2023-11-08 Nr. AB-19446-4-52-3-00157-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2514-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00157-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui X. S., jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjai K. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio X. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui X. S..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu X. S. (toliau – ir Užsienietis) prisistačiusiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje 3 mėn., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas.

2. Centras nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis X. S. buvo sulaikytas 2023 m. birželio 29 d. Lenkijoje. Užsienietis neturėjo jokių pilietybę ir tapatybę patvirtinančių bei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėse suteikiančių teisę būti dokumentų, todėl jis buvo sulaikytas ir perduotas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams. 2023 m. birželio 30 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnas priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 2 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2023 m. rugsėjo 30 d. 2023 m. liepos 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S102002 priimti prašymą suteiki prieglobstį.

3. Pirminiais duomenimis Užsienietis neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ir ES teisės normas iš Latvijos Respublikos vyko tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Lenkijos Respubliką, 2023 m. liepos 13 d. Latvijos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnyba raštu informavo, kad nesutinka tenkinti VSAT prašymo ir nesutinka atlikti prašyme nurodytų asmenų readmisiją, kadangi, jų manymu, pritrūko įrodymų, jog asmenys vyko iš Latvijos į Lietuvos Respubliką.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. spalio 10 d. nutartimi paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje iki 2023 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

5. Centro vertinimu, byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, neribojant Užsieniečiui judėjimo laisvės, taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje. Be to, LVAT, išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą, nesuteikė jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. nenustatė pagrindų taikyti jam švelnesnės, neribojančios laisvės judėti alternatyvios sulaikymui priemonės. Per trumpą laikotarpį naujų aplinkybių, turinčių priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę priemonę, neatsirado, prieglobsčio byloje sprendimas nepriimtas, o tam, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje būtų užtikrintas sprendimo priėmimo metu, būtų racionalu ir proporcinga pratęsti Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje.

6. Užsienietis atsiliepime į Centro teikimą prašė teikimo netenkinti ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį Centre neribojant jo laisvės.

7. Užsienietis atsiliepime nurodė, kad jis pateikė tapatybę patvirtinantį dokumentą, todėl laikytina, jog jo tapatybė yra nustatyta. Jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, o bendrojo principo, numatančio, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, išimtis negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai ar sulaikymui neapibrėžtam laikotarpiui. Sulaikymas turi būti vykdomas sąžiningai, o sulaikymo trukmė neturi viršyti laiko, pagrįstai reikalingo siekiamam tikslui.

8. Užsieniečio įsitikinimu, teikime nebuvo įvertintos pasikeitusios faktinės aplinkybės, jog jis pateikė asmens dokumentą ir tokiu būdu ne tik palengvino tapatybės nustatymo procedūrą, bet ir pademonstravo geranorišką bendradarbiavimą institucijos atžvilgiu. Be to, remiantis Migracijos departamento teikiamais duomenimis, Užsieniečio apklausa bus atlikta ne anksčiau kaip 2023 m. IV ketvirčio pabaigoje, t. y. itin negreitai. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti apie Užsieniečio nebendradarbiavimą dėl jo išsiuntimo, nes sprendimas jo atžvilgiu bus priimtas ne anksčiau nei pirmąjį 2024 m. ketvirtį, o Užsienietis turi būti sulaikytas iki kol bus išsiaiškinti prieglobsčio motyvai, t. y. gerokai ilgiau nei iki planuojamo sprendimo priėmimo.

9. Užsieniečio atžvilgiu nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, jis bendradarbiauja, todėl jo atžvilgiu taikyta priemonė – faktinis sulaikymas – yra nepagrįsta ir neteisėta. Taip pat, būdamas sulaikytas, jis negali užmegzti socialinių, ekonominių ar šeiminių santykių.

II. 10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Centro teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje, terminą 3 mėn., t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. gruodžio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas Migracijos departamento sprendimas.

11. Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei nurodė Užsieniečio atstovė, nuo LVAT 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties priėmimo nepaaiškėjo naujos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės sprendžiamam klausimui. Užsieniečio asmens tapatybė jau buvo nustatyta nagrinėjant jo apeliacinį skundą LVAT. Taip pat, priešingai nei nurodė atstovė, Migracijos departamento rašte nurodomas maksimalus veiksmų atlikimo terminas, todėl negalima daryti išvados, jog šie veiksmai negalės būti atlikti anksčiau. Taigi negalima teigti, jog, tenkinus teikimą, nebus pasiektas vienas iš tikslų – Užsieniečio pateikto prieglobsčio prašymo motyvų išaiškinimas. Be to, šiuo metu Užsieniečiui taikyto sulaikymo laikas neviršija Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 5 dalyje nustatyto imperatyvaus termino.

12. Teismas atkreipė dėmesį, jog Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir iš jos išvyko į Lenkijos teritoriją, kur buvo sulaikytas; Užsieniečio kelionės tikslas buvo ne Lietuva, t. y. per Lietuvą jis vyko tranzitu; Užsienietis neteisėtai keliavo asmenų grupėje kartu su kitais neteisėtai keliaujančiais užsieniečiais (kartu su Užsieniečiu vyko net 13 asmenų); paprašė suteikti jam prieglobstį tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje; Užsieniečio prieglobsčio byla nėra išnagrinėta; prieglobsčio prašymo motyvai nėra galutinai išaiškinti; Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, arba socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo, be kita ko, sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ES valstybių teritorijoje.

13. Vertindamas argumentus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Centre, teismas nurodė, jog šias aplinkybes paneigė Centro atstovės teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, kad Centro patalpos yra periodiškai tikrinamos, jokių pažeidimų nenustatyta, užsieniečiai yra maitinami atsižvelgiant į jų mitybos įpročius. Taip pat Centro atstovė patikino, kad užsieniečiams yra sudarytos visos sąlygos naudotis tualetu. Jų yra ne vienas, jie yra skirtingose Centro vietose. Be to, Centre esantiems užsieniečiams yra suteikiama būtina medicininė pagalba. Esant būtinumui, užsieniečiams yra suteikiamos gydytojų specialistų konsultacijos, išvežant juos už Centro teritorijos ribų.

III. 14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, todėl sulaikymas šiuo tikslu nėra pagrįstas. Taip pat jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, o bendrojo principo, numatančio, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, išimtis negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai ar sulaikymui neapibrėžtam laikotarpiui. Sulaikymas turi būti vykdomas sąžiningai, o sulaikymo trukmė neturi viršyti laiko, pagrįstai reikalingo siekiamam tikslui.

16. Užsieniečio įsitikinimu, teismas neįvertino pasikeitusios faktinės aplinkybės, jog jis pateikė asmens dokumentą ir tokiu būdu ne tik palengvino tapatybės nustatymo procedūrą, bet ir pademonstravo geranorišką bendradarbiavimą institucijos atžvilgiu. Be to, remiantis Migracijos departamento teikiamais duomenimis, Užsieniečio apklausa bus atlikta ne anksčiau kaip 2023 m. IV ketvirčio pabaigoje, t. y. itin negreitai. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti apie Užsieniečio nebendradarbiavimą dėl jo išsiuntimo, nes sprendimas jo atžvilgiu bus priimtas ne anksčiau nei pirmąjį 2024 m. ketvirtį, o Užsienietis turi būti sulaikytas iki kol bus išsiaiškinti prieglobsčio motyvai, t. y. gerokai ilgiau nei iki planuojamo sprendimo priėmimo. Taigi Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesne, mažiau Užsieniečio teises varžančia priemone, o kraštutinė, jo teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška.

17. Užsieniečio atžvilgiu nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, jis bendradarbiauja, todėl jo atžvilgiu taikyta priemonė – faktinis sulaikymas – yra nepagrįsta ir neteisėta. Būdamas sulaikytas, jis negali užmegzti socialinių, ekonominių ar šeiminių santykių.

18. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Centro teigimu, teismas atsižvelgė į tai, kad Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis vyko neturėdamas jokių tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas, neišaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai. Užsienietis, neteisėtai vykęs per Lietuvos Respubliką tranzitu, nesikreipė į institucijas dėl prieglobsčio, o išvyko iš Lietuvos Respublikos, ir tik grąžintas ir būdamas sulaikytas, pateikė prieglobsčio prašymą, todėl yra pagrindas teigti, jog prieglobsčio prašymo motyvai negalėjo ir šiuo metu negali būti nustatyti neapribojus prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvės, kadangi tarptautinės apsaugos prašytojas nesilaiko ES valstybių narių įstatymų, neteisėtais kerta jų vidines sienas, nesistengdamas įteisinti savo buvo ES valstybių narių teritorijoje. Užsieniečio veiksmai akivaizdžiai parodo, kad Lietuva nėra jo galutinis kelionės tikslas, jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, prašymas buvo pateiktas tik tam, kad išvengti sulaikymo ir išsiuntimo. Yra didelė tikimybė, kad Užsienietis gali pasislėpti.

20. Centro vertinimu, nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, nes byloje yra pakankamai nebendradarbiavimo duomenų (Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną, esant nepaprastajai padėčiai, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sulaikymo), taip pat nėra duomenų apie jo turimą gyvenamąją vietą, lėšas pragyvenimui, šeimyninius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, kas sudarė pagrįstą pagrindą manyti, jog jis gali pasislėpti. Užsieniečio veiksmai leido abejoti jo atvykimo tikslais ir leido pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis ir gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, neteisėtai išvykti iš Lietuvos, todėl judėjimo laisvės apribojimas teismo sprendimo priėmimo metu buvo proporcingas ir tikslingas, siekiant pašalinti aplinkybę, kad Užsienietis nepasinaudotu laisvu asmenų judėjimu ir neišvyktų iš Lietuvos į kitas ES šalis iki kol bus priimtas sprendimas dėl jo prieglobsčio.

21. Nors Užsieniečio teigimu teismas neįvertino aktualios LVST praktikos, tačiau šiuo atveju reiktų remtis naujausia LVAT praktika, pagal kurią, esant tapačioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, kuria taikė judėjimo laisvės apribojimus.

22. Centras pažymi, jog Užsienietis Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2023 m. spalio 2 d. buvo identifikuotas kaip turintis (duomenys neskelbtini) sutrikimų arba (duomenys neskelbtini) liga asmuo. Psichologės vertinimu, asmeniui turi būti užtikrinta rami, saugi gyvenimo aplinka. Kadangi Migracijos departamentas nusprendė tęsti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka, darytina išvada, kad Užsieniečio pažeidžiamumas nėra pakankamai reikšminga aplinkybė sprendžiant jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka klausimą, tuo pačiu ir sulaikymo klausimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog jis gaus tokią pačią medicininę priežiūrą ir kitas būtinas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar turės galimybę laisvai judėti, ar jos neturės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminas 3 mėn., t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. gruodžio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas Migracijos departamento sprendimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Centro nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir iš jos išvyko į Lenkijos teritoriją, kad nepakito reikšmingos aplinkybės nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties priėmimo, sprendė, kad egzistuoja Įstatyme nustatyti užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, tačiau darė išvadą, kad šiuo atveju pakanka pratęsti pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

25. Užsienietis tvirtina, kad jam pritaikyta ir pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuria varžoma judėjimo laisvė, faktiškai prilygsta sulaikymui. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis pateikė asmens dokumentą ir palengvino jo tapatybės nustatymo procedūrą, bendradarbiauja ir nekelia jokios grėsmės visuomenei ir valstybei, o vien asmenį laikyti dėl to, kad Migracijos departamentas po pakankamai ilgo laiko tarpo nagrinės jo prašymą suteikti prieglobstį, savaime nesudaro pagrindo varžyti vieną iš pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę.

26. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

27. Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarime (byla Nr. KT53-A-N6/2023; TAR, 11301) yra konstatavęs, kad Konstitucijos 20 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios žmogaus laisvės neliečiamumą, suponuoja apsaugą ne tik nuo savavališko sulaikymo ar suėmimo, bet ir nuo bet kokio kito neteisėto asmens laisvės suvaržymo ar atėmimo, inter alia (be kita ko) tokio, kuriuo ženkliai apribojama asmens judėjimo laisvė, be kita ko, tam tikroje ribotoje ir uždaroje teritorijoje. Tačiau asmens laisvė nėra absoliuti; esant būtinybei riboti asmens teisę į laisvę, inter alia taip, kad asmens judėjimo laisvė būtų suvaržoma tiek, kad toks laisvės suvaržymas galėtų būti prilygintas sulaikymui, suėmimui ar kitokiam laisvės atėmimui, tai daryti galima tik laikantis iš Konstitucijos kylančių konstitucinių asmens teisių ir laisvių ribojimo sąlygų, be kita ko, įstatyme aiškiai, suprantamai nustatant tokio ribojimo pagrindus, sąlygas, taikymo tvarką ir procedūrą. Be to, įstatymu nustatant asmens laisvės ribojimo sąlygas ir pagrindus turi būti sudarytos prielaidos institucijoms, sprendžiančioms dėl asmens laisvės ribojimo, kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas jo laisvę ribojančias priemones.

28. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

29. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

30. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

31. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

32. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašas: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

33. Kaip buvo nustatyta, pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas. Iš į bylą pateikto Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 10K-9728 „Dėl informacijos apie prieglobsčių prašymų nagrinėjimo eigą“ matyti, kad apklausa, skirta nustatyti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, bus atlikta ne vėliau nei iki 2023 m. IV ketvirčio pabaigos, sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje planuojama priimti ne vėliau nei iki 2024 metų I ketvirčio pabaigos.

34. Atkreiptinas dėmesys, jog Centro psichologės 2023 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 15K-1977 „Dėl (duomenys neskelbtini) X. S. įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą“ nurodyta, kad Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus darbuotojai, teikiantys psichologinę, socialinę pagalbą bei Centro šeimos gydytojas, atlikę Užsieniečio pažeidžiamumo vertinimo procedūrą, nustatę, jog X. S. yra įtraukiamas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Užsienietis pateikė asmens tapatybės dokumentą (ši aplinkybė buvo konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje), Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pažeidinėja apgyvendinimo vietoje galiojančias taisykles, nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui, kuris yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti Įstatyme numatytus tikslus. Toks vertinimas atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2023 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2482-662/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2412-1047/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2413-815/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2414-442/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2415-629/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2416-821/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2417-662/2023).

36. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai (Užsieniečio prieglobsčio prašymo tinkamas išnagrinėjimas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

37. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. gruodžio 30 d., bet ne ilgiau iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio X. S. teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio X. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti v piliečiui X. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. gruodžio 30 d., bet ne ilgiau iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio X. S. teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis