ae5289f077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552 – 1843/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01524-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjai I. A.,

atsakovo atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (10.4)3-39334; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (10.4)3-49773; 3) panaikinti VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (10.4)3-26326; 4) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( toliau – ir VSDFV) 2011 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (11.1)i-3954; 5) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti ir sumokėti jai motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. balandžio 22 d., taikant 2008 m. gruodžio mėn. galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį; 6) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti ir sumokėti jai motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 22 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., taikant 2009 m. balandžio mėn. galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį.

Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas jai skaičiavo ir mokėjo sūnaus Vito, gimusio 2006 m. spalio 19 d., motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas. Šio vaiko priežiūros atostogų metu, 2008 m. gruodžio 18 d., ji kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų išmokėjimo 2009 m. vasario 18 d. gimus antram sūnui Juliui. Kilus abejonėms dėl antrojo sūnaus pašalpų dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, ji 2010 m. gegužės 21 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama paaiškinti pašalpų skaičiavimo tvarką ir 2010 m. birželio 18 d. gavo iš VSDFV Vilniaus skyriaus raštą Nr. (10.4)3-39334, kuris jos netenkino, tad 2010 m. liepos 16 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama papildomų paaiškinimų. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. rugpjūčio 13 d. gavo raštą Nr. (10.4)3-49773, kuriame buvo papildomai remiamasi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir LMSDĮ, Įstatymas) 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Pareiškėja 2011 m. kovo 23 d. dar kartą kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, nurodydama papildomus argumentus, kodėl turi būti perskaičiuojamos jai išmokėtos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, ir reikalaudama sumokėti jai negautą motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos sumą, t.y. 12 500,75 Lt. 2011 m. balandžio 26 d. gavo atsakymą Nr. (10.4)3-26326, kuriame nurodoma, kad perskaičiuoti motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. balandžio 22 d. bei motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 22 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., taikant 2008 m. gruodžio mėn. galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, nėra teisinio pagrindo. Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškėja 2011 m. gegužės 16 d. kreipėsi į VSDFV, kuri 2011 m. birželio 20 d. atsakymu Nr. (11.1)i-3954 atsisakė tenkinti jos skundą.

Pareiškėja nurodė, kad su pirmosios motinystės ir pirmosios motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiais ir jų apskaičiavimu sutinka. Tačiau pareiškėja nesutinka su tuo, kad apskaičiuojant antrąją motinystės ir antrąją motinystės (tėvystės) pašalpą (už sūnų Julių, gimusį 2009 m. vasario 18 d.) buvo pritaikytas maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis, kuris buvo skaičiuojamas ne nuo pareiškėjos kompensuojamojo dienos uždarbio iki pirmųjų pašalpų gavimo, o nuo pirmųjų pašalpų maksimalaus dienos kompensuojamojo uždarbio. Pareiškėja, remdamasi LMSDĮ 6 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsnio 3 dalimi, mano, kad antroji motinystės pašalpa turėjo būti apskaičiuojama atsižvelgiant į jos vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį (t. y. 418,44 Lt), kuris buvo apskaičiuotas prieš mokant pirmąją motinystės pašalpą. Tačiau atsakovas, neteisingai aiškindamas LMSDĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, antrąją motinystės pašalpą apskaičiavo remdamasis jau pritaikytu maksimaliu dienos kompensuojamuoju uždarbiu – 275,45 Lt. Skiriant antrąją motinystės pašalpą (2008 m. gruodžio mėn.), maksimalus dienos kompensuojamasis darbo užmokestis buvo apie 354,28 Lt, todėl, pareiškėjos manymu, jai turėjo būti taikomas šis dydis. Kadangi 354,28 Lt pašalpos dydis yra didesnis už maksimalų dienos kompensuojamąjį darbo užmokestį (t. y. 275,45 Lt) skiriant pirmąją motinystės pašalpą (2006 m. rugpjūčio mėn.), susidarė apie 78,83 Lt skirtumas už kiekvieną motinystės pašalpos mokėjimo dieną. Pareiškėjos manymu, analogiškai turėjo būti apskaičiuojama ir antroji motinystės (tėvystės) pašalpa, taikant 2009 m. balandžio mėnesio maksimalų dienos kompensuojamąjį darbo užmokestį ( 354,28 Lt) Kadangi 354,28 Lt dydis yra didesnis už maksimalų dienos kompensuojamąjį darbo užmokestį (t.y. 318,95 Lt) skiriant pirmąją motinystės (tėvystės) pašalpą (2006 m. gruodžio mėn.) susidarė apie 35,33 Lt skirtumas už kiekvieną motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo dieną. Pareiškėjos teigimu, tokiu būdu susidarė situacija, kad apskaičiuojant antrąją motinystės pašalpą ir antrąją motinystės (tėvystės) pašalpą VSDFV Vilniaus skyrius maksimalaus dienos kompensuojamojo uždarbio skaičiavimą pritaikė du kartus, t.y. tiek 2006 m., tiek 2008-2009 m. (b.l. 1-4).

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų apskaičiavimo ir skyrimo tvarką reglamentuoja LMSDĮ ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai, patvirtinti 2001 m. sausio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 86 (toliau – ir Nuostatai). Atsakovas remdamasis LMSDĮ 6 straipsniu, Nuostatų 9, 10 punktais nurodė, kad I. A. vaiko, gimusio 2006 m. spalio 19 d., nėštumo ir gimdymo atostogos buvo suteiktos nuo 2006 m. rugpjūčio 16 d., todėl kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai skirti buvo apskaičiuotas pagal jos 2006 m. I ketvirčio draudžiamąsias pajamas ir sudarė 418, 44 Lt. Kadangi pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas vienos dienos kompensuojamasis uždarbis viršijo maksimalų 2006 m. rugpjūčio mėn. kompensuojamąjį uždarbį (275, 45 lt), motinystės pašalpa jai apskaičiuota taikant pastarąjį kompensuojamojo uždarbio dydį. Vaiko, gimusio 2006 m. spalio 19 d., priežiūros atostogos pareiškėjai buvo suteiktos nuo 2006 m. gruodžio 20 d., todėl kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai skirti apskaičiuotas pagal jos 2006 m. 2 ketvirčio draudžiamąsias pajamas buvo 462, 71 Lt. Kadangi pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas vienos dienos kompensuojamasis uždarbis viršijo maksimalų 2006 m. gruodžio mėn. kompensuojamąjį uždarbį (318, 95 Lt), pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu apskaičiuota taip pat taikant pastarąjį kompensuojamojo uždarbio dydį.

Vaiko, gimusio 2009 m. vasario 18 d., nėštumo ir gimdymo atostogos I. A. buvo suteiktos nuo 2008 m. gruodžio 18 d. Kadangi laikotarpiu, kuriuo pareiškėjai turėjo būti skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai skirti (nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d.), pareiškėja buvo vaiko priežiūros atostogose, vadovaujantis LMSDĮ 6 straipsnio 3 dalimi, motinystės pašalpa už minėtą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį apskaičiuota taikant ankstesnį (vaiko, gimusio 2006 m. spalio 19 d.), motinystės pašalpai apskaičiuoti taikytą vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį (275, 45 Lt). Vaiko priežiūros atostogos vaikui, gimusiam 2009 m. vasario 18 d., prižiūrėti pareiškėjai suteiktos nuo 2009 m. balandžio 23 d. Kadangi kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpiu (nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d.) I. A. buvo vaiko, gimusio 2006 m. spalio 19 d., priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa galėjo būti apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį vienos dienos uždarbį, kuris buvo taikytas apskaičiuojant ankstesnę motinystės (tėvystės) pašalpą. Kadangi vienos dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. pareiškėjos turėtas draudžiamąsias pajamas – 208, 42 Lt , buvo mažesnės už kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė motinystės (tėvystės) pašalpa (318, 95 Lt), vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, motinystės (tėvystės) pašalpa pareiškėjai 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 6-24-9997 už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. vasario 18 d. buvo apskaičiuota taikant vienos dienos kompensuojamąjį uždarbio dydį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė motinystės (tėvystės) pašalpa (318, 95 Lt).

Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 16 d. raštas Nr. (10.4)3-39334, 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. (10.4)3-49773 bei 2011 m. balandžio 26 d. raštas Nr. (10.4)3-26326 nėra VSDFV Vilniaus skyriaus individualūs teisės aktai (sprendimai), o tik informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais pareiškėjai buvo atsakyta į jos pateiktus paklausimus, todėl minėti raštai pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atsakovo manymu, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos I. A. apskaičiuotos teisingai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo (b. l. 24-26).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl pašalpų dydžio apskaičiavimo paaiškino analogiškai atsakovo atsiliepimui. Motinystės pašalpa pareiškėjai už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. balandžio 22 d. bei motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 23 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. teisingai apskaičiuotos taikant LMSDĮ 6 straipsnio 3 dalies bei Nuostatų 8 punkto nuostatas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus (b. l. 56-58).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 16 d. raštą Nr. (10.4)3-39334 ir 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. (10.4)3-49773 nutraukė. Kitą skundo dalį patenkino ir panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (10.4)3-26326; panaikino VSDFV 2011 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (11.1)i-3954; įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti ir sumokėti I. A. motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. balandžio 22 d. taikant 2008 m. gruodžio mėn. galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį; įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti ir sumokėti I. A. motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 22 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., taikant 2009 m. balandžio mėn. galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį.

Teismas nustatė, kad I. A. VSDFV Vilniaus skyriui 2006 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą (mokamą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiais) (b. l. 27-28). VSDFV Vilniaus skyrius 2006 m. rugpjūčio mėn. sprendimu Nr. 10 nusprendė skirti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 16 d. iki 2006 m. gruodžio 19 d., taikant maksimalų dienos kompensuojamą uždarbį (2006 m. rugpjūčio mėn.) 275,45 Lt. (b. l. 29). 2006 m. spalio 19 d. gimus vaikui, pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui 2007 m. pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą (mokamą vaiko priežiūros atostogų metu) (b. l. 31). VSDFV Vilniaus skyrius 2007 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 25683 skirti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 20 d. iki 2007 m. spalio 19 d., taikant maksimalų dienos kompensuojamą uždarbį (2006 m. gruodžio mėn.) 318,95 Lt (b. l. 33). VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-4866 pareiškėjai nuo 2008 m. sausio 1 d. tęsti motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 19 d., taikant maksimalų dienos kompensuojamą uždarbį (2006 m. gruodžio mėn.) 318,95 Lt (b. l. 35). Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui 2008 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą skirti antrąją motinystės pašalpą (mokamą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) (b. l. 37). VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. gruodžio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-35108 skirti I. A. motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. balandžio 22 d., taikant maksimalų dienos kompensuojamą uždarbį (2008 m. gruodžio mėn.) 354,29 Lt (b. l. 39). 2009 m. vasario 18 d. gimus vaikui, pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui 2009 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą skirti antrąją motinystės (tėvystės) pašalpą (mokamą vaiko priežiūros atostogų metu) (b. l. 41). VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-9997 skirti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks 2 metai, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. vasario 18 d., taikant maksimalų dienos kompensuojamą uždarbį (2009 m. balandžio mėn.) 352,61 Lt (b. l. 43-44).

VSDFV Vilniaus skyriuje 2010 m. gegužės 26 d. buvo gautas I. A. prašymas, pateikti jai mokamų/išmokėtų nuo 2006 m. rugpjūčio 16 d. iki 2010 m. sausio 1 d. pašalpų apskaičiavimus, nurodant paskaičiavimuose naudojamus dydžius ir jų pagrindą, teisės aktus, kuriais remiantis paskaičiuota atitinkama pašalpa (b. l. 46). Į šį prašymą buvo atsakyta atsakovo 2010 m. birželio 16 d. raštu Nr. (10.4)3-39334, kad pašalpos paskirtos vadovaujantis LMSDĮ 6 straipsniu, Nuostatų 7, 9, 10, 52 punktais. Pareiškėjai buvo išaiškinta jai mokamų pašalpų apskaičiavimo tvarka bei metodai.

VSDFV Vilniaus skyriuje 2010 m. liepos 21 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas papildomai paaiškinti jai skirtų pašalpų skaičiavimo mechanizmą (b. l. 50). Į šį prašymą skyrius, remdamasis LMSDĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsakė 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (10.4)3-49773 (b. l. 51). Po to VSDFV Vilniaus skyriuje 2011 m. kovo 28 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas paaiškinti, kodėl apskaičiuojant naują motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą kaip pagrindas skaičiavimams buvo naudojamas ne pareiškėjos draudžiamųjų pajamų dydis (418,44 Lt) ir kreipimosi metu (2008 m. gruodžio 18 d.) taikytas maksimalus kompensuojamasis uždarbis (354,28 Lt), o jos draudžiamosios pajamos jau pritaikius 2006 m. maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (275,45 Lt).

Pateiktas išmokų skirtumo paskaičiavimas (viso 12 500,75 Lt), buvo prašoma pašalpas perskaičiuoti ir šį skirtumą pareiškėjai sumokėti (b. l. 52-53). Į šį prašymą VSDFV Vilniaus skyrius atsakė pareiškėjai 2011 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (10.4)3-26326, kad jai paskirtų ir išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų apskaičiavimo tvarka išaiškinta VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 16 d. ir 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštuose. Dar kartą, remdamasis LMSDĮ 6 straipsnio 3 dalimi, paaiškino, kad motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos pareiškėjai paskirtos teisingai.

Perskaičiuoti motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. balandžio 22 d. bei motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 22 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., taikant 2008 m. gruodžio mėn. galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį nėra teisinio pagrindo. (b. l. 54-55). VSDFV 2011 m. gegužės 23 d. buvo gautas pareiškėjos 2011 m. gegužės 19 d. skundas „Dėl 2011 m. balandžio 26 d. VSDFV Vilniaus skyriaus rašto Nr. (10.4)3-26326“, kuriuo ji prašė įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti ir sumokėti pareiškėjai motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. balandžio 22 d. bei motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 22 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., taikant 2008 m. gruodžio mėn. galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, t.y. 354,28 Lt (b. l. 61-62).

VSDFV, išnagrinėjusi I. A. 2011 m. gegužės 19 d. skundą, atsakė jai 2011 m. birželio 20 d. raštu Nr. (11.1)I-3954, kuriuo, vadovaudamasi LMSDĮ 6, 21 straipsnių, Nuostatų 8, 9, 10, 52 punktų nuostatomis, paaiškino, kad pareiškėjai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiuotos) teisingai , įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių jas perskaičiuoti nėra pagrindo (b. l. 59-60).

Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. (10.4)3-39334 bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. (10.4)3-49773 nelaikytini administraciniais sprendimais (individualiais aktais), skųstinais teismui, nes nustatyta, kad tai yra atsakymai į pareiškėjos 2010 m. gegužės 26 d. bei 2010 m. liepos 21 d. prašymus suteikti informaciją apie pašalpų apskaičiavimo teisinį pagrindą, šiais prašymais jokie reikalavimai atsakovui nebuvo adresuoti, antra vertus, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja šių atsakymų neskundžia dėl to, kad jai nebuvo suteikta prašoma informacija ar suteikta informacija yra neišsami (nepilna). Bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukė (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Teismas nustatė, kad pareiškėjai antroji motinystės (tėvystės) pašalpa buvo apskaičiuota taikant LMSDĮ 6 straipsnio 2 dalį (2008-12-18 įstatymo Nr. XI-71 redakciją, galiojusią nuo 2009 m. sausio 1 d.), kuria nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Kadangi pareiškėja šių pašalpų suteikimo metu buvo pirmojo vaiko motinystės atostogose, pašalpa apskaičiuota pareiškėjai taikant LMSDĮ 6 straipsnio 3 dalį, kuria nustatyta, kad jeigu visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustasis buvo nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogose, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa.

Teismas, įvertinęs LMSDĮ 6 straipsnio 4 ir 5 dalių (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1338 redakcija), Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų ( toliau – ir Nuostatai) 8 punkto (2006 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 957, 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 43 redakcijos), 9 punkto ( 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 957, 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 43 redakcijos), 10 punkto ( 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 957, 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 43 redakcijos) nuostatas padarė išvadą, kad ginčo pašalpų paskaičiavimui yra reikšmingos tokios aplinkybės: 1) apskaičiuotas kompensuojamasis uždarbis, nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (LMSDĮ 3 straipsnio 2 ir 3 dalys); 2) vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio dydžio apskaičiavimas; 3) patikrinimas, ar vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis viršija/neviršija Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių (LMSDĮ 6 straipsnio 4 ir 5 dalys); 4) vidutinio dienos kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimas (Nuostatų 8, 9, 10 punktai).

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, LMSDĮ 6 straipsnio 3 dalis, kuri buvo taikyta pareiškėjai apskaičiuojant abiejų pašalpų dydį, numato išimtį iš bendros pašalpų paskaičiavimo tvarkos tik dėl kompensuojamojo uždarbio, nes motinos, išėjusios antrųjų nėštumo (gimdymo) bei vaiko auginimo atostogų būdamos pirmojo vaiko auginimo (motinystės) atostogose, draudžiamųjų pajamų (išskyrus tas pačias pašalpas), paprastai, neturi. Kadangi šioje teisės normoje (t. y. LMSDĮ 6 straipsnio 3 dalyje) nėra kitokių išimčių iš bendrosios pašalpų skaičiavimo tvarkos, tolesniems žingsniams taikomos bendros taisyklės – t. y. LMSDĮ 6 straipsnio 4 ir 5 dalys, kurios pašalpos dydį sieja su teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu. Pareiškėjai teisė į pašalpas atsirado atitinkamai 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2009 m. balandžio 22 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas bei VSDFV neteisingai aiškino šiam ginčui taikytinas teisės normas ir nepagrįstai skundžiamais sprendimais atsisakė perskaičiuoti pašalpas.

III. VSDFV Vilniaus skyriaus apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas vertino nuostatų, reglamentuojančių pašalpų apskaičiavimo tvarką, seką. VSDFV Vilniaus skyriaus įsitikinimu, skaičiuojant motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas Įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka, pirmiausia yra apskaičiuojamas pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis pagal pašalpos gavėjo atitinkamo laikotarpio draudžiamąsias pajamas (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis) bei patikrinama, ar gautas kompensuojamojo uždarbio dydis neviršija Įstatymo nustatyto maksimalaus (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Taip apskaičiuotas pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis ir yra tas dydis, pagal kurį skaičiuojama atitinkama pašalpa. Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta pašalpų (ne kompensuojamojo uždarbio) skaičiavimo išimtis, kuri gali būti taikoma tuo atveju, kada apdraustasis laikotarpiu, iš kurio draudžiamųjų pajamų turi būti skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpai skirti, buvo anksčiau gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose. Šiuo atveju pašalpa gali būti skiriama pagal kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama pašalpa anksčiau gimusiam vaikui. Minėta Įstatymo nuostata nekalba apie kompensuojamojo uždarbio perskaičiavimą, o nurodo, kad „pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa.

Pareiškėja I. A. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, nes esant tokiam teisės aktų aiškinimui susidaro situacija, kai pagrindu pašalpoms apskaičiuoti laikoma ne asmens draudžiamųjų pajamų dydis (kuris remiantis LMSDĮ 3 straipsnio 2 dalimi yra visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui), o išvestinis dydis, t. y. maksimaliai kompensuojamas uždarbis. Pareiškėjos manymu, tokiu būdu yra iškraipomas pats pašalpų skaičiavimo mechanizmas, nes iš esmės pašalpos tari būti skaičiuojamos nuo asmens draudžiamųjų pajamų ir tik vėliau, atsižvelgiant į valstybės galimybes, yra nustatomas maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis. Būtent ne maksimalus kompensuojamojo uždarbio kriterijus, kuris yra nustatomas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, bet asmens draudžiamosios pajamos yra pirminis atskaitos taškas nuo kurio pradedamas pašalpų apskaičiavimas.

Pažymi, kad vadovaujantis apelianto pozicija, susidarytų situacija, kad mažėjant maksimaliam kompensuojamajam uždarbiui negalėtų mažėti pašalpos, nes būtų privaloma taikyti kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa arba jį taikant būtų antrą kartą pritaikomas maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydis. Esant tokiam teisės aktų aiškinimui, jeigu būtų kreiptasi dėl pašalpų gimus trečiajam vaikui, maksimalaus kompensuojamojo užmokesčio dydis būtų pritaikytas trečią kartą ir t.t. Atkreipia dėmesį į tai, kad toks teisės normų aiškinimas nesuteiktų galimybių gauti didesnes pašalpas, jeigu maksimalus kompensuojamasis uždarbis padidėtų kreipusis dėl vėlesnių pašalpų (gimus antrajam vaikui) lyginant su tuo, koks buvo kreipimosi dėl ankstesnių pašalpų (gimus pirmajam vaikui) metu, o tai akivaizdžiai pažeistų asmens, kuris turėjo gerokai didesnes draudžiamąsias pajamas ir mokėjo didesnes ligos ir motinystes socialinio draudimo įmokės, teisėtus lūkesčius.

Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis yra apskaičiuojamas tą mėnesį, kai asmeniui atsiranda teisė į pašalpas, susidaro situacija, kad turint dideles draudžiamąsias pajamas vėlesnių pašalpų (gimus antrajam vaikui) dydis yra visiškai priklausomas nuo maksimalaus kompensuojamojo uždarbio tą mėnesį, kai atsirado teisė į ankstesnes pašalpas (gimus pirmajam vaikui), o ne nuo asmens mokamų ligos ir motinystės draudimo įmokų. Kadangi laikotarpis tarp pirmojo ir antrojo vaiko gimimo yra ganėtinai ilgas, gali atsitikti taip, kad asmuo, mokantis dideles ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokas, negalės gauti didesnių vėlesnių pašalpų vien todėl, kad apskaičiuojant ankstesniąsias pašalpas (gimus pirmajam vaikui) dėl sunkios valstybės finansinės padėties buvo taikomas labai žemas maksimalus kompensuojamasis uždarbis, nors apskaičiuojant vėlesnes pašalpas (gimus antrajam vaikui) jis yra gerokai didesnis, t. y. vėlesnės pašalpos (gimus antrajam vaikui) dydis, kaip jau buvo minėta, tampa visiškai nepriklausomas nuo asmens sumokėtų ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų, bet priklausomas nuo valstybės finansinės padėties apskaičiuojant ankstesnes pašalpas (gimus pirmajam vaikui).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos I. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pagal iki 2008 m. gruodžio 31 d. galiojusias Įstatymo 6 straipsnio nuostatas kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Nuo 2009 m. sausio 1 d., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš minėtų atostogų pradžios, mėnesį. Pagal Nuostatų 10 punktą (redakcija, galiojusi pareiškėjos teisės į pašalpą dieną), maksimalus kompensuojamasis uždarbis buvo apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 5 dydžių sumą dalijant iš to mėnesio, kurį apdraustasis įgijo teisę į pašalpą, darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė). Nuostatų 9 punkte (redakcija, galiojusi pareiškėjos teisės į pašalpą dieną) nustatyta, kad vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas (Nuostatų 52 punktas). Remiantis Įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi bei Nuostatų 8 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.), jeigu visą laikotarpį arba jo dalį, pagal kurio draudžiamąsias pajamas apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiui nustatyti, apdraustasis buvo nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose kol jam sueis treji metai, jo prašymu nauja pašalpa gali būti apskaičiuota pagal tą patį kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) pašalpa, t. y. nauja motinystės pašalpa – pagal tą kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė motinystės pašalpa ir t. t.

Atkreipia dėmesį, kad skaičiuojant motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas Įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka, pirmiausia yra apskaičiuojamas pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis pagal pašalpos gavėjo atitinkamo laikotarpio draudžiamąsias pajamas (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis) ir patikrinama, ar gautas kompensuojamojo uždarbio dydis neviršija Įstatymo nustatyto maksimalaus dydžio (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Įstatyme nėra numatyta galimybė taikant Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas vėlesnės pašalpos kompensuojamąjį uždarbį apskaičiuoti vertinant pirmajai pašalpai apskaičiuoto asmens kompensuojamojo uždarbio dydį, nepritaikius jam tuo metu galiojusio Įstatymo nustatyto maksimalaus dydžio (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis), ir pritaikyti vėlesnės pašalpos skyrimo metu galiojusį Įstatymo nustatytą maksimalų dydį, t. y. nenumatyta galimybė maksimalų kompensuojamąjį uždarbį apskaičiuoti iš naujo. Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis taikoma asmens prašymu vėlesnę pašalpą apskaičiuoti pritaikant palankesnį kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota pirmesnė pašalpa. Kadangi skaičiuojant pirmąją pašalpą buvo atliktas kompensuojamojo uždarbio vertinimas tuo metu Įstatymo nustatyto maksimalaus dydžio atžvilgiu, skaičiuojant vėlesniąją pašalpą pakartotinis vertinimas nėra galimas, nes tokiu atveju nebūtų gaunamas tas pats kompensuojamasis uždarbis.

Taigi, VSDFV vertinimu, motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. balandžio 22 d. bei motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 23 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. I. A. buvo teisingai apskaičiuotos taikant Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl nebuvo pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų. VSDFV nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė Įstatymo 6 straipsnio nuostatas, nustatančias kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimą tuo atveju, kai apdraustasis laikotarpiu, iš kurio draudžiamųjų pajamų turi būti skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms skirti, buvo anksčiau gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo tais atvejais, kai betarpiškai po vieno vaiko gimimo ir jo priežiūros atostogų tam pačiam asmeniui skiriamos naujos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, gimus kitam vaikui.

Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pareiškėjos teisės į atitinkamas pašalpas, dėl šių pašalpų mokėjimo terminų ir santykinių dydžių, lyginant su gautomis draudžiamosiomis pajamomis, apeliaciniame skunde šie klausimai taip pat nėra keliami. Šalys nesutaria tik dėl pašalpų apskaičiavimo mechanizmo ir šiam apskaičiavimui taikytinų dydžių.

Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais pareiškėjos argumentus, kad anksčiau minėtais atvejais pašalpos apskaičiavimui nustatant kompensuojamąjį uždarbį, būtina taikyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Atsakovai apeliacinį skundą grindžia pozicija, kad tokiais atvejais pašalpa apskaičiuojama tik pagal tą patį kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) pašalpa ir iš naujo atsižvelgti į teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį nereikia.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo tvarką.

Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimą ir apskaičiavimą reglamentuoja LMSDĮ bei Nuostatai. LMSDĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos - visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio įstatymo nustatytos ir apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

To paties straipsnio 3 dalis apibrėžia kompensuojamąjį uždarbį kaip apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų sumą, pagal kurią apskaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos.

Aktualiose šiam ginčui LMSDĮ 6 straipsnio 2 - 6 dalyse (2008-12-18 įstatymo Nr. XI-71 redakcija, galiojusią nuo 2009 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius.

Jeigu visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustasis buvo nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogose, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa (LMSDĮ 6 str. 3 d.).

Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti yra mažesnis už nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, šios pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. ( LMSDĮ 6 str. 4 d.)

Kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos (LMSDĮ 6 str. 5 d.).

Vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka (LMSDĮ 6 str. 6 d.).

Taigi pareiškėjos kreipimosi dėl antrosios motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo laikotarpiu Įstatymas numatė du būdus pašalpai apskaičiuoti. Visu pirma, galėjo būti taikoma įprasta LMSDĮ 6 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse numatyta tvarka, kai apskaičiuojamas vidutinis mėnesinis asmens kompensuojamasis uždarbis pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Šis konkretaus asmens vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis palyginamas su Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdaliu ir penkių dydžių suma, ir, jei uždarbis patenka į šį intervalą, pašalpa skaičiuojama nuo asmens vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio. Jei vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už LMSDĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatytą dydį arba yra didesnis už LMSDĮ 6 straipsnio 5 dalyje numatytą dydį, pašalpa apskaičiuojama taikant atitinkamą šiose dalyse numatytą dydį.

Antra, LMSDĮ 6 straipsnio 3 dalis numatė galimybę taikyti išimtį iš įprastos pašalpos apskaičiavimo tvarkos ir, asmens prašymu, pašalpą apskaičiuoti iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa. Šiuo atveju buvo būtinos dvi sąlygos - asmuo turėjo visą LMSDĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį būti nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogose ir asmuo turėjo išreikšti savo valią taikyti numatytą išimtį savo prašymu.

Teisėjų kolegijos nuomone, teisės aktai nenumato, kad taikant LMSDĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, pareiškėjos vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis būtų iš naujo lyginamas su teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiais. Asmuo, rašydamas prašymą skirti atitinkamą pašalpą, turi teisę pasirinkti, kurį iš ankščiau minėtų pašalpos skaičiavimo būdų prašo taikyti, tačiau neturi teisės reikalauti, kad jo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis, gautas prieš pirmosios motinystės pašalpos skyrimą, būtų lyginamas su teisės į antrąją motinystės pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiais. Iš kitos pusės, atsakovas, taikydamas LMSDĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, taip pat neturi teisės mažinti kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa, nors jis ir viršytų LMSDĮ 6 straipsnio 5 dalyje numatytą dydį teisės į vėlesnę pašalpą atsiradimo metu.

Kadangi pareiškėja antrųjų pašalpų skyrimo metu buvo pirmojo vaiko motinystės atostogose ir savo prašymuose nurodė prašanti taikyti palankesnį vidurkį, atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai apskaičiavo pašalpas I. A. taikydamas LMSDĮ 6 straipsnio 3 dalį, t.y. iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa.

Pareiškėjos argumentas, kad toks pašalpos skaičiavimo mechanizmas daro pašalpos dydį nepriklausomą nuo asmens sumokėtų socialinio draudimo įmokų, nėra pagrįstas, nes tokiu atveju pašalpos dydis priklauso nuo asmens realiai už darbą gautų draudžiamųjų pajamų prieš skiriant pirmąją pašalpą ir nuo šių pajamų sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Kartu pašalpos dydis tampa nepriklausomas nuo asmens draudžiamųjų pajamų tuo laikotarpiu, kai jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo dirbti ir, atitinkamai, mokėjo mažesnes socialinio draudimo įmokas. Be to, Vyriausybės patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis nėra priklausomas vien nuo valstybės finansinės padėties, bet ir atspindi šalyje gauto darbo užmokesčio dydį bei gyvenimo lygį.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias motinystės pašalpų apskaičiavimą, todėl teismo sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį, kuria tenkinti pareiškėjos reikalavimai. Šie pareiškėjos reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. (10.4)3-39334 bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. (10.4)3-49773 nelaikytini administraciniais sprendimais, skųstinais teismui, nes jie yra informacinio paaiškinamojo pobūdžio, juose nėra suformuluota institucijos sprendimų, sukeliančių teisines pasekmes pareiškėjai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė administracinę bylą dėl šių pareiškėjos reikalavimų. Todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

VSDFV Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria tenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. (10.4)3-26326 , VSDFV 2011 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. (11.1)i-3954 bei VSDFV Vilniaus skyrius įpareigotas perskaičiuoti ir sumokėti I. A. motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. balandžio 22 d. taikant 2008 m. gruodžio mėn. galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį bei perskaičiuoti ir sumokėti I. A. motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 22 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., taikant 2009 m. balandžio mėn. galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį.

Šiuos pareiškėjos skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Likusią Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeista.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė