ae6255cd-c6db-4ed3-8eb9-473ff2e5a7cf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-3248-629/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02656-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.25; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės, Arūno Kaminsko, vertėjaujant Ingridai Kisieliūtei, dalyvaujant pareiškėjai R. A. ir jos atstovui advokatui Aleksandrui Gončarko (Aleksandr Gončarko), atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Barbarai Jurgelevičienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui T.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. A. skundÄ atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P. dėl nurodymo panaikinimo, n u s t a t ė: R. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu (el. b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) 2015 m. balandžio 9 d. nurodymÄ dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-2044(2.13.).PareiÅ¡kėjos nuomone, skundžiamas aktas, kuriuo, be kita ko, nurodyta nedelsiant sunaikinti pareiÅ¡kėjos darytÄ pokalbio įraÅ¡Ä , neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., nes tyrimas dėl T.

P. praÅ¡ymo buvo neobjektyvus, neiÅ¡samiai iÅ¡tirti turimi įrodymai. PareiÅ¡kėja pabrėžė, jog ji 2014 m. lapkričio mėn. Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-6571-968/2014 posėdžio metu pateikė Inspekcijos nurodyme minimÄ garso įraÅ¡Ä . Teismas šį įraÅ¡Ä priėmė kaip įrodymÄ , todėl, pareiÅ¡kėjos manymu, garso įraÅ¡o darymas buvo atliktas remiantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAÄ®) 5 str. 6 p., t. y. asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, jeigu reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

PaaiÅ¡kino, kad garso įraÅ¡as buvo daromas siekiant apsiginti nuo T. P. provokacijų. Atkreipė dėmesį, jog garso įraÅ¡e girdimi T. P. nesÄ Å¾iningi veiksmai. PareiÅ¡kėjos teigimu, Inspekcija, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Å iuo atveju Inspekcija, priimdama skundžiamÄ nurodymÄ , netinkamai atliko savo darbÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino tikrosios situacijos dėl garso įraÅ¡o, žinodama, kad garso įraÅ¡as buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, neužklausė papildomos informacijos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ar T.

P., nesikreipė į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , siekdama nustatyti, ar minėtas garso įraÅ¡as buvo pateiktas teismui. Atkreipė dėmesį, jog teismas neiÅ¡duoda jokių dokument7 dėl garso įrašų prijungimo prie bylos, todėl pareiÅ¡kėja negalėjo atsakovei pateikti jokių įrodymų dėl garso įraÅ¡o prijungimo administracinėje byloje. Anot pareiÅ¡kėjos, T. P. yra suinteresuota asmeninį konfliktÄ perkelti į teisminius procesus, tačiau subjektinių teisių gynyba negali peraugti į piktnaudžiavimÄ teise, siekiant pakenkti kitam asmeniui.

PareiÅ¡kėjos nuomone, ji, kaip darželio direktorė, darydama garso įraÅ¡Ä , siekė teisėto intereso.Atsakovė Inspekcija atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (el. b. l. 83–87). Nurodė, kad, iÅ¡nagrinėjusi T. P. praÅ¡ymÄ , kuriuo T. P. skundė pareiÅ¡kėjos veiksmus, tarp kurių ir pareiÅ¡kėjos 2014 m. rugsėjo 26 d. pokalbio su T. P., į kurį įsitraukė ir Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ auklėtinė F.

B., garso įraÅ¡o pateikimas teismams, nusprendė, kad nėra įgaliota kiÅ¡tis į civilinių bylų ar administracinių bylų teisenos procesÄ ir vertinti pokalbio garso įraÅ¡o, kaip įrodymo, pateikimo teismui tikslingumo ir teisėtumo. Tačiau įraÅ¡o saugojimas ir (arba) naudojimas teismuose skiriasi nuo įraÅ¡o tvarkymo Vilniaus specialiajame darželyje „Dobilėlis“ tiek savo tikslu, tiek ir teisiniu pagrindu. Atsakovė pažymėjo, jog nenustatė nė vieno ADTAÄ® įtvirtinto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus.

Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjant analogiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjos darbuotojos Ž. J. skundÄ dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų įraÅ¡ant pokalbį, pareiÅ¡kėja pateikė analogiÅ¡kus argumentus dėl, jos nuomone, pokalbio įraÅ¡ymo teisėtumo, taip pat buvo pateiktas nurodymas sunaikinti šį pokalbio įraÅ¡Ä ir pareiÅ¡kėja tokį nurodymÄ Ä¯vykdė. Atsakovė nurodė, jog pagal ginčo įraÅ¡Ä nenustatyta, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų praÅ¡iusi T. P. sutikimo dėl pokalbio įraÅ¡ymo ar pateikusi informacijÄ apie daromÄ Ä¯raÅ¡Ä .

Inspekcijos nuomone, diktofono turėjimas rankose ir jo akivaizdus rodymas T. P. negali bÅ«ti laikoma T. P. sutikimo gavimu, nes vien tik daikto (diktofono) matymu nėra iÅ¡reiÅ¡kiama T. P. valia, t. y. duodamas sutikimas tvarkyti jos asmens duomenis. Be to, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pokalbio su T. P. garso įraÅ¡ymo bÅ«tinumÄ ir teisėtumÄ siekiant, kaip ji nurodo, apsiginti nuo T. P. ir jos dukters I. S. iÅ¡puolių ir gintis teismuose bei kitose institucijose, kuriose T.

P. ir jos duktė raÅ¡o skundus. Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėja turėjo įrodymus (liudininkų, patvirtinančių atsisakymo priimti teismo Å¡aukimÄ paraÅ¡us ant Å¡io Å¡aukimo), kad T. P., Z. J. ir I. S. atsisako priimti teismo Å¡aukimÄ , todėl bÅ«tent Å¡aukimÄ su minėtais liudininkų paraÅ¡ais turėjo pateikti teismui, o garso įraÅ¡o, kaip įrodymo, patvirtinančio T. P. atsisakymÄ priimti teismo dokumentus, įraÅ¡ymui nebuvo teisėto tikslo ir pareiÅ¡kėjos siekiamas tikslas darant įraÅ¡Ä , nebuvo svarbesnis nei T.

P. interesai, todėl ADTAÄ® 5 str. 1 d. 6 p. nustatytas teisėto tvarkymo kriterijus tokiam pareiÅ¡kėjos asmens duomenų tvarkymui netaikomas. Tai, kad T. P. imasi teisėtų savo teisių ginimo priemonių, t. y. kreipiasi į teismus ir kitas institucijas, nesudaro pagrindo pareiÅ¡kėjai pažeisti jos teisę į privatumÄ ir įraÅ¡inėti pokalbius su T. P. neturint tokiam įraÅ¡ymui jokio teisėto pagrindo.Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 21–22).

T. P. teigimu, ginčo garso įraÅ¡as buvo padarytas be jos žinios. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja sÄ moningai kurstė konfliktinę situacijÄ , norėdama padaryti sau naudingÄ garso įraÅ¡Ä , kurį vėliau panaudotų įvairiose įstaigose savo tikslams pasiekti. PareiÅ¡kėja ir jos atstovas teismo posėdyje prašė skundÄ tenkinti, remdamiesi skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Skundas atmestinas. Ginčas kilęs dėl Inspekcijos 2015 m. balandžio 9 d. nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-2044(2.13.), kuriuo Inspekcija Vilniaus specialiajam darželiui „Dobilėlis“ nurodė nedelsiant sunaikinti R. A. ir T. P. pokalbio įraÅ¡Ä ir užtikrinti, kad tvarkant (darant) pokalbių su darbuotojais garso įraÅ¡us bÅ«tų įgyvendinami ADTAÄ® reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Inspekcija 2014 m. gruodžio 1 d. gavo T. P. praÅ¡ymÄ , persiųstÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus, kuriame T. P. nurodė, jog Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorė R. A. 2014 m. rugsėjo 26 d. be jos žinios ir sutikimo diktofonu įrašė jų pokalbį, į kurį buvo įtraukta ir Å¡io darželio auklėtinė F. B., be to, šį garso įraÅ¡Ä ir jo iÅ¡klotinę pareiÅ¡kėja pateikė teismams bei Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ Vaiko gerovės komisijos susirinkimui (el. b. l. 88, 89).2014 m. gruodžio 2 d. raÅ¡tu Inspekcija paprašė pareiÅ¡kėjos pateikti informacijÄ , susijusiÄ su T.

P. gautu praÅ¡ymu (el. b. l. 93). PareiÅ¡kėja, atsakovei pateiktame paaiÅ¡kinime, be kita ko, nurodė, kad konfliktinė situacija su T. P. prasidėjo dar 2010 m. Pokalbis su T. P. 2014 m. rugsėjo 26 d. vyko, kadangi reikėjo perduoti darželio profesinės sÄ jungos nariams teismo dokumentus, o jų paimti niekas nenorėjo. Pažymėjo, jog apie garso įraÅ¡o darymÄ papildomai informuoti nereikėjo, nes T. P. matė diktofonÄ ir neiÅ¡sakė prieÅ¡taravimo, be to, Å¡is įraÅ¡as turėjo bÅ«ti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui tuo atveju, jeigu teismo dokumentų niekas iÅ¡ profsÄ jungos narių nebÅ«tų paėmęs ir reiktų įrodyti, kad ne ji pati jų neatidavė.

PareiÅ¡kėja taip pat paaiÅ¡kino, jog neturi jokių kitų galimybių apsisaugoti nuo T. P. ir jos dukters iÅ¡puolių ir gintis teismuose bei įrodyti tiesÄ Ä¯vairioms institucijoms, kurioms jos raÅ¡o skundus. Taip pat nurodė, kad minimas įraÅ¡as buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir darželio Vaiko gerovės komisijai (el. b. l. 105–109). Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi T. P. praÅ¡ymÄ , 2015 m. balandžio 9 d. nurodyme Nr. 2R-2044(2.13.) konstatavo, jog pareiÅ¡kėja pokalbį su T.

P. įrašė neteisėtai, nesant ADTAÄ® 5 str. 1 d. 1 ir 6 p. nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, ir tuo pažeidė ADTAÄ® 3 str. 1 d. 2 p., todėl atsakovė nurodė nedelsiant sunaikinti pokalbio įraÅ¡Ä ir užtikrinti, kad tvarkant (darant) pokalbių su darbuotojais garso įraÅ¡us bÅ«tų įgyvendinami ADTAÄ® 3 str. 1 d. 2 p., 5 str. 1 d. reikalavimai bei juos įgyvendinant laikomasi privalomų procedÅ«rų jų taikymui – tinkamai įgyvendinamos duomenų subjekto teisės nustatytos ADTAÄ®, iÅ¡skyrus ADTAÄ® 23 str. 2 d. nustatytas iÅ¡imtis (el. b. l. 6–9).

Pagal ADTAÄ® 3 str. 1 d. 2 p. duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi tiksliai, sÄ Å¾iningai ir teisėtai. Asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai įtvirtinti ADTAÄ® 5 str. Å io straipsnio 1 d. 1 p. nustatyta, kad asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimÄ . Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo, ji atliktÄ duomenų tvarkymÄ motyvuoja ADTAÄ® 5 str. 1 d. 6 p., pagal kurį asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, jeigu reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

ADTAÄ® 5 str. 1 d. 1 p. minimo sutikimo sÄ voka įtvirtinta ADTAÄ® 2 str. 12 d., kurioje nurodyta, jog sutikimas yra savanoriÅ¡kas duomenų subjekto valios pareiÅ¡kimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu.Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiÅ¡kėja T. P. duomenis tvarkė, t. y. pokalbį įrašė, be pastarosios sutikimo. PareiÅ¡kėja neneigia, jog neinformavo T. P. apie pokalbio įraÅ¡ymÄ , taigi tuo atveju, net jei T. P. ir galėjo suprasti, jog pokalbis įraÅ¡inėjamas, ji nežinojo Å¡io pokalbio įraÅ¡ymo tikslo, todėl toks T.

P. neveikimas (neprieÅ¡taravimas) negali bÅ«ti traktuojamas kaip duotas sutikimas ADTAÄ® 2 str. 12 d. kontekste. Dėl pareiÅ¡kėjos nurodomos ADTAÄ® 5 str. 1 d. 6 p. įtvirtintos sÄ lygos, teismas pažymi, jog, kaip nurodyta ir skundžiamame Inspekcijos akte, pareiÅ¡kėja jau turėjo surinkusi pakankamai duomenų apie T. P. atsisakymÄ priimti teismo dokumentus, todėl, teismo vertinimu, pokalbio su T. P. įraÅ¡ymas be jos sutikimo siekiant pateikti įrodymus teismui, nelaikytinas pateisinamu pagal ADTAÄ® 5 str. 1 d. 6 p. Nors Å¡iuo atveju pripažįstamas pareiÅ¡kėjos teisėtas interesas ginti savo galimai pažeistas teises teisme, tačiau nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjos interesai laikytini svarbesniais už T.

P. interesus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal ADTAÄ® 27 str. 1 d. duomenų valdytojas Å¡io įstatymo 5 str. 1 d. 6 p. nustatytu atveju privalo supažindinti duomenų subjektÄ su jo teise nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys. Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, pareiÅ¡kėja T. P. apie tokiÄ jos teisę neinformavo. Taip pat pažymėtina, jog tai, kad ginčo įraÅ¡as buvo pateiktas teismui kaip įrodymas, savaime nereiÅ¡kia, jog toks įraÅ¡as atitinka ADTAÄ® 5 str. kriterijus.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja neteisėtai tvarkė asmens duomenis, t. y.

įrašė pokalbį su T. P.. Pagal ADTAÄ® 41 str. 5 p. Inspekcijai suteikta teisė duoti duomenų valdytojui rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos, taigi konstatavus neteisėtÄ duomenų tvarkymÄ , atsakovė nagrinėjamu atveju pagrįstai surašė ginčijamÄ 2015 m. balandžio 9 d. nurodymÄ dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-2044(2.13.), kuriuo nurodė nedelsiant sunaikinti R. A. ir T. P. pokalbio įraÅ¡Ä ir užtikrinti, kad tvarkant (darant) pokalbių su darbuotojais garso įraÅ¡us bÅ«tų įgyvendinami ADTAÄ® reikalavimai.

Taigi minėto nurodymo nėra pagrindo panaikinti, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjos R. A. skundÄ kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėjai                                                                                                                                    Milda Vainienė ArÅ«nas Kaminskas Irena Paulauskienė