Legislator Case Law & Legislation
ae550d7f-09c4-4516-906e-58653b60dea8 AI generated

ae550d7f-09c4-4516-906e-58653b60dea8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number ae550d7f-09c4-4516-906e-58653b60dea8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-672-988/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34707-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant Aistei Bareikei, Ritai Dainelienei, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Rūtai Strolytei, Helenai Žemaitel, dalyvaujant prokurorams Ingridai Gureckienei, Sigitui Jankauskui, kaltinamajam R.

Legislator headnote

AI generated

ae550d7f-09c4-4516-906e-58653b60dea8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jo durelių lango stiklas buvo nuleistas, nes buvo labai karÅ¡ta. Oro sÄ lygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Jie važiavo pirma eismo juosta automobilių kolonoje. Judėjimas buvo labai lėtas: jie pavažiuodavo metrÄ , antrÄ Ä¯ priekį ir sustodavo. Staiga pajuto stiprų smÅ«gį į jų automobilio galinę dalį. Nuo smÅ«gio jų automobilis buvo nustumtas nuo kelio į deÅ¡inę pusę ir vertėsi. Po to pamena, kad juos kažkas prispaudė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-672-988/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34707-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant Aistei Bareikei, Ritai Dainelienei, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Rūtai Strolytei, Helenai Žemaitel, dalyvaujant prokurorams Ingridai Gureckienei, Sigitui Jankauskui, kaltinamajam R.

S., jo gynėjui advokatui ir civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovui V. M., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams A. K., I. B., I. B. atstovui advokatui Jurijui Binevičiui, nukentėjusiesiems R. M., J. Z., C. M., civilinio atsakovo „IF P&C Insurance AS“ filialas atstovei A. K., civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovei J. Č., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „V.“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : R. S., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o bÅ«tent: 2018 m. liepos 20 d., apie 17.02 val., vairuodamas UAB „V.“ nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį DAF FT XF105, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma <...>.“, t. y. važiuodamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta (kelio A19, 2-ame kilometre), pasirinktu greičiu, nesilaikė atstumo nuo priekyje važiavusio ir eismo spÅ«styje sustojusio automobilio Seat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A.

K. nesustabdė vairuojamo krovininio automobilio ir atsitrenkė į automobilį Seat Alhambra, po ko, nustumdamas minėtÄ automobilį nuo kelio, dar atsitrenkė į priekyje Å¡io važiavusius automobilius: Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ J. Z., Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ K. Ž., Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ I. B., bei Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ V. V.. Eismo įvykio metu automobilio Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas I.

B. žuvo įvykio vietoje, o dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Seat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. K. ir automobilio Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio R. M. sveikata bei nežymiai sutrikdyta automobilio Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. Z. ir kartu važiavusios keleivės C. M. sveikata. Taip pat buvo apgadintos visos šešios eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ir puspriekabė. Kaltinamasis R.

S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. 2018 m. liepos 20 d., apie iÅ¡ Lenkijos nuvažiavo į KaunÄ , po to grįžinėjo į Vilnių, norėjo palikti vilkikÄ bazėje. Vairavo UAB „V.“ nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį DAF FT XF105, važiavo darbo reikalais. Važiavo (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta. Tada pamatė, kad priekyje jo važiavęs automobilis Seat Alhambra pradėjo stabdyti, o prieÅ¡ šį automobilį buvo kamÅ¡tis.

Jis pradėjo stabdyti vilkikÄ , tačiau matė, kad nespės, todėl pasuko į antrÄ eismo juostÄ , sukimo metu kliudė Seat Alhambra automobilį. Po to stabdė, tačiau sustoti nespėjo ir atsitrenkė į dar kelis automobilius, kuriuos apgadino: Volkswagen Beetle, Volkswagen Golf, Toyota Yaris, Mercedes Benz. Pamatė, kad Toyota Yaris automobilis buvo po jo vilkiku, vėliau jame buvo surastas žuvęs vairuotojas, o keleivis buvo sužalotas. Dar buvo sužaloti kiti asmenys, sugadintos transporto priemonės. Sutinka, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, dėl to, kad nepasirinko saugaus atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio.

Dėl savo veiksmų gailisi. M.no, kad ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos yra per dideli. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji ir mažamečių nukentėjusiųjų A. B. ir M. B. atstovė pagal įstatymÄ I. B. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d. su vyru I. B. ji paskutinį kartÄ kalbėjo apie 15.50 val., jis jai sakė, kad jau ruoÅ¡iasi namo.

Namo vyras važiavo jų automobiliu Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu su juo važiavo jo pusbrolis R. M.. Namo jis paprastai penktadieniais dėl kamščių važiuodavo ilgiau ir namie bÅ«davo apie 17.30 val. Kai tokiu laiku jis neatvažiavo, pradėjo jam skambinėti, bet jo telefonas buvo iÅ¡jungtas. Po kurio laiko pradėjo skambinėti ir vyro pusbroliui, Å¡io telefonas veikė, bet niekas nekėlė. Apie 19.30 val. jai į mobilųjį telefonÄ paskambino moteris, prisistatė policijos pareigÅ«ne, Å¡i paklausė, ar jai priklauso automobilis Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad Å¡itas automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu vienas žmogus sunkiai nukentėjo, o kitas žuvo.

Tai sužinojusi, iÅ¡važiavo į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jai taip pat informacijos, kas žuvo, o kas nukentėjo, nesuteikė. Perskambino jai skambinusiai pareigÅ«nei ir pagal jos nurodytÄ iÅ¡skirtinį požymį (jos vyras neturėjo vieno pirÅ¡to), sužinojo, kad žuvo I.. Ji liko naÅ¡le su dviem mažamečiais vaikais, jie patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , praradę vyrÄ ir tėvÄ . (I t., b. l. 124-125, 128-131) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 922/2018 (01) konstatuota, jog I.

B. mirė nuo kÅ«no sumuÅ¡imo bei uždusimo suspaudus pilvÄ . Ä® tai nurodo poodinės kraujosruvos veide, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, įspaudas pilvo virÅ¡utiniame trečdalyje, taÅ¡kinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos priekiniame pavirÅ¡iuje, veide, akių junginėje, emfizematiÅ¡ki plaučiai, taÅ¡kinės kraujosruvos Å¡irdies ir plaučių pavirÅ¡iuje, skystas kraujas Å¡irdies ertmėse, veninė vidaus organų pilnakraujystė. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais bei suspaudžiant tarp plokÅ¡tumų neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties.

Sužalojimai, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.19 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. I. B. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. (I t., b. l. 118-122) Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis R. M. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val., važiavo automobiliu Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jo pusbrolis I. B.. Jie važiavo iš darbo, dirbo kartu. Važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini).

Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jo durelių lango stiklas buvo nuleistas, nes buvo labai karÅ¡ta. Oro sÄ lygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Jie važiavo pirma eismo juosta automobilių kolonoje. Judėjimas buvo labai lėtas: jie pavažiuodavo metrÄ , antrÄ Ä¯ priekį ir sustodavo. Staiga pajuto stiprų smÅ«gį į jų automobilio galinę dalį. Nuo smÅ«gio jų automobilis buvo nustumtas nuo kelio į deÅ¡inę pusę ir vertėsi. Po to pamena, kad juos kažkas prispaudė.

Pamena, kad kažkuriuo momentu jis matė vilkiko ratÄ ir suprato, kad į juos atsitrenkė vilkikas. Pamena, kad prie jų rinkosi žmonės. Å alia bėgiojo vilkiko vairuotojas, Å¡is rankomis laikėsi už galvos, keikėsi ir vis rusiÅ¡kai kartojo: „KÄ aÅ¡ padariau!“. Kažkas sakė jam, kad neužsimerktų, kad nemiegotų. Po kurio laiko į įvykio vietÄ atvažiavo gelbėtojai. Å ie supjaustė automobilį ir iÅ¡traukė jį. Girdėjo, kaip gelbėtojai sakė, kad antras, t. y.

I., jau, turbūt, negyvas. Medikai jį iš karto išvežė į ligoninę, ligoninėje paguldė į reanimacijos skyrių. (I t., b. l. 138-139) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. specialisto išvada, kurioje ji, susipažinusi su pateiktais R. M. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog R. M. nustatytas minkštųjų audinių patinimas pakaušyje, kaklo 3-io slankstelio keterinės ataugos lūžis, kaklo 4-o slankstelio dešinės pusės lanko ir keterinės ataugos lūžis, kaklo 5-o slankstelio abiejų lankų lūžiai, kaklo 6-o slankstelio abiejų facetinių ataugų lūžiai, kaklo 7-o slankstelio kūno ir lankų lūžiai, kaklo 5-6 tarpslankstelinių diskų ir kaklo 6-o slankstelio geltonųjų raiščių plyšimas, kaklo 4-5 slankstelių užpakalinio išilginio raiščio plyšimas, kaklo 5-o slankstelio kūno apatinio užpakalinio krašto lūžis, lokalus nugaros smegenų sumušimas, kairės pusės 6-7-8-9 šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio rankenos lūžis, kairio raktikaulio krūtinkaulinio galo panirimas, kairio plaučio sumušimas.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (I t., b. l. 143) Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis A. K. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17.00 val., vairuodamas automobilį Seat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini)pusės. Važiavo vienas. Oro sÄ lygos buvo geros, be kritulių, važiuojamoji dalis buvo sausa. Jo važiavimo kryptimi jo juostoje buvo susidaręs automobilių kamÅ¡tis ir jie visi stovėjo, kai staiga jis pajuto stiprų smÅ«gį į savo automobilį iÅ¡ galo.

Kas buvo toliau, nežino, nes prarado sÄ monę. Pradėjo atsigauti, kai gelbėtojai traukė jį iÅ¡ jo automobilio. Jie perdavė jį medikams, kurie iÅ¡vežė jį į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jis buvo paguldytas į reanimacijos skyrių. Jį operavo. Jam iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl jam padarytos žalos, sutrikdžius jo sveikatÄ ir apgadinus jo automobilį, jis turi kreiptis į draudimo bendrovę „IF“, kurioje buvo draustas į jį atsitrenkęs krovininis automobilis. (I t., b. l. 146-147) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto J.

M. P. specialisto iÅ¡vada, kurioje jis, susipažinęs su pateiktais A. K. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog A. K. nustatytas pergÅ«brinis deÅ¡iniojo Å¡launikaulio lūžis, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio žaizda, abiejų pečių ir deÅ¡inės alkÅ«nės odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais ir/ar bukabriauniais daiktais prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡launikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (I t., b. l. 151) Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis J.

Z. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val., vairuodamas automobilį Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini). Kartu su juo priekinėje keleivio vietoje važiavo jo draugė C. M.. Važiavo į LenkijÄ . Oro sÄ lygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Jų važiavimo kryptimi susidarė automobilių kamÅ¡tis ir jie buvo priversti sustoti. Pamena, kad priekyje jo stovėjo automobilis Volkswagen Golf, valstybinių numerių nežino.

Už jo automobilio taip pat buvo sustojęs lengvasis automobilis. Jie stovėjo kamÅ¡tyje, kaip jam atrodo, apie 1 minutę, kai staiga iÅ¡girdo trenksmÄ už savo automobilio ir tuoj pat pajuto smÅ«gį į savo automobilį, po ko pajuto, kad jo automobilis buvo stumiamas nuo kelio. Kai jo vairuojamas automobilis Volkswagen Beetle sustojo, jie su drauge iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pro deÅ¡inės pusės priekines dureles, nes jo durelės buvo užspaustos vilkiku. IÅ¡lipęs jis pamatė, kad jo automobilis nustumtas nuo kelio ant deÅ¡inio kelkraščio, bet nenuvažiavo į griovį.

Taip pat pamatė kitus apgadintus lengvuosius automobilius ir patį vilkikÄ , kurio priekinė dalis buvo nuvažiavusi į griovį deÅ¡inėje pusėje. Po vilkiko kabina matė užspaustÄ lengvÄ jį automobilį, baltos spalvos. Jo draugė skundėsi galvos skausmais ir pirmas minutes po eismo įvykio sakė, kad nieko nemato. Po kurio laiko jos rega atsistatė ir ji vėl padėjo matyti. Jam buvo supjaustyta deÅ¡inė ranka bei buvo žaizdos ant kojų. Kažkas iÅ¡kvietė medikus ir policijos pareigÅ«nus į įvykio vietÄ .

Atvykę medikai juos apžiÅ«rėjo ir iÅ¡vežė į ligoninę. (II t., b. l. 3-5) Papildomai J. Z. parodė, jog automobilis Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. Dėl jam padarytos žalos apgadinus jam priklausantį automobilį jis kreipėsi į eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovę ir dalis pinigų už jo apgadintÄ automobilį jam jau buvo pervesta į sÄ skaitÄ , todėl civilinio ieÅ¡kinio dėl Å¡ios žalos jis nereikÅ¡. (II t., b. l.

4) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto J. M. P. specialisto iÅ¡vada, kurioje jis, susipažinęs su pateiktais J. Z. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog J. Z. nustatyta deÅ¡inės rankos rieÅ¡o žaizda ir abiejų blauzdų bei kairės čiurnos odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais arba bukabriauniais daiktais prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ . (II t., b. l.

7) Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja C. M. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val., važiavo automobiliu Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos draugas J. Z.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jie važiavo į LenkijÄ . Važiavo keliu už GariÅ«nų turgavietės, kuris veda link Trakų, pavadinimo kelio ji nežino. Oro sÄ lygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Jų važiavimo kryptimi susidarė automobilių kamÅ¡tis ir jie buvo priversti sustoti.

Jie stovėjo kamÅ¡tyje, kaip jai atrodo, apie 1-2 minutes, kai staiga pajuto smÅ«gį į jų automobilį iÅ¡ galo. Po smÅ«gio jų automobiliui pilnai sustojus, jie pabandė iÅ¡lipti iÅ¡ jo. Jos draugas negalėjo iÅ¡lipti pro savo dureles, nes jos buvo užspaustos. Jis padėjo jai atidaryti jos pusės dureles ir pro jas jie abu iÅ¡lipo. Jos regai buvo kažkas atsitikę, nes iÅ¡ pradžių ji beveik nieko nematė. Kai rega susitvarkė ir ji pradėjo matyti, pamatė vilkikÄ , po kurio priekine dalimi buvo užspaustas lengvasis automobilis.

Jų automobilis ir dar vienas automobilis buvo prispausti prie vilkiko deÅ¡inės pusės. Už vilkiko ji matė dar vienÄ apgadintÄ automobilį. Ä®vykio vietoje buvo daug žmonių. Kažkas iÅ¡ Å¡ių kvietė medikus ir policijos pareigÅ«nus, bet, kas tiksliai, ji nežino. Atvykę medikai juos apžiÅ«rėjo ir iÅ¡vežė į ligoninę. Jai ligoninėje nustatė kÅ«no sumuÅ¡imus ir iÅ¡rašė gerti vaistus. Daugiau neturi kÄ pridurti. (II t., b. l. 12, 13) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto J.

M. P. specialisto iÅ¡vada, kurioje jis, susipažinęs su pateiktais C. M. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog C. M. nustatyti pilvo ir rankų odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais ar bukabriauniais daiktais prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu. (II t., b. l.

15) Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji Ž. B.-V. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val., važiavo automobiliu Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos vyras V. V.. Kartu su juo važiavo jų dukrelė, kuri sėdėjo galinėje keleivio vietoje savo kėdutėje už vyro. Važiavo (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta, kryptimi link (duomenys neskelbtini). Oro sÄ lygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Kelio važiuojamÄ jÄ dalį sudarė 4 eismo juostos, t. y. po 2 eismo juostas kiekviena kryptimi, tarp prieÅ¡ingų krypčių eismo dalių buvo skiriamoji juosta su tvora.

Judėjo automobilių kolonoje ir susidarius kamščiui sustojo. Stovėjo kelias sekundes, kai staiga iÅ¡girdo garsų trenksmÄ už jų automobilio ir sekantį momentÄ pajuto smÅ«gį į jų automobilį iÅ¡ galo. Nuo smÅ«gio jų automobilį apsuko 180 laipsnių kampu ir jis sustojo viduryje tarp pirmos ir antros eismo juostų, galine dalimi pasisukęs į (duomenys neskelbtini) pusę. Ji atsegė saugos dirÅ¾Ä ir pro vidurį lipo į automobilio galÄ prie dukros, kuri miegojo, o po smÅ«gio pradėjo verkti.

Vaiko kėdutė buvo pakelta po smÅ«gio ir buvo atsirėmusi į galinės sėdynės atloÅ¡Ä (dukra kėdutėje važiavo nugara į priekį). Ji paėmė dukrÄ ant rankų ir jÄ apžiÅ«rėjo. Jokių akivaizdžių sužalojimų nematė. Vyras atidarė galines kairės pusės dureles, iÅ¡montavo vaiko kėdutę ir ji su dukra ant rankų iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. IÅ¡lipusi pamatė nuo kelio nuvažiavusį krovininį automobilį, kurio vairuotojas buvo iÅ¡lipęs ir kažkur bėgiojo, kažkÄ Å¾iÅ«rėjo, lindo po krovininio automobilio kabina, kur matė prispaustÄ lengvÄ jį automobilį.

Ji su dukra ant rankų pasitraukė nuo kelio ir vaikščiojo dviračių taku ir miÅ¡keliu netoli įvykio vietos. Prie pat įvykio vietos ir susidÅ«rusių kitų automobilių ji nėjo. Žmonės, matę eismo įvykį, iÅ¡kvietė medikus ir policijos pareigÅ«nus į įvykio vietÄ . Nei ji, nei jos vyras nekvietė, nes negalėjo surasti savo mobiliųjų telefonų, tik vėliau juos surado automobilio gale. Atvykę medikai apžiÅ«rėjo jÄ ir vaikÄ . Vaikui nieko nenustatė. JÄ iÅ¡vežė į SantariÅ¡kių suaugusių ligoninę, kur jai nustatė kaklo raiščių patempimÄ , padarė galvos tomografijÄ , nes raibuliavo akyse, po to paleido namo.

Dukros neapžiÅ«rinėjo ligoninėje, Å¡iÄ ji tiesiog pasiėmė į ligoninę, kad nereikėtų palikti su vyru įvykio vietoje. Dukra jokių sužalojimų nepatyrė. Dėl turtinės žalos, padarytos apgadinus jų automobilį bei dviratį, kurį vežė automobilio gale ant specialaus tvirtinimo, vyras kreipėsi į draudimo bendrovę, kurioje eismo įvykio dienÄ buvo draustas vilkikas. Automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „M.“, kurios viena iÅ¡ dviejų akcininkių ji yra.

Ji po Å¡io eismo įvykio nedarbingumo neėmė, nes Å¡iuo metu yra vaiko priežiÅ«ros atostogose. (II t., b. l. 36, 37) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. specialisto iÅ¡vada, kurioje ji, susipažinusi su pateiktais Ž. B.-V. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog Ž. B.-V. diagnozuotas kaklinės stuburo dalies sÄ narių raiščių patempimas, tačiau nepatvirtintas objektyvaus klinikinio iÅ¡tyrimo bei instrumentinių tyrimų duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. (II t., b. l.

40) Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas K. Ž. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val., vairuodamas automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini). Oro sÄ lygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Kelio važiuojamÄ jÄ dalį sudarė 4 eismo juostos, t. y. po 2 eismo juostas kiekviena kryptimi, tarp prieÅ¡ingų krypčių eismo dalių buvo skiriamoji juosta su tvora. Jis važiavo savo krypties eismo dalimi, pirma eismo juosta.

Kartu su juo automobilyje priekinėje keleivio vietoje sėdėjo jo draugė L. J.. Priekyje jo važiavo keli lengvieji automobiliai, jų markių ir modelių neprisimena. Už jo, pamena, važiavo automobilis Volkswgen Beetle, o už Å¡io dar vienas lengvasis automobilis. Judėjo automobilių kolonoje ir susidarius kamščiui sustojo. Stovėjo kelias sekundes. Jis atsisuko į draugę ir norėjo jai kažkÄ pasakyti. Staiga iÅ¡girdo garsų trenksmÄ už savo automobilio. Tuoj pat pasižiÅ«rėjo į kairįjį Å¡oninio matymo veidrodėlį ir pamatė gale už jo automobilio ir kitų, už jo važiausių automobilių, krovininį automobilį, kurio priekinė dalis, t. y. pati vairuotojo kabina įvažinėjo iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ .

Sekantį momentÄ pajuto smÅ«gį į savo automobilio galinę dalį. IÅ¡siskleidė oro pagalvės. Pajuto, kad jie nuvažiuoja nuo kelio. Kai jo automobilis galutinai sustojo, jie su drauge iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pro deÅ¡inės pusės priekinių durelių langÄ , kuris jau prieÅ¡ eismo įvykį buvo pilnai nuleistas. Pro savo dureles iÅ¡lipti jis negalėjo, nes jos buvo užspaustos automobilio Volkswagen Beetle deÅ¡iniÄ ja puse, o pats Volkswagen Beetle kairiÄ ja puse buvo priremtas prie vilkiko priekabos.

IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir apsižiÅ«rėjęs, pamatė, kad jie su automobiliu Volkswagen Beetle nustumti nuo kelio ant deÅ¡inio kelkraščio, pats krovininis automobilis taip pat nuvažiavęs nuo kelio ir įvažiavęs į griovį deÅ¡inėje kelio pusėje. Po vilkiko kabina matė užspaustÄ dar vienÄ lengvÄ jį automobilį. Prie jo jau rinkosi žmonės. Girdėjo žmones kalbant, kad užspausto automobilio keleivis dar juda, o vairuotojo nesimato. Jis prie pat užspausto automobilio nėjo, grįžo prie savo automobilio ir užgesino variklį.

Kažkas iÅ¡ eismo įvykio liudininkų ir dalyvių iÅ¡kvietė medikus ir policijos pareigÅ«nus. Atvykę medikai jį iÅ¡vežė į ligoninę, nes jam skaudėjo krÅ«tinę ir kojÄ . Ligoninėje jį apžiÅ«rėjo, padarė rentgeno nuotraukas. Jokių lūžių nenustatė. Nustačius jam kÅ«no sumuÅ¡imus, jis buvo paleistas namo gydytis ambulatoriÅ¡kai. Jo draugė L. eismo įvykio metu nenukentėjo. (II t., b. l. 18, 19) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto J.

M. P. specialisto iÅ¡vada, kurioje jis, susipažinęs su pateiktais K. Ž. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog K. Ž. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2018 m. liepos 20 d. nustatytas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, tačiau objektyvių sumuÅ¡imo požymių nekonstatuota, todėl Å¡i diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama. (II t., b. l.

22) Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. Ž. parodė, jog automobilis Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu ir priklauso jam. Kol jo sÅ«nus K. neturi nuosavo automobilio, leidžia Å¡iam važinėti Å¡ituo jo automobiliu. Jam žinoma, kad 2018 m. liepos 20 d. jo sÅ«nus dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu jo automobilis Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas. Byloje civilinio ieÅ¡kinio jis nereikÅ¡, nepageidauja bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę „IF“, kurioje eismo įvykio dienÄ buvo draustas eismo įvykį sukėlęs krovininis automobilis DAF. (II t., b. l.

30) Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. J. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val., važiavo automobiliu Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos draugas K. Ž.. Važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta. Oro sÄ lygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Priekyje jų važiavo keli lengvieji automobiliai, jų markių ir modelių neprisimena. Jiems sustojus, K. irgi sustabdė vairuojamÄ automobilį.

Jie stovėjo kelias sekundes, kai staiga pajuto stiprų smÅ«gį į jų automobilį iÅ¡ galo. Pamena, kad po smÅ«gio buvo kažkoks automobilio kratymas. Kai jų automobilis sustojo, jie su K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pro jos durelių langÄ , kurio stiklas jau prieÅ¡ eismo įvykį buvo pilnai nuleistas. IÅ¡lipusi pamatė, kad jų automobilio kairė pusė prispausta prie automobilio Volkswagen Beetle, kuris kairiÄ ja puse buvo priremtas prie vilkiko puspriekabės. Po vilkiko kabina, kuri buvo nuvažiavusi nuo kelio į griovį deÅ¡inėje nuo kelio pusėje, matė prispaustÄ apverstÄ dar vienÄ lengvÄ jį automobilį.

Prie jo nėjo. Jie pasitraukė nuo kelio važiuojamosios dalies ir laukė policijos ir medikų. Kažkas iÅ¡ eismo įvykio liudininkų ar dalyvių iÅ¡kvietė medikus ir policijos pareigÅ«nus, bet kas, ji nežino. Nei ji, nei K. neskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . Atvykę medikai apžiÅ«rėjo K. ir iÅ¡vežė jį į ligoninę. Ji važiavo kartu su juo į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje apžiÅ«rinėjo tik tai K., jos neapžiÅ«rinėjo, nes jai pagalbos nereikėjo, ji nenukentėjo.

Po kurio laiko į ligoninę atvažiavo tėvai ir iÅ¡vežė jÄ namo. Po eismo įvykio ji nei į ligonines, nei į poliklinikÄ nesikreipė. Eismo įvykio metu ji jokių rimtų sužalojimų nepatyrė, turtinė žala jai nepadaryta, todėl nepageidauja bÅ«ti pripažinta nukentėjusiÄ ja byloje. (II t., b. l. 26, 28) Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. V. parodė, jog 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val., vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini).

Oro sÄ lygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Kelio važiuojamÄ jÄ dalį sudarė 4 eismo juostos, t. y. po 2 eismo juostas kiekviena kryptimi, tarp prieÅ¡ingų krypčių eismo dalių buvo skiriamoji juosta su tvora. Jis važiavo savo krypties eismo dalimi, pirma eismo juosta. Kartu su juo automobilyje, priekinėje keleivio vietoje, sėdėjo jo žmona Ž., o jų dukrelė sėdėjo galinėje keleivio vietoje savo sėdynėje už jo. Judėjo automobilių kolonoje ir susidarius kamščiui sustojo.

Stovėjo kelias sekundes, kai staiga iÅ¡girdo garsų trenksmÄ už savo automobilio, žvilgtelėjo į galinio matymo veidrodėlį ir pamatė už savo automobilio dulkių debesį ir artėjantį link jo vilkikÄ su priekaba, stumiantį į jo pusę tarp jų buvusius kitus lengvuosius automobilius. Kiek pamena, vilkiko kabina, kai žvilgtelėjo į veidrodėlį, buvo įvažiavusi į antrÄ eismo juostÄ , o lengvieji automobiliai, buvę už jo automobilio, buvo stumiami link jo automobilio, galimai, priekabos deÅ¡iniuoju Å¡onu.

KitÄ momentÄ pajuto smÅ«gį į savo automobilį. Nuo smÅ«gio jo automobilį apsuko 180 laipsnių kampu ir jis sustojo viduryje tarp pirmos ir antros eismo juostų, galine dalimi pasisukęs į Galvės gatvės pusę. Jo automobiliui pilnai sustojus, pamatė, kad vilkikas nuvažiavęs į griovį deÅ¡inėje pusėje. Jie su žmona apžiÅ«rėjo dukrÄ , jai nurimus, apžiÅ«rėjo save. Žmona sakė, kad jai skauda kaklÄ , svaigsta galva, raibuliavo akyse. Kažkas iÅ¡ eismo įvykio liudininkų ir dalyvių iÅ¡kvietė medikus ir policijos pareigÅ«nus.

Jie nekvietė, nes negalėjo surasti savo mobiliųjų telefonų. Atvykę medikai apžiÅ«rėjo jo žmonÄ ir vaikÄ ir iÅ¡vežė jas į SantariÅ¡kių ligoninę. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo. Dėl turtinės žalos, padarytos apgadinus jo automobilį, jis kreipsis į draudimo bendrovę, kurioje eismo įvykio dienÄ buvo draustas vilkikas. (II t., b. l.

46) Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. Č. parodė, jog ji yra UAB „V.“ direktorė. Jai žinoma, kad 2018 m. liepos 20 d. jos įmonės vairuotojas R. S., vairuodamas UAB „V.“ priklausantį krovininį automobilį DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos 6 transporto priemonės, įskaitant ir įmonės vilkikÄ su puspriekabe, bei buvo sužaloti ir žuvo žmonės. Eismo įvykio aplinkybes sužinojo iÅ¡ R. S., pati Å¡io eismo įvykio nematė. Ä®monei padarytÄ Å¾alÄ apgadinus vilkikÄ , jo puspriekabę ir krovinį įmonė vertina kaip nedidelę, civilinio ieÅ¡kinio byloje nereikÅ¡, pretenzijų R. S. neturi. (II t., b. l.

51) Papildomai J. Č. parodė, jog realizuodama ir parduodama vilkikÄ DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įmonė neturėjo jokios tyčios ir nesiekė iÅ¡vengti žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, o atvirkščiai siekė nupirkti geresnį vilkikÄ ir gauti didesnį pelnÄ , naudojant naujÄ transporto priemonę. Gavus leidimÄ iÅ¡ prokuratÅ«ros remontuoti eismo įvykyje dalyvavusį vilkikÄ DAF ir puspriekabę Schmitz, kurie buvo apgadinti, jie kreipėsi į draudimo bendrovę, kurioje kasko draudimu apdraustos visos įmonės transporto priemonės. Draudimo atstovai apžiÅ«rėjo apgadintÄ vilkikÄ ir puspriekabę ir pareiÅ¡kė, kad jų remontuoti netikslinga, sumokėjo dalį pinigų ir tuo pačiu pasiÅ«lė per aukcionÄ parduoti apgadintÄ vilkikÄ ir puspriekabę.

Draudimas pats organizavo pardavimÄ per aukcionÄ ir gautus pinigus perdavė jų įmonei. Už gautus pinigus, dar pridėjus pinigų, įmonė nupirko naujesnį, geresnį vilkikÄ . Apie tai, kad ji buvo pasiraÅ¡ytinai įpareigota neparduoti vilkiko DAF ir puspriekabės Schmitz, ji visai pamirÅ¡o. Galvojo tik apie tai, kad neprarasti įmonei naudingo pasiÅ«lymo, kuris galiojo ribotÄ laikÄ , tik iki 2018-08-17. PraÅ¡o prie jos papildomų parodymų pridėti:

1) jos suraÅ¡ytÄ paaiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , 1 lapÄ ;

2) susiraÅ¡inėjimÄ su draudimo bendrove, 4 lapus;

3) PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , 1 lapÄ ;

4) kvitÄ apie apmokėjimÄ , 1 lapÄ ;

5) naujo vilkiko registracijos liudijimo kopijÄ , 1 lapÄ ;

6) licencijos kopijÄ , 1 lapÄ . (II t., b. l.

58) Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, kuriuo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kelio A19 2-ame kilometre, Vilniuje, ir nurodyta, jog važiuojamosios kelio dalies plotis yra 6,8 m, kelkraščio dešinėje pusėje plotis yra 2,7 m, griovio plotis dešinėje yra 5,1 m, gylis – 1,9 m. Automobilis Seat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi dešiniame kelkraštyje, automobilio priekinė dalis nukreipta Vilniaus miesto link ir yra 85,8 m atstumu nuo kilometrinio ženklo „2 km“, automobilio dešinės pusės priekinis ratas yra 8,2 m atstumu, o galinis dešinės pusės ratas yra 7 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint link (duomenys neskelbtini).

Nuo kilometrinio kelio ženklo „2“ 100 m atstumu (duomenys neskelbtini) link – vilkiko DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis kairysis kampas. Vilkikas nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę, į griovį, ir priekinės dalies dešine puse (ratu) užspaudęs apvirtusį ant stogo automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio korpusas po vilkiko priekine dalimi. Vilkiko kairės pusės priekinis kampas 3,9 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint (duomenys neskelbtini) link.

Puspriekabė Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavusi nuo važiuojamosios kelio dalies į dešinę, galinė puspriekabės dalis yra ant važiuojamosios dalies, puspriekabės kairės pusės priekinis ratas 10,5 m, o galinis kairės pusės ratas 5,2 m, atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint link (duomenys neskelbtini). Prie puspriekabės Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono stovi automobilis Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę, į griovį, ir jo galinė dalis 6,9 m nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint link (duomenys neskelbtini).

Automobilio Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinis ratas yra 1,8 m, o galinis – 0,6 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio krašto, žiūrint link Galvės g., ir 93,3 m nuo kilometrinio ženklo „2“. Nuo puspriekabės Schmitz, valstybinis nr. FL 210, dešiniojo šono 2,2 m atstumu yra automobilio Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis kairysis ratas. Automobilio priekinė dalis nukreipta į puspriekabę ir yra 94,9 m atstumu nuo kilometrinio ženklo „2“.

Automobilio dešinės pusės priekinis ratas yra 3,2 m atstumu, o galinis dešinės pusės ratas yra 3,45 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio krašto, žiūrint link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje, įstrižai važiuojamajai daliai, stovi automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinė dalis nukreipta Vilniaus miesto link, ir automobilio dešinės pusės priekinis ratas yra 103,7 m atstumu nuo kilometrinio ženklo „2“ bei 2,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint link (duomenys neskelbtini), o dešinės pusės galinis ratas yra 3,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint (duomenys neskelbtini) link.

Stabdymo žymės – nuo kilometrinio ženklo „2“ 65,7 m atstumu link (duomenys neskelbtini) prasideda dvigubos stabdymo žymės, kurių ilgis yra 16,4 m, ir kurios lūžta į kairę. Lūžio vietoje kairės pusės stabdymo pėdsakas yra 4,10 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, žiÅ«rint link (duomenys neskelbtini), stabdymo lūžimo vietoje yra įbrėžimas ant asfalto (tikėtina susidÅ«rimo vieta), po lūžio stabdymo pėdsakai tęsiasi 3,7 m, po to pėdsakas nutrÅ«ksta ir iÅ¡siÅ¡akoja į daugumÄ pėdsakų, kurie galimai yra nesusiję su Å¡iuo įvykiu.

Užspaustame automobilyje Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastas I. B., gimusio (duomenys neskelbtini), lavonas. (I t., b. l. 8-72, 112-114) Apžiūros protokolas, kuriuo (duomenys neskelbtini), kelio A19 2-ame kilometre, Vilniuje, apžiūrėtas I. B., gimusio (duomenys neskelbtini), lavonas. Vyriškos lyties lavonas guli ant pilvo su pilkos spalvos šortais, pilka maikute su juodais užrašais ant nugaros, plaukai tamsūs. Batai raudoni su mėlynu atspalviu, padas baltas. Saugos diržas užsegtas, ranka nuleista žemyn, galva pasisukusi į kairę.

Veidas pajuodęs, nėra dešinės rankos vieno piršto. (I t., b. l. 116) Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis DAF FT ZF105, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas priekinis bamperis, priekinės grotelės, kairės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, dešinės pusės priekinis ratas. (I t., b. l.

73) Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta priekaba Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadinti tento lyno laikikliai su tento lynu, deformuoti apatiniai priekabos saugos lankai. (I t., b. l.

75) Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Seat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas galinis bamperis, priekinis bamperis, priekinės grotelės, kairės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės ratas, kairės pusės galinės durelės su stiklu, kairės pusės priekinės durelės, priekinis stiklas, suveikė saugos pagalvės, sugadintas bagažinės dangtis, stogas, galinė sėdynė, vairuotojo sėdynė. (I t., b. l.

82) Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadinti galinis ir priekinis bamperiai, priekinės grotelės, kairės ir dešinės pusės priekiniai sparnai, variklio dangtis, priekiniai kairės ir dešinės pusės žibintai, kairės pusės priekinis ratas, kairės ir dešinės pusės galinės durelės, kairės pusės priekinės durelės, priekinis stiklas, bagažinės dangtis, stogas, galinė ašis. (I t., b. l.

91) Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadinti galinis ir priekinis bamperiai, priekinės grotelės, kairės ir dešinės pusės priekiniai sparnai, variklio dangtis, priekiniai kairės ir dešinės pusės žibintai, kairės pusės priekinis ratas, kairės ir dešinės pusės galinės durelės, kairės pusės priekinės durelės, priekinis stiklas, suveikė saugos pagalvės vairuotojo ir keleivio vietose, sugadintas bagažinės dangtis, galinė sėdynė, galinė ašis. (I t., b. l.

98) Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: deformuotas visas kėbulas, sugadinti visi agregatai. (I t., b. l. 104) Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas galinis bamperis, bagažinės dangtis, dešinės pusės galinis sparnas, galinės dalies sukabinimo įtaisas ir jo tvirtinimas. (I t., b. l. 110) 2018-07-20 transporto priemonės DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmeninio tachografo duomenys, kuriuose nurodytas transporto priemonės vairavimo greitis bei vairavimo ir poilsio režimas. (II t., b. l. 70-77) Specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame specialistas – autotransporto inžinierius, mechanikas G.

Å ., susipažinęs su vilkiko DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmeninio tachografo duomenimis, į klausimÄ , „Ar vairuotojas R. S. 2018 m. liepos 20 d., vairuodamas vilkikÄ DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė poilsio režimÄ ?“, atsakė: „Nuskaičius vilkiko DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo skaitmeninius duomenis, nustatyta, kad vairuotojas R. S. poilsio režimo, darbo ir poilsio režimo nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2018 m. liepos 20 d., kai įvyko eismo įvykis, pažeidęs nebuvo.

Ä® klausimÄ , „Ar vilkiko DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo puspriekabės Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padangų bÅ«klė atitinka reikalavimus?“, atsakė: „Visos padangos atitinka techninius reikalavimus“. Ä® klausimÄ â€žKoks buvo vairuotojo R. S. vairuojamo vilkiko važiavimo greitis prieÅ¡ pat atsitrenkimÄ Ä¯ automobilį Seat ir kitus automobilius?“, atsakė: „Vairuotojo R. S. vairuojamo vilkiko važiavimo greitis prieÅ¡ pat atsitrenkimÄ Ä¯ kitÄ transporto priemonę buvo 89 km/val.

Po ko įvyksta staigus greičio kritimas. Pateiktoje schemoje matyti, kad 16:57:08 vilkiko greitis 89 km/val., sekančiÄ sekundę, t. y. 16:57:09 greitis jau 75 km/val., dar po sekundės (16:57:10) – 55 km/val., dar po sekundės (16:57:11) – 35 km/h, po dar vienos sekundės (16:57:12) – 24 km/val., 16:57:13 greitis jau 6 km/val., 16:57:14 greitis 1 km/val. ir vilkikas sustoja (jo greitis 0 km/val.).“ (II t., b. l.

79) Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju buvo pripažintas K. Ž. (t. 2., b.l. 19), tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad įvykio metu jam nebuvo padaryti sužalojimai, o dėl sugadinto automobilio R. Ž. pretenzijų neturėjo, nepageidavo bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju (t. 2, b.l. 30). Todėl teismas, nagrinėdamas bylÄ , K. Ž. nelaikė proceso dalyviu – nukentėjusiuoju. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos BK 281 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. R. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata: 2018 m. liepos 20 d., apie 17.02 val., vairuodamas UAB „V.“ nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį DAF FT XF105, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, nesilaikė atstumo nuo priekyje važiavusio ir eismo spÅ«styje sustojusio automobilio Seat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A.

K., gimusio (duomenys neskelbtini), nesustabdė vairuojamo krovininio automobilio ir atsitrenkė į automobilį Seat Alhambra, po ko, nustumdamas minėtÄ automobilį nuo kelio, dar atsitrenkė į priekyje Å¡io važiavusius automobilius Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ J. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ K. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ I. B., gimusio (duomenys neskelbtini), bei Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ V.

V., gimusio (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilio Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas I. B. žuvo įvykio vietoje, o dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Seat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. K. ir automobilio Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), sveikata bei nežymiai sutrikdyta automobilio Volkswagen Beetle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. Z. ir kartu važiavusios keleivės C.

M., gimusios (duomenys neskelbtini), sveikata. Taip pat buvo apgadintos visos šešios eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ir priekaba. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, specialistų išvadomis ir paaiškinimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, taip pat paties kaltinamojo duotais parodymais ir prisipažinimu bei kita bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kadangi ginčo byloje dėl Å¡ioje dalyje nėra, teismas plačiau dėl to nepasisako. Dėl bausmės skyrimo Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Skirdamas bausmę R. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ : padarytas neatsargus nusikaltimas, sukelti sunkÅ«s padariniai, žuvo žmogus, į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, jauno amžiaus, neteistas, neturi administracinių nuobaudų (t. 2, b.l. 103-104), nėra duomenų, kad bÅ«tų registruotas psichiatro ar narkologo įskaitose, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , nesiekiančiÄ Å¡ios bausmės rūšies vidurkio. Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64(1) straipsnis). Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymÄ , pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ teismas atlieka du kartus: pirmÄ â€“ vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antrÄ â€“ nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neiÅ¡vardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais, apskritai su Å¡eima, ir pan.).

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016). Å ioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir gailisi dėl nusikaltimo padarymo, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus. Visi Å¡ie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas iÅ¡vadai, kad kaltinamasis R.

S. suprato savo elgesio netinkamumÄ ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga R. S., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme gali bÅ«ti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Jų paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ , pažymėtina, kad R. S. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ vairuodamas transporto priemonę ir sukeldamas eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012). Darbo metu vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę kaltinamasis R. S. padarė pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimų pažeidimÄ , kuris sukėlė nepataisomus padarinius.

Todėl siekiant užkirsti keliÄ kaltinamajam ateityje pažeisti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, bÅ«tina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino atsižvelgia ir į tai, kad R. S. teise vairuoti naudojosi atlikdamas darbines funkcijas ir kad įvykio metu tai buvo pagrindinis jo darbas, taip pat į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Todėl kaltinamajam R.

S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas 1 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnio 2 dalis). Dėl civilinių ieškinių Baudžiamojoje byloje I. B., A. B., M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo:

1) I. B. prašo priteisti 5485,26 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

2) A. B. prašo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

3) M. B. praÅ¡o priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b.l. 134-136). Dėl neturtinės žalos padarymo pažymima, kad žuvus I. B., jie patyrė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, didžiulį moralinį sukrėtimÄ , juos siejo bendras gyvenimas kartu, stiprus tarpusavio ryÅ¡ys. Dėl turtinės žalos atlyginimo Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluoÅ¡inus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingÄ asmenį atlyginti žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 3 straipsnio 2 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytÄ transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. CK XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu nustato ir aplinkybes, kas yra atsakingas už žalos atlyginimÄ tuo atveju, kai asmuo draudžia savo civilinę atsakomybę.

CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Pagal byloje pateiktus duomenis iÅ¡ Sodros, dėl I. B. žūties, Sodra kaip draudimo iÅ¡mokÄ dėl I. B. žuvimo darbo metu, I. B., Alanui ir M. B. iÅ¡mokėjo po 16174 Eur (iÅ¡ viso 48522 Eur). Posėdžio metu I. B. sutiko, kad Å¡i iÅ¡moka padengė jos turėtas turtines iÅ¡laidas, todėl Å¡ioje dalyje sutinka, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų nepatenkintas.

Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad turtinė žala I. B. buvo atlyginta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, daro iÅ¡vadÄ , kad jos ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos padarymo atmestinas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taip pat nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai:

1) neturtinės žalos pasekmės;

2) žalÄ padariusio asmens kaltė;

3) žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis;

4) padarytos turtinės žalos dydis;

5) kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai. Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (pavyzdžiui, amžius), nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018). 1975 m. kovo 15 d.

Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , sužalojus sveikatÄ . Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl iÅ¡gyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ tik patyrus nepaprastai didelius iÅ¡gyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas).

Pagal naujausiÄ teismų praktikÄ suformuotos nuostatos, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/ motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018).

Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti vertinamos ne vien pasekmės, nes vien jų sureikÅ¡minimas, visiÅ¡kai nevertinat arba labai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, bÅ«tų netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas. Todėl spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems, teismas vertina žalos dydžio nustatymo kriterijų visumÄ : pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atsižvelgia į susiformavusiÄ teismų praktikÄ .

Kaip minėta, pagal byloje pateiktus duomenis iÅ¡ Sodros, dėl I. B. žūties, Sodra kaip draudimo iÅ¡mokÄ dėl I. B. žuvimo darbo metu, I. B., Alanui ir M. B. iÅ¡mokėjo po 16174 Eur (iÅ¡ viso 48522 Eur). Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad 11 straipsnyje nustatytos iÅ¡mokos visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies kompensuoja apdraustiesiems asmenims, o jų mirties atveju – jų Å¡eimos nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastas pajamas.

CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime pasisakė, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia (be kita ko), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) numatytos iÅ¡mokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

Å iame nutarime taip pat pasisakyta, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas Å¡io įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje atskleista turtinės žalos sÄ voka: tai – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Taigi visos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ mokamos draudimo iÅ¡mokos įstatymo leidėjo įvardytos kompensuojančiomis negautas pajamas, todėl nukentėjusiajai I. B. (ir jos vaikams) iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos nėra neturtinės žalos kompensavimas ir neturi bÅ«ti įskaitomas kaip gautas neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2012, 2K-310-699/2017). Tai reiÅ¡kia, kad neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai I.

B. (ir jos vaikams) iÅ¡mokėta iÅ¡moka negali bÅ«ti įskaičiuojama, nes Å¡ios iÅ¡mokos paskirtis – turtinės žalos atlyginimas. Civilinė atsakomybė yra viena iÅ¡ teisinės atsakomybės rūšių: tiesioginė ir netiesioginė. Civilinė atsakomybė, kai už padarytÄ Å¾alÄ atsako ne tiesiogiai žalÄ padaręs asmuo, bet kitas, už žalÄ padariusį asmenį atsakingas asmuo, vadinama netiesiogine civiline atsakomybe. Vienas iÅ¡ netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų, reglamentuojamų teisės aktuose, yra samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

Samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos.

Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytÄ Å¾alÄ , jei už tÄ Å¾alÄ ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , be bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, reikia nustatyti ir papildomas sÄ lygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi bÅ«ti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys).

Nusikaltimo padarymo metu R. S., vykdydamas darbines pareigas, vairavo UAB „V.“ priklausantį automobilį su puspriekabe. Todėl už jo padarytÄ Å¾alÄ tiesiogiai atsako darbdavys UAB „V.“. Teismas vertina, kad dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų neatkuriamai pažeista vertybė – žmogaus gyvybė. Todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad žuvusiojo I. B. vaikai ir sutuoktinė patyrė itin stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ , emocinę įtampÄ ir stresÄ , tuÅ¡tumos ir vienatvės jausmÄ , nes juos siejo glaudÅ«s ir tvirti ryÅ¡iai.

Kartu teismas vertina tai, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl neatsargumo, įvykio metu buvo blaivus, iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino, netrukdė pareigÅ«nams aiÅ¡kintis eismo įvykio aplinkybių. Teismas vertina ir kitus civilinės atsakomybės kriterijus - UAB „V.“ turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad Å¡iuo atveju: - pakankama ir pagrįsta suma I.

B. neturtinei žalai kompensuoti yra 21000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė dalį (950 Eur) neturtinės žalos atlygino, iš UAB „V.“ priteistinas 20050 Eur neturtinės žalos atlyginimas. - pakankama ir pagrįsta suma M. B. neturtinei žalai kompensuoti yra 23000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė dalį (1000 Eur) neturtinės žalos atlygino, iš UAB „V.“ priteistinas 22000 Eur neturtinės žalos atlyginimas - pakankama ir pagrįsta suma A.

B. neturtinei žalai kompensuoti yra 23000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė dalį (1000 Eur) neturtinės žalos atlygino, iš UAB „V.“ priteistinas 22000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Baudžiamojoje byloje A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 10 000 Eur sumai. Ieškinys grindžiamas tuo, kad įvykio metu jam lūžo koja, buvo padaryti kiti sužalojimai. Dėl to jis 108 dienas buvo nedarbingas, buvo apribotas judėjimas, gydėsi ligoninėje ir sanatorijoje.

Iki Å¡iol jaučia skausmÄ . Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir, nustatydamas A. K. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiojo A. K. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. A. K. neabejotinai teko iÅ¡kęsti tiek fizinį skausmÄ , tiek dėl to kilusius nepatogumus. Teismas vertina, kad A. K. buvo operuotas, žaizdos ilgai gijo, turėjo nepatogumų buityje, lankytis gydymo įstaigose, atlikti įvairias medicinines procedÅ«ras, iki Å¡iol jaučia traumos pasekmes, tačiau ilgalaikių reikÅ¡mingų padarinių sveikatai nėra.

Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padarytas nusikaltimas dėl neatsargumo (dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo), jo padarymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę blaivus, tačiau nepakankamai rÅ«pestingai ir atsakingai), civilinio atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pagal teismų praktikÄ iÅ¡ asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti paprastai priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt. (tarp Å¡ių nutarčių nurodomos ir bylos, kuriose buvo nustatytas panaÅ¡aus pobÅ«džio kojos sužalojimas).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad Å¡iuo atveju pakankama ir pagrįsta suma A. K. neturtinei žalai kompensuoti yra 3000 eurų suma. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė dalį (800 Eur) neturtinės žalos atlygino, iÅ¡ UAB „V.“ priteistinas 2200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo Byloje buvo pateiktas praÅ¡ymas I. B. naudai priteisti 2500 Eur patirtų iÅ¡laidų advokatų paslaugoms apmokėti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (LAT nutartis Nr. Nr. 2K-374/2012). Teismas, spręsdamas Å¡ių iÅ¡laidų dydžio proporcingumÄ suteiktoms paslaugoms, vertina tai, kad baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, vyko du teismo posėdžiai, kurie buvo neilgi, apklaustas buvo tik vienas kaltinamasis, baudžiamoji byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, advokatas surašė ieÅ¡kinį (kuris irgi nėra itin sudėtingas ar didelės apimties) ir atstovavo 3 asmenis.

Kartu teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę ir Å¡eimyninę padėtį, tenkintinÄ ieÅ¡kinio dalį. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad I. B. priteistina suma advokato iÅ¡laidoms apmokėti mažintina iki 2000 Eur. Dėl kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento - paso paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Å¡iam įsiteisėjus – pasas grÄ Å¾intinas R.

S.. 2018 m. spalio 30 d. laikinai apribota UAB „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į krovininį automobilį DAF XF 460 FT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtÄ valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Turto saugotoju paskirta UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 13-17).

Teismui tenkinus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius iÅ¡ dalies, nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio civilinių ieÅ¡kinių dalyje įvykdymo dienos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimÄ 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymÄ atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Paskirti R. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. R. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – paso paėmimÄ â€“ palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o Å¡iam įsiteisėjus – pasÄ grÄ Å¾inti R.

S.. I. B. civilinį ieškinį dėl turtinės 5485,26 Eur žalos atmesti. I. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti 20050 Eur iš UAB „V.“ I. B. naudai. M. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti 22000 Eur iš UAB „V.“ M. B. naudai. A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti 22000 Eur iš UAB „V.“ A. B. naudai. A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti 2200 Eur iš UAB „V.“ A.

K. naudai. Priteisti iÅ¡ R. S. I. B. naudai 2000 Eur proceso iÅ¡laidų. Nuosavybės teisių apribojimÄ , apribojant UAB „V.“ nuosavybės teises į jai priklausantį krovininį automobilį DAF XF 460 FT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti ir disponuoti Å¡iuo turtu, paliekant naudojimosi juo teisę (turto saugotoju paskiriant UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio civilinių ieÅ¡kinių dalyje įvykdymo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Pranka