2023-01-04 Nr. AB-585-3-65-3-00521-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-36-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00521-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Samarkand statyba“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samarkand statyba“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui dėl nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Samarkand statyba“ (toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „Samarkand statyba“, ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir VDI Panevėžio skyrius) vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13890 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (toliau – ir Nutarimas).

2. UAB „Samarkand statyba“ nurodė, kad VDI Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2020 m. lapkričio 4 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0808-0004 (toliau – ir Protokolas) už tai, kad UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, neužtikrino, jog šioje Bendrovėje dirbtų legaliai įdarbinti trečiųjų šalių piliečiai. Pareiškėjas, pagrįsdamas Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, visų pirma, nurodė, kad jis neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, Nutarime tėra išvardintos neva pažeistos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 23 ir 57 straipsnių, 62 straipsnio 2 dalies, 64 straipsnio 1 punkto, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kurios neįtvirtina Bendrovės, kaip darbdavio, pareigos prieš įdarbinant užsienietį ar vėliau kokiu nors būdu įsitikinti, ar šiam išduota nacionalinė viza yra galiojanti ir nėra panaikinta. Pareiškėjas įvertino, kad nėra aišku, kokią įstatymo normą jis pažeidė ir kas užtraukė atsakomybę pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalį. Nutarime kaltinimai nurodyti neįvertinus pareiškėjo argumentų, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai F. M. (F. M.), F. Z. (F. Z.), J. K. (J. K.) (toliau – ir visi kartu – užsieniečiai) prieš įdarbinimą pateikė (duomenys neskelbtini) pasus su galiojančiomis nacionalinėmis vizomis (D), suteikiančiomis jiems teisę būti ir dirbti Lietuvoje. Be to, užsieniečiai, kaip darbuotojai, įtraukti į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 58 straipsnio 11 punktu, neturėjo pareigos gauti leidimą dirbti Lietuvoje, t. y. jie galėjo dirbti be Užimtumo tarnybos išduodamo leidimo.

3. Pareiškėjo teigimu, Nutarime neaptarta, dėl kokių priežasčių atsakovas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo paaiškinimus ir nesivadovavo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad iš Nutarimo turinio neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovas vertino, jog užsieniečiai nėra gavę leidimo gyventi Lietuvoje, nors Bendrovei buvo pateiktos tai patvirtinančios nacionalinės vizos (D), taip pat kokių Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų pareiškėjas neišsaugojo ir nepateikė atsakovui. UAB „Samarkand statyba“ teigė, kad VDI Panevėžio skyriui buvo pateiktos darbo sutarčių, užsieniečių pasų, nacionalinių vizų kopijos.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad jis negali būti laikomas pažeidusiu Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi įvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje sąlygas, t. y. jam prieš darbo sutarčių sudarymą buvo pateikti užsieniečių leidimą gyventi Lietuvoje patvirtinantys dokumentai – jų pasai su galiojančiomis nacionalinėmis vizomis (D), o užsieniečiams esant įtrauktiems į patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, jie neturėjo pareigos gauti leidimą dirbti Lietuvoje; užsieniečių darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu Bendrovė išsaugojo jų pasų bei nacionalinių vizų (D) kopijas ir jas pateikė VDI. Pareiškėjo vertinimu, VDI Panevėžio skyrius, surašydamas Nutarimą, netinkamai vadovavosi įstatymais, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad Bendrovė darbdavio pareigų nepažeidė, dėl to negali būti taikoma Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai ir formaliai traktavo, jog užsieniečiai buvo įdarbinti būtent betonuotojais ir dėl to jiems reikėjo leidimo dirbti Lietuvoje, nes ši profesija nebuvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą 2020 m. I pusmetį, tačiau buvo įtraukta 2020 m. II pusmetį.

5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai ignoravo faktą, jog, įdarbindamas užsieniečius 2020 m. kovo 6 d., pareiškėjas pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), nurodydamas, kad jie buvo įdarbinti kaip tinkuotojai. Nurodė, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai buvo plataus profilio statybininkai, t. y. galintys dirbti tinkuotojais, betonuotojais, mūrininkais, montuotojais. Paaiškino, kad su užsieniečiais sudarytose darbo sutartyse betonuotojų darbo funkcija buvo nurodyta per klaidą, o tai, įvertinus pranešimo Sodrai turinį, vertintina kaip formalus neatitikimas, nedarantis užsieniečių įdarbinimo neteisėtu. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis užsieniečių įdarbinimą tinkamai įformino darbo sutartimis, apie tai pranešė Sodrai, mokėjo užsieniečiams darbo užmokestį, sumokėjo visus mokesčius. Bendrovė teigė, kad ji neturėjo pagrįstos priežasties abejoti užsieniečių pasuose esančios nacionalinės vizos (D) galiojimu ir užsieniečių buvimo Lietuvoje teisėtumu, kadangi jų atvykimas į Lietuvą fiksuotas antspaudais pasuose. Be to, Sodra ar kitos institucijos Bendrovės neinformavo, kad užsieniečiams nacionalinės vizos panaikintos, o pati Bendrovė neturi techninių ir teisinių galimybių gauti informaciją apie išduotų nacionalinių vizų galiojimą, ši informacija nėra viešai skelbiama. Bendrovė vertino, kad jos veiksmuose nėra ne tik pažeidimo, bet ir kaltės, kaip teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo elemento.

6. Atsakovas VDI Panevėžio teritorinis skyrius atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. VDI Panevėžio teritorinis skyrius nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant, buvo įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės. Juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu baudimu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos suformuotam dvigubo nubaudimo draudimo principui, Užimtumo įstatymo ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatoms. Pasisakydamas dėl Nutarimo turinio ir jo atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, atsakovas nurodė, kad Nutarimas buvo priimtas, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojant naujai šio įstatymo redakcijai, pagal kurią, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja administracinio akto, t. y. ir Nutarimo, turinio. Vertino, kad Nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus administraciniam sprendimui.

8. Atsakovas paaiškino, kad Nutarimu Bendrovei paskirta bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, t. y. už užsieniečių darbą pas pareiškėją, įdarbinus juos nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. VDI Panevėžio skyrius, pasisakydamas dėl skundo argumento, kad Bendrovė negali būti laikoma pažeidusia Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, rėmėsi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 64 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad, įvertinus surinktus įrodymus, buvo nustatyta, jog įdarbinant užsieniečiu ir jiems dirbant pas pareiškėją, šie užsieniečiai Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, kadangi neturėjo galiojančių Lietuvos nacionalinių vizų (D) ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

9. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju užsieniečiams bevizis režimas ar išimtys, kai nereikalingas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nebuvo taikomi, šių asmenų turėtos vizos, kurios buvo įklijuotos pasuose, buvo panaikintos, nutraukus jų darbo santykius kitoje Lietuvos įmonėje, t. y. dar prieš juos įdarbinant pas pareiškėją. Dėl šios priežasties atsakovas kaip nepagrįstą vertino Bendrovės skundo teiginį, kad įdarbinimo momentu užsieniečiai turėjo galiojančias Lietuvos nacionalines vizas (D). VDI Panevėžio skyrius teigė, kad pareiškėjo tvirtinimas, jog įstatymai nenustato darbdavio pareigos prieš įdarbinant užsienietį ar vėliau kokiu nors būdu įsitikinti, ar užsieniečiui išduota nacionalinė viza yra galiojanti ir nėra panaikinta, prieštarauja galiojančioms teisės normoms. VDI Panevėžio skyrius įvertino, kad darbdavys turi pareigą įdarbinant trečiųjų šalių piliečius įsitikinti jų teisėtu buvimu Lietuvoje, tuo reikalu reikalingą informaciją gaunant iš atsakingų institucijų, pvz., Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas).

10. Atsakovas nurodė, kad UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, įdarbinantis trečiųjų šalių piliečius, privalėjo žinoti, jog darbdavys tarpininkauja Migracijos departamente dėl nacionalinių vizų (D) išdavimo užsieniečiams, ir kad, nutraukus darbo santykius su tokiais asmenimis, darbdavys privalo vykdyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 211 straipsnio 1 punkto reikalavimą ir Migracijos departamentui pateikti pranešimus apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, kurių pagrindu naikinamos išduotos vizos. Atsakovas nurodė, kad J. K. išduotos vizos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo terminas buvo iki 2020 m. liepos 28 d., F. M. išduotos vizos Nr. (duomenys neskelbtini) – iki 2020 m. rugsėjo 17 d., F. Z. išduotos vizos – iki 2020 m. rugsėjo 3 d., ir pažymėjo, jog, ir pasibaigus šiems terminams, užsieniečiai toliau buvo Lietuvoje ir dirbo Bendrovėje, t. y. J. K. dirbo iki gavo naują Lietuvos nacionalinę vizą, F. M. ir F. Z. – iki 2020 m. spalio 22 d. Atsakovas pabrėžė, kad UAB „Samarkand statyba“ nesiėmė jokių veiksmų nutraukti darbo santykius su neteisėtai Lietuvoje buvusiais ir Bendrovėje neteisėtai dirbusiais užsieniečiais.

11. VDI Panevėžio skyrius kaip nepagrįstą vertino pareiškėjo skundo teiginį, kad, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 58 straipsnio 11 punktu, užsieniečiams nereikėjo leidimų dirbti, nes jų profesija buvo įtraukta į patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Atsakovas teigė, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnis nurodo, jog užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, o pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą įsigyti leidimą dirbti privaloma, kai, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsniu, nėra atleidžiama nuo pareigos jį įsigyti. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad sudarytose su užsieniečiais darbo sutartyse betonuotojų funkcija buvo nurodyta per klaidą, o pranešimuose Sodrai buvo teisingai nurodyta, jog užsieniečiai buvo priimti tinkuotojais, VDI Panevėžio skyrius nurodė, kad darbo sutartys, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai aiškiai įrodo, kad užsieniečiai buvo priimti ir dirbo betonuotojais. Betonuotojo profesija nebuvo įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą Profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui. Atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 33 straipsnio 2 dalimi, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, vertino, jog pareiškėjo teiginiai, kad darbo sutartyse darbo sutarties sąlyga – darbo funkcijos, profesija – buvo nurodyta klaidingai, yra nepagrįsti, nes tai prieštarauja darbo sutarties šalių tikrajai valiai. Pabrėžė, kad Sodrai teikiamas pranešimas su kitokia informacija negali paneigti galiojančių darbo sutarčių sąlygų ir tikrosios darbo santykių šalių valios. Teigė, kad Nutarimas priimtas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas su byla susijusias faktines aplinkybes, pareiškėjui 2 604 Eur bauda skirta sankcijos ribose už tris nelegaliai dirbusius asmenis.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nurodė, kad ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti taikomos Darbo kodekse, Užimtumo įstatyme, Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtintos nuostatos, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 patvirtintas Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui (toliau – ir Profesijų sąrašas 2020 m. I pusmečiui). Be to, sprendžiant dėl skundžiamo Nutarimo atitikties individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams, taikomos Viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija, taikoma nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatos.

14. Teismas nustatė, kad VDI Panevėžio skyrius priimtame Nutarime konstatavo, jog UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, leidęs (duomenys neskelbtini) piliečiams, t. y. J. K. 2020 m. kovo 6 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, F. M. ir F. Z. 2020 m. kovo 6 d. – 2020 m. spalio 6 d. laikotarpiu dirbti Bendrovėje nelegaliai, t. y. juos įdarbinus nesilaikant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytos tvarkos, pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 ir 57 straipsnių, 62 straipsnio 2 dalies, 64 straipsnio 1 punkto reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.

15. Nurodė, kad užsieniečiai yra (duomenys neskelbtini), t. y. trečiosios šalies, piliečiai. UAB „Samarkand statyba“ 2020 m. kovo 5 d. darbo sutarčių Nr. 2-1, Nr. 2-2, Nr. 2-3, sudarytų su užsieniečiais, lentelės „Integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai“, VDI Panevėžio skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. SD-05-12553 „Dėl informacijos pateikimo“ Migracijos departamentui duomenimis, užsieniečiai Bendrovėje pradėjo dirbti 2020 m. kovo 6 d. Lentelės „Integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai“ duomenimis, J. K. draudimo valstybiniu socialiniu draudimo laikotarpio pabaiga – 2020 m. spalio 15 d., F. M. ir F. Z. šio laikotarpio pabaiga yra 2020 m. spalio 22 d.; 2020 m. kovo – spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, Bendrovėje J. K. dirbo nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 15 d. atostogavo, nuo 2020 m. spalio 16 d. nedirbo; F. M. ir F. Z. Bendrovėje dirbo nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. spalio 6 d., nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 22 d. atostogavo, nuo 2020 m. spalio 23 d. nedirbo.

16. UAB „Samarkand statyba“ ir užsieniečių sudarytose 2020 m. kovo 5 d. darbo sutartyse Nr. 2-1, Nr. 2-2 ir Nr. 2-3 nurodyta, kad šių užsieniečių darbo funkcija – betonuotojas. Apdraustųjų sąraše 2020 m. kovo 6 dienai – Sodrai pateiktame pranešime Bendrovė nurodė, kad užsieniečių profesijos kodai yra „7123“. Pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 patvirtintą Lietuvos profesijų klasifikatorių LPK 2012, kodas „7123“, kurį pareiškėjas nurodė Sodrai teiktame pranešime, apima tinkuotojų pogrupį, į kurį patenka tinkuotojo apdailininko (kodas 712301), tinkuotojo (kodas 712302), tinkuotojo dekoratyviuoju tinku (kodas 712305), išorinio tinko tinkuotojo (kodas 712306) ir kitos profesijos.

17. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis DK 33 ir 34 straipsnių nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad užsieniečiai, raštu sudarydami su darbdaviu UAB „Samarkand statyba“ darbo sutartis, DK 43 straipsnio nustatyta forma susitarė ir dėl vienos iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijų, ir šiuos susitarimus įtvirtino sutarčių 1.2 punktuose. Taigi, UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, jo vertinimu, nustatęs raštu sudarytose darbo sutartyse klaidų (rašymo apsirikimų) turėjo pareigą nedelsiant aptarti su darbuotojais jų ištaisymo klausimą. Nagrinėjant bylą, duomenų, kad darbo sutartyse galimai padarytos rašymo apsirikimų klaidos buvo ištaisytos, nebuvo pateikta. Teismas nusprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Samarkand statyba“ parengtuose 2020 m. kovo – spalio mėn. laikotarpio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, 2020 m. kovo, gegužės – spalio mėn. laikotarpio atlyginimo žiniaraščiuose buvo aiškiai nurodoma, jog užsieniečių profesija (pareigos) buvo betonuotojai. Teismas kaip pagrįstus vertino VDI Panevėžio skyriaus paaiškinimus, kad Sodrai teikiamas pranešimas su informacija, kuri neatitinka darbo sutarčių duomenų apie darbuotojo vykdomą darbo funkciją, negali paneigti galiojančiomis darbo sutartimis sulygtų sąlygų ir jose įtvirtintos tikrosios darbo santykių šalių valios.

18. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgęs į DK 32-34 ir 43 straipsnių nuostatas, teismas priėjo prie išvados, kad užsieniečiai pagal raštu sudarytas darbo sutartis į UAB „Samarkand statyba“ buvo priimti dirbti betonuotojais. Pareiškėjo teiginiai, kad su užsieniečiais sudarytų darbo sutarčių 1.2 punktuose buvo padarytos tik formalaus pobūdžio klaidos, nedariusios šių asmenų įdarbinimo neteisėtu, teismo įvertinti kaip nepagrįsti ir atmesti.

19. Teismas nurodė, kad profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis du kartus per metus tvirtina Užimtumo tarnybos direktorius įsakymu. Į Profesijų sąrašą 2020 m. I pusmečiui buvo įtrauktos tinkuotojo apdailininko (712301), tinkuotojo (kodas 712302), tinkuotojo dekoratyviuoju tinku (kodas 712305), išorinio tinko tinkuotojo (kodas 712306) profesijos, tačiau betonuotojo profesija šiam laikotarpiui į sąrašą nebuvo įtraukta. Betonuotojo (kodas 711407) profesija buvo įtraukta tik į Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui.

20. Teismas nusprendė, kad pagal 2020 m. kovo 5 d. sudarytas darbo sutartis Nr. 2-1, Nr. 2-2, Nr. 2-3 užsieniečiai į UAB „Samarkand statyba“ buvo priimti dirbti betonuotojais, t. y. užsiimti profesija, kuri jų priėmimo į darbą metu nebuvo įtraukta į Profesijų sąrašą 2020 m. I pusmečiui, ir be nustatyta tvarka įsigyto leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje.

21. Užsieniečių pasuose įklijuotų Lietuvos nacionalinių vizų (D), Užsieniečių registro vizų modulio duomenų apie vizas prašančius asmenis F. M. ir F. Z., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyrius) 2020 m. spalio 5 d. rašto Nr. 14PR-2769 „Dėl informacijos pateikimo“ VDI Panevėžio skyriui duomenys patvirtina, kad F. M. išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikotarpis buvo nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d., F. Z. išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikotarpis – nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., J. K. išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikotarpis – nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. liepos 28 d.; užsieniečiams išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) buvo daugkartinės. Be to, bylos rašytinių įrodymų – Užsieniečių registro vizų modulio duomenų apie vizas prašančius asmenis F. M. ir F. Z., VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus raštų „Dėl informacijos pateikimo“ VDI Panevėžio skyriui, parengtų 2020 m. spalio 5 d. Nr. 14PR-2769, 2020 m. spalio 6 d. Nr. 14PR-2803, 2020 m. spalio 26 d. Nr. 14PR-3005 – duomenimis, F. M. ir F. Z. išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) buvo panaikintos Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus 2019 m. spalio 31 d. sprendimu, o J. K. – Migracijos departamento Kauno skyriaus 2019 m. spalio 21 d. sprendimu.

22. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad objektyvūs ir abejonių nekeliantys duomenys patvirtina, jog užsieniečiai, sudarydami 2020 m. kovo 5 d. darbo sutartis Nr. 2-1, Nr. 2-2, Nr. 2-3 su UAB „Samarkand statyba“, neturėjo nustatyta tvarka išduotų galiojančių Lietuvos nacionalinių vizų (D tipo).

23. Teismas, remiantis VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. 10K-25485 VDI Panevėžio skyriui „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis, nustatė, kad F. M. ir F. Z. nacionalinės vizos (D) ar leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje UAB „Samarkand statyba“ prašymu išduoti nebuvo, o J. K. nacionalinė viza (D) pareiškėjo prašymu buvo išduota 2020 m. rugsėjo 22 d. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Samarkand statyba“, organizuojančiai užsieniečių įdarbinimą Lietuvos Respublikoje bei sudarančiai su šiais užsieniečiais darbo sutartis, buvo žinoma, kad Bendrovė, kaip darbdavys, nesirūpino Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintu Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas) 101 punkte nurodytais tarpininkavimo raštais, t. y. dokumentais, kurie privalėjo būti pateikti išduodant Lietuvos nacionalines vizas (D) užsieniečiams, su kuriais pareiškėjas ketino sudaryti darbo sutartis. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas privalėjo suprasti ir suprato, kad, sudarant 2020 m. kovo 5 d. darbo sutartis, užsieniečiai neturėjo Lietuvos nacionalinių vizų (D), nustatyta tvarka išduotų tarpininkaujant Bendrovei, kurios būtų pripažįstamos kaip galiojančios. Užsieniečių Lietuvos nacionalinės vizos (D) buvo panaikintos Migracijos departamento teritorinių skyrių sprendimais, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. nutraukus su jais sudarytas darbo sutartis.

24. Teismas įvertino, kad pareiškėjas, žinodamas ir suprasdamas, kad jis, kaip darbdavys, ketinantis priimti į darbą trečiosios šalies piliečius, netarpininkavo išduodant užsieniečiams Lietuvos nacionalines vizas (D), privalėjo elgtis apdariai ir, įvertinusi aplinkybę, kad šių užsieniečių pasuose jau yra įklijos formos Lietuvos nacionalinės vizos (D), turėjo pakankamą pagrindą suabejoti užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką teisėtumu ir privalėjo imtis aktyvių veiksmų šioms abejonėms pašalinti. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas privalėjo trečiųjų šalių piliečius įdarbinti laikantis norminių teisės aktų, įskaitant ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 straipsnio 1 punkto, nustatytos tvarkos, nurodytos pareigos vykdymas nelaikomas neproporcingu ar susijusiu su pernelyg didelėmis darbdavio organizacinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių sąnaudomis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jis, siekdamas užtikrinti, jog darbo sutartys būtų sudarytos su teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusiais trečiųjų šalių piliečiais, ir tuo tikslu gauti informaciją apie užsieniečių jau turimas nacionalines vizas (D), t. y. jų galiojimą (panaikinimą), ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas, disponavusiais tokio pobūdžio duomenimis.

25. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad VDI Panevėžio skyrius pagrįstai Nutarime konstatavo, jog UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, leido trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) piliečiams dirbti Bendrovėje nelegaliai, t. y. juos įdarbino nesilaikydama trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytos tvarkos, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 ir 57 straipsnių, 62 straipsnio 2 dalies, 64 straipsnio 1 punkto reikalavimų ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje.

26. Įvertinęs Nutarimo turinį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo aspektu, teismas padarė išvadą, kad jame administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas išdėstytas aiškiai: nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės apie užsieniečių darbą Bendrovėje (darbinių santykių pagrindas, pradžia ir pabaiga, sulygtos profesinės pareigos, jų atlikimo vieta ir kt.), buvimu Lietuvos Respublikoje, apibrėžtas pareiškėjo padarytas teisės pažeidimas, išvardintos pažeistos teisės normos (įstatymai, jų straipsniai, dalys ir punktai); aptarti įrodymai, kuriais įrodinėjamas padarytas teisės pažeidimas; rašymo apsirikimai ištaisyti VDI Panevėžio teritorinio skyriaus patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 5VD-540.

27. Teismas nusprendė, kad Nutarimo turinys iš esmės atitinka jo priėmimo metu taikomo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse administraciniam sprendimui nustatytus reikalavimus

28. Atsižvelgus į tai, kad VDI Panevėžio skyrius nenustatė UAB „Samarkand statyba“ atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, pareiškėjui buvo paskirta minimalaus dydžio bauda, apskaičiuota pagal nelegaliai dirbusių asmenų skaičių. Teismas įvertino, kad skiriant pareiškėjui 2 604,00 Eur baudą, proporcingumo principas nėra pažeistas.

29. Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgęs į taikomą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti Nutarimą kaip neteisėtą, nenustatyta.

III. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Nutarimą; 2) priteisti pareiškėjui patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, atlyginimą.

31. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įdarbintų trečiųjų šalių piliečių darbo funkcijų, netinkamai aiškino ir taikė DK 33, 34 straipsnių nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnį, dėl ko priėjo prie nepagrįstų išvadų, jog pareiškėjas trečiųjų šalių piliečius įdarbino kaip betonuotojus, kurie nebuvo įtraukti į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

32. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir nepagrįstai netaikė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas įdarbinimo metu žinojo, jog užsieniečių dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (nacionalinė (D) viza) buvo suklastoti. Atsakovui tokių aplinkybių neįrodžius pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškindamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatas, turėjo taikyti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalį ir Nutarimą panaikinti, nes pareiškėjas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos buvo gavęs dokumentus, suteikiančius teisę trečiųjų šalių piliečiams būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (šiuo atveju (D) vizas), o trečiųjų šalių piliečiams esant įtrauktiems į patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 58 straipsnio 11 punktu, jie neturėjo pareigos gauti leidimą dirbti Lietuvoje; b) šiuos dokumentus trečiųjų šalių piliečių darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugojo ir pateikė juos Valstybinei darbo inspekcijai.

33. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai galimas valdžios institucijų klaidas perkėlė pareiškėjui, nustatydamas jam per didelį, faktiškai neįgyvendinamą atidumo bei rūpestingumo laipsnį. Pareiškėjas turėjo teisėtą bei pagrįstą pagrindą tikėtis, kad valdžios institucijos tinkamai atliks savo pareigas ir jeigu užsieniečiai visgi pateko į Šengeno zoną, o jų pasuose yra tai žyminčios žymos, pagrįstai manyti, jog šios vizos yra galiojančios. Pareiškėjas prieš užsieniečių įdarbinimą informavo Sodrą bei visą įdarbinimo laikotarpiu mokėjo už užsieniečius mokesčius valstybei, todėl pareiškėjas turėjo pagrindą tikėtis, kad valdžios institucijos tarpusavyje bendrauja ir susižino joms reikšmingą informaciją apie užsieniečių oficialų įdarbinimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių argumentų tinkamai neįvertino ir vietoj to, kad konstatuotų valdžios institucijų netinkamą darbą, jų galimų klaidų pasekmes, nepagrįstai skundžiamu sprendimu perkėlė pareiškėjui, jį apkaldindamas nepakankamu atidumu įdarbinant aptariamus užsieniečius.

34. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Nutarimo turinys atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, jog Nutarimo teisinis ir faktinis pagrindas išdėstytas aiškiai, apibrėžtas pareiškėjo padarytas teisės pažeidimas, išvardintos pažeistos teisės normos (įstatymai, jų straipsniai, dalys ir punktai). Nutarimas neatitinka administracinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, gero administravimo principo, o priešingos skundžiamo sprendimo išvados yra nepagrįstos ir prieštaringos. Aplinkybę, kad Nutarimo turinys yra neaiškus, kad jis nėra pagrįstas teisiniais argumentais bei teisiniu pagrindu, netiesiogiai pagrindžia ir pats pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime de facto (faktiškai) papildydamas Nutarimo turinį Aprašo nuostatomis dėl vizų išdavimo tvarkos, dėl vizą norinčio gauti užsieniečio (ne darbdavio) pareigos pateikti tarpininkavimo raštą (Aprašo 78.3. p.).

35. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: 1) pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

36. Teigia, kad pareiškėjas sau prieštarauja, teigdamas, jog užsieniečiai buvo įdarbinti ne betonuotojais, o tinkuotojais, bet faktiškai dirbo plataus profilio statybininkais (tinkavo, betonavo, dažė, glaistė (špakliavo)) ir Užimtumo tarnybos išduotų leidimų dirbti jiems nereikėjo, kad dirbo teisėtai. Atkreipia dėmesį, kad plataus profilio statybininko profesija irgi nebuvo įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui ar II pusmečiui. Darbuotojų atliekamos darbo funkcijos netampa profesija, „profesijos“ sąvoka negali būti aiškinama ir / ar suprantama plečiamai, todėl pareiškėjo argumentai, kad užsieniečiai dirbo, t. y. atliko ne tik betonuotojo, bet ir tinkuotojo, dažytojo, glaistytojo darbus (funkcijas), ir dėl to jų profesija tampa įtraukta į Profesijų, kurių trūksta Lietuvoje sąrašą, ir dėl to buvo jiems nereikalingas leidimo dirbti, yra nepagrįsti.

37. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir pagrįstai pareiškėjui netaikė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatų. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė pareiškėjo padarytus pažeidimus ir įvertino pareiškėjo atsakomybę už padarytus veiksmus. Pareiškėjo argumentai nepagrįsti, siekiant išvengti ar sumažinti savo atsakomybę. Byloje atsakomybė pareiškėjui taikoma už trečiosios šalies piliečių darbą pas pareiškėją, kai jie dirba įdarbinti neteisėtai jiems būnant Lietuvoje, o ne už šių užsieniečių neteisėtą atvykimo į Šengeno erdvę ar Lietuvą, ar neteisėtą sienos kirtimą, ar neteisėtą buvimą Lietuvoje. Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų (tarpininkavimo) dėl vizų užsieniečiams gavimo, įdarbino trečiosios šalies piliečius su negaliojančiomis vizomis, kurios buvo išduotos darbo laikotarpiui pas kitą darbdavį. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nei į Sodros, nei Užimtumo tarnybos funkcijas neįeina klausimų, susijusių su vizomis, sprendimas (išdavimas, galiojimas, naikinimas ar pan.).

38. Atsakovo teigimu, Nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, įvertinus Nutarimo turinį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo aspektu, daroma išvada, jog jame administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas išdėstytas aiškiai: nurodytos faktinės aplinkybės apie užsieniečių darbą Bendrovėje (darbinių santykių pagrindas, pradžia ir pabaiga, sulygtos profesinės pareigos, jų atlikimo vieta ir kt.), buvimu Lietuvos Respublikoje, apibrėžtos pareiškėjo padarytas teisės pažeidimas, išvardintos pažeistos teisės normos (įstatymai, jų straipsniai, dalys ir punktai), aptarti įrodymai, kuriais įrodinėjamas padarytas teisės pažeidimas; rašymo apsirikimai ištaisyti Panevėžio teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 5VD-540. Pareiškėjas nepagrįstai suabsoliutina jo įdarbintų užsieniečių vizų buvimą šių asmenų pasuose, teigdamas, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymas neįtvirtina darbdavio pareigos prieš įdarbinant užsienietį ar vėliau kokiu nors būdu įsitikinti, ar užsieniečiui išduota nacionalinė viza nėra panaikinta, kad skundžiamame Nutarime nurodytos įstatymų nuostatos, kurias darbdavys neva pažeidė, neįtvirtina darbdavio pareigos tarpininkauti įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, todėl jam liko neaišku, kokią konkrečiai įstatyminę normą jis pažeidė ir kas užtraukė jam atsakomybę pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalį.

39. Nutarime aiškiai įvardyta, kad pareiškėjui taikoma atsakomybė už trečiosios šalies piliečių nelegalų darbą, kai jie dirba įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. viena iš aplinkybių – neturėdami Lietuvos nacionalinių vizų (D) ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. neteisėtai jiems būnant Lietuvoje (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 str.), dėl to jų įdarbinimas ir darbas laikytini neteisėtais, kaip tai numato Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 straipsnio 1 punktas. Pirmosios instancijos teismo sprendime paminėtos Vizos išdavimo tvarkos aprašo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 211 straipsnio nuostatos yra blanketinės, paneigiančios pareiškėjo argumentus, kad užsieniečių pasuose esant Lietuvos nacionalinėms vizoms (D), apie kurių negaliojimą jis nežinojo, jis pilnai galėjo įdarbinti trečiųjų šalių piliečius ir / ar nebuvo atsakinga už užsieniečių, neteisėtai esančių Lietuvoje, įdarbinimą ir darbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimo, kuriuo juridiniam asmeniui paskirta bauda pagal Užimtumo įstatymą už užsieniečių nelegalų darbą.

41. Apeliantas UAB „Samarkand statyba“ prašo liudytoja apklausti Užimtumo tarnybos Panevėžio miesto 2-ojo skyriaus paslaugų darbdaviams konsultantę L. M. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

42. Be to, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.

43. Šioje byloje nėra duomenų, kad apeliantui UAB „Samarkand statyba“ buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, apeliantas nepagrindė aplinkybių, kad nebuvo galimybės šiuos įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra duomenų, kad liudytojai būtų žinomos šiai bylai spręsti reikšmingos aplinkybės, todėl prašymas dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

44. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad J. K., F. M., F. Z. į UAB „Samarkand statyba“ buvo priimti dirbti betonuotojais. Apeliantas UAB „Samarkand statyba“ su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad teismas nepagrįstai formaliai suabsoliutino trečiųjų šalių piliečių darbo sutartyse nurodytą jų darbo funkciją, užsieniečiai buvo įdarbinti tinkuotojais. Iš apeliacinio skundo seka, kad apeliantas, visų pirma, kelia tinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo klausimą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į apeliacinio skundo argumentus.

46. Darbo sutartyse, sudarytose su trečiųjų šalių piliečių piliečiais J. K., F. M. ir F. Z., yra aiškiai įvardijama, kad darbo sutarties šalys sulygo dėl darbo funkcijos vykdymo – betonuotojo darbo (darbo sutarčių 1.2 p.). Tai yra esminis įrodymas byloje, kurio nepaneigia apelianto nurodytos aplinkybės dėl faktinių darbų ir pan. Šį įrodymą papildo ir darbdavio sudaryti darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, darbdavio pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, iš kurių seka, kad užsieniečiai J. K., F. M. ir F. Z. dirbo betonuotojo darbą. Tai, kad Sodrai teikiamas pranešimas su kitokiais duomenimis, t. y. kad užsieniečiai priimti tinkuotojais, negali paneigti galiojančių darbo sutarčių ir tikrosios darbo santykių šalių valios ir negali būti laikomi formalaus pobūdžio klaidomis.

47. Apeliantas teigia, kad užsieniečiai faktiškai dirbo plataus profilio statybininkais (tinkavo, betonavo, dažė, glaistė), bet plataus profilio statybininko profesija nebuvo įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui ar II pusmečiui.

48. Pažymėtina, kad apeliantas UAB „Samarkand statyba“ akcentuoja „darbo funkcijos vykdymą“, bet Užsieniečių teisinės padėties įstatyme ir Profesijų sąraše 2020 m. I pusmečiui užsieniečių įdarbinimas siejamas ne su darbo funkcijos vykdymu, o su profesija. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti įrodymai ir argumentai apie įdarbintų asmenų išsilavinimą, turimas kvalifikacijas ir profesiją.

49. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 2020 m. kovo 5 d. sudarytas darbo sutartis Nr. 2-1, Nr. 2-2, Nr. 2-3 (duomenys neskelbtini) piliečiai J. K., F. M., F. Z. į UAB „Samarkand statyba“ buvo priimti dirbti betonuotojais, t. y. užsiimti profesija, kuri jų priėmimo į darbą metu nebuvo įtraukta į Profesijų sąrašą 2020 m. I pusmečiui, atitinka faktinę bylos medžiagą.

50. Apeliantas UAB „Samarkand statyba“ teigia, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas įdarbinimo metu žinojo, jog užsieniečių dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (nacionalinė (D) viza) buvo suklastoti.

51. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad J. K. išduotos vizos galiojimo terminas buvo iki 2020 m. liepos 28 d., F. M. išduotos vizos – iki 2020 m. rugsėjo 17 d., F. Z. – iki 2020 m. rugsėjo 3 d. Tačiau, pasibaigus ir šiems terminams, minėti asmenys ir toliau neteisėtai būdami Lietuvoje dirbo UAB „Samarkand statyba“, t. y. J. K. iki gavo vizą (2020 m. rugsėjo 22 d.), F. M. ir F. Z. – iki 2020 m. spalio 6 d. Darbdavys ir po užsieniečių turėtų, bet vėliau panaikintų, vizų terminų nesiėmė jokių veiksmų nutraukti darbo santykius su neteisėtai Lietuvoje esančiais ir pas jį dirbančiais užsieniečiais. Migracijos departamento pareigūnui po 2020 m. rugsėjo 24 d. atlikto patikrinimo nustačius, kad F. M. ir F. Z. neteisėtai būna Lietuvoje, bei surašius šiems asmenims įpareigojimus išvykti per 30 d. iš Lietuvos, jiems ir toliau buvo leidžiama dirbti iki privalomo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos termino pabaigos. Taigi, byloje įrodyta, kad trečiosios šalies piliečiai J. K., F. M. ir F. Z. UAB „Samarkand statyba“ dirbo ir pasibaigus laikotarpiams, kuriems buvo išduotos, o vėliau panaikintos Lietuvos nacionalinės vizos (D), t. y. neteisėtai. Esant šiam faktui įrodytam kiti apelianto argumentai, kad teismas netinkamai taikė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 56 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies nuostatas, tampa nereikšmingi.

52. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad UAB „Samarkand statyba“, organizuojančiai F. M., F. Z. ir J. K. įdarbinimą Lietuvos Respublikoje bei sudarančiai su šiais (duomenys neskelbtini) piliečiais darbo sutartis, buvo žinoma, kad bendrovė, kaip darbdavys, nesirūpino Vizos išdavimo tvarkos aprašo 101 punkte nurodytais tarpininkavimo raštais, t. y. dokumentais, kurie privalėjo būti pateikti išduodant Lietuvos nacionalines vizas (D) aukščiau nurodytiems (duomenys neskelbtini) piliečiams, su kuriais pareiškėjas ketino sudaryti darbo sutartis. Taigi, pareiškėjas privalėjo suprasti ir suprato, kad, sudarant 2020 m. kovo 5 d. darbo sutartis, F. M., F. Z. ir J. K. neturėjo Lietuvos nacionalinių vizų (D), nustatyta tvarka išduotų tarpininkaujant bendrovei, kurios būtų pripažįstamos kaip galiojančios.

53. Dėl apelianto argumentų, kad Nutarimas turėtų būti panaikintas, nes teismas nepagrįstai valdžios institucijų klaidas perkėlė ant pareiškėjo pečių, nustatydamas jam per didelį, faktiškai neįgyvendinamą atidumo bei rūpestingumo laipsnį, teismas pažymi, kad šie argumentai nėra pagrįsti teise. Be to, darbdaviui įsitikinti, ar užsieniečiai turi teisę dirbti patvirtinančius dokumentus reikia minimalių pastangų. Pažymėtina, kad šioje byloje atsakomybė apeliantui taikoma už trečiosios šalies piliečių darbą, kai jie dirba įdarbinti neteisėtai jiems būnant Lietuvoje, o ne už šių užsieniečių neteisėtą atvykimo į Šengeno erdvę ar Lietuvą, ar neteisėtą sienos kirtimą, ar neteisėtą buvimą Lietuvoje.

54. Apelianto UAB „Samarkand statyba“ nuomone, ginčijamas Nutarimas neatitinka administracinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad Nutarimo teisinis ir faktinis pagrindas išdėstytas aiškiai: nurodytos faktinės aplinkybės apie (duomenys neskelbtini) piliečių darbą bendrovėje (darbinių santykių pagrindas, pradžia ir pabaiga, sulygtos profesinės pareigos, jų atlikimo vieta ir kt.), buvimą Lietuvos Respublikoje, apibrėžtos UAB „Samarkand statyba“ padarytas teisės pažeidimas, išvardintos pažeistos teisės normos (įstatymai, jų straipsniai, dalys ir punktai), aptarti įrodymai, kuriais įrodinėjamas padarytas teisės pažeidimas. Dėl to teismas atmeta paminėtus apelianto argumentus.

55. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

56. Atmetus apeliacinį skundą apeliantas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Samarkand statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius