ae4f0dd1-ae94-4a4e-97f0-183424eb019e · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-472-855/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03240-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 30.3; 30.8; 113.1; 113.8; 114.2; 114.3; 114.9.1; 114.9.3; 114.11; 116.1; 116.4; 128.1; 128.15.2. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 23 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, dalyvaujant pareiškėjui M. J., jo atstovui advokatui Igoriui Manzurovui, suinteresuotam asmeniui B.

J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. J. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: B. J., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. J. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad jis pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo asmeninės nuosavybės teisę į 2/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį gyvenamojo namo, pastatÄ bei ½ dalį kitų statinių, ½ dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kitoje gyvenamojo namo dalyje iki mirties gyveno B. I., kuris mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jį palaidojo iÅ¡ savo lėšų, kadangi B. I. jokių giminių ir artimųjų neturėjo, be to, jie artimai bendravo iki B. I. mirties. Mirusiojo palikimo niekas nepriėmė, nuosavybės teisių į po mirties likusį turtÄ neįregistravo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, jokių giminių B.

I. neturėjo. Po B. I. mirties pareiÅ¡kėjas pradėjo rÅ«pintis jam priklausiusia gyvenamojo namo ir kitų statinių dalimi, valdė šį turtÄ , kaip savo – prižiÅ«rėjo, remontavo namÄ (pakeitė langus, duris, uždėjo naujÄ stogÄ , pertvarkė Å¡ildymÄ ), Å¡ildė (kÅ«reno malkomis), iÅ¡laikė, mokėjo komunalinius mokesčius (už elektrÄ ). VÄ® „Registrų centras“ duomenimis į likusiÄ gyvenamojo namo dalį, taip pat į pusę minėtų kitų statinių nuosavybės teisės niekieno vardu Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, kad namo dalis su priklausiniais iki mirties priklausė B.

I. pareiÅ¡kėjas sužinojo iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos. Kadangi pareiÅ¡kėjas nepertraukiamai naudojo ir valdė minėtÄ turtÄ daugiau nei 10 metų, tvarkė jį, mokėjo mokesčius, valdė turtÄ kaip savo, bÅ«damas sÄ Å¾iningas, jokie kiti asmenys pretenzijų į šį turtÄ niekada nebuvo reiÅ¡kę ir niekas daugiau teisių į šį turtÄ neturi, yra visos sÄ lygos nuosavybės teisei į turtÄ Ä¯gyti įgyjamosios senaties bÅ«du.

Suinteresuotas asmuo B. J. su pareiÅ¡kimu sutiko, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime neprieÅ¡taravo pateiktam pareiÅ¡kimui, jeigu bus įrodytos fakto nustatymui bÅ«tinos sÄ lygos. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.PareiÅ¡kimas tenkinamas.

Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das, kuris taikomas, kai konstatuojamos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Teismui Å¡ias sÄ lygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiÅ¡kėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti vieÅ¡ame registre. Å iuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ , konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas.

Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ (LAT CBS iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-67/201) nuosavybės teisės įgijimui įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinis sÄ lygos:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ;

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Pagal CK 4.70 straipsnį sÄ Å¾iningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek ir visam daikto valdymo laikui, t. y. iki pat kreipimosi į teismÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo. SÄ Å¾iningas daikto valdymas reiÅ¡kia, kad užvaldydamas daiktÄ asmuo turi bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , ir per visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (CK 4.23 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012)Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei B.

J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 458/1375 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjui M. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis kitų statinių (inžinierinių) – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalis kitų statinių (inžinierinių) – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11, 17-18).

Likusi 917/1375 dalis minėto žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kaip paaiškino pareiškėjas, suinteresuotas asmuo B. J., parodė liudytojai J. J. (pareiškėjo tėvas), V. B. ir L. B. (pareiškėjo bei B. I. kaimynės), kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013-10-23 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.

12) bei Namų valdos techninės apskaitos bylos (b.l. 43-55), likusios 2/3 dalys gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų (Å¡ulinio bei tvoros), esančių (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 1991/1997 Å«kinę knygÄ Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iki mirties priklausė B. I., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris Å¡iame name gyvenao iki pat savo mirties. PareiÅ¡kėjas bei liudytojas J. J. paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas su Å¡eima faktiÅ¡kai gyveno ir naudojosi gyvenamojo namo antru aukÅ¡tu, o B.

I. gyveno ir naudojosi pirmu gyvenamojo namo aukštu. B. I. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nei B. I., nei jokio kito asmens vardu nuosavybės ar kitos teisės į minėtas 2/3 dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinių pastatų (šulinio bei tvoros) nėra registruotos (b.l. 41). Gyventojų registrų tarnyboje nėra duomenų apie B. I. vaikus, brolius ir seseris (b.l. 19), paveldėjimo byla po B. I. mirties nebuvo užvesta, paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai nebuvo išduoti (b.l. 9), byloje taip pat nėra duomenų, kad likusį po B.

I. turtÄ , nesant kitų įpėdinių, bÅ«tų paveldėjusi Lietuvos valstybė.PareiÅ¡kėjas M. J. paaiÅ¡kino, ir tÄ patvirtino suinteresuotas asmuo B. J. bei liudytojai J. J., V. B. ir L. B., jog po B. I. mirties ta gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalimi, kurioje gyveno ir kuria faktiÅ¡kai naudojosi B. I., pradėjo valdyti, rÅ«pintis, prižiÅ«rėti, naudotis, iÅ¡laikyti ir rÅ«pintis kaip savo turtu pareiÅ¡kėjas M. J.: pareiÅ¡kėjas nuo pat B. I. mirties faktiÅ¡kai gyveno minėtame name, jį Å¡ildė, kÅ«reno, pirko malkas, tvarkė, pakeitė langus, duris, stogÄ , įrengė pirmame namo aukÅ¡te krosnį, mokėjo už elektrÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , pakeitė tvorÄ .

Namo iÅ¡laikymo faktÄ patvirtina ir AB Lesto 2013-10-02 pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad įsiskolinimų už namui (duomenys neskelbtini), tiektÄ energijÄ nėra (b.l. 13). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad per visÄ laikÄ nuo B. I. mirties niekas jokių pretenzijų, reikalavimų ar teisių į minėtÄ turtÄ niekada nereiÅ¡kė, name negyveno ir neketino gyventi. Taip pat ir teismui 2013-11-26 specialiame interneto tinklapyje paskelbus praneÅ¡imÄ apie nagrinėjamÄ bylÄ bei pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , jokių suinteresuotų asmenų, kurie kreiptųsi dėl jų įtraukimo į procesÄ ir / ar ginčytų pareiÅ¡kėjo valdymo teisėtumÄ , reikÅ¡tų pretenzijas į turtÄ , neatsirado.

Lietuvos valstybę paveldėjimo bei nuosavybės teisiniuose santykiuose atstovaujančios institucijos – suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija bei Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM taip pat jokių pretenzijų į turtÄ nereiÅ¡kė, dėl pareiÅ¡kimo patenkinimo neprieÅ¡taravo. Kadangi pareiÅ¡kėjas M. J., nebÅ«damas aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalies savininkas, sÄ Å¾iningai įgijo šį turtÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ nekilnojamÄ jį turtÄ valdė ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, jokie asmenys jokių teisių į šį turtÄ per visÄ valdymo laikotarpį nebuvo reiÅ¡kę ir įgyvendinę, byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų žinojęs ir pripažinęs, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į turtÄ , minėtas turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens vardu, t.y. byloje nustatytos visos CK 4.68-4.71 str.

įtvirtintos bei teismų praktikos suformuotos sÄ lygos, atsiranda pagrindas nustatyti Å¡io turto įgijimo pareiÅ¡kėjo nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi faktÄ . Nustatytina, kad minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pareiÅ¡kėjas įgijo asmeninės nuosavybės teise, kadangi didžiÄ jÄ laikotarpio dalį valdė turtÄ asmeniÅ¡kai, t.y. nebÅ«damas santuokoje su B. J. (pareiÅ¡kėjas ir B. J. nurodė, kad jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), kita gyvenamojo namo ir statinių dalis priklauso pareiÅ¡kėjui asmeninės nuosavybės teise (buvo jam dovanota tėvų), tiek pareiÅ¡kėjas, tiek B.

J. nurodė, kad turtas buvo iÅ¡laikomas, prižiÅ«rimas vien pareiÅ¡kėjo lėšomis, pareiÅ¡kėjo sutuoktinė B. J. visiÅ¡kai sutiko su pareiÅ¡kimu ir neprieÅ¡taravo dėl turto įgijimo asmeninėn savo sutuoktinio nuosavybėn. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu 533 straipsniu, teismasn u s p r e n d ė: PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti faktÄ , kad M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo asmeninės nuosavybės teisę į 2/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (inžinierinių) – Å¡ulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalį kitų statinių (inžinierinių) – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

          Teisėja                                                    Renata Volodko                                                                             Â