ae508c97-ed16-46d2-9de2-82f019cd3db2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-5407-789/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03293-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija. 22.4.3; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjui J. K., atsakovės atstovei J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl sprendimo panaikinimo (pareiškėjas J.

K.). n u s t a t ė : Teisme 2017-10-02 gautas atsakovo Muitinės departamento (toliau – ir Departamentas) prašymas, kuriame jis teismo prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017-08-30 sprendimą Nr. 3R-250 (AG-198/04-2017) (toliau – ir VAGK Sprendimas) ir pareiškėjo 2016-12-16 skundą atmesti. Atsakovė prašyme nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į VAGK su skundu, prašydamas panaikinti Departamento 2016-11-09 sprendimą Nr. 1 P-1290 (toliau – ir Departamento sprendimas). Nurodė, kad VAGK sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Departamentą pareiškėjo prašymą dėl pareigūno pensijos skyrimo svarstyti iš naujo.

Atsakovė prašyme nurodė, kad 1991-08-01 pareiškėjas buvo priimtas į Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigas. Paaiškino, kad iš tarnybos muitinėje buvo atleistas 2011-11-07 pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 20 p. pripažinus jį kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d., 228 str. 1 d. ir nuteisus laisvės atėmimu. Pažymėjo, kad pagal tarnybos laiko duomenis pareiškėjo tarnybos laiko trukmė pareigūno pensijos stažui yra 19 metų 3 mėnesiai ir 7 dienos.

Teigia, kad šis laikotarpis nėra pakankamas pareigūno valstybinei pensijai skirti. Pažymėjo, kad į pareigūno valstybinei pensijai skilti stažą nėra įtrauktas darbo laikotarpis nuo 2003-07-01 iki 2004-06-30, kai pareiškėjas atliko Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Muitinio tikrinimo grupės vyresniojo inspektoriaus pareigas. Teigia, kad pareiškėjas nuo 2003-07-01 iki 2004-06-30 ėjo pareigas, kurios nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją. Pažymėjo, kad nepagrįstai įskaitydamas pareiškėjo darbo laikotarpį Muitinio tikrinimo grupės vyresniojo inspektoriaus pareigose į stažą pareigūnų valstybinei pensijai gauti ir tokiu būdu suteikdamas pareiškėjui teisę į valstybinę pensiją Muitinės departamentas viršytų savo įgaliojimus, pažeistų įstatymus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad su atsakovės skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad nurodė, kad aplinkybės dėl pareiškėjo laikotarpiu nuo 2003-07-01 iki 2004-06-30 eitų pareigų buvo neišnagrinėtos, todėl atsakovo prašymas dėl VAGK sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad krovinių posto pareigūnai laikotarpiu nuo 2003-07-01 iki 2004-06-30 dirbo muitinio tikrinimo vietoje, prekių (krovinių) muitinio tikrinimo aikštelėje arba muitinės detalaus tikrinimo vietoje. Pažymėjo, kad prekių tikrinimas yra sudedamoji muitinio tikrinimo proceso dalis.

Paaiškino, kad muitinio tikrinimo aikštelėje buvo atliekamas prekių tikrinimas, apžiūrimas autotreilerio ar kitos transporto priemonės tentas, tikrinama, ar nėra įplyšimų, ar nepažeistas plombavimo junginys, ar jis tinkamai užplombuotas, ar plombos atitinka nurodytas krovinį lydinčiuose dokumentuose, ar transporto priemonėje nėra papildomų kuro talpų, ar vairuotojo kabinoje nėra draudžiamų gabenti daiktų ir kita. Nurodė, kad esant prekių neatitikimui buvo surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Baigus patikrą, muitinio tikrinimo būdai ir rezultatai buvo surašomi pateiktoje krovinio deklaracijoje, tvirtinami asmeniniu spaudu ir parašu, surašomas fizinio tikrinimo aktas.

Nurodė, kad muitinės postas dirbo visą parą. Pareiškėjas atsiliepime teigia, kad atsakovo prašyme dėstomi argumentai, jog pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai prilyginami poste dirbančiam pareigūnui yra diskriminacinis, nes laikotarpiu nuo 2003-07-01 iki 2004-06-30 pareiškėjas savo pareigas atliko Klaipėdos teritorinėje muitinėje Krovinių poste. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lietuvos muitinėje pradėjo dirbti 1991-08-01 ir dirbo posto inspektoriaus pareigose iki 2011-11-07. Teigia, kad šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad jo tarnybos stažo trukmė yra ne 19 metų 3 trys mėnesiai ir 7 septynios dienos, o 20 metų 3 mėnesiai ir 6 šešios dienos.

Mano, kad yra visos būtinosios sąlygos pareiškėjui skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą. Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad prašymą palaiko ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad su atsakovės prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a: Iš bylos duomenų matyti, kad Departamento 1991-08-01 įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas 1991-08-01 Klaipėdos muitinės inspektoriumi (VAGK byla, b. 1. 35). Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2003-07-01 įsakymu Nr. RŽ22-261K pareiškėjas nuo 2003-07-01 buvo perkeltas į Pažeidimų prevencijos skyriaus Muitinio tikrinimo grupės vyresniojo inspektoriaus pareigas (VAGK byla, b. 1. 64).

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2004-06-28 įsakymu Nr. RŽ22-348K pareiškėjas nuo 2004-07-01 paskirtas į Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobilios grupės vyresniojo inspektoriaus pareigas (VAGK byla, b. 1. 65). Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011-11-07 įsakymu Nr. RŽ22-605 pareiškėjas atleistas iš posto vyresniojo inspektoriaus, atliekančio pareigas Pagėgių geležinkelio poste, pareigų, pripažinus jį kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 199 str. 1 d., 288 str. 1 d. ir nuteisus laisvės atėmimu (VAGK byla, b. l. 32).

Departamento generalinis direktorius 2016-11-09 įsakymu Nr. 1 P-1290 (toliau – ir Įsakymas) nusprendė neskirti pareiškėjui pareigūno valstybinės pensijos už tarnybą, nes jis neatitinka Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 4 d. – būti ištarnavusiu 20 ir daugiau metų muitinės sistemoje įstatymo nustatytose pareigose (VAGK byla, b. 1. 81–82). Pareiškėjas teikė skundą VAGK, kuriame prašė panaikinti Agentūros sprendimą (VAGK byla, b. 1. 1–2). VAGK sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Departamentą pareiškėjo prašymą dėl pareigūno pensijos skyrimo svarstyti iš naujo (VAGK byla, b. 1. 127–128).

Byloje ginčas kilo dėl VAGK sprendimo, kuriuo VAGK pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Departamentą pareiškėjo prašymą dėl pareigūno pensijos skyrimo svarstyti iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje iš esmės spręstinas klausimas dėl pareiškėjo laikotarpiu nuo 2003-07-01 iki 2004-06-30 eitų Pažeidimų prevencijos skyriaus Muitinio tikrinimo grupės vyresniojo inspektoriaus pareigų įskaitymo į darbo laikotarpį, už kurį galėtų būti skiriama pareigūno valstybinė pensija už tarnybą muitinės sistemoje. Pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 1 str. 1 d. 7 p. teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai - muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams, kurie iki 2016-01-01 dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ir kurie 2016-01-01 buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama, kai po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, - senatvės pensijos amžių).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2003-07-01 iki 2004-06-30 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Muitinio tikrinimo grupės vyresniojo inspektoriaus pareigas. Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Muitinio tikrinimo grupės vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos muitinės viršininko 2003-06-25 įsakymu Nr. RŽ3-181, nustatytos vyresniojo inspektoriaus pareigos, inter alia, atlikti muitinį tikrinimą ne muitinės procedūros įforminimo metu (16 p.), teritorinės muitinės viršininkui (skyriaus viršininkui) paskyrus atsakingu už posto, muitinio tikrinimo vietos (vietų) darbą, organizuoti posto, muitinio tikrinimo vietos (vietų) skyriaus pareigūnų darbą (21.1 p.), spręsti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių ir keleivių bagažo muitinio tikrinimo ir muitinio įforminimo klausimus (21.3 p.), reikalauti iš asmenų sudaryti tinkamas sąlygas prekėms, transporto priemonėms patikrinti (22 p.) (VAGK byla, b. 1. 92-94).

Teismas daro išvadą, kad, eidamas Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Muitinio tikrinimo grupės vyresniojo inspektoriaus pareigas, pareiškėjas galėjo būti paskirtas dirbti muitinės poste (-uose). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo darbą muitinės poste (-uose) laikotarpiu nuo 2003-07-01 iki 2004-06-30. Pareiškėjas teigia, kad jis tokį darbą dirbo. Iš ginčijamo Įsakymo ir 2016-11-09 Muitinės departamento Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų komisijos išvados (VAGK byla, b. l.

80) matyti, kad juose nebuvo nagrinėtos aplinkybės, ar pareiškėjas, eidamas Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Muitinio tikrinimo grupės vyresniojo inspektoriaus pareigas, buvo paskirtas dirbti muitinės poste (-uose) ir realiai atliko pareigas muitinės poste (-uose). Neišnagrinėjus šių aplinkybių, iš esmės nebuvo patikrinta, ar pareiškėjas laikotarpiu nuo 2003-07-01 iki 2004-06-30 dirbo muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliko kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, t. y., ar pareiškėjas atitiko Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 4 d. nustatytas sąlygas.

Teismo vertinimu, priimant ginčijamą Įsakymą nebuvo išnagrinėtos visos esminės aplinkybės, dėl to Įsakymas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu. Pažymėtina, kad VAGK sprendime konstatuota, kad vyresniojo inspektoriaus pareigos leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimas, kad jis dirbo poste, pagrįstas. Teismas nesutinka su tokia VAGK padaryta išvada, kadangi, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dirbo muitinės poste (-uose), ir šių aplinkybių atsakovas, priimdamas Įsakymą, nevertino.

Šios aplinkybės privalo būti nustatytos iš naujo sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo ir priimant naują sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad, nors VAGK sprendime nurodyti Įsakymo neteisėtumo motyvai iš dalies yra keičiami, VAGK sprendimas, kuriuo buvo panaikintas ginčijamas Įsakymas ir atsakovas įpareigotas iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės prašymas panaikinti VAGK sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė