ae51a555-0761-4a0b-bd3b-de7216e4e40e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-791-577/2022 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01174-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Domiga“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Domiga“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

G. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Domiga“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui M. G., praÅ¡ydama:

1) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 25 000 Eur nuostolių;

2) priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Reikalavimai grindžiami Å¡iomis esminėmis aplinkybėmis bei argumentais: 1.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2018 metais UAB „Domiga“ direktorius M. G. žodžiu susitarė su M. G. dėl UAB „Domiga“ priklausančio automobilio Mercedes Benz SL55AMG valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 2005 m., pardavimo Vokietijoje. Transporto priemonė buvo perduota M. G. su visais dokumentais 2018 m. gegužės 22 d. Vilniuje. Galutinė pardavimo kaina 25 000 Eur.

Taip pat, M. G. buvo perduotas ir M. G. žmonos V. Ž. G. vardu registruota transporto priemonė Porsche Panamera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-06-07 po automobiliui atlikto sertifikavimo Vilniuje. Galutinė pardavimo kaina 34 900. 1.2. UAB „Domiga“ direktorius M. G. 2020 m. gegužės 28 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl įmonei priklausančio automobilio Mercedes Benz dingimo. PareiÅ¡kime, be kita ko nurodė, jog M. G. automobilius perdavė pardavėjams Vokietijoje ir jau kurį laikÄ negali su jais susisiekti.

Ä®monei padaryta 25 000 Eur žala. Pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo atsisakyta, nes neįžvelgta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo – turto pasisavinimo – požymių. Kadangi Å¡alis sieja sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, buvo pasiÅ«lyta ginÄÄ spręsti civilinio proceso tvarka kreipiantis į teismÄ . 1.3. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad jai priklausanti transporto priemonė buvo perduota atsakovui Vilniuje, patikėjimo teise su tikslu parduoti.

Perdavimas vyko žodžiu, nebuvo jokio raÅ¡tiÅ¡ko perdavimo, nes iÅ¡ anksčiau buvo pasitikėjimas atsakovu. Atsakovas neteikia jokios informacijos ir nesiėmė veiksmų transporto priemonei surasti bei tinkamai identifikuoti asmenis. Jei nebÅ«tų atsakovo neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi 25 000 Eur už parduotÄ transporto priemonę. Pasak ieÅ¡kovės, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė 25 000 Eur nuostolių. 1.4. IeÅ¡kovės atstovė nurodė, kad automobilis Mercedes Benz jau yra perduotas trečiajam asmeniui – Vokietijos piliečiui.

Nors automobilis ir surastas, tačiau iš trečiojo asmens atsiimti to automobilio nėra galimybės.

2. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Teigė, kad automobilių pardavimais Vokietijoje neužsiima, ieÅ¡kovės atstovas M. G. paprašė jo, kaip vertėjo, paslaugų bei palaikyti per jį ryšį su pardavėju M. E. H. IeÅ¡kovė pati organizavo automobilių iÅ¡vežimÄ Ä¯ Vokietijoje esančiÄ automobilių pardavimo aikÅ¡telę, atsakovo prašė perspėti automobilių aikÅ¡telės savininkÄ M. E. H. apie atvykstančius automobilius, nurodė pardavimo kainÄ .

Kadangi atsakovas kiekvienÄ mėnesį darbo reikalais važiuoja į komandiruotes Vokietijoje, dažnai užsukdavo į automobilių pardavimo aikÅ¡telę. IeÅ¡kovė tris kartus nurodė mažinti pardavimo kainas. Å iÄ informacijÄ atsakovas perduodavo automobilių aikÅ¡telės savininkui. AikÅ¡telei persikėlus į kitÄ miestÄ , jis informavo ieÅ¡kovę, nurodydamas naujÄ adresÄ . Taip pat nurodė, kad ryÅ¡ys su M. E. H. prieÅ¡ karantinÄ labai suprastėjo, negalėjo su juo susisiekti, jis neatsiliepdavo telefonu arba telefonas bÅ«davo iÅ¡jungtas.

Apie tai informavo ieÅ¡kovę ne kartÄ . PaaiÅ¡kėjo, kad nuo M. E.H. nukentėjo ir daugiau asmenų iÅ¡ Lietuvos, kurie per šį asmenį norėjo parduoti savo automobilius ir vėliau kreipėsi į policijÄ Vokietijoje. Dėl automobilio Mercedes Benz, SL55AMG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo patikėjimo teise jis nebuvo sudaręs jokios sutarties su ieÅ¡kove, neorganizavo jo iÅ¡vežimo į VokietijÄ , ne atsakovo iniciatyva automobilis buvo pristatytas pardavimui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė turi įrodyti sutarties tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, pagal kuriÄ atsakovas turėjo organizuoti automobilio Mercedes Benz pardavimÄ Vokietijoje, sudarymo faktÄ ir automobilio Mercedes Benz perdavimo atsakovui faktÄ , o atsakovas turi įrodyti minėtus faktus paneigiančius faktus.

5. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.960 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o 3 dalyje nurodyta, kad sutarties formos reikalavimų nesilaikymas turto patikėjimo sutartį daro negaliojančiÄ . Ä®vertinęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog buvo sudaryta ne patikėjimo, o paslaugų sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė tikėjosi, kad atsakovas organizuos automobilio pardavimÄ Vokietijoje. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas darė, nes ieÅ¡kovės vadovas pripažino, kad jis buvo pristatęs maÅ¡inÄ Ä¯ autoservisÄ , galimai pasiraÅ¡inėjo dokumentus, žinojo, kad techninės apžiÅ«ros nepavyko atlikti; iÅ¡ esmės Å¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas K. G..

6. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė sutarties sudarymo fakto. Teismo nuomone, ieÅ¡kovės vadovo teiginių, kad sutartis buvo sudaryta ir automobilis buvo perduotas atsakovui, nepatvirtina visi kiti ieÅ¡kovės pateikti įrodymai.

7. Teismas kritiškai vertino liudytojo K. G. (ieškovės atstovo M. G. brolio) paaiškinimus, nes jis daugumos aplinkybių neatsiminė, kitas jis galėjo sužinoti iš savo brolio. Teismas konstatavo, kad liudytojo parodymai nepatvirtina sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo iš ieškovės atsakovui fakto.

8. Ä®vertinęs abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad bÅ«tent buvo taip, kaip nurodo atsakovas – jis atliko vertėjo ir tarpininko funkcijÄ ieÅ¡kovės vadovo bendravime su pardavėju, važiuodamas į komandiruotę užsukdavo į aikÅ¡telę ir informuodavo ieÅ¡kovės vadovÄ apie situacijÄ , perduodavo pardavėjui informacijÄ apie kainos mažinimÄ ; kadangi atsakovas neneigė, kad remontavo automobilį Mercedes, kad jis turi autoservisÄ ir sutiko ieÅ¡kovės vadovo praÅ¡ymu suremontuoti techninės apžiÅ«ros nepraėjusio automobilio defektus, teismo vertinimu, natÅ«ralu, kad susiraÅ¡inėjo su ieÅ¡kovės vadovu dėl remonto ir priežasčių, kodėl nebuvo praeita techninė apžiÅ«ra, detalių nuotraukų.

9. Teismas sprendė, jog labiau tikėtinas bÅ«tent atsakovo situacijos paaiÅ¡kinimas dėl susiraÅ¡inėjimo žinutėmis 2020 m. liepos 3 d. bei 2020 m. liepos 7 d. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovo pateikta raÅ¡ytinė sutartis įrodo praktikÄ , kad sudarant su atsakovu automobilio pardavimo Vokietijoje organizavimo sutartį, buvo sudaroma raÅ¡ytinė sutartis, kurioje buvo užfiksuojamas automobilio perdavimas.

10. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios. Taigi, ieškovė turėjo įrodyti aplinkybę dėl automobilio perdavimo civiliniame procese civilinio proceso įrodinėjimo priemonėmis, tačiau to nepadarė.

11. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovui perdavė automobilį Mercedes Benz, SL55AMG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sudaryta paslaugų sutartis dėl automobilio pardavimo Vokietijoje organizavimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. IeÅ¡kovė UAB „Domiga“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinio skundo argumentai: 12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir atmestinai vertino ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus. Nevertino pateiktų duomenų iÅ¡ atliktų ikiteisminių tyrimų ir priimtų teismo nutarčių sprendimų. Taip pat nevertino ir nesiaiÅ¡kino tikrųjų sutarties dalyvių ketinimų, lÅ«kesčių, nevertino veiksmų vedant derybas iki susitarimo, sutarties sudarymo, ar veiksmų po sutarties sudarymo, nevertino sutarčių tikslo, turinio ir sÄ lygų siekiant tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius turtinius teisinius santykius.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato privalomos raÅ¡ytinės atlygintinų paslaugų teikimo sutarties formos, todėl gali bÅ«ti sudaroma ir žodžiu. 12.2. Sudarius 2017 m. vasario 28 d. raÅ¡ytinę sutartį su atsakovu, po gauto rezultato – parduotos pirmos transporto priemonės ir tinkamo atsiskaitymo, ieÅ¡kovė įgijo pasitikėjimÄ atsakovu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė prieÅ¡ingai, kad tokia sutartis įrodo praktikÄ , jog sudarant su atsakovu automobilio pardavimo Vokietijoje organizavimo sutartį, buvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis, kurioje buvo užfiksuojamas automobilio perdavimas. 2018 m. pavasario – vasaros laikotarpiu tiek liudytojas, tie ieÅ¡kovė žodžiu susitarė su atsakovu dėl jiems priklausančių transporto priemonių pardavimo Vokietijoje; jokių sutarčių su atsakovu nesudarė, tačiau liudytojo transporto priemonė buvo parduota ir su juo atsakovas atsiskaitė. 12.3.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino liudytojo K. G. paaiÅ¡kinimus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas juos vertindamas kritiÅ¡kai, kadangi atsiminti visas detales, kurios vyko daugiau nei prieÅ¡ 3 metus yra sudėtinga. 12.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovės pateiktos iÅ¡ atsakovo gautos navigacijos ekrano nuotraukos, kuri įrodo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Be to, skirtingai nei nustatė teismas, nuotraukos siuntimo data matosi. 12.5. Pirmosios instancijos teismas yra Å¡aliÅ¡kas ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Teismas rėmėsi iÅ¡skirtinai atsakovo pozicija ir tik žodiniais paaiÅ¡kinimais. Å aliÅ¡kumas pastebimas ir vertinant susiraÅ¡inėjimÄ tarp Å¡alių. 12.6. Skundžiamame sprendime teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir neatsižvelgė į 2020 m. gruodžio 2 d. pateiktus papildomus įrodymus – elektroninius laiÅ¡kus, iÅ¡ kurių matyti, jog atsakovas ne tik organizavo visÄ dokumentacijÄ , įkeldavo skelbimus, bet ir organizavo transporto priemonės laikymÄ savo aikÅ¡telėje, pakrovimÄ , nugabenimÄ Ä¯ VokietijÄ .

Taip pat teismas nevertino ir 2021 m. lapkričio 28 d. pateiktų papildomų dokumentų su duomenimis apie atsakovo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla – automobilių pardavimas bei autoservisai. Teismas netinkamai vertino pateiktas nuotraukas, kuriose ieÅ¡kovės vadovas nufotografuotas prie automobilio. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad po remonto darbų jis ieÅ¡kovei perdavė transporto priemonę atgal. Kad transporto priemonė buvo pas atsakovÄ patvirtina Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė automobilio perdavimo fakto. 12.7.

Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje civilinėje byloje vertintinas kaip raÅ¡ytinis įrodymas pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles. Atrojo ikiteisminio tyrimo atsakovas nurodė skirtingas aplinkybes, todėl yra patvirtintas transporto priemonės perdavimo faktas.

13. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliantės apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo, kad Å¡iuo atveju buvo sudaroma ne patikėjimo, o paslaugų sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė tikėjosi, kad atsakovas organizuos automobilio pardavimÄ Vokietijoje. Pirmosios instancijos teismas vertino, ne tik sutarties sudarymo ar nesudarymo faktÄ , bet ir tikruosius ginčo Å¡alių ketinimus, lÅ«kesčius, veiksmus vedant derybas iki susitarimo, sutarties sudarymo, ar veiksmus po sutarties sudarymo. 13.2. 2017 m. vasario 28 d. sutartyje atsakovas buvo nurodomas kaip Vokietijos juridinio asmens atstovas.

Pažymėtina, kad toje sutartyje nurodytas kitas juridinis asmuo, nei nagrinėjamu atveju. Juridinių asmenų skirtingumo neneigia ir ieÅ¡kovė. Todėl tai neįrodo, kad atsakovui buvo perduotas automobilis. Be to, automobiliai buvo parduodami per firmÄ , o ne atsakovÄ , todėl nėra įtikinamas argumentas dėl susiklosčiusios praktikos ir pasitikėjimo. 13.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo paaiÅ¡kinimus vertino kritiÅ¡kai, nes informacijÄ jis sužinojo iÅ¡ savo brolio, bet ne pats matė faktinį automobilio perdavimÄ , kadangi tuo metu net nedalyvavo Å¡iuose veiksmuose. 13.4.

Ieškovės 2020 m. gruodžio 2 d. pateikti susirašinėjimai vyko dėl automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) pardavimo pagal 2017 m. vasario 28 d. rašytinę sutartį. Todėl šie papildomi dokumentai niekaip neįrodo automobilio Mercedes Benz SL55AMG perdavimo atsakovui fakto bei paslaugų sutarties sudarymo fakto. 13.5. 2021 m. lapkričio 26 d. pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina automobilio perdavimo fakto, netgi jį paneigia, nes nuotraukose nematyti atsakovo. Palikti automobilį aikštelėje po autoserviso darbo valandų įmanoma, tačiau ieškovė nenurodo, kur paliekami automobilio rakteliai, kaip jie perduodami atsakovui. 13.6.

Nuo 2020 m. liepos 3 d. iki liepos 7 d. tarp ginčo Å¡alių vyko ir telefoniniai pokalbiai, kurių metu apeliantė prašė susitarti su meistru dėl automobilio remonto. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovo paaiÅ¡kinimų nuoseklumo ir logiÅ¡kumo. 13.7. Apeliantės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo prieÅ¡ingi atsakovo parodymai. Tačiau pažymėtina, kad prieÅ¡taravimai nebuvo paÅ¡alinti, todėl negalima teigti, kad pirmieji parodymai yra teisingi. Nėra ir teisinio pagrindo remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga, kaip įrodymu, patvirtinančiu automobilio perdavimo faktÄ . k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys dėl nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nuostolių atlyginimo, nurodydama, kad 2018 metais įmonės vadovas susitarė su M. G. dėl UAB „Domiga“ priklausančio automobilio Mercedes Benz, SL55AMG pardavimo Vokietijoje. Teigė, jog transporto priemonė buvo perduota atsakovui patikėjimo teise su tikslu parduoti, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų transporto priemonė dingo. IeÅ¡kovė patyrė 25 000 Eur nuostolių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, jos nurodytÄ susitarimÄ kvalifikavo ne patikėjimo, o paslaugų sutartimi, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovui perdavė automobilį Mercedes Benz, SL55AMG, ir kad tarp ieÅ¡kovės bei atsakovo buvo sudaryta paslaugų sutartis dėl automobilio pardavimo Vokietijoje organizavimo.

17. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, jog ieÅ¡kovė buvo susitarusi dėl transporto priemonių pardavimo Vokietijoje ir perdavė transporto priemones atsakovui. Mano, jog galima įžvelgti atlygintinų paslaugų, pirkimo-pardavimo ir tarpininkavimo sutartims bÅ«dingų požymių. Pasak apeliantės, teismas nevertino ir nesiaiÅ¡kino tikrųjų sutarties dalyvių ketinimų, lÅ«kesčių, nevertino veiksmų vedant derybas iki susitarimo, sutarties sudarymo ar veiksmų po sutarties sudarymo, nevertino sutarčių tikslo, turinio ir sÄ lygų siekiant tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius turtinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus.

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutarties laisvės principas suteikia Å¡alims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties Å¡alys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu bÅ«du, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 29 punktas).

19. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

20. Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį sutartis galioja, jeigu Å¡alys sutaria dėl visų esminių sutarties sÄ lygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs iÅ¡samiÄ sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktikÄ , kai aiÅ¡kinamos sutartys, sudarytos raÅ¡ytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiÅ¡kinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai, lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Taigi, kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 32 punktas).

21. Nors apeliantė teigia, kad CK nenustato privalomos raÅ¡ytinės atlygintinų paslaugų teikimo sutarties formos, tačiau ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus reikalavimus dėl nuostolių, atsiradusių iÅ¡ jos nurodomos sutarties vykdymo, priteisimo, bÅ«tent ji ir turi įrodyti tiek patį sutarties sudarymo faktÄ , tiek sutarties sÄ lygas.

22. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

23. Nagrinėjamu atveju šalys jokio dokumento nepasirašė. Nepaisant to, kad įstatymas nenustato privalomos rašytinės paslaugų teikimo sutarties formos, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo, reikšminga tai, jog ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo ir rūpestingumo standartai. Protingumo bei rūpestingumo kriterijus lemia, kad tariantis dėl didelės vertės įmonės turto, jį perduodant, turėjo būti pasirūpinta sandorių ar bent faktų įforminimu, o to nepadariusi, ieškovė veikė savo rizika.

24. Spręsdamas ginÄÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į anksčiau ieÅ¡kovės per atsakovÄ sudarytÄ sutartį. Kaip minėta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ankstesnė (2017 m. vasario 28 d.) raÅ¡ytinė sutartis įrodo praktikÄ , jog sudarant su atsakovu automobilio pardavimo Vokietijoje organizavimo sutartį, buvo sudaroma raÅ¡ytinė sutartis, kurioje buvo užfiksuojamas automobilio perdavimas. Apeliantė nesutinka su tokiu ankstesnių sandorių vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad prieÅ¡ingai, sudarius 2017 m. vasario 28 d. raÅ¡ytinę sutartį su atsakovu, po parduotos transporto priemonės ir tinkamo atsiskaitymo, ieÅ¡kovė įgijo pasitikėjimÄ atsakovu, t. y. kitų asmenų rekomendacijoms pasitvirtinus, vėlesnė praktika tapo kita. Å ias aplinkybes apeliantė grindžia ir liudytojo K. G. parodymais, nurodydama, jog teismas nepagrįstai Å¡io liudytojo parodymus vertino kritiÅ¡kai.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti argumentai nesudaro pagrindo spręsti apie ieÅ¡kovės poreikį keisti įmonės sandorių sudarymo praktikÄ , juolab nenurodžius jokių netikėtai susidariusių aplinkybių, lėmusių tokį sprendimÄ . Apeliantė remiasi liudytojo, kuris, visų pirma skirtingai nuo ieÅ¡kovės, yra fizinis asmuo, sudarytu žodiniu sandoriu, be to, pati nurodo, jog liudytojas K. G. žodinį susitarimÄ sudarė ir savo automobilį atsakovui perdavė 2018 metų birželio mėnesį.

IÅ¡ esmės tuo pačiu metu sudaromas sandoris, jo vykdymo aplinkybės, teismo vertinimu, negalėjo sudaryti pagrindo daugiau ar mažiau pasitikėti atsakovu. Kita vertus, liudytojo santykis su atsakovu nėra Å¡ios bylos dalykas, be to, nereiÅ¡kia, kad Å¡ių subjektų santykiai yra tokie patys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2017 metais ieÅ¡kovė automobilį perdavė atsakovui, kaip užsienyje veikiančios įmonės atstovui. Å iuo atveju ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas atsakovui kaip fiziniam asmeniui, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pati susitarimo nelaikė tapačiu.

26. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamo sprendimo išvadai dėl liudytojo parodymų vertinimo nagrinėjamoje byloje.

27. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, iÅ¡skyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių iÅ¡aiÅ¡kinimus, bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas.

Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Vertinant Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų, gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, yra logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

28. Å iuo atveju byloje liudytoju apklaustas asmuo yra ieÅ¡kovės vadovo brolis, todėl egzistuoja tikimybė dėl jo parodymų neobjektyvumo. Be to, kaip minėta, vertinant liudytojo parodymų patikimumÄ , reikÅ¡minga ir tai, ar parodymai iÅ¡samÅ«s bei detalÅ«s. Teismo nustatytų aplinkybių, kad liudytojas automobilio perdavimo procese nedalyvavo, nematė, kad jo brolis bÅ«tų perdavęs raktelius, dokumentus atsakovui, apeliantė iÅ¡ esmės nekvestionuoja. Nėra jokio pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vada, kad liudytojo pareiÅ¡kimas, jog jis žinojo, kad buvo perduotas automobilis, vertintinas kritiÅ¡kai, nes tai jis galėjo sužinoti iÅ¡ savo brolio. Apeliacinio skundo argumentais ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės paaiÅ¡kina priežastis, dėl kurių liudytojas nematė automobilio perdavimo, dėl kurių negali atsiminti visų aplinkybių, tačiau tai nesudaro pagrindo teismo iÅ¡vados dėl liudytojo parodymų vertinimo laikyti neteisingomis ar nepagrįstomis.

29. Apeliacinio skundo 10-11 punktuose iÅ¡dėstytais argumentais ieÅ¡kovė nesiekia paneigti teismo iÅ¡vados, kad pateiktas įrodymas - navigacijos ekrano nuotrauka - nesusijęs nei su sutarties sudarymo, nei su automobilio perdavimo faktais. KokiÄ reikÅ¡mę turi nurodytos aplinkybės, kad atsakovas 2020 m. gegužės 18 d. galimai buvo Vokietijoje, juolab, kaip ir nurodyta sprendime, atsakovas neneigia, kad jis yra buvęs automobilių pardavimo aikÅ¡telėje, kad važinėjo į VokietijÄ komandiruotės tikslais, kad buvo atvežęs į automobilių pardavimo vietÄ Vokietijoje ieÅ¡kovės vadovo brolį, apeliantė neatskleidė.

30. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl susiraÅ¡inėjimo, ieÅ¡kovei praÅ¡ant nurodyti vairuotojo, kuriam atsakovas perdavė transporto priemones, duomenis, vertinimo. 2020 m. liepos 7 d. atsakovo atsakymas (Å¡iandien važiuoju pas jį; nori gyvai paÅ¡nekėti. Sutarsiu ir atsiųsiu viskÄ ), ypač atsižvelgiant į tai, jog jis nesukėlė jokios ieÅ¡kovo atstovo reakcijos, leidžia sutikti, kad pokalbis atrodo nenuosekliai. IeÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kodėl sutiko laukti, kol atsakovas nuvyks pas atitinkamus asmenis, jeigu žinojo, kad atsakovas vairuotojų kontaktus turi.

Atkreiptinas dėmesys, kad kitÄ Å¾inutę ieÅ¡kovės atstovas parašė tik 2020 m. rugpjūčio 5 d., t. y. beveik mėnesį nesiekė sužinoti atsakovo nurodomo pokalbio rezultato. Pažymėtina, kad teismas detaliai motyvavo savo iÅ¡vadÄ , kodėl rėmėsi bÅ«tent atsakovo paaiÅ¡kinimais, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo.

31. Teigdama, kad 2019 m. gegužės 17 d. atsakovo atsakymas į ieÅ¡kovės žinutę Viber programėlėje dėl kainos mažinimo (Sveiki, pirmadienį bÅ«siu ten, sudėsiu naujus skelbimus ir sutvarkysiu kainas), įrodo, jog atsakovas pats organizavo perduotų transporto priemonių pardavimÄ , Vokietijoje, ieÅ¡kovė neatsižvelgė, kad 2019 m. vasario 7 d. atsakovas siuntė kitokio turinio žinutę (Sveiki, tuoj persiųsiu, kad pakeistų); o pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, jog atsakovas važiuodamas į komandiruotę užsukdavo į aikÅ¡telę ir informuodavo ieÅ¡kovės vadovÄ apie situacijÄ ir perduodavo pardavėjui informacijÄ apie kainos mažinimÄ . Tokia iÅ¡vada nėra paneigta.

32. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad teismas vertino ne visus ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus. Pasak apeliantės, 2020 m. gruodžio 2 d. ji pateikė elektroninius laiÅ¡kus, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas ne tik organizavo visÄ dokumentacijÄ , įkeldavo skelbimus, tačiau ir organizavo transporto priemonės laikymÄ savo aikÅ¡telėje, pakrovimÄ ir nugabenimÄ Ä¯ VokietijÄ , tačiau teismas į teiktus įrodymus neatsižvelgė. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantės 2020 m. gruodžio 2 d. pateikti susiraÅ¡inėjimai vyko 2017 metais, t. y. jie nesusiję su susitarimu dėl ginčo transporto priemonės pardavimu, perdavimu ir pan., todėl vien tai, kad teismas nenurodė, kodėl atmeta Å¡iuos įrodymus, nereiÅ¡kia teismo Å¡aliÅ¡kumo ar sprendimo neteisingumo.

33. Apeliaciniame skunde taip pat iÅ¡vardinami 2021 m. lapkričio 28 d. ieÅ¡kovės teikti įrodymai apie atsakovo valdomÄ Ä¯monę UAB (duomenys neskelbtini), kurios veikla – automobilių pardavimas (nenauji, turgus) bei autoservisai; pažymi, kad 2018 m. liepos 25 d. atsakovas buvo atsiuntęs duomenis apie savo įmonę, nes buvo sprendžiamas klausimas, ar su jo įmone, ar su juo, kaip fiziniu asmeniu, bus sudaryta sutartis. Pažymėtina, kad iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, jog atsakovas iÅ¡ esmės neneigia, kad jo veikla susijusi su transporto priemonių pardavimu (kaip minėta, 2017 metais, atstovaudamas užsienio įmonę, atsakovas perėmė pardavimui ir ieÅ¡kovės automobilį), remontu, o apeliantė, apsiribodama paminėtų įrodymų iÅ¡vardinimu, neatskleidė jų sÄ sajų su konkrečiu ginčo susitarimu, ieÅ¡kovės automobilio pardavimo organizavimu, nenurodė aplinkybių, lėmusių pasirinktÄ subjektÄ , ir pan.

Atsakovo patirtis savaime neįrodo šiam ginčui reikšmingų aplinkybių.

34. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl netinkamo 2021 m. lapkričio 26 d. pateiktų nuotraukų, kuriose ieškovės vadovas 2018 m. gegužės 22 d., 20.45 val. nufotografuotas prie automobilio (prie „(duomenys neskelbtini)“), vertinimo. Apeliantės argumentai nesusiję su nuotraukos turiniu (užfiksuotu vaizdu). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui neneigiant, kad būtent jis remontavo automobilį (remontas vyko po techninės apžiūros, kurios metu nustatyti defektai, t. y. po 2018 m. gegužės 22 d.), ir nesant jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių automobilio palikimo (net jei šis faktas pasitvirtintų) priežastis, pats automobilio buvimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktas iš esmės neturi jokios reikšmės ginčo išsprendimui (neįrodo (nepatvirtina) ginčui reikšmingų aplinkybių).

Transporto priemonės perdavimas remontui nereiškia jos perdavimo pardavimui Vokietijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė nurodo, jog tik 2018 m. liepos 25 d. buvo sprendžiama dėl sutarties sudarymo (apeliacinio skundo 17 d.).

35. Teisėjų kolegija sutinka, kad nutarimai, priimti ikiteisminio tyrimo procese vertintinti kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas, dėstydamas teismo sprendimo motyvus, neatskleidė jų turinio, nereiÅ¡kia, kad jų nevertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Apeliantė neneigia, kad pirmame bei antrame ikiteisminiame tyrime priimtuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti atsakovo parodymai yra skirtingi. Duomenų, kad buvo nustatyta, jog bÅ«tent antrame ikiteisminiame tyrime M. G. nurodė melagingus teiginius, apeliantė neatskleidė, todėl tai laikytina subjektyviu ieÅ¡kovės vertinimu.

36. Vien tai, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , įrodymus byloje vertino ne ieÅ¡kovo naudai, savaime nereiÅ¡kia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 185 straipsnis). Tokiu atveju svarbu, kad teismas tinkamai motyvuotų vienokį ar kitokį priimamÄ sprendimÄ .

37. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė, kuri yra juridinis asmuo, nesudariusi raÅ¡ytinės sutarties, jokiu dokumentu neįforminusi transporto priemonės perdavimo, prisiėmė rizikÄ , kad Å¡ių aplinkybių (ir sutarties sÄ lygų) įrodinėjimas bus apsunkintas. Nors pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad Å¡alis siejo sutartiniai santykiai (kaip minėta, atsakovas pripažįsta, kad atliko ieÅ¡kovės transporto priemonės remontÄ ir kt.), tačiau susitarimo apimties ir faktinių aplinkybių apie automobilio perdavimÄ , kurios leistų spręsti apie atsakovo atsakomybę už prarastus automobilius, ieÅ¡kovė neįrodė.

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

39. Apibendrinusi iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Loreta Bujokaitė Jadvyga Mardosevič JÅ«ra Marija Strumskienė