ae62af16-03f7-46bf-9a8f-e5dc787be9a7 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                              Administracinė byla Nr. I-2824-414/2016                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03127-2013-3                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 74 (S)   KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu 2016 m. gegužės 2 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui G.

M., Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovui ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo,              n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas G. M. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio skirtumÄ už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2013-10-01.

Skunde nurodyta, jog nuo 2010-05-01 buvo sumažintas pareiÅ¡kėjo darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientus ir nustatytus priedų už suteiktas kvalifikacines kategorijas dydžius. Taip pat prašė priteisti darbo užmokesčio dalį nuo 2010-01-01 iki skundo padavimo dienos dėl tuo metu sumažinto priedo už rangÄ dydžio. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu ir teigė, kad atsirado teisė kreiptis į teismÄ su reikalavimais dėl sumažinto atlyginimo skirtumo priteisimo.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų atstovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodė, jog atsakovas savo veikloje privalėjo vadovautis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Valstybei pakeitus statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinį reglamentavimÄ , atsakovas negalėjo nukrypti nuo nustatyto teisinio reguliavimo apskaičiuojant ir mokant pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas įsiteisėjusį Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė įstatymÄ Nr. XII-523, kurio 2 straipsnio 2 punktu pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ . 2013 m. rugsėjo 28 d.

įsigaliojus minėtam įstatymui, valstybė prisiėmė pareigÄ nustatyti kompensavimo tvarkÄ ir geruoju iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui  reikalaujamÄ sumÄ . Å is įstatymas yra galiojantis, todėl privalo bÅ«ti vykdomas. Atstovas darė iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo nustatytÄ pareigÄ . Prievolės, dėl kurios kilo ginčas Å¡ioje byloje, įvykdymas sureguliuotas teisės aktu, todėl, atsakovo manymu, nėra pagrindo reikalavimÄ tenkinti teismine tvarka.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų pareigÅ«nas, kreipėsi į teismÄ , reikalaudamas priteisti dalį darbo užmokesčio, kuris jam 2010 – 2013 metais buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu ėjo atitinkamos kvalifikacinės kategorijos statutinės valstybės tarnautojo pareigas. Iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų darbo užmokestį, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas.

Pagal šio įstatymo 23 straipsnį valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Statuto 41straipsnio 4 punkte buvo nustatyti pareigÅ«nų pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ , sumažinant 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Statuto 42 straipsnio (Å¡io straipsnio 2003 m. gegužės 21 d. redakcija) pakeitimo įstatymÄ ir Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , kuriuo 1 straipsniu (įsigaliojusiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Statuto (statuto 2008-11-25 redakcija) 41 straipsnio 4 dalį, kuria sumažino priedus už kvalifikacinę kategorijÄ . Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui nuo 2010-05-01 iki 2013-10-01 buvo neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio (b.l. 21-22).

Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai. Teismas visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016).

Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjo G. M. reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose. Pareiškėjo G. M. teisinė padėtis ar jo teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ Å¡io įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas). Darytina iÅ¡vada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui GrÄ Å¾inimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimus priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip jau buvo paminėta, pareiÅ¡kėjas taip pat prašė priteisti darbo užmokesčio dalį nuo 2010-01-01 iki skundo padavimo dienos dėl tuo metu sumažinto priedo už rangÄ dydžio. Šį savo teisės pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas sieja su ta aplinkybe, jog nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

į darbo užmokestį įskaičiuojamas priedas už rangÄ (anksčiau – priedas už pareiginį laipsnį) nebuvo padidintas, kaip tai buvo numatyta įstatymų leidėjui 2008 m. lapkričio 6 d. priėmus Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymÄ Nr. X-1791. Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį pareigÅ«no darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , už rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.

Apskaičiuojant pareiÅ¡kėjo darbo užmokestį buvo taikomi Å¡io Statuto 41 straipsnio nuostatose, galiojusiose ginčo laikotarpiu, įtvirtinti koeficientai. Å ios aplinkybės neginčija nė viena iÅ¡ ginčo Å¡alių. Ginčo laikotarpiu nagrinėjamam atvejui taikytinų Statuto nuostatų teisėtumas kvestionuotas nebuvo. Vadinasi tol, kol teisės aktai (jų dalys) nustatytÄ ja tvarka nėra pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai arba kol jie nėra nustatytÄ ja tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas Å¡io ginčo subjektams yra privalomas.

Å iomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, nesilaikė imperatyvių teisės normų. Å ios iÅ¡vados negali paneigti tai, kad 2008 m. lapkričio 6 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo Nr. X-1791 nuostata, numatanti didesnius nei ginčo metu galioję priedo už rangÄ koeficientus. Reikia pabrėžti, kad Å¡i nuostata pagal faktinį teisinį reguliavimÄ statutiniams valstybės tarnautojams nebuvo taikoma iki 2014 m. sausio 1 d.

Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ ginčo laikotarpiu pareigÅ«nams turėjo bÅ«ti mokami priedai už turimus rangus (anksčiau – pareiginius laipsnius), savo dydžiu prilygę iki 2010 m. sausio 1 dienos galiojusiems. Ginčo, kad Å¡is teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju faktiÅ¡kai nebuvo taikytas, nėra.Anot pareiÅ¡kėjo, galiojusiu teisiniu reguliavimu statutiniams valstybės tarnautojams buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, kad padidėję pareigÅ«nų priedo už rangÄ apskaičiavimo koeficientai bus taikomi jau nuo 2010 m. sausio 1 d., o vėliau Å¡is lÅ«kestis vis buvo pažeidžiamas priimant naujus teisės aktus, kuriais buvo pratęsiamas sumažintų priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientų galiojimas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybes tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigÅ«nais) ir tokiu bÅ«du jam buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.AnalogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, turėdama omenyje įstatymų leidėjo plačiÄ teisėkÅ«ros laisvę, įvertinusi, jog ginčo teisiniu reguliavimu buvo siekiama teisėto tikslo užtikrinti valstybės finansinį stabilumÄ , pareiÅ¡kėjams tenkančiÄ sunkumų naÅ¡tÄ , tai, kad pareiÅ¡kėjų interesai buvo ribojami tiek laiko, tiek masto požiÅ«riu ir dėl to jiems nekilo pernelyg didelė sunkumų naÅ¡ta, sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjų nurodytas teisinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjų teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1688-822/2015).

Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-1688-822/2015 taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjų nurodytÄ aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. PareiÅ¡kėjų argumentai, kad bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybės tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigÅ«nais) ir tokiu bÅ«du jiems buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, vertinami kaip pareiÅ¡kėjų nuomonė, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįsta.

Teisėjų kolegijos neįtikino pareiÅ¡kėjų abejonės ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai, t. y. teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir proporcingumo principams, nes Å¡ių abejonių pareiÅ¡kėjai tinkamai nepagrindė. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Pareiga kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Å alių pozicija Å¡iuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012).

Teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui. Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Teismui pagal ginčo esmę nustačius, jog faktinio pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio sumažinimo dėl praÅ¡yme nurodytų teisės normų priėmimo nebuvo, pareiÅ¡kėjui nenurodžius, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė jo diskriminavimas, neproporcingas darbo užmokesčio mažinimas minėtu teisiniu reglamentavimu lyginant su kitais valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigÅ«nais (praÅ¡ymo tinkamai nemotyvavus), konkrečiu atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismÄ , nes teismui pagal skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes nekyla abejonių dėl praÅ¡yme nurodytų teisės aktų atitikimo Konstitucijai bei konstituciniams principams.

Remiantis Å¡ia praktika teismas daro iÅ¡vadÄ , jog vadovaujantis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi keisti ar kurti naujas ginčo santykius reguliuojančių normų aiÅ¡kinimo taisykles nėra pagrindo, todėl remiantis iÅ¡dėstytais argumentais pareiÅ¡kėjo skundas ir dėl sumažinto priedo už rangÄ Â dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                                  Rimantas Giedraitis