Legislator Case Law & Legislation
ae4a55f4-b79b-4f5c-8dd2-194f64b40dcf AI generated

ae4a55f4-b79b-4f5c-8dd2-194f64b40dcf · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ae4a55f4-b79b-4f5c-8dd2-194f64b40dcf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir A. M. P. ieÅ¡kinio atsakovui G. B. dėl daiktų grÄ Å¾inimo priėmimo klausimas, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės V. F. ir A. M. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui G. B. dėl daiktų ir įrangos grÄ Å¾inimo, taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ dėl sunkios materialinės padėties ir paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

Legislator headnote

AI generated

ae4a55f4-b79b-4f5c-8dd2-194f64b40dcf · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovas yra įtakojęs Kauno teismus, todėl ieÅ¡kovė negali bÅ«ti nuolat siunčiama atgal į KaunÄ , kur teismai jau ketvirtus metus nepriima jos ieÅ¡kinių, skundų ir praÅ¡ymų. 8.3. Teismas Vilniuje privalo atsižvelgti į ieÅ¡kovės ir jos dukters teises, o ne tik atsakovo, kuris akivaizdžiai piktnaudžiauja, neatiduodamas daiktų geruoju, teises. 8.4. IeÅ¡kovė ir dukra abi sunkiai serga ir nuolatinis stresas tiesiogiai žaloja jų sveikatÄ . Skundžiama nutartis varžo ieÅ¡kovės teises. 8.5.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-612-464/2020 Teisminio proceso Nr.2-55-3-00236-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės V. F. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2652-656/2020, kuria buvo sprendžiamas ieÅ¡kovių V.

F. ir A. M. P. ieÅ¡kinio atsakovui G. B. dėl daiktų grÄ Å¾inimo priėmimo klausimas, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės V. F. ir A. M. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui G. B. dėl daiktų ir įrangos grÄ Å¾inimo, taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ dėl sunkios materialinės padėties ir paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

3. Viena vertus, teismas sprendė, kad tokio turinio ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 4 punkte procesiniams dokumentams nustatytų privalomųjų reikalavimų.

4. Kita vertus, nors ieÅ¡kinys paduotas su trÅ«kumais, teismas iÅ¡ Gyventojų registro duomenų nustatė, kad atsakovo, kuriam reiÅ¡kiamas Å¡is ieÅ¡kinys, deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Kaune. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio teismas taip pat nustatė, kad ir daiktų (raudonmedžio laiptų, plieninių balkonų, trinkelių, medžių, vartų, vartelių), dėl kurių grÄ Å¾inimo reiÅ¡kiamas Å¡is ieÅ¡kinys, buvimo vieta yra Kauno rajone.

5. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrÄ taisyklę ieÅ¡kinys yra pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 29 straipsnis). Taip pat nurodė, kad Å¡iuo atveju byla pagal pareikÅ¡tus reikalavimus nepatenka į bylų, teismingų tik Vilniaus apygardos teismui, sÄ raÅ¡Ä (CPK 28 straipsnis). Todėl konstatavo, kad ieÅ¡kinys pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ bei ieÅ¡kinio sumÄ (140 000 Eur) yra teismingas ne Vilniaus, o Kauno apygardos teismui (CPK 26, 27, 29 straipsniai).

6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas spendė, kad taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ Å¡iuo atveju netikslinga ir jį atsisakė priimti kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

7. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad, kad Å¡alys turi nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir nurodė, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė V. F. atsakovui G. B. jau yra reiÅ¡kusi ieÅ¡kinius, o teismai ieÅ¡kovei ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinę ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo tvarkÄ . Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-44769-1014/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieÅ¡kinį buvo atsisakyta priimti kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Minėtose nutartyse ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinys teismingas Kauno apygardos teismui pagal atsakovų, tame tarpe atsakovo G. B., gyvenamÄ jÄ vietÄ . III. Atskirojo skundo argumentai  8. IeÅ¡kovė V. F. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 8.1. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį, nors jame aiÅ¡kiai yra nurodyta, kad ieÅ¡kovė su nepilnamete dukra deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniuje, o atsakovas Kaune. 8.2.

Atsakovas yra įtakojęs Kauno teismus, todėl ieÅ¡kovė negali bÅ«ti nuolat siunčiama atgal į KaunÄ , kur teismai jau ketvirtus metus nepriima jos ieÅ¡kinių, skundų ir praÅ¡ymų. 8.3. Teismas Vilniuje privalo atsižvelgti į ieÅ¡kovės ir jos dukters teises, o ne tik atsakovo, kuris akivaizdžiai piktnaudžiauja, neatiduodamas daiktų geruoju, teises. 8.4. IeÅ¡kovė ir dukra abi sunkiai serga ir nuolatinis stresas tiesiogiai žaloja jų sveikatÄ . Skundžiama nutartis varžo ieÅ¡kovės teises. 8.5.

IeÅ¡kovė savo teisėmis nepiktnaudžiauja, nes jos daiktai turi bÅ«ti sugrÄ Å¾inti, o vaiko bÅ«sto įrangÄ taip pat galima paimti iÅ¡ G. B. nuosavybės ir sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje byloje tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantės V. F. ir jos nepilnametės dukters A. M. P. vardu pateiktÄ ieÅ¡kinį atsisakyta priimti kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

10. Siekiant tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismÄ , privaloma laikytis civilinio proceso įstatyme nustatytos Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos bei sÄ lygų (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , teismas ne tik patikrina, ar teikiamas ieÅ¡kinys atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, keliamus tokiam procesiniam dokumentui kaip ieÅ¡kinys (CPK 111, 135 straipsniai), tačiau patikrina ir tai, ar nėra aplinkybių, dėl kurių teikiamÄ ieÅ¡kinį bÅ«tų privaloma atsisakyti (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Viena iÅ¡ tokių aplinkybių ir yra ieÅ¡kinio pateikimas ne tam teismui, kuriam jis yra teismingas, kitaip tariant, jo pateikimas teismui, kuris ginčo pagal įstatymÄ negali nagrinėti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11. BÅ«tent Å¡iÄ aplinkybę nustatęs Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti apeliantės ieÅ¡kinį, nors ir pats ieÅ¡kinys buvo pateiktas su akivaizdžiais trÅ«kumais – jame nėra duomenų apie byloje dalyvaujančius asmenis (jų asmens kodų, gyvenamųjų vietų adresų), nėra nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl daiktų ir įrangos paėmimo iÅ¡ G. B. (ieÅ¡kinio pagrindas), nėra aiÅ¡kiai apibrėžtas ieÅ¡kinio reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas). Apeliantė, atskirajame skunde neginčydama pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl jos ieÅ¡kinio neatitikimo procesiniam dokumentui keliamiems reikalavimams, nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡is ieÅ¡kinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui.

12. Teismingumo taisyklės yra įtvirtintos CPK IV skyriuje (CPK 25 – 36 straipsniai). Teritorinis teismingumas yra skirstomas į bendrÄ jį, alternatyvųjį, iÅ¡imtinį, sutartinį ir kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumÄ . CPK 29 straipsnis nustato bendrÄ jÄ taisyklę, kad ieÅ¡kinys yra pateikiamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (fizinio asmens) arba buveinės vietÄ (juridinio asmens). CPK 30 straipsnis nustato konkrečius atvejus, kada ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti, kuriam teismui pateikti ieÅ¡kinį. CPK 31 straipsnis reglamentuoja iÅ¡imtinį teismingumÄ , kai yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto arba pagal palikėjo kreditorių ieÅ¡kinius, o CPK 32 straipsnis reglamentuoja sutartinį teismingumÄ .

13. Apeliantės įsitikinimu, ieÅ¡kinys teismingas Vilniaus, o ne Kauno apygardos teismui, kadangi ji nurodžiusi, kad ji ir jos nepilnametė dukra deklaruoja savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniuje. IeÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad ieÅ¡kinį praÅ¡oma priimti CPK 30 straipsnio (konkrečiai nenurodant kurio punkto) pagrindu, t. y. pritaikius alternatyvaus teismingumo taisykles.

14. Ä®statymų leidėjas CPK 30 straipsnyje nustatė baigtinį sÄ raÅ¡Ä atvejų, kai ieÅ¡kovas gali pasirinkti, kuriam teismui pateikti savo ieÅ¡kinį: ieÅ¡kinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal jo turto buvimo vietÄ arba pagal paskutinę žinomÄ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (1 dalis); ieÅ¡kinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal jo turto buvimo vietÄ arba pagal paskutinę žinomÄ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje (2 dalis); ieÅ¡kinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal filialo buveinę (3 dalis); ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (4 dalis); ieÅ¡kinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatÄ , taip pat atimant gyvybę, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba žalos padarymo vietÄ (5 dalis); ieÅ¡kinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (buveinę) arba žalos padarymo vietÄ (6 dalis); ieÅ¡kinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (7 dalis); ieÅ¡kinys dėl atlyginimo nuostolių, atsiradusių laivams susidÅ«rus, ir dėl atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo už pagalbos suteikimÄ bei gelbėjimÄ jÅ«roje, taip pat visais kitais atvejais, kai ginčas kyla dėl vežimo jÅ«ra teisinių santykių, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ir pagal atsakovo laivo buvimo vietÄ arba laivo įregistravimo uostÄ (8 dalis); ieÅ¡kinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietÄ (9 dalis); ieÅ¡kinys, susijęs su globėjo, rÅ«pintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal globėjo, rÅ«pintojo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba turto administratoriaus gyvenamÄ jÄ ar buveinės vietÄ (10 dalis); ieÅ¡kinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ (11 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju, kaip galima spręsti iÅ¡ ieÅ¡kinio ir jo reikalavimo, teismo praÅ¡oma iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo G. B. daiktus bei įrangÄ , t. y. kilnojamÄ jį turtÄ . Todėl, viena vertus, toks vindikacinis reikalavimas nepatenka nei į vienÄ iÅ¡ CPK 30 straipsnyje aptartų atvejų (sÄ lygų), galinčių leisti apeliantei pasirinkti teismÄ , nagrinėsiantį tokio pobÅ«džio ginÄÄ . Kita vertus, tiek ieÅ¡kinio, tiek atskirojo skundo teiginiai, kad apeliantė ir jos nepilnametė dukra A. M.

P. deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniuje, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o pačiame ieÅ¡kinyje ir atskirajame skunde apskritai nenurodoma joks apeliantės gyvenamosios vietos adresas. Dar daugiau, remiantis Gyventojų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantė V. F. yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), o jokių aktualių duomenų apie jos gyvenamosios vietos deklaravimÄ Lietuvos Respublikoje ar Vilniaus mieste, kaip teigia atskirajame skunde apeliantė, Gyventojų registre nėra.

16. Tokie atskirojo skundo argumentai, kad Kauno teismai jau ketverius metus nepriima apeliantės ieÅ¡kinių, reiÅ¡kiamų atsakovui G. B., nekeičia CPK įtvirtintos bendrojo teritorinio teismingumo pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 29 straipsnis) taikymo privalomumo ir nesudaro pagrindo Å¡ios taisyklės netaikyti. Tai, kad apeliantės ieÅ¡kinius atsisakoma priimti arba jie laikomi nepaduotais, lemia ne jos subjektyvus ir jokiais įrodymais nepagrįstas įsitikinimas, jog atsakovas G. B. daro įtakÄ teismams, tačiau pačios apeliantės pasirinktas elgesio modelis. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, apeliantė yra dalyvavusi net 663 teisminiuose procesuose, iÅ¡ jų – 95 procesuose atsakovo ar trečiojo asmens statusu buvo traukiamas G. B..

17. Taigi, apeliantei ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinti tiek bendrieji, tiek specialieji ieÅ¡kinio turinio ir formos reikalavimai bei ieÅ¡kinio pateikimo tvarka. Nepaisydama įvairių instancijų teismų iÅ¡aiÅ¡kinimų, apeliantė nuolatos teikia ieÅ¡kiniais pavadintus dokumentus, kurių tiek dėl jų formos ir bÅ«tinųjų rekvizitų nebuvimo, tiek dėl turinio ir apeliantės pasirinktos įžeidžiančios leksikos, vertinimų bei apibÅ«dinimų negalima pripažinti tinkamai pareikÅ¡tais teismui procesiniais dokumentais.

Pažymėtina, kad kiekvienas praÅ¡antis teisminės gynybos asmuo turi ne tik procesines teises, bet ir procesines pareigas, jis turi laikytis visiems asmenims vienodai privalomų elgesio taisyklių, įskaitytinai ir taisyklių, nustatančių ginčų nagrinėjimÄ atitinkamuose teismuose ar reikalavimus procesinių dokumentų formai bei turiniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų.

Taip pat Å¡ios teisės normos 3 dalyje tiesiogiai įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise ar siekti jos įgyvendinimo tokiu bÅ«du, kuris prieÅ¡tarauja subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti.

18. Aptartų draudimų kontekste įvertinant apeliantės elgesį, galima spręsti apie jos netinkamÄ naudojimÄ si subjektine teise kreiptis į teismÄ . IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad apeliantė Å¡ioje byloje ieÅ¡kinį pateikė 2020 m. vasario 7 d., t. y. kai vis dar buvo sprendžiamas panaÅ¡aus turinio reikalavimų atsakovui G. B. dėl turto grÄ Å¾inimo natÅ«ra Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 priėmimo klausimas. Minėtoje byloje teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi apeliantei nurodžius jos procesinio dokumento (ieÅ¡kinio) trÅ«kumus, apeliantė 2020 m. vasario 3 d. pateikė patikslintu pavadintÄ ieÅ¡kinį, kurį kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi pripažino nepaduotais, o trÅ«kumus – neiÅ¡taisytais.

Vadinasi, toks apeliantės elgesys, kai teismams kas kartÄ yra teikiami tapatÅ«s ydingos procesinės formos bei turinio dokumentai, nors CPK nustatytų reikalavimai neabejotinai jau yra jai iÅ¡aiÅ¡kinti ir žinomi, apeliacinės instancijos teismui leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantė nesiekia ekonomiÅ¡kumo ir proceso koncentracijos principus atitinkančio galimai jos pažeistų teisių gynimo teismine tvarka, tačiau, prieÅ¡ingai, piktnaudžiauja procesine teise kreiptis į teismÄ .

19. Kaip nepagrįstas atmestinas ir toks atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartis varžo apeliantės teises. PrieÅ¡ingai, skundžiama nutartis neatima galimybės apeliantei kreiptis į teismingÄ teismÄ su ieÅ¡kiniu, atitinkančiu visus Å¡iam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Å iame kontekste apeliantei taip pat iÅ¡aiÅ¡kintina, kad teismams nėra suteikti įgaliojimai proceso dalyviams skirti advokatÄ . Teise pasinaudoti antrine valstybės garantuojama teisine pagalba apeliantė gali, jeigu atitinka Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytas sÄ lygas, tačiau dėl tokios pagalbos teikimo apeliantė su praÅ¡ymu ir atitinkamais dokumentais turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ (Odminių g. 3, 01122 Vilnius).

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kinys teikiamas dėl daiktų ir įrangos grÄ Å¾inimo, o atsakovo gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, ir neidentifikavęs tokio pobÅ«džio ginčo nagrinėjimo galimybės Vilniaus apygardos teisme dėl CPK 28 straipsnyje tik Å¡io teismo kompetencijai priskirtų nagrinėti ginčų, pagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Kačinskienė