2016-03-08 Nr. AB-5187-3-62-3-00711-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2150-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00711-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–7), kurį vėliau patikslino (b. l. 24), prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. liepos 25 d. atvyko į Alytaus PN ir buvo paskirtas į 4 būrį, tačiau 2014 m. lapkričio 11 d. Alytaus PN administracija perkėlė jį į 17 būrį, kuriame jis negalėjo atlikti bausmės, nes kiti nuteistieji buvo priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją, tačiau dėl atsisakymo atlikti bausmę 17 būryje jis buvo nubaustas ir patalpintas į baudos izoliatorių, kuriame buvo laikomas nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. sausio mėn. (tikslios dienos neprisimena). Šiame kontekste pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad baudos izoliatoriaus kamera Nr. 1, kurioje jis atliko paskirtą nuobaudą, yra 28,77 kv. m ploto, sanitarinis mazgas užima 3 kv. m ploto, joje gyveno 7 nuteistieji, todėl kiekvienam teko mažesnis plotas, nei teisės aktuose numatytas minimalus. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 1 buvo stalas ir tik vienas suolas, todėl prie stalo galėjo atsisėti ir pavalgyti tik 4 žmonės, nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija, nebuvo tinkamo apšvietimo, kameroje tvyrojo drėgmė ir smarvė, 75 proc. sienų buvo padengtos pelėsiu, oro temperatūra siekė tik 13 laipsnių, nebuvo karšto vandens, dušu buvo galima pasinaudoti tik kartą per savaitę po 15 minučių, dušo patalpos taip pat buvo avarinės būklės. Pareiškėjas kartu akcentavo, kad kameroje visi rūkė, pasivaikščioti buvo galima 6 val. ryto, o ne dienos metu. Taip pat pabrėžė, kad baudos izoliatoriuje nėra jokių užsiėmimų, draudžiama mokytis, palaikyti socialinius ryšius (rašyti laiškus, pasimatyti, skambinti), o įstaigos pareigūnai atsisakydavo priimti iš pareiškėjo prašymus bei juos registruoti ar išsiųsti kitiems viešojo administravimo subjektams. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas tvirtino, kad dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų, neišsprendžiant nuteistųjų paskirstymo į būrius (apgyvendinimo) klausimo ir dėl netinkamų, nežmoniškų kalinimo sąlygų baudos izoliatoriuje, jis patyrė didelę neturtinę žalą, t. y. psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi ir bendravimo galimybės, jis jaučiasi prislėgtas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 33–37) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas periodiškai laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. vasario 19 d. atliko bausmę baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 1, kurios plotas 28,77 kv. m, joje bausmę atliko 8 nuteistieji, todėl kiekvienam nuteistajam teko 3,6 kv. m ploto, t. y. ploto norma pažeista nebuvo. Šiame kontekste Alytaus PN pažymėjo, kad pareiškėjas nuolat atsisakė būti jam paskirtame 17 būryje, o paaiškinimuose nurodė, jog šiame būryje negali būti dėl asmeninių priežasčių. 2014 m. lapkričio 12 d. buvo atliktas tarnybinis tyrimas dėl pareiškėjo atsisakymo būti jam paskirtame 17 būryje, tačiau duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu kas nors iš 17 būrio ketintų naudoti fizinį ar psichologinį smurtą, negauta.

Atitinkamai kiti tyrimai dėl pareiškėjo atsisakymo būti 17 būryje nebuvo atliekami, nes pareiškėjas nenurodė asmenų, kurie ketintų jo atžvilgiu naudoti fizinį ar psichologinį smurtą. Dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų Alytaus PN atkreipė dėmesį, kad ant visų nutarimų dėl nubaudimo pareiškėjas yra pažymėjęs, jog sutinka būti su rūkančiais asmenimis. Be to, Alytaus PN akcentavo, jog įstaigos baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose atliktas kapitalinis remontas, remonto darbai vyko keliais etapais. Dalis kamerų pradėtos eksploatuoti 2009 m. sausio mėn., kita dalis – 2010 m. birželio mėn. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, kuriuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi.

Alytaus PN tvirtino, kad įstaigos kameros įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos reikalavimus. Tačiau nuteistieji sistemingai, piktybiškai gadina ir laužo kamerose esantį inventorių, baldus, šviestuvus, duris, langus, elektros instaliaciją, radijo taškus ir prižiūrėtojo iškvietimo sistemą. Alytaus PN kartu pabrėžė, jog Alytaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. sausio 30 d. atliko patikrinimą pataisos namuose (buvo tikrinta ir baudos izoliatoriaus kamera Nr.

1) ir patikrinimo akte Nr. PA-15 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) pažeidimų nenustatė, tik pažymėjo, jog minėtos Higienos normos HN 76:2010 58 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Alytaus PN tvirtino, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginančios jo buvimą pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Be to, pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas, o skundą grindžia tik abstrakčiais teiginiais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu (b. l. 100–104) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija), Higienos normą HN 76:2010 ir kt.), jis buvo kalinamas perpildytose patalpose, jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos higienos ir sanitarinės bausmės atlikimo sąlygos.

Kaip vieną iš pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas patalpoje, kurioje vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktais. Atsižvelgęs į tai, teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas numato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 punktas – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Alytaus PN direktoriaus nutarimais už bausmės atlikimo režimo pažeidimus periodiškai laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. vasario 19 d. atliko bausmę pataisos namų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 1, kurios plotas 28,77 kv. m, kameroje bausmę atliko 8 nuteistieji, todėl kiekvienam nuteistajam teko 3,6 kv. m ploto. Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui bausmę atliekant baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 1, ploto norma pažeista nebuvo, todėl jo skundo motyvas dėl ploto normos pažeidimo yra nepagrįstas.

Kaip nepagrįstą teismas vertino ir pareiškėjo skundo motyvą, jog baudos izoliatoriaus kameroje bausmę jis atliko kartu su rūkančiais asmenimis, kadangi byloje pateiktuose Alytaus PN direktoriaus nutarimuose dėl pareiškėjo nubaudimo pareiškėjas yra pasirašęs, jog sutinka būti rūkančiųjų kameroje. Pasisakydamas dėl pataisos namų bausmės atlikimo patalpų dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, šiluminės aplinkos ir santykinės oro drėgmės, teismas akcentavo, jog šias normas reglamentuoja Higienos norma HN 76:2010, o Alytaus visuomenės sveikatos centras, 2015 m. sausio 30 d. atlikęs operatyvų patikrinimą Alytaus PN, tame tarpe ir baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 1, kurioje tuo metu bausmę atliko pareiškėjas, pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nenustatė.

Alytaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. vasario 9 d. patikrinimo akte Nr. PA-15 konstatavo, jog baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 1 remonto darbai baigti 2010 m. birželio mėn. Kameros iki lubų atitvertoje dalyje buvo naujai įrengtas tualetas, naujai įrengta elektros instaliacija, apšvietimas. Kamera aprūpinta naujais baldais ir inventoriumi. Tačiau nuteistieji piktybiškai gadina ir laužo kameroje esantį inventorių, baldus, šviestuvus, duris, langus, elektros instaliaciją. Kameroje Nr. 1 sienos dažytos šviesiais dažais, ant sienų pelėsio nebuvo.

Kameroje yra du langai, languose įdėti stiklo paketai, tikrinimo metu langai buvo atviri. Kameroje įrengtas dirbtinis apšvietimas liuminescencinėmis lempomis, vėdinimas vykdomas natūraliu būdu per atidarytus langus, nepažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimų. Be to, baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 1 buvo atlikti mikroklimato ir dirbtinės bei natūralios apšvietos matavimai. Remiantis šiluminės aplinkos 2015 m. vasario 2 d. matavimo protokolu Nr. F-M-17, oro temperatūra kameroje Nr. l 0,1 m aukštyje buvo 18,1 laipsnių, 1,1 m aukštyje – 18,1 laipsnių; santykinė oro drėgmė kameroje Nr. l 0,1 m aukštyje buvo 44 proc., 1,1 m aukštyje – 44 proc.; oro judėjimo greitis kameroje – 0,05–0,06 m/s. Atitinkamai pagal Higienos normos HN 76:2010 26 punktą, šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18–22 laipsniai, santykinė oro drėgmė – 35–60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 m/s. Teismas kartu pabrėžė, kad pagal minėtos laboratorijos 2015 m. vasario 2 d. dirbtinės apšvietos matavimo protokolą Nr. F-A-13, baudos izoliatoriaus kameroje Nr. l išmatuota dirbtinė apšvieta siekė 207 lx ir atitiko Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus (turi būti ne mažiau 200 lx).

Tačiau, vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 2 punktu, baudos izoliatoriaus kameroje Nr. l natūralios apšvietos koeficientas nevertintas, kadangi nurodyta higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Tuo tarpu šiuo atveju, langų plotą reikėtų padidinti atliekant pastato rekonstrukciją.

Teismas taip pat nurodė, kad Higienos normos HN 76:2010 68 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atitinkamai Alytaus PN sudarytas nuteistųjų maudymosi duše grafikas, patvirtintas direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 4-4940. Taigi, Alytaus PN sąlygos pasinaudoti šiltu dušu kartą per savaitę yra sudarytos, todėl Higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimas nepažeistas. Patikrinimo metu tarakonai, žiurkės ar pelės patalpose taip pat nepastebėti ir byloje nėra įrodymų, kad kitu pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, jam atliekant bausmę Alytaus PN baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 1, nebuvo užtikrintos tinkamos bausmės atlikimo sąlygos.

Teismas papildomai akcentavo, jog byloje pateikta 2010 m. vasario 26 d. statybos–remonto darbų rangos sutartis Nr. 52 patvirtina, kad Alytaus PN baudos izoliatoriaus pastate buvo atliekami statybos ir remonto darbai.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų ir buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Tuo tarpu jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Taigi, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad bausmės atlikimo sąlygos Alytaus PN realiai galėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens žeminimą, kankinimą, ir kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, atlyginimo. Be to, kiti pareiškėjo skundo argumentai, teismo vertinimu, laikytini pertekliniais ir neturinčiais esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 109–110), prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju neturtinę žalą, be kita ko, kildino iš to, jog jis buvo neteisėtai ir nepagrįstai perkeltas į kitą būrį, kuriame negalėjo būti dėl jam kilusios grėsmės, todėl Alytaus PN nepagrįstai paskyrė jam nuobaudas (uždarymą į baudos izoliatorių) už administracijos nurodymų nevykdymą. Be to, pareiškėjas teigia, jog šiuo atveju teismas turėjo taikyti 4 kv. m ploto normą, turinčią tekti vienam asmeniui, atskaičiavus baldų užimamą plotą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš nepagrįstai jam paskirtų nuobaudų (uždarymo į baudos izoliatorių) dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje (administracijos nurodymų eiti gyventi į paskirtą būrį nevykdymo) ir netinkamų jo laikymo sąlygų baudos izoliatoriaus kameroje laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. sausio mėn., atlyginimo priteisimo.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, remiantis ABTĮ 81 straipsniu, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, kadangi, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildino iš to, jog, jo manymu, Alytaus PN direktoriaus nutarimais jam buvo neteisėtai ir nepagrįstai paskirtos nuobaudos (uždarymas į baudos izoliatorių) dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje (administracijos nurodymų eiti gyventi į paskirtą būrį nevykdymo), tačiau teismas šių aplinkybių iš esmės netyrė ir neanalizavo, ar jos sudaro pagrindą priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, t. y. ar šiuo aspektu egzistuoja visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), sąlygos (neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008 ir kt.). Vykdydamas teisingumą (Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-460/2014 ir kt.).

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.), jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.), o šį pažeidimą ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimybės. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl, siekiant garantuoti teisingo teismo sprendimo priėmimą, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo motyvų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius