Legislator Case Law & Legislation
ae64d054-d95a-4ff9-81aa-a4a6f5da2fad AI generated

ae64d054-d95a-4ff9-81aa-a4a6f5da2fad · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number ae64d054-d95a-4ff9-81aa-a4a6f5da2fad
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas O. G. praÅ¡o iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neteisėtai neapskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad nuo 2009-08-01 dirba Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Informacinių technologijų departamento Informacinių sistemų administravimo skyriaus vedėju (A lygis, 15 kategorija).

Legislator headnote

AI generated

ae64d054-d95a-4ff9-81aa-a4a6f5da2fad · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Keywords

AI generated
occupational disability benefits medically certified work incapacity information and consultation of employees unemployment benefits overpayment overpaid insurance benefits employment status qualification
AI generated
631f168a-57ae-439c-a5db-28467189aebc
Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr.
6991d47b-9151-45c1-9367-645db391de2d
įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;
b33d16b2-77d4-4e90-a89f-feee0737be62
įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);
ae518980-6128-47f8-9299-fb56c5f38adb
                    Administracinė byla Nr.
8684f9b3-6a30-4cb9-b7b7-c55130cee38d
PareiÅ¡kėja I. B. su 2013 m. rugsėjo 30 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti nuo (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ viso už 50 mėnesių) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (b. l. 1–2, 4–7).PaaiÅ¡kino, kad Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) dirbanti nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                          Administracinė byla Nr. eI-1505-244/2016                                                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06059-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 29 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O.

G. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas O. G. praÅ¡o iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neteisėtai neapskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad nuo 2009-08-01 dirba Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Informacinių technologijų departamento Informacinių sistemų administravimo skyriaus vedėju (A lygis, 15 kategorija).

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priimtu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu sumažino 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Taip pat buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases. Ginčo laikotarpiu darbo užmokestis O. G. buvo apskaičiuojamas ir mokamas taikant minėtus teisės akto pakeitimus. Toks darbo užmokesčio sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tvirtina, kad nuo 2010 m. gerėjant valstybės ekonominiam rodikliams, nebuvo pagrindo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymais pratęsti sumažintų valstybės tarnautojų atlyginimų koeficientų taikymo. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.Atsakovės nuomone, O. G. neturėtų bÅ«ti priteista darbo užmokesčio dalis, susidariusi anksčiau, nei prieÅ¡ trejus metus iki skundo padavimo teismui dienos.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nustatė įstatymų leidėjui pareigÄ nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Nuo 2009 m. mokėdama pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, atsakovė vadovavosi tuo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie tik 2013-10-01 buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl jos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar kaltės. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomone, reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas Lietuvos valstybei.

PareiÅ¡kėjas ir atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta O. G. ir atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.Skundas atmestinas.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reglamentavimo taikymo, priteisimo.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalis, pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ir kvalifikacinę kategorijÄ gali bÅ«ti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, iÅ¡skyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatymas Nr. XI-944, 2011-11-22 įstatymas Nr. XI-1721, 2012-12-20 įstatymas Nr. XII-114) nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams bei priedų už kvalifikacines klases dydžiai.

Nuo 2009-08-01 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009-07-17 įstatymas Nr. XI-363), dar kartÄ sumažinant pareiginės algos koeficientus 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams, taip pat nustatant sumažintus priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje (2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjas O. G., kurio praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismÄ su skundu kreipėsi 2013-10-30. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėjas ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jam iÅ¡mokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas Lietuvos Respublikos darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-10-29.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai šioje dalyje (t. y. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-10-29) atmetami. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo valstybės tarnautojas, todėl dėl pasikeitusių Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų jam buvo sumažintas darbo užmokestis. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-01-08 pažymų Nr. 8.21-05-46-37 ir Nr. 8.21-05-127-34 matyti , kad O.

G. nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio nebuvo iÅ¡mokėta 8 678,48 Eur (29 965,07 Lt; 10 412,95 Lt + 19 552,12 Lt) darbo užmokesčio dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. įstatymu nustatyti tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atskleisdamas įstatymų leidėjo pareigos teisingai, per protingÄ laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ turinį, 2014-04-16 sprendime Nr. KT14-S9/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį. Ä®statymų leidėjo pareiga teisingai, per protingÄ laikotarpį nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmÄ sukuria Å¡iuos praradimus patyrusiems asmenims teisėtÄ lÅ«kestį, kad jų praradimai bus teisingai kompensuoti be nepagrįsto delsimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kol įstatymų leidėjas, nepažeisdamas reikalavimo be nepagrįsto delsimo nustatyti minėtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , dar nėra įvykdęs Å¡ios savo pareigos, nėra aiÅ¡ku, kiek Å¡ie praradimai turi bÅ«ti teisingai kompensuoti, kad atitiktų reikalavimÄ kompensuoti neproporcingai sumažintÄ atlyginimų dydį; nuo kada pradedant, kokiomis dalimis ir per kiek laiko realiai (įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu) įmanoma kompensuoti minėtus praradimus.

Be to, kaip iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014-04-16 sprendime, įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 straipsnio 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedė iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ .

Vėliau Å¡io įstatymo pakeitimo įstatymu minėtas terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime Nr. KT30-N19/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ iÅ¡aiÅ¡kino, kad minėto įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu vienerių metų laikotarpiui pratęstas Ä®gyvendinimo įstatyme nustatytas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimo terminas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2015-09-01.

Å iame įstatyme nustatyta dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarka bei finansavimo Å¡altiniai.Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ taip pat yra aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 priimtuose 2016-02-15 sprendimuose suformuluotos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės. Minėtose bylose teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priėmęs GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , įvykdė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ .

Teismas konstatavo, kad jau esant įstatyme nustatytam pareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Tuo tarpu pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neproporcingus praradimus kyla darbo užmokestį mokėjusiai institucijai. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti O. G. reikalavimo ir priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ , atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ . Lietuvos Respublikos Seimui GrÄ Å¾inimo įstatyme nustačius O. G. patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimÄ ir teismo sprendimu priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

PareiÅ¡kėjas nepateikė argumentų, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, kompensacijų dydžiai yra netinkami ar jų iÅ¡mokėjimų terminas yra per ilgas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, aptarta O. G. skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjo O. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                             Liudmila Zaborovska