ae536d64-266f-4d1d-8a8d-b970f838e3ca · Kauno apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-69-1108/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00402-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 6 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,

sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, Sandrai Poškienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. K. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Gudašiui,

asmeniui, kuris gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn D. J. ir jo atstovui advokatui Mantui Šriupšai,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. ir jo atstovo advokato RamÅ«no GudaÅ¡iaus skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) vyresniosios specialistės R. G. 2020 m. sausio 15 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , ROIK: 19107670804.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės R. G. 2020 m. sausio 15 d. nutarimu (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas) nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta pagal A. P. ir R. K. 2019 m. rugsėjo 27 d. pateiktus skundus(reg. Nr. 20-AP-7823 ir reg. Nr. 20-AP-7824) dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau ir – Inspekcija) pareigÅ«nų (tarnybinį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio Inspekcijos virÅ¡ininko D. J.) galimai neteisėtų veiksmų – skunduose buvo praÅ¡oma pradėti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Ä®vertinus patikrinimo metu surinktus duomenis, turimus įrodymus, liudytojų apklausas, įvertinus tai, jog tyrimo metu byloje neginčytinų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad D. J. vairavo transporto priemonę padarydamas grėsmę eismo saugumui keliančius kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra, nutarime prieita iÅ¡vados, jog D. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių.

2020 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose gautas R. K. ir jo atstovo advokato RamÅ«no GudaÅ¡iaus skundas, kuriuo teismo praÅ¡oma panaikinti nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai tęsti administracinio nusižengimo tyrimÄ pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. R. K. ir A. P. skundÄ registracijos Nr. 20-AP-7824, ROIK: 19107670804.

Skunde nurodoma, kad nutarimas turėtų bÅ«ti panaikintas, nes administracinio nusižengimo teisenoje pareiÅ¡kėjas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir dėl to buvo apribota jo galimybė susipažinti su skundžiamu nutarimu. PareiÅ¡kėjui nepateikta duomenų apie tai, koks buvo atliktas tyrimas, kokie proceso veiksmai buvo atlikti tikrinant jo skunde nurodytÄ informacijÄ . Skundas Institucijoje buvo gautas 2019 m. rugsėjo 27 d., o nutarimas priimtas 2020 m. sausio 15 d., tai yra beveik po keturių mėnesių nuo skundo padavimo dienos, todėl Institucija turėjo imperatyviÄ pareigÄ atlikti visus įmanomus veiksmus administracinio nusižengimo požymiams nustatyti ir patraukti pažeidėjÄ administracinėn atsakomybėn. Institucija atlikusi tyrimÄ nesugebėjo tinkamai surinkti duomenų apie padarytÄ administracinį pažeidimÄ , todėl tyrimÄ nutraukė. Skunde taip pat pažymima, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas – Institucija net tik pažeidė ANK normas, reglamentuojančias administracinio nusižengimo teisenÄ (ANK 578 straipsnio 1 dalis, 620 straipsnio 1 dalis, 621 straipsnis ir kt.), tačiau sukÅ«rė ydingÄ praktikÄ , kad pareiÅ¡kėjui – nukentėjusiajam bÅ«tų atimta galimybė skųsti nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, kuri pradėta pagal pareiÅ¡kėjo – nukentėjusiojo skundÄ . Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjui, Lietuvos Respublikos piliečiui, užkertamas keliais kreiptis į teismÄ dėl savo teisių gynimo teisme, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Atsiliepime į skundÄ Institucija praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimÄ nepakeistÄ . Atsiliepime remiamasi pareigÅ«nų D. J., T. K. ir T. G. paaiÅ¡kinimais apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. kai apie 23.00 val. laukuose buvo pastebėtas vieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų vairuotas automobilis. Pradėjus artėti prie minėto automobilio, jis padidinęs greitį nuvyko miÅ¡ko kryptimi. Važiuojant paskui pareiÅ¡kėjų automobilį buvo įjungti tarnybinio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos Å¡vyturėliai. Automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pamatęs Å¡vyturėlius didino greitį, tačiau po kurio laiko, pasivijus R. K. vairuojamÄ automobilį, Å¡is sustojo. Pradėjus sustabdytos transporto priemonės patikrinimÄ , buvo nustatytas ne vienas Inspekcijos pareigÅ«nų tyrimo kompetencijoje esantis pažeidimas. D. J. vairavo laikydamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) reikalavimų bei grėsmės eismo saugumui nekėlė. Atsiliepime pažymima, kad asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Institucijos įsitikinimu, pareigÅ«nas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų ir priėmė teisingÄ sprendimÄ administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti. Atsiliepime nurodoma, jog tyrimo metu byloje neginčytinų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad D. J. vairavo transporto priemonę padarydamas grėsmę eismo saugumui keliančius KET pažeidimus nėra, ir daroma iÅ¡vada, jog D. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių.

PareiÅ¡kėjas R. K. teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir paaiÅ¡kino, kad pažeidimas buvo padarytas, nes jis buvo apakintas ilgosiomis Å¡viesomis, be to, turėjo staigiai keisti automobilio važiavimo kryptį, vos nesugadino broliui priklausančio automobilio. Jis po medžioklės važiavo namo 30-40 km/h greičiu miÅ¡ko keliuku – tokiu greičiu važiavo visÄ atstumÄ . Važiavo dviese su kolega A. P.. Staiga paskui juos „iÅ¡Å¡oko“ automobilis ir dideliu greičiu privažiavo įjungdamas ilgÄ sias Å¡viesas.

PiktybiÅ¡kai bandė lenkti, blokuoti. Galvojo, kad iÅ¡ paskos važiuoja girti, ar vartoję narkotinių medžiagų. Buvo priversti sustoti ir praleisti, nes kitaip bÅ«tų sukėlęs avarijÄ . Sustojo radęs properÅ¡Ä . PareigÅ«nai buvo neuniformuoti, vienas jų (T. G.) atidarė bagažinę, priėjo kiti pareigÅ«nai. PareigÅ«nų automobilis buvo visai nežymėtas, Å¡vyturėlių nebuvo. Tamsus eilinis automobilis, todėl negalėjo suprasti, kad yra stabdomi. Tik vėliau sužinojo, kas vairavo automobilį, nes tamsoje buvo neįmanoma įžiÅ«rėti.

Nuvažiuodamas po patikrinimo pamatė, kuris iÅ¡ pareigÅ«nų atsisėdo už vairo. Jis suprato, kad pareigÅ«nai rado naktinio matymo prietaisÄ , kurį turėti nedraudžiama, paėmė Å¡autuvÄ ekspertizei. Su tuo naktinio matymo prietaisu tik medžioti yra draudžiama. TÄ naktinį priedėlį galima nusipirkti bet kokioje medžioklės prekių parduotuvėje, juo naudotis, stebėti naktinę gamtÄ joks teisės aktas nedraudžia. Stirninas buvo teisėtai sumedžiotas, įraÅ¡ytas į medžioklės lapÄ , medžiojo savo medžioklės plotuose.

Kuo yra kaltinami sužinojo tik po mėnesio ar po pusantro. Anksčiau yra buvę, kad stabdė aplinkosaugininkai, bet jie buvo su uniformomis, su skiriamaisiais ženklais. Ä®vykio metu po medžioklės jau buvo nustojęs lietus, kelio danga buvo slidi. D. J. pavojingi veiksmai pasireiÅ¡kė ilgų Å¡viesų spiginimų, bandymų blokuoti keliÄ , dėl ko turėjo staigiai pakeisti važiavimo kryptį. Vienu metu pareigÅ«nų automobilis buvo privažiavęs prie jų automobilio. Jis (pareiÅ¡kėjas) pradėjo stabdyti, kai kelias iÅ¡platėjo ir matė, kad galima sustoti.

Jo vairavimo stažas yra 20 metų ir jis niekada nėra bėgęs nuo pareigūnų.

PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas RamÅ«nas GudaÅ¡ius teismo posėdžio metu skundÄ prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad D. J. davė prieÅ¡taringus parodymus apie tai, kad stabdymo metu naudojo garso signalus su Å¡vyturėliais. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų (b. l. 138), įvykio metu pareigÅ«nų automobilyje nebuvo sumontuoto garsinio signalo – jis sumontuotas tik 2019 m. rugpjūčio 29 dienÄ . Ä® bylÄ pateikta iÅ¡klotine apie įvykio metu automobilio ,,Subaru“ judėjimo kryptį ir greitį negalima remtis, nes pats D.

J. pripažino, kad Å¡ie rodmenys užfiksuoti nesertifikuotu prietaisu. Vairuotojas D. J. pažeidė nuostatų, numatytų ANK 426 straipsnio 6 dalyje, reikalavimus, kur griežtai reglamentuota, kad uniformuoto policijos, Karo policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«no, valstybinio miÅ¡kų pareigÅ«no, muitinės, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiÅ«ros tarnybų pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę iÅ¡reiÅ¡kiamas duodant signalÄ lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti.

Uniformuoto policijos, Karo policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Karo policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.

Å ių veiksmų, įvykio metu pareigÅ«nai neatliko – nemojavo atÅ¡vaito lazdele skersai judėjimo krypties, per garsiakalbį jokių nurodymų vairuotojui R. K. nedavė, nes garsiakalbio pareigÅ«nų automobilyje nebuvo. D. J. vairuojamas automobilis ,,Subaru forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nudažytas specialia žalia spalva, ant automobilio nebuvo oranžinių iÅ¡ilginių juostų, nors D. J. bylos nagrinėjimo teisme metu, teigė, kad juostos buvo. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobiliai, kuriais vykstama į reidus, privalo bÅ«ti žalios spalvos su oranžinėmis juostomis Å¡onuose, Å¡vyturėliai turi bÅ«ti ant stogo, kurie matomi 360 laipsnių kampu.

Ant pareigÅ«nų automobilio įvykio metu nebuvo jokių oranžinių juostų, taip pat nebuvo oranžinių emblemų ant automobilio priekinių durelių ir ant variklio gaubto. Å iÄ aplinkybę, be R. K. ir A. P. paaiÅ¡kinimų, patvirtina ir paties D. J. teismui 2020 m. spalio 9 d. pateiktos foto lentelės Nr. 1, 2, kuriose matyti, kad automobilis ,,Subaru forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra juodos spalvos be oranžinių juostų Å¡onuose. Foto lentelėje Nr. 2 matyti, Å¡alia stovintis kitas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tarnybinis automobilis ,,VW Tiguan“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atitinka visus įsakymo reikalavimus – yra nudažytas žalia spalva ir oranžinėmis juostomis ant Å¡onų. Be to, ant D. J. automobilio stogo nebuvo mėlynos spalvos Å¡vyturėlio, matomo 360 laipsnių kampų, kaip to reikalauja Aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 571 Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės transporto priemonių skiriamųjų ženklų ir jų apraÅ¡ymo. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies taip pat patvirtina 2020 m. spalio 9 d. vedėjos V.

G. pasirašytas ir teismui pateiktas raštas, kuriame nurodoma, kad šis automobilis turėjo nestacionarų magnetinį mėlynos spalvos švyturėlį, tai reiškia, kad šis švyturėlis, bet kuriuo momentu, magneto pagalba gali būti uždedamas ant automobilio stogo arba nuimamas, todėl jo įvykio metu ten nebuvo. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, tamsiu paros metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi teisės stabdyti transporto priemonių, kadangi subjektai, turintys teisę stabdyti transporto priemones tamsiu paros metu, griežtai apibrėžti ANK 426 straipsnio 6 dalyje ir Inspekcijos pareigūnų tarp jų nėra.

Šios aplinkybės, pareiškėjo atstovo nuomone, įrodo, kad vairuotojas D. J. nuo pat pradžių veikė pažeidinėdamas įstatymus.

Asmuo, kuris gali bÅ«ti partrauktas administracinėn atsakomybėn, D. J. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir paaiÅ¡kino, kad įvykio vakarÄ buvo naudoti mėlynos spalvos Å¡vyturėliai. Ilgos Å¡viesos tikrai nebuvo įjungtos. Stabdymo metu buvo naudojamas ir garsinis signalas. PareiÅ¡kėjo automobilį pastebėjo stovintį vidurį lauko – kilo įtarimų, kad tai medžiotojų automobilis, nutarta privažiuoti artyn, tačiau tas automobilis padidino greitį ir nulėkė. Važiuojant iÅ¡ paskos matėsi, kaip pastebėtas automobilis prie posÅ«kio važiuodamas dideliu greičiu slydo.

Buvo nutarta, kad tai galimai yra brakonieriai, kurie Å¡alinasi iÅ¡ įvykio vietos, galbÅ«t vežasi neleistinų dalykų. Tuomet padidino greitį ir pradėjo persekiojimÄ su mėlynos spalvos Å¡vyturėliais. Privažiavus prie automobilio, R. K. sustojo. R. K. vairuoto automobilio patikrinimo metu suprato, kad automobilis buvo persekiotas ne veltui, nes vyrai su savimi turėjo nukopijuotÄ medžioklės lapÄ , ko neleidžia medžioklės taisyklės. Jie medžiojo be medžioklės lapo, buvo rastas naktinio matymo priedėlis, kuris yra draudžiamas civilinėje apyvartoje – A kategorijos ginklas.

Be to, R. K. buvo sumedžiojęs stirninÄ su draudžiamo kalibro ginklu. Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymas numato, kad pareigÅ«nai įtarę, jog yra daromas administracinio nusižengimo pažeidimas, bet kuriomis turimomis priemonėmis ir galimybėmis turi užkirsti keliÄ daromam pažeidimui. R. K. parodymai, kad pareigÅ«nai savavaliÅ¡kai atidarė bagažinę, kad buvo neuniformuoti, neatitinka tikrovės. Policija tinkamai iÅ¡nagrinėjo R. K. skundÄ . D. J. taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad po Å¡io įvykio Aplinkos ministerijoje buvo gautas skundas dėl pareigÅ«nų veiksmų, buvo paraÅ¡ytas dar vienas skundas į Kauno rajono policijos komisariatÄ dėl fizinės prievartos panaudojimo Å¡ių asmenų atžvilgiu.

Skundai atmesti. Mano, kad tokiais skundais bandoma padaryti poveikį pareigūnams. Pažymi, kad viskas vyko tarnybos metu, jis buvo su kolegomis – T. K. ir T. G.. Automobilis priklauso Aplinkos apsaugos departamentui. Automobilis juodos spalvos, pažymėtas skiriamaisiais ženklais, kaip nurodyta Aplinkos apsaugos ministro įsakyme. Ant automobilio šonų yra užrašas ,,Aplinkos apsaugos departamentas“, oranžinės juostos, mėlynos spalvos švyturėliai, kurie matomi ir priekyje ir gale, buvo naudojamas ir garso signalas.

Å vyturėliai yra stacionarÅ«s, įrengti prie priekinių lempų, Å¡onuose ir gale, kad matytųsi iÅ¡ visų pusių. Automobilis nebuvo apžiÅ«rėtas. D. J. nurodė, kad jis turi teisę stabdyti transporto priemones. Buvo fiksuoti R. K. ir A. P. pažeidimai, administracinė teisena vis dar vyksta. Kai sustabdė automobilį, R. K. ir A. P. buvo informuoti, kokiu klausimu bus atliekamas patikrinimas, pareigÅ«nai prisistatė, jis pats parodė tarnybinį pažymėjimÄ . Patikrinimas truko apie 2 valandas.

D. J. negalėjo pasakyti, kokiu greičiu persekiojo automobilį, tačiau greitis buvo nemažas. Buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame užfiksuoti nustatyti pažeidimai. Surinkus visus duomenis, administracinėn atsakomybėn buvo patraukti asmenys, tai yra, vairuotojas ir keleivis, kurie dalyvavo neteisėtoje medžioklėje. D. J. pažymėjo, kad kaltu nesijaučia, jokių teisės aktų nepažeidė.

D. J. atstovas advokatas Mantas Å riupÅ¡a teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo neaiÅ¡ku, kaip konkrečiai buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Skunde nenurodytas nei vienas KET punkto pažeidimas. Tai apsunkina D. J. galimybę suprasti, kuo jis yra kaltinamas ir ribojama jo teisė į gynybÄ . PareiÅ¡kėjo automobilį sumėtė todėl, kad pats pareiÅ¡kėjas padarė KET pažeidimÄ . Pats pareiÅ¡kėjas sÄ moningai sukėlė pavojingÄ situacijÄ â€žmesdamas“ savo vairuojamÄ automobilį į deÅ¡inę arba į kairę pusę.

D. J. objektyviai neturėjo jokios galimybės blokuoti priekyje jo važiuojančio pareiÅ¡kėjo vairuojamo automobilio – tÄ darė vairuotojas, važiavęs priekyje. PareiÅ¡kėjas teigė, kad pareigÅ«nų automobilis visada važiavo jam iÅ¡ paskos, tuo tarpu pažymoje apie tarnybinį patikrinimÄ nurodyta, kad vienu metu pareigÅ«nų greitis buvo 105 km/h, vadinasi, ir pats pareiÅ¡kėjas važiavo tokiu greičiu, nesilaikė KET, todėl jo transporto priemonė tapo nebevaldoma ir jis pats sukėlė avarinę situacijÄ , dėl kurios galėjo nesuvaldyti transporto priemonės. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 8 d.

įsakymu Nr. 418 patvirtintos tvarkos 8 punkte aplinkos apsaugos pareigÅ«nams yra numatyta teisė stabdyti transporto priemones tamsiu paros metu. Tvarkos 8.3. punkte numatyta, kad automobilis stabdomas lazdele arba Å¡viesÄ atspindinčiu skrituliu, įjungus specialiais skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio mėlynos spalvos Å¡vyturėlį, rekomenduojama stabdyti apÅ¡viestuose kelio ruožuose. Prima – stabdyti tikrai galima, antra – stabdyti su skrituliu taip pat galima, tačiau su skrituliu stabdyti galima tada, kai transporto priemonė atvažiuoja iÅ¡ priekio.

Stabdydami iÅ¡ galo policijos pareigÅ«nai niekada nemojuoja skrituliu, tam yra naudojami Å¡vyturėliai. Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiÅ«ros tvarkoje nieko nekabama apie garso signalÄ , taigi jo gali apskritai nebÅ«ti. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Å ioje situacijoje buvo lietus, blogas matomumas, miÅ¡kas, kelmai ir neatsargus vairuotojas, kuris važiavo dideliu greičiu, kurio vairuojamÄ automobilį mėtė. Tai yra tyčiniai veiksmai, kurie parodo KET 127 punkto nesilaikymÄ . PareiÅ¡kėjas pažeidė ir KET 128 punktÄ , nes nesulėtino greičio suvokdamas, kad kelio danga yra Å¡lapia ir slidi, didino greitį, važiavo su keleiviu keldamas pavojų ir jam.

Tuo tarpu D. J. nepadarė nei vieno KET pažeidimo, todėl nutarimas turi būti paliktas galioti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. V. parodė, kad jam įvykio aplinkybės žinomos todėl, kad kaip to įvykio pasekmė yra nagrinėjamos administracinės bylos dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimų R. K. ir A. P. atžvilgiu. Apie įvykį žino tik tiek, kiek yra susidūręs administracinio nusižengimo bylose. Žino, jog 2019 m. rugpjūčio 6 d. apie 23.00 val. buvo sustabdytas automobilis, kuriame buvo du ekipažo nariai – R. K. ir A. P., kurie buvo patraukti administracinėn atsakomybėn dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimo. Buvo pateiktas pareiškėjo skundas Aplinkos apsaugos departamentui dėl pareigūno veiksmų ir buvo atliktas tarnybinis patikrinimas – pažeidimų nebuvo nustatyta. Automobilis ,,Subaru Forester“ yra priskirtas D. J., kaip viršininkui. Visi Aplinkos apsaugos departamento automobiliai yra pažymėti, tačiau oranžinės juostos yra ne ant visų automobilių.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. P. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. jie su R. K. buvo iÅ¡važiavę į medžioklę, į savo medžioklės plotus, kurie yra Kazlų RÅ«dos savivaldybėje. Važiavo namo, kai netoli Ežerėlio gyvenvietės pamatė, kad iÅ¡ tolo greitai atvažiuoja automobilis ilgomis Å¡viesomis. Jis R. K. pasakė, kad reikės automobilį praleist, nes kažkur skuba, tačiau miÅ¡ko keliukas yra siauras, smėlėtas, po lietaus, todėl nebuvo kur trauktis. Minėtas automobilis privažiavo prie pat jų automobilio su įjungtomis ilgomis Å¡viesomis, norėjo juos lenkti. Buvo blogas matomumas priekyje, kai su ilgomis Å¡viesomis tas automobilis važiavo iÅ¡ paskos. Radę properÅ¡Ä truputį pasitraukė ir sustojo, tas automobilis taip pat sustojo ir labai greitai atsidarė R. K. vairuoto automobilio bagažinė. Tuomet iÅ¡Å¡oko dar du vyrai, vienas iÅ¡ vienos pusės, o kitas iÅ¡ kitos, jis su R. K. buvo pasimetę. IÅ¡ jų pradėjo reikalauti dokumentų, pradėjo purtyti jo visas kiÅ¡enes. Dar vienas pareigÅ«nas įspyrė jam (liudytojui) į kojÄ . PareigÅ«nai išėmė iÅ¡ jų automobilio du Å¡autuvus nuo galinės sėdynės, iÅ¡purtė kuprines. PareigÅ«nai neprisistatė. Jis atpažino D. J., nes buvau jį matęs Medžiotojų sÄ jungos susirinkime. PareigÅ«nai rado naktinio matymo prietaisÄ . D. J. įsisodino jį į automobilį, o R. K. nusivedė T. K.. PareigÅ«nai buvo su civiliais drabužiais, pareigÅ«nų automobilyje buvo vaizdo registratorius, kiek prisimena, D. J. taip pat turėjo kamerÄ . Surašė daiktų paėmimo protokolus, susikrovė jų (liudytojo ir R. K.) daiktus. PareigÅ«nų automobilis buvo be skiriamųjų ženklų, neskleidė garsinio signalo. Signalizavo tik ilgosiomis Å¡viesomis. Jų automobilyje buvo trys pareigÅ«nai. Jis patyrė iÅ¡gÄ stį. Jie važiavo 30-40 km/h greičiu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju T. G. parodė, kad buvo vykdomas reidas, kurio vadovas buvo D. J.. Reide su D. J. dalyvavo jis ir T. K.. Vykdant reidÄ laukuose buvo pastebėtas automobilis, tačiau Å¡is automobilis juos pastebėjęs pradėjo važiuoti link miÅ¡ko. Matėsi, kad automobilis vis didina greitį. Pagalvojo, kad tai gali bÅ«ti brakonieriai, nes įprastai žmonės nesprunka. Ä®jungė mėlynus Å¡vyturėlius ir pradėjo miÅ¡ko keliukais sekti automobilį. Buvo matyti bėgimo požymiai – ties posÅ«kiais matėsi įrėžtos automobilio slydimo žymės. Stabdant minėtÄ automobilį, jis nestojo.

Sustojo tik po kurio laiko. Jis su T. K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėję prisistatė, kad yra iÅ¡ aplinkos apsaugos ir paprašė, kad parodytų medžioklės lapÄ . Asmenys bendravo mandagiai, parodė dokumentus, iÅ¡traukė medžioklės lapÄ . Be to, vejantis automobilį, jis pamatė iÅ¡mestÄ maiÅ¡Ä ir pagalvojo, kad jie kÄ nors iÅ¡metė iÅ¡ savo automobilio, tačiau nebuvo kada stoti patikrinti. Patikrinti nuvažiavo vėliau, kai automobilį jau buvo sustabdę. Jis (liudytojas) sėdo į automobilį ir nuvažiavo atgal, kur buvo pastebėjęs tÄ maiÅ¡Ä , tačiau maiÅ¡as buvo tuščias.

Tuo pačiu apžiÅ«rėjo aplinkÄ , kad įsitikintų, jog tikrai minėti asmenys nieko neiÅ¡metė, ir grįžo atgal. Asmenų patikrinimas jau buvo pradėtas, buvo apžiÅ«rinėjami jų turėti Å¡autuvai, po kurio laiko buvo pradėtas raÅ¡yti patikrinimo aktas. PareigÅ«nų automobilį vairavo D. J.. Ä® reidÄ vyko tarnybiniu automobiliu ,,Subaru Forester“. Sustabdžius automobilį buvo nustatyta daug pažeidimų: rastas naktinio matymo priedėlis, sumedžiotas stirnino patinas ginklu, kuriuo negalima medžioti, vėliau paaiÅ¡kėjo ir tai, kad buvo medžiojama su atÅ¡viestu medžioklės lapu.

Nežino, kodėl jie sustojo, galbÅ«t paslėpė savo turėtÄ Ä¯rangÄ ir nusprendė sustoti. Kokiu greičiu važiavo, liudytojas negalėjo pasakyti, nes matydavo Å¡viesas, o kartais jos dingdavo iÅ¡ akiračio. Atstumas buvo nemažas iki jų. Visi jų ekipažo nariai buvo su uniformomis, taktinėmis liemenėmis. Buvo prietema. Prie sustabdyto automobilio pirmi priėjo jis ir T. K.. Tarnybinis automobilis buvo pažymėtas skiriamaisiais ženklais. Kai pareiÅ¡kėjo vairuotas automobilis buvo sustabdytas, Å¡alia buvo iÅ¡mestas naktinio matymo priedėlis bei naktinio matymo priedėlio žiedas, kuris montuojasi su optika.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju T. K. parodė, kad vykdė reidÄ kartu su kolegomis – D. J. ir T. G.. Reido metu Kauno rajone, pamatė automobilį, kuris stovėjo lauko kelyje. Buvo tamsus paros metas. Minėtas automobilis kurį laikÄ pastovėjęs, pradėjo judėti į priekį. Jie važiavo paskui automobilį, kai netrukus automobilis dideliu greičiu pajudėjo iÅ¡ vietos. Lauko keliu nuvažiavo į miÅ¡kÄ . Ä®tardami, kad tai gali bÅ«ti medžiotojai arba neteisėtai medžiojantys asmenys, kurie iÅ¡sigandę bando pasiÅ¡alinti iÅ¡ pažeidimo padarymo vietos, nusprendė juos pasivyti ir sustabdyti.

Sekė automobilį ,,Mitsubishi Outlander“, greitis buvo gana nemažas, ypač važiuojant vingiuotu keliu. Automobilis sustojo netoli Ežerėlio miestelio. Priėję prie automobilio prisistatė. MinėtÄ automobilį vairavo R. K., o su juo kartu važiavo A. P.. Apklausus asmenis, paaiÅ¡kėjo, kad jie vykdo medžioklę. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad medžiotojai medžiojo naudodami suklastotÄ medžioklės lapÄ , vyrai su savimi turėjo naktinio matymo priedėlį, kurie yra Lietuvos civilinėje apyvartoje uždrausti, priskiriami A kategorijos ginklams.

Buvo nustatyta, kad R. K. su mažo kalibro ginklu sumedžiojo stirnos patinÄ , kas vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, yra draudžiama. Tokio kalibro ginklais medžioti yra draudžiama. TÄ vakarÄ buvo apklausti vyrai, suraÅ¡ytas patikrinimo aktas, paimti medžioklėje naudoti graižtviniai ginklai, naktinio matymo priedėlis, medžioklės lapas, stirnino skerdiena, iÅ¡ asmenų buvo paimti medžiotojų bilietai ir jiems iÅ¡duoti laikinieji medžiotojų bilietai.

Buvo kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizės centrÄ dėl medžioklės lapo originalumo, teismo ekspertizės centras nustatė, kad dokumentas yra suklastotas. Po visų Å¡ių įvykių prasidėjo pareigÅ«nų persekiojimas, bandymas įbauginti raÅ¡ant įvairius skundus. Nustačius visas aplinkybes buvo suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolai medžioklės vadovui A. P. ir R. K.. Jis (liudytojas) įvykio metu sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje Å¡alia vairuotojo. Automobilis buvo stabdomas naudojant mėlynos spalvos Å¡vyturėlius.

Kiek prisimena, Å¡vyturėliai sumontuoti priekyje prie grotelių ir ant galinio stiklo. PareiÅ¡kėjas negalėjo nepastebėti pareigÅ«nų, nes Å¡vyturėliai buvo matomi. Ant pareigÅ«nų automobilio Å¡onų buvo lipdukai su įstaigos pavadinimu, kurie yra akivaizdžiai matomi. Visi jų ekipažo nariai buvo su tarnybinėmis uniformomis bei taktinėmis liemenėmis su Å¡viesÄ atspindinčiais atÅ¡vaitais, priekyje užraÅ¡as ,,aplinkos apsauga“, kairėje pusėje įsegtas aplinkosaugininko ženklelis.

Nugaroje yra daug didesnis užraÅ¡as ,,aplinkos apsauga“. Ant tarnybinės striukės rankovių yra aplinkos apsaugos emblemos. Visada, kai vyksta į medžioklės reidÄ , dedasi savo tarnybines uniformas. Å vyturėliai yra integruoti automobilyje, jie su LED apÅ¡vietimu ir turėtų bÅ«ti matomi kelių Å¡imtų metrų atstumu. Sustabdžius automobilį, ant žemės buvo rasta mova, kuri, kaip nustatyta kriminalinės policijos biure, idealiai sutapo su A. P. ginklo laikikliu ir turėtu naktinio matymo priedėliu.

Sujungus tuos tris daiktus į vienÄ , jis tampa A kategorijos ginklu ir yra draudžiamas. Jie bandė prisivyti automobilį, kuriuo važiavo asmenys, galimai padarę pažeidimus – sustabdžius automobilį Å¡is faktas pasitvirtino.

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnio nuostatomis teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

IÅ¡ skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, jog įvertinus nutarime nurodytų aplinkybių visumÄ , remiantis byloje surinkta faktine medžiaga bei įrodymais ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu nutarta administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties. Skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad sprendžiant klausimÄ dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį negalima remtis vien tik pranešėjų parodymais, kadangi Å¡io įvykio dalyvių parodymai skiriasi, o tiesioginių ir neginčytinų įrodymų ar objektyvių liudininkų nenustatyta. Taip pat pažymima, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Remiantis nurodytais motyvais nutarta administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukti.

IÅ¡ Institucijos pateiktos administracinio nusižengimo bylos ROIK: 19107670804 dokumentų nustatyta, kad skundžiamas nutarimas priimtas Institucijai iÅ¡tyrus A. P. ir R. K. skundus, Institucijoje gautus 2019 m. rugsėjo 27 dienÄ (administracinio nusižengimo byla ROIK: 19107670804, b. l. 5-9, 10-13). Nurodytuose skunduose (jų dalyse, adresuotose Institucijai) tiek A. P., tiek R. K. teigė, kad, jų nuomone, 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 23.00 val. D. J. vairuodamas automobilį padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje. R. K. įsitikinimu, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas, kadangi D. J. iÅ¡ paskos jo (R. K.) vairuojamo automobilio važiavo su įjungtais tolimųjų Å¡viesų žibintais akindamas R. K. bei pažeisdamas KET 95.3 punktÄ ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, priartėdavo prie jo (R. K.) vairuojamo automobilio galinės dalies vieno metro atstumu taip pažeisdamas KET 126 punktÄ .

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingÄ situacijÄ sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlęs įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant KET reikalavimus. KET 95.3 punktas numato, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios žibintų Å¡viesos turi bÅ«ti perjungtos į artimÄ sias, kai tolimosios žibintų Å¡viesos gali akinti vairuotojus (net ir važiuojančius ta pačia kryptimi). KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.

Sprendžiant, ar nutarimu pagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl galimo KET 95.3 ir 126 punktų pažeidimo, pirmiausiai turi bÅ«ti nustatyta, ar byloje yra surinkta pakankami įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad buvo padaryta pavojinga veika, atitinkanti minėto administracinio nusižengimo objektyviÄ jÄ pusę. PareiÅ¡kėjas siekė įrodyti, kad tarnybinį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs Inspekcijos virÅ¡ininkas D. J. 2019 m. rugpjūčio 6 d. pavojingai manevravo, važiavo įjungtais tolimųjų Å¡viesų žibintais taip akindamas transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ , t. y. patį pareiÅ¡kėjÄ , ir pažeisdamas KET 95.3 punktÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat siekė įrodyti, kad D. J. nesilaikė tokio atstumo, jog neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, priartėdavo prie automobilio galinės dalies vieno metro atstumu (KET 126 punktas). Dėl minėtų „Subaru“ automobilio vairuotojo veiksmų, R. K. teigimu, jis buvo priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį, greitį sulėtinti iki minimumo, stengiantis manevruoti ir neatsitrenkti į Å¡alia kelio augančius medžius.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad D. J. 2019 m. rugpjūčio 6 d. važiavo su įjungtais tolimųjų Å¡viesų žibintais taip akindamas transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ . Pats D. J. teismo posėdžio metu teigė, kad jo vairuoto automobilio tolimųjų Å¡viesų žibintai nebuvo įjungti ir jais nebuvo signalizuojama stabdomam automobiliui. Byloje yra tik suinteresuotumÄ bylos baigtimi turinčių ir skundus teikusių pareiÅ¡kėjo bei liudytoju apklausto A. P. teiginiai apie tai, kad D. J. važiavo įjungtais tolimųjų Å¡viesų žibintais, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų Å¡ių teiginių teisingumÄ . Pagrįstų abejonių Å¡ių teiginių teisingumu teismui kelia ir tas faktas, kad apie šį pažeidimÄ policijai buvo praneÅ¡ta tik praėjus daugiau ne mėnesiui laiko, o ne paties įvykio metu ar iÅ¡ karto po jo. Tuo tarpu vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. J. 2019 m. rugpjūčio 6 d. vairuodamas tarnybinį automobilį nesilaikė tokio atstumo, jog neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę (KET 126 punktas). PrieÅ¡ingai – byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad net ir vydamasis pareiÅ¡kėjo vairuojamÄ automobilį, dėl ko teko vairuoti sudėtingomis sÄ lygomis (važiuoti dideliu greičiu tamsiu paros metu miÅ¡ko keliu) D. J. sugebėjo tarp automobilių iÅ¡laikyti tokį atstumÄ , kad nekeltų pavojaus nei savo ekipažo, nei pareiÅ¡kėjo ekipažo nariams. Ir pareiÅ¡kėjas, ir liudytoju apklaustas A. P. tvirtino, kad medžioklės dienÄ lijo, kad jiems grįžtant kelias po lietaus buvo Å¡lapias ir slidus. Vadovaujantis tarnybinio automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 6 d. marÅ¡ruto ir greičio duomenimis (b. l. 201) D. J. vairuoto automobilio greitis 23.07 val., t. y. prieÅ¡ sustabdant pareiÅ¡kėjo vairuotÄ automobilį, buvo 105 km/h, pats pareiÅ¡kėjas ir liudytoju apklaustas A. P. patvirtino, kad pareigÅ«nų automobilis atlėkė dideliu greičiu. Tačiau net ir esant slidžiai kelio dangai bei dideliam pareigÅ«nų automobilio greičiui, D. J. vairuotÄ automobilį sustabdė saugiai ir, kaip paaiÅ¡kino teismo posėdyje D. J., tokiu atstumu, kad tarnybinio automobilio Å¡viesos apÅ¡viestų tikrinamÄ automobilį – tai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad KET 126 punktas nebuvo pažeistas.

Sprendžiant skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , svarbiu laikytinas ir kaltės klausimas. ANK 7 straipsnis numato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų administracinės atsakomybės elementų. Kaltė – tai asmens, padariusio pavojingÄ veikÄ , vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais administracinio nusižengimo sudėties požymiais.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas Inspekcijos pareigÅ«nams einant tarnybines pareigas, reido metu. Å iÄ aplinkybę patvirtina atitinkamo laikotarpio pareigÅ«nų darbo grafikas (administracinio nusižengimo byla ROIK: 19107670804, b. l. 49), patikrinimo metu suraÅ¡ytas oficialus dokumentas – patikrinimo aktas Nr. 164 (administracinio nusižengimo byla ROIK: 19107670804, b. l. 55-56), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2020 m. lapkričio 18 d. raÅ¡tu Nr. (12.7)-AD5-20442 pateikta informacija (b. l. 155-157).

Tiek D. J., tiek kartu su juo reide dalyvavę byloje liudytojais apklausti pareigÅ«nai, teismui nurodė, kad jie buvo įsitikinę, jog laukuose pastebėtas ir jiems įtarimų sukėlęs automobilis (jo ekipažas) bando pasiÅ¡alinti. Nors R. K. teigė, kad jis ir A. P. neturėjo priežasties bėgti nuo juos persekiojusių aplinkos apsaugos pareigÅ«nų, tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia Å¡iÄ pareiÅ¡kėjo versijÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo vairuotame automobilyje buvo rastas naktinio matymo priedėlis, mova, sutampanti su A.

P. ginklo laikikliu ir turėtu naktinio matymo priedėliu (kaip parodė liudytoju apklaustas T. K., sujungus minėtus tris daiktus į vienÄ , jis tampa A kategorijos ginklu ir yra draudžiamas), suklastotas medžioklės lapas, neleistino kalibro ginklu sumedžiotas stirtinas. Teismo posėdžio metu dėl naktinio matymo priedėlio R. K. paaiÅ¡kino, kad jį galima laisvai bet kur įsigyti, kad niekas nedraudžia juo naktį stebėti gamtÄ â€“ Å¡ie pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai akivaizdžiai patvirtina, kad jam, kaip medžiotojui, buvo gerai žinoma, kÄ su naktinio matymo priedėlio galima daryti teisėtai ir kas yra draudžiama.

Atitinkamai, jam buvo žinoma ir tai, kad šį prietaisÄ draudžiama naudoti medžioklėje, tuo tarpu byloje nekilo ginčo dėl to, kad R. K. ir A. P. buvo sustabdyti vykstantys iÅ¡ medžioklės, automobilyje vežėsi sumedžiotÄ stirninÄ . Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ir su juo kartu važiavusiam A. P. buvo žinoma apie draudžiamus daiktus jų automobilyje ir jie buvo suinteresuoti iÅ¡vengti aplinkos apsaugos pareigÅ«nų patikrinimo bei aktyviais veiksmais to siekė, dėl ko pareigÅ«nai buvo priversti juos vytis.

Tuo tarpu tarnybines pareigas ėjęs ir reido metu tarnybinį automobilį vairavęs D. J. suvokė, kad vejasi sustabdymo bandantį iÅ¡vengti automobilį (jo vairuotojÄ ) ir siekė tÄ automobilį pavyti, kad bÅ«tų galima atlikti jo patikrinimÄ â€“ teismas nenustatė jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad D. J. vairuodamas tarnybinį automobilį sÄ moningai bei piktybiÅ¡kai siekė sukelti pavojų pareiÅ¡kėjui, kaip vairuotojui. Atitinkamai, D. J. veiksmuose nenustatyta ne tik objektyvioji, bet ir subjektyvioji ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pusė – nenustatyta jo kaltė.

BylÄ nagrinėjant teisme pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo pateikti argumentai apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. pareiÅ¡kėjÄ stabdęs pareigÅ«nų automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo be skiriamųjų ženklų, be Å¡vyturėlių ir be garsinio signalo, kad patys pareigÅ«nai buvo neuniformuoti, vertintini kritiÅ¡kai. Jei policijai apie įvykį bÅ«tų praneÅ¡ta ir policija bÅ«tų iÅ¡kviesta operatyviai, t. y. tik pastebėjus įtarimų keliantį vairavimÄ ar per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ po įvykio, akivaizdu, kad bÅ«tų buvusi galimybė apžiÅ«rėti tiek pareigÅ«nų automobilį, jo komplektacijÄ , tiek pareigÅ«nų aprangÄ . Tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, į policijÄ buvo kreiptasi praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio. Todėl bÅ«tent dėl paties pareiÅ¡kėjo delsimo buvo prarasta galimybė surinkti objektyvius duomenis dėl minėtų aplinkybių. Ä® bylÄ pateiktos vykdant teismo įpareigojimÄ darytos automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos (b. l. 104-107), Inspekcijos pareigÅ«nų uniformos fotonuotraukos (b. l. 109-110) – pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti, kad įvykio metu pareigÅ«nų automobilis ar apranga buvo ne tokie, kaip fotonuotraukose.

PareiÅ¡kėjo ir jo atstovo motyvai, kad Inspekcijos pareigÅ«nai pažeidė automobilių stabdymÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kad jie apskritai neturėjo teisės stabdyti pareiÅ¡kėjo automobilio tamsiu paros metu, teismo vertinimu, nelaikytini reikÅ¡mingais sprendžiant atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį klausimÄ , aiÅ¡kinantis, ar D. J., kaip vairuotojas, padarė atitinkamus KET pažeidimus. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. reido metu fiksuotų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimų A. P. atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimas (b. l. 115-121), kuris Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi paliktas nepakeistas (b. l. 187-195) – tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nebuvo nustatyta esminių procedÅ«rinių pažeidimų stabdant bei tikrinant medžiotojų automobilį, fiksuojant medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Skunde pateikiami argumentai, kad administracinio nusižengimo teisenoje pareiÅ¡kėjo nepripažinus nuketėjusiuoju buvo atimta jo galimybė skųsti nutarimÄ , apribota galimybė ginti savo teises ir laisves. Dėl Å¡ių argumentų pasakytina, kad bylÄ nagrinėjant teisme buvo ne tik įgyvendinta pareiÅ¡kėjo teisė skųsti nutarimÄ , susipažinti su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, bet ir maksimaliai sudarytos galimybės gauti įrodymus, kurie, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo reikalingi vertinant nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir kurių nebuvo iÅ¡tyrusi skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi Institucija.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. J. pažeidė KET 95.3 ir 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje, Institucija pagrįstai skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukė. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti.

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

pareiÅ¡kėjo R. K. ir jo atstovo advokato RamÅ«no GudaÅ¡iaus skundo netenkinti – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės R. G. 2020 m. sausio 15 d. nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ palikti nepakeistÄ .

Administracinio nusižengimo bylÄ ROIK: 19107670804 nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė