2022-07-14 Nr. BB-4835-1-01-1-14118-2020-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3478/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14118-2020-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės – Griciuvienės kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 7 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Prokurorė L. Mušauskytė – Griciuvienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad padarydamas išvadą, jog išteisintasis A. P. veikė esant būtinajai ginčiai, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, taip pažeisdamas ir BPK 320 straipsnio 3 dalį. Vertindamas A. P. parodymus, teismas nepagrįstai jais rėmėsi kaip patikimais, nes nepašalino jų prieštaravimų dėl konflikto priežasties, netinkamai įvertino vaizdo įrašą ir jo ekspertizės aktą Nr. 11k-407, rėmėsi nuosprendyje aplinkybėmis, kurios nustatytos kitoje susijusioje baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu bei padarė išvadą, kad dėl įvykio kaltas tik nukentėjusysis B. Ž., o A. P. tik gynėsi. Darydamas šią išvadą apeliacinės instancijos teismas nesuteikė tinkamos įrodomosios reikšmės liudytojų N. J. ir L. B. parodymams, vaizdo įrašui, ekspertizės aktui Nr. 11k-407, iš kurių matyti, kad A. P. turėjo galimybę pasitraukti nuo B. Ž., bet to nepadarė ir tęsė konfliktą suduodamas smūgius B. Ž. Kasaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad A. P. veiksmai nesutrikdė viešosios rimties, nes liudytojai L. B., N. J., G. M. patvirtino, kad dėl A. P. veiksmų visi įvykį ir jo padarinius matę asmenys išsigando, piktinosi, rinkosi arčiau pažiūrėti. Byloje nėra nustatyta jokio pavojingo kėsinimosi iš B. Ž., konflikto pradžia nėra fiksuota, abu konflikte dalyvavę asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl remtis prieštaringais A. P. parodymais dėl konflikto priežasties negalima. Neatmestina, kad A. P. striukės plyšimas galėjo kilti dėl griuvimo ant B. Ž., todėl ši aplinkybė nesuteikė pagrindo A. P. gintis ar atlikti kitus smurtinio pobūdžio veiksmus prieš B. Ž. Iš pirmiau nurodytų įrodymų darytina išvada, kad kilo abipusės muštynės, kurių metu būtinoji gintis negalima. Kita vertus, jei A. P. veikė esant būtinajai ginčiai, tai jis peržengė jos ribas, nes buvo panaudota didesnė jėga, nei buvo būtina, siekiant atremti B. Ž. puolimą.

Kasaciniame skunde teigiama, kad išteisindamas A. P. dėl nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, teismas netinkamai pritaikė BK 28 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta A. P. veika vertintina kaip įžūlus elgesys, sutrikdęs viešąją tvarką ir rimtį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Šiuo atveju paduotame kasaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nepateikiant šiuos skundo teiginius ir esminių BPK pažeidimų buvimą pagrindžiančių teisinių argumentų. Iš skundo turinio matyti, kad jame detaliai analizuojami apeliacinės instancijos teismo vertinti įrodymai, ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikiami savi samprotavimai dėl įrodymų turinio ir jų vertinimo, nustatytinų bylos aplinkybių. Vėliau remiantis savo išvadomis apie tai, kokios turėjo būti teismų nustatytos bylos aplinkybės, tvirtinama, kad teismas netinkamai pritaikė BK 28 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį. Šie kasacinio skundo motyvai nėra teisiniai argumentai, pagrindžiantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Be to, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu nustatyta, kad B. Ž. buvo konflikto pradininkas, o prokuroras kasaciniame skunde ginčija įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (B. Ž. byloje) nustatytas faktines aplinkybes ir kelia versiją, kad vyko abipusės neblaivių asmenų muštynės, neigia nustatytą aplinkybę dėl konflikto pradžios, B. Ž. veiksmus prieš A. P. ir pan., o tokie kasacinio skundo argumentai prieštarauja įsiteisėjusio nuosprendžio B. Ž. byloje išvadoms apie bylos aplinkybes ir dėl to negali būti vertinami kaip teisiniai argumentai, pagrindžiantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės – Griciuvienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis

Daiva Pranytė-Zalieckienė