ae4d2fc9-2a21-4868-8a45-b415591bcdb4 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D. Jocys                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-361/2015Teisėja E. Lapinskienė                                   Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00041-2014-2         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.2.;             2.4.1.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant nuteistajam A.

B., jo gynėjui advokatui Edmundui Rusinui,nukentėjusiajam V. J., jo atstovui advokatui Grigorijui Leonovui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d. 15 MGL (1950 Lt/564 Eur) bauda. Nuosprendžiu iÅ¡ A. B. priteisti 5000 Lt/1448 Eur V.

J. neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: B. nuteistas už tai, kad Å¡meižė, t. y. paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie asmenį per visuomenės informavimo priemonę – spaudinį: 2014 m. gegužės 2 d. dienraÅ¡tyje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas straipsnis, pavadinimu (duomenys neskelbtini), kuriame A. B. po teismo posėdžio duodamas interviu, žurnalistui pasakė: „tokio sprendimo ir tikėjausi. Jau pirmajame teismo posėdyje klausiau, kÄ aÅ¡ čia veikiu.

O Å¡eÅ¡erius metus mane ir mano Å¡eimÄ terorizuoja už tai, kad neleidau ponui J. (V. J., (duomenys neskelbtini), red. past.) grobstyti ir pasisavinti mÅ«sų visų lėšų. Tai jam labai nepatiko ir pasitelkus į pagalbÄ (duomenys neskelbtini) prokurorus, (duomenys neskelbtini) V. G. ir (duomenys neskelbtini) K. K. bandyta su manimi susidoroti“.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Be to, praÅ¡o priteisti 3630 Lt patirtų advokato iÅ¡laidų. Mano, jog teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai įvertino visas faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, dėl to priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ nuosprendį. Minimame straipsnyje buvo iÅ¡spausdintas jo pastarųjų metų įvykių vertinimas, nuomonė bei požiÅ«ris į faktus ir vykusius reiÅ¡kinius. IÅ¡ ginčo straipsnio lingvistinės sakinių konstrukcijos bei konteksto aiÅ¡kiai matyti, jog jame analizuojami įvykiai ne tarp konkrečių fizinių asmenų – jo, A.

B., ir V. J., bet tarp konkrečių juridinių asmenų, kuriems jie vadovauja ir už kurių veiklÄ jie yra atsakingi. V. J. yra valstybės tarnautojas, t. y. vieÅ¡as asmuo, todėl pagal formuojamÄ teismų praktikÄ valstybės tarnautojo kritikos ribos yra platesnės, o vieÅ¡ieji asmenys nesinaudoja tokia plačia garbės ir orumo apsauga kaip privatus asmuo. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog vieÅ¡ojo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi bÅ«tų, yra leistina.

Jo išsakytais teiginiais nebuvo siekiama įžeisti ar pažeminti konkretaus fizinio ar juridinio asmens, jo orumo, bet akcentuotas visuomenei itin aktualaus klausimo – mokesčių mokėtojų lėšų, kurios sudaro (duomenys neskelbtini), – panaudojimo teisėtumas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įstaigos vadovas visada yra atsakingas už įstaigos veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti argumentai, jog V. J. niekaip negali būti laikomas atsakingu už viešosios įstaigos padarytus teisės pažeidimus, yra prieštaraujantys teisės aktams bei suformuotai teismų praktikai. 2009–2012 metais išnagrinėjus civilines bylas iš atsakovės V.

J. vadovaujamos (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) buvo priteistos tam tikros sumos, kaip žalos (duomenys neskelbtini) atlyginimas, todėl A. B. pateikiami argumentai, kad V. J. vadovaujamų įmonių veikla tam tikrais aspektais kelia pagrįstų abejonių, teisėti ir paremti teismų sprendimais. A. B. iÅ¡sakyta nuomonė nebuvo skirta V. J. autoriteto sumenkinimui ar apkaltinimui, jis nesiekė pademonstruoti, jog padaryti pažeidimai buvo V. J. interesais, tačiau teisėtai ir pagrįstai siekė atkreipti dėmesį į (duomenys neskelbtini) vykdomÄ veiklÄ .

Mano, jog jam, A. B., neturint tikslo apÅ¡meižti, paskleisti tikrovės neatitinkančiÄ ir asmens garbę bei orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , o siekiant tik iÅ¡sakyti faktais pagrįstÄ nuomonę, jo tariamai padaryta veika negali bÅ«ti vertinama kaip padaryta tiesiogine tyčia.Apelianto manymu, iÅ¡ ginčo teksto negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad V. J., kaip fizinis asmuo, grobstė lėšas. Nurodyti teiginiai straipsnio kontekste turi bÅ«ti vertinami kaip nuomonė apie dviejų juridinių asmenų, kurių vadovais jie – A.

B. ir V. J. – yra, tarpusavio santykius, turint įrodymus – nurodytus teismo sprendimus bei remiantis jo, A. B., veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais. Vien aplinkybė, kad V. J. buvo klausiama apie jo, A. B., iÅ¡sakytus teiginius, savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, kad V. J. garbė ir orumas buvo pažeminti. V. J. nenurodė jokių konkrečių duomenų, kas, kada ir ko konkrečiai teiravosi jo dėl ,,vogimo“ ar panaÅ¡ių veiksmų, todėl mano, jog tokie V. J. teiginiai yra neįrodyti. V.

J. garbė Å¡iuo nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista, kadangi kiti asmenys dėl to nepakeitė nuomonės apie V. J., nepradėjo jo laikyti nusikaltimÄ Ä¯vykdžiusiu asmeniu ar pan., todėl nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad jo, A. B., iÅ¡sakyta nuomonė pablogino aplinkinių nuomonę apie V. J., darytina iÅ¡vada, kad jo, A. B., kaltė yra neįrodyta dėl nepakankamų duomenų. Teismo nuosprendyje yra esminių prieÅ¡taravimų dėl baudžiamosios atsakomybės per se, t. y. teismas pats nurodo, jog A.

B. iÅ¡sakytos mintys yra jo nuomonė, o ne konkrečios informacijos pateikimas, tuo tarpu suformuotoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam informacijÄ , t. y. perdavusiam žinias, bet ne nuomonę. Nuosprendyje netinkamai įvertintas ir A. B. pasisakymas dėl prokurorų veiksmų, nepagrįstai nukreipiant ir sutapatinant juos su V. J. Å¡meižimu. Teismo nuomone, nuosprendyje pateikiami jo, A. B., nuomonės vertinimai yra neteisingi etikos ir sÄ Å¾inės klausimu, tačiau tai nesudaro baudžiamosios bylos nagrinėjimo esmės ir negali bÅ«ti laikomi kaip jo kaltę pagrindžiantys duomenys.

V. J. turėjo visas galimybes savo tariamai pažeistas teises ginti civiline tvarka. Be to, V. J. nesikreipė nei į jį, nei į visuomenės informavimo priemonę, siekdamas paneigti iÅ¡sakytÄ nuomonę, nesiekė savo teisių apginti reikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį, o iÅ¡kart kreipėsi privataus kaltinimo tvarka, todėl mano, jog tokie V. J. veiksmai prieÅ¡tarauja baudžiamosios teisės, kaip kraÅ¡tutinės priemonės, taikymo specifikai. Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl prielaidomis ir neįrodytais teiginiais negali bÅ«ti grindžiamas ir neturtinės žalos priteisimas.

Nuteistojo manymu, 5000 Lt suma laikytina didele ir neadekvačia tariamai padarytam nusikaltimui. Tai, kad V. J. iÅ¡kart kreipėsi į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, nebandęs spręsti ginčo kitomis teisinėmis priemonėmis, nesikreipė į teismÄ civiline tvarka praÅ¡ydamas paneigti iÅ¡sakytÄ nuomonę, rodo, jog nagrinėjamu atveju V. J. siekia jį, A. B., nubausti, sukelti jam kuo didesnių nepatogumų, tačiau nesiekia iÅ¡sakytos nuomonės paneigimo ar atsipraÅ¡ymo. Todėl V. J. privataus kaltinimo institutu naudojasi ne siekdamas apginti savo tariamai pažeistÄ garbę ir orumÄ , o siekdamas kitų tikslų.

A. B. manymu, jo iÅ¡sakyta nuomonė apie V. J. neturėjo jokios įtakos jo profesinėje ar mokslinėje veikloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. J. patyrė kokiÄ nors neturtinę žalÄ .Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.  Inkriminuojant Å¡meižimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ , visada bÅ«tina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiÅ¡kimÄ yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009).

Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sÄ lygomis iÅ¡sakyti nemalonÅ«s žodžiai ar atlikti nedraugiÅ¡ki veiksmai. Tokiu atveju visada bÅ«tina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimÄ , bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumÄ , leidžiantį veikÄ laikyti nusikalstama (kasacinė nutartis Nr. 2K-95-/2015).Tarp abiejų valstybinių įstaigų vadovų santykiai yra itin prieÅ¡iÅ¡ki. Tai yra susiję su visų Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamomis bylomis, kuriose yra sprendžiami klausimai dėl (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo už jas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) skiriamų lėšų.

Bylas tarp abiejų institucijų lydi ir bylos tarp jų vadovų privataus kaltinimo tvarka. Pavyzdžiui, 2012 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-29-659/2012 V. J. buvo kaltinamas dėl A. B. Å¡meižimo kreipiantis į (duomenys neskelbtini) V. G. ir (duomenys neskelbtini) K. K., bet iÅ¡teisintas. Tuo tarpu Å¡ioje byloje jau V. J. apkaltino A. B. dėl to, jog duodamas interviu žurnalistui pasakė: „tokio sprendimo ir tikėjausi. Jau pirmajame teismo posėdyje klausiau, kÄ aÅ¡ čia veikiu.

O Å¡eÅ¡erius metus mane ir mano Å¡eimÄ terorizuoja už tai, kad neleidau ponui J. (V. J., (duomenys neskelbtini), red. past.) grobstyti ir pasisavinti mÅ«sų visų lėšų. Tai jam labai nepatiko ir pasitelkus į pagalbÄ (duomenys neskelbtini) prokurorus, (duomenys neskelbtini) V. G. ir (duomenys neskelbtini) K. K. bandyta su manimi susidoroti“. Pateiktame straipsnyje nenurodyti konkretÅ«s faktai, jog V. J. grobstė ar pasisavino lėšas. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla tik tada, kai tai padaroma tik esant tiesioginei tyčiai.

Todėl A. B. iÅ¡sakytos mintys yra jo nuomonė, kilusi iÅ¡ dviejų juridinių asmenų vadovų konfliktų dėl (duomenys neskelbtini), o ne konkrečios informacijos pateikimas, tuo tarpu suformuotoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam informacijÄ , t. y. perdavusiam žinias, bet ne nuomonę.Kita vertus, nagrinėjamu atveju kolegija nemano, jog A. B. Å¡iuo atveju buvo bÅ«tina taikyti kraÅ¡tutinę atsakomybės formÄ â€“ baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nesutarimai tarp dviejų įstaigų buvo sprendžiami naudojantis visais įmanomais teisiniais bÅ«dais, ginant abiejų Å¡alių teises tiek civiline, tiek ir administracine tvarka, ir visose teisminėse instancijose, todėl logiÅ¡ka, kad A. B. ne tik turėjo, bet ir suvokė, jog jo žurnalistui teikiama informacija yra ne tik emocionali, bet, svarbiausia, nėra pagrįsta konkrečiais faktais, neturint jų materialios iÅ¡raiÅ¡kos. Teismas akcentavo, kad A. B. ne tik turėjo, bet ir neabejotinai suvokė, jog iÅ¡sakyti žodžiai gali pažeminti V.

J. ir pakirsti pasitikėjimÄ juo kaip asmeniu, ir savo veiksmais to siekė. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog A. B. iki nuosprendžio paskelbimo dar nežinojo, ar jis bus iÅ¡teisintas, iÅ¡ anksto žurnalistų į teismÄ nepakvietė, o prieÅ¡ingai, tuoj po iÅ¡teisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, buvo užkluptas žurnalistų teismo koridoriuje ir davė jiems interviu. Todėl negalima sutikti su teismo iÅ¡vada, jog už tokį emocijomis pagrįstÄ interviu ir nemalonius V.

J. žodžius buvo bÅ«tina taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2A-3/2012 (Å¡ioje byloje buvo nagrinėjamas atvejis, kai televizijos laidoje kaltinamasis paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie politikÄ ) pažymėjo, jog siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiÅ¡kos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnės priemonės. Tenka sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog V.

J. turėjo visas galimybes savo tariamai pažeistas teises ginti civiline tvarka. Be to, V. J. nesikreipė į visuomenės informavimo priemonę, siekdamas paneigti iÅ¡sakytÄ nuomonę, nesiekė savo teisių apginti reikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį, o iÅ¡kart kreipėsi privataus kaltinimo tvarka. A. B. interviu iÅ¡sakytus teiginius sieja iÅ¡nagrinėtos ir dar tebenagrinėjamos bylos ne tik tarp dviejų valstybinių įstaigų, bet ir tarp jų vadovų, todėl, kolegijos nuomone, turi bÅ«ti vertinami civilinio delikto (teisės pažeidimo) aspektu.

Garbės ir orumo gynimÄ numato Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnis. Beje, panaÅ¡iÄ bylÄ neseniai iÅ¡nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegija (AT 2015 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-1-219/2015). Byloje buvo vertinamas atvejis, kai laikraÅ¡tyje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta nepalanki atsakovo interviu apie ieÅ¡kovÄ . Minėtoje nutartyje kaip tik ir akcentuojama, jog kriterijus, leidžiantis nustatyti teisingÄ santykį tarp atsakovo saviraiÅ¡kos laisvės ir ieÅ¡kovo teisės į garbės ir orumo gerbimÄ , yra tai, ar iÅ¡sakyta nuomonė buvo etiÅ¡ka ir sÄ Å¾ininga.Kadangi padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiÅ¡kimÄ , nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas, apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo A.

B. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinamas nesant jo veikoje Å¡io nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad abi Å¡alys inicijuoja baudžiamuosius procesus viena prieÅ¡ kitÄ ne dėl realiai padarytų nusikalstamų veikų, bet dėl tarpusavio prieÅ¡iÅ¡kumo. Esant tokioms aplinkybėms nėra teisinga priteisti kuriai nors Å¡aliai atstovavimo iÅ¡laidas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. V. J. civilinį ieÅ¡kinį A. B. dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtÄ . Kolegijos pirmininkas                                                   Dalius Jocys Teisėjos                                                                Violeta Miliuvienė                                                                              Aurelija Sadauskaitė