonstruojančiu akivaizdų siekį pasipelnyti paties pareiškėjo arba Administracijos sąskaita.
Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo Administracijos atskirąjį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties, kuria buvo visiškai tenkintas pareiškėjo K. S. prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidų už skundo surašymą ir procesinių dokumentų parengimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kaip nepagrįstą. Papildomai nurodo, kad netenkinus Administracijos reikalavimo dėl pareiškėjo prašymo atmetimo, pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas prašo sumažinti iki 140 Eur
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 str. 1 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai – pareiškėjas atsisakė skundo, atsakovui reikalavimą patenkinus geruoju. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į minėtas nuostatas, Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris reiškia, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).
Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-571-575/2018).
Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, nes nebuvo pagrindo laikyti, kad Administracijos atsakymo pateikimą lėmė pareiškėjo kreipimasis į teismą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio atsakovo argumento pažymi, kad pareiškėjas, gindamas savo galimai pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas per įstatyme nustatytą terminą nepateikė atsakymo į pareiškėjo pasiūlymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas pagrįstai, nepiktnaudžiaudamas teise kreiptis į teismą, pateikė skundą, kurio surašymui pasisamdė profesionalų teisininką – advokato padėjėją V. Novikovą. Kaip jau buvo minėta, byla baigėsi pareiškėjo naudai, todėl jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, jog, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014). Nors bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.
Pagal byloje pateiktą teisinių paslaugų suvestinę matyti, kad 280 Eur suma buvo sumokėta už teisinę konsultaciją (truko 1 val.) ir skundo su priedais parengimą (truko 3 val.). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo turinį, sutinka su atsakovo nurodytu argumentu, kad skundas yra tipinis, jame nėra keliami jokie nauji teisiniai klausimai, skundo esminę dalį sudaro įstatymo nuostatų citavimas, todėl priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už minėtas paslaugas mažintina iki 140 Eur.
Pasisakydama dėl kitų teisinių paslaugų pagrįstumo, teisėjų kolegija nurodo, kad už prašymo dėl bylos nutraukimo parengimą ir jo pateikimą pareiškėjas sumokėjo 140 Eur. Šios teisinės paslaugos truko po 2 val. Teisėjų kolegija vėlgi sutinka su atsakovo argumentais, kad prašymas dėl bylos nutraukimo yra standartinis prašymas, kurį paruošti kvalifikuotam teisininkui neturėtų reikėti dviejų valandų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais tinkama priteistina suma už prašymo dėl bylos nutraukimo parengimą ir jo pateikimą yra 70 Eur.
Pasisakydama dėl išlaidų pagrįstumo už prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimą ir pateikimą, teisėjų kolegija pažymi, kad nesutinka su atsakovo argumentais, kad atskirai pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi yra siekis pasipelnyti. Teisėjų kolegija nurodo, jog tinkamo išlaidų atlyginimo priteisimui teismui raštu turi būti paduotas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Tai reiškia, jog suinteresuota šalis turi pareigą pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–34/2011). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje AS62–521/2011). Taigi, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju pareiškėjo pateiktas atskiras prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo kartu su išlaidas pagrindžiančiais įrodymais buvo perteklinis ir nebūtinas ir todėl už jį pareiškėjui neturi būti atlyginama. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-266-261/2017). Dėl išlaidų dydžio už prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimą ir pateikimą teisėjų kolegija nurodo, kad šis prašymas taip pat yra standartinis, nereikalaujantis specialių žinių panaudojimo, todėl priteistina suma už minėto dokumento rengimą yra 70 Eur.
Įvertinus tai, kad pareiškėjo atstovo rengtuose dokumentuose nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo ir (ar) aiškinimo klausimai, todėl minėtų dokumentų rengimas nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo darbo ir laiko sąnaudų, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, jog pareiškėjui K. S. priteistina iš atsakovo Vilniaus savivaldybės administracijos už teisinę konsultaciją (patarimą), skundo su priedais parengimą ir pateikimą, prašymo dėl bylos nutraukimo parengimą ir pateikimą, prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimą ir pateikimą prašoma suma mažintina 50 procentų ir iš viso iš atsakovo priteistina 280 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas, kuriuo prašoma netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas arba jas sumažinti iki 140 Eur, tenkintinas iš dalies, pakeičiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties dalį bei sumažinant pareiškėjui K. S. iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 280 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio dalį ir priteisti pareiškėjo K. S. naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų).
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Rytis Krasauskas
Milda Vainienė