2017-01-26 Nr. AB-2029-3-61-3-04539-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-918-520/2017

Teisminio

proceso Nr. 3-61-3-04539-2015-2

Procesinio

sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus

(kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio

proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės

mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus

apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje

byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą

atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl

sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t

a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. (toliau

– ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu,

prašydamas panaikinti: 1) atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės

ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA, Agentūra) 2015 m. rugpjūčio 13

d. sprendimą dėl paramos dalies neskyrimo ir įpareigoti NMA priimti naują

sprendimą skirti visą paramą ir kompensuoti visas projekto išlaidas; 2) 2015 m.

balandžio 20 d. Ekspertinę konsultavimo ataskaitą Nr. C-115 ir 2015 m. liepos

20 d. Ekspertinę konsultavimo ataskaitą Nr. 18 bei jų išvadas.

Pareiškėjas nurodė, kad jis pagal Lietuvos

kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios

investicijos miškuose“ 2013 m. kovo 21 d. pasirašytą paramos sutartį Nr.

2IM-KV-12-1-010634-PR001 (toliau – ir Sutartis) su NMA dviem etapais įgyvendino

projektą „Parkas Gojaus miške“. Pagal pirmą mokėjimo prašymą už investicijas

NMA išmokėjo visą prašomą sumą, o pagal antrą mokėjimo prašymą – 10 156,85 Eur

vietoj 21 947,00 Eur, t. y. NMA priėmė skundžiamą sprendimą neišmokėti 11

790,15 Eur paramos dalies, nes patikrinimo metu nustatė, kad įsigytos pavėsinės

išlaidos yra netinkamos dėl Sutarties 17.1 punkto pažeidimo – pastatyta

pavėsinė skiriasi nuo privataus miško tvarkymo projekte numatytos pastatyti

pavėsinės. Pareiškėjas pažymėjo, jog miškotvarkos projekte numatyta įrengti 27

kv. m pavėsinę, kuri yra įrengta, todėl NMA, pažeisdama Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių

(toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.1 punkto reikalavimus,

netinkamomis pripažino visas pavėsinės įrengimo išlaidas, o ne tik išlaidas,

susijusias su pavėsinės baldų (akmens plokščių stalo ir suoliukų, pagal

pavėsinės perimetrą akmens plokščių) įrengimu.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad NMA, atsisakydama

kompensuoti pavėsinės įsigijimo išlaidas, apsiribojo formaliu vertinimu ir,

pažeisdama Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr.

3D-163 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės

„Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir

Įgyvendinimo taisyklės) reikalavimus, nevertino, jog turinio atžvilgiu projekto

tikslai pasiekti, pavėsinė atlieka atokvėpio vietos funkciją, ji yra projekte

nustatyto dydžio ir formos, todėl pavėsinės įsigijimo išlaidos pripažintos

netinkamomis nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjo teigimu, pavėsinės išlaidos

yra pagrįstos apskaitos dokumentais, ji yra faktiškai įrengta. NMA

neteisėtai atsisakius kompensuoti visas pavėsinės įrengimo išlaidas, neteisėtas

yra ir sprendimas skirti papildomą sankciją, kadangi, pripažinus tinkamomis

kompensuoti patirtas pavėsinės įrengimo išlaidas, mokėjimo prašyme prašoma

paramos suma neviršija 3 proc. apskaičiuotos paramos sumos. Sankcija yra

neteisėta, nes ji yra tokio pat dydžio kaip nurodyta nesuteikiama paramos suma,

t. y. už tą patį NMA nurodytą pažeidimą (baldų pavėsinėje neįrengimą) parama

yra mažinama du kartus.

Pareiškėjas nesutiko su NMA sprendimu nekompensuoti 11

790,15 Eur paramos sumos dėl to, kad dalies investicijų rinkos vertė yra per

didelė, nes investicijos atliktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtintoje Tinkamų

finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos

priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikoje (toliau – ir Metodika) patvirtintais

didžiausiais įkainiais. Administravimo taisyklės aiškiai nustato pareigą, kad

paramos gavėjas turi vykdyti pirkimus pagal nustatytus didžiausius įkainius.

Ekspertizių išvados bei ekspertų kompetencija yra ginčytinos, kadangi Metodikoje

nurodyti įkainiai yra aukštesnės teisinės galios, nes nustatyti ne tik ekspertų

atsižvelgiant į rinkos kainas, bet ir patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministro. Pareiškėjas paaiškino, jog ekspertizėse nurodytos investicijų

rinkos kainos yra dvigubai mažesnės nei Metodikoje nurodytosios, o tai prieštarauja

Metodikos nuostatoms. Nors NMA skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasi

neteisėtomis ekspertų išvadomis, tačiau pareiškėjui raštu paprašius nepagrįstai

nepateikė ekspertizių susipažinti. Tokiais veiksmais, kai paramos suma

sumažinama po to, kai ji buvo patvirtinta patenkinant paraišką ir pasirašant Sutartį,

NMA akivaizdžiai pažeidžia paramos gavėjo teisėtus lūkesčius. Be to, NMA pažeidė

paramos skyrimo terminus, nes dalis paramos, t. y. 10 156,85 Eur, išmokėta

praėjus daugiau kaip 120 darbo dienų.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad ekspertinio

konsultavimo ataskaitos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes prieštarauja

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsniui,

ekspertinio vertinimo išvadose nėra nurodyta informacijos apie 3 sandorių

kainas, jos apskritai nebuvo lyginamos, taip pat ataskaitose nebuvo nustatomi

kainų vidurkiai, neaišku, kaip apskaičiuota rinkos kaina. 2015 m. balandžio 20

d. ataskaitoje nurodyta, kad suolų ir šiukšlių dėžių įrengimo kaina buvo

perskaičiuota pagal statybų skaičiuojamųjų kainų rekomendacijas, nurodytas

ataskaitos priede Nr. 1, tačiau prieduose pateiktos ne rekomendacijos, o

lokalinės sąmatos, kurios yra pačių ekspertų subjektyviai nurodyta kaina. Ši

ataskaita apskritai negali būti vertinama kaip eksperto išvada, nes iš esmės

yra komercinis pasiūlymas. Ekspertai nesivadovavo Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 3D-330 5 priedu, todėl buvo

padarytos neteisingos ir šį įsakymą pažeidžiančios išvados, ataskaitose nėra

pateiktas rinkos kainų palyginimas su minėtame įsakyme nurodytais įkainiais,

pareiškėjo investicijų rinkos kainos nurodytos dvigubai mažesnės nei Metodikoje.

Nėra pateikta jokių ekspertų kvalifikaciją bei veiklos teisėtumą įrodančių

dokumentų.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą

prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Agentūra,

vadovaudamasi Administravimo taisyklėmis, patikrino ir įvertino pareiškėjo

mokėjimo prašymuose pateiktos informacijos teisingumą bei nurodytų išlaidų

tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10

punktais, atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes. Ekspertizių

metu buvo išnagrinėti projekto pirkimo dokumentai, miškotvarkos, landšafto

projektai bei įvertinti įgyvendinimo vietoje ekspertų surinkti faktiniai

duomenys. Atsakovo teigimu, ekspertai, išnagrinėję pirkimo dokumentus bei

atlikę patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, nustatė, kad kai kurių pirkimo

dokumentuose nurodytų investicijų vertė yra didesnė už analogiškų darbų / prekių

rinkos kainą. 2015 m. vasario 24 d. vykusios patikros vietoje metu nustatyta,

kad pavėsinė neatitiko privataus miško tvarkymo projekto. Vadovaujantis

ekspertizių išvadomis, dalis išlaidų buvo pripažintos netinkamomis finansuoti,

o ta dalis išlaidų, kuri neviršijo rinkos kainų, pripažinta tinkamomis

finansuoti. Atsakovo teigimu, tai, kad tam tikra pareiškėjo mokėjimo prašyme

deklaruojama investicija neviršija Metodikoje nustatyto didžiausio įkainio,

savaime nereiškia, jog ši investicija įsigyta už rinkos kainą. Nagrinėjamu

atveju Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 punktais,

atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes ir nustatė

investicijų rinkos kainą, o Metodikoje nustatyti didžiausi įkainiai ir

Agentūros atliktų skaičiuojamųjų kainų ekspertizių rezultatai yra savo pobūdžiu

skirtingi rodikliai, padedantys nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų dydį.

Atsakovas nurodė, kad iš Administravimo taisyklių 3

punkte įtvirtinto apibrėžimo matyti, jog išlaidos laikomos tinkamomis

finansuoti nustačius šias sąlygas: 1) faktiškai padarytos išlaidos; 2) projektui

įgyvendinti būtinos išlaidos; 3) išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir

(ar) paramos sutartyje nurodytas sąlygas. Paraiškoje pareiškėjas patvirtino,

kad jo prašoma paramos suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga

suma. Vadovaujantis Sutarties 4 punktu, pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant

projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą,

negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis projektui įgyvendinti. Taip pat

tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų

savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas

kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo

ir kaštų–naudos principais. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad

antras mokėjimo prašymas vertintas ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, nes

pagal Administravimo taisyklių 118 punktą į mokėjimo prašymų ir pirkimo

dokumentų vertinimo terminus neįskaičiuojamas paklausimų paramos gavėjui,

patikrų vietoje, įtariamo pažeidimo tyrimo atlikimo bei ekspertizių atlikimo

terminas.

Atsakovas paaiškino, kad ekspertinio tyrimo

ataskaita nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas paramos

mokėjimo (sumažinimo, nemokėjimo) klausimas, ekspertinio tyrimo ataskaitos

vertintinos tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi Agentūra gali

atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą ir nustatyti konkrečius

pažeidimus, t. y. ekspertinio tyrimo ataskaita yra skirta išimtinai Agentūrai

kaip pagalbinė priemonė, padedanti priimti galutinį sprendimą (individualų

administracinį aktą). Administravimo taisyklių 116 punktas įtvirtina

neginčijamą Agentūros teisę, kilus įtarimui dėl padidintų kainų, atlikti

skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, pasitelkiant ekspertus, taip pat įtvirtina

pareigą Agentūrai, remiantis atliktu ekspertiniu tyrimu, savarankiškai

nustatyti išlaidų tinkamumą finansuoti, nustatyti paramos sumą ir tinkamumą bei

netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Šiuo konkrečiu atveju Agentūros pasitelktas

ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kuri teikia

ekspertinio konsultavimo paslaugas bei turi reikiamos kompetencijos specialistų.

Ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad nustatant atitinkamų

investicijų rinkos kainas buvo nagrinėtos pareiškėjo sudarytos pirkimo

sutartys, komerciniai pasiūlymai, buvo nuvykta į projekto įgyvendinimo vietą,

pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos

analogiškos kokybės ir charakteristikų investicijų rinkos kainos, todėl nėra

pagrindo abejoti Agentūros pasitelktų ekspertų išvadomis ir nustatytais rinkos

kainų dydžiais.

Atsakovo teigimu, skundžiamas sprendimas atitinka

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo

administravimo įstatymas, VAĮ) reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais

duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra

motyvuotos. Skundžiamame sprendime pareiškėjo padarytas pažeidimas yra detaliai

aprašomas ir nurodomos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodomos teisės

aktų nuostatos, pagal kurias yra apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos,

detaliai aprašomas sankcijų skaičiavimas. Ekspertinio konsultavimo ataskaitos

negali būti laikomos turto vertinimo ataskaitomis, nes joms netaikomi Turto ir

verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo

10 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo V.

V. reikalavimo panaikinti 2015 m. balandžio 20 d. Ekspertinę konsultavimo

ataskaitą Nr. C-115 ir 2015 m. liepos 20 d. Ekspertinę konsultavimo ataskaitą

Nr. 18 bei jų išvadas nutraukė; kitą pareiškėjo skundo dalį tenkino iš dalies:

panaikino skundžiamą sprendimą ir įpareigojo Agentūrą iš naujo apskaičiuoti

pareiškėjui skiriamos paramos sumą; pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų

atlyginimo paliko nenagrinėtą.

Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo nurodytos

išlaidos buvo patirtos. Dėl pavėsinės įsigijimo išlaidų ne(tinkamumo) teismas konstatavo,

kad projekto išlaidos šiuo aspektu turėtų būti perskaičiuojamos, o ši

skundžiamo sprendimo dalis yra nepagrįsta, nes nustačius, jog stogo danga

neatitinka projekto reikalavimų ir nėra įrengti visi projekte nurodyti baldai,

prie netinkamų išlaidų turėjo būti priskirtos išlaidos stogo dangai bei

baldams, tačiau ne visai pavėsinei įrengti. Teismo vertinimu, nustačius, kad

projekto išlaidos, susijusios su pavėsinės įrengimu, turi būti perskaičiuojamos,

taip pat turi būti perskaičiuojama ir prašomos bei apskaičiuotos paramos sumų

skirtumo dydžio sankcija, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis pripažinta

neteisėta ir nepagrįsta.

Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad investicijos neviršijo Metodikoje

nustatytų įkainių, teismas pažymėjo, jog minėti dydžiai yra nustatyti

konkrečioms kategorijoms, tačiau nėra individualizuoti, t. y. kaina konkrečioje

kategorijoje gali kisti priklausomai nuo dydžio, naudojamų medžiagų ir pan.,

todėl tokie dydžiai konkrečiu atveju turėtų būti individualizuojami. Teismas

nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog NMA įtarimui kilti nebuvo nei teisinio,

nei faktinio pagrindo, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju NMA pagrįstai

vadovavosi Administravimo taisyklių 5.10 punktu ir atliko užsakomąsias išlaidų

skaičiuojamųjų kainų ekspertizes. Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo

turinį, darė išvadą, kad NMA sprendimą dėl netinkamų finansuoti lėšų grindžia

išskirtinai tik užsakomosiomis išlaidų skaičiuojamųjų

kainų ekspertizėmis, skundžiamame sprendime taip pat nurodoma, kokiomis teisės

normomis vadovaujantis buvo priimtas šis sprendimas.

Teismas vadovavosi VAĮ 8 straipsniu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo praktika dėl VAĮ 8 straipsnio aiškinimo ir taikymo bei

nurodė, kad nors NMA teisė pasitelkti ekspertiniam konsultavimui nepriklausomus

ekspertus yra įtvirtinta Administravimo taisyklėse, tačiau NMA visais atvejais

privalo savarankiškai įvertinti visus nustatytus faktus bei susieti juos su

pažeistomis teisės normomis. Kaip atsiliepime į skundą nurodė pati Agentūra,

ekspertinio tyrimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo

remdamasi Agentūra galėtų atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą ir

nustatyti konkrečius pažeidimus, tačiau šiuo atveju Agentūra skundžiamame

sprendime nenurodė, kokiais kitais dokumentais ji vadovavosi, ar atliko

papildomus veiksmus, todėl, teismo vertinimu, NMA vadovavosi vien tik

ekspertinio tyrimo išvadose pateikta informacija. Teismas pažymėjo, kad teisės

aktuose nėra įtvirtinta Agentūros teisė nemotyvuotai perkelti ekspertinėse

išvadose nurodytus faktus, t. y. nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime

ekspertizių metu nustatyti faktai turėjo būti savarankiškai įvertinti NMA,

nurodant vienokio ar kitokio vertinimo priežastį bei pagrindžiant nustatytus

faktus teisės normomis. Nesant tokio aiškaus ir motyvuoto faktinio pagrindimo,

nesant teisės normų sąsajų su nustatytais faktais, reiškiančių pažeidimų

įvertinimo faktą, skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio

reikalavimų.

Atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju NMA nepateikė savarankiško

aplinkybių vertinimo ir skundžiamame sprendime nurodė tik tai, jog ekspertizių

metu nustatytos netinkamos finansuoti lėšos, o be to, nenurodyta kokiomis

konkrečiai ekspertizių išvadomis buvo vadovautasi, pareiškėjas nebuvo

informuotas apie tai, kaip ir kokiu būdu ekspertai apskaičiavo netinkamas

finansuoti lėšas, taip pat, jis nebuvo supažindintas su minėtų ekspertizių

rezultatais, teismas darė išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas,

jame neišreikšta NMA pozicija ir todėl jis šiuo aspektu taip pat negali būti pripažintas

teisėtu ir pagrįstu, t. y. NMA, vadovaudamasi išimtinai tik ekspertinio

konsultavimo išvadomis, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismo

vertinimu, pareiškėjo nesupažindinus su ekspertinio konsultavimo išvadomis,

buvo apribota jo galimybė ginti savo pažeistas teises, jis neturėjo galimybės

išsiaiškinti, kuo remiantis buvo priimta vienokia ar kitokia ekspertų išvada,

bei pateikti paaiškinimus NMA.

Dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti 2015 m.

balandžio 20 d. Ekspertinę konsultavimo ataskaitą Nr. C-115 ir 2015 m. liepos

20 d. Ekspertinę konsultavimo ataskaitą Nr. 18 bei jų išvadas teismas pažymėjo,

jog teismams nėra pavesta vykdyti ekspertinio konsultavimo

ataskaitų ir jų išvadų teisėtumo kontrolės. Atsižvelgęs į tai, teismas šią

bylos dalį nutraukė. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas

prašymo priteisti skundo surašymo bei atstovavimo teisme

išlaidas niekuo nepagrindė, teismas pareiškėjo prašymo dėl

skundo surašymo bei atstovavimo teisme išlaidų atlyginimo nenagrinėjo.

III. Atsakovas Agentūra apeliaciniame

skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo

10 d. sprendimą.

Dėl pavėsinės įsigijimo išlaidų ir

miškotvarkos projekto atsakovas nurodo, kad pavėsinė,

kaip vienas objektas, buvo pavaizduota su prie paraiškos pateiktais brėžiniais. Sutarties

17.1 punkte nurodyta, kad paramos gavėjas, siekdamas numatytų projekto tikslų

ir uždavinių, privalo įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje,

miškotvarkos projekte. Pareiškėjas neneigia, kad įrengė pavėsinę ne pagal

miškotvarkos projektą, t. y. pavėsinė yra įrengta netinkamai, nes pavėsinė

pagal privataus miško tvarkymo projektą turi būti su akmens plokščių stalu ir

suoliukais, pagal pavėsinės perimetrą sustatytos akmens plokštės, o stogas

uždengtas skiedrų danga, tačiau patikros vietoje metu nustatyta ir ginčo dėl to

byloje nėra, jog stalo, suoliukų ir akmens plokščių nėra, o stogas uždengtas medinėmis

lentomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai

nustatė, kad pavėsinės stogo uždengimas neatitinka nustatytų reikalavimų, tačiau

nepagrįstai neįvertino esminę reikšmę turinčios aplinkybės, jog patikra vietoje

buvo atlikta dar 2015 m. vasario 24 d., t. y. pareiškėjas, negavęs Agentūros

pritarimo, savavališkai pakeitė pavėsinės projektą, nors buvo įsipareigojęs

įrengti pavėsinę taip, kaip nustatyta projekte. Svarbi aplinkybė, kurios pirmosios

instancijos teismas taip pat tinkamai neįvertino, yra ta, kad pareiškėjas

prašymą leisti atsisakyti kai kurių investicijų pateikė jau po antro mokėjimo

prašymo pateikimo Agentūrai dienos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai

nutarė, jog ši Agentūros skundžiamo sprendimo dalis yra neteisėta vien dėl to,

kad Agentūra turėjo apskaičiuoti ir nemokėti paramos už tą dalį, kuri buvo

įrengta ne pagal projektą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Agentūra teisėtai

neskyrė paramos už visos pavėsinės įrengimo išlaidas, nes Agentūra neleido

keisti pavėsinės projekto, o pareiškėjas privalėjo laikytis projekto, tačiau to

nepadarė. Atsakovo teigimu, taikyta prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų

skirtumo dydžio sankcija yra teisėta ir pagrįsta, nes antrame mokėjimo prašyme

prašoma paramos suma daugiau kaip 3 proc. (7,13 proc.) viršija apskaičiuotą

paramos sumą.

Dėl Metodikoje įtvirtintų įkainių atsakovas pažymi,

kad jos 5 priede yra nurodyti rekreacinės infrastruktūros įrengimo maksimalūs

dydžiai, tačiau tai, jog tam tikra pareiškėjo antrame mokėjimo prašyme

deklaruojama investicija neviršija Metodikoje nustatyto didžiausio įkainio,

savaime nereiškia, kad ši investicija įsigyta už rinkos kainą, t. y. projekto

investicijų įsigijimas didžiausiais nustatytais įkainiais nereiškia, kad jos

atitinka rinkos kainą ir yra tinkamos finansuoti, nes paramos lėšomis

finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos.

Dėl to Agentūra pagrįstai atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų

ekspertizes. Atsakovas paaiškina, kad siekiant nustatyti investicijų vertės atitiktį

rinkos vertei buvo atliktos, be kita ko, suolų (3 vnt.), šiukšlių dėžių (2

vnt.), pažintinio tako (320 m x 1,5 m), žvyruotos aikštelės (125 kv. m),

laužavietės (1 vnt.) įrengimo darbų kainų ekspertizės.

Ekspertizių metu nustatyta, kad dalies pirkimo dokumentuose nurodytų

investicijų vertė yra didesnė už pareiškėjo įsigytų

analogiškų darbų / prekių rinkos kainą. Pareiškėjo išlaidų,

patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija

rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis projektui

įgyvendinti, o atlyginama gali būti tik būtina ir mažiausia projektui

įgyvendinti reikalinga paramos suma. Todėl Administravimo taisyklių 197.1.8

punkte nurodyta, kad parama sumažinama, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę,

nustato, jog paramos gavėjo atlikto pirkimo prekių, paslaugų ar darbų kaina yra

nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės

išvadoje nurodytos konkrečios investicijos didžiausios rinkos kainos. Pareiškėjo

teiginys, jog Agentūra, prieš sudarydama Sutartį su pareiškėju, patvirtina, jog

paraiškoje nurodytas planuojamas išlaidas pripažįsta tinkamomis, yra

nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams bei pačiai paramos

skyrimo proceso esmei.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo

vertinimu, kad Agentūra skundžiamą sprendimą dėl netinkamų finansuoti lėšų

grindžia išskirtinai tik užsakomosiomis išlaidų skaičiuojamųjų

kainų ekspertizėmis, nes Agentūra ne kartą pažymėjo, jog ekspertinio konsultavimo

ataskaitomis vadovavosi kaip vienu iš galimų įrodymų. Pačiame skundžiamame

sprendime nurodyta, jog Agentūra įvertino pareiškėjo pateiktus mokėjimo

prašymus ir su jais pateiktus dokumentus, t. y. Agentūra skundžiamą sprendimą

priėmė remdamasi pareiškėjo pateiktais dokumentais. Agentūra, remdamasi

ekspertinio tyrimo išvadose pateikta informacija, nustatė konkrečius

pažeidimus, kuriuos susiejo su pažeistomis teisės normomis. Atsakovas

akcentuoja, kad pareiškėjas buvo supažindintas su nuasmenintomis ekspertinio

konsultavimo išvadomis, t. y. Agentūra neapribojo pareiškėjo galimybės ginti

savo teises, be to, pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos pateikti

paaiškinimus dėl atliktų investicijų tinkamumo ir išlaidų dydžio pagrįstumo,

tačiau pareiškėjas to nepadarė. Atsakovas paaiškina, kad Agentūros skundžiamas

sprendimas teisėtas ir pareiškėjui skirta sankcija yra pagrįsta bei proporcinga

nustatytam pažeidimui.

Dėl ekspertinio konsultavimo ataskaitų pagrįstumo ir

patikimumo atsakovas atkreipia dėmesį, kad ekspertinio tyrimo ataskaita nėra

administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas paramos mokėjimo

(sumažinimo, nemokėjimo) klausimas, nes teisės aktai apskritai nesuteikia

teisės ekspertams spręsti šio klausimo. Pati Agentūra tikrina mokėjimo prašyme

nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atlieka administracinius patikrinimus,

patikras vietoje ir nustato išlaidų tinkamumą finansuoti, tačiau šioms

funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus (Administravimo

taisyklių 5.10 p.), todėl ekspertinio tyrimo ataskaitos yra skirtos išimtinai

Agentūrai kaip pagalbinė priemonė, padedanti priimti galutinį sprendimą

(individualų administracinį aktą). Šiuo konkrečiu atveju Agentūros pasitelktas

ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos

buvo įsigytos viešojo konkurso būdu pagal atitinkamus kvalifikacinius

reikalavimus. Ekspertinio vertinimo ataskaitose nurodyta, kad nustatant

atitinkamų investicijų rinkos kainas buvo nagrinėtos pareiškėjo sudarytos

pirkimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, buvo nuvykta į projekto įgyvendinimo

vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir

nurodytos analogiškos kokybės ir charakteristikų investicijų rinkos kainos, todėl

nėra pagrindo abejoti Agentūros pasitelktų ekspertų išvadomis ir nustatytais

rinkos kainų dydžiais. Verslo konsultavimo bendrovė neatliko turto vertinimo,

kaip nurodo pareiškėjas, todėl pareiškėjas negali reikalauti, kad ekspertinio

konsultavimo ataskaita turėtų visus privalomuosius turto vertinimo ataskaitos

požymius ir būtų atlikta griežtai laikantis turto vertinimą reglamentuojančių

teisės aktų, nes šiuo atveju ekspertinėms konsultavimo ataskaitoms Nr. C-115 ir

Nr. 18 tokio pobūdžio reikalavimai, kurie keliami turto vertinimo ataskaitoms,

negali būti taikomi.

Atsakovas remiasi Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėje byloje

Nr. eA-46-502/2016, pagal kurią Agentūra turi pareigą pripažinti tinkamomis

kompensuoti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos, t. y. realiai rinkoje

egzistuojančių (ne padidintų) kainų vertę, o išlaidų, patirtų įsigyjant

projekto investicijas už padidintą kainą dalis, kuri viršija rinkos kainas,

negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis projektui įgyvendinti ir tokios

išlaidos negali būti kompensuojamos, t. y. pareiškėjas jau Sutarties sudarymo

metu ir pirkimų metu žinojo (turėjo žinoti), kad dėl taikytų padidintų kainų

Agentūra turi teisę ir pareigą nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Atsakovas

pažymi, kad Agentūra be paslaugų teikėjo sutikimo negali atskleisti ekspertinio

konsultavimo ataskaitų bei jos priedų (užklausų tiekėjams, komercinių pasiūlymų

ir kt.) paramos gavėjams bei kitoms suinteresuotoms institucijoms, be to, skunde

nurodomi komerciniai pasiūlymai, kuriuos surinko ekspertai, Agentūrai nebuvo

pateikti. Agentūra nedisponuoja ekspertų rengiant ekspertinio konsultavimo

ataskaitas surinktais dokumentais, tačiau ekspertinio konsultavimo ataskaitoms

ir nėra reikalavimo, kad ataskaitų prieduose būtų teikiami ir komerciniai

pasiūlymai, užklausos tiekėjams bei kiti dokumentai.

Atsakovo teigimu, vien

tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamą sprendimą priėmusios Agentūros

atliktais veiksmais,

jų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą

laikyti neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovas

akcentuoja, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis

(faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra

motyvuotos. Skundžiamame sprendime pareiškėjo padarytas pažeidimas yra detaliai

aprašytas ir nurodytos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodytos teisės

aktų nuostatos, pagal kurias yra apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos, detaliai

aprašytas sankcijų skaičiavimas, be to, skundžiamo sprendimo pabaigoje

pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais vadovaujantis nustatyti pažeidimai

ir pritaikytos sankcijos, suvestinė. Atsakovo teigimu, motyvų išdėstymas skundžiamame

sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, t. y. skundžiamas Agentūros

sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Pareiškėjas V.

V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o

pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios

instancijos teismas teisingai nurodė, kad NMA nustačius, jog kai kurios

pavėsinės išlaidos netinkamos finansuoti, projekto išlaidos šiuo aspektu turėtų

būti perskaičiuojamos, taip pat turi būti perskaičiuota ir sankcija. Ši pirmosios

instancijos teismo išvada yra logiška ir pagrista teisės aktais. Priimdama

sprendimą nekompensuoti pavėsinės įrengimo išlaidų, Agentūra apsiribojo vien

formaliu vertinimu ir nevertino, jog turinio atžvilgiu projekto tikslai

pasiekti, pavėsinė atlieka atokvėpio vietos funkciją, ji yra projekte nustatyto

dydžio ir formos, todėl sprendimas nekompensuoti pavėsinės išlaidų bei

pritaikyti sankciją yra nepagrįstas ir teisingai pirmosios instancijos teismo

panaikintas.

Pareiškėjas sutinka su pirmosios

instancijos teismo pozicija, kad NMA pažeidė VAĮ 8 straipsnio

reikalavimus, nes teisės aktuose nėra įtvirtinta Agentūros teisė nemotyvuotai perkelti

ekspertinėse išvadose nustatytus faktus, t. y. skundžiamame sprendime

ekspertizių metu nustatyti faktai turėjo būti savarankiškai įvertinti NMA. Atsakovas

skundžiamą sprendimą akivaizdžiai grindė išimtinai tik ekspertinio konsultavimo

ataskaitomis, nes jokių kitų pagrindų išlaidoms pripažinti netinkamomis

finansuoti skundžiamame sprendime nėra nurodyta, skundžiamame sprendime

nurodytos finansuotinos ir nefinansuotinos sumos yra identiškos ekspertinio

konsultavimo ataskaitose nurodytoms sumoms. Be to, NMA skundžiamame sprendime

nelygino ekspertinio konsultavimo išvadose nurodytų rinkos kainų su

maksimaliais įkainiais, nustatytais Metodikos 5 priede, NMA taip pat

neanalizavo ir nevertino ekspertinio konsultavimo ataskaitų, nelygino jų su pareiškėjo

pateikta lokaline sąmata bei atliktų darbų aktais, dėl to buvo priimtas

neteisingas ir nepagrįstas ginčijamas sprendimas.

Pareiškėjas paaiškina, kad jo

patirtos išlaidos įsigyjant projektui įgyvendinti reikalingus darbus yra

įrodytos priėmimo perdavimo aktais, sąskaitomis faktūromis, atliktais

mokėjimais, pareiškėjo su rangovu sudaryta sutartis yra rinkos dalyvių

susitarimas dėl konkrečių darbų už sutartą kainą, su kuria NMA sutiko

tenkindama paraišką ir pasirašydama Sutartį, taip pat išmokėdama pirmą paramos

dalį (už pažintinį taką ir aikštelę). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje

nėra duomenų apie ekspertų nepriklausomumą bei kompetenciją, t. y. atsakovo

teiginys, jog ekspertizes atliko kompetentingi ekspertai, nėra įrodytas. Pareiškėjas

prašo išreikalauti ekspertų paskyrimo (atrankos) dokumentus, konkretaus (-čių)

eksperto (-ų), atlikusio (-ių) ekspertizę (-es), išsilavinimą bei kvalifikaciją

patvirtinančius dokumentus ir teisę teikti ekspertizės išvadas suteikiančius

dokumentus, ekspertinio konsultavimo sutartį (-is), nes pirmosios instancijos

teismas atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą, o byloje nesant šių duomenų,

visapusiškas ir išsamus bylos aplinkybių vertinimas nėra įmanomas. Nesant

specialaus reguliavimo dėl NMA ekspertinio konsultavimo, taikytina analogija,

t. y. taikytinas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Tačiau

ekspertinio konsultavimo ataskaitos šiuo atveju yra su trūkumais, prieštaraujančios

teisės aktams, kuriose padarytos nekvalifikuotos išvados.

Pareiškėjas nurodo, kad jis

investicijas vykdė laikydamasis reikalavimų, visos pareiškėjo patirtos išlaidos

yra tinkamos finansuoti ir tik tokiomis kainomis tuo metu rangovai sutiko

atlikti konkrečius projekto darbus, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamas

sprendimas dėl ginčijamo NMA sprendimo panaikinimo yra teisingas ir teisėtas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime,

pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kaip ir kokiu būdu ekspertai

apskaičiavo netinkamas finansuoti lėšas, taip pat nebuvo supažindintas su

minėtų ekspertizių rezultatais, todėl ginčijamas NMA sprendimas laikytinas

nemotyvuotu ir neteisėtu. Neteisėto skundžiamo NMA sprendimo priėmimą lėmė

neteisėtos ekspertų išvados. NMA akivaizdžiai pažeidė paramos gavėjo teisėtus

lūkesčius, nes paramos sumą sumažino po to, kai ji buvo patvirtinta patenkinant

paraišką ir pasirašant Sutartį. NMA taip pat pažeidė Administravimo taisyklių

118 punkte nustatytus paramos skyrimo terminus ir dėl tokių NMA veiksmų

pareiškėjas patyrė žalą.

Teisėjų

kolegija

k o n s t a t u

o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999

m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki

2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki

įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.

VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų

teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pagal šioje byloje pateiktą skundą

nagrinėjamos administracinės bylos esminis dalykas – atsakovo Nacionalinės

mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 13 d.

sprendimo Nr. BRK-7410(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriuo dėl nustatytų

pažeidimų buvo nuspręsta pareiškėjui pagal antrą mokėjimo prašymą išmokėti 10

156,85 Eur paramos vietoj prašytos 21 947,00 Eur paramos, teisėtumas ir

pagrįstumas. Pareiškėjas V. V. skunde taip pat suformulavo

šiuos reikalavimus: įpareigoti NMA priimti naują

sprendimą skirti visą paramą ir kompensuoti visas projekto išlaidas bei

panaikinti 2015 m. balandžio 20 d. Ekspertinę konsultavimo ataskaitą Nr. C-115

ir 2015 m. liepos 20 d. Ekspertinę konsultavimo ataskaitą Nr. 18 bei jų

išvadas.

Pirmosios instancijos teismas,

išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamu sprendimu administracinės bylos dalį

dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2015 m. balandžio 20 d. Ekspertinę

konsultavimo ataskaitą Nr. C-115 ir 2015 m. liepos 20 d. Ekspertinę

konsultavimo ataskaitą Nr. 18 bei jų išvadas nutraukė, panaikino skundžiamą

Agentūros sprendimą ir įpareigojo Agentūrą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamos

paramos sumą. Dėl pavėsinės įsigijimo išlaidų ne(tinkamumo) finansuoti pirmosios

instancijos teismas konstatavo, kad projekto išlaidos šiuo aspektu ir taikyta

sankcija turi būti perskaičiuojamos, o ši skundžiamo sprendimo dalis yra

nepagrįsta, nes prie netinkamų išlaidų turėjo būti priskirtos išlaidos stogo

dangai bei baldams, tačiau ne visai pavėsinei įrengti, nes pati pavėsinė yra

pastatyta, o projekto reikalavimų neatitinka tik jos stogo danga, be to, nėra

įrengti visi projekte nurodyti baldai. Dėl išlaidų dalies, kuri buvo sumažinta

nustačius kainų neatitikimą rinkos kainoms, pirmosios instancijos teismas pažymėjo,

kad ši skundžiamo NMA sprendimo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų,

nes nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime ekspertizių metu nustatyti faktai

turėjo būti savarankiškai įvertinti NMA, nurodant vertinimo priežastį bei

pagrindžiant nustatytus faktus teisės normomis. Pirmosios instancijos teismo

vertinimu, nesant tokio aiškaus ir motyvuoto faktinio pagrindimo, nesant teisės

normų sąsajų su nustatytais faktais, reiškiančių pažeidimų įvertinimo faktą, ši

skundžiamo Agentūros sprendimo dalis negali būti pripažįstama teisėta.

Dėl šio pirmosios instancijos teismo

sprendimo apeliacinį skundą pateikė tik NMA, kuri laikosi pozicijos, kad Agentūra

teisėtai neskyrė paramos už visos pavėsinės įrengimo išlaidas, nes Agentūra

neleido keisti pavėsinės projekto, o pareiškėjas privalėjo laikytis projekto,

tačiau to nepadarė ir pastatė pavėsinę ne pagal projektą. Atsakovo teigimu, nėra

pagrindo skundžiamą NMA sprendimo dalį dėl išlaidų dalies, viršijančios rinkos

kainas, nekompensavimo laikyti neatitinkančia VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes su

tuo susijusių motyvų išdėstymas jame yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pritaria pirmosios

instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad nors

atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą, tačiau argumentus pateikia

tik dėl tos pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalies, kuri

susijusi su skundžiamo Agentūros sprendimo panaikinimu ir Agentūros

įpareigojimu atlikti veiksmus, t. y. ta skundžiamo pirmosios instancijos teismo

sprendimo dalis, kuria administracinės bylos dalis nutraukta, apeliacine tvarka

nėra apskųsta, todėl dėl jos šioje nutartyje nepasisakoma.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui pateikė

2012 m. gegužės 28 d. paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013

metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Šioje paraiškoje,

be kita ko, buvo nurodyta: projekto pavadinimas – „Parkas Gojaus miške“;

planuojama projekto pradžia – 2012 m. spalio 1 d.; planuojama projekto pabaiga

– 2014 m. spalio 1 d.; projekto siekiamas tikslas – gerinti aplinkos ir

kraštovaizdžio kokybę, didinti miško visuomeninę estetinę vertę; projekto

uždavinys – pagerinti medynų ekologinę vertę, pritaikyti sklypą viešiesiems

poreikiams ir rekreacijai; numatomos projekto veiklos – rekreacinės

infrastruktūros įrengimas; paremtas miško plotas – 0,6 ha. Paraiškoje buvo

numatyta per I etapą įrengti pažintinį taką ir žvyruotą aikštelę, o II etapo

metu – suolus, pavėsinę, šiukšlių dėžes, laužavietę, informacinius stendus,

akmenines skulptūras.

Pareiškėjas su NMA 2013 m.

kovo 21 d. pasirašė Sutartį, kuria paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti

projektą „Parkas Gojaus miške“ nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, Europos

Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto

įgyvendinimu, reikalavimų (Sutarties 1.1 p.). Sutarties 2 punkte buvo

nustatyta, jog paramos gavėjui teisės aktuose ir šioje sutartyje numatyta

tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 147 330 Lt (t. y. iki 90 proc.) visų

tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Paramos gavėjas buvo įsipareigojęs

prisidėti iki 16 370 Lt (t. y. 10 proc.) savo įnašu prie tinkamų finansuoti

projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų projektui įgyvendinti

reikalingų išlaidų apmokėjimą (Sutarties 3 p.). Išmokant paramos lėšas, paramos

gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra:

tiesiogiai susijusios su projekto, kuriam teikiama parama, įgyvendinimu

(Sutarties 4.1 p.); būtinos projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų

valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų-naudos principus (4.2 p.); laikomos

tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, ir

numatytos paraiškoje ir miškotvarkos projekte (4.3 p.). Parama paramos gavėjui

suteikiama, jei paramos gavėjas projektą vykdys be nukrypimų (Sutarties 5.2

p.). Sutarties 6 punkte šalys susitarė paramos mokėjimą išskaidyti į dvi dalis.

Sutarties 17.1 punkte nurodyta, kad paramos gavėjas, siekdamas numatytų

projekto tikslų ir uždavinių, privalo įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta

paraiškoje, miškotvarkos projekte. Sutarties 26.3 punkte nurodyta, kad

sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas,

vykdydamas projektą, pažeidė Europos Bendrijų arba Lietuvos Respublikos teisės

aktų reikalavimus, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu.

Pagal šios bylos duomenis pareiškėjas atsakovui

pateikė 2014 m. gegužės 23 d. (pirmą) ir 2015 m. vasario 13 d. (antrą)

mokėjimo prašymus, kuriuose deklaravo išlaidas ir pateikė jas pateisinančius ir

apmokėjimą įrodančius dokumentus, sutartis, mokėjimo dokumentus, banko išrašus,

perdavimo–priėmimo aktus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo investicijas

įgyvendinant projektą „Parkas Gojaus miške“ I etape sudarė pažintinis takas ir

žvyruota aikštelė, o II etape – 12 akmeninių skulptūrų, pavėsinė, 2

šiukšliadėžės, 2 informaciniai stendai, 3 suoliukai, laužavietė, landšafto

projekto parengimas, rekreacinių ir gamtosaugos objektų aplinkos tvarkymo ir

apsaugos darbai. Antrame mokėjimo prašyme pareiškėjas deklaravo, kad tinkamų

finansuoti išlaidų suma yra 24 386 Eur, o prašoma išmokėti paramos suma – 21 947

Eur. Iš skundžiamo Agentūros sprendimo turinio matyti, kad Agentūra nusprendė

paramą skirti iš dalies ir išmokėti 10 156,85 Eur paramos vietoj antrame

mokėjimo prašyme prašytos 21 947,00 Eur paramos, t. y. NMA priėmė skundžiamą

sprendimą neišmokėti 11 790,15 Eur paramos dalies projektui įgyvendinti.

NMA skundžiamu sprendimu pavėsinės įsigijimo išlaidas (1 737,72 Eur) pripažino

netinkamomis išlaidomis, nes sprendė, kad pareiškėjas šią projekto dalį įgyvendino

ne taip, kaip aprašyta miškotvarkos projekte, be to, taikė 1 563,95 Eur

sankciją. NMA, pažymėjusi, kad dalies investicijų (suolų, šiukšlių dėžių,

pažintinio tako, žvyruotos aikštelės, laužavietės) rinkos vertė yra mažesnė nei

deklaruota pareiškėjo, taip pat netinkamomis finansuoti pripažino 9 624,71

Eur išlaidas, neįskaitant PVM.

Pažymėtina, kad skundžiamo Agentūros sprendimo

motyvai dėl paramos už pavėsinės įrengimą neskyrimo ir dėl išlaidų dalies,

viršijančios rinkos kainas, nekompensavimo yra skirtingi, be to, nors pirmosios

instancijos teismas panaikino visą skundžiamą Agentūros sprendimą, tačiau šias

dvi sprendimo dalis vertino atskirai. Dėl to ir apeliacinės instancijos teismo

teisėjų kolegija atskirai šiais dviem aspektais tikrina skundžiamo pirmosios

instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Dėl paramos už pavėsinės įrengimą

neskyrimo

Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylos šalių išsakytus

argumentus dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalies,

susijusios su paramos už pavėsinės įrengimą neskyrimo vertinimu, akcentuoja,

kad skundžiamame Agentūros sprendime šiuo aspektu pažymėta, jog privataus miško

tvarkymo projekte nurodyta, jog pavėsinė bus su akmens plokščių stalu ir

suoliukais, pagal pavėsinės perimetrą bus sustatytos akmens plokštės, o

pavėsinės stogas bus uždengtas skiedrų danga, tačiau patikros vietoje metu

nustatyta, kad stalo, suoliukų ir akmens plokščių nėra, o stogas uždengtas

medinėmis lentomis. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, todėl pirmosios

instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakovo pozicija, kad pavėsinės stogo

danga neatitinka projekte nurodytos dangos (nukrypimas nuo projekto), be to,

nėra įrengti projekte numatyti pavėsinės baldai (stalas ir suoliukai) ir pagal

pavėsinės perimetrą nesustatytos akmens plokštės (projekto neužbaigimas).

Tačiau esminis klausimas šiuo atveju yra, ar Agentūra teisėtai neskyrė paramos

už visos pavėsinės įrengimo išlaidas, ar pareiškėjui tik turėjo būti mažinama

už pavėsinės įrengimą skiriama parama.

Pačiame skundžiamame NMA sprendime nurodyta, kad

atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą neskirti paramos už

pavėsinės įrengimą, vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 110, 111.1 punktais

ir Administravimo taisyklių 197.1.1 punktu. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 110

punktą paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant

paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos

sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Įgyvendinimo

taisyklių 111 punkte nurodyta, kada taikomas paramos sumažinimas, 112 punkte –

kada taikomas paramos neskyrimas, o 113 punkte – kada taikomas paramos

susigrąžinimas. Įgyvendinimo taisyklių 111.1 punkte, kuriuo šiuo atveju

vadovavosi NMA, įtvirtinta, kad paramos sumažinimas taikomas, jeigu Agentūra

patikrų vietoje nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas. Paramos

sumažinimas taikomas, jeigu Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų

neatitinkančias išlaidas, parama sumažinama reikalavimų neatitinkančių išlaidų

suma (Administravimo taisyklių 197.1.1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju

sprendė, kad prie netinkamų išlaidų turėjo būti priskirtos išlaidos stogo

dangai bei baldams, tačiau ne visai pavėsinei įrengti, nes pati pavėsinė yra

pastatyta, o projekto reikalavimų neatitinka tik jos stogo danga, be to, nėra

įrengti visi projekte nurodyti baldai. Tačiau Agentūra apeliaciniame skunde

tvirtina, kad ji teisėtai neskyrė paramos už visos pavėsinės įrengimo išlaidas,

nes Agentūra neleido keisti pavėsinės projekto, o pareiškėjas privalėjo

laikytis projekto, tačiau to nepadarė ir pastatė pavėsinę ne pagal projektą, t.

y. kaip nurodyta skundžiamame NMA sprendime, netinkamomis išlaidomis

pripažįstamos visos (1 737,72 Eur) pavėsinės įsigijimo išlaidos. Kaip jau

minėta, už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą ar paramos sutarties sąlygų

pažeidimą yra nustatytos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos

neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Pagal

Viešojo

administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi

būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o

taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

praktikoje VAĮ 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad

taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams,

jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams

pasiekti (žr. 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.

eA-1050-756/2017). Taigi sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir

proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo

aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos.

Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d.

nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs,

kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos

neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai

neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien

į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje

numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas

pasekmes.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad paramos

paraiškoje nurodyta, jog pavėsinė numatyta miškotvarkos projekte ir bendrojoje

architektūrinėje projekto dalyje; tai rekreacinės infrastruktūros įrengimas,

didinantis miško visuomeninę estetinę vertę; skirtas atokvėpio poilsiui miške.

Pats atsakovas patikros vietoje metu nustatė, jog pavėsinė yra pastatyta, tik

ji neatitinka projekto (dėl netinkamos stogo dangos, pavėsinės baldų neįrengimo

ir akmens plokščių nesustatymo pagal pavėsinės perimetrą). Nors Agentūra šiuo

atveju turėjo pareigą skundžiamame sprendime pagrįsti, dėl kokių priežasčių ji

nagrinėjamu atveju pasirinko iš viso neskirti paramos už pavėsinės įrengimą,

tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo

NMA sprendimo turinį, daro išvadą, kad skundžiamame NMA sprendime nėra

adekvačių, aiškių ir pakankamų argumentų, dėl kurių nagrinėjamu atveju

atsižvelgiant į jau minėtas nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pavėsinė

yra įrengta, tačiau ji neatitinka projekto, buvo pasirinkta iš viso

nekompensuoti pavėsinės įrengimo išlaidų, o ne jas sumažinti. Tai reiškia, kad

atsakovas, kuriam tenka pareiga pagrįsti priimtą sprendimą taikyti sankciją,

tinkamai neįvykdė šios pareigos ir nepagrindė, kodėl visos pavėsinės įrengimo

išlaidos pripažintos netinkamomis išlaidomis ir kodėl su pavėsinės įrengimu

susijusių išlaidų nekompensavimo sankcija šiuo atveju laikytina proporcinga

padarytam pažeidimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos

teismas pagrįstai nusprendė šią skundžiamo NMA sprendimo dalį panaikinti.

Tačiau teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo

skundžiamo sprendimo nemotyvuotos išvados, kad prie netinkamų išlaidų turėjo

būti priskirtos išlaidos stogo dangai bei baldams, tačiau ne visai pavėsinei

įrengti, nes ši išvada yra padaryta neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių

(numatytų projekto tikslų realaus (ne)įgyvendinimo, pažeidimo sunkumo, sukeltų

pasekmių, nukrypimo nuo projekto ir pavėsinės neužbaigimo įtakos jos

funkcionalumui ir kt.), kurių taip pat nesiaiškino ir NMA skundžiamame

sprendime. Kadangi sprendimas nekompensuoti išlaidų pavėsinei įrengti buvo

priimtas motyvuojant vien tuo, kad ši projekto dalis įgyvendinta ne taip, kaip

aprašyta miškotvarkos projekte, nors turėjo būti įvertintos visos su šiuo

pažeidimu susijusios anksčiau nurodytos reikšmingos aplinkybės, todėl ir teisme

nėra galimybės patikrinti, ar iš tikrųjų turėtų būti kompensuojama dalis

pavėsinės įrengimo išlaidų. Tokioje situacijoje pirmiausia NMA turi įvertinti

šias reikšmingas aplinkybes ir pareiškėjo prašymo skirti

paramą už pavėsinės įrengimą (ne)pagrįstumą bei priimti dėl to motyvuotą

sprendimą.

Atsižvelgusi į tai, kad projekto išlaidos,

susijusios su pavėsinės įrengimu, turi būti iš naujo įvertintos, teisėjų

kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti, jog taip pat turi būti

perskaičiuojama ir prašomos bei apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio

sankcija, kuri buvo paskirta vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 111.3 punktu

ir yra neatsiejamai susijusi su sprendimu dėl paramos už pavėsinės įrengimą

(ne)skyrimu.

Dėl išlaidų dalies,

viršijančios rinkos kainas, nekompensavimo

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, kad

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog skundžiamo NMA

sprendimo dalis dėl išlaidų dalies, kuri buvo sumažinta nustačius kainų

neatitikimą rinkos kainoms, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, teisėjų

kolegija nurodo, kad Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl

priimdama atitinkamą individualų administracinį aktą jo turinio atitikties

teisės aktų reikalavimams prasme turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės

aktais (nagrinėjamu atveju – Įgyvendinimo taisyklėmis,

Administravimo taisyklėmis), bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8

straipsniu.

Pagal

Viešojo administravimo įstatymo 8

straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais

duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės

turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti

aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir

nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas,

sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl

privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį

reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų

teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai

būtų pagrįsti, o sprendimų turinys

atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

2010 m. spalio 14 d. nutartis

administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010;

2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje

byloje Nr. A756-700/2008;

2009 m. balandžio 2 d. nutartis

administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009; kt.). Kiekviena viešojo administravimo

institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų

(teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės,

draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.)

bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo,

nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr.

A502-1605/2012; kt.).

Taigi tam, kad individualus teisės aktas

būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės

normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė

individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne

pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas

teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu

pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo

reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Lietuvos

Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio

nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir

pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir

konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais)

pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę

žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir

ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti

bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti

ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.

A756-2359/2012).

Pagal Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo jurisprudenciją, jei tam tikras individualus

administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu,

tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose

dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio

akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais

remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis

materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus

akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto

įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto

sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-633/2008;

2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2015

m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad vertinant, ar

individualus administracinis aktas, kuris priimtas kito (procedūrinio)

dokumento pagrindu, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio

reikalavimus, kiekvienu konkrečiu turi būti kompleksiškai vertinama, ar šiuos

įstatymo reikalavimus atitinka individualus administracinis aktas kartu su atskirame

dokumente išdėstyta motyvuojamąja dalimi. Tokios teisinės konstrukcijos

individualaus administracinio akto turinio vertinimui atitikties Viešojo

administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams prasme yra itin

reikšmingas to dokumento, kurio pagrindu priimtas individualus administracinis

aktas, turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario

2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).

Nagrinėjamu atveju Agentūra 2015 m.

rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą, kuris pareiškėjui sukelia neigiamas pasekmes

(pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie, jo teigimu, patvirtina jo atliktus

darbus ir apmokėjimą (investicijas) pagal Sutartį, tačiau Agentūra atsisakė

apmokėti visą pareiškėjo pateiktais dokumentais pagrįstą pinigų sumą).

Agentūra, vadovaudamasi šia Sutarties

nuostata bei nurodydama Administravimo taisyklių 197.1.7 ir 197.1.8 punktų

nuostatas, o taip pat ir Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110 ir 111.4 punktų

nuostatas, bei remdamasi ekspertų išvadomis ir tuo, kad ekspertizių metu

nustatyta, jog dalies investicijų (suolų (3 vnt.), šiukšlių dėžių (2 vnt.),

pažintinio tako (320 m x 1,5 m), žvyruotos aikštelės (125 kv. m), laužavietės

(1 vnt.)) rinkos vertė yra mažesnė nei deklaruota pareiškėjo antrame mokėjimo

prašyme, netinkamomis finansuoti pripažino 9 624,71 Eur išlaidas, neįskaitant

PVM.

Analizuojant skundžiamo Agentūros

sprendimo turinį, akcentuotina, jog sprendime yra nurodoma apie tai, kad

„ekspertizių metu“ buvo nustatyta, jog dalies investicijų (suolų, šiukšlių

dėžių, pažintinio tako, žvyruotos aikštelės, laužavietės) rinkos vertė yra

mažesnė nei deklaruota pareiškėjo mokėjimo prašyme, tačiau sprendime nėra

nurodyti ekspertai, kurie atliko ekspertizes, o detalūs ekspertizės aktai,

kuriuose būtų nurodytos išvados ir atlikti tyrimai, kurie patvirtina išvadas,

nėra pridėti prie sprendimo bei nėra įvardyti kaip šio sprendimo sudėtinės

dalys. Taigi šiuo atveju nėra jokio faktinio pagrindo nustatyti, kad ekspertų

surašyti ekspertizės aktai iš principo reiškia Agentūros priimto galutinio

sprendimo motyvus ir pagrindus.

Tinkamomis finansuoti pripažįstamos

išlaidos, būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje

(Įgyvendinimo taisyklių 21.1 p.). Įgyvendinimo taisyklių 110 punktas nustato,

kad paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos

sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos

sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Įgyvendinimo

taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad paramos sumažinimas taikomas, jei paramos

gavėjas pažeidžia kitas sutarties sąlygas ir (arba) teisės aktų nuostatas.

Administravimo taisyklių 197.1 punkte nustatyta, kad paramos sumažinimas

taikomas: 0,2 proc. paramos sumos, jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu

pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje

nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių (197.1.7 p.);

jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų

kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos

gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių,

paslaugų ar darbų vidurkio (197.1.8 p.).

Be to, iš skundžiamo Agentūros sprendimo

matyti, kad buvo vadovautasi ir Administravimo taisyklių 5.10 punktu,

nustatančiu, jog siekiant apsaugoti Europos Sąjungos

ir Lietuvos Respublikоs finansinius interesus administruojant paramą, kilus

įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio

remonto darbų padidintų kainų, Agentūra gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi

statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir

mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis,

parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus

įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos

/ įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų

skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo

ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties

Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba)

investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos

rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų,

nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio,

taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti

nepriklausomus ekspertus).

Įvertinus aptartas teisės

aktų nuostatas, konstatuotina, kad pati Agentūra, remdamasi ekspertų išvadomis,

turi nustatyti ir įvertinti faktus, susijusius su prekių, paslaugų

ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad

ši kaina nepagrįstai per didelė, ir priimdama galutinį

sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą,

bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją, gali vadovautis

ekspertizių (-ės) aktuose (-e) pateiktomis ekspertų išvadomis. Ekspertizių (-ės)

aktai (-as) ir juose išdėstytos išvados nėra sudėtinė individualaus

administracinio teisės akto dalis. Taigi Agentūra, priimdama individualų

administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos

dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija,

ir kuris grindžiamas ekspertizių (-ės) aktuose (-e) pateiktomis išvadomis,

individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias

konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių (-ės) aktuose (-e) nurodytos

išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus,

susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais.

Nagrinėjamu atveju skundžiamame

Agentūros sprendime nėra jokios argumentacijos, pagrindžiančios pačios Agentūros

vertinimą, kad pareiškėjo deklaruotos atliktos investicijos neatitiko rinkos

kainos, neturėjo siekti Metodikoje įtvirtintų maksimalių įkainių. Papildomai

pažymėtina, kad šioje byloje nustatyta, jog buvo atliktos dvi ekspertizės,

tačiau ginčijamame sprendime buvo apsiribota ekspertizių metu nustatytų rinkos

kainų bei pareiškėjo deklaruotų kainų perrašymu, tačiau nenurodyta, kurios

ekspertizės išvadomis ir kodėl buvo vadovautasi. Iš skundžiamo

Agentūros sprendimo turinio matyti, kad sprendime yra išvardytos teisės aktų

normos, kuriomis vadovaujantis priimtas sprendimas, tačiau šios teisės normos

konkrečiai nėra susietos su Agentūros nurodymu, kad pareiškėjas padarė

„aprašytus pažeidimus“.

Apibendrinant nurodytas bylos faktines

ir teisines aplinkybes, susijusias su išlaidų dalies, viršijančios rinkos

kainas, nekompensavimu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas

teisingai sprendė, jog ši skundžiamo Agentūros sprendimo dalis neatitinka

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų dėl to, kad nėra

pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ir todėl

naikintina, įpareigojant Agentūrą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamos

paramos sumą. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad pati Agentūra, remdamasi

ekspertinio tyrimo išvadose pateikta informacija, nustatė konkrečius

pažeidimus, kuriuos susiejo su pažeistomis teisės normomis, o motyvų išdėstymas

skundžiamame sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsakovas tik

deklaratyviai teigia, kad skundžiamas Agentūros sprendimas visiškai atitinka

VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Nors atsakovas,

apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu,

kad Agentūra skundžiamą sprendimą dėl netinkamų finansuoti lėšų grindžia

išskirtinai tik užsakomosiomis išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizėmis, tvirtina,

jog Agentūra skundžiamą sprendimą priėmė remdamasi pareiškėjo pateiktais

dokumentais, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad NMA, vertindama, kokią

paramą skirti pareiškėjui pagal antrą mokėjimo prašymą, skundžiamo sprendimo

dalį dėl netinkamų finansuoti lėšų (dėl rinkos kainų viršijimo) grindė iš esmės

tik užsakomosiomis išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizėmis, t. y. nenurodė

jokių pareiškėjo pateiktų dokumentų trūkumų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų

paramos skyrimą iš dalies.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo

išreikalauti duomenis apie ekspertus, teigdamas, kad byloje nesant šių duomenų,

visapusiškas ir išsamus bylos aplinkybių vertinimas nėra įmanomas. Teisėjų

kolegija, atsižvelgusi į tai, kad su atliktomis ekspertizėmis susijusi

ginčijamo NMA sprendimo dalis nepripažintina pagrįsta ir teisėta dėl VAĮ 8

straipsnio reikalavimų nesilaikymo, konstatuoja, kad tokioje situacijoje, kokia

susiklostė šioje byloje, šių naujų įrodymų išreikalavimas apeliacinės

instancijos teisme nėra tikslingas, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytas bylos faktines ir teisines

aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš

esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai

reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius

santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė iš esmės pagrįstą ir

teisėtą sprendimą, išskyrus nepagrįstą išvadą, jog NMA turi pareigą kompensuoti

dalį pavėsinės įrengimo išlaidų. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš

esmės paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas iš esmės atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu

(1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros

prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą iš esmės atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis

Alechnavičius

Ramūnas

Gadliauskas

Dalia

Višinskienė