ae6123d2-eceb-48db-9800-d544695ae334 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-361/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00599-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.22.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7 K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O S T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

Č. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiÅ«rÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu, visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 3 d. 18.55 val. iki 2019 m. sausio 4 d. 13.49 val. (1 laisvės atėmimo diena). Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. V. Č. nuteistas už tai, kad 2018 m. rudenį, tikslus laikas nenustatytas, įgijo, t. y. rado (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, (duomenys neskelbtini) r., pramoninės gamybos 16 mm kalibro ZK modelio lygiavamzdį medžioklinį Å¡autuvÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasinešė į namus ir, neturėdamas leidimo, nuo 2018 m. rudens, tikslus laikas nenustatytas, laikė gyvenamojo namo kambaryje po lova, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. sausio 3 d. 19.00 val., kol Å¡autuvÄ surado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigÅ«nai.

2. Nuteistojo V. Č. gynėja skundu prašo:

1) panaikinti apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir pritaikius BK 37 straipsnį V. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylÄ nutraukti;

2) nustačius, kad nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnį, pakeisti apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti V. Č. Å¡velnesnę viešųjų darbų bausmę. 2.1. Nesutinka su teismo motyvais ir iÅ¡vadomis dėl BK 37 straipsnio nuostatų netaikymo nuteistajam. Teismas neįvertino, jog V. Č. padarė apysunkį nusikaltimÄ , Å¡ia nusikalstama veika jis nesutrikdė ir nesiekė sutrikdyti kitų asmenų sveikatos. Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai.

BK 37 straipsnis negali bÅ«ti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatÄ . Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos iÅ¡vadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-421/2007). 2.1.1.

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, neÅ¡iojimo, gabenimo pradžios momento ar jų realizavimo. Toks susikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia (kasacinio teismo Nr. 2K-153-942/2016). V. Č. namuose, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos 16 mm kalibro ZK modelio lygiavamzdį medžioklinį Å¡autuvÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal specialisto iÅ¡vadÄ , Å¡autuvas skirtas Å¡audyti 16 mm kalibro medžiokliniais Å¡oviniais. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau – GÅ KÄ®) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , toks Å¡aunamasis ginklas priskiriamas C kategorijos ginklams, o pagal GÅ KÄ® 2 straipsnio 21 punktÄ â€“ prie mažiau pavojingų ginklų ir nepasižymi itin dideliu pavojingumu. BK 253 straipsniu ginama vertybė yra visuomenės saugumas. V. Č. Å¡autuvÄ be Å¡ovinių rado miÅ¡ke įvyniotÄ Ä¯ polietileninį maiÅ¡Ä .

GinklÄ parsinešęs į namus jo nenaudojo, o laikė neslėpdamas. Ginklas rastas miegamajame kambaryje. Byloje nenustatyta, kad V. Č. ketino ginklÄ naudoti nusikalstamiems tikslams, be to, jis nemoka ginklu naudotis. Taigi tokiu ginklo laikymu nebuvo sukeltas realus pavojus visuomenės saugumui. V. Č. nurodė, jog rastÄ ginklÄ planavo perduoti policijai, tačiau laiku neperdavė, tam neturėjo galimybės – augina gyvulius ir prižiÅ«ri neįgaliÄ mamÄ . 2.1.2. Å aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra besÄ lygiÅ¡kai draudžiamas, o tik ribojamas, todėl disponavimas Å¡aunamaisiais ginklais ar Å¡audmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-153-942/2016).

Pažymi, kad mažiau pavojingų Å¡aunamųjų ginklų (priskirtų C kategorijai) laikymo pavojingumas atsižvelgiant į BK 37 straipsnio nuostatas vertinamas kasacinėje praktikoje sprendžiant pagal faktinę ir teisinę situacijÄ panaÅ¡iose bylose (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-202-489/2018). Ä®vertinus byloje nustatyto nusikaltimo dalyko ir jo požymių ypatumus, V. Č. padaryta veika, apeliantės manymu, pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas ir bÅ«tų tikslinga jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. V.

Č. padaryta nusikalstama veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų bÅ«ti vertinama kaip nusikaltimas, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo. 2.2. Apeliantė mano, jog yra pagrindas taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu apygardos teismas neįžvelgtų mažareikÅ¡miÅ¡kumo instituto taikymo sÄ lygų. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-315/2013).

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis Nr. 2K-204-924/2015). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau iÅ¡dėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės, t. y.

BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis. 2.2.1. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). 2.2.2. Byloje nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. V. Č. prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Nusikalstama veika nepadarė žalos visuomenės saugumui.

V. Č. teisiamas pirmÄ kartÄ , galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, prižiÅ«ri ir slaugo neįgaliÄ mamÄ M. Č., kuriai nustatytas nuolatinis priežiÅ«ros poreikis. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypač turi atkreipti dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Be nuteistojo nebus kam prižiÅ«rėti neįgalios mamos. Teismų praktikoje kaip iÅ¡imtinės aplinkybės vertinami nuteistojo Å¡eimos prigimtiniai ir socialiniai interesai.

V. Č. nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, o padaryta veika yra atsitiktinio pobÅ«džio. Å ios aplinkybės iÅ¡ dalies sumažina V. Č. asmenybės ir padarytos veikos pavojingumÄ ir pripažintinos iÅ¡imtinėmis. Net minimalios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties (BK 41 straipsnis), todėl taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

3. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros (Skuodas) prokuroras R. M. atsiliepimu su apeliaciniu skundu ir jame iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka. Mano, jog teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, skyrė tinkamÄ bausmę, kurios dydis mažesnis, nei siÅ«lė prokuroras, ir mažesnis nei tokios bausmės vidurkis. Nurodo, jog teismas įvertino V. Č. padaryto apysunkio nusikaltimo pobÅ«dį, jo asmenybę atskleidžiančių aplinkybių visumÄ . V. Č. teismo posėdžio metu nesutiko su areÅ¡to bausmės skyrimu, nurodydamas, kad globoja senyvo amžiaus mamÄ , o kitų asmenų, kurie galėtų pasirÅ«pinti ja, nėra. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pirmuoju skundo praÅ¡ymu apeliantė praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir pritaikius BK 37 straipsnį V. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir bylÄ nutraukti. 4.1. Patikrinusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl galimybės byloje taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, aptarė gynėjos nurodytÄ teismų praktikÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-153-942/2016, 2K-202-489/2018), tinkamai motyvavo, kodėl nurodyti praktikos pavyzdžiai nėra taikytini Å¡ioje byloje, taip pat įvertino nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, V.

Č. paaiÅ¡kinimus apie ginklo įsigijimo (radimo), laikymo, (ne)naudojimo aplinkybes. Apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų ir tokį sprendimÄ iÅ¡samiai motyvavo, remdamasis byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais ir jų visuma, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikoje pateikiamus mažareikÅ¡miÅ¡kumo instituto taikymo aspektus. 4.2. Apeliantė byloje neginčijo ir skundu neginčija faktinių veikos aplinkybių, be kita ko, kad V. Č. faktinėje gyvenamojoje vietoje kambaryje po lova nuo 2018 m. rudens, tikslus laikas nenustatytas, iki 2019 m. sausio 3 d. 19.00 val., neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos 16 mm kalibro ZK modelio lygiavamzdį medžioklinį Å¡autuvÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat nėra byloje ginčo dėl to, kad ginklas yra BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, t. y. Å¡aunamasis C kategorijos ginklas, tinkamas Å¡audyti, o leidimo laikyti, naudoti ir pan. ginklÄ (-us) V. Č. apskritai niekada nėra turėjęs ir neturi. 4.3. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sunkumÄ , įvertino aplinkybę, kad V. Č. ne savo noru atidavė Å¡aunamÄ jį ginklÄ pareigÅ«nams, o ginklÄ pareigÅ«nai rado ir paėmė po to, kai patikrino O.

L. praneÅ¡imÄ apie jo konfliktÄ su V. Č. ir pastarojo turimÄ namuose Å¡autuvÄ . Todėl kaip pagrįsta vertintina apylinkės teismo iÅ¡vada, jog V. Č. tyčia įgyti ir laikyti Å¡aunamÄ jį ginklÄ kilo iÅ¡ jo paties sumanymo, nes jis sÄ moningai, vos tik radęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ , neperdavė ginklo pareigÅ«nams, o laikė ginklÄ ne tam specialiai pritaikytoje vietoje, o slėpė po lova. Nekyla abejonių dėl to, kad pareigÄ kreiptis į atitinkamas institucijas V. Č. suprato, todėl turėjo nedelsdamas radęs ginklÄ kreiptis į policijÄ ir jį atiduoti, o ne laukti, iki ginklÄ namuose suras pareigÅ«nai. 4.4.

Aptariamos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apylinkės teismas pagrįstai įžvelgė ir dėl to, jog tuo metu, kai pareigÅ«nai V. Č. namuose rado ginklÄ , pastarasis bei minėtasis O. L. buvo neblaivÅ«s (V. Č. nustatytas 2,08 prom. girtumas). Be to, teismas kartu įvertino ir specialisto iÅ¡vados duomenis, jog Å¡autuvas yra tinkamas Å¡audyti, atliekant eksperimentinį Å¡audymÄ Å¡oviniai iÅ¡Å¡ovė be užsikirtimų, po pirmų skeltuvo smÅ«gių per Å¡ovinio kapsulę. Beje, apeliantė nutyli aplinkybę, jog O.

L. praneÅ¡ime policijai apie V. Č. elgesį sausio mėnesio vakarÄ pastarojo gyvenamojoje vietoje nurodė, jog V. Č. grasina jį nuÅ¡auti, o vartojant kieme kartu su juo alkoholį ginklÄ buvo iÅ¡sinešęs ir sakė, jog nuÅ¡aus pranešėjo sugyventinę. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog nusikalstama veika nesukėlė (nekėlė) realaus pavojaus visuomenės saugumui ar juolab tokių grėsmių iÅ¡ nuteistojo nekils ateityje, atmetami kaip nepagrįsti. 4.5. Aptartos Å¡aunamojo ginklo laikymo aplinkybės (slėpė po lova), nuteistojo elgesys radus ginklÄ (slepia namuose, o ne atiduoda policijai), pastarojo asmenybės bÅ«das (konfliktiÅ¡kas, praeityje ne kartÄ baustas administracine tvarka, teistas, vartojantis alkoholį) leidžia kaip teisingÄ vertinti apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , jog V.

Č. neteisėta ginklo laikymo veika yra nusikalstamai pavojinga BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme. Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju negalima aptariamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo sieti vien tik su ginklo priskyrimu tam tikrai kategorijai pagal pavojingumÄ . Beje, aptariamo ginklo nebuvo ir negalima įsigyti ar laikyti be specialaus leidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kyla be leidimo laikant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas, t. y. pagal straipsnio dispozicijÄ pakanka laikyti tik ginklÄ ar tik Å¡audmenis.

Aplinkybė, kad V. Č. namuose pareigūnai nerado ir šaudmenų, taip pat savaime nerodo mažesnio veikos pavojingumo, turi būti vertinama nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visuma, kas nagrinėjamu atveju apylinkės teismo padaryta profesionaliai.

5. Antruoju skundo praÅ¡ymu apeliantė praÅ¡o nustačius, kad nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnį, pakeisti nuosprendį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti V. Č. Å¡velnesnę – viešųjų darbų – bausmę. 5.1. Skirdamas nuteistajam V. Č. bausmę apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes. 5.2.

V. Č. pripažintas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. V. Č. nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiÅ¡kai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Ä®vertinus tai, abejoti prisipažinimo nuoÅ¡irdumu pagrindo nėra.

Taip pat teismas pagrįstai nustatė, kad nėra V. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas atsižvelgė ir į tokias apeliantÄ charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau du kartus teistas, teistumai iÅ¡nykę, 2017 m. sausio 9 d. Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos rezoliucija patvirtintas 2017 m. sausio 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro R. M. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau 5 kartus baustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnybos registre neregistruotas, dirbantis pavienius darbus, iÅ¡siskyręs, globoja senyvo amžiaus specialiųjų nuolatinės priežiÅ«ros poreikių turinčiÄ mamÄ M.

Č.. 5.3. Apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė V. Č. griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ . Tačiau teismas nustatė daug mažesnį už Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį jos dydį, kurį dar sumažino vienu trečdaliu, pagrįstai pritaikęs BK 641 straipsnio 1 dalyje reglamentuotÄ procesinę taisyklę (baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka).

Teismas teisėtai ir pagrįstai taikė BK 75 straipsnio 1 dalį ir skirtos nuteistajam bausmės vykdymÄ atidėjo, nustatydamas minimalų vienerių metų laikotarpį ir kartu parinkdamas bausmės tikslus leisiantį pasiekti įpareigojimÄ . Už padarytÄ apysunkį nusikaltimÄ V. Č. paskirtos galutinės Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimesnis minimaliam įstatyme nustatytam Å¡ios bausmės dydžiui (3 mėnesiai) (BK 50 straipsnio 2 dalis). Taigi, paskirta bausmė, net ir turint omenyje apeliantės akcentuojamÄ ginamojo Å¡eiminę padėtį – turi prižiÅ«rėti neįgaliÄ mamÄ , yra ne per griežta.

Bausmė, nuteistajam laikantis probacijos sÄ lygų ir įpareigojimų, objektyviai nesuvaržys jo galimybių rÅ«pintis mama. 5.4. Galiausiai apeliantės argumentai, jog V. Č. padaryta veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, o nusikalstama veika nepadarė žalos visuomenės saugumui, atmestini kaip nepagrįsti. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl žala yra neįrodinėtinas tokios veikos sudėties požymis. Veikos atsitiktinumo požymį eliminuoja aptartos anksčiau aplinkybės apie V.

Č. elgesį radus ginklÄ .

6. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vien tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ , nei tikėjosi gynėja ar nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ar padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados ar skirta neadekvati nuteistojo asmenybei ir veikos pavojingumui bausmė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo V. Č. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė