ae55f089-fa6d-4bbd-97c7-cf5ec7521dcb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1541-171/2010Proceso Nr. 3-61-3-00712-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Domarkaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. I., A. J., T. V., N. U., Å . J., D. S., V. K., V. F., M. S. (M. S.) skundÄ atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė                           pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–7), kuriame praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau- VSAT prie LR VRM) Varėnos rinktinės ir Lietuvos valstybės A.

I. darbo užmokesčio nepriemokÄ - 2003, 41 Lt, A. J. darbo užmokesčio nepriemokÄ 1661, 82 Lt, T. V. darbo užmokesčio nepriemokÄ 266, 94 Lt, N. U. darbo užmokesčio nepriemokÄ 1754, 88 Lt, S. J. darbo užmokesčio nepriemokÄ 516,79 Lt, D. S. darbo užmokesčio nepriemokÄ 2137, 01 Lt, V. K. darbo užmokesčio nepriemokÄ 623, 65 Lt, V. F. darbo užmokesčio nepriemokÄ 1093, 51 Lt, M. S. darbo užmokesčio nepriemokÄ 1083, 92 Lt.                          PaaiÅ¡kino, kad dirba VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriuje (toliau-OVS).                          Nurodė, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas, atsakovas nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai, todėl nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 A.

I. buvo neišmokėta 2003, 41 Lt, nuo 2007-03-01 iki 2009-12-31 A. J. buvo neišmokėta 1661, 82 Lt, nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 T. V. buvo neišmokėta 266, 94 Lt, nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 N. U. buvo neišmokėta 1754, 88 Lt, nuo 2007-04-24 iki 2009-12-31 Š. J. buvo neišmokėta 516, 79 Lt, nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 D. S. buvo neišmokėta 2137, 01 Lt, nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 V. K. buvo neišmokėta 623, 65 Lt, nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 V. F. buvo neišmokėta 1093, 51 Lt, nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 M.

S. buvo neiÅ¡mokėta 1083, 92 Lt.                           NeiÅ¡mokėtų priemokų ir priedų sumÄ patvirtina VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pateikti duomenys iÅ¡ asmeninių uždarbio kortelių: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), , Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).                          PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymÄ Nr. IX-855, kuriuo iÅ¡dėstė Valstybės tarnybos įstatymÄ nauja redakcija.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymÄ valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių yra priemokos ir priedai, kurių suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos (23 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog minėtas teisinis reguliavimas yra neteisėtas.PareiÅ¡kėjai pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 5 str., valstybės valdžiÄ Lietuvoje įgyvendina Vyriausybė.

Tai reiÅ¡kia, kad bet kokie Vyriausybės veiksmai (neveikimas) yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Vyriausybė Lietuvoje savarankiÅ¡ko teisinio subjektiÅ¡kumo neturi (juridinio asmens statuso). Pagal analogijÄ taikant CK 2.81 straipsnio 1 dalį, neteisėti Vyriausybės veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo manymu, Å¡ioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybė.Atsakovas VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime (b. l. 54 - 55) nurodė, kad nevykdyti įstatymų reikalavimų Varėnos rinktinė negalėjo, todėl visiÅ¡kai nepagrįstas skundo teiginys, kad atsakovai, apskaičiuodami priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad nuo 2009 m. sausio 1 dienos pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijÄ , pareiÅ¡kėjui mokamų priedų ir priemokų suma nebuvo ribojama.Atsakovo manymu, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų skunde iÅ¡dėstytų teiginių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jie reikalauja žalos (negautų pajamų) atlyginimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Varėnos rinktinės neteisėtų veiksmų.

Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta pareiÅ¡kėjų teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytÄ darbo užmokestį nebuvo paneigta ir Varėnos rinktinės aktais ar veiksmais ribojama, nes darbo užmokestis buvo iÅ¡mokamas pagal galiojantį įstatymÄ . PareiÅ¡kėjai nenurodo, kad Varėnos rinktinė 2007-2008 metais neteisingai apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo jam priklausantį darbo užmokestį.Mano, kad Varėnos rinktinė Å¡ioje byloje nėra tinkamas atsakovas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str., valstybės valdžiÄ Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir Teismas.

Daro iÅ¡vadÄ , kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Å¡ių aktų prieÅ¡taravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki Å¡io momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams Å¡ių aktų pripažinimas prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai reikÅ¡mingas tiek, kiek Å¡ie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių. Kadangi sprendimai riboti pareiÅ¡kėjui priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis neiÅ¡mokėtai pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio daliai netaikytina.Pabrėžė, kad neginčija, jog valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo turi bÅ«ti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau pareiÅ¡kėjai A.

I., T. V., S. J., V. K., V. F. ir M. S., į teismÄ kreipėsi 2010 m. kovo 20 d., reikalauja priteisti sumas už ilgesnį negu treji metai laikotarpį. 2007 metų sausio-vasario mėnesiai iÅ¡ nurodomo termino pilnai iÅ¡jungtini. Trejų metų terminas skaičiuotinas nuo kreipimosi į teismÄ dienos.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT prie LR VRM su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 47 - 50) nurodė, kad iÅ¡ skunde iÅ¡dėstytų teiginių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjai reikalauja žalos (negautų pajamų) atlyginimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės neteisėtų veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjams reikalavimus grindžiant CK 6.271 straipsniu Lietuvos valstybę turi atstovauti Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Pažymėjo, jog pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms.

Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pasisakė, jog Darbo kodekso 298 str. terminas nėra tapatus ieÅ¡kinio senaties terminui (Darbo kodekso 27 str. 2 d.).

Jis reglamentuoja ne teisės ginti pažeistus interesus trukmę, bet materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ faktiÅ¡kai nustatydamas tam tikras priteistinų iÅ¡mokų ribas, kurios nustatomos ne pinigų suma, bet konkrečiu terminu. IeÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Å¡iame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų (Darbo kodekso 27 str. 5 d.).PareiÅ¡kėjai su skundu į teismÄ kreipėsi 2010 m. kovo 19 d., todėl vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis piniginiai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo 2007 m. kovo 19 d.

Jei teismas pripažintų, jog Varėnos rinktinė pažeidė jų teises, priteistina suma pareiÅ¡kėjams A. I., A. J., T. V., Å . J., V. K., V. F. ir M. S. turėtų bÅ«ti mažinama už 2007 metų sausio ir vasario mėnesius, bei kovo mėn. 13 darbo dienų.Atsakovės manymu, kadangi sprendimai riboti pareiÅ¡kėjams priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis neiÅ¡mokėtai pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio daliai netaikytina.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT prie LR VRM atsiliepimo į skundÄ nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 112)Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai ir priemokos.

Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimus, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai dirba VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriuje (b. l. 1 - 7, 8 – 43; 60 - 92). Darbo užmokesčio nepriemoka A. I. susidarė už periodÄ nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 - 2003, 41 Lt; A. J. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 - 1661, 82 Lt; T. V. nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 - 266, 94 Lt; N. U. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 - 1754, 88 Lt; Å . J. nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 - 516, 79 Lt; D. S. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 - 2137, 01 Lt; V. K. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 - 623, 65 Lt;

V. F. nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 - 1093, 51 Lt; M. S. nuo 2087-01-01 iki 2008-12-31 - 1083, 92 Lt. Remiantis DK 186 straipsnio 2 dalimi Å¡ie priedai ir priemokos yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis. NeiÅ¡mokėtų priemokų ir priedų sumÄ patvirtina VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pateikti duomenys iÅ¡ asmeninių uždarbio kortelių: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), , Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8 - 43).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.Byloje yra ginčas, ar pareiÅ¡kėjai turi teisę į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ .

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m. yra suformuluota nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Ta pati teismo pozicija iÅ¡dėstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimų įvykdymu reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Dėl Å¡ios priežasties teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priėmimo metu (taikyti 70 procentų apribojimÄ ) galiojančius įstatymus, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalimi teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais. Priėmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ , kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinėmis, atsakovas neteko teisės jomis remtis.

Taigi, atsakovų argumentai, kad neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas todėl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimai priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra pagrįsti. Sutinkamai su Darbo kodekso 16, 93 straipsniais, įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo užmokestis priteisiamas tiesiogiai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbdavio.

Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant Å¡io įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

Tuo remiantis, konstatuotina, kad už darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Pažymėtina, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga.

Už darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. Taigi bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. PareiÅ¡kėjai tarnybos santykiais yra tiesiogiai susiję su VSAT prie LR VRM Varėnos rinktine, todėl neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis priteisiamas iÅ¡ VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės.Atsakovė VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinė praÅ¡o taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjų A.

I., T. V., S. J., V. K., V. F. ir M. S., reikalavimams priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2007 metų sausio-vasario mėnesius.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT prie LR VRM, taip pat praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ 70 procentų ribojimui už 2007 m. sausio- vasario mėn. ir kovo mėn. 13 darbo dienų pareiÅ¡kėjams A. I., A. J., T. V., Å . J., V. K., V. F. ir M. S..Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Skundas teismui paduotas 2010-03-19 (b. l. 1 - 7), o pareiÅ¡kėjai A.

I., A. J. ir V. K. praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtas sumas už laikotarpį nuo 2007-03-01. Nurodyti pareiÅ¡kėjai, siekdami apginti savo pažeistÄ materialinę teisę, į teismÄ turėjo kreiptis per tris metus nuo to momento, kai sužinojo, jog už 2007 m. kovo mėnesį jiems susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.VSAT prie LR VRM vado 2006 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 4-788 patvirtinto „Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo užmokesčio mokėjimo valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis“ tvarkos apraÅ¡o 2 p. numato, kad darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį:

Už pirmÄ mėnesio pusę nuo kiekvieno mėnesio 15 iki 25 dienos mokamas 40 proc. darbo užmokesčio dydžio avansas. Avanso suma apvalinama 10 Lt tikslumu, vadovaujantis bendrosiomis matematinėmis apvalinimo taisyklėmis. Avanso suma gali bÅ«ti mažesnė nei 40 proc. pareigÅ«no, tarnautojo ar darbuotojo apskaičiuotas darbo užmokestis, jei iÅ¡ jų darbo užmokesčio yra vykdomos iÅ¡skaitos pagal vykdomuosius raÅ¡tus. Už antrÄ mėnesio pusę iÅ¡mokama likusi suma, gauta atėmus avansÄ , gyventojų pajamų mokestį, įmokas socialiniam draudimui ir kitas priklausančias iÅ¡skaitas iÅ¡ darbo užmokesčio.

Å i atlyginimo dalis iÅ¡mokama kiekvienÄ mėnesį nuo 3 iki 10 dienos.Taigi, Å¡iuo atveju laikytina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi pareiÅ¡kėjai, 2007 m. balandžio mėnesį (pagal apraÅ¡Ä - 3-10 d.), gavę atlyginimÄ už 2007 m. kovo mėn., turėjo sužinoti apie pažeistas jų teises.Pažymėtina, kad atsakovių nurodyti pareiÅ¡kėjai- T. V., Å . J., V. F. ir M. S. nėra praleidę Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatyto bendrojo trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi jie praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 2008-01-01 (Å .

J.- nuo 2008-04-01), todėl jiems senaties terminas taip pat netaikytinas, nes nepraleistas.Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų, t. y. A. I.- nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31, A. J. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31; T. V. nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31; N. U. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31; Å . J. nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31; D. S. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31; V. K. nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31; V. F. nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31; M. S. nuo 2087-01-01 iki 2008-12-31. Kaip jau buvo minėta, už darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį.

PareiÅ¡kėjų ir atsakovės Lietuvos valstybės, iÅ¡ kurios jie solidariai praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiÅ¡kėjų darbo organizavimÄ , todėl reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).              Teismas vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str., n u s p r e n d ž i a pareiÅ¡kėjų A.

I., A. J., T. V., N. U., Å . J., D. S., V. K., V. F., M. S. (M. S.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.IÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės priteisti A. I. 2003, 41 Lt (du tÅ«kstančius tris litus ir keturiasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ), A. J. 1661, 82 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du centus), T. V. 266, 94 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus ir devyniasdeÅ¡imt keturis centus), N. U. 1754, 88 Lt (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis litus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis centus), Å .

J. 516, 79 Lt (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika litų ir septyniasdeÅ¡imt devynis centus), D. S. 2137, 01 Lt (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt septynis litus ir vienÄ centÄ ), V. K. 623, 65 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt tris litus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis centus), V. F. 1093, 51 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devyniasdeÅ¡imt tris litus ir penkiasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ), M. S. (M. S.) 1083, 92 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus ir devyniasdeÅ¡imt du centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.PareiÅ¡kėjų skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                           Irena Paulauskienė